- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- AN2-260-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00136-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Kategorijos
- 1.4.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių klausimai
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutarties A. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 13 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 1 d. 08.08 val. (duomenys neskelbtini) 56,80 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,48 promilių lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą A. P. paskirta minimali 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui -12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje pakeistas, A. P. skundas tenkintas iš dalies (t. y., pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 9 mėnesiams bei skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 3 mėnesiams). Konstatuota, kad A. P. galima taikyti ANK 31 ¹ straipsnio ir 422 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti įstatymo numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkį ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino vidurkį. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, tokio dydžio administracinio poveikio priemonių taikymas atitinka administracinės nuobaudos paskirtį bei tikslus ne tik asmenį nubausti, bet ir atgrasyti nuo naujų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymo bei apriboti tam galimybę, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo šią Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 13 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo pagrindu A. P. pakeisdamas poveikio priemonę ir skirdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 15 mėnesių, sušvelnino administracinę atsakomybę ir palengvino jo teisinę padėtį. Nurodoma, jog A. P. įstatymo pagrindu atsirado galimybė vairuoti transporto priemones kur kas anksčiau, nei prieš įsigaliojant įstatymui, nors ir su tam tikrais apribojimais. Be to, A. P. kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas), paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas) trumpesniam terminui nei 12 mėnesių, nelieka prievolės perlaikyti vairavimo egzamino teorinės ir praktinės dalies.
3.2. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirta kita švelnesnė poveikio priemonė, nėra išskirtinės bei galinčios sąlygoti ANK 31 ¹ straipsnio taikymą ir švelnesnės poveikio priemonės skyrimą. Apie tai, kad gali netekti teisės vairuoti motorines transporto priemones, A. P. turėjo pagalvoti prieš ne pirmą kartą sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus (jam 2005 ir 2012 metais už tai, kad vairavo transporto priemones būdamas neblaivus jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos).
3.3. Nurodoma, kad paskyrus švelnesnę poveikio priemonę nei buvo paskirta, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie savo ir savo šeimos gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems dėl nusižengimo darymo, A. P. turėjo pagalvoti prieš ne pirmą kartą sėsdamas už transporto priemonės vairo neblaivus. Kadangi jis visgi sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus ne pirmą kartą, jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
3.4. Nors nuspręsdamas A. P. atžvilgiu taikyti ANK 31 ¹ straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas ypatingą dėmesį skyrė jo asmenybės įvertinimui, tačiau jį charakterizuojančių duomenų visuma nėra pakankama policijos įstaigos nutarimu jam paskirtos poveikio priemonės keitimui. Skunde teigiama, jog būdamas pakankamai brandi asmenybė nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, nors už tokį pažeidimą jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl šioje situacijoje jis turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Pagrindo pakeisti poveikio priemonę, priešingai nei skundžiama nutartimi tai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina įsidarbinant.
3.5. Skunde nurodoma, kad A. P. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kur jo tiesioginės darbinės funkcijos betarpiškai yra susiję su transporto priemonės vairavimu. Neabejotina, jog dirbant tokio pobūdžio darbą, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Nurodoma, kad darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, kuris reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, todėl sąmoningai ne pirmą kartą pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
3.6. Skunde teigiama, jog alkoholį jis vartojo žinodamas, kad reikės vairuoti transporto priemonę, kas vėlgi jį charakterizuoja kaip neatsakingą ir į savo neigiamą elgesį kritiškai nežiūrinčią asmenybę ir nesudaro pagrindo jo vertinti išimtinai teigiamai. A. P. žinodamas, kad gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, o tuo pačiu ir darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ne pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus magistraliniame kelyje, kur itin intensyvus transporto priemonių eismas. Savo pasekmėmis tai ypač sunkus administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei visą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. P. atžvilgiu ANK 31 ¹ straipsnio bei 422 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu paskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 9 mėnesiams bei skirdamas draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams ir 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskiriant ANK 422 straipsnio 6 dalies vidurkyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir vidurkyje numatytą draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą. Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.
7. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas ANK 31 ¹ straipsnis, numatantis, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo 1 iki 2 metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. Taip pat, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai. Jie nustato, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Ši norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais, kad A. P. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. P. prisipažino transporto priemonę vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 15), mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2020 m. vasario 19 d. jis sumokėjo 800 Eur baudą (b. l. 11), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog A. P. per šį laikotarpį nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 33 – 35). Šiuo konkrečiu atveju, buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas, o tai rodo, jog girtumas nebuvo ženkliai viršijantis ribą (t. y., daugiau negu 0,4 promilės, tačiau ne daugiau negu 1,5 promilės), nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 15).
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. paskirta administracinė nuobauda dar nebaigta vykdyti, todėl jis skundu dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. vasario 13 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pakeitimo prašė ir sutiko, kad vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi jam būtų taikoma administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir nustatytas šio draudimo terminas - 1 metai. Šių prašymų apimtyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas ir nustatytas aplinkybes, A. P. asmenybę, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusius ANK straipsnių pakeitimus, – teisingai ir pagrįstai įvertino, kad šiuo atveju gali būti taikomos ANK 31 ¹ straipsnio bei 422 straipsnio 6 dalies nuostatos.
11. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad tai ne pirmas kartas, kai A. P. vairuoja automobilį būdamas neblaivus, nes 2005 ir 2012 metais jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad už tai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodyti pažeidimai buvo padaryti prieš 15 ir 8 metų, administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės senai įvykdytos. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ankstesnis transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam, nėra padarytą nusižengimą nei kvalifikuojantis požymis, nei asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Ankstesnis transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam, yra tik A. P. asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, į kurią teismas nebejotinai atsižvelgė, spręsdamas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino nustatymą.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. yra charakterizuojamas tik teigiamai, jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, todėl jaučia visas neigiamas savo poelgio pasekmes. 2020 m. vasario 20 d. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad jis atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 10); 2020 m. vasario 21 d. Ketinimų protokolas bendradarbiavimo sutarčiai alkobloko įsigijimui ir sumontavimui patvirtina, kad A. P. ketina įsirengti antialkoholinį variklio užraktą savo transporto priemonėje (b.l.13); taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nurodoma, kad A. P. yra minėtos įmonės direktorius, jis yra sąžiningas, pareigingas, drausmingas ir mandagus, taip pat jam tenka vykti į darbą bei važiuoti pas klientus bei tiekėjus, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatai labai nukentėtų jam netekus teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 12). A. P. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 31 ¹ straipsnio, 422 straipsnio 6 dalies nuostatas, kompleksiškai įvertino duomenis apie A. P. asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė ANK 422 straipsnio 6 dalies numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkį ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, termino vidurkį, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu A. P. atsakomybės sušvelninimu.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau jo padarytas administracinis nusižengimas nėra itin pavojingas, kadangi leistina alkoholio koncentracijos norma – viršyta labai nežymiai (t. y., 0,08 promilių). Atsižvelgiant į tai, kad jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su vairavimu, administracinės poveikio priemonės taikymo terminas, nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neatitiktų protingumo kriterijaus, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina ir tai, kad pažeidėjas praeityje (t. y., prieš 15 ir 8 metus) nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau šį nusižengimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė atsitiktinai ir toks elgesys jam nebūdingas, taip pasielgė pervertindamas savo galimybes ir dėl to labai gailisi.
14. Teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę, taip pat turi išsamiai išnagrinėti ar pažeidėjo, priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir tai yra tiesiog negatyvaus elgesio tąsa, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju A. P. yra vertinamas kaip teigiama asmenybė, o darydamas administracinį nusižengimą jis neleistinai pasielgė atsitiktinai, neįvertinęs savo fiziologinės organizmo būklės.
15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
16. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).
17. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog paskirto dydžio administracinio poveikio priemonių taikymas atitinka administracinės nuobaudos paskirtį bei tikslus ne tik asmenį nubausti, bet ir atgrasyti nuo naujų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymo bei apribos tam galimybę, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Neabejotina, kad net ir paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 9 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams ir 3 mėnesiams, A. P. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliaciniame skunde be nepagrįstų teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra teisingos. Taigi, nei keisti, nei tuo labiau naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nuta rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.