Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1400-275/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: e2A-1400-275/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20370-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: K. J.

Kategorijos

3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. e2A-1400-275/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20370-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo (kreditorius) Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų E. J. ir J. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, įgyvendinamą nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus; priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai iš tėvo K. J., išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis po 300 Eur išmokomis iki dukters pilnametystės; priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš tėvo K. J., išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis po 350 Eur išmokomis iki sūnaus pilnametystės; po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę, automobilį HYUNDAI GRANDEUR valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2008 m. lapkričio 20 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę, automobilį VOLVO S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1999 m. birželio 8 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo šalių bendrą kreditorinį įsipareigojimą AB Luminor bankui pagal Būsto kredito sutartį Nr.08/08/132 SV, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 26 d., palikti solidaria prievole; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę – J., atsakovui palikti turimą pavardę – J.; netaikyti sutuoktinių taikymo priemonių; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo nelojalus, nesirūpino sutuoktine tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, o ilgą laiką demonstruojamas abejingumas ir pykčio proveržiai piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais prilygsta psichologiniam smurtui visos šeimos atžvilgiu. Ilgai besitęsiantys nesutarimai sąlygojo faktinį šeimos iširimą, ko pasekoje atsakovas visus šeimos aprūpinimo ir išlaikymo klausimus paliko spręsti išimtinai ieškovei, nusišalindamas nuo materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių (ieškinio padavimo metu buvo (duomenys neskelbtini), prašė, kad skyriumi gyvensiančio tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais įgyvendinamas nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir iš atsakovo priteisti išlaikymas mokamas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis sūnui po 350 Eur iki sūnaus pilnametystės, dukrai - po 300 Eur iki dukters pilnametystės. Prašymas padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra yra grindžiamas tuo, kad dalinamas turtas yra nedalus, o kartu ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, t.y. atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti nepilnamečių vaikų teise į naudojimosi gyvenamuoju būstu bei teise į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, reiškiamas reikalavimas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra 2 kambarių butas, kuris dėl dydžio ir išplanavimo, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti, negalėtų būti naudojamas skyriumi. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, dalinant santuokos metu įgytą turtą turėtų būti nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovei priteisiant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be kompensacijos atsakovui.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad su šiuo žmogumi ji su vaikais negali gyventi, nes atsakovas kasdien vartoja alkoholį, smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai. 2013 m. atsakovas susprogdino krosnelę, 2014 m. kėlė ranką prieš ją, šeštadienį pakėlė ranką prieš vaiką. Ieškovės mama gyvena su jais, vaikų kambaryje. Vyras gyvena 32 kv. m. kambaryje, o jie trys gyvena 14 kv. m. kambaryje. Jei turtas liktų jai, ji, atėmus likusią kredito dalį, sutiktų sumokėti atsakovui apie 12 500 Eur kompensaciją. Automobilius sutiko dalinti taip, kad Hyundai liktų jai, o likusios mašinos - vyrui. Jei butas lieka jai, ji likutį kredito sutiko mokėti pati. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su ja. Atsakovui bendrauti su vaikais ji nedraudžia ir neketina to daryti ateityje. Kas mėnesį vienam vaikui išleidžiama apie 600 Eur, o kitam – 700 Eur, todėl vyras turi per pusę prisidėti prie šių išlaidų. Jos alga 850 Eur, vaikų pinigai iš valstybės 120 Eur, jos mamos pajamos 540 Eur. Papildomos pajamos yra nuo š. m. sausio mėnesio, dirbant lauke, papildomai mokama po 320 Eur. Skirtumas tarp mašinų yra, bet ji gali padengti skirtumą, nes jai atitektų didesnės vertės automobilis. Neginčijo, kad š. m. gegužės mėnesį jos gyvenime atsirado naujas draugas, o nuo rugpjūčio mėnesio su nauju draugu supažindino vaikus.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovė advokatė L. M. palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir prašė juos patenkinti pilnai, nes jie yra visiškai įrodyti rašytine bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais. Išlaikymo dydis yra ir pagrįstas, ir teisingas. Berniukas lanko krepšinį, dalyvauja stovyklose, varžybose, kas pakankamai daug kainuoja, mergaitė lankė šokių būrelį, tačiau karantino laikotarpiu užsiėmimai nevyksta, todėl išlaidos jos išlaikymui yra mažesnės, dukra dar lanko tinklinį. Ieškovės mama teikia jai finansinę paramą, kurią ji skiria vaikų poreikiams užtikrinti. Mažai tikėtina, kad konfliktai tarp šalių po sprendimo priėmimo pasibaigs, todėl visas nekilnojamasis turtas turėtų būti priteistas ieškovei, atsakovui nepriteisiant kompensacijos, nes yra poreikis nukrypti nuo lygių dalių principo. Kreditorinis įsipareigojimas neturėtų keistis, bet priteisus visą turtą ieškovei, ieškovė turėtų asmeniškai vykdyti prievolę. Pavardės turėtų likti santuokinės.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais būtų įgyvendinamas nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų norus ir poreikius; priteisti iš atsakovo išlaikymą po 150 Eur kasmėnesinėmis išmokomis abiems vaikams iki jų pilnametystės; atsakovui priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti ½ dalį buto,esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti transporto priemonę VOLVO S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti transporto priemonę HYUNDAI GRANDEUR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti 2 000 Eur kompensaciją už perleidžiamą brangesnę transporto priemonę; ieškovei palikti turimą pavardę – J., atsakovui palikti jo turimą pavardę – J..

