Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. ir jo gynėjas advokatas Kazys Bitaris prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios poveikio priemonės ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba paskirti kitą alternatyvią baudžiamojo poveikio priemonę.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Teigiama, kad iš BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio l dalies nuostatų lingvistinio ir sisteminio aiškinimo matyti, kad draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos rūšis neturi teisinės reikšmės); ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis. Pagal šiuo metu galiojančią BK 68 straipsnio 2 dalį, BK 281 ir 281¹ straipsnių aspektu baudžiamasis įstatymas uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones sieja tik su ilgesne šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo trukme, t. y. už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, padarytos esant neblaiviu ar apsvaigusiu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ž. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, neapsvaigęs nuo psichotropinių ar kitokių medžiagų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai. Administracinės nuobaudos paskirtos už kelių eismo taikylių pažeidimą ir su transporto eksploatavimu susijusius pažeidimus, tačiau visos baudos yra sumokėtos. Byloje nėra nuteistojo didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jam būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.

2.2. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos yra transporto vadybininkas-vairuotojas. Atliekant savo darbo funkcijas, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalingas kiekvieną dieną, kadangi jis išvežioja prekes į paskirties vietą. Palikus galioti draudimą vairuoti transporto priemones, nuteistasis būtų atleistas iš darbo, nes negalėtų vykdyti savo darbo funkcijų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis turės padengti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas ir proceso išlaidas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o atleidimas iš darbo apsunkintų galimybes šias išlaidas padengti. Taip pat teigiama, kad nuteistojo tėvai S. M. ir M. M. gyvena kaimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), yra pensininkai, 75 metų amžiaus, sunkios sveikatos, todėl jiems reikalinga priežiūra ir pagalba, o neturint teisės vairuoti, nuteistajam būtų sudėtinga juos aplankyti, tėvai netektų savo sūnaus paramos. Šiuo atveju minėta priemonė yra per griežta ir perteklinė padarytam nusikaltimui, kadangi jo vienintelis pajamų šaltinis yra jo pajamos, gaunamos dirbant vairuotoju, o tokios priemonės palikimas sąlygotų darbo praradimą.

3. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ERGO Insurance SE atstovė I. S. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį, nukentėjusiajai E. Z. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 20 000 Eur, nukentėjusiosios bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo Ž. M..

3.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad bylai aktualaus įvykio dieną galiojo su ERGO lnsurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, sudaryta transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsako kaltinamasis. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Pažymima, kad ikiteisminiu būdu nukentėjusioji kreipėsi tik dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, tačiau niekada nesikreipė ir neteikė ikiteisminiu būdu pretenzijos / prašymo atlyginti neturtinę žalą, todėl gauti neturtinės žalos vertinimui būtinus duomenis ir įvertinti neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą civilinis atsakovas ikiteisminiu būdu net neturėjo galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinis atsakovas iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jau vykdė turtinės žalos atlyginimo funkciją ir buvo atlyginęs 8 737,21 Eur turtinės žalos pagal pateiktas pretenzijas. Taip pat pažymima, kad nukentėjusioji bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ir toliau teikė pretenzijas civiliniam atsakovui tik dėl turtinės žalos atlyginimo (patirtų gydymo išlaidų bei negautų pajamų).

3.2. Skunde pažymima, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui, t. y. teismui. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad, vertindamas teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, bylą nagrinėjantis teismas nebūtinai turi atsižvelgti tik į didžiausius priteistino žalos atlyginimo dydžius (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-287-103512022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, neturtinės žalos atlyginimo dydį gali nustatyti ir mažesnį, nei reikalauja nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Taip pat, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu. Tokių prielaidų šioje byloje nėra. Pagal teismų praktiką, asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2009). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

3.3. Taip pat skunde nurodoma, kad civilinis atsakovas neneigia ieškovei dėl ginčo eismo įvykio nustatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, besitęsiančio gydymo, ieškovės patirtų dėl įvykio neigiamų emocijų, sunkių išgyvenimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog tai sudaro pagrindą taip reikšmingai nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos, kai kuriuos neturtinės žalos nustatymo kriterijus sureikšminti, o kitus vertinti, kaip neturinčius reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje. Nuteistasis Ž. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes, ir dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Pažymima, kad neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius₁ padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, į tai būtina atsižvelgti ir šio kriterijaus negalima ignoruoti nustatant neturtinės žalos dydį. Atkreipiamas dėmesys į vieną naujausių teismo praktikos pavyzdžių, t. y. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-354/2023, kurioje apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad žala buvo padaryta dėl netyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 20 000 Eur. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi atsižvelgti ir į analogiškose bylose priteisiamas sumas, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktikos pavyzdžiais, visiškai neatitinkančiais nagrinėjamos bylos aplinkybių, pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-969/2016, Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-70-458/2020. Kaip matyti, didžiausios sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikes ir negrįžtamas pasekmes sukeliantiems sveikatos sužalojimams, tačiau nagrinėjamu atveju, taip pat esant nustatytam sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui su tam tikrais liekamaisiais reiškiniais, kai nukentėjęs asmuo gali suprasti ir valdyti savo veiksmus, nėra nustatytas neterminuotas nuolatinės slaugos poreikis, reikšmingai nukrypta net nuo didžiausios priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos, nustatytos teismų praktikoje, ir nukentėjusiosios patirta neturtinė žala įvertinta 60 000 Eur suma.

3.4. Pažymima, kad 2023 m. lapkričio 10 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) E. Z. nustatytas 40 proc. darbingumas, tačiau toks darbingumo lygis nustatytas terminuotai, t. y. 1 (vieneriems) metams, nurodant, jog tikimasi būklės pagerėjimo. Šiame akte pateikti duomenys ir išvados patvirtina, jog vyksta ieškovės gijimo procesas ir prognozuojamas būklės pagerėjimas. Šiuo aktu nukentėjusiajai nenustatyti specialieji poreikiai. Civilinis atsakovas buvo pirmosios instancijos teismui nurodęs teismų praktikos pavyzdžių dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tokių kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-495/2019, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-380/2021, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-783/2020, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-478/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-252-795/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-697/2023. Šie pavydžiai apima ypatingai sunkius, esmingai nukentėjusių asmenų sveikatą sutrikdžiusių sužalojimus, kai nukentėjęs asmuo ilgai gydosi, patiria skausmingą, sudėtingą gydymosi bei reabilitacijos procesą, nustatomi sunkūs negrįžtami liekamieji reiškiniai, lydimi sunkių psichologinių išgyvenimų, nukentėjusių asmenų gyvenimai keičiasi iš esmės, dažnam būtina kito asmens pagalba neterminuotam laikotarpiui, patiriamas bendravimo galimybių apribojimas, prarandama galimybė dirbti bei prisidėti prie šeimos buities bei biudžeto. Analogiškos aplinkybės, praradimai, išgyvenimai teismo vertinti tiek nagrinėjamoje byloje, tiek nurodomoje teismų praktikoje, todėl teismas turi laikytis ir lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog jo nustatoma neturtinės žalos atlyginimo ieškovei E. Z. suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau pirmosios instancijos teismui nukrypus nuo teismų praktikos buvo pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai.

3.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip esminę aplinkybę išskiria randus ieškovės E. Z. veide. Teismas vertindamas veide esančius randus, laiko reikšmingomis aplinkybėmis pirmiausia tai, kad vienas randų kairiajame skruoste yra didelis, siekia 7,5 cm, yra akivaizdžiai matomas, ir pripažino, kad E. Z. nepataisomai subjaurotas veidas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A 1-86, 6.12 punkte nurodoma, kad nepataisomas kūno subjaurojimas, kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės, pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nebuvo ginčo dėl to, kad E. Z. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas ir atitinkamai pagal tai kvalifikuota kaltinamojo veika. Pažymima, jog pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nepataisomas kūno subjaurojimas gali būti savarankiškas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą kvalifikuojantis veiksnys, tačiau esant ir kitiems sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantiems sužalojimams, nepataisomas kūno subjaurojimas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto nedvigubina, netrigubina ar kitaip nedidina. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog gali būti atskirai išskiriamas vienas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą patvirtinantis sužalojimas ir jo pagrindu priteistino neturtinės žalos atlyginimo suma dar didinama, nukrypstant nuo didžiausių teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų.

3.6. Skundu nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje nurodyta reikšminga neturtinės žalos vertinimui aplinkybe, kad eismo įvykio metu taip pat buvo sužalota ieškovės mažametė dukra, todėl išgyvenimai dėl dukros patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra pagrindas ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog, tik esant sunkiam sveikatos sutrikdymui ir tik nustačius išskirtines aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas mažamečio / nepilnamečio asmens tėvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020). Nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu ieškovei būtų pagrindas nustatyti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą dėl ieškovės dukros patirto sužalojimo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės dukrai skundžiamu nuosprendžiu taip pat priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

3.7. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė nukentėjusiosios darbo pobūdžiui, nurodydamas, kad ieškovė yra Seimo nario padėjėja, darbas yra politinio pasitikėjimo, o esant visuotinai žinomai aplinkybei, kad 2024 metų rudenį vyks Seimo rinkimai, jai galimai netrukus reikės ieškotis darbo. Civilinio atsakovo vertinimu, ši aplinkybė neturėtų būti vertinama nustatant neturtinės žalos dydį, kadangi Seimo rinkimai ir galimai atsirasiantis poreikis keisti darbo pobūdį dėl įvyksiančių rinkimų niekaip nėra susiję su 2022 m. spalio 25 d. eismo įvykiu.

3.8. Skunde teigiama, jog nors, apylinkės teismo vertinimu, įprastai teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų sureikšminimas, ignoruojant iš esmės pasikeitusią ir besikeičiančią šalies ekonominę situaciją bei pragyvenimo lygį, neatitiktų teisingumo, protingumo principų ir iš esmės pažeistų nukentėjusiojo teises ir interesus, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nesivadovavo naujausia, aktualesne nei 2016 ir 2019 metų teismų praktika. Naujausioje teismų praktikoje yra vertinama pasikeitusi ir besikeičianti šalies ekonominė situacija bei pragyvenimo lygis. Be to, neaišku, kodėl minimaliosios mėnesinės algos ar vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio lyginimui teismas pasirinko 2016 metus.

3.9. Be to, nurodoma, kad nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš nuteistojo Ž. M.. Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Civilinis atsakovas šioje byloje dalyvauja ne kaip žalą padaręs asmuo, o kaip