Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „Utenaitis" pardavėju-kroviku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

NUST A T Ė:

A. K. 2009 m. spalio 24 d., apie 18.00 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, ne mažiau kaip 24 kartus sudavė kumščiais bei plaktuku A. T. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai daugybines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, apatinės lūpos, dešinės plaštakos, dešinės alkūnės, dešinio žasto, dešinio klubo sparno, kairio klubo sparno, kairės alkūnės, kairio riešo, kairės plaštakos, dešinės šlaunies srityse, daugybines galvos muštines žaizdas, daugybinius kaukolės pamato ir skliauto atvirus, įspaustinus lūžimus su galvos smegenų apardymu, nosies kaulų lūžimą, dėl ko, išsiliejus kraujui po galvos smegenų dangalais ir smegenyse, nukentėjusioji mirė, t.y. tyčia nužudė A. T..

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino dalinai – pripažinęs, jog sudavė A. T. visus kaltinime nurodytus smūgius, neigė, jog ją nužudė itin žiauriai. Nužudyti A. T. nenorėjo, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

2009 m. spalio 24 d. ir darbe, ir po darbo su bendradarbiais gėrė alų, buvo neblaivus. Grįžęs namo, paskambino bendradarbei A. T., norėdamas sužinoti ar jos skyriuje yra kampainių. Apie 17-18 val. A. T. atėjo į jo namus. Atėjo pirmą kartą, mano, jog apie žmonos išvažiavimą sužinojo iš R. E., nes R. E. matė jį darbe atsisveikinant su žmona. Jo adresą žinojo visas kolektyvas, kai jis nusipirko butą. A. T. pasakė jį mylinti, svetainėje pradėjo priekabiauti, nutraukė nuo jo kaklo grandinėlę. Bandė A. T. iš buto išstumti, tačiau nepavyko – ji buvo energinga ir drąsi. A. T. nusirengė ir, būdama nuoga, toliau lindo prie jo, siūlydama pasimylėti. Jis A. T. nuo savęs nustūmė, paprašė, kad ši išeitų, bet ji vis vien nesiliovė. Supykęs dėl tokio A. T. elgesio, jis kelis kartus ranka sudavė į veidą, bet ji nekreipė dėmesio. Susinervinęs dar kartą sudavė kumščiu į veidą. Po suduotų smūgių kumščiu A. T. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bet ši nuo jo ir toliau neatsitraukė. Privertė ją apsirengti, tačiau, apsirengusi, ji pradėjo daužyti vazonus su gėlėmis, nutraukė nuo rankos kitą jo grandinėlę, grasino išskirti jį su žmona, gąsdino, kad praras vaiką. Labai susinervino, nes jo žmona buvo nėščia ilgai lauktu kūdikiu, todėl dar kartą sudavė kumščiu į dešinį smilkinį. Nuo smūgio Asta nugriuvo ant nugaros. Neatsimena kokiu būdu jo rankose atsidūrė balkone laikytas plaktukas, kuriuo jis sudavė A. T. į galvą. Smūgius plaktuku sudavė „vyriška jėga“, pirmas smūgis buvo nukreiptas A. T. į dešinį smilkinį. Kiek smūgių sudavė, nepamena, tačiau pripažįsta, kad visus teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus padarė jis. Tuo metu buvo susinervinęs, todėl nesuprato ką daro, apie pasekmes negalvojo. Pagalbos A. T. nesišaukė, nejudėjo, todėl suprato, kad ji nebegyva. Liovėsi mušti, kai ji nebejudėjo. Į A. T. kraujuotą veidą žiūrėti buvo kraupu, todėl uždėjo ant jo pagalvėlę. Persimovęs krauju suteptas kelnes, išbėgo iš namų. Išeidamas iš buto, duris užrakino. Nuvykęs pas bendradarbį V. B. į jo kolektyvinį sodą, jam papasakojo kas nutiko. Paklausęs jo patarimo, nusprendė paskambinti policijai. Kadangi jam buvo sunku kalbėti, paprašė paskambinti V. B..

Praeityje buvo susipykęs su A. T. dėl trūkstamų detalių, Asta jį buvo pavadinusi vagiu, tačiau apie šitą konfliktą įvykio metu nekalbėjo.

Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka pilnai, tačiau mano, kad nukentėjusiųjų prašomos neturtinės žalos dydžiai yra per dideli. Supranta, kad nukentėjusieji patyrė didelį skausmą, netekę dukros ir mamos, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jo šeima taip pat neteko jo, kaip maitintojo. Abu su žmona yra pasiėmę banko paskolą butui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. N. parodė, kad jos vienturtė duktė A. T. su savo dukromis Justina ir Monika ketverius metus gyveno nuomojamame bute Smėlio g., Utenos m. Dirbo UAB „Utenaitis" pardavėja, beveik kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo pas ją į Kuktiškių mst., Utenos r., padėdavo dirbti ūkio darbus, o jie – tėvai rėmė dukrą materialiai. A. T. išsituokė prieš devyneris metus, su buvusiu vyru jokių santykių nebepalaikė. Dukra buvo tyli, rami, alkoholio nevartojo. Iš pokalbių su dukra suprato, kad ji jokio draugo neturėjo, visą savo dėmesį skyrė tik vaikams. Apie A. K. dukra nieko nepasakojo, tačiau kalbėdavo apie vieną bendradarbį, kurio nemėgo. Dėl kokios priežasties nemėgo, nesakė. Paskutinį kartą buvo atvažiavusi 2009 m. spalio 21 d. 2009 m. spalio 24 d., apie 15 val. A. T. skambino telefonu tuo metu pas ją viešėjusiai jos jaunesnei dukrai M. T., teiravosi, kaip jai sekasi. 2009 m. spalio 25 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos dukra Utenos mieste rasta nužudyta. Netekus vienintelės dukros, ji patyrė dideles dvasines kančias, nuo kurių negali atsigauti iki šiol. Padaryta didelė moralinė žala, o taip pat turtinė žala laidojant dukrą, todėl reiškia 3637,91 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. N., A. T. tėvas parodė, kad dukra A. T. atvykdavo pas juos, tėvus į kaimą per kiekvienas išeigines. Laiko karvę, turi didelį daržą. Visus ūkinius darbus padėdavo nudirbti dukra A. T.. Ji buvo gero charakterio, abu labai gerai sutardavo. Dukra alkoholio nevartojo. Netekus vienintelės dukros, patyrė dideles dvasines kančias, pablogėjo sveikata jam ir jo žmonai, po įvykio pastoviai geria raminamuosius bei širdies vaistus. Reiškia 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos atlyginti nereikalauja, nes dukros laidotuvėmis rūpinosi jo žmona, ji pateikė ieškinį.

