- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-448-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01722-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Ignas Totilas, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. Z.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S., atsakovo D. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Z., kuriuo prašė 1) nustatyti nepilnamečio vaiko D. S. (D. S.) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. S. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. S. naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. S.; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys nebuvo sudarę santuokos, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus, šalims pradėjus gyventi skyriumi, berniukas liko gyventi su motina. Šalių sutarimu tėvas teikė vaikui 250 Eur išlaikymą. Nurodė, kad suma, skirtina vaiko poreikiams tenkinti, yra 306 Eur, atėmus valstybės skiriamus pinigus vaikui. Pažymėjo, kad nuo 2023 m. gruodžio 22 d. vaikas atsisako bendrauti su tėvu, nenori eiti pas tėvą. Vaikas nurodo, kad jam nepatinka pas tėtį, kadangi šis ant jo rėkia ir negražiai vadina. Ieškovės manymu, kadangi tarp tėvo ir sūnaus atsirado įtampa, vaikas atsisako bendravimo, būtinas tėvo ir sūnaus santykių atkūrimas. Ieškovės manymu, šiuo atveju yra reikalingas tarpininkas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad vaiko motina išgalvojo kaltinimus jo atžvilgiu ir pateikė melagingus parodymus. Atsakovo supratimu, ieškovė atima iš vaiko galimybę tinkamai vystytis, nesutiko su motinos teiginiais, kad atsakovas su vaiku tik mokosi ir daugiau nieko nedaro, pati motina daug ką uždraudusi jiems daryti. Atsakovas nurodė dirbantis pavėžėju, patiriantis įvairias išlaidas, todėl prašė atsižvelgti į išskirtines susiklosčiusias aplinkybes dėl stresinės situacijos ir palikti 250 Eur išlaikymo sumą arba ją padidinti nežymiai. Atsakovas prašė teismo atsižvelgti į jo pateiktą informaciją ir priimti sprendimą leidžiantį jam matytis su sūnumi, kad atsakovas turėtų galimybę jį mokyti ir auklėti.
4. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba), pateikė išvadą ir nurodė, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vaiko interesus, jo išsakytą nuomonę, į tai, kad berniukas nuolat gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, prižiūri, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, neprieštarauja, jog nepilnamečio D. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. S., o ieškovės prašomas priteisti iš tėvo išlaikymas vaikui (po 306 Eur) užtikrintų tik minimalius, būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą su vaiko motina jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo D. Z. nepilnamečiui sūnui D. S. po 306 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį dėl laikino išlaikymo, paskyrė ieškovę A. S. sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat nustatė atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką kartu su pereinamuoju laikotarpiu tokia tvarka: 1) įpareigoti ieškovę ir atsakovą per 7 dienų terminą, skaičiuojama nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba abiejų ginčų šalių bendru sutikimu kitu sutartu laiku, kreiptis į Vilniaus arkivyskupijos Carito Mediacijos centrą „In Pace“, arba į Šeimos krizių centrą „Viena stotelė“, arba į kitą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytą įstaigą ir užsiregistruoti susitikimui dėl plano (tėvo bendravimo tvarkos plano su vaiku D. S.) sudarymui. Taip pat šalys (bendru sutarimu) dėl tarpininko – psichologo paslaugų gali kreiptis į pasirinktą kitą įstaigą, teikiančią psichologo paslaugas ar į konkretų psichologą. Šalims nesutariant į kurią įstaigą kreiptis, nustatyti, jog tuomet šalys pirmiausia turi kreiptis į Šeimos krizių centrą „Viena stotelė“, ten nesudarius plano, tuomet kreiptis į Vilniaus arkivyskupijos Carito Mediacijos centrą „In Pace“; 2) nustatyti, kad atsakovo bendravimas su D. S. vykdomas pagal 1 punkte pasirinktos įstaigos planą, dalyvaujant psichologui ar kitam tarpininkui; 3) vaikų motina (ieškovė) įpareigojama pristatyti vaikus į 1 punkte pasirinktą įstaigą, tėvo ir sūnaus susitikimo laiku pagal planą; 4) įpareigoti šalis vykdyti visus pasirinktos įstaigos nurodymus ar rekomendacijas, susijusias su atsakovo bendravimu su sūnumi; 5) jeigu už pasirinktos įstaigos paslaugas mokamas užmokestis, šias išlaidas ieškovė ir atsakovas apmoka lygiomis dalimis; 6) nustatyti kad toks pereinamasis bendravimas vyksta 4 mėnesius, nebent pasirinktos įstaigos specialistai rekomenduotų mažesnį terminą arba šalys bendru sutarimu sutars, kad vaiko ir tėvo ryšis atstatytas bei tokio pereinamojo bendravimo nebereikia; 7) pereinamąjį atsakovo bendravimo su sūnumi laikotarpį (4 mėnesiai) nustatyti nuo pirmojo tėvo ir sūnaus bendravimo įstaigoje (t. y. pirmasis susitikimas laikoma pirmoji pereinamojo laikotarpio diena); 8) nustatyti, kad praėjus 4 mėnesių pereinamajam laikotarpiui ar esant kitoms šeštame punkte esančioms sąlygoms, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi tokia nuolatine bendravimo tvarka: 8.1. atsakovas darbo dienomis bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip du kartus per savaitę, leidžiant šalims susitarti dėl konkrečių dienų; jei šalys bendrai nesutaria dėl konkrečių darbo dienų bendravimui, tuomet šios dienos – antradienis ir ketvirtadienis; atsakovas bendrauja šiomis darbo dienomis su sūnumi be nakvynių ne mažiau kaip 3 valandas (atsižvelgiant kartu į vaiko dienos režimą bei vaiko norą), sūnus grąžinamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną ne vėliau kaip iki 20.30 val. Dėl bendravimo susitikimų atsakovas informuoja ieškovę SMS žinute ar el. paštu; 8.2. atsakovas savaitgaliais bendrauja su sūnumi kas antrą šeštadienį (pirmąjį šeštadienį skaičiuojant nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. po pereinamojo laikotarpio pabaigos pirmasis šeštadienis bus laikomas pirmuoju šeštadieniu, po to kitas antruoju), paimdamas kas antrą šeštadienį sūnų iš gyvenamosios vietos pas motiną laikotarpiu nuo 10.00-10.30 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną tą pačią dieną iki 20.30 val. Jeigu vaikas išreikštų norą (sutikimą) dėl nakvynės, tuomet vaikas grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną kitą dieną (t. y. sekmadienį) iki 19.00 val.; 8.3. atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) bent keturis kartus per mėnesį. Bendravimo laikas turi būti suderinamas su vaiku. Šis bendravimas gali būti ir dažnesnis (papildomus bendravimus suderinus su vaiku). Bendravimo trukmė neribojama. Atsakovo bendravimas su sūnumi neturi prieštarauti vaiko dienos režimui ir interesams. Ieškovė (motina) įpareigojama užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą, kad atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi. Ieškovė neturi vaiko versti bendrauti su tėvu, tačiau turi nedrausti, netrukdyti ir sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, panaudojant išmaniąsias technologijas; 8.4. Šalims nurodytina, kad vaiko tėvams bendrai sutarus, tėvas su vaiku gali bendrauti – intensyviau nei numatyta ir abiem tėvams ir vaikui priimtinomis sąlygomis; nesutarus, atsakovas bendrauja su vaiku kaip nustatyta; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
6. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją, tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkino ir nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.
7. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui pakankamų įrodymų (išskyrus žodines prielaidas, abejones), jog ieškovės nurodytas (prašomas priteisti iš jo) išlaikymo dydis (306 Eur) ir nurodyti vaiko poreikiai būtų per dideli. Teismas sutiko su atsakovo išreikštomis abejonėmis dėl korepetitoriaus lietuvių kalbai išlaidų pagrįstumo, kadangi teismui nebuvo nepateikti įrodymai, bet faktiškai atsakovas nepaneigė visų kitų vaiko poreikių pagrįstumo. Teismas, išklausęs abi ginčo šalis, išklausęs vaiką, išklausęs Tarnybos išvadą ir ištyręs bylos įrodymus, įvertinęs visų aplinkybių visumą, įvertinęs vaiko amžių, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, sprendė, kad šiuo metu šalių sūnų poreikiams patenkinti yra reikalinga bent 709 Eur suma.
8. Teismas vertino, kad aplinkybės ir nenutrūkstamai mokamas iš esmės tokio paties dydžio laikinas išlaikymas kaip ir prašomas priteisti nuolatinis periodinis išlaikymas, rodo, kad atsakovas turi finansines galimybes mokėti nurodyto dydžio išlaikymą, o didesnių pajamų gavimas iš esmės priklauso ir nuo paties atsakovo pastangų ir veiksmų. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu turi nuosavybės teise jam priklausančius du Hummer automobilius. Nors atsakovas teigė, kad jie šiuo metu neeksploatuojami, sugedę, bet kartu neneigė, jog jų vertė, jo vertinimu (žodiniu), kiekvieno 5 000 – 7 000 Eur, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (dėl konkrečių jam priklausančių transporto priemonių verčių) neteikė, kai ieškovės pateiktais internetiniais skelbimais, tokių panašių transporto priemonių kainos viršija 20 000 Eur sumas. Sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina apie atsakovo galimybes gauti tam tikras papildomas pinigines lėšas, jeigu šios transporto priemonės būtų parduotos.
9. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismo iniciatyva, teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, Tarnybos išvadą, vaiko nuomonę ir teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad siekiant tinkamo tėvo ir sūnaus bendravimo pirmiausia turi būti atstatytas tėvo ir sūnaus prarastas tarpusavio ryšis. Nustatė, kad pats vaikas aiškiai išreiškė nuomonę, kad jeigu ateityje reikėtų bendrauti su tėvu, norėtų, kad kas nors būtų šalia (t. y. bendravimo su tėvu metu būtų šalia tarpininkas). Teismo vertinimu, atsakovas neįžvelgia problemos dėl susiklosčiusios situacijos, nemato poreikio atsižvelgti į vaiko nuomonę, apsaugoti savo nepilnamečio vaiko emocinę būseną, nemato pagrindo kreiptis į specialistus/tarpininkus, dėl to sprendė, kad tėvo aktyvesnis bendravimas su vaiku ar su nakvynėmis esant tokiai susiklosčiusiai situacijai nėra galimas, kol nebus atkurtas artimas tėvo ir sūnaus emocinis ryšys. Sprendė, kad tikslinga nustatyti bendravimo tvarką per tarpininką ar psichologą, kurie užtikrintų, jog vaikas būtų apsaugotas nuo streso ir emocinio nestabilumo, kol tėvo ir sūnaus ryšis atsinaujintų.
10. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad ieškovei buvo suteikta teisinė konsultacija, parengtas ieškinys, surinkti įrodymai ir pateikti teismui, parengti rašytiniai paaiškinimai, advokato dalyvauta teismo posėdžiuose, o visus šiuos procesinius veiksmus ieškovei padėjo atlikti advokatė. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovė mediacijos procese būtų nesąžininga, ir nors atsakovas akcentavo apie nesudarytą taikos sutartį, dar parengiamojo posėdžio metu tarp šalių vyko aktyvūs pokalbiai dėl galimybės susitarti taikiai, tačiau faktiškai buvo nesutarta tik dėl nedidelio išlaikymo dydžio.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta, jog „pereinamasis bendravimas vyksta 4 mėnesius, nebent pasirinktos įstaigos specialistai rekomenduotų mažesnį terminą arba šalys bendru sutarimu sutars, kad vaiko ir tėvo ryšis atstatytas bei tokio pereinamojo bendravimo nebereikia“, atitinkamai ir sprendimo dalį, kur numatyta, jog „praėjus 4 mėnesių pereinamajam laikotarpiui ar esant kitoms šeštame punkte esančioms sąlygoms, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nuolatine bendravimo tvarka“ pakeisti į „pereinamasis bendravimas vyksta iki abu tėvai sutars, kad vaiko ir tėvo ryšys atstatytas ir tarpininko dalyvavimas nėra būtinas“ ir į „praėjus pereinamajam laikotarpiui atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi nuolatine bendravimo tvarka“; iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo 8.1. ir 8.2. punktus ir nustatyti, jog: „8.1. atsakovas darbo dienomis bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip du kartus per savaitę, leidžiant šalims susitarti dėl konkrečių dienų; jei šalys bendrai nesutaria dėl konkrečių darbo dienų bendravimui, tuomet šios dienos - antradienis ir ketvirtadienis; atsakovas bendrauja šiomis darbo dienomis su sūnumi be nakvynių ne mažiau kaip 3 valandas (atsižvelgiant kartu į vaiko dienos režimą bei vaiko norą), sūnus grąžinamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną ne vėliau kaip iki 20 val. Dėl bendravimo susitikimų atsakovas informuoja ieškovę SMS žinute ar ei. paštu; 8.2. atsakovas savaitgaliais bendrauja su sūnumi kas antrą šeštadienį (pirmąjį šeštadienį skaičiuojant nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. po pereinamojo laikotarpio pabaigos pirmasis šeštadienis bus laikomas pirmuoju šeštadieniu, po to kitas antruoju), paimdamas kas antrą šeštadienį sūnų iš gyvenamosios vietos pas motiną laikotarpiu nuo 10.00-10.30 vai. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu vaikas išreikštų norą (sutikimą) dėl nakvynės, tuomet vaikas grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną kitą dieną (t. y. sekmadienį) iki 19.00 val.
11.1. Apeliantė teigia, kad teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad tėvo ir vaiko ryšiui atkurti yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, to bylos nagrinėjimo metu prašė ir pati ieškovė, ir vaikas, tačiau ieškovė negali sutikti su tuo, kad po 4 mėnesių, net ir tuo atveju, jeigu vaiko ryšys su tėvu tinkamai nebus atkurtas, jis su vaiku galės bendrauti pagal nuolatinę bendravimo tvarką. Tai reiškia, kad vykdant teismo sprendimą, tėvui užtenka tik formaliai 4 mėnesius bendrauti su vaiku per tarpininką ir visiškai nesvarbu, ar toks bendravimas būtent per 4 mėnesių laikotarpį pasieks tikslą – tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio atstatymą. Todėl ieškovė prašo pakeisti šią teismo sprendimo dalį ir nustatyti, kad pereinamasis bendravimas vyksta iki abu tėvai sutars, kad vaiko ir tėvo ryšys atstatytas bei tokio pereinamojo bendravimo nebereikia. Ieškovės manymu, teismas turėjo palikti galimybę koreguoti bendravimo tvarką pagal situacijos dinamiką ir vaiko poreikius, kadangi laikui bėgant, tiek tėvo elgesys, požiūris į bendravimą su vaiku, tiek vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu gali keistis. Atitinkamai teismo sprendimas be konkretaus laikotarpio suteiktų galimybę labiau atsižvelgti į šiuos pokyčius. Ieškovės manymu, teismas turėtų nustatyti tėvo bendravimą su vaiku per tarpininką ne iki konkretaus laikotarpio, bet iki abu tėvai nutars, kad tarpininko nebereikia, kadangi tik toks sprendimas atitiktų vaiko interesus ir gerovę, užtikrintų lankstumą ir skatintų tėvų bendradarbiavimą.
11.2. Taip pat ieškovė iš dalies nesutinka ir su teismo sprendimo 8.1 ir 8.2. punktuose nurodyta tėvo bendravimo tvarka dalyje dėl vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą, kadangi šalių sūnus 21 val. jau įprastai būna pasiruošęs miegui ir guli lovoje, todėl vaiko grąžinimas 20.30 val. neatitinka vaiko dienos rutinos. Teigia, kad mama su vaiku turi kasdienius pasiruošimo miegui ritualus, vakarinis laikas yra skirtas mamos ir sūnaus bendravimui ir socializacijai. Vaikai geriausiai jaučiasi, kai jų dienotvarkė yra stabili ir rutininė. Tuo tarpu vėlyvas valko grąžinimas išardytų nuo gimimo nusistovėjusią vakarinę rutiną, ženkliai sumažintų laiką, kurį vakarais vaikas praleidžia su mama. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad berniukas šiuo metu nenori su tėvu ruošti pamokų ir nėra aišku, kada ir kaip ši situacija pasikeis, tėvui grąžinus vaiką į gyvenamąją vietą 20.30 val., tačiau tėvo namuose neparuošus namų darbų, motinos gyvenamojoje vietoje berniukas jų tinkamai nebesuspėtų paruošti – neskubant ir be streso, o tai gali neigiamai paveikti jo mokymosi rezultatus ir bendrą ugdymo procesą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodo su juo nesutinkantis, teigia, kad vaiko nuomonė, išsakyta teisme, buvo suformuota ieškovės, mano, kad atsakovo ryšys nėra nutrūkęs ir jo atstatyti nereikia. Pasak atsakovo, ieškovė ir jos atstovė teikia teismui melagingus faktus, iškreipia faktines aplinkybes, siekdamos tik finansinės naudos. Be to, atsakovas nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas yra pakankamai didelio amžiaus, kad pats nuspręstu, ar norės po pereinamojo laikotarpio bendrauti su atsakovu, nors pasak atsakovo, pereinamojo laikotarpio iš viso nereikia. Dėl vaiko grąžinimo laiko atsakovas nurodo, kad apeliantės argumentai dėl per vėlyvo vaiko grįžimo namo laiko yra nepagrįsti, nes vaiką paėmęs po pamokų, atsakovas jį grąžins namo apie 19.30 val., todėl vaiko dienos režimas nebus pažeistas. Atsakovas atsiliepime taip pat prašo skirti ieškovei baudą už jos atstovės nuolatinį melavimą ir aplinkybių iškraipymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš atsakovo pateikto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo dalimi dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir prašo netaikyti teismo paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių (kaip galima suprasti iš skundo – pereinamojo laikotarpio) ir leisti atsakovui matytis periodiškai su vaiku atsakovo namuose, kad jis jį galėtų auklėti ir mokyti pagal tokį grafiką: pirmadienį – 5 valandos; trečiadienį – 5 valandos; penktadienį – 5 valandos; kas antrą šeštadienį – nuo 10 valandos iki 20 valandos; pokalbius su sūnumi telefonu 4 kartus per mėnesį prašo pakeisti į 3 kartus per savaitę. Atsakovas taip pat prašo priteistą 306 Eur sumą vaiko išlaikymui sumažinti iki 280 Eur ir apie 70 Eur vaikui skirtų pinigų palikti ieškovo dispozicijoje, kuriuos jis galėtų išleisti vaikui savo nuožiūra, nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Esminiai apibendrinti atsakovo apeliacinio skundo, kurį sudaro 75 lapai, argumentai:
Šalies argumentai
13.1. apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės atstovės melagingus teiginius, į tai, kad ieškovė nesiekė taikaus ginčo sprendimo, sakė netiesą ir niekada neketino duoti vaiko, nesusitarta buvo ne dėl išlaikymo dydžio, o dėl to, kad ieškovė net nesiruošė atsakovui leisti matytis su vaiku, mediacijos procesas nebuvo sėkmingas dėl ieškovės veiksmų, kadangi ieškovė siekė tik didesnio išlaikymo. Apeliantas teigia, kad ieškovės ir jos atstovės elgesys viso proceso metu nebuvo tinkamas, atsakovas buvo „juodinamas“, apie jį buvo blogai teigiama ir pan. Be to, pasak atsakovo, ieškovės atstovė suteikė teisines paslaugas neprofesionaliai, netinkamai,
13.2. Apeliantas mano, kad ieškovė dirbtinai sukėlė bylinėjimosi išlaidų kaštus, dėl ko bylinėjimosi išlaidos jai neturėtų būti priteisiamos, nes jis vaiką auklėjo ir mokė (anglų kalbos, matematikos, rusų kalbos skaitymo), sveikai maitino, treniravo fiziškai, treniravo akis, saugiai jį atsiveždavo namo ir nuveždavo pas mama, kartu žaisdavo kompiuterinius žaidimus, vaikščiodavo po mišką, vaikščiojo su draugo šunimis parkuose, diegė tinkamas socialines vertybes bei moralinius principus. Mano, kad ieškovė uzurpavo teises į vaiką ir uždraudė atsakovui su juo matytis, uždraudė mokyti jį telefonu, ignoravo atsakovo dėtas visokeriopas pastangas išspręsti situaciją taikiai, kaltino jį nebūtais dalykais, prasidėjus teismui, rūpinosi tik finansiniais dalykais, o ne vaiko vystymusi, nepateikė jokių įrodymų dėl įvykio, klaidino teismą pateikdama klaidingus teiginius, kuriuos pati nuneigdavo sekančiose pastraipose, teismą klaidino atsakovo pasisakymų iškraipytomis savo interpretacijomis. Nuo pat uždraudimo matytis su vaiku, atsakovo teigia dėjęs visas pastangas išspręsti konfliktą taikiai, ieškovei pateikė aibę pasiūlymų, dalyvavau organizuotuose posėdžiuose, organizavo mediacijos procesą, mokė vaiką telefonu, o kai ir tai uždraudė, rašė SMS žinutes ir prašė, kad bent taip vaikas pasimokytų, viso proceso metu buvo linkęs tartis sąžiningomis sąlygomis.
13.3. Teigia, kad buvo apkaltintas įvykiu, kurio nebuvo ir to įrodymai nepateikti, juo labiau kad apkaltinimas nežymus ir nesudaro pagrindo neleisti dėl to susitikinėti su vaiku. Pasak apelianto, ieškovė neleido su vaiku vaikščioti po mišką, bet pati ieškovė aiškina, kad su vaiku, be mokslų, atsakovas daugiau nieko neveikė. Ieškovė pastoviai kabinėjosi prie atsakovo sveikos mitybos principų, pati reikalavo, kad atsakovas su vaiku ruoštų namų darbus, o dabar reikalauja, kad nesimokytų visai, kai pati užsako įtartinas asmenybes iš Ukrainos, kad jos mokytų vaiką, bet pati motina net nesiruošia skirti laiko vaiko mokymui. Nurodo, kad ieškovė uždraudė vaiką mokyti telefonu dėl atsakovo pasveikinimų, tokiu būdu pažeidė atsakovo teises į bendravimą su vaiku, neleido vykdyti Lietuvos Respublikos atsakovui priskirtų įpareigojimų tinkamai auklėti bei mokyti. Ieškovė uzurpavo teises į vaiką ir nustojo bendrauti su atsakovu telefonu, taip apsunkindama susitarimo galimybes bei sukeldama problemos sprendimo sunkumus. Pasak apelianto, ieškovė nesutiko nei su vienu atsakovo pasiūlymu ir net nesileido į jokias kalbas; periodiškai ignoravo atsakovo elektronines žinutes (prašymus), versdama rašyti dar ir dar kartą; nepagrįstai kaltino atsakovą jos įžeidinėjimu proceso metu (ko įrodyti negalėjo, nes visas bendravimas vyko arba raštiškai, arba dalyvaujant prie liudininkams).
Atsiliepimas
13.4. Atsakovas teigia, kad nebuvo įvertintos jos pastangos išspręsti problemą taikiai, jis prašė leisti vaiką mokyti normaliomis sąlygomis atsakovo namuose, prašė leisti vaiką mokyti darant audio įrašą, kad niekas negalėtų kabinėtis, jog yra neteisingai mokoma, prašė leisti vaiką mokyti susitinkant ieškovės priežiūroje, saugioje aplinkoje (Carite). Be to, atsakovas buvo susitaręs ir dalyvavo pirmame susitikime dėl psichologo paslaugų, lankė pozityvios tėvystės kursus, net gavęs ieškinį, prašė ieškovės pamėginti draugiškai susitarti.
13.5. Nesutikdamas su priteistu išlaikymo vaikui dydžiu apeliantas nurodo, kad nenoras teikti įrodymus tik patvirtina, kad ieškovė nesiruošia visų iš atsakovo reikalaujamų vaiko pinigų išleisti jo reikmėms. Mano, kad ieškovės nurodomos išlaidos korepetitoriams, važinėjimui taksi yra beprasmės.
13.6. Mano, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės advokatės klaidinimą ir prasimanymus, nes atsakovas niekada nepripažino, kad 250 Eur suma yra nepakankama, tai buvo didesnė sutartinė suma tarp atsakovo ir ieškovės. Atsakovas mano, kad vaiko poreikis mokytis papildomai lietuvių kalbos atsirado tik dėl ieškovės neveikimo, 12 metų nekalbant su vaiku lietuvių kalba. Teigia, kad jis tik vieną valandą vaiką moko savaip, o rezultatas jo indelio yra labai pozityvus.
13.7. Teigia, kad ieškovės reikalaujama išlaikymo suma yra maksimali, nereikalaujanti pateikti čekių ir pinigų švaistymo įrodymų. Atsakovas teigia vidutiniškai uždirbantis apie 750 Eur, todėl sumokėjus 300 Eur vaikui, jam lieka tik apie 450 Eur. Apeliantas teigia susiradęs naktinį darbą, kad galėtų dienos metu pabūti su vaiku ir jį mokyti. Jis dirba nemažiau kaip 40 valandų per savaitę ir jei dirbtų daugiau valandų, negalėtų pabūti su vaiku. Pasak apelianto, jo pajamų vidurkis yra sumažėjęs dėl teisinių peripetijų, jis ginasi be advokato, nes neturi jam pinigų, skiria labai daug laiko ieškodamas teisės straipsnių, rašydamas atsiliepimus bei atsikirtimus. Taip pat dėl patirto streso labai daug valandų negalėjo dirbti, nes negalėjo susikoncentruoti kelyje. Teigia už darbinio automobilio nuomą sumokantis apie 600 Eur per mėnesį, už kurą apie 250-300 Eur, mokesčius Sodrai, VMI, todėl jam lieka nedidelė pajamų suma, kuri iki teismo sudarė apie 850 Eur. Teigia, kad jo galimybės teikti vaiko išlaikymą yra 250 Eur.
Šalies argumentai
13.8. Apeliantas nurodo, kad uždarbis jo netenkina, jis norėtų uždirbti daugiau, bet uždirba tiek, kiek gaunasi, kiek sveikata leidžia, o advokatės teiginiai neturi faktinio pagrindo. Apeliantas teigia 8 valandas dirbantis, 9 miegantis, 7 skiriantis gyvenimui, išeigines turintis labai retai, nes savaitgaliais dirba, atostogų neturintis išviso. Mano, kad ieškovė uždirba daugiau už atsakovą, taigi turėtų daugiau skirti pinigų vaikui. Taip pat turėtų dirbti 40 valandų per savaitę, nes vaikui jau beveik 13 metų ir jis gali būti namuose vienas. Mano, kad ieškovės advokatės teiginiai neįrodo, kad atsakovas nededa pastangų gauti didesnes pajamas, teigia, kad jei iš atsakovo buvo norima gauti papildomų duomenų, reikėjo atsakovą informuoti ir jis būtų suteikęs tai ką įmanoma pateikti. Mano, kad vaiko poreikius atitinka 600 Eur suma, todėl apeliantas turėtų mokėti 252 Eur išlaikymą.
13.9. Pasak apelianto, jo turimi automobiliai sugedę ir nenaudojami, o jų vertė nėra tokia, kokią advokatė pateikia. Teigia, kad advokatė klaidinančią informaciją apie atsakovo transporto priemones pateikė paskutinę akimirką, per paskutinį posėdį, tam, kad atsakovas negalėtų pateikti įrodymų apie tikrą automobilių būklę ir taip apsiginti. Apelianto teigimu, automobiliai jam naudos neneša ir jis juos nori pasilikti, taip kaip kompiuterį ar televizorių, tai apeliantui brangūs daiktai.
13.10. Apelianto manymu, motina prie išlaikymo turėtų prisidėti proporcingai, ji uždirba daugiau už atsakovą, ji turėtų daugiau ir prisidėti. Be to, ieškovė 2023 m. nedirbo, o tai įrodo, kad ji visiškai neieškojo darbo ir nesirūpino vaiko gerove ištisus metus. Mano, kad ieškovė turėtų pasiieškoti papildomo darbo, tuomet ji galėtų geriau pasirūpinti vaiku. Teismui leidus atsakovui paiminėti ir auklėti vaiką, ieškovė turėtų dar daugiau laisvo laiko, tokiu būdu ieškovė, būdama labai jauna ir sveika, galėtų padirbėti net ir viršvalandžius ir taip aprūpinti vaiką dar geriau. Taigi atsakovas prašo teismo leisti jam su vaiku būti kaip galima dažniau, kad motinos išlaidos būtų mažesnės, dėl to jis prašo teismo vaiko alimentus paskirstyti proporcionaliai, t. y. motinai suteikti apie 90 proc. išlaikymo sumos, o atsakovui palikti apie 10 proc.
13.11. Apeliantas pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog jis vaikui moka laikinai didesnę sumą, neįrodo, kad jis tai daryti bus pajėgus ilgesnį laiką. Atsakovas teigia tiesiog dalį pinigų nuiminėjantis iš savo paskutinių santaupų, turėsiantis skolintis iš pažįstamųjų tam, kad galėtų apmokėti nepriteklių.
13.12. Apeliacinio skundo dalyje, kurioje nesutinkama su bendravimo tvarkos nustatymu (arba, kaip nurodo atsakovas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu), apeliantas nurodo, kad pastangos susitikinėti su vaiku buvo dedamos iš atsakovo pusės, nors ryšys niekada nebuvo nutrauktas. Jokio įvykio nebuvo, jis išgalvotas, jei įvykis ir būtų buvęs, jis nepakankamas, kad apribotų atsakovo susitikimus su vaiku. Mano, kad ieškovė kurstė vaiką prieš atsakovą, tuo galima įsitikinti iš vaiko apklausos. Vaikas atsakinėjo į klausimus šabloniškai, kartodamas tas pačias frazes į skirtingus klusimus. Teigia, kad santykiai su vaiku nėra natūraliai nutrūkę, tėvas su vaiku išvis nesusipyko, o ieškovė tiesiog manipuliuoja teismo procesu.
13.13. Mano, kad teiginys „Atsakovas pripažino, kad jo manymu atkurti vaiko ir tėvo ryšio neįmanoma“ ištrauktas iš konteksto tik tam, kad suklaidintų teismą, kadangi santykių atstatyti neįmanoma, kol ieškovė nuteikinėja vaiką prieš atsakovą ir močiutę. Be to, teiginys, kad atsakovas vaiką tik mokė yra klaidinantis teismą, atsakovas su vaiku taip pat žaisdavo kompiuterinius žaidimus, vedžiojo šunis paupiu, vaikščiodavo po miškus ir parkus, o atsakovo mokymo metodai buvo efektyvūs.
13.14. Dėl vaiko nakvynių nurodo, kad vaiką ieškovė atsakovui buvo palikusi porą kartų, kai pati važiavo linksmintis. Vaikui yra beveik 13 metų ir jis gali drąsiai likti miegoti savo atskirame kambaryje arba atsakovo kambaryje, kuriame yra žaidimų konsolė, žaidimų kompiuteris su visais pasaulio žaidimais, jis gali gyventi, žaisti, mokytis, miegoti bet kuriame kambaryje, bet kurioje lovoje, atsakovui dirbant, vaikas turėtų pilną laisvę pabūti vienas pats sau, kas yra labai svarbu bręstančiam paaugliui. Be to, kitame kambary gyvena močiutė, kuri su vaiku niekada nebuvo susipykusi, ir jei vaikui prireiktų pagalbos, ji visada jam padėtų. Mano, kad emocinis ryšys tarp tėvo ir vaiko (bei tarp vaiko ir močiutės) būtų atstatytas akimirksniu jei teismas leistų jiems susitikti su vaiku, o motina nenuteikinėtų vaiko prieš atsakovą ir močiutę.
13.15. Pasak apelianto, kad vaiko motina nieko jo nemoko atsakovui kelia labai didelį nerimą, nes vaikas liko visiškai neatsakingos, turinčios alkoholinę priklausomybę motinos rankose, teigia, kad motina vaiko iš mokyklos nepasiima, kiekvieną vakarą vartoja alkoholį, o jų gyvenamojoje vietoje (bendrabutyje) gyvena ir lankosi daug asocialių žmonių.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
14.1. Ieškovė nurodo, kad nei viename iš pirmosios instancijos teisme teiktų procesinių dokumentų atsakovas neteikė prašymo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokios prašo apeliaciniame skunde, taip pat neteikė į bylą įrodymų apie tai, kodėl atsakovo apeliaciniame skunde prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus ir būtų geresnė, nei teismo nustatytoji. Taigi iš apeliacinio skundo matyti, kad jis grindžiamas ne tik naujais faktiniais ir teisiniais argumentais, naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, bet ir apskritai reiškiamas naujas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
14.2. Mano, kad atsakovas neįžvelgė ir iki šiol neįžvelgia problemos dėl susiklosčiusios situacijos dėl tėvo ir vaiko bendravimo, tėvas nededa pastangų ir nemato būtinybės atkurti ryšį su vaiku, apsaugoti vaiko emocinę būseną. Apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes ji nėra konkreti.
14.3. Teigia, kad atsakovas nepaneigė, kad vaiko poreikiai yra mažesni, nei nurodė ieškovė, kas reiškia, jog vaiko būtinieji poreikiai yra įrodyti. Ieškovės manymu, apelianto argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo ar imtis papildomų priemonių, kad gautų lėšų, siekiant teikti vaikui būtiną išlaikymą. Įrodymų apie blogą atsakovo sveikatą, trukdančią dirbti ir uždirbti reikiamas pajamas, byloje nėra, o atskiri susirgimai ar ligos yra būdingos daugeliui žmonių, tačiau tai iš esmės netrukdo dirbti.
14.4. Mano, kad atsakovas, norėdamas įrodyti savo turtinę padėtį, turėjo teisę ir galimybę viso proceso metu teikti įrodymus apie automobilių vertę, jų techninę būklę ar galimus sugadinimus. Kadangi atsakovas nepasinaudojo savo teise pateikti įrodymus apie automobilių vertę, ieškovės pateikti įrodymai yra teisėti ir galiojantys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – jo turimų transporto priemonių nuotraukas, garso įrašuose užfiksuotų pokalbių su vaiku transkripcijas bei jų patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą, susitikimo su šeima protokolą, susirašinėjimų chronologiją bei garso įrašus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų rašytinių įrodymų turinį, atsižvelgusi į tai, kad byloje sprendžiami klausimai, susiję su vaiko teisėtų interesų apsauga, į tai, kad ieškovei buvo suteikta galimybė su šiais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuos rašytinius įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus garso įrašus, nes pateiktos jų patvirtintos transkripcijos, taip pat teismo posėdžio garso įrašą, nes jis yra byloje, kitų pokalbių įrašus, nes tokie įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant esminius šioje byloje kylančius klausimus, taip pat visus įrodymus, pateiktus su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kadangi, esant ribotai apeliacijai, ieškovė dėl šių įrodymų neturėjo galimybės pasisakyti. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Dėl to, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo apeliacinės instancijos teismui 2024 m. spalio 8 d. pateiktus papildomus paaiškinimus ir įžvalgas.
19. Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. spalio 22 d. teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šią bylą ir nutarė atidėti procesinio sprendimo paskelbimą 2024 m. lapkričio 19 d., o 2024 m. lapkričio 14 d. atsakovas pateikė teismui papildomą informaciją. Atsižvelgus į tai, kad teismo sprendimas gali būti grindžiamas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje gauti atsakovo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai nevertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai 306 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, tuo pačiu, savo iniciatyva nusprendė nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką, o tam, kad būtų atkurtas ryšys tarp tėvo ir sūnaus, nustatė 4 mėnesių pereinamąjį laikotarpį.
21. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, o atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su 306 Eur išlaikymo per mėnesį suma nepilnamečiam sūnui, mano, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra neteisinga, kaip ir neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apeliacinius skundus ir juose dėstomus argumentus, pirmiausia pasisakys dėl abiejų šalių ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
23. Jau minėta, kad šioje byloje atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatyta teismo iniciatyva (CPK 376 straipsnis), teismui nustačius, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku, atsakovas prašė teismo išspręsti klausimą dėl jo nebendravimo su sūnumi.
24. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka, kad po 4 mėnesių pereinamojo laikotarpio, net ir tuo atveju, jeigu vaiko ryšys su tėvu tinkamai nebus atkurtas, jis su vaiku galės bendrauti pagal nuolatinę bendravimo tvarką, taip pat nesutinka su teismo sprendimo 8.1 ir 8.2. punktuose nurodyta tėvo bendravimo tvarka dalyje dėl vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą, kadangi šalių sūnus 21 val. jau įprastai būna pasiruošęs miegui ir guli lovoje, todėl vaiko grąžinimas 20.30 val., pasak apeliantės, neatitinka vaiko dienos rutinos.
25. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, apeliantas siekia su vaiku bendrauti betarpiškai, savo namuose, bendrauti intensyviau tam, kad galėtų tęsti vaiko mokymą bei auklėjimą, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti teismo sudarytą bendravimo tvarka ir nustatyti, kad apeliantas su vaiku bendrauja atsakovo namuose: pirmadienį – 5 valandas; trečiadienį – 5 valandas; penktadienį – 5 valandas; kas antrą šeštadienį – nuo 10 valandos iki 20 valandos; atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu 3 kartus per savaitę.
26. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, todėl tokių reikalavimų negali reikšti ir apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nei viena iš šalių nereiškė ir nesuformulavo teismui konkrečių reikalavimų dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Nors pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šioje konkrečioje byloje, pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva nusprendus nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, draudimas šalims teikti savo pasiūlymus ar prieštaravimus dėl tokios tvarkos nustatymo nebūtų suderinamas su CPK 376 straipsniu, numatančiu teismui pareigą būti aktyviam šeimos santykių bylose, kuriose būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.
27. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
28. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).
29. Taigi, nagrinėjamu atveju, nei vienai šaliai nereiškiant reikalavimų teisme dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas pagrįstai nusprendė tokį klausimą išspręsti savo iniciatyva. Tam, kad šis klausimas būtų išspręstas teisingai, teismas vadovavosi vaiko teisių apsaugos specialistų išvadomis, taip pat išklausė vaiko nuomonę teisme.
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
31. Nors apeliaciniu skundu atsakovas siekia betarpiško bendravimo su sūnumi po kelias valandas per dieną, manydamas, kad teismas nepagrįstai apribojo jo ir sūnaus bendravimo galimybes, atkreiptinas dėmesys, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo siekiama ne tik atsakovo, kaip vaiko tėvo, interesų apsaugos, t. y. užtikrinti vaiko tėvui galimybę bendrauti su sūnumi, bet ir siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Apeliantas teigia, kad jo ryšys su sūnumi niekada nebuvo netrūkęs, jie su sūnumi bendrauja ir visa ši situacija, pasak apelianto, yra dirbtinai sukurta ieškovės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys šių atsakovo teiginių nepatvirtina.
32. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
33. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta 2024 m. vasario 8 d. ir užfiksuota vaiko situacijos vertinimo anketoje vaiko teisių apsaugos specialistų, taip pat 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje tiesiogiai apklausus vaiką teismo psichologei, be to, vaikas vaiko teisių apsaugos specialistės išklausytas ir 2023 m. lapkričio 28 d., vaiko paaiškinimai nurodyti vaiko situacijos vertinimo anketoje. Tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek teismui šalių nepilnametis sūnus aiškiai nurodė priežastis, kodėl nenori bendrauti su tėvu – dėl įvykusio tėvo ir močiutės konflikto, dėl tėvo keliamų reikalavimų vaikui, tėvo bendravimo būdo, dėmesio skyrimo tik mokymuisi ir pan., nurodė, kad pats nenori kalbėti su tėvu, dėl to jam neatsiliepia telefonu, nurodė nieko nejaučiantis tėvui, tačiau taip pat nurodė, kad jei su tėvu reikėtų bendrauti, jis norėtų, kad kažkas būtų šalia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šalių nepilnamečio vaiko amžių, vaiko nuomonė išdėstyta aiškiai ir konkrečiai, ji pakartota tiek specialistams, tiek teismui, todėl nėra įtikima atsakovo versija, kad vaikas yra nuteiktas motinos ir ši situacija yra dirbtinai sukurta ieškovės. Nors atsakovas teigia, kad įvykio, lėmusio vaiko nenorą bendrauti su tėvu, nebuvo, vaikas apie atsakovo galimai įvykusį konfliktą su vaiko močiute pasakojo ne tik ieškovei, bet ir teismui bei vaikų teisių apsaugos specialistams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių vaiko amžius suponuoja išvadą, kad tokie vaiko teiginiai negali būti laikomi išgalvotais, kadangi tokio amžiaus vaikas, labiau tikėtina, jau nėra linkęs fantazuoti, nėra lengvai paveikiamas sakyti netiesą ir pan. Teisėjų kolegijai išklausius teisme 2024 m. gegužės 22 d. atliktą vaiko apklausą, nekyla abejonių, kad šalių nepilnametis vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, teisme jis kalbėjo aiškiai, užtikrintai, atsakė į jam užduodamus klausimus tiek apie ieškovę, tiek apie atsakovą, jo kalba ir paaiškinimai buvo nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesiremti vaiko išsakyta nuomone.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į vaiko išsakytą nuomonę, į vaiko ir tėvo nebendravimo laikotarpį, pirmosios instancijos teismo sprendimas pereinamuoju laikotarpiu nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaikų tvarką, kai bendraujama atitinkamoje institucijoje, dalyvaujant specialistui, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ne tik užtikrinančiu vaiko teisėtų interesų apsaugą, bet ir suteikiančiu atsakovui galimybę, nepažeidžiant vaiko teisių, atkurti ryšį su vaiku, kuris, nors atsakovas tam ir nepritaria, akivaizdžiai yra susilpnėjęs dėl susiklosčiusių ir byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis apriboja atsakovo teisę bendrauti su vaiku tiek, kiek tai reikalinga, šiuo konkrečiu atveju, prioritetiniais laikomiems vaiko teisėtiems interesams užtikrinti. Nors atsakovas teigia, kad tokiu būdu atimama teisė iš vaiko papildomai mokytis su tėvu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje vaiko psichologinė būsena yra svarbiausia, todėl pereinamuoju laikotarpiu atsakovui su vaiku bendraujant palaipsniui, stebint specialistui, tėvui gali būti suteikiama specialių žinių turinčių asmenų reikiama pagalba dėl bendravimo su vaiku, dėl bendravimo pobūdžio, vaikui priimtinų ir teigiamas emocijas keliančių veiklų, tačiau tokios galimybės priklauso ir nuo paties atsakovo pastangų įsiklausyti tiek į specialistų išvadas, tiek į vaiko norus. Pažymėtina, kad pats atsakovas teigia neatsisakantis specialistų paslaugų, jų pagalbos, todėl daroma išvada, kad teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis gali duoti teigiamų rezultatų ir pakeisti esamą vaiko požiūrį į bendravimą su tėvu. Dar kartą pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką priimtas siekiant užtikrinti būtent atsakovo tolesnį bendravimą su vaiku, matymąsi su juo, ryšio atkūrimą, tačiau tuo pačiu ir užtikrinti vaiko teisėtus interesus, todėl tokia tvarka, kokios apeliaciniu skundu prašo atsakovas, šiuo metu, nėra galima dėl vaiko aiškios ir konkrečios nuomonės bei atsisakymo bendrauti su atsakovu.
35. Vertinant atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos jo ir sūnaus bendravimo tvarkos pagrįstumą po pereinamojo laikotarpio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo po pereinamojo laikotarpio nustatyta ir atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės yra panašios. Nustatyta, kad atsakovas prašo leisti jam bendrauti su vaiku atsakovo namuose: pirmadienį – 5 valandas; trečiadienį – 5 valandas; penktadienį – 5 valandas; kas antrą šeštadienį – nuo 10 valandos iki 20 valandos; atsakovas bendrauja su sūnumi telefonu 3 kartus per savaitę. Teismas nustatė tokią atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką po pereinamojo laikotarpio – atsakovas darbo dienomis bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip du kartus per savaitę ir ne mažiau kaip 3 valandas, savaitgaliais atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą šeštadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 20.30 val., tai yra apie 10 valandų, o nuotolinio ryšio priemonėmis bendraujama bent keturis kartus per mėnesį, t. y. ne mažiau nei kartas per savaitę, tačiau šalims sutarus ir vaikui išreiškus norą, toks bendravimas gali būti dažnesnis ir intensyvesnis. Taigi teismas nustatė lanksčią bendravimo tvarką, kai tėvams sutarus ar vaikui išreiškus norą, tėvas su sūnumi galės bendrauti ir daugiau nei dvi darbo dienas per savaitę, taip pat daugiau nei 3 val. ar daugiau nei kartą per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis, o savaitgaliais nustatyta tvarka atitinka atsakovo prašomą nustatyti tvarką, t. y. po 10 val. kas antrą šeštadienį. Dėl to spręstina, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka po pereinamojo 4 mėnesių laikotarpio iš esmės nepažeidžia atsakovo teisėto intereso auklėti savo sūnų.
36. Jau minėta, kad apeliacinį skundą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pateikė ir ieškovė, visų pirma, teigdama, kad teismo sprendimas leisti atsakovui bendrauti su vaiku pagal bendrą tvarką iš karto pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui – 4 mėnesiams, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tuo atveju, jei vaiko ryšys su atsakovu per nustatytą 4 mėnesių laikotarpį nebus atkurtas, atsakovas vis tiek galės reikalauti nuolatinės bendravimo su vaiku tvarkos, kas pažeistų vaiko teisėtus interesus. Dėl to apeliantė prašo nenustatyti konkretaus 4 mėnesių laikotarpio, prašo nustatyti, kad pereinamasis bendravimas vyksta iki abu tėvai sutars, kad vaiko ir tėvo ryšys atstatytas ir tarpininko dalyvavimas nėra būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovės argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.
37. Visų pirma, svarbu tai, kad kai teismas nustato vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), tokia tvarka privalo būti vykdoma abiejų tėvų, o šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Spręstina, kad ieškovės nuogąstavimai ir dvejonės dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl pereinamojo laikotarpio (ne)vykdymo iš atsakovo pusės nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, kadangi, kaip minėta, teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra privaloma, o atsakovo viso bylos nagrinėjimo proceso metu įrodinėtas siekis kuo daugiau bendrauti su sūnumi niekaip nepatvirtina, kad atsakovas galėtų ketinti iš viso atsisakyti bendravimo su sūnumi visą teismo nustatytą pereinamąjį laikotarpį ar tokį sprendimą vykdyti tik formaliai, nesiekdamas atkurti ryšio su vaiku. Kita vertus, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir ieškovei manant, kad tėvo ir sūnaus ryšys nėra atkurtas, kad vaikas vis dar išreiškia nenorą bendrauti su atsakovu, įstatymas nedraudžia kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus ar teismą dėl naujos bendravimo tvarkos patvirtinimo ar nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
38. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti sąlyga, kad pereinamasis bendravimas vyksta iki abu tėvai sutars, kad vaiko ir tėvo ryšys atstatytas ir tarpininko dalyvavimas nėra būtinas, yra subjektyvi, galinti lemti ne tik įvairias interpretacijas ir subjektyvius, skirtingus vertinimus dėl ryšio (ne)atstatymo, naujus šalių konfliktus ir ginčus, bet ir teismo nustatytos nuolatinės bendravimo tvarkos neįvykdomumą, kas galėtų pažeisti geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Tuo pačiu, tokios sąlygos nustatymas lemtų, kad teismo sprendimas taptų sąlyginis, kas įstatymu yra draudžiama (CPK 267 straipsnis).
39. Be to, kaip jau buvo nurodyta, minimalus vaiko su vienu iš tėvų bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje duomenų, jog ilgą laiką kai vaikas bendravo su tėvu, lankydavosi jo namuose, atsakovas netinkamai vykdė tėvo pareigas, nenustatyta, priešingai, vaikas patvirtino, kad atsakovas rūpinosi maistu, rūpinosi vaiko mokslais, papildomai jį mokė, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovo gyvenimo būdas yra netinkamas ar jis kelia realų pavojų nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tėvo ir sūnaus ryšys yra susilpnėjęs, bet jis gali būti atkurtas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas 4 mėnesių pereinamasis laikotarpis, jei tuo metu bendravimo tvarka bus vykdoma tinkamai, yra pakankamas tėvo ir sūnaus ryšiui atkurti. Tačiau šalys, vedinos geriausių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo, privalo rasti kompromisą, kooperuotis tarpusavyje ir bendrauti, stengdamiesi atkurti sūnaus ryšį su tėvu ir užtikrinti vaiko bendravimą su abiem tėvais.
40. Apeliantė nesutinka ir su tomis teismo sprendimo dalimis, kuriose numatyta, kad atsakovas turi grąžinti sūnų į vaiko gyvenamąją vietą pas motiną tiek darbo dienomis, tiek šeštadieniais ne vėliau kaip iki 20.30 val., nes, pasak apeliantės, tokia tvarka pažeis vaiko nusistovėjusią dienos rutiną, kadangi vaikas 21 val. jau ruošiasi miegoti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai lanksti, šiuo konkrečiu atveju, nustatant tik maksimalią valandą, kada vaikas turi būti pristatytas į namus, bet tai nereiškia, kad atsakovas, matydamas, jog vaiko grąžinimas tokiu metu pažeidžia jo interesus, elgsis priešingai vaiko interesams. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, siekdami užtikrinti geriausius jų nepilnamečio sūnaus interesus, privalo bendradarbiauti tarpusavyje, kadangi teismas negali sureguliuoti visų šalims tenkančių teisių ir pareigų bei visų iš šeimos teisės kylančių gyvenimo situacijų.
41. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nuspręsdamas savo iniciatyva nustatyti šioje nutartyje aptartą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą tam, kad būtų atkurtas atsakovo ir šalių sūnaus emocinis ryšys ir šalių nepilnametis sūnus turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais, todėl naikinti ar keisti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina bet kada gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo dydžio
43. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. S. naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Ieškinį ieškovė grindė padidėjusiomis išlaidomis vaiko išlaikymui, teigdama, kad atsakovo teikiamo 250 Eur išlaikymo sumos nepakanka. Teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino visiškai, su kuo nesutinka atsakovas, teigdamas, kad ieškovės nurodomi vaiko poreikiai nėra realūs ir pagrįsti, be to, atsakovo finansinė padėtis neleidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymo.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių argumentus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus tiek apie abiejų ginčo šalių turtinę padėtį, tiek paauglio vaiko poreikius, su apeliacinio skundo argumentais dėl šios sprendimo dalies nesutinka.
45. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
46. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
47. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
48. Iš skundžiamos sprendimo dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės nurodyta nepilnamečio šalių sūnaus įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesne nei 709 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro 200 Eur maitinimas namuose, dienpinigiai po 4 Eur už pavalgymą vaikui mokykloje (apie 80 Eur per mėnesį), komunalinės paslaugos apie 70 Eur, transporto išlaidos apie 30 Eur, apranga ir avalynė apie 90 Eur, vitaminai apie 5 Eur, vaistai apie 15 Eur, higienos prekės apie 10 Eur, įvairios buitinės prekės (kaip rankšluosčiai, patalynė ir pan.) apie 15 Eur, mokyklinės prekės apie 60 Eur, lavinimas namuose 40 Eur (plastilinas lipdymui, stalo žaidimai ir pan.), laisvalaikis apie 80 Eur (gimtadienių išlaidos, baseino išlaidos, kavinės, mugės ir pan.), korepetitoriai apie 160 Eur per mėnesį, kirpyklos išlaidos apie 10 Eur.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja išlaidas korepetitoriams, ieškovės kaltę dėl lietuvių kalbos korepetitoriaus reikalingumo, teigdamas, kad ieškovė neįrodė realių išlaidų korepetitoriams. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas, nustatė, kad vaiko poreikiai net ir atėmus iš jų išlaidas korepetitoriams, sudaro didesnę nei 700 Eur sumą, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmesdamas jau pirmosios instancijos teisme atsakovo keltas abejones dėl išlaidų vaiko korepetitoriams, tačiau apeliantas šios teismo išvados apeliaciniu skundu niekaip nepaneigia.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
51. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ne jis, o ieškovė turėtų dėti daugiau pastangų tam, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir gautų didesnes pajamas, svarbu tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, todėl jis gali būti laikomas iš esmės daugiau prisidedančiu prie vaiko išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp šalių kilusį konfliktą ir tai, kad iš esmės tik ieškovė prižiūri šalių nepilnametį vaiką, galima pagrįstai spręsti, kad šiuo metu ieškovė prie vaiko išlaikymo prisideda ir kasdieniu rūpinimusi, o jos galimybės papildomai užsidirbti ir padidinti savo pajamas yra apribotos dėl su ja gyvenančiu nepilnamečiu vaiku, priešingai nei apelianto. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina objektyvių aplinkybių, dėl kurių apeliantas nebūtų pajėgus susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Be to, atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame bute kartu su motina, kas, tikėtina, mažina pragyvenimui reikalingas išlaidas, turi transporto priemonių, ir nors jos, pasak atsakovo, nėra didelės vertės, tai nepaneigia fakto, kad ateityje iš jų atsakovas gali gauti piniginių lėšų.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į neginčijamus nepilnamečio vaiko, kuris jau yra paauglys, būtinuosius poreikius, į šiuo metu šalyje nustatytą minimalios algos dydį, kaip orientacinį kriterijų tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, atsakovo turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovas yra pajėgus prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prisidėti 306 Eur išlaikymo suma, kuri labiausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko teisėtus interesus ir užtiktina ne tik tokius būtinuosius vaiko poreikius kaip maistas, apranga, būstas, sveikata ar mokslai, bet ir leidžia vaikui turiningai leisti laisvalaikį, papildomai ugdytis ir pan. Taigi, pagal byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių paaugliui sūnui, kurio poreikiai, labiau tikėtina, tik didės, turėtų būti nustatyta mažesnė nei MMA dydžio suma (atskaičius mokesčius) jo poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikdama su ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma, atsakovas, jo teigimu, vaikui pakankamą 250 Eur išlaikymo sumą įrodinėjo internetine skaičiuokle, kuri, pagal į ją įvedamus duomenis, galimai tik parodo tėvo (motinos) finansines galimybes, bet visiškai neatsižvelgia į konkrečius, konkrečioje byloje vertintinus vaiko poreikius (išskyrus specialiuosius), vaikų amžių ir kitus kasacinio teismo įvardijamus kriterijus, tokius kaip, pvz., vieno iš tėvų pastangas daugiau prisidėti prie vaikui reikalingo išlaikymo.
53. Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo keisti skundžiamos teismo sprendimo dalis dėl šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistos 306 Eur išlaikymo sumos.
54. Teisėjų kolegija pažymi, jog, iš esmės pasikeitus šalių finansinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
55. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su iš jo priteistomis ieškovei bylinėjimosi išlaidomis. Apibendrinus apelianto teiginius apeliaciniame skunde, matyti, kad apeliantas iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl ieškovės kaltės šioje byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos, būtent dėl apeliantės kaltės ir siekio gauti iš atsakovo didesnį išlaikymą vaikui, nebuvo pasiektas taikus susitarimas, kad ieškovė yra kalta, jog vaikas nebendrauja su atsakovu ir dėl to yra būtina šalių konfliktą spręsti teisme. Taigi, pasak apelianto ieškovė yra atsakinga už susiklosčiusią situaciją ir atsakovas dėl to neturėtų patirti išlaidų.
56. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.
57. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
58. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
59. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenustatyta aplinkybių, jog ieškovė mediacijos procese buvo nesąžininga, kad taikus susitarimas byloje nepriimtas tik dėl ieškovės kaltės, taip pat nenustatyta, kad ieškovės atstovės parengti dokumentai parengti netinkami. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, apeliaciniame skunde iš esmės nurodydamas tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme, minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.
60. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir iš esmės dėl atsakovo bendravimo su vaiku, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlymais, kad siekė didesnio išlaikymo vaikui priteisimo, kai atsakovas nesutiko padidinti vaikui teikiamo išlaikymo, kad ieškovė, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko nuomonę, nesutiko su atsakovo siūlymais dėl tėvo bendravimo su vaiku, nereiškia, kad dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ieškovė, prašydama padidinti tėvo teikiamą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, prašydama teismo išspręsti klausimą dėl atsakovo ir sūnus emocinio ryšio atstatymo, siekė geresnio šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimo, geresnės psichologinės aplinkos vaikui bendraujant su atsakovu, t. y. veikė išimtinai vaiko interesais. Nors atsakovas itin smulkiai analizuoja ieškovės atstovės rengtus procesinius dokumentus, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė laikoma laimėjusia šią bylą, todėl negali būti laikoma, kad ją atstovavo netinkamai pasiruošusi atstovė, kad ji teikė teismui netinkamai paruoštus procesinius dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi ieškovės atstovės nurodomomis aplinkybėmis, jos teiktais procesiniais dokumentais, o apelianto nurodomi argumentai dėl ieškovės atstovės išsakytų ir nurodytų neteisingų teiginių apie atsakovą, galėtų turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui ieškinį atmetant ar patenkinant, tačiau ne tuo atveju, kai sprendžiamas bylą laimėjusios šalis bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas.
61. Pasisakant dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
62. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme patyrė viso 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso vyko keturi teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 8.30 val., visuose juose dalyvavo ieškovės atstovė, į tai, kad ieškovės atstovė rengė ir teikė procesinius dokumentus, darytina išvada, kad ieškovės išlaidos už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (2 000 Eur) neviršija nustatytų dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovei suteiktų advokato teisinių paslaugų ir bylos apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, galimas sugaišto laiko sąnaudas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties
63. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti šioje nutartyje neaptarti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymo vertinimo, dėl ieškovės atstovės teiginių teisingumo, dėl teismo sprendimo išvadų prieštaringumo ir pan., apeliantui tiesiog kitaip nei teismui vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultatui nedaro įtakos, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nebepasisako.
64. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir savo iniciatyva nuspręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priteisdamas ieškovės prašytą išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui sumą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė procesines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir prašymo skirti baudą
65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju, atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant apeliacinius skundus jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau ieškovė, atsikirsdama į atsakovo apeliacinį skundą, kurį teismas atmetė, teikė atsiliepimą ir nurodė, kad už jo parengimą atstovei advokatei sumokėjo 1 500 Eur.
66. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų rekomendacinių maksimalių užmokesčio dydžių. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovo apeliacinio skundo apimtis galėjo sąlygoti padidintas laiko apimtis susipažįstant su apeliaciniu skundu, atsižvelgus į nagrinėjamo ginčo sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovo apeliaciniu skundu nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, o iš esmės buvo nesutinkama su byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, į pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų išlaidų dydį (viso 2 000 Eur), 1 500 Eur išlaidos tik už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą laikytinos nepagrįstai didelėmis. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo skundžiamos dalies paliekamas nepakeistas, ieškovei iš atsakovo teisėjų kolegija nutaria priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
67. Nors atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jai skirti baudą už ieškovės atstovės nuolatinius melagingus teiginius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 95 straipsnį, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Nutartyje jau minėta, kad ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė išimtinai vaiko interesais, piktnaudžiavimo procesu byloje nenustatyta, todėl vien aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktai argumentais ir ieškovės pasirinkta pozicija byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.
68. Pirmosios instancijos teismas visą bylos medžiagą pripažino nevieša. Atsižvelgdamas į tai, kad ir apeliacinėje instancijoje, tai yra apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į juos bei šioje teismo nutartyje pateikta tam tikrų ginčo šalių ir jų nepilnamečio vaiko privataus gyvenimo duomenų, teisėjų kolegija taip pat savo iniciatyva pripažįsta visą bylos medžiagą nevieša, siekiant apsaugoti šalių ir nepilnamečio vaiko privataus gyvenimo slaptumą ( CPK 10 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pripažinti apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos medžiagą nevieša.
Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.