- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- AN2-116-557/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00002-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 1.4.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių klausimai
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities VPK 2022-01-06 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-191-2022 E. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 1 000 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 14 (keturiolikai) mėnesių už tai, kad jis 2021-12-17 14.15 val. Plungėje, S. Nėries g. 94, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.25 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2022-01-06 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – sumažinti jam paskirtą 1 000 Eur baudą iki 800 Eur ir taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vienerius) metus.
3. Skundžiama 2022-03-22 nutartimi Plungės apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-01-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-191-2022 – panaikino E. L. šiuo Institucijos nutarimu nustatytą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintą neblaivumą, kadangi neblaivumas šiuo atveju yra veiką kvalifikuojantis požymis, ir paskyrė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 (vienerius) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022-03-22 nutartį ir palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-01-06 nutarimo dalį dėl E. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 14 (keturiolikai) mėnesių, kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.
4.1. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimu paskirti dėl E. L. alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dėl toliau nurodomų priežasčių.
4.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo E. L. galimybės, atsižvelgė į tai, kad šios administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiu atveju nėra siejamas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis. Kaip numatyta ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Teismas nurodė, kad E. L. prašo ir sutinka, jog jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai ir kritiškai vertino neigiamas savo poelgio pasekmes. Teismo nuomone, nederėtų sureikšminti fakto dėl pareiškėjo padaryto analogiško nusižengimo prieš 16 metų (2018-06-07 – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 2020-05-28 – pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį) ir jam paskirtų administracinių nuobaudų dėl non bis in idem (dvigubo baudimo draudimas) principo taikymo ir tuo pačiu pagrindu motyvuoti griežtesnės administracinio poveikio priemonės skyrimą. Teismas nusprendė, kad E. L. netinkamai įvertino savo būklę prieš vairuodamas automobilį, turi šeimą, dirba darbą, kur jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas E. L. skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę, kuri įgyvendins ne tik kaltininkui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį.
4.3. Vadovaujantis ANK 31¹ straipsniu, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) kartu su administracine nuobauda gali skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą naudotis transporto priemonėmis, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tik asmens sutikimu. Pažymėtina, kad asmens sutikimas skiriant šią alternatyvią administracinio poveikio priemonę yra būtinas, o šios poveikio priemonės paskyrimas yra teismo ar pareigūno diskrecijos teisė (gali, bet ne privalo), įvertinus, ar skiriama nuobauda pasieks reikiamus prevencinius tikslus dėl saugaus vairavimo ateityje, nekeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams.
4.4. Išanalizavus E. L., kaip vairuojančio eismo dalyvio, charakterizuojančią informaciją, akivaizdu, kad jis nėra įsisąmoninęs KET reikalavimų, iš jų ir reikalavimo vairuoti transporto priemones esant blaiviam. E. L. laikotarpiu nuo 2005-07-16 iki 2020-05-06 už KET pažeidimus buvo baustas 5 kartus, tai yra: 1) 2005-07-18 jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2005-07-16 Plungės mieste, Sinagogų g., vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį (už šio pažeidimo padarymą E. L. buvo paskirta 2 000 Lt bauda, neskiriant galimos alternatyvios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo 2 iki 3 metų); 2) 2015-10-06 E. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį su administraciniu nurodymu užtai, kad S. Dariaus ir S. Girėno g., Plungės m., vairuodamas automobilį viršijo leistiną važiavimo greitį 19 km/h (administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti 5 Eur baudą asmuo sumokėjo); 3) Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-04 nutarimu E. L., pritaikius ATPK 30¹ straipsnio („Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas“) nuostatas, buvo nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 dienų už tai, kad 2016-03-24 vairuodamas automobilį kelio Šiauliai–Palanga l08,69 km., Plungės r. sav., viršijo leistiną 90 km/h greitį 71 km/h; 4) 2018-06-07 E. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį su administraciniu nurodymu už tai, kad vairuodamas automobilį jį pastatė ant šaligatvio (administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti 15 Eur baudą asmuo sumokėjo); 5) 2020-05-06 E. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį su administraciniu nurodymu už tai, kad 2020-05-06 vairuodamas automobilį jis naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis (administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti 30 Eur baudą asmuo sumokėjo).