Nukentėjusioji M. T., nužudytosios A. T. jaunesnioji dukra, parodė, jog mama dažnai užsimindavo apie bendradarbį, kuris jai nepatinka, sakydavo, kad nenori eiti į darbą. Ji dirbo UAB „Utenaitis" pardavėja. 2009 m. spalio 23 d., apie pietus ji su seserimi J. T. ir jos draugu išvažiavo pas senelius į kaimą, Kuktiškių mst, Utenos r. Mama tuo metu buvo darbe, su ja paskutinį kartą bendravo telefonu 2009 m. spalio 24 d., apie 15 val. Telefonu mama sakė, kad 2009 m. spalio 25 d. po darbo atvažiuos į kaimą. 2009 m. spalio 24 d. vakare mama į telefono skambučius neatsakė, todėl 2009 m. spalio 25 d. ryte grįžo namo. Namie ant stalo rado polietileninį maišelį su neiškrautais maisto produktais. Mama turėjo du telefonus, vienas iš jų buvo bute. Jame užfiksuoti jos ir sesers praleisti skambučiai bei žinutės, jokių kitų nežinomų telefono numerių užfiksuota nebuvo. Kito telefono namie nerado, tyrėjai sakė, kad mama jo neturėjo. Dėl mamos mirties patyrė šoką, didelį stresą. Negali susikaupti ir ruoštis netrukus vyksiantiems egzaminams. Prašo priteisti jai iš kalto dėl mamos nužudymo asmens 100000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusioji J. T., nužudytosios A. T. vyresnioji dukra, parodė, kad 2009 m. spalio 23 d. apie pietus su seserimi M. T. ir draugu išvažiavo pas senelius į kaimą, Kuktiškių mst., Utenos r. Motina tuo metu buvo darbe, ji dirbo UAB „Utenaitis" pardavėja. Su ja bendravo tik 2009 m. spalio 23 d. ryte, išeidama į paskaitas. 2009 m. spalio 24 d., apie 21 val. mama nei į jos telefono skambučius, nei į sms žinutes neatsakė. 2009 m. spalio 25 d. ryte ji nuvyko į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau mamos bute nerado. Durys buvo dvigubos, tačiau jai pasirodė keista, kad iš jų buvo užrakintos tik išorinės ir tik pasukant raktą vieną kartą, nors mama visada rakindavo abi duris. Virtuvėje rado vieną mamos telefoną, o kito jos telefono „Nokia'" nerado. Ant stalo buvo padėta rankinė su neiškrautomis nupirktomis maisto prekėmis. Buvo panašu, kad motiną kažkas skubiai iškvietė ir ji, viską palikusi, greitai kažkur išėjo. Nuvykusi pas mamos kolegę L. B., sužinojo, kad mama nebegyva, ir įtariama, jog ji yra nužudyta. Su mama buvo artimos, bendraudavo kaip su drauge. Ji yra sakiusi, kad nemėgsta bendradarbio, vardu Almantas, nes jis su ja kalbėdavo pašiepiamai, užuominomis. Su savo tėvu visiškai nebendrauja, liko našlaite. Dėl mamos mirties patyrė didžiulį šoką, stresą, dideles dvasines kančias, kurios nepraėjo iki šiol. Nors kolegijoje, kurioje studijuoja, artėja egzaminų metas, tačiau dėl streso negali susikaupti mokslui. Tapo atsakinga ne tik už save, bet ir už jaunesniąją seserį. Netekus motinos jai padaryta didelė moralinė žala, todėl reiškia 100 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2009 m. spalio 24 d., apie 18 val., jam paskambino bendradarbis A. K., ir pasakė, kad jam yra blogai, tačiau daugiau nieko nepaaiškino. Susitiko su A. K. apie 20 val. prie parduotuvės „Vyturiai" ir šis jam iš pradžių paaiškino, kad eismo įvykio metu sužalojo žmogų, bet vėliau A. K. jam prisipažino, kad savo bute nužudė bendradarbę A. T., paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad Asta su juo norėjo pasimylėti, o šis nesutiko. Į repliką, kad už tai užmušti nereikėjo, atsakė, kad ji pirma jam sudavė plaktuku į galvą. Apčiupinėjęs jo galvą, jokio guzo neužčiuopė. A. T. labai smulki moteris, galėjo sverti iki 40 kg. Ji nieko negalėtų padaryti net jam, pensininkui. Darbe jokių ypatingų santykių tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nepastebėjo. Pasiūlė A. K. važiuoti ir pažiūrėti ar tikrai Asta negyva, gal dar galima iškviesti greitąją medicinos pagalbą. A. K. atsisakė važiuoti, nes buvo įsitikinęs, kad tikrai negyva. Tada patarė A. K. apie tai pranešti policijai. Atvykę policijos pareigūnai A. K. išsivežė.

Liudytojas R. Š. parodė, kad jam dirbant Utenos apskr. VPK VTS PB patruliu, 2009 m. spalio 24 d., apie 21.20 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu Utenos mieste kartu su vyr. patruliu D. B., iš Utenos apskr. VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti į Utenos m. esančią sodų bendriją „Draugystė", nes į budėtojų dalį paskambinęs asmuo pranešė, jog nužudė žmogų ir šiuo metu yra pas bendradarbį, gyvenantį minėtoje sodų bendrijoje. Nuvykus į sodų bendriją, juos pasitiko du vyriškiai, kurių vienas prisistatė A. K., o kitas V. B.. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. A. K. prisipažino, kad Smėlio g. esančiame savo bute, jis prieš 2-3 valandas galimai nužudė bendradarbę ir pasisiūlė palydėti pareigūnus iki savo buto. A. K. sakė, kad susipyko su bendradarbe, smogė jai kumščiu, po ko ši nugriuvo. Kad pastarąją mušė plaktuku, A. K. neminėjo, aiškino, kad bendradarbė pas jį atėjo „pagėrusi“, „pradėjo varyti ant jo“, todėl susikivirčijo. Su A. K. nuvyko į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis atrakino buto duris. Šiame bute rastas moters lavonas su smurto žymėmis.

