- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e2-1210-1006/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17610-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
sekretoriaujant Audronei Glambienei, Karolinai Petniūnienei, Linai Laniauskienei, Jūratei Trumpickaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė L. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti šalių vaikų A. K. ir L. K. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai/dukros) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių dukrų naudai po 200 Eur kas mėnesį kiekvienai nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės; 4) po santuokos nutraukino ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „N.“; 5) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dvi dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pradžioje santuokinis gyvenimas buvo pakankamai sklandus, tačiau vėliau atsakovo elgesys pasikeitė, jis turi problemų su psichine sveikata, dėl ko kildavo konfliktai. (duomenys neskelbtini) atsakovas gydymui buvo paguldytas į Respublikinę Vilnios psichiatrijos ligoninę, nuo to laiko šalys gyvena skyrium. Ieškovė teigimu, jos santuoka su atsakovu iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Šalys, kaip sutuoktiniai, pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojalūs ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad, atsižvelgdami į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės neturime pagrindo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus vaikų poreikius bei teismų praktikoje taikomą minimalaus išlaikymo vaikui orientacinį dydį galimai nepakankamas tenkinti net minimalius vaikų poreikius.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė pareikštus reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad šalių santykiai pablogėjo. Vyras galimai turi psichologinių problemų. Atsakovas naudojo psichologinį smurtą prieš ją ir vaikus. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Dukrų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Teigė, kad šiuo metu vienai dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai, o kitai – (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai nuo atsakovo (dar nebuvo gimusi antra dukra). Atsakovas neteikė jokio išlaikymo dukrom. Teigė, kad ji paskutinius 1,5 m. du kartus per savaitę veždavo vaiką atsakovui, kad jis su vaiku bendrautų, šalia būnant ieškovei, kadangi atsakovas turi psichikos problemų. Po to, kai atsakovo būklė paūmėjo, jis pradėjo rodyti agresiją, tuomet ieškovė sudarė sąlygas bendrauti per trečiuosius asmenis. Teigė, kad nuo rugsėjo mėnesio su ieškovu nebendrauja visiškai. Jaunesnioji dukra tėčio beveik nepažįsta, tačiau pažįsta atsakovo tėvus. Konkrečios bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, atsakovas su dukromis galės bendrauti bendru sutarimu. Atsižvelgiant į vyro psichinę būklę, prašo priteisti dukrų išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienai. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovas moka laikiną išlaikymą. Pažymėjo, kad nori susigrąžinti savo mergautinę pavardę. Taip pat teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti atsakovui po santuokos nutraukimo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jis atsakovui nebepriklauso.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį ir ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad atsakovas turi psichikos sveikatos problemų. Ieškovei sudėtinga su tokiu žmogumi gyventi. Ieškovė nusprendė nebesaugoti šios santuokos. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisti prašomo dydžio išlaikymą dukroms, nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisti valstybės naudai.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad byloje pateikta išvadą, kurios keisti nėra pagrindo. Skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Jokių pažeidimų ieškovės atžvilgiu nenustatyta. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nedidelis, tačiau ieškovė viską paaiškino, tai tarnyba neprieštarauja. Neprieštarauja ir dėl bendravimo tvarkos. Palaikė pateiktą išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti byloje paskirtą teismo posėdį nepateikė. Apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Teismas pažymi, kad du kartus teismo posėdžiai ir bylos nagrinėjimas buvo atidėti atsakovo prašymu, su tikslu, kad jis nori susirasti atstovą – advokatą. Kartą atsakovui buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnybos advokatas, tačiau atsakovas jo paslaugų atsisakė, nenurodydamas priežasčių. Antrą kartą, atsakovas per teismo nustatytą terminą, atstovo nesusirado. Pažymėtina ir tai, kad taip pat teismo posėdžiai buvo ne kartą atidėti atsakovui prašant, kad jis galėtų papildomai susipažinti su bylos medžiaga, nors visi procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Atsakovas su teismu bendravo siųsdamas tik el. laiškus. Tačiau į teismo siunčiamus pranešimus dėl teismo posėdžių datų, atsakydavo ne visada, tik tuomet kai pateikdavo prašymą atsidėti teismo posėdį.
9. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, siekia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, nevilkinant bylos proceso. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) (CPK 246 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymo pagrindu atsakovui kyla pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir tinkamai vykdyti kitus teismo ar įstatymo numatytus nurodymas. Teismo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis vilkindamas teisminį procesą – savo nepagrįstais nedalyvavimais teismo posėdžiuose, taip pat atsirinkdamas patvirtinti tik tam tikrų teismo siunčiamų pranešimų ar laiškų, siunčiamų el. paštu, gavimą, kuriuos gauti el. paštu pats išreiškė valią ir tam nebeprieštaravo. Todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė dvi dukros: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįgijo.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
11. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena, ieškovė nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
13. Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2012 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 760. Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad santuokinis, bendras šalių gyvenimas yra nutrūkęs jau daugiau kaip dvejus metus. Šalys gyvena atskirai nuo 2021 m. vasario mėnesio, bendro ūko neveda, nebendrauja kaip sutuoktiniai.
14. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
15. Ieškovė prašė nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, kadangi, gyvenant santuokoje, pasireiškė jos ir atsakovo charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūrių į šeimą, bendrą gyvenimą skirtumai. Atsakovas prieštaravimų šiam ieškovės reikalavimui, neišreiškė.
16. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad beveik dvejus metus negyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, jokių ryšių nebepalaiko. Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į šeimą bei gyvenimo būdo, santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismo nuomone, jog abi šalys taip pat pažeidė abipusės pagarbos pareigą, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas.
Dėl tarpusavio išlaikymo
17. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių
18. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant, ieškovei grąžintiną jos ikisantuokinė pavardė ,,N.“, atsakovui neišreiškus jokių pageidavimų, paliktina jo prigimtinė pavardė ,,K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
19. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis).
20. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).
21. Teismas pažymi, kad tiek iš bylos medžiagos, tiek iš pačių šalių paaiškinimų matyti, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįgijo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais
22. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).
23. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
24. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
25. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
26. Remiantis bylos duomenimis, tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi tarp ieškovės ir dukrų yra labai glaudus motinos ir vaikų tarpusavio ryšys, dukros yra prisirišusios prie motinos, su ja jos gyvena nuo gimimo, ieškovė stengiasi dukroms užtikrinti tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką. Atsakovas prieštaravimų, kad šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nepareiškė.
27. Tarnyba išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.
28. Atsižvelgiant į nepilnamečių šalių dukrų interesą turėti pastovią, įprastą, saugią gyvenamąją aplinką, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
29. Ieškovė neprašė nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos, nurodė, kad neprieštarauja atsakovo bendravimui su dukromis ir dalyvavimui jų auklėjime. Atsakovas reikalavimo dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nepareiškė.
30. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimas su vaiku yra tęstiniai santykiai ir kilus ginčui tarp tėvų bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą iš naujo (CK 3.175 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
31. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
32. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
34. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 200 Eur kiekvienai. Atsakovas savo pozicijos dėl šio reikalavimo neišreiškė.
35. Nustatyta, kad nepilnametės A. K. ir L. K. gyvena kartu su savo motiną ieškove. Ieškovė savo nepilnametėmis dukromis rūpinasi, jas prižiūri, išlaiko. Akivaizdu, kad vaikams kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, higienai, būstui, lavinimui, ugdymui. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas vaikams teikia teismo priteistą laikiną išlaikymą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, vaikų poreikius bei tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, teismas sprendžia, jog jis gali dirbti ir užsidirbti, prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma per mėnesį iš esmės atitinka vaikų būtiniausius poreikius, garantuos būtinas vaikų raidos sąlygas.
36. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka papildoma, iš esmės didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant vaiko poreikius. Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, taip pat į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų, kitų paslaugų kainas (CPK 182 straipsnis), vaikų amžių, orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikams, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas iš atsakovo priteisti nepilnametėms A. K. ir L. K. materialinį išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.208 straipsniai). Pažymėtina, jog šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
37. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
38. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina L. K. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
39. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
40. Teismas išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
41. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
43. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba byloje, apmokant 100 proc. išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei buvo patirta 759,38 Eur išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 759,38 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
44. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteisiama 107 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis).
45. Taip pat, ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 108 Eur (200 x 12) x 3 proc. x 0,75 ꞊ 54 Eur x 2 = 108 Eur) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis priteisimo.
46. Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 215 Eur žyminio mokesčio.
47. Byloje patirta 57,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl tarp ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti pavardę „N.“, atsakovui A. K. – „K.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Paskirti ieškovę L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas iki jų pilnametystės.
Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukromis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja bendru sutarimu.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 759,38 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 38 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją skaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 57,60 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.