6. Nurodė, kad atsakovas niekada nei fizinio, nei psichologinio smurto prieš žmoną ar vaikus nėra naudojęs. Pykčių ar nesutarimų pasitaikydavo, tačiau jie prasidėdavo dėl abiejų pusių kaltės, tiek iš ieškovės, tiek ir atsakovo pusės. Ieškovės ir atsakovo nesutarimai pagrinde prasidėjo po to, kai ieškovės motina 2018 m. birželio mėn. atsikraustė gyventi kartu su jų šeima. Teigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 54,90 kv.m. todėl akivaizdu, kad į dviejų kambarių butą sutilpti ir komfortabiliai gyventi keturių asmenų šeimai ir dar vienam asmeniui yra neįmanoma. Atsakovas lygiai taip pat, kaip ir ieškovė rūpinosi ir rūpinasi vaikų gerove, tačiau atsižvelgiant į esamas atsakovo galimybes (įtakojamas darbo) rūpintis vaikais, bei į tai, kad vaikai yra labiau prisirišę prie ieškovės, atsakovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas sutiko, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais būtų įgyvendinamas nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų norus ir poreikius. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra ženkliai didesnė, negu realiai reikia ir yra išleidžiama vaikų išlaikymui. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė vidutiniškai per mėnesį uždirba 438 Eur. Atsakovas tuo tarpu vidutiniškai per mėnesį uždirba 329 Eur. Bendrai ieškovė ir atsakovas vidutiniškai per mėnesį uždirba 767 Eur, t. y. beveik perpus mažesnė suma yra uždirbama, negu yra išleidžiama vien vaikų išlaikymui. Remiantis dabartinėmis realiomis išlaidomis, patenkinant visapusiškus vaiko poreikius per mėnesį, pakanka vidutiniškai 300 Eur. Kadangi vaikus turi vienodai išlaikyti abu tėvai, todėl prie išlaikymo turi prisidėti vienodomis dalimis, t.y. po 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, bei atsakovo gaunamas realias pajamas, atsakovas sutiktų bei realiai išgalėtų vaikų išlaikymui mokėti kas mėnesį po 150 Eur. Atsakovas sutiktų dėl buto priteisimo ieškovei tik tuo atveju, jeigu atsakovui būtų priteisiama iš ieškovės piniginė kompensacija už jai papildomai atiteksiančio turto dalį, t.y. už ½ dalį buto. Atsakovas sutiko, kad transporto priemonės būtų priteisiamos pagal ieškovės prašymą, tačiau iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 2 000 Eur kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad girtavimo, smurto, terorizmo kasdien nebuvo ir nėra. Jis dirba vairuotoju, nusiskundimų dėl darbo nėra. Incidentas su dukra įvyko, bet viskas buvo kitaip, nei pasakojo ieškovė. Konfliktai atsirado dėl ieškovės nuolatinio nebuvimo namuose, naktinių išvažiavimų, negrįžimų namo, kai ji pradėjo dirbti Karveliškėse. Kartą ieškovė grįžo su buteliu degtinės, vėliau pastebėjo iki pusės dviejų nakties besirašinėjančią, kaip vėliau paaiškėjo, su kitu vyriškiu. Jis dar siūlė taikytis ir pradėti viską iš naujo, bet ji jau to nenorėjo, o paklausus, ar turi kitą – neneigė, todėl daugiau klausimo dėl santuokos išsaugojimo nebeliko. Dėl santuokos iširimo kalti abu, nes abu nedėjo pakankamai pastangų ir neskyrė dėmesio. Sutiko, kad vaikai gyventų kartu. Nuo vaikų neatsisako. Jei vaikai nori su juo bendrauti, tai jis bendrauja ir niekada neatsisako padėti vaikams, pinigų duoti išlaidoms ir pan. Paliktų ieškovei turtą, jei turėtų pakankamai pinigų naujam įsigyti, bet ieškovė neturi pinigų, kad visą kompensacijos sumą jam iš karto sumokėtų. Kai dar dirbo kartu, visą savo algą jis atiduodavo ieškovei. Abiejų darbai yra sezoniniai, todėl fiziškai uždirbti vien tokių sumų vaikų išlaikymui nėra. Vaikai jam netrukdo, žmonos jis praktiškai nemato, todėl nemato problemų dalinti turtą per pusę ir likti gyventi pasidalintuose kambariuose.

