Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. N. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje kilo ginčas dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

6. Teismas, remdamasis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, nustatė tokias aplinkybes, dėl kurių byloje nėra ginčo:

6.1. Automobilio (duomenys neskelbtini) (gamybos metai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės L. N. (pardavėjos) ir ieškovo A. M. (pirkėjo) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavimo kaina – 6900 Eur. Sutartyje nurodyta, kad automobilio privalomoji techninė apžiūra galioja, automobilis turi vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumų, automobilis yra buvęs apgadintas eismo įvykio metu dar iki tol, kol jį įsigijo atsakovė, o atsakovės valdymo laikotarpiu eismo įvykių, kuriuose automobilis būtų apgadintas, nebuvo.

6.2. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir galioja iki (duomenys neskelbtini).

6.3. Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad automobiliui buvo keistas vairo stiprintuvo mechanizmas ir pavarų dėžė.

6.4. Ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti automobilį prieš jį įsigydamas.

6.6. Šalims nepavykus susitarti, ieškovas kreipėsi į teismą.

7. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad prieš perkant automobilį jis buvo išoriškai apžiūrėtas autoservise, rimtesnių trūkumų nenustatyta. Tačiau jau įsigijus automobilį ir įmontavus rezonatorių, kuris ankstesnės savininkės buvo išimtas, ieškovo tvirtinimu, pasigirdo tuksėjimas variklio skyriuje, dėl to ieškovas kreipėsi iš pradžių į servisą (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini) atstovybę, kurių meistrai iš garso ir tepalo prasisunkimo nustatė tą patį gedimą – variklio indėklų nusidėvėjimą / apgadinimą. Dėl to ieškovas kreipėsi į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, kuri sudarė (duomenys neskelbtini) defektacijos aktą, jame, be kitų trūkumų, užfiksavo variklio gedimą. Reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją ieškovas iš esmės grindžia iš atsakovės įsigyto automobilio (duomenys neskelbtini) variklio defektu kaip esminiu jo trūkumu, dėl kurio automobilio negalima naudoti pagal paskirtį.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

9. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

10. Pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai, t. y. ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

11. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

12. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

13. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

14. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio automobilio trūkumo – variklio gedimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), turėjo įrodyti automobilio trūkumų faktą, t. y. kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, taip pat kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kitais žodžiais tariant, turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra išaiškinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad automobilį įsigijo savo reikmėms, taigi jo lūkesčiai buvo įsigyti automobilį, kuris atliktų savo įprastą funkciją (važiuoti) ir patenkintų ieškovo kasdienius poreikius. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Atsakovės atstovė kėlė klausimą, ar aplinkybė, kad ieškovas per kelerius pastaruosius metus įsigijo jau ketvirtą automobilį, nereiškia jo siekio užsidirbti iš automobilių pirkimo ir pardavimo, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas paaiškino, kad šis konkretus automobilio (duomenys neskelbtini) modelis buvo jo svajonių automobilis, būtent tokios komplektacijos automobilių Lietuvoje yra nedaug, todėl radęs skelbimą ir iš pirmos apžiūros susidaręs neblogą įspūdį apie jo kokybę, nusprendė jį įsigyti. Nesant šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, laikytina, kad ji yra nustatyta.

17. Vadovaujantis pirmiau pateikta teismų praktika, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra šios faktinės aplinkybės: 1) atsakovė nei skelbime ir (ar) sutartyje, nei automobilio pardavimo momentu, t. y. (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad automobilis turi variklio defektą; tokią išvadą patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, tiek atsakovės užimta pozicija, jog automobilis variklio defekto neturėjo, be to, aplinkybę, kad automobilio variklis galėjo turėti esminių trūkumų, neigė ir byloje kaip liudytojas apklaustas atsakovės sūnus A. N., kuris, be atsakovės, taip pat naudojosi automobiliu ir juo rūpinosi; akivaizdu, kad atsakovė ir jos sūnus, nepripažindami automobilio variklio trūkumų, negalėjo apie juos informuoti ieškovo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; 2) ieškovas prieš pirkdamas automobilį jį patikrino servise, bet tik išoriškai, jokių rimtesnių trūkumų nebuvo nustatyta; šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovas, tiek liudytojas A. N.; 3) automobilis jo perdavimo ieškovui momentu veikė tinkamai, t. y. dirbo jo variklis, automobilis važiavo; tai taipogi nustatyta iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojo A. N. parodymų, iš kurių matyti, kad automobiliu ieškovas ir liudytojas kartu pravažiavo prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o po sutarties sudarymo ieškovas juo parvyko namo (duomenys neskelbtini); po to jis teigia dar nuvažiavęs apie 1000 km, taigi automobilio gedimas paaiškėjo ne iš karto.

18. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridą, valstybinį ir identifikavimo numerį. Sutartyje pažymėta, kad transporto priemonė yra buvusi apgadinta eismo įvykio metu dar iki tol, kol ją įsigijo atsakovė, o atsakovės valdymo laikotarpiu eismo įvykių nebuvo, taip pat pirkimo-pardavimo sutarties standartinėje formoje pažymėtas automobilio trūkumas – vairo mechanizmo ir pakabos elementų. Daugiau jokių trūkumų sutartyje nenurodyta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiūra. Bylos nagrinėjimo metu buvo kilęs klausimas dėl techninės apžiūros pažymos perdavimo ieškovui aplinkybių, tačiau vėliau šio klausimo nebeliko, byloje yra atsakovės pateikta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki (duomenys neskelbtini), t. y. ji galiojo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

22. Pažymėtina, kad pirmiau paminėtoms aplinkybėms išsiaiškinti esminę reikšmę turi šalių rodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

24. Teismas pažymi, kad ieškovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas žinute informavo atsakovės sūnų A. N. apie tai, jog įsigytas automobilis sugedo ir kad kitą dieną jis bus pristatytas į automobilių remonto dirbtuves UAB „AKDC“ (t. y. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“), kur bus atliekamas jo defektavimas, ir kvietė atvykti į automobilio apžiūrą. Liudytoju apklaustas A. N. patvirtino, kad šią žinutę gavo, tačiau jis į automobilio apžiūrą neatvyko ir į žinutę ieškovui neatsakė. Teismo posėdžio metu liudytojas teigė, kad buvo užsiėmęs, dirbo, todėl negalėjo taip staiga (kitą dieną) vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino priežasčių, kodėl neatsakė į žinutę, kodėl nemėgino suderinti kito apžiūros laiko, tik teigė supratęs, kad laikas jau buvo suderintas ir jam tiesiog pranešta apie faktą. Toks elgesys teismo vertinamas kaip neapdairus, neatitinkantis rūpestingumo standarto ir rodantis nenorą bendradarbiauti bei išsiaiškinti parduoto automobilio trūkumus su jo pirkėju. Byloje nustatyta, kad dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su ieškovu bendravo ne atsakovė, o jos sūnus A. N., todėl teismas A. N. veiksmus vertina kaip pardavėjo atsisakymą dalyvauti nustatant automobilio trūkumus, nesiėmimą priemonių išsiaiškinti ginčo aplinkybes, todėl atitinkamai į tai atsižvelgia vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus.

25. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie nuginčytų ieškovo paaiškinimus, defektacijos aktą, vadovaujasi tik savo asmenine pozicija ir reiškiamomis abejonėmis, kurie CPK 177 straipsnio prasme nėra įrodymai. Pažymėtina, kad ieškovas du kartus – (duomenys neskelbtini) – siuntė atsakovei pretenzijas dėl automobilio trūkumų, taigi atsakovė apie tai buvo informuota dar (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę imtis priemonių savo teisėms apginti ir pateikti į bylą savo poziciją dėl automobilio trūkumų nebuvimo patvirtinančius įrodymus, taip pat galėjo susisiekti su ieškovu ir išsiaiškinti aplinkybes dėl automobilio trūkumų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokius atsakovės veiksmus. Byloje kaip liudytojas atsakovės iniciatyva buvo apklaustas jos sūnus A. N., kuris paaiškino, kad jis važinėjo automobiliu ir jokių automobilio variklio gedimų nebuvo, automobiliu buvo rūpinamasi tinkamai, tepalas buvo keičiamas kas 5-6 tūkstančius kilometrų, jokių pašalinių garsų iš variklio skyriaus nebuvo. Šiems liudytojo parodymams patvirtinti atsakovė nepateikė papildomų įrodymų, nors turėjo galimybę jais pasirūpinti, žinodama, kad ieškovas yra pareiškęs pretenzijas dėl automobilio kokybės.

26. Atsakovė akcentavo aplinkybę, kad automobilis turėjo galiojančią techninės apžiūros pažymą, tačiau savaime ši aplinkybė nepaneigia automobilio variklio defekto. Privalomoji techninė automobilio apžiūra buvo atlikta (duomenys neskelbtini), o automobilis parduotas (duomenys neskelbtini), taigi praėjus daugiau kaip metams. Tad techninės apžiūros rezultatų ataskaita nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumų nebuvimą; be to, privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme.