Liudytojas R. E. parodė, kad A. K. pažįsta apie metus, su juo dirba vienoje darbovietėje. Su A. T. bendravo artimai, tačiau bendros ateities abu neplanavo. Apie tai žinojo visas parduotuvės darbuotojų kolektyvas. Ji nebuvo laikoma laisvo elgesio moterimi, artimai bendravo tik su juo. A. T. buvo ramaus būdo, nekonfliktiška. 2009 m. spalio 24 d. jis ir A. K. iki 15 val. dirbo UAB „Utenaitis" parduotuvėje. Dirbdami dviese išgėrė 0,5 l. butelį degtinės, o po darbo užėjo į parduotuvę, kur dar nusipirko du butelius po 0,5 l. alaus, jį eidami namo išgėrė. Priekyje jų tuo metu į namus ėjo ir A. T. su kita bendradarbe J. B.. Eidamas A. K. pastoviai kalbino A. T., ištraukė iš jos rankų skėtį ir juo bakstelėjo A. T. į šoną. A. T. liepė prie jos nelįsti, bet A. K. vis vien toliau kabinėjosi prie A. T.. Prie Smėlio g. jis su A. K. išsiskyrė ir nuėjo kiekvienas į savo namus. Jis matė, kad A. T. nepasuko namų pusėn, o nuėjo kažkur tiesiai. Tą dieną su A. T. nesitarė susitikti, planavo jo namuose su A. K. pratęsti girtavimą. Grįžus namo, po pusvalandžio - apie 16 val. paskambino A. K. ir pasiūlė susitikti. Susitiko prie parduotuvės, nusipirko 2 l butelį alaus ir nuėjo į jo namus. Išgėrus alų, A. K. išėjo namo. Apie 17 val. A. K. jam paskambino ir paprašė A. T. telefono numerio. Davė A. K. A. T. telefono numerį, nors į klausimą kam jam to numerio reikia, nieko neatsakė. Apie 19 val. A. K. vėl atėjo pas jį, tačiau tada jis jau buvo labai susijaudinęs, visas išbalęs, iš baimės drebėjo, verkė. Paklausus, kas atsitiko, jis paaiškino, kad padarė avariją ir nukentėjęs žmogus gali mirti, pasakė, kad jį dabar pasodins, ir paprašė paskolinti jam 400 litų. Jis tiek pinigų neturėjo, tada jis pasakė, kad paskolintų bent jau buteliui degtinės. Davė A. K. 20 Lt. Kitą dieną jis iš bendradarbių sužinojo, kad A. K. bute buvo rasta nužudyta A. T..

Liudytojas S. G. parodė, kad bendradarbį A. K. pažįsta apie 4 mėnesius. Su juo susipažino darbe ir su juo bendravo tik darbo reikalais. 2009 m. spalio 24 d., apie 19.15 val., jam būnant Krašuonos mikrorajone esančioje parduotuvėje „Norfa", paskambino A. K. ir pasakė, kad jam labai reikia susitikti, smulkiau nieko nepaaiškino. Netrukus A. K. atėjo prie parduotuvės ir pasiūlė nusipirkti alaus. A. K. buvo neblaivus. Nusipirkus 2 l alaus ir išėjus iš parduotuvės, jie lauke pradėjo gerti alų. Geriant matėsi, kad A. K. buvo susijaudinęs, kalbėjo nerišliai. Jis pasisakė, kad padarė avariją ir nukentėjo žmogus, jis gali mirti, kad ko gero jam reiks sėsti į kalėjimą, nors, kiek jam žinoma, A. K. automobilio pats nevairuodavo. Sužalojimų ant A. K. kūno nematė: jų nebuvo nei ant plaštakų, nei ant riešų, nei ant kaklo. Smulkiau jis nieko nebeaiškino, o nusipirkus dar vieną butelį alaus ir bandelių, jis pasakė, kad išvažiuoja į Rokiškį ir išėjo. Daugiau su A. K. jis nebendravo. Kitą dieną jis darbe iš bendradarbių sužinojo, kad A. K. bute buvo rasta nužudyta A. T.. A. T. gerai sutardavo su R. E., abu eidavo pasivaikščioti. Su A. K. nukentėjusioji nebendraudavo.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji su A. K. yra pažįstama apie devynis metus, gyvena kartu penkerius metus, o susituokė prieš tris. Žino, kad jis buvo atleistas nuo privalomosios krašto apsaugos tarnybos. Kaip jis pats aiškindavo, atleistas dėl nervų, jam drebėdavo rankos. 2006 m. rugsėjo 1 d. jie nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pradėjo jame gyventi. A. K. buvo ramaus būdo, alkoholinius gėrimus vartodavo retai. Išgėręs būdavo agresyvesnis, kabinėdavosi žodžiais, greitai supykdavo, kartais net pasistumdydavo. Vieną kartą buvo sudavęs kumščiu į veidą, tačiau nestipriai ir sužalojimų nepadarė. Po minėto konflikto ji A. K. pagrasino, kad su juo išsiskirs, tada jis pats paprašė nupirkti jam vaistų nuo nervų ir mėnesį vartojo nereceptinį vaistą protinei veiklai gerinti „Neurozan". Po suvartotų vaistų, jis prisipažino, kad labai gerai jaučiasi. Nuo to karto jis buvo ramus net išgėręs. Paskutiniu metu, tarp jų kildavo ginčai dėl to, kad šis grįždavo neblaivus, tačiau jis, vengdamas konfliktuoti, dažnai išeidavo iš namų, atsinešdavo alaus ir, žiūrėdamas televizorių, jį gerdavo. A. T. ji nepažinojo. 2009 m. spalio 23 d., apie 15 val., ji išvažiavo pas savo seserį, gyvenančią Panevėžyje. A. K. su ja nevažiavo, nes jis tą bei kitomis dienomis turėjo dirbti. 2009 m. spalio 24 d. ryte kelis kartus skambino A. K., tačiau jis tuo metu dirbo. Paskambinus po 15 val., A. K. jau buvo girtas, sunkiai kalbėjo, sakė, kad eina iš darbo, žadėjo grįžęs į namus paskambinti. Po kelių minučių jis paskambino, pasakė, kad jau netoli namų. Apie 20 val. jis vėl paskambino, atrodė susijaudinęs, pasakė, kad padarė avariją, kad dabar jam bus blogai, kad atvažiavo greitoji pagalba. Jai kilo įtarimas, kad jis, būdamas girtas, kalba nesąmones, nes neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio, automobiliais niekada nevažinėjo. Liepė jam nusiraminti, eiti namo ir išjungė telefoną. Į vyro skambučius tą vakarą neatsakė. 2009 m. spalio 25 d. apie pietus grįžusi į namus, savo buto duris rado užantspauduotas. Apie tai, kad bute buvo nužudyta A. T., sužinojo tik vėliau. Policijos komisariate susitikusi su A. K., jo paklausė, kodėl jis nužudė A. T.. Jis atsakė, kad A. T. norėjo išskirti jų šeimą, kažką padaryti jų vaikui. Savo vyru tiki, nes per devynis bendro gyvenimo metus nėra pastebėjusi jį svetimaujant. Tačiau apie vyro skambutį tą vakarą A. T., jai žinoma nebuvo, vyras apie tai neminėjo. Ji pasakė, kad bute buvo vienas plaktukas, kuris buvo laikomas balkone ant lentynos. Po nužudymo plaktuko nurodytoje vietoje nebebuvo.