Atsiliepimas

8. Atsakovo atstovas advokatas A. K. baigiamosiose kalbose nesutiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šiuo atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė taip pat nedėjo pakankamų pastangų santuokai išsaugoti, be to, iki ieškinio pateikimo į teismą ieškovė ne tik nebūdavo namuose su šeima, bet ir susirado kitą vyrą. Vaikų poreikiai turi būti patenkinami maksimaliai, tačiau prie į bylą pateiktos vaikų poreikių lentelės nepateikti jokie įrodymai, kad tokios išlaidos patiriamos, be to, neaišku, ar visi ieškovės nurodomi poreikiai yra būtini. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo vadovaujantis vaikų poreikiais nėra, nes vaikų poreikių tenkinimas tiesiogiai susijęs su periodinėmis išmokomis, o ne su turtu. Priteisus visą turtą ieškovei, atsakovui neabejotinai turi būti priteista piniginė kompensacija, kuris skaičiuotina pagal principą iš turto vertės atimti kredito likutį ir padalinti pusiau. Be to, ieškovė turėtų atsakovui sumokėti kompensaciją už jai tenkantį brangesnį automobilį. Su kitais reikalavimais atsakovas sutiko.

9. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu prieštarauti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės A. J. ir atsakovo K. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „J.“, atsakovui K. J. palikti jo prigimtinę pavardę – „J.“; nustatė nepilnamečių vaikų J. J. ir E. J. gyvenamąją vietą su motina A. J. jos gyvenamojoje vietoje; nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį; skolinę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank Lietuvos filialą, pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/08/132SV po santuokos nutraukimo pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę HYUNDAI GRANDEUR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur vertės; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VOLVO S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės; priteisė atsakovui iš ieškovės kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią brangesnę transporto priemonę 2 000 Eur sumoje; kitus ieškinio reikalavimus atmetė, kaip nepagrįstus; priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 826 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 225 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; panaikino 2020 m. spalio 9 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