27. Nustačius ginčo automobilio trūkumą – variklio defektą, spręstinas klausimas dėl to, ar šį defektą galima laikyti esminiu, dėl kurio automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie šį trūkumą žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad automobilio kokybės reikalavimai apima ne tik jo gebėjimą važiuoti, tačiau sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, taip pat yra svarbu, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad ieškovo įsigyto automobilio variklio defektas pripažintinas esminiu daikto trūkumu, dėl kurio automobilis negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokį trūkumą, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo ar kainos. Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nustatytas ginčo automobilio trūkumas – variklio defektas – nėra dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo atsiradęs kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, kuris būtų savaime suprantamas, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

28. Minėta, kad aplinkybes, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018), tačiau atsakovė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Be to, jau minėta, kad atsakovė neigė trūkumų buvimo faktą, todėl neįrodinėjo, jog pirkėjas apie šį trūkumą turėjo ar galėjo žinoti jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

29. Pažymėtina ir tai, kad nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas prieš įsigydamas automobilį pristatė jį apžiūrai į servisą, tačiau apžiūra buvo atlikta tik išoriškai ir automobilio variklio trūkumai jos metu nebuvo nustatyti. Kita vertus, ši aplinkybė savaime nepaneigia atsakovės, kaip pardavėjos, prievolės perduoti tinkamos (aptartos) kokybės daiktą.

30. Teismo vertinimu, ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti įsigytos transporto priemonės trūkumus ir kad jie, įvertinus jų pobūdį ir laiko tarpą, praėjusį nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki trūkumų paaiškėjimo, atsirado dėl iki automobilio perdavimo ieškovui egzistavusių priežasčių. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas galėjo turėti įtakos nustatytiems automobilio defektams, neįrodinėjo, kad ieškovas eksploatavo automobilį netinkamai. Todėl teismas laiko daikto trūkumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktą įrodytu. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, neprašė suteikti jai galimybę pateikti tokius įrodymus, priešingai, sutiko parengiamajame posėdyje pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Vien ta aplinkybė, kad parduotas automobilis buvo nenaujas ((duomenys neskelbtini) metų) ir natūraliai nusidėvėjęs, neleidžia daryti išvados, jog pirkėjas sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad negalės eksploatuoti automobilio dėl jo techninės būklės, neatlikęs, kaip konstatavo specialistai, būtino variklio remonto ar nepakeitęs variklio.

31. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

32. Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) prašo nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis ieškovo reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį.

34. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį savo kasdienėje veikloje – važiuoti į darbą ir pan., todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Kaip buvo aptarta pirmiau šiame sprendime, byloje nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Be to, iš (duomenys neskelbtini) defektavimo akto matyti, kad variklio trūkumų pašalinimo kaštai gali sudaryti iki pusės automobilio įsigijimo kainos. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja pirkimo-pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

36. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), o sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė (pardavėja) neįvykdė iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kylančios pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovo dėl to patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

37. Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės 300 Eur, sumokėtų UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teiktas atsakovei pretenzijas ir konsultuojantis dėl ieškinio pareiškimo. Iš ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu jis sumokėjo 100 Eur UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, o (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu – 200 Eur už konsultacijas ir ieškinį.

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, , be kita ko, priskirtinos: <...> 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; <...> 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teiktas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas.

40. Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui ieškinį rengė ne advokatas, o UAB „Autopretenzija“, tai 200 Eur išlaidos negali būti pripažintos atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio prasme ir ieškovui iš atsakovės nepriteistinos. Tuo tarpu 100 Eur išlaidų už UAB „Autopretenzija“ konsultacijas, suteiktas dėl pretenzijų atsakovei pateikimo, pripažintinos ieškovo nuostoliais pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir priteistinos ieškovui iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimas. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 448,41 Eur nuostolių atlyginimo, o ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 200 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas ir ieškinio parengimo, atmestinas.

Dėl žyminio mokesčio.

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje iš esmės patenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 226 Eur žyminio mokesčio. Ieškinio sumą sudarė 7548,41 Eur, ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, taigi už ieškinį turėjo būti mokamas 170 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), tuo tarpu ieškovas sumokėjo 226 Eur. Kadangi ieškovas sumokėjo per daug žyminio mokesčio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, permokėta žyminio mokesčio dalis – 56 Eur – jam grąžintina. Patenkinus ieškinį, už jį sumokėta žyminio mokesčio suma – 170 Eur – priteistina ieškovui iš atsakovės L. N..

42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,48 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą L. N. ir A. M., ir taikyti restituciją: priteisti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6900 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus eurų); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Priteisti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 448,41 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 41 ct) nuostoliams atlyginti ir 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas ZK61739), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.