4.5. Akivaizdu, kad visais atvejais E. L., kaip eismo dalyviui, paskirtos nuobaudos teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2021-12-17 vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padarytas KET pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto ir kelių srityje. Jis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,25 (±1,7 proc.) promilės neblaivumas (pirmo tikrinimo metu, įvertinus ±1,7 proc. paklaidą, jam buvo nustatytas 1,29 promilės neblaivumas), tai yra, leistina alkoholio norma viršyta daugiau nei 3 kartus ir yra artima ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytai maksimaliai neblaivumo ribai. Automobilį E. L. vairavo dienos metu (14.15 val.) vienoje iš pagrindinių Plungės miesto gatvių (S. Nėries), kuria nuolatos vyksta intensyvus eismas. E. L., kaip vairuojančio eismo dalyvio, elgesys yra pavojingas kitiems eismo dalyviams, KET reikalavimai yra ignoruojami, nepaisoma jų reikalavimų, nėra tvirto apsisprendimo dėl vairavimo esant blaiviam.
4.6. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Visumos eismo dalyvių, kurie laikosi KET reikalavimų, teisė į saugų eismą privalo būti užtikrinama pirmiausia ir kiekvieno individo, dalyvaujančio eisme, pareiga yra užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, kartu atsakingai realizuojant savo teisę taip pat dalyvauti eisme. Neturėtų būti toleruojama situacija, kai asmuo ne pirmą kartą ignoruoja šią pareigą ir nedaro reikiamų išvadų, daro analogiškus KET pažeidimus, apeliuodamas į tai, kad jo asmeninis interesas yra esminis. Teisė vairuoti transporto priemones nėra prigimtinė teisė, ją asmenys įgyja ir turi naudotis atsakingai, todėl visiškai logiška, kad tuo atveju, kai ignoruojami KET nustatyti esminiai reikalavimai, jos netenkama.
4.7. Institucija nesutinka su teismo nuomone, kad individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, informacijos apie ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, charakterizuojančios jį kaip vairuojantį eismo dalyvį, vertinimas, individualizuojant skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę pažeistų non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principą.
4.8. Nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra skiriamos, neperžengiant sankcijos ribų, įvertinus administracinę atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau šiuo atveju pareigūnui ar teismui, nagrinėjančiam administracinį nusižengimą, paliekama teisė nuspręsti, kokią ir kokios konkrečiai apimties administracinio poveikio priemonę taikyti, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai.
Šalies argumentai
4.9. E. L. nuomone, jam būtinos ir reikalingos papildomos prevencinės priemonės tam, kad jis nevairuotų būdamas neblaivus. Tačiau, Institucijos nuomone, jeigu E. L. abejoja savo elgesiu, jis gali ateityje, t. y. po to, kai susigrąžins teisę vairuoti transporto priemones, įsigyti ir įsirengti turimose transporto priemonėse antialkoholinius variklio užraktus ir jais naudotis nuolat.
4.10. Akivaizdu tai, kad nesilaikant KET reikalavimų ir neturint tvirtų moralinių nuostatų, net įsirengus antialkoholinį variklio užraktą konkrečioje transporto priemonėje, neeliminuojama galimybė neblaiviam asmeniui naudotis kitomis turimomis ar kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis, kuriose minėtų antialkoholinių variklio užraktų nėra įrengta.
4.11. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, tokią administracinio poveikio priemonę laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai ir šia priemone nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
4.12. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Todėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra numatyta galimybė teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) asmens sutikimu paskirti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kaip privalomą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Ši alternatyvi administracinio poveikio priemonė turėtų būti taikoma, kai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių, kurią pagal įstatymą gali skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, jos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
4.13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse ne kartą pažymėta, kad parenkant administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudas, būtina vertinti kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Minėtas LAT aiškinimas turėtų būti taikomas ir parenkant numatytas administracinio poveikio priemones, jų dydį ir rūšį.
4.14. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. l V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-01-03 įsakymo Nr. l V-10 redakcija) 11 punkte yra nustatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo padarymo buvo atimta 1 metams ar ilgesniam laikui, arba teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta 3 kartus, taip pat vairuotojai, kurie būdami pradedantieji vairuotojai, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), per Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą (toliau – egzaminas) Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. l V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas) nustatyta tvarka, o norėdami susigrąžinti teisę vairuoti traktorius ir (arba) savaeiges mašinas, turi būti pakartotinai išlaikę kvalifikacijos egzaminą Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių nustatyta tvarka.
4.15. Šiuo atveju E. L. taikant alternatyvią administracinio poveikio priemonę reikalavimas išlaikyti vairavimo egzaminą Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10b įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka vėl nebūtų taikomas.
4.16. E. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu turi padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, atnaujinti KET žinias ir nustatyta tvarka išlaikyti vairavimo egzaminą. Jam būtina suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus, juos įsisąmoninti ir suvokti tinkamai, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus.
Šalies argumentai
4.17. Institucijos nuomone, visos anksčiau nurodytos aplinkybės liko teismo tinkamai neįvertintos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas. Institucija nesutinka su apylinkės teismo E. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta šio straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvia administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK 2022-01-06 nutarimo dalį dėl E. L. paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 14 mėnesių. Institucijos nuomone, būtent tokia E. L. Klaipėdos apskrities VPK paskirta administracinio poveikio priemonė padės įgyvendinti ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
6. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2022-01-06 nutarimu pripažino E. L. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte (administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui), paskyrė 1000 Eur baudą ir 14 mėnesių atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Skundžiama 2022-03-22 nutartimi Plungės apylinkės teismas šį Institucijos 2022-01-06 nutarimą, iš dalies tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. skundą, pakeitė – panaikino šiuo Institucijos nutarimu E. L. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, kadangi neblaivumas šiuo atveju yra veiką kvalifikuojantis požymis, ir tuo pagrindu sumažino E. L. paskirtą baudą iki 900 Eur (ši teismo nutarties dalis nėra skundžiama), taip pat paskyrė jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, šio straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 (vienerius) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Toks sprendimas priimtas teismui įvertinus tai, jog E. L. prašė ir sutiko, kad tokia administracinio poveikio priemonė jam būtų paskirta, prieš vairuodamas automobilį netinkamai įvertino savo būklę, kritiškai vertina neigiamas savo poelgio pasekmes, turi šeimą, dirba darbą, kur jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visa tai, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas E. L. paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri, teismo nuomone, įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį.
7. Institucija, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, jog teismas, paskirdamas E. L. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę, neatsižvelgė į tai, jog jis praeityje (laikotarpiu nuo 2005-07-16 iki 2020-05-06) 5 kartus buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, vieną kartą ir už analogišką pažeidimą, taip pat į tai, kad nustatytas neblaivumas (1,25 promilės) daugiau nei 3 kartus viršijo leistiną normą ir yra artimas ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytai maksimaliai neblaivumo ribai, kad E. L., būdamas neblaivus, vairavo automobilį dienos metu (14.15 val.) vienoje iš pagrindinių Plungės miesto gatvių (S. Nėries), kuria nuolatos vyksta intensyvus eismas. Todėl, Institucijos nuomone, skirti E. L. jo pageidaujamą alternatyvią įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę nebuvo pagrindo.
8. Sutiktina su Institucija, kad E. L. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, tačiau vis dėlto, apygardos teismo nuomone, nuobaudos individualizavimo kontekste įvertinus bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo, byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas ginčijamu aspektu.
9. E. L. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilės neblaivumas). ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur.
10. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Šios administracinio poveikio priemonės įstatyme numatytos kaip alternatyvios priemonės, jų taikymas konkrečiu atveju nėra siejamas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis. ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti ANK 422 straipsnio 6 dalies norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdami klausimą, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims poveikio priemones už teisės pažeidimų padarymą.