11. Teismas sprendė, kad ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nesirūpinimų šeima, o taip pat esant patvirtintiems duomenims, kad ieškovė turi kitą vyrą, laikytina nepagrįsta. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos santuokos metu įgytą pavardę – „J.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo prigimtinė pavardė – „J.“. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir nepilnamečių šalių vaikų J. J. ir E. J. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove A. J., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, nenustatyta, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais ir neketina to daryti ateityje, šalys laikosi bendros pozicijos, kad nebūtina nustatyti detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, apibrėžiant konkrečiomis datomis ir laiku, todėl teismas nustato, kad po santuokos nutraukimo atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pagrįsti ieškovė į bylą pateikė tik vaikų būreliams patiriamas išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Remiantis dabartinėmis realiomis išlaidomis, patenkinant visapusiškus vaiko poreikius per mėnesį pakanka vidutiniškai 300 Eur. Kadangi vaikus turi vienodai išlaikyti abu tėvai, todėl prie išlaikymo turi prisidėti vienodomis dalimis t.y. po 150 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo per mėnesį uždirbamos pajamos nesiekia tūkstančio eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, todėl teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad vaikų išlaikymui šalys objektyviai negali skirti tokių sumų, kokias nurodo ieškovė. Įvertinęs tai, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė tik vaikų lankomų būrelių patiriamas išlaidas, teismas laiko, kad kitos ieškovės nurodomos patiriamos išlaikymo išlaidos yra pernelyg užkeltos ir neadekvačios, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 210 Eur kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Teismas laiko, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank Lietuvos filialą pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/08/132SV yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo pripažįsta jį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Įvertinus byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nesant teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo ir nesant kliūčių abiem šeimom gyventi tame pačiame bute, šalių santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinamas natūra lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, teismas laiko pagrįstu atsakovo reikalavimą santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą privalomą registruoti kilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, t.y. po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę HYUNDAI GRANDEUR valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur vertės, o atsakovui - transporto priemonę VOLVO S70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės. Kadangi ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka didesnės vertės privalomo registruoti kilnojamojo turto dalis, todėl teismas priteisė atsakovui iš ieškovės kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią brangesnę transporto priemonę 2 000 Eur sumoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 1312-897/2021 dalį ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnametei dukrai E. J. atsakovo periodinėmis kasmėnesinėmis po 300 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės; išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. J. iš atsakovo periodinėmis kasmėnesinėmis po 350 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), tenkinti pilnai, nustatyti, kad ieškovė išmoka atsakovui 14 828,5 Eur kompensaciją ir dengia kreditorinį įsipareigojimą pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. būsto kredito sutartį Nr. 08/08/132 SV, sudarytą su AB Luminor banku; priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantis detalizuotas prašymas bei dokumentai bus pateikti įstatymų nustatyta tvarka.

13. Nurodė, jog teismas nurodė, kad ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nesirūpinimu šeima, o taip pat esant patvirtintiems duomenims, kad ieškovė turi kitą vyrą, laikytina nepagrįsta. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nesirūpinimo šeima. Ieškovė manė, kad vaikų paaiškinimuose, užfiksuotose valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 1SD-6461 (8.1.27) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametę, yra pakankamai įrodymų apie atsakovo kaltę. Būtent juose įvardinti atsakovo veiksmai, charakterizuojantys ir jo asmenybę, tokie kaip nuolatinis alkoholio vartojimas namuose, net vaikų akivaizdoje, ir smurtas, buvo šalių santuokos iširimo priežastimi. Teismas neišaiškino ieškovei įrodinėjimo pareigos ir neprašė pateikti daugiau įrodymų apie ieškovės ir vaikų patiriamą smurtą, nors turėjo būti aktyvus, atsižvelgiant į šeimos bylų ypatumus ir nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat ieškovė nesutinka, kad teismo paminėtas ieškovės turimas kitas vyras yra santuokos iširimo priežastis, o tuo pačiu ieškovės kaltė. Teismas nesiaiškino nei kada kitas vyras atsirado ieškovės gyvenime (o jis atsirado 2020 m. gegužės mėn. gale, kai ieškovė jau buvo pasiryžusi skirtis ir balandžio mėn. kreipėsi į advokatę dėl dokumentų parengimo), nei ar jis galėjo būti šalių santuokos iširimo priežastimi. Jokios aplinkybės, susijusios su ieškovės paminėtu kitu vyru, nebuvo nagrinėjamos teismo posėdžio metu, todėl teismo padaryta išvada, kad ieškovės turimas kitas vyras yra santuokos iširimo priežastis, o tuo pačiu ieškovės kaltė, yra nepagrįsta. Ieškovė gali pateikti tik kelis įrodymus, patvirtinančius nuolatinį smurtą: 2012 m. po atsakovo suduoto smūgio į galvą, ieškovei plyšo ausies būgnelis, o 2014 m. dėl atsakovo smurto kreipėsi į policiją.

14. Ieškovė pažymėjo, jog nesutinka su tokia teismo nuomone, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo per mėnesį uždirbamos pajamos nesiekia tūkstančio eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, todėl teismas laikė, kad kitos ieškovės nurodomos patiriamos išlaikymo išlaidos yra pernelyg užkeltos ir neadekvačios. Ieškovė pateikė vaikų lankomų būrelių patiriamas išlaidas, nes jos yra specifinės, būdingos tik konkrečiam vaikui ir sudaro nemažą dalį bendroje išlaikymo sumoje, tuo tarpu visos kitos patiriamos išlaidos maistui, aprangai, kurui ar komunalinėms paslaugom yra savaime suprantamos, ir jas patiria visi vaikai. Teismas priteisdamas iš atsakovo po 210 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomos, priteisė tik minimalius būtinuosius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, tačiau ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaikai turi ne tik būtinuosius poreikius, bet yra talentingi, gabūs krepšiniui ar šokiams vaikai, todėl teismas turėjo priteisti išlaikymą, patenkinantį ir šiuos poreikius. Teismas taip pat nevertino fakto ir pateiktų rašytinių įrodymų, kad šalims vaikus išlaikyti padeda ieškovės tėvai. Ieškovės motina, kuri gyvena kartu, ieškovei perveda savo gaunamas pajamas - 540 Eur, todėl akivaizdu, kad prisideda savo pajamomis prie vaikų išlaikymo. Be to ieškovė nurodė, kad dirbdama lauke ji gauna atlyginimo priedą, todėl jos atlyginimas siekia apie 900 Eur. Šalių mėnesinės pajamos yra virš 2 000 Eur, todėl įskaičiavus papildomą ieškovės tėvų pagalbą, šalys objektyviai gali išleisti 1 300 Eur per mėnesį vaikų išlaikymui, todėl turėtų būti priteistos ieškovės prašomos išlaikymo sumos: dukrai kasmėnesinėmis išmokomis po 300 Eur, o nepilnamečiui sūnui - po 350 Eur.

15. Ieškovė mano, kad teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai vertimo byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino ieškovės galimybių mokėti kompensaciją bei galimybių šalims gyventi kartu tame pačiame bute, neužtikrino vaikų interesų gyventi saugioje aplinkoje. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 1SD-6461 (8.1.27) Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nurodyta, kad šalių dukra E. J. nurodė „tėvas yra neprognozuojamas, geriantis, gali aprėkti, nubausti, atimti ką nors“, „tėvas daug keikiasi, grįžta išgėręs, aprėkia dėl nieko, jai būna baisu prie jo būti“. Šalių sūnus J. J. nurodė, kad jam nepatinka kad „ tėtis keikiasi prie jo, kad kiekvieną dieną vartoja alkoholį, net ir jam esant šalia, pastebėjo, kad kai tėvas išgėręs, jis elgiasi nenuspėjamai, berniukas bijo būti namuose, nes tėvas gali užrėkti, buvo neleidęs seseriai eiti į tualetą“, „o jeigu girtas, kaip užknisantį, rėkaujantį, būdamas su juo jaučia baimę, pyktį, jaučiasi nesaugiai“. Byloje yra medžiaga apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje vykdytą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46972-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., nukentėjusia buvo pripažinta mažametė E. J., įtariamasis - atsakovas, kuomet būdamas neblaivus atsakovas 2020 m. lapkričio 28 d. suėmė savo dukrai E. J. už kaklo ir pastūmė ją į sieną.

16. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina buto padalijimo natūra tiek negalimumą, tiek ir nepriimtinumą. Buto padalijimas techniškai neįmanomas nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti. Nepriimtinumas pasireiškia tuo, kad sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, atsakovas smurtauja tiek prieš ieškovę, tiek prieš nepilnamečius vaikus, todėl šalių bendras gyvenimas tame pačiame bute yra neįmanomas, nes suponuos naujas konfliktines situacijas tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Buto padalijimo nepriimtinumas natūra pasireiškia ir tuo, kad nepilnamečiai vaikai turi turėti galimybę gyventi saugiai, ir teismas privalėjo užtikrinti prioritetinį vaikų interesą. Esant akivaizdiems įrodymams apie atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus, teismas negalėjo konstatuoti, kad nėra kliūčių abejoms šeimoms gyventi tame pačiame bute. Ieškovė savo paaiškinimuose nurodė, kad sutiktų sumokėti atsakovui apie 12 500 kompensaciją, jei butas būtų priteistas jai, atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek savo paaiškinimuose, taip pat sutiko su buto priteisimu ieškovei, jei jam bus priteista kompensacija už ½ buto. Ieškovė mano, kad teismas turėjo būti aktyvus, svarstyti turto padalijimą išmokant atsakovui kompensaciją, svarstyti kompensacijos dydį ir išaiškinti ieškovei, kad ji gali pateikti įrodymus, kad turi realią galimybę sumokėti kompensaciją. Teismo konstatavimas, kad neturi sukaupusi pinigų sumos, kurią galėtų sumokėti atsakovui kaip kompensaciją už jai atitenkantį butą, dar nereiškia, kad ieškovė neturi galimybių pasiskolinti tokios sumos ir kaip kompensaciją sumokėti atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovė turi galimybių sumokėti kompensaciją, gali pasiskolinti (ir tą ji buvo nurodė savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu) ir yra pasirengusią mokėti tokią kompensaciją, tačiau teismas tokios galimybės nesvarstė ir ieškovės nurodytų aplinkybių netyrė. Jau po priimto sprendimo ieškovė bandė kalbėtis su atsakovu, kad reikia parduoti butą, nes šalys negali gyventi drauge, tačiau iš atsakovo sulaukė tik patyčių, kad jam ir taip gerai gyventi, o jei kažkas nepatinka ieškovei, tai ji gali kraustytis lauk. Akivaizdu, kad atsakovas neketina parduoti buto ir toliau pasmerkdamas ieškovę ir nepilnamečius vaikus nuolatiniam psichologiniam terorui, baimei, patyčioms ir smurtui. Ieškovė sutinka ir turi finansinių galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją, be to atsakovė sutinka ir turi finansines galimybes (nuo 2021 m. kovo mėn. ieškovės atlyginimas padidėjo iki 1 400 Eur atskaičius mokesčius) asmeniškai dengti kreditorini įsipareigojimą už butą pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. būsto kredito sutartį Nr. 08/08/132 SV, sudarytą su AB Luminor banku. Tokiu atveju atsakovui priteistina kompensacija už butą sudarytų 14 828,5 Eur. Darytina išvada, kad priimdamas sprendimą dėl turto padalijimo teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės galimybėmis sumokėti piniginę kompensaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovė prašo prijungti prie civilinės bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, siekiant paneigti sprendime išdėstytas aplinkybes (motyvus). Teikiamuose įrodymuose yra duomenų apie skundžiamo sprendimo de facto neįgyvendinimą. Ieškovė negalėjo nurodytų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo poreikio tokių įrodymų pateikimui, o toks poreikis atsirado perskaičius sprendimą ir supratus, kad teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Be to, kai kurie teikiami įrodymai sprendimo priėmimo metu dar neegzistavo, todėl nebuvo jokių galimybių juos pateikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašo gerbiamo teismo nurodytus naujus įrodymus priimti.

Atsiliepimas

17. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš apeliantės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje pateiktus įrodymus pripažino, jog šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo. Atsakovas nesutinka, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose yra pateikti jo kaltės dėl santuokos išyrimo įrodymai, kadangi tokiu duomenų šiuose dokumentuose pateikta nėra. Taip pat atsakovas nori paminėti, kad minėtame rašte realiai yra pateikta ne šalių vaikų nuomonė apie įvykių eigą, o apeliantės suformuota ir vaikams įteikta nuomonė apie atsakovą.. Dėl rašytinio įrodymo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametę faktas nepasitvirtino, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl tai tiktai patvirtina tą faktą, jog apeliantė elgiasi nesąžiningai kaltindama atsakovą nebūtais dalykais ir papildomai į šį procesą įtraukia šalių vaikus, kuriuo dėl santuokos nutraukimo fakto tikrai neturėtų nukentėti. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos išyrimo, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos išyrimo pagrindo. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas vaikų poreikius išsamiai išanalizavo šalių patriktus įrodymus tarp kurių ir apeliantės motinos pavedimai į apeliantės sąskaitą, bei šalių pateiktus paaiškinimus dėl veikų poreikių. Nagrinėjamu atveju, teismas vadovaudamasis pateiktais įrodymais nustatė didesnius nei minimali alga vaikų poreikių tenkinimo kaštus ir iš atsakovo priteisė didesnė nei minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydį. Ši aplinkybė neabejotinai leidžia teigti, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino vaikų poreikių tenkinimo kaštus. Atsakovas mano, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja aplinkybės leidžiančios visą turtą natūra priteisti apeliantei. Pirma, šalių konfliktiškumas nėra pakankamas pagrindas visą turtą priteisti apeliantei. Antra apeliantė neturi finansinių galimybių išmokėti piniginės kompensacijos atsakovui už jam tenkančią bendro turto dalį. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas sutikimas suteikti kreditą, nepatvirtina jog reikiamo dydžio paskola, apeliantei bus suteiktas. Byloje yra pateikta nekilnojamo turto vertinimo ataskaita V20/1211/01N, kurią sudarė UAB „Jungtinis verslas“, šalių nekilnojamojo turto rinkos vertė 2020 m. gruodžio 15 d. – 80 100 Eur. Negrąžinto kredito likuti apeliacinio skundo padavimo dieną buvo 43 327 Eur, atsakovui tenkanti kompensacijos dalis – 18 386,50 Eur. Trečia, šalių turtas buvo įsigytas 2008 m. rugpjūčio 26 d. būsto kredito sutarties Nr. 08/08/132 SV, sudarytos su AB Luminor banku pagrindu, kurio naudai yra įkeistas šalims priklausantis ir byloje dalinamas turtas. Byloje nėra pateiktas kreditoriaus sutikimas, nuosavybės perleidimui, taip pat nėra gautas kreditoriaus sutikimas pakeisti paskolos sutarties sąlygas, t.y. atleidžiant atsakovą nuo kreditorinių įsipareigojimų, pagal minėtą būsto kredito sutartį. Ketvirta, turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį). Nagrinėjamu atveju, atsakovas gavęs kompensaciją už turto dalį tokios galimybės neturės, neteks turto, bei apeliantės suformuluoto reikalavimo pagrindu kuriuo prašoma šalių atsakomybę kreditorių palikti solidarią. Teismui tenkinus apeliantės prašymą, atsakovas ne tik netektų gyvenamojo būsto, bet dar privalėtų vykdyti kreditorinį įsipareigojimą apeliantės kreditoriui už jai priklausantį turtą. Ginčo turto priteisimas apeliantei, o atsakovui kompensaciją už ja tenkančią turto dalį, bet nekeičiant kredito sutarties sąlygų taip, kad atsakovas būtų atleistas nuo atsakomybės kreditoriui, be jokios abejonės pažeistų jo kaip turto savininko teises bei proporcingumo ir teisingumo principus. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, mano kad jis yra teisėtas ir priimtas išsamiai ištyrus ir tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad remiantis kreditoriui pateiktu ieškovės prašymu ir įrodymais apie jos kreditingumą, neduotų sutikimo pakeisti solidariąją prievolę į asmenininę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

22. Apeliantė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, apeliantė nenurodė motyvų, kuriais remiantis prašymas turėtų būti tenkinamas, dėl kurių būtų būtinas byloje žodinis procesas, todėl prašymas atmestinas (CPK 322 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

23. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: sąskaitų išrašus, ieškovės susirašinėjimą su atsakovu, ieškovės susirašinėjimą su vaikais, Nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl atsakovo veiksmų prieš mažametę E. J., skundą dėl nepagrįsto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, sąskaitos išrašą, pažymą apie ieškovės galimybę pasiskolinti, darbo sutarties kopiją, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato raštą, medicininius duomenys.

24. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsakovas su pateiktais įrodymais galėjo susipažinti ir pateikti atsikirtimus į juos, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

27. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigą gerbti, moraliai remti sutuoktinę, savo elgesiu nekelti jai fizinės ir psichologinės grėsmės, negirtauti, tinkamai auklėti vaikus. Taip pat teigė, kad ieškovė ir vaikai iš atsakovo patyrė psichologinį ir fizinę smurtą.

28. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016).

29. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

30. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir nesirūpina šeima, taip pat į aplinkybę, kad ieškovė surado kitą vyrą. Pažymėtina, kad ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Nors ieškovė nurodė, kad kitas vyras atsakovės gyvenime atsirado tik po to, kai ieškovė nusprendė skirtis su atsakovu, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, kad nepakankamai rūpinasi šeima, todėl teismas ir padarė išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl tokio elgesio, kad iširo šeima. Kad konstatuoti tik jo vieno kaltę, ieškovė turėjo paneigti teismo išvadas dėl ieškovės kaltės, iširus šeimai. Tokių įrodymų, kurie paneigtų ir jos kaltę, nepateikus, teismas padarė pagrįstą išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas atsakovo atžvilgiu dėl smurto prieš mažametį vaiką buvo nutrauktas, nepatvirtina fakto, jog atsakovas smurtavo prieš vaiką.

