Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Jono Urbono apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2022-08-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-l1359-2022 V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2022-08-06 23.52 val. Neringos sav., krašto kelio Smiltynė–Nida 46 km vairavo transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,55 (± 0,01) promilės. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su V. M. paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių ir prašo šios specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 9 mėnesių. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. V. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,55 (± 0,01) promilės.

10. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. M. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam atimta minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda, teismo vertinimu, yra proporcinga jo padarytam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, tai, kad pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, dėl kurios turėtų būti trumpinamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nes akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Institucijos nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas baudas asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad švelninti V. M. administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių nėra teisinio pagrindo.

12. Apygardos teismo nuomone, Institucijos 2022-08-23 nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą V. M. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur – ir minimaliam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir pažeidėjo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją. Kita vertus, vien V. M. teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo ir asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų V. M. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu V. M., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (tiek dėl darbo, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas žymiai trumpesniam terminui, kaip to prašo apeliantas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

13. Apygardos teismo vertinimu, tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių V. M. neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte), byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad V. M. 2022-09-10 baigė papildomus vairuotojų mokymus, kurių metu, kaip pažymima apeliaciniame skunde, jis ne tik kartojosi KET ir gerino vairavimo įgūdžius, bet ir individualiai kalbėjosi su psichologe apie padarytą pažeidimą, apie jo priežastis ir prevenciją bei suprato, kad pasielgė labai neatsakingai, taip pat tai, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek dėl darbo, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą nuobaudą), tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismas, netenkindamas V. M. skundo dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos (šiuo atveju administracinio poveikio priemonės) skyrimo taisykles. Vairuodamas neblaivus V. M. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl administracinės nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, skiriant pažeidėjui V. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikotarpiui nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. 9 mėnesiams, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia administracinio poveikio priemonė už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Tai, kad V. M. paskirta administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

15. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Jono Urbono apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.