13. Skundžiama nutartimi už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant 1 metų šios administracinio poveikio priemonės terminą. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, mano, jog Plungės apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau padarytus KET pažeidimus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl pakeitė Institucijos nutarimą ir paskyrė administracinio poveikio priemonių rinkinį, kuris, pasikeitus teisiniams reglamentavimui, švelnina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį. Pažymima, kad Institucija apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą nutartį ir kurios turėtų esminės įtakos nuobaudos individualizavimui.
14. Apygardos teismas atsižvelgia į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė ir sutiko, jog jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertina aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju E. L. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai ir kritiškai vertina neigiamas savo poelgio pasekmes, per pastaruosius penkerius metus šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs, o jam skirtas baudas, kaip nurodo pati Institucija, yra sumokėjęs. E. L., kaip nurodė savo skunde apylinkės teismui ir apygardos teismui pateiktame atsiliepime į Institucijos skundą (b. l. 52–56), turi šeimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) buvo direktoriaus pavaduotojas, nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol eina direktoriaus pareigas), ši įmonė vykdo veiklą, susijusią su žemės sklypų geodeziniais, topografiniais, kadastriniais matavimais, ją vykdo ne tik matininkai, bet ir jis asmeniškai (prie skundo E. L. pridėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažymas apie jam išduotus geodezininko ir matininko kvalifikacinius pažymėjimus (b. l. 11, 12 ), kadangi ne visada matavimus gali atlikti vienas matininkas, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas (nors jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau kasdien dėl darbo reikia važiuoti į rajone esančius sklypus, į juos nuvažiuoti viešuoju transportu nėra galimybės), charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip kruopštus, sąžiningas ir pareigingas vadovas (b. l. 14). Kaip jau minėta, šioje byloje buvo nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl apygardos teismas šių aptartų duomenų visumos kontekste neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog yra pagrindas E. L. paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonė bus pakankama įgyvendinti ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Pažymėtina, kad tokia apygardos teismo pozicija nagrinėjamu klausimu atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020, Kauno apygardos teismo 2020-06-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-658/2020, to paties teismo 2020-06-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-260-290/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-795/2022).
15. Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju A E. L. šiurkščiai pažeidė KET, tačiau šis nusižengimas ir buvo teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o teismui suteikta diskrecijos teisė, įvertinus aplinkybių visumą, nuspręsti, kokios administracinio poveikio priemonės turi būti taikomos. Priešingai Institucijos pozicijai, ANK 422 straipsnio 6 dalis, skirtingai nei ANK 34 straipsnio 6 dalis, nereikalauja, kad būtų nustatomos ypatingos aplinkybės, kad būtų galima skirti alternatyvią poveikio priemonę, t. y. trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
16. Dėl Institucijos apeliaciniame skundo argumento, kad E. L. praeityje taip pat buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, o tai rodo, jog jam skiriamos nuobaudos nepasiekia savo tikslų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog E. L. už vairavimą neblaiviam buvo baustas prieš daugiau nei 18 metų, ši nuobauda nebegalioja, todėl ši aplinkybė negali užkirsti kelio asmeniui taikyti sankcijoje numatytą alternatyvią poveikio priemonę. Dėl Institucijos skundo argumento, kad E. L. nelieka prievolės perlaikyti vairavimo egzamino teorinės ir praktinės dalies, taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas. Šiuo atveju E. L. apylinkės teismo paskirta papildoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat suvaržo asmens teises, tik daug efektyviau ir praktiškiau, nei siūlo Institucija. Pažymėtina, jog prievolė perlaikyti vairavimo egzamino teorinę ir praktinę dalis nėra administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė.
17. Kartu pažymėtina ir tai, jog aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apygardos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su Institucija, jog Plungės apylinkės teismo sprendimas paskirti E. L. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra priimtas netinkamai įvertinus nuobaudos (nagrinėjam atveju – administracinio poveikio priemonės) individualizavimo aplinkybes.
18. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2022-03-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.