Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2016 m. birželio 6 d. priimto nutarimo Nr. 95-160 netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 24 d.2016 m. birželio 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-160 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Taip pat konstatuota pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, kas nesudaro pagrindo manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis dėl aukščiau minėto Komisijos nutarimo pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. liepos 7 d. nutartimi A. K. skundą atmetė, nurodydamas, kad šiuo metu nuteistasis išvadų dėl netinkamo savo elgesio nedaro, nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos netinkamam elgesiui nesistengia sumažinti, todėl taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.Skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir Komisijos 2016 m. birželio 7 d. nutarimą bei iš naujo išnagrinėti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu galimybes. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas padarė klaidą vertindamas jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei padarymo aplinkybes. Šie aspektai nėra susiję su lygtinio paleidimo taikymu ar netaikymu, kadangi į minėtas aplinkybes teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę. Vertinant minėtas aplinkybes, yra išplečiamas galiojančių įstatymų taikymas, kas nėra teisėta bei pagrįsta. Be to, apylinkės teismas neįvertino, kad jo gautos drausminės nuobaudos yra nebegaliojančios, todėl vertinant šias nuobaudas jis yra nubaudžiamas pakartotinai už tuos pačius nusižengimus. A. K. teigia, jog apylinkės teismas atmetė jo skundą vien deklaratyviais argumentais, nevertino jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, todėl padarytos išvados yra skubotos. Nuteistasis skunde pažymi, kad aktyviai dalyvauja anoniminių alkoholikų kursuose, įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, mokosi, už ką yra ne kartą skatintas. Visa tai, A. K. vertinimu, rodo vien teigiamą jo asmenybės kaitą ir resocializacijos proceso vyksmą, todėl prašoma taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. K. 2/3 paskirtosios bausmės bus atlikęs tik 2017 m. pradžioje (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau jis yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, o vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. A. K. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 29 balai pagal OASys metodiką. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalyje numatytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio kriterijus.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir kitas reikšmingas aplinkybes. A. K. savo skunde naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikė. Darytina išvada, jog Komisijos nariai, vienbalsiai nepritarę nuteistojo probacijai, kruopščiai ir atsakingai įvertino visų aukščiau minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo.Nors nuteistasis savo elgesį vertina tik kaip išskirtinai pozityvų ir mano, jog yra pasitaisęs, tačiau bylos medžiaga visapusiškai to nepatvirtina. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. K. piktnaudžiauja svaigiaisiais gėrimais bei psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nuteistasis tik 2016 m. vasario mėnesį sudalyvavo atvirame anoniminių alkoholikų susirinkime, daugiau jokių aktyvių veiksmų spręsti turimos alkoholio vartojimo problemos nesiėmė, nors neigiamas alkoholio vartojimo poveikis nuteistajam yra akivaizdus. Bausmės atlikimo metu jis kartą baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kitą kartą baustas dėl fizinio smurto naudojimo prieš kitą asmenį esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, pavartojęs alkoholio, nuteistasis tampa impulsyvus, agresyvus, negeba kontroliuoti savo veiksmų, kas didina jo pavojingumą visuomenei. Darytina išvada, jog A. K. neigiamos alkoholio įtakos jo elgesiui nesureikšmina, nesupranta alkoholio žalos tiek jam pačiam, tiek visai visuomenei. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, alkoholio vartojimas yra dinaminis veiksnys, sudarantis tris svertinius taškus, tačiau jokios pažangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį aukštesnysis teismas nenustatė.Socialinio tyrimo išvados rengėjai savo išvadoje pažymėjo ir tokius probleminius nuteistojo mąstymo bei elgesio aspektus kaip menki problemų sprendimo įgūdžiai, galimai probleminių sričių nematymas, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Nepaisant šios informacijos, A. K. mano, kad jokių problemų, su kuriomis negalėtų pats susitvarkyti, neturi ir tai tik patvirtina, jog nuteistasis nėra savikritiškas, save stengiasi pateikti iš geresnės pusės, kas nėra vertinama palankiai.Sutiktina, jog teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje yra: A. K. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą bei dvi specialybes, pataisos namuose dirba, yra pakankamai motyvuotas darbine prasme, už pozityvų elgesį yra skatintas septynis kartus. Vis dėlto, šie duomenys nėra kuo nors išskirtiniai, leidžiantys daryti išvadą, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės konstruktyviai spręsti problemas, su kuriomis galimai susidurs. Tai, jog teks spręsti su materialine gerove susijusius aspektus patvirtina faktas apie A. K. priteistą didelį civilinį ieškinį, kurio šiai dienai yra padengta tik nedidelė dalis. Duomenų, jog paleistas lygtinai nuteistasis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Pats A. K. apie savo darbo perspektyvas skunde nekalba, jokių ateities planų nedėsto. Tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiruošimu bei ryžtu integruotis į visuomenę kaip pilnaverčiui jos nariui.Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. dalyvauja tik privalomose pataisos programose, iniciatyvos dalyvauti mokymuose ar kursuose, kurie padėtų ugdyti jo asmenybę, socialinius įgūdžius, savitvardos kontrolę ir pan., nerodo. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis aktyviai dalyvauja tik pozityvaus laisvalaikio užimtumo priemonėse. Taigi A. K. elgesys yra daugiau nukreiptas į malonų bei neįpareigojantį laiko praleidimą, o ne į turimų mąstymo bei smurtinio elgesio, alkoholio vartojimo problemų sprendimą. Aukštesnysis teismas atmeta nuteistojo teiginius, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei padarymo aplinkybes. Šie aspektai apylinkės teismo nebuvo vertinami, tačiau teismas pagrįstai pažymėjo, kad smurtinis nuteistojo elgesys išlieka rimtu kriminogeniniu veiksniu, kadangi smurtinis A. K. elgesys pasikartojo ir atliekant bausmę pataisos namuose. Kadangi nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimo, sukėlusio itin sunkias, negrįžtamas pasekmes (žmogaus gyvybės atėmimas), padarymą, todėl kruopščiai įvertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Tai, jog drausminės nuobaudos už šiurkščius pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus šiuo metu nėra galiojančios, nesudaro pagrindo nuteistąjį charakterizuoti išskirtinai teigiamai. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Todėl nuteistojo skunde išvardintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.