Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-490-946/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-06-01Panevėžio apygardos teismas
  2. TS-109-925/2016Nutartis · 2016-07-07Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-12Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-14Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-25Kauno apygardos teismas
  6. T-852-753/2017Nutartis · 2017-11-23Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-27Kauno apygardos teismas
  8. T-935-548/2018Nutartis · 2018-05-09Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-05Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-30Kauno apygardos teismas
  11. T-490-946/2019Nutartis · 2019-03-13Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-15Kauno apygardos teismas
  13. TS-90-946/2019Nutartis · 2019-09-03Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-01Kauno apygardos teismas
  15. T-94-548/2020Nutartis · 2020-01-30Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
T-490-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00731-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-490-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00731-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. kovo 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. priimtu nutarimu Nr. 95-99 nutarta taikyti nuteistajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 8 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 13 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

A. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 11 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 8 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. K. nustatoma žema –13 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. K. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą A. K., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Spręsdamas dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus (paskutinį kartą dar 2018 m. birželio 26 d.), padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirtos penkios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, o tai, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas, apsvaigus nuo alkoholio), taip pat padarytų pažeidimų pobūdį (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, fizinio smurto prieš kitus asmenis naudojimas ir kt.) bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, jog nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau kartais pasielgia spontaniškai, sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-99 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-99 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis