Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. gegužės 15 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau - Komisija) nutarimą Nr. 95-95 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 24 d. 2017 m. gegužės 15 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-95, nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą atsisakė patvirtinti.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Netaikant lygtinio paleidimo pirmos instancijos teismas neįvertino to, kad jis teistas pirmą kartą, praeityje nieko bendro su kriminaliniu pasauliu neturėjo, be to, į padarytos veikos pavojingumą jau buvo atsižvelgta skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į bausmės atlikimo metu teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad yra visi pagrindai taikyti lygtinį paleidimą.

3.2. Pasak A. K. teismas neatsižvelgė į tai, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 11 kartų, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą ir kelias specialybes, pataisos namuose dirba, taip pat dalyvauja įvairiose socialinėse programose. Jo nusikalstamo elgesio rizika sudaro tik 20 balų. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, yra charakterizuojamas teigiamai ir savaitgaliais išleidžiamas namo, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, turi mažametį sūnų ir nori dalyvauti jo auklėjime bei ugdyme.

A. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant

5.2. 2017 m. balandžio 28 d., atlikus nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 20 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, net šiuo atveju yra svarbu įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Sutinkamai su 2017 m. balandžio 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas A. K. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, taip pat keli artimi kriminogeniniams veiksniams – išsilavinimas, mokymasis galimybės įsidarbinti, alkoholio vartojimas, nuostatos į priežiūrą. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog nuteistojo elgesyje nuolatinių agresijos protrūkių nestebima, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už žiauraus, smurtinio nusikaltimo, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, padarymą. Be to, yra duomenų, kad A. K. yra smurtavęs prieš savo buvusią žmoną, taip pat 2015 m. gegužės 29 d. baustas drausmine nuobauda už fizinio smurto panaudojimą kito nuteistojo atžvilgiu. Taigi, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. spalio 24 d., tačiau akivaizdu, kad smurtinis elgesys vis dar išlieka vienas iš veiksnių neigiamai charakterizuojančių A. K.. Darytina išvada, kad nuteistasis ne visada geba apgalvoti savo veiksmus, tam tikrose situacijose veikia impulsyviai, momentiškai, tokioje būsenoje neapgalvoja savo elgesio sukeliamų pasekmių. Pats nuteistasis nemano, kad turi problemų dėl savikontrolės praradimo, tačiau aukščiau analizuotos situacijos leidžia daryti priešingą išvadą, o tai parodo, kad nuteistasis savo problemines sritis yra linkęs sumenkinti. Pats nuteistasis supranta, kad būdamas laisvėje suvartodavo alkoholio daugiau nei reiktų, pastarąjį nusikaltimą dėl kurio padarymo atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu būdu alkoholio vartojimo problemą nuteistasis turėtų spręsti itin aktyviai. Nors nuteistasis dalyvavo atvirame AA susitikime, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę 2015 m. gegužės 28 d. buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą pataisos namuose. Vertinant situaciją, darytina išvada, kad nuteistajam sunku atsikratyti veiksnių, darančių neigiamą įtaką jo elgesiui. Tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirba nesudaro neabejotino pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau, kad nuteistajam yra priteistas gan didelis civilinis ieškinys, kurį jis turi pareigą padengti, tokiu būdu darbinės pajamos, didina galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertintinos ir nuteistojo pastangos koreguojant elgesį išimtinai teigiama linkme. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. K. buvo skatintas 11 kartų ir 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių 2 kartus vidaus tvarkos taisykles pažeidė šiurkščiai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja visuomeninėje veikloje, organizuojamuose renginiuose, vykdė individualios pataisos planą. Nors, kaip skunde pažymi A. K., visa tai parodo, jo teigiamą nusikalstamo elgesio korekciją, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. šiuo metu elgiasi taip kaip turėtų elgtis visi asmenys atliekantys laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš to vienareikšmiškai negalima daryti išvados, kad A. K. elgesio korekcija jau yra pakankama ir jis išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, atsižvelgtina į aukščiau aptartas drausmines nuobaudas, kas parodo, jog nuteistajam ne visada pavyksta laikytis bendrai priimtų elgesio taisyklių ir jis yra linkęs jas pažeidinėti. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, analizuojamas nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo metu, tokiu būdu, darytina išvada, kad A. K. elgesys nėra išimtinai teigiamas ir nesuteikia neabejotino pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Be to, visa nuteistojo teigiama elgesio korekcija jau buvo įvertinta ir nuteistasis 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo perkeltas iš pataisos namų į atvirąją koloniją.Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 11 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. K. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.