Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15519-2022 M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 3 d., 8.05 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

2. Skundžiama 2023 m. vasario 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas M. G. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15519-2022 ir M. G., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15519-2022 be pakeitimų.

3.1. Institucija nesutinka su skundžiama nutartimi. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti ir turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

3.2. Pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

3.3. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas vertino M. G. padarytą nusižengimą kaip pavojingą, tačiau, teismo nuomone, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą bei buvusį pavojingumą, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgus į teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pagrindo manyti, kad nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą iki 3 mėnesių. Nors Institucija sutinka, kad kiekviena nuobauda skiriama už asmens padarytą administracinį nusižengimą turi būti individualizuota, tačiau mano, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai tai padarė netinkamai.

3.4. Institucija pažymi, kad už mažiau šiurkščius KET pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pvz.: už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis (ANK 415 straipsnio 7 dalis), be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių; už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 4 dalis), be numatytos baudos pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis) be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

3.5. Institucija akcentuoja, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas išplėtė galimų taikyti administracinio poveikio priemonių sąrašą, numatydamas tai, kad įvertinus, jog administracinė nuobauda pasieks savo paskirtį, būtų galima taikyti ir naujai atsiradusią alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsiradus šiai alternatyviai administracinio poveikio priemonei, jos taikymo ignoravimas ir besąlygiškas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas asmenims, padariusiems šiurkščiausius KET pažeidimus, iškreiptų nuobaudos paskirtį ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška ar net švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už transporto priemonių lenkimą, kur jas draudžiama lenkti, ar pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis.

3.6. Institucijos nuomone M. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su padarytu nusižengimu ir tai nekelia abejonių, tačiau, Institucijos nuomone, to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Administracinių nuobaudų tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Visumos eismo dalyvių, kurie laikosi KET reikalavimų, teisė į saugų eismą privalo būti užtikrinama pirmiausia, o kiekvieno dalyvaujančio eisme individo pareiga yra užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, kartu atsakingai realizuojant savo teisę taip pat dalyvauti eisme. Teisė vairuoti transporto priemones nėra prigimtinė teisė, ją asmenys įgyja ir turi naudotis atsakingai, todėl visiškai logiška, kad ignoruojantieji KET nustatytus esminius reikalavimus jos netenka. Neigiamų pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, pasirūpinti artimaisiais, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-36-387/2021).

3.7. Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, netinkamai vertino paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, individualizavimo klausimus ir nepagrįstai jam taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino M. G. paskirtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą M. G., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iki 3 mėnesių sutrumpintas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas šiuo atveju neleistų įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirties ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.

8. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

9. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.

11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu M. G. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinusi tai, kad anksčiau jis nėra baustas už vairavimą neblaiviam, už KET pažeidimus yra baustas 5 kartus, už šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas, paskyrė jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 12 mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu M. G. paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.

12. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M. G. buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, itin nežymiai viršijantis leistiną (0,40 promilių) normą. Teismo nuomone šis jo nusižengimas laikytinas labiau atsitiktiniu, kadangi iš vakaro vartojęs alkoholį, iš ryto M. G. netinkamai įvertino savo savijautą dėl galėjimo vairuoti automobilį. Teismas pažymėjo, kad M. G. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Administracine tvarka baustas 5 kartus, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, o specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė, anksčiau jam nebuvo taikyta, už pavojingus KET pažeidimus nebaustas. Teismas pažymėjo, jog M. G. jau yra sumokėjęs Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu jam paskirtą 800 Eur baudą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos paskirtą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti perpus (nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių). Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apygardos teismas negali sutikti.

13. Aplinkybė, jog M. G. neblaivumas nedaug viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nors teismas akcentuoja, jog M. G. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau specialiosios teisės atėmimas jam nebuvo taikytas, o Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskirtą baudą jau yra sumokėjęs, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga. Be to, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, jog padarydamas jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, M. G. buvo ne kartą baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų už nors ir nešiurkščius, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusius nusižengimus, o tai vertintina neigiamai. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog M. G. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, taip pat nėra išskirtinė, be to, jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

14. Nors apylinkės teismas nurodė, kad M. G. alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, todėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymą lėmė jo netinkamas savo būklės (blaivumo) vertinimas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog M. G. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo vakarykščiai suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui iš ryto, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.

15. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir M. G. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskirta alternatyvi sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė ir nustatyti jos terminai yra proporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

16. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria M. G. pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas perpus, yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15519-2022 visa apimtimi.

Nutartis neskundžiama.