Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 95-274 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 metų. Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 24 d.Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 95-274 nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 95-274 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, jog paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. K. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis dėsto teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 16 balų ir daugiau mažėti jau nebegali, yra 10 kartų skatintas, bausmės atlikimo metu jis dalyvavo įvairiose programose bei mokymuose, įgijo išsilavinimą, specialybę, po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo įvykdė visas jam paskirtas socialinės reabilitacijos priemones, tačiau teismas tai įvertino tik kaip privalomas ir savaime suprantamas aplinkybes, taip sumenkindamas jo pastangas.Nuteistojo teigimu, teismas, nepagrįstai, kaip vieną iš pagrindinių atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvų, nurodė, kad jis 4 kartus baustas drausmine tvarka, kadangi nuobaudos yra nebegaliojančios, todėl toks teismo argumentas naikintinas. Be to, jo teigimu, pastovūs kriminogeniniai veiksniai taip neturi būti papildomai vertinami.Skunde nuteistasis nurodo, jog suprato ankščiau padarytas klaidas, todėl daugiau nebenusikals ir gyvens dorai. Jo nuomone, teigiamas elgesys, teigiamos nuostatos bei kitos jį teigimai charakterizuojančio aplinkybės, sudaro pagrindą tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu ir po jo.Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. K. priklauso žemos rizikos grupei – 26 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 2 iš jų šiurkščiai – buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir smurtavo prieš kitą nuteistąjį. Nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau visgi jos itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog pats nuteistasis nurodo, kad bendravimas su bloga kompanija jam yra problema, taip pat jis yra linkęs elgtis impulsyviai, momentiškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, o praradęs savitvarką yra linkęs vartoti smurtą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis ne visada pasirenka konstruktyvius problemų sprendimo būdus. Pažymėtina ir tai, jog išlieka vienas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys (mąstymas ir elgesys) ir 3 artimi kriminogeniniams veiksniai, kurių, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, negali ignoruoti ir privalo į juos atsižvelgti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertina kriminogeninius veiksnius, priešingai nei nurodo nuteistasis, negali būti vertinama kaip baudimas antrą kartą už tą patį, kadangi jie lemia nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuris, kaip jau minėta, yra 26 balai, o ne 16 kaip savo skunde nurodo nuteistasis. Be to, 14 iš 26 balų yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti, todėl, priešingai nei nurodo nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas dar gali žymiai sumažėti.Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo A. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.