32. Teisėjų kolegija paaiškina, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakavo kaltės, ieškovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

34. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

36. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

37. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

38. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, įvertino vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaikų poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą.

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog vaikų išlaikymui šalys objektyviai negali skirti tokių sumų, kokias nurodė ieškovė, t. y. nepilnamečio sūnaus išlaikymui – 698,57 Eur, nepilnametės dukters išlaikymui – 604,96 Eur, kadangi abiejų šalių uždirbamos pajamos nesiekia devynių šimtų eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė teigia, kad gauna atlyginimo priedą, t. y., jog šeimos pajamos buvo didesnės negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Taigi nurodytas argumentas yra tik hipotetinis. Naujai pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovės darbo užmokestis nuo 2021 m. kovo 1 d. padidėjo iki 1 250 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau naujai pateiktas įrodymas nepagrindžia kad iki santuokos nutraukimo ginčo šalys buvo pajėgios savo nepilnamečiams vaikams skirti ieškovės nurodomas sumas.

40. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos mama perveda jai papildomas pinigų sumas (nuo 2020 m. apie 540 Eur per mėnesį, t. y. savo gaunamas pajamas), todėl prisideda prie vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės motina gyvena kartu su šeima, taigi labiau tikėtina, kad ieškovės motinos pervedamos lėšos skirtos jos pačios poreikiams tenkinti – prisidėti prie buto išlaikymo, komunalinių mokesčių, maisto ir kitų šeimai būtinų išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi įvertinus šeimos papildomai gaunamas lėšas iš ieškovės motinos, šeima vaikų išlakimui negalėtų skirti atsakovės nurodomų sumų – ieškovės nurodoma suma vaikų išlaikymui – 1 303,53 Eur, o šeimos gaunamos pajamos, įvertinus ieškovės motinos pervedamas lėšas – nesiekia 1 400 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius.

41. Atsižvelgiant į nurodytą bei į aplinkybę, jog ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė tik vaikų lankomų būrelių patiriamas išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad kitos ieškovės nurodomos patiriamos išlaikymo išlaidos yra pernelyg užkeltos ir neadekvačios. Nenustatyta, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

42. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

43. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.

44. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta nei objektyvaus, nei subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimas buto padalijamas natūra. Tek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu gyvena ginčo bute. Dviejų kambarių butas yra dalus, nėra duomenų, jog šalys negalėtų bendrai naudotis padalijamu turtu ar sutarti dėl tolesnės naudojimosi turtu tvarkos ar jo realizavimo, pagrįstai butas padalintas lygiomis dalimis. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas smurtauja prieš ją ir nepilnamečius vaikus, tačiau objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų iš esmės nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė neturintis kitos gyvenamosios vietos nei ginčo butas bei, kad šiuo metu nori ten gyventi.

47. Nagrinėjamu atveju negalima spręsti, jog ieškovė turėtų galimybę atsakovui išmokėti kompensaciją už butą, jeigu jis būtų priteistas jai natūra. Ieškovė nurodė, kad pati neturi lėšų sumokėti kompensaciją. Ieškovė pateikė UAB „Baltic Credit“ raštą iš kurio matosi, kad įmonė sutinka suteikti pareiškėjai iki 20 000 Eur paskolą, kurios užtektų kompensacijai sumokėti. Pažymėtina, kad šalių butas yra įkeistas bankui ir po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui (bankas remiantis įrodymais apie ieškovės kreditingumą neduotų sutikimo pakeisti solidarią prievolę į asmeninę).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisus butą vienai ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją, atsakovo interesai nukentėtų, kadangi jis išliktų solidariai atsakingas dėl būstui suteiktos paskolos bankui, taip pat prarastų galimybę įsigyti kitą būstą (turėdamas kreditorinius įsipareigojimus negalėtų paimti kito kredito).

49. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

50. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

51. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui K. J. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. J., (a/k (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjo ( Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė