Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo (kreditorius) Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl K. J. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. J.; nustatyti tėvo K. J. bendravimą su nepilnamečiais vaikais, įgyvendinamą nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus; priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo K. J., išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis po 300 Eur išmokomis iki dukters pilnametystės; priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo K. J., išlaikymą mokant periodinėmis kasmėnesinėmis po 350 Eur išmokomis iki sūnaus pilnametystės; po santuokos nutraukimo ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo atsakovui K. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo šalių bendrą kreditorinį įsipareigojimą AB Luminor bankui pagal Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), palikti solidaria prievole; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę – J., atsakovui palikti turimą pavardę – J.; netaikyti sutuoktinių taikymo priemonių; priteisti iš atsakovo K. J. ieškovės A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes būtent atsakovas ilgą laiką demonstravo nelojalumą šeimai, nenorėjo vesti bendrą ūkį ir gyventi normalų santuokinį gyvenimą. Atsakovas buvo nelojalus, nesirūpino sutuoktine tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, o ilgą laiką demonstruojamas abejingumas ir pykčio proveržiai piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais prilygsta psichologiniam smurtui visos šeimos atžvilgiu. Ilgai besitęsiantys nesutarimai sąlygojo faktinį šeimos iširimą, ko pasekoje atsakovas visus šeimos aprūpinimo ir išlaikymo klausimus paliko spręsti išimtinai ieškovei, nusišalindamas nuo materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo. 2020 m. birželio mėnesį pradėjus diskusiją su atsakovu dėl santuokos nutraukimo, atsakovas nors ir nenoriai, tačiau lygiomis dalimis prisideda prie būtinųjų šeimos poreikių tenkinimo. Kadangi ieškovė nuolat rūpinasi ne tik vaikų būtinųjų poreikių patenkinimu, bet ir visą savo laisvalaikį skiria vaikams, stengdamasi, kad vaikų laisvalaikis būtų turiningas ir įvairus, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaikų interesus. Šalių nepilnamečiai vaikai ieškinio pareiškimo dienai yra 11 ir 13 metų amžiaus, mokantys puikiai naudotis tiek mobilaus ryšio priemonėmis, tiek internetu, gebantys atsakingai ir savarankiškai planuoti laisvalaikį, užtikrindami savalaikį ir tinkamą jiems priklausančių pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, nesant kliūčių atsakovui bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaikais ir nesant ginčo dėl skyriumi gyvensiančiu tėvu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tikslingiausia nustatyti, kad skyriumi gyvensiančio tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais įgyvendinamas nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas mokamas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis sūnui J. J. po 350 Eur iki sūnaus pilnametystės, dukrai E. J. - po 300 Eur iki dukters pilnametystės. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą, kita vertus, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis pats save išlaikyti, todėl išlaikymas atsakovui iš ieškovės nepriteistinas. Ieškovė taip pat esanti jauno ir darbingo amžiaus, galinti save išlaikyti, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgytas turtas turėtų būti dalinamas natūra, ieškovei A. J. priteisiant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 70300 Eur, ir transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5000 Eur; o atsakovui K. J. priteisiant transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės rinkos vertės. Prašymas padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra yra grindžiamas tuo, kad dalinamas turtas yra nedalus, o kartu ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, t.y. atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti nepilnamečių vaikų teise į naudojimosi gyvenamuoju būstu bei teise į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, reiškiamas reikalavimas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra 2 kambarių butas, kuris dėl dydžio ir išplanavimo, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti, negalėtų būti naudojamas skyriumi, o ir kita vertus šalių nepilnamečiai vaikai yra skirtingų lyčių, todėl jiems augant svarbu užtikrinti kiekvienai lyčiai privačią erdvę. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, dalinant santuokos metu įgytą turtą turėtų būti nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovei priteisiant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), be kompensacijos atsakovui.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad su šiuo žmogumi ji su vaikais negali gyventi, nes atsakovas kasdien vartoja alkoholį, smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Santuokoje jiedu yra trylika metų. Paskutiniai du metai yra virtę košmaru dėl alkoholio vartojimo dideliu kiekiu. Alkoholio vartojimas iššaukė pykčio protrūkius ir agresiją. 2013 m. atsakovas susprogdino krosnelę, 2014 m. kėlė ranką prieš ją, šeštadienį pakėlė ranką prieš vaiką. Ieškovės mama gyvena su jais, vaikų kambaryje, į judviejų santykius nesikiša. Vyras gyvena 32 kv. m. kambaryje, o jie trys gyvena 14 kvadratų kambaryje. Šis kambarys izoliuotas, todėl jiems geriau gyventi mažesniame kambaryje. Jei turtas liktų jai, ji, atėmus likusią kredito dalį, sutiktų sumokėti atsakovui apie 12500 Eur kompensaciją. Automobilius sutinka dalinti taip, kad (duomenys neskelbtini) liktų jai, o likusios mašinos - vyrui. Jei butas lieka jai, ji likutį kredito sutinka mokėti pati. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su ja. Atsakovui bendrauti su vaikais ji nedraudžia ir neketina to daryti ateityje. Kas mėnesį vienam vaikui išleidžiama apie 600 Eur, o kitam – 700 Eur, todėl vyras turi per pusę prisidėti prie šių išlaidų. Jos alga 850 Eur, vyro pinigai būdavo, vaikų pinigai iš valstybės 120 Eur, jos mamos pajamos 540 Eur. Papildomos pajamos yra nuo š.m. sausio mėnesio dirbant lauke papildomai mokama po 320 Eur. Skirtumas tarp mašinų yra, bet ji gali padengti skirtumą, nes jai atitektų didesnės vertės automobilis. Neginčija, kad š.m. (duomenys neskelbtini) mėnesį jos gyvenime atsirado naujas draugas, o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio su nauju draugu supažindino vaikus.

Ieškovės atstovė advokatė Lolita Makauskaitė palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir prašo juos patenkinti pilnai, nes jie yra visiškai įrodyti rašytine bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais. Pažymėjo, kad santuoka iširo ne dėl abiejų sutuoktinių, o dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtavo prieš šeimos narius. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, tam neprieštarauja nei atsakovas, nei išvadą teikianti institucija. Detalios vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos neprašo nustatyti, nes vaikai yra tokio amžiaus, kai gali bendrauti su tėvu laisvai iš anksto sutarus. Išlaikymo dydis yra ir pagrįstas, ir teisingas. Berniukas lanko krepšinį, dalyvauja stovyklose, varžybose, kas pakankamai daug kainuoja, mergaitė lankė šokių būrelį, tačiau karantino laikotarpiu užsiėmimai nevyksta, todėl išlaidos jos išlaikymui yra mažesnės, dukra dar lanko tinklinį. Ieškovės mama teikia jai finansinę paramą, kurią ji skiria vaikų poreikiams užtikrinti. Tarpusavio šalių išlaikymo ieškovė neprašo, o taip pat ir atsakovui iš ieškovės neturėtų būti priteisiamas išlaikymas, nes abu yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, todėl gali save išlaikyti. Mažai tikėtina, kad konfliktai tarp šalių po sprendimo priėmimo pasibaigs, todėl visas nekilnojamasis turtas turėtų būti priteistas ieškovei, atsakovui nepriteisiant kompensacijos, nes yra poreikis nukrypti nuo lygių dalių principo. Kreditorinis įsipareigojimas neturėtų keistis, bet priteisus visą turtą ieškovei, ieškovė turėtų asmeniškai vykdyti prievolę. Pavardės turėtų likti santuokinės.