Liudytojas A. G. parodė, kad su A. K. ir A. T. yra pažįstamas nuo 2006 metų, kai pradėjo dirbti UAB „Utenaitis“. A. K. ir A. T. dirbo šios įmonės skirtinguose skyriuose. Susidraugavo su A. K., jo vestuvėse buvo piršliu. Tiek su A. K., tiek su A. T. jo tarpusavio santykiai buvo draugiški, su jais niekada nesipyko. Su žmona dažnai lankydavosi pas A. K. ir jo žmoną namuose. K. taip pat aplankydavo juos. A. K. yra ramaus būdo, draugiškas, alkoholį vartojo saikingai. A. T. visai nevartodavo alkoholio ir buvo „tyli pelytė“. Išskirtinio A. K. bendravimo su A. T. nepastebėjo, apie tai nebuvo užsiminęs ir pats A. K.. Nėra pastebėjęs, kad A. K. domėtųsi kitomis moterimis, A. T. taip pat nebuvo laisvo elgesio moteris. 2009 m. spalio 24 d. jis su šeima buvo išvažiavęs į Zarasų rajoną. Apie 16.45 val. jam paskambino A. K. ir pasakė, kad jam nėra ką veikti, paklausė, kada grįš į Uteną. Iš A. K. balso nesuprato, kad tuo metu jis būtų buvęs neblaivus. Grįžęs į namus apie 19.30 val., A. K. nebeskambino. Apie 23 val. paskambino bendradarbis A. S. ir pranešė, kad A. K. užmušė A. T..

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 216/09(08) nurodyta, kad A. T. mirties priežastis yra kieta buka galvos trauma su galvos muštinėmis žaizdomis, kaukolės skliauto ir pamato atvirais, įspaustiniais lūžimais, galvos smegenų apardymu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, galvos smegenų edema.

Konstatuoti sužalojimai: daugybinės galvos muštinės žaizdos, daugybiniai kaukolės pamato ir skliauto kaulų atviri, įspaustiniai lūžimai su galvos smegenų apardymais, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse; daugybinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, kairio smilkinio, apatinės lūpos, dešinės plaštakos, dešinės alkūnės, dešinio žasto, dešinio klubo sparno, kairio klubo sparno, kairės alkūnės, kairio riešo, kairės plaštakos, dešinės šlaunies srityse; nosies kaulų lūžimas; viršutinio žandikaulio atlūžimas nuo pamato. Sužalojimai padaryti kietais bukais, bukabriauniais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį (išvados 5.1 p.).

Kadangi nukentėjusiajai A. T. konstatuota 10 muštinių žaizdų ir 14 kraujosruvų, jai sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 24 trauminiais poveikiais (išvados 6 p.);

Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y., 2009 m. spalio 24 d. (išvados 8 p.). Tikėtina, kad pagal kūno sužalojimų pobūdį, visi sužalojimai padaryti vienu metu (išvados 11, 12 p.). Paprastai po masyvių galvos kaulų lūžimų su galvos smegenų apardymu, mirtis įvyksta tuoj pat po sužalojimų padarymo (išvados 14 p.).

Nosies kaulų lūžimas ir viršutinio žandikaulio atlūžimas nuo pamato priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes dėl šių sužalojimų paprastai sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (išvados 5.3 p.). Kiti kūno sužalojimai – kraujosrūvos priskiriamos prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo (išvados 5.4 p.).

Nukentėjusios DNR tyrimo metu tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu spermos nerasta, todėl galima manyti, kad neužilgo prieš mirtį nukentėjusi lytinių santykių neturėjo (išvados 15 p.).

A. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (išvados 3 p.) (1 t., b.l. 34-41).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 353/09(08), kuri atlikta 2009 m. spalio 27 d., nurodyta, kad A. K. padaryti kaklo, dešinio riešo ir krūtinės abiejų pusių juostiniai nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti mažiausia keturiais trauminiais poveikiais. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti bukais kietais daiktais, tame tarpe, nagais kontakto su kūnu metu, prieš 2-3 dienas iki medicininio apžiūrėjimo. Tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tikėtina, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai ginantis ar priešinantis (1 t., b.l. 138).

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Stasys Fedaravičius patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotas išvadas ir paaiškino, kad visos 10 muštinių žaizdų galvoje yra šviežios, todėl nėra galimybės nustatyti jų eiliškumo, taip pat nėra galimybės pasakyti po kelinto smūgio nukentėjusioji neteko sąmonės. Dėl kaukolės įspaustinio lūžimo buvo pakenkti galvos smegenys, tokiais atvejais paprastai netenkama sąmonės. Tačiau kartais ir įspaustinis lūžimas nepriveda prie mirties – tai priklauso nuo žmogaus. Konkretizuoti ar pirmas smūgis buvo mirtinas, ar ne, negalima, juolab, kad buvo suduota daug smūgių, kurių pasėkoje atskilo nuo pamato ir suskilo viršutinis žandikaulis. Tiek dėl kaukolės įspaustinio lūžimo, tiek dėl viršutinio žandikaulio sužalojimo, žmogus galėjo prarasti sąmonę ir nejausti skausmo. Kai sužalojimų yra 10 ar daugiau, medikai savo išvadose rašo, kad sužalojimai yra daugybiniai, o kai daugybiniai sužalojimai nustatyti galvos srityje - paprastai medikai daro išvadą, kad kiekvienas iš jų galėjo būti mirtinas, kaip ir jų visuma. Apie itin žiaurų kankinimą medikai paprastai sprendžia pagal du pagrindinius požymius: pirma, pagal traumuojamų kūno vietų jautrumą (lytiniai organai, krūtys, akių obuoliai ir kt.); antra, pagal traumavimo būdą (deginant, plėšiant nagus ir kt.). Taigi, medicininiu požiūriu žiauraus nužudymo nebuvo. Lavono įvykio vietoje nematė, tačiau jį rengę sanitarai sakė, kad ant burnos buvo prilipęs megztinis dėl sukrešėjusio kraujo. Apžiūrėjęs kaltinamąjį, rado juostinius nubrozdinimus rieše, kakle, krūtinės abejose pusėse. Paprastai tokie nubrozdinimai padaromi, kai traumuojantys daiktai slenka kūno paviršiumi. Tai gali būti nagai, sausa šakota šaka. Griuvus, tokių sužalojimų nebūna.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. K. nuvedė pareigūnus į savo buto svetainę ir parodė sofą – lovą, ant kurios atsisėdo pas jį atėjusi A. T.. Po to parodė vietą svetainės viduryje, kur jis sudavė smūgius kumščiu A. T. į veidą, kai ši lindo prie jo bučiuotis, norėdama su juo pasimylėti. Parodė gėlių stovus, ant kurių stovėjo A. T. ant grindų numesti gėlių vazonai. Manekeno pagalba pademonstravo kaip jis stovinčiai A. T. sudavė kumščiu į veidą ir ji griuvo ant nugaros. Parodė balkone ant lentynos esančią dėžutę, iš kurios paėmė plaktuką ir pademonstravo smūgius plaktuku, suduotus A. T. į galvą. Pademonstravo, kaip nuo sofos paimta pagalve uždengė A. T. subjaurotą veidą (1 t., b.l. 122-130).

Apžiūrint įvykio vietą, bute adresu Smėlio g. 21-8, Utenoje, svetainės centre rastas ant nugaros gulintis moteriškos lyties lavonas, kojos ištiestos į šalis, dešinioji koja be bato. Batas nuo šios kojos guli kambario kairiajame kampe. Kairė koja apauta juodos spalvos batu, ilgu aulu. Bato užtrauktukas atsegtas. Lavonas apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, kurios nuo dešinės kojos kelio žemyn yra su dėmėmis, panašiomis į kraują. Džinsinių kelnių užtrauktukas yra užsegtas, juosmenyje įvertas siauras juodos spalvos diržas. Ant lavono galvos uždėta geltonos spalvos medžiaginė pagalvėlė. Nuėmus pagalvėlę matyti, kad lavono galva nukreipta į kairę pusę, tamsiai pilkos spalvos plaukai sumirkę kraujyje, po galva matyti tamsiai raudonos spalvos kraujo dėmė. Galvos srityje matyti daugybinės kirstinės žaizdos: prie dešinės ausies, virš dešinio antakio, virš dešinės akies, nosies kaule, ant smakro, pasmakrėje, dešinėje kaktos pusėje ir kt. Ant grindų lavono dešinėje guli auskaras, plaktukas, kairėje – nuvirtęs vazonas su gėle. Ant žurnalinio stalelio nuverstas vazonas su kambariniu augalu. Vonios kambaryje ant grindų guli džinsinės kelnės, ant kurių matosi dėmių, panašių į kraują. Dėmių, panašių į kraują yra ir ant vonios kilimėlio (1 t., b.l. 7-21).

2009 m. spalio 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti šie daiktai: plaktukas yra rudu mediniu kotu ir juodo metalo galvute, 2,5 x 2,6 x 11,5 cm dydžio, koto ilgis - 26 cm, ant plaktuko koto ir galvutės yra rusvos spalvos sutepimų, panašių į kraują; balto metalo 15 x 20 cm dydžio auskaras, apvalios („lašo") formos, į jį įspausti trys skaidrūs akmenukai; aukštu aulu, tamsiai rudos spalvos, dešinės kojos odinis moteriškas batas, vidinėje pusėje užsegamas užtrauktuku; pagalvė geltonos spalvos, kvadrato formos, 40 x 40 cm dydžio, ant jos paviršiaus yra rusvos spalvos sutepimų, panašių į kraują; moteriškas megztinis yra pilkos spalvos, S dydžio, priekyje užsegamas septyniomis juodomis sagomis, megztinio vidinėje pusėje, nugaros srityje, ties apykakle yra etiketė su užrašu „Hennes", megztinis suteptas rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; moteriška striukė yra M (38/40 dydžio), ilga, rusvos spalvos, sintetinės medžiagos, su gaubtu, priekyje užsegama geltono metalo užtrauktuku, ant striukės sutepimų, įplyšimų ar kitu sugadinimų nėra; vyriškas megztinis yra juodos spalvos, XL dydžio, stačia apykakle, kuri užsegama užtrauktuku, megztinio priekio kairėje pusėje yra oranžinės ir baltos spalvų ornamentai, ant megztinio sutepimų, įplyšimų ar kitu sugadinimų nėra; marškinėliai yra M dydžio, raudonos spalvos, trumpomis rankovėmis, jų priekyje yra piešinys su futbolininkais ir skaičiumi 2006, marškinėlių priekyje, kairėje pusėje matyti taškiniai rusvos spalvos sutepimai, panašūs į kraują; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1600" yra juodos su pilka spalvų korpusu, telefono IMEI Nr. 358635/01/893215/3, telefone įdėta SIM kortelė „Labas", kurios Nr. 8937002090200312415; mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla " yra juodos spalvos korpusu, telefono IMEI Nr. 3564660120443371, telefone įdėta SIM kortelė „3G 02", kurios Nr. 8935302080420046555X; geltonos palvos metalo grandinėlė yra 50 cm ilgio, jos galuose, ties užsegimu yra išspausti užrašai „Italy" ir skaičiai „925", grandinėlė ties užsegimu yra nutraukta; pilkos spalvos metalo grandinėlė yra 21 cm ilgio, jos galuose, ties užsegimu yra išspausti užrašai „Italy" ir skaičiai „925", grandinėlė ties užsegimu yra nutraukta, sulinkusi užsegimo kilputė; vyriškos džinsinės kelnės yra tamsiai mėlynos spalvos, 103 cm ilgio, į jas yra įvertas rudas odinis diržas su juodos spalvos odiniu dėklu telefonui, ant kelnių kairės klešnės matyti rusvos spalvos sutepimų, panašių į kraują; raktai nuo buto, esančio Smėlio g. 21- 8, jie yra suverti ant baltos spalvos metalinio žiedelio, vienas raktas yra balto metalo, jo ilgis - 58 mm, ant jo galvutės yra išspaustas užrašai „Favour", antras raktas yra pilko metalo, 70 mm ilgiojo stiebelio gale yra 13x28 mm dydžio plokštelė su išpjovomis, trečias raktas yra magnetinis, ant jo yra išspaustas užrašas „Sean", prie raktų prikabintas ir ovalo formos pakabukas su užrašu „Sniežka" (1 t., b.l. 22-26 ).

2009m. lapkričio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad pateikti A. T. drabužiai: juodos spalvos megztinis yra stačiu kaklu, suteptas rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; pilkos spalvos moteriški marškinėliai yra be rankovių, didele priekyje esančia iškirpte, marškinėlių apačioje yra sintetinės medžiagos peršviečiamas apvadas su ornamentais, marškinėliai, ypač jų nugarinė pusė sutepta rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; juodos spalvos liemenėlė yra ant petnešėlių, gale užsegama metaliniais kabliukais, liemenėlė nesuplėšyta, jos nugarinė pusė sutepta rusvos spalvos dėmėmis; moteriškos džinsinės kelnės yra mėlynos spalvos, jų pavadinimas „Onado", į jas yra įvertas siauras tamsiai mėlynos spalvos odinis diržas balto metalo sagtimi, ant kelnių klešnių ir kišenių yra rusvos spalvos sutepimų, panašių į kraują; žalsvos spalvos moteriškos kelnaitės yra M dydžio, jų priekyje yra užrašas „H. L.", jų priekyje, kairėje pusėje yra rusvos spalvos sutepimų, panašių į kraują; kairės kojos moteriškas batas yra aukštu aulu, tamsiai rudos spalvos, odinis, vidinėje pusėje užsegamas užtrauktuku; moteriškos puskojinės yra pilkos spalvos, nesuplėšytos ( 1 t., b.l. 48 ).

Serologinį ir DNR tyrimo metu nustatyta, kad ant įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto plaktuko, A. K. marškinėlių, džinsinių kelnių yra A. T. kraujas su 99.999999999% tikimybe (1 t., b.l. 52-59 ).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimo metu A. K. specialistams teigė, kad po įvykio iki pat sulaikymo alkoholio nevartojo (1 t., b.l. 164), o praėjus beveik keturioms valandoms, t.y. 2009 m. spalio 24 d., 21.50 val. jam nustatytas 2,20 promilių girtumas (1 t., b.l. 107). Ambulatotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. K. įvykio metu buvo išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kurios fone atsirandančios ir vykstančios emocinės reakcijos neatitinka stipraus emocinio susijaudinimo būsenos diagnostinių kriterijų – esant tokiam apsvaigimo laipsniui situacijos suvokimą, reagavimą į ją, elgesį lemia alkoholio poveikyje kokybiškai pakitę aplinkos suvokimas ir vertinimas, emocijų bei elgesio kontrolės ir reguliacijos mechanizmai, bei kitos psichikos būsenos (pavyzdžiui, atmintis dėmesys), o ne asmens emocinė būsena ar situacinės aplinkybės (1 t., b.l. 163-164). Dėl mišrios nerimo ir depresijos reakcijos ekspertai negalėjo atlikti pilnaverčio psichologinio tyrimo, todėl atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės akte užfiksuota, kad kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtine psichikos liga nesirgo ir nebuvo fiziologinio afekto, patologinio girtumo ar kitoje trumpalaikio psichikos sutrikimo būsenoje, dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tyrimo metu stebima situacinė depresinė reakcija. Dėl psichikos būklės šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje. Priverstinis gydymas nereikalingas. A. K. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturi esminės įtakos jo elgesiui ir inkriminuojamos veikos metu netrukdė suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą ( 1. b.l. 175-178 ).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Kaltinamasis A. K. prisipažino nužudęs A. T., tačiau neigia, kad nužudė itin žiauriai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti A. T. kūno sužalojimai visiškai atitinka A. K. papasakotų ir parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstruotų smūgių sudavimo būdą, lokalizaciją ir laiką. A. K. nurodė, kad 2009 m. spalio 24 d. pas jį į butą atėjusiai nukentėjusiajai sudavė smūgius kumščiu, o po to plaktuku į galvos sritį. Išvadoje nurodyta, kad A. T. mirties priežastis yra kieta buka galvos trauma su galvos muštinėmis žaizdomis, kaukolės skliauto ir pamato atvirais, įspaustiniais lūžimais, galvos smegenų apardymu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, galvos smegenų edema. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2009-10-24). Jie padaryti kietais bukais, bukabriauniais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Seka, kad A. K. pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė A. T. mirties priežastis, t.y. A. K. nužudė A. T..

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad A. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtine psichikos liga nesirgo ir nebuvo fiziologinio afekto, patologinio girtumo ar kitoje trumpalaikio psichikos sutrikimo būsenoje, dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, nėra abejonių, kad mušdamas nukentėjusiąją tokiu būdu (plaktuku į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą), suprato, kad kelia pavojų jos gyvybei, numatė pasekmes ir jų norėjo. Seka, kad kaltinamasis A. K. tiesiogine tyčia nužudė A. T., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnyje.

A. K. yra kaltinamas itin žiauriu nužudymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p. nurodyta, kad nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 6 punk­tą (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­ėmi­mo bū­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiš­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Nu­žu­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bū­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­čiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iš di­de­lio aukš­čio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kū­no su­ža­lo­ji­mų. Šiuo at­ve­ju ne­tu­ri reikš­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kū­no su­ža­lo­ji­mų su­kel­tą skaus­mą. Tačiau nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

Nors A. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. dėl didelio kūno sužalojimų skaičiaus, tačiau, kolegija pažymi, kad kaltinimą pagal minėtą nusikaltimo sudėtį būtina grįsti ne tik objektyviais duomenimis – dideliu kūno sužalojimų skaičiumi, bet ir kaltininko psichiniu santykiu su veikos padarymo būdu (Lietuvos apeliacinio teismo baudž. byla Nr. 1A-383/2008). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai A. T. konstatuoti 24 trauminiai poveikiai, tačiau tik 10 iš jų – muštinės žaizdos galvoje, dėl kurių įvyko mirtis. Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Stasys Fedaravičius paaiškino, kad mirtinas galėjo būti kiekvienas iš dešimties smūgių į galvos sritį. Kiti kūno sužalojimai pagal išvados 5.3 ir 5.4 punktus priskiriami prie nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taigi, ne visi sužalojimai buvo sunkūs ir pavojingi gyvybei, o sąmonę galėjo prarasti po pirmojo smūgio. Kaltinamojo tyčios kryptingumą apibūdina toliau nurodytos aplinkybės. A. K. prisipažino, kad, būtent jis nužudė A. T., pats, niekieno neverčiamas pranešęs apie tai policijai, tačiau nusikaltimo aplinkybių tiksliai papasakoti negalėjo. Kaltinamojo žodžiais, jis yra silpnų nervų, todėl, A. T. pagrasinus, kad jis praras šeimą ir jo ilgai lauktą kūdikį (tuo metu žmona buvo nėščia), labai susijaudino. Neprisimena, kokiu būdu jo rankose atsirado plaktukas. Iš pradžių jis teigė, kad nukentėjusiajai sudavė tik du smūgius - pirmas iš jų buvo nukreiptas į dešinį smilkinį. Smurtas truko tik kelias sekundes, nukentėjusioji nešaukė ir nedejavo. Vėliau pripažino, kad smūgių plaktuku į galvą galėjo būti ir daugiau, nes tiksliai jų neprisimena, tačiau A. T. nužudyti nenorėjo. Šie nepaneigti kaltinamojo parodymai suponuoja išvadą, kad jis nesuvokė, jog gyvybę nukentėjusiajai atima itin žiauriai. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte esančioje psichologo konsultacijoje nurodyta, kad tiriamojo emocingumas lengvai sužadinamas, emocijos labilios, jų kontrolė ne visada gera (1 t., b.l. 178). Nusikaltimo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (praėjus beveik 4 val. po įvykio nustatytas 2,20 prom. girtumas), o tai, be abejonės, dar labiau sumažino gebėjimą kontroliuoti emocijas - kaip nurodyta ambulatotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, alkoholio poveikyje kokybiškai pakito aplinkos suvokimas ir vertinimas, emocijų bei elgesio kontrolės ir reguliacijos mechanizmai, bei kitos psichikos būsenos. Pagal byloje esančius įrodymus kaltinamasis nusikaltimo iš anksto neplanavo - jo veiksmai buvo spontaniški, smūgiai suduoti vienu metu per labai trumpą laiko tarpą. Be to, nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad iš pradžių sudavė plaktuku smūgį nukentėjusiajai į dešinį smilkinį, po to ji nesipriešino, nebandė ištrūkti, nešaukė. Darytina išvada, kad po šio smūgio ji neteko sąmonės ir nebejautė skausmo. Bendradarbių ir UAB „Utenaitis“ direktoriaus A. K. charakterizuojamas kaip ramus, draugiškas, darbštus (1.t., b.l. 183), niekas nepaminėjo, kad kaltinamajam būdingas polinkis į žiaurumą, būdamas blaivus jis elgiasi nepriekaištingai, nors jo žmonos žodžiais, išgėręs būdavo agresyvesnis, kabinėdavosi žodžiais, greitai supykdavo. Liudytojais apklausti bendradarbiai, bendravę su kaltinamuoju po įvykio teigė, kad jis buvo labai susijaudinęs, balsas drebėjo, verkė. Pasitaręs su bendradarbiu V. B., pats apie įvykį pranešė policijai. Paminėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad A. K. tyčia nebuvo nukreipta itin žiauriu būdu nužudyti nukentėjusiąją, medicininiu požiūriu žiauraus nužudymo požymių nenustatė ir teismo medicinos ekspertas. Todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas kaip nužudymas, numatytas BK 129 str. 1 d.

A. K., padaręs nusikaltimą, paskambino ir prisipažino policijos pareigūnams, palydėjo juos iki nusikaltimo vietos. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašė A. T. artimųjų. Visa tai lengvina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 1 d. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad A. K. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, tačiau dėl jo padaryto nusikaltimo kilo nepataisomos pasekmės – brutaliu būdu nužudyta jauna moteris, našlaitėmis liko dvi dukros. Nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas – jis buvo padarytas spontaniškai, kilus dideliam pykčiui, tai rodo mažesnį kaltinamojo pavojingumą. Vedęs, turi trijų mėnesių kūdikį. Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d, 2 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, A. K. skirtina bausmė, atitinkanti sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų V. N., A. N., J. T. ir nepilnametės M. T. atstovės pagal įstatymą civiliniai ieškiniai.

V. N. prašo priteisti 3637,91 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. A. N., J. T. ir M. T. atstovė pagal įstatymą pareiškė po 100 000 Lt dydžio civilinius ieškiniu neturtinei žalai atlyginti.

Turtinę V. N. žalą sudaro laidojimo išlaidos, viršijančios gautą 1040 Lt pašalpą. Ne visos ieškinyje paminėtos išlaidos pagrįstos dokumentais (1 t., b.l. 86-88), tačiau, atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, prašoma 3637,91 Lt suma nėra didelė, jos dydžiui neprieštaravo ir kaltinamasis A. K., todėl priteistina V. N..