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų E. J. ir J. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. J.; nustatyti, kad tėvo K. J. bendravimas su nepilnamečiais vaikais būtų įgyvendinamas nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų norus ir poreikius; priteisti iš K. J. išlaikymą po 150 Eur kasmėnesinėmis išmokomis dukters E. J. iki dukters pilnametystės; priteisti iš K. J. išlaikymą po 150 Eur kasmėnesinėmis išmokomis sūnaus J. J. iki sūnaus pilnametystės; K. J. priteisti ½ dalį buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); A. J. priteisti ½ dalį buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); K. J. priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); A. J. priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); K. J. priteisti 2000 Eur kompensaciją už perleidžiamą brangesnę transporto priemonę; ieškovei palikti turimą pavardę – J., atsakovui palikti jo turimą pavardę – J. Nurodo, kad atsakovas niekada nei fizinio, nei psichologinio smurto prieš žmoną ar vaikus nėra naudojęs. Pykčių ar nesutarimų pasitaikydavo, tačiau jie prasidėdavo dėl abiejų pusių kaltės, tiek iš ieškovės, tiek ir atsakovo pusės. Ieškovės ir atsakovo nesutarimai pagrinde prasidėjo po to, kai ieškovės motina A. V. (duomenys neskelbtini) mėn. atsikraustė gyventi kartu su jų šeima į butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motinos atsikraustymas kartu gyventi labai neigiamai paveikė šeimyninį gyvenimą, ieškovės ir atsakovo bendravimą. Kadangi butas (duomenys neskelbtini), yra 54,90 kv.m. todėl akivaizdu, kad į dviejų kambarių butą sutilpti ir komfortabiliai gyventi keturių asmenų šeimai ir dar vienam asmeniui yra neįmanoma. Dar daugiau, ieškovė pradėjo rūpintis tik savo motina, o į atsakovo poreikius visiškai nebeatsižvelgė. Iš esmės bet kuriame barnyje visada kažkuri pusė bus neteisi, todėl toks ieškovės vertinimas ir kaltinimas tik vienos pusės, t.y. atsakovo, atrodo subjektyvus ir neturėtų būti laikomas kaip atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas. Bendravimo tarp atsakovo bei ieškovės sumažėjo, lyginant su bendro gyvenimo pradžia, tačiau, atsakovo nuomone, taip atsitiko ne dėl vieno, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas lygiai taip pat, kaip ir ieškovė rūpinosi ir rūpinasi E. J. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J. gim. (duomenys neskelbtini), gerove, tačiau atsižvelgiant į esamas atsakovo galimybes (įtakojamas darbo) rūpintis vaikais, bei į tai, kad vaikai yra labiau prisirišę prie ieškovės, atsakovas neprieštarauja, kad vaikų E. J. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas sutinka, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais būtų įgyvendinamas nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų norus ir poreikius. Ieškovė pateiktu ieškiniu, prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur kasmėnesinėmis išmokomis dukters E. J. ir po 350 Eur kasmėnesinėmis išmokomis sūnaus J. J. išlaikymui. Prašomą priteisti išlaikymo sumą grindžia savo sudaryta išlaidų lentele, pagal kurią vaikų išlaikymui per mėnesį yra neva išleidžiama 1303,53 Eur. Akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra ženkliai didesnė, negu realiai reikia ir yra išleidžiama vaikų išlaikymui. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, ieškovė vidutiniškai per mėnesį uždirba 438 Eur. Atsakovas tuo tarpu vidutiniškai per mėnesį uždirba 329 Eur. Bendrai ieškovė ir atsakovas vidutiniškai per mėnesį uždirba 767 Eur, t.y. beveik perpus mažesnė suma yra uždirbama, negu neva yra išleidžiama vien vaikų išlaikymui. Akivaizdu, kad ieškovė pateikia melagingus duomenis siekdama prisiteisti kuo didesnę išlaikymo sumą. Remiantis dabartinėmis realiomis išlaidomis, patenkinant visapusiškus vaiko poreikius per mėnesį pakanka vidutiniškai 300 Eur. Kadangi vaikus turi vienodai išlaikyti abu tėvai, todėl prie išlaikymo turi prisidėti vienodomis dalimis t.y. po 150 Eur. Taip pat kas mėnesį kiekvienam vaikui yra skiriama 60 Eur valstybės išmoka, kuria būtų padengiama dalis išlaidų. Atsižvelgiant į tai, bei atsakovo gaunamas realias pajamas, atsakovas sutiktų bei realiai išgalėtų vaikų išlaikymui mokėti kas mėnesį po 150 Eur. Atsakovas sutinka su ieškovės nuomone, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė yra jauno, darbingo amžiaus, galintys patys save išlaikyti, todėl ir atsakovas išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo santuokos metu įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, nepriteisiant atsakovui jokios kompensacijos. Su tokiu ieškovės prašymu atsakovas kategoriškai nesutinka, kadangi turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Ieškovės prašymas faktiškai visą santuokos metu įgytą turtą priteisti ieškovės naudai, akivaizdžiai neatitinka nei įstatymų, nei teismų formuojamos praktikos. Kita vertus, ieškovė prašymą priteisti tik jos naudai visą turtą grindžia nepilnamečių vaikų interesais. Pažymėtina, kad butas yra dviejų kambarių ir bendro 54,90 kv.m. Nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja nuolatos ir dėl gyvenamojo ploto pasidalijimo nėra jokių nesutarimų. Akivaizdu, kad butą padalijus ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, nepilnamečių vaikų interesai nenukentės ir vaikai galės turėti atskirus kambarius, bei naudotis visu butu. Atsakovo nuomone, nepilnamečių vaikų interesus pažeidžia tai, kad ieškovės leidimu bute gyvena ir ieškovės motina A. V.. Atsikrausčius gyventi į šeimos butą trečiajam asmeniui ženkliai sumažėjo nepilnamečių vaikų privačios erdvės ir privatumo. Ieškovė nurodo, kad šalys turi bendrą, (duomenys neskelbtini) datai 45314,98 Eur dydžio įsiskolinimą AB Luminor bankui, tačiau nenurodo, kaip būtų dengiamas įsiskolinimas. Teismui tenkinus ieškovės prašymą priteisti jai visą butą nepriteisiant atsakovui jokios kompensacijos susidarytų tokia situacija, kad butas priklausytų ieškovei, o buto kreditą būtų priverstas dengti ir atsakovas. Atsakovas sutiktų dėl buto priteisimo ieškovei tik tuo atveju, jeigu atsakovui būtų priteisiama iš ieškovės piniginė kompensacija už jai papildomai atiteksiančio turto dalį t.y. už ½ dalį buto. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo šias transporto priemones: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (išregistruota). Ieškovė prašo atsakovui priteisti (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 1000 Eur, o ieškovei prašo priteisti (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 5000 Eur. Atsakovas sutinka, kad transporto priemonės būtų priteisiamos pagal ieškovės prašymą, tačiau iš ieškovės atsakovui turi būti priteista kompensacija už jai tenkančią didesnės vertės transporto priemonę. Viso dalijamų automobilių vertė yra 6000 Eur. Atsakovui atitenkanti transporto priemonė yra įkainota 1000 Eur. Kadangi santuokos metu įgytas turtas yra bendras ir dalinamas turi būti lygiomis dalimis, todėl ieškovė turi sumokėti atsakovui 2000 Eur kompensaciją. Atsakovas sutinka, kad ieškovei būtų palikta turima pavardė – J., o atsakovui būtų palikti pavarde – J..

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad girtavimo, smurto, terorizmo kasdien nebuvo ir nėra. Jis dirba vairuotoju, nusiskundimų dėl darbo nėra. Jei tikėti ieškovės teiginiais dėl kasdieninio girtavimo, tai jis ne tik negalėtų dirbti, bet jau seniai būtų prie konteinerių, bet to nėra. Incidentas su dukra įvyko, bet viskas buvo kitaip, nei pasakojo ieškovė. Konfliktai atsirado dėl ieškovės nuolatinio nebuvimo namuose, naktinių išvažiavimų, negrįžimų namo, kai ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Kartą ieškovė grįžo su buteliu degtinės, vėliau pastebėjo iki pusės dviejų nakties besirašinėjančią, kaip vėliau paaiškėjo, su kitu vyriškiu. Jis dar siūlė taikytis ir pradėti viską iš naujo, bet ji jau to nenorėjo, o paklausus, ar turi kitą – neneigė, todėl daugiau klausimo dėl santuokos išsaugojimo nebeliko. Dėl santuokos iširimo kalti abu, nes abu nedėjo pakankamai pastangų ir neskyrė dėmesio. Sutinka, kad vaikai gyventų kartu. Nuo vaikų neatsisako. Jei vaikai nori su juo bendrauti, tai jis bendrauja ir niekada neatsisako padėti vaikams, pinigų duoti išlaidoms ir pan. Paliktų ieškovei turtą, jei turėtų pakankamai pinigų naujam įsigyti, bet ieškovė neturi pinigų, kad visą kompensacijos sumą jam iš karto sumokėtų. Kai dar dirbo kartu, visą savo algą jis atiduodavo ieškovei. Mano, kad santuokos metu iš bendrų pinigų ieškovė sukaupė santaupų. Turtas turi būti dalinamas per pusę, automobiliai turėtų likti jam jo, o ieškovei - jos. Vaikų išlaikymui pagal gaunamas pajamas niekada tokios sumos nebuvo skiriamos. Abiejų darbai yra sezoniniai, todėl fiziškai uždirbti vien tokių sumų vaikų išlaikymui nėra. Jis priekaištavo, kad ieškovė buityje nesitvarkė, grįžus namo numeta viską ir eina žaisti telefonu, o jis visada siekė, kad namuose būtų tvarkingiau, nes vaikai lygiai tą patį daro, kur stovi, nusirengia rūbus ir numetę ant žemės palieka. Dukra linkusi pafantazuoti ir pameluoti, sūnus – ne. Kai Vaiko teisių specialistai klausėsi vaikų nuomonių, jis nedalyvavo, nežino, ar vaikų buvo paprašyta ką nors pasakyti, kas būtų jam nepalanku. Sūnus lanko krepšinį, dukra šokius lankė, dabar kikboksą norėjo lankyti, bet atkalbėjo, nes mergaitei netinka toks sportas, tai ji neapsisprendžia, ką lankyti, nori gimnastikos, bet palankius jai nusibosta ir meta. Sūnus krepšinį nuo darželio lanko. Sūnus dalyvauja ir turnyruose, ir varžybose tiek (duomenys neskelbtini), tiek užsienyje, buvo (duomenys neskelbtini). Iš jo pusės būdavo uždirbtus pinigus atiduoti žmonai, o jau ji visas sąskaitas apmokėdavo, jis nesigilino į konkrečias sumas. Nuo š.m. pavasario, prasidėjus nesutarimams, pinigus atsiskyrė, vaikams jeigu kažką reikėdavo, jis pats nupirkdavo, o žmona paskaičiuodavo ir atsiųsdavo sms žinutę, kiek reikia pervesti pinigų, tai gavęs tokią žinutę jis pervesdavo ieškovei. Jis yra valymo įrangų montuotojas. Vaikai jam netrukdo, žmonos jis praktiškai nemato, todėl nemato problemų dalinti turtą per pusę ir likti gyventi pasidalintuose kambariuose. Sūnui trukdo tik tai, kad jis keliasi anksti į darbą ir jis atsibunda. Mano, kad įmanoma butą įsigyti už 40000 – 50000 Eur. Jei butą jis gauna, tai mano, kad prisidėti prie kredito reikėtų.

Atsakovo atstovas advokatas A. K. baigiamosiose kalbose nesutiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šiuo atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė taip pat nedėjo pakankamų pastangų santuokai išsaugoti, be to, iki ieškinio pateikimo į teismą ieškovė ne tik nebūdavo namuose su šeima, bet ir susirado kitą vyrą. Vaikų poreikiai turi būti patenkinami maksimaliai, tačiau prie į bylą pateiktos vaikų poreikių lentelės nepateikti jokie įrodymai, kad tokios išlaidos patiriamos, be to, neaišku, ar visi ieškovės nurodomi poreikiai yra būtini. Atsakovas sutinka kiekvienam vaikui skirti po 150 Eur, dar pridėjus valstybės skiriamus vadinamus vaikų pinigus, gaunasi pakankama suma. Vaikų poreikius turi pagal savo pajamas tenkinti tėvai, o ne tretieji asmenys, o faktiškai pagal ieškovės ir pagal atsakovo realiai gaunamas pajamas tokių sumų vaikų poreikiams objektyviai neįmanoma skirti, nes nei vienas iš jų tiek neuždirba. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo vadovaujantis vaikų poreikiais nėra, nes vaikų poreikių tenkinimas tiesiogiai susijęs su periodinėmis išmokomis, o ne su turtu. Nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl priteisus visą turtą ieškovei, atsakovui neabejotinai turi būti priteista piniginė kompensacija, kuris skaičiuotina pagal principą iš turto vertės atimti kredito likutį ir padalinti pusiau. Be to, ieškovė turėtų atsakovui sumokėti kompensaciją už jai tenkantį brangesnį automobilį. Su kitais reikalavimais atsakovas sutinka.

Tretysis asmuo (kreditorius) Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, per teismo nustatytą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, atstovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, atstovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu prieštarauti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Kadangi vaikui augant jo kasdieniai poreikiai įprastai didėja, o siekiant visapusiško išsilavinimo, vaikui būtina dalyvauti papildomo ugdymo užsiėmimuose, lankytis kultūriniuose renginiuose, kine, teatre, kokybiškai atostogauti ir pan., jam skiriamo išlaikymo dydis turėtų būti pakankamas tenkinti individualius poreikius. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaikų poreikiais.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 str. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas galutinai apsisprendę nutraukti santuoką.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuojant tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra nelojalus šeimai, nesirūpina ja ir vaikais, tuo tarpu atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu nesistengė išsaugoti šeimos. Atsakovo teigimu, tarpusavio santykiai ėmė blogėti, pas juos atsikrausčius gyventi ieškovės mamai, o galiausiai ieškovė susirado kitą vyrą. Ieškovė neneigia, kad turi kitą vyrą, su kuriuo jau yra supažindinusi ir vaikus. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nesirūpinimu šeima, o taip pat esant patvirtintiems duomenims, kad ieškovė turi kitą vyrą, laikytina nepagrįsta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau abi šalys laiko, kad jie yra pakankamai jauno, sveiko ir darbingo amžiaus, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę – J., atsakovas tam neprieštarauja. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštarauja, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos santuokos metu įgytą pavardę – „J.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo prigimtinė pavardė – „J.“.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas ir išvadą byloje teikianti institucija tam neprieštarauja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir nepilnamečių šalių vaikų J. J. ir E. J. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove A. J., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvo K. J. bendravimą su nepilnamečiais vaikais, įgyvendinamą nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Atsakovas tam neprieštarauja.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, nenustatyta, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais ir neketina to daryti ateityje, šalys laikosi bendros pozicijos, kad nebūtina nustatyti detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, apibrėžiant konkrečiomis datomis ir laiku, todėl teismas nustato, kad po santuokos nutraukimo atsakovas K. J. su nepilnamečiais vaikais J. J. ir E. J. bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus J. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o dukters E. išlaikymui – po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Anot ieškovės, per mėnesį sūnaus išlaikymui ji išleidžia 698,57 Eur (higienos prekės, ūkinės prekės ir kirpykla – 40 Eur, stomatologas, vitaminai, vaistai – 25 Eur, drabužiai ir avalynė – 35 Eur, būrelis – 50 Eur, varžybų ir sporto apranga – 30,83 Eur, turnyrai užsienyje – 44,44 Eur, turnyrai Lietuvoje – 12,50 Eur, transporto išlaidos – 35 Eur, komunalinės paslaugos – 17,50 Eur, būsto apstatymo, namų ūkio įranga – 20 Eur, mobilaus ryšio sąskaitos – 15 Eur, mokyklinės prekės – 15 Eur, kompiuterinė įranga – 20 Eur, pietūs mokykloje – 75 Eur, kišenpinigiai – 12,50 Eur, išvykos su klase – 20 Eur, viešojo transporto bilietas – 5,80 Eur, lavinimas – 15 Eur, vasaros atostogos – 90 Eur, maistas – 120 Eur), o dukters – 604,96 Eur (higienos prekės, ūkinės prekės ir kirpykla – 40 Eur, stomatologas, vitaminai, vaistai – 40 Eur, drabužiai ir avalynė – 35 Eur, būrelis – 40 Eur, turnyrai Lietuvoje – 9,16 Eur, šokių apranga – 10 Eur, transporto išlaidos – 35 Eur, komunalinės paslaugos – 17,50 Eur, būsto apstatymo, namų ūkio įranga – 20 Eur, mobilaus ryšio sąskaitos – 15 Eur, mokyklinės prekės – 15 Eur, kompiuterinė įranga – 20 Eur, pietūs mokykloje – 75 Eur, kišenpinigiai – 12,50 Eur, išvykos su klase – 20 Eur, viešojo transporto bilietas – 5,80 Eur, lavinimas – 15 Eur, vasaros atostogos – 90 Eur, maistas – 120 Eur). Reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pagrįsti ieškovė į bylą pateikė tik vaikų būreliams patiriamas išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokiomis išlaidomis, nes ieškovė per mėnesį uždirba apie 438 Eur, tuo tarpu vien vaikams išlaikyti išleidžia 1303,53 Eur. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė pateikia melagingus duomenis siekdama prisiteisti kuo didesnę išlaikymo sumą. Remiantis dabartinėmis realiomis išlaidomis, patenkinant visapusiškus vaiko poreikius per mėnesį pakanka vidutiniškai 300 Eur. Kadangi vaikus turi vienodai išlaikyti abu tėvai, todėl prie išlaikymo turi prisidėti vienodomis dalimis t.y. po 150 Eur.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo per mėnesį uždirbamos pajamos nesiekia tūkstančio eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, todėl teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad vaikų išlaikymui šalys objektyviai negali skirti tokių sumų, kokias nurodo ieškovė. Įvertinęs tai, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė tik vaikų lankomų būrelių patiriamas išlaidas, teismas laiko, kad kitos ieškovės nurodomos patiriamos išlaikymo išlaidos yra pernelyg užkeltos ir neadekvačios. Vertindamas tai, kad šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus, kurie neturi specialių poreikių, prašomo priteisti išlaikymo sumos yra pernelyg užkeltos, šalių turtinė padėtis neleidžia jiems skirti tokių sumų nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 210 Eur kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šalių bendrą kreditorinį įsipareigojimą AB Luminor bankui pagal Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), palikti solidaria prievole, atsakovas su tuo sutinka. Kreditorius Luminors Bank AS, veikiantis per Luminor Bank Lietuvos filialą per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį dalyje dėl kreditorinių prievolių nepateikė.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 – 3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. kredito gavėjai A. J. ir K. J. su kredito davėju Nordea Bank Finland Plc (šiuo metu Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank Lietuvos filialą) pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad kreditą ėmė abu sutuoktiniai, kredito paskirtis – santuokoje įgyti bendrą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyvena iki šiol, teismas laiko, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank Lietuvos filialą pagal (duomenys neskelbtini) būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo pripažįsta jį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.88 str. 1 d., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Ieškovės įsitikinimu, po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgytas turtas turėtų būti dalinamas natūra, ieškovei A. J. priteisiant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 70300 Eur, ir transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5000 Eur; o atsakovui K. J. priteisiant transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės rinkos vertės. Prašymą padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra ieškovė grindžia tuo, kad dalinamas turtas yra nedalus, o be to būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų teisę į naudojimąsi gyvenamuoju būstu bei teisę į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Dėl paminėtų nepilnamečių vaikų interesų apsaugos, ieškovės manymu, turi būti nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, dalinant santuokos metu įgytą turtą, nukrypus nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, ieškovei priteisiant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui jokia kompensacija nepriteistina. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, mano, kad vaikų interesai pilnai bus užtikrinami priteisus jiems išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Kadangi šalys turi solidarų kreditorinį įsipareigojimą, teismui tenkinus ieškovės prašymą priteisti jai visą butą nepriteisiant atsakovui jokios kompensacijos, susidarytų tokia situacija, kad butas priklausytų ieškovei, o buto kreditą būtų priverstas dengti ir atsakovas. Atsakovas sutiktų su buto priteisimu ieškovei tik tuo atveju, jeigu atsakovui būtų priteista piniginė kompensacija už ½ dalį buto. Priešingu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalys jau ilgą laiką gyvena tame pačiame bute, tikslinga jį dalinti natūra po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Be to, atsakovas sutinka, kad transporto priemonės būtų priteisiamos pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, tačiau iš ieškovės atsakovui turi būti priteista kompensacija už jai tenkančią didesnės vertės transporto priemonę. Viso dalijamų automobilių vertė yra 6000 Eur. Atsakovui atitenkanti transporto priemonė yra įkainota 1000 Eur. Kadangi santuokos metu įgytas turtas yra bendras ir dalinamas turi būti lygiomis dalimis, todėl ieškovė turi sumokėti atsakovui 2000 Eur kompensaciją.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. A. J. ir K. J. pasirašę su Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank Lietuvos filialą, būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kuri nors iš šalių prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo prisidėjo didesne pinigų dalimi. Šalys ir po santuokos nutraukimo lieka solidariais skolininkais kreditoriui, suteikusiam kreditą minėto buto įsigijimui. Sutiktina su ta aplinkybe, kad po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai, kurių išlaikymui iki kiekvieno pilnametystės iš atsakovo yra priteistos atitinkamo dydžio periodinės išmokos. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų interesai yra apsaugoti priteisus jiems išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus ir gauna nuolatines pajamas, bet neturi sukaupto nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės yra lygiavertės, todėl nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo. Tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), abiem sutuoktiniams priskiriamas lygiomis dalimis, nereiškia, kad sutuoktiniai privalomai turi jame gyventi, nusistatyti naudojimosi tvarką ir investuoti lėšas į buto pritaikymą gyventi dviem šeimoms. Šiuo atveju šalys jau pakankamai ilgą laiko tarpą gyvena šiame bute atskiruose kambariuose ir ginčų dėl to tarp šalių nėra. Ieškovė patvirtino, kad neturi sukaupusi pinigų sumos, kurią galėtų sumokėti atsakovui kaip kompensaciją už jai atitenkantį butą, tuo tarpu atsakovas taip pat neturi lėšų naujo būsto įsigijimui. Buto pardavimas gali būti išeitimi paskolos grąžinimui, atskirų nekilnojamojo turto objektų įsigijimui kiekvienai iš šalių už gautas lėšas. Įvertinus byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nesant teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo ir nesant kliūčių abiem šeimom gyventi tame pačiame bute, šalių santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinamas natūra lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Turtą padalijus natūra lygiomis dalimis, kompensacija iš ieškovės atsakovui nepriteisiama.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys santuokoje įgijo privalomo registruoti kilnojamojo turto, t.y. transporto priemones (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl šių transporto priemonių verčių ir padalinimo tarp šalių nėra, t.y. abu sutinka, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra 6000 Eur vertės ir turi atitekti ieškovei, o automobilis (duomenys neskelbtini) yra 1000 Eur vertės ir turi atitekti atsakovui. Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas turi būti padalintas nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, tačiau teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, teismas laiko pagrįstu atsakovo reikalavimą santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą privalomą registruoti kilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, t.y. po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės, o atsakovui K. J. - transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės. CK 3.98 str. 4 d. numatyta, kad šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka didesnės vertės privalomo registruoti kilnojamojo turto dalis, todėl teismas priteisia atsakovui K. J. iš ieškovės A. J. kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią brangesnę transporto priemonę 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (50 proc.). Ieškovė šioje civilinėje byloje viso patyrė 1652 Eur bylinėjimosi išlaidų (750 Eur atstovavimo išlaidos, 902 Eur žyminis mokestis). Atsakovas šioje civilinėje byloje patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 826 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 225 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė šioje civilinėje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Kadangi iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 210 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų iki kiekvieno vaiko pilnametystės, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 113 Eur žyminio mokesčio nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 7,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia po lygiai, t.y. po 3,54 Eur iš ieškovės ir atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. J. (iki santuokos įregistravimo – V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. J. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „J.“, atsakovui K. J. palikti jo prigimtinę pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.

Priteisti iš ieškovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Skolinę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank Lietuvos filialą, pagal (duomenys neskelbtini) būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės.

Priteisti atsakovui K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią brangesnę transporto priemonę 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumoje.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

Priteisti ieškovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 826 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 113 Eur (šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 3,54 Eur (tris eurus, 54 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. spalio 9 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.