Nukentėjusiųjų V. N., A. N., J. T. ir M. T. atstovės pagal įstatymą prašymai priteisti po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Be abejo, kaip ir nurodyta V. N. ir A. N. civiliniuose ieškiniuose, netekę vienintelės dukros, jie patyrė dideles dvasines kančias, nuo kurių negali iki šiol atsigauti, padaryta didelė moralinė žala. Abiem pablogėjo sveikata, tenka gerti raminamuosius ir širdies vaistus. Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų tėvų ryšys dukra A. T. buvo labai glaudus – ji laisvomis nuo darbo dienomis atvykdavo iš Utenos pas tėvus į kaimą nudirbti ūkio darbus, o šie ją remdavo materialiai. Todėl V. N. ir A. N. išgyvenimai, sukelti dėl vienintelės dukros nužudymo yra ypač dideli, skaudžiai paveikė jų gyvenimą.

A. T. dukros – devyniolikmetė J. ir septyniolikmetė M. T. gyveno kartu su mama, jų tarpusavio ryšys buvo ypatingai artimas, juolab, kad tėvas mergaitėmis nesirūpina. Teisiamojo posėdžio metu abi mergaitės teigė, kad dėl mamos nužudymo patyrė didelį šoką, stresą, liko našlaitės. Dvasinį sukrėtimą abi jaučia iki šiol, joms sunku susikaupti mokslui, nors abiems artėja egzaminai (M. mokosi vidurinėje mokykloje, o J. – kolegijoje). Be abejo, mirus mamai, mergaitės neteko jos teikiamo emocinio, moralinio palaikymo, jaučiasi vienišos. Močiūtė V. N., paskirta M. T. globėja, dėl didelio amžiaus ir pažiūrų skirtumo, pilnai pakeisti motinos auklėjant ją, negalės – tai turės įtakos asmenybės harmoningai raidai.

Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip minėta, A. K. veismais brutaliai - smūgiais plaktuku į galvą dėl menkavertės priežasties nužudyta jauna moteris. Tačiau kaltinamojo tyčia nužudyti A. T. kilo staiga, iš anksto tam nesiruošė. Nors iki nusikaltimo padarymo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, yra jaunas ir darbingas, tačiau turi įsipareigojimų bankui, o gimus vaikui, padidėjo šeimos poreikiai. Žmona šiuo metu nedirba, augina vaiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gyvybės atėmimo atveju, neturtinė žala kompensuojama ne pasikėsinimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o tai savotiškai atitolina kančių efektą ir jas kiek neutralizuoja, netektis ir su ja susiję išgyvenimai ilgainiui praeina. Įvertinus paminėtas aplinkybes, ieškinių skaičių byloje, realią galimybę juos atlyginti, bei teismų praktiką analogiškose bylose, priteistina nukentėjusiesiems V. N., A. N. po 30 000 Lt, J. T. ir M. T. po 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarytą 2887,84 Lt dydžio turtinę žalą. Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-115; 2005, Nr. 71-2555):

- 2010 m. sausio 22 d. VSDFV Utenos skyriaus sprendimu Nr. Š6-410, M. T. buvo paskirta 274,61 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. vasario 28 d.;

- 2010 m. sausio 22 d. VSDFV Utenos skyriaus sprendimu Nr. Š6-411, J. T. buvo paskirta 274,61 Lt nuo 2009 m. spalio 24 d. iki sukaks 24 metai, jei mokysis.

Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. M. T. ir J. T. pervesta į nurodytas sąskaitas po 1443,92 Lt. Viso pervesta 2887, 84 Lt.

Prie ieškinio pridėti jį pagrindžiantys dokumentai: VSDFV Utenos skyriaus sprendimai (1 t., b.l. 95 ir 98), mokėtinos našlių ir našlaičių pensijos sumos paskaičiavimai (1 t., b.l. 96 ir 99); M. T. ir J. T. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos apskaičiavimai (1 t., b.l. 97 ir 100); pažymos dėl pensijos sumų, išmokėtų J. T. ir M. T. (1 t., b.l. 101 ir 102); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymas (1 t., b.l. 93);

Ieškinys tenkintinas.

1991 m. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondo pensijų įstatymo (Nr. I-1336) 18 str. 1d. numatyta, kad fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti. Taigi, dėl A. K. neteisėtų veiksmų – A. T. nužudymo valstybinio socialinio draudimo fondui atsirado prievolė nužudytosios vaikams paskirti ir mokėti našlaičių pensijas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 263 str. 2 d. numatyta, kad padarytą žalą turi atlyginti kaltas asmuo. Todėl iš A. K. priteistina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo Utenos skyriui 2887,84 Lt dydžio turtinė žala dėl J. T. ir M. T. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. išmokėtų našlaičių pensijų.

Paliktinas galioti prokuroro nutarimu skirtas laikinas A. K. nuosavybės teisių į ½ dalį jam priklausančio buto, esančio Smėlio g, 21-8, Utenoje, apribojimas iki ieškinių patenkinimo (1 t., b.l. 194 ir 197);.

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų nukentėjusiajai J. T. buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos – 85,73 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir išieškotinos iš A. K..

Daiktiniai įrodymai: A. K. drabužiai ir sportiniai bateliai, A. T. drabužiai ir auliniai batai, plaktukas, auskaras, pagalvė, A. T. plaukų ir rankų nagų lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Daiktiniai įrodymai: mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6300“, „Nokia 1600“ ir „Motorolla“, dvi grandinėlės ir buto raktai, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini R. K..

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų;

Laisvės atėmimo bausmę A. K. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. birželio 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. birželio 1d., išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai V. N. 30 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 3637 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis) litus 91 centą turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajam A. N. 30 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai J. T. 60 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai M. T. 60 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti

Priteisti iš A. K. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo Utenos skyriui 2887 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių) litų 84 centų dydžio turtinei žalai atlyginti.

Palikti galioti prokuroro nutarimu skirtą laikiną A. K. nuosavybės teisių į ½ dalį jam priklausančio buto, esančio Smėlio g, 21-8, Utenoje, apribojimą iki ieškinių patenkinimo.

Priteisti iš A. K. 85 (aštuoniasdešimt penkis) litus 73 ct proceso išlaidų.

Daiktinius įrodymus: A. K. drabužius ir sportinius batelius, A. T. drabužius ir aulinius batus, plaktuką, auskarą, pagalvę, A. T. plaukų ir rankų nagų lyginamuosius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Daiktinius įrodymus: mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6300“, „Nokia 1600“ ir „Motorolla“, dvi grandinėles ir buto raktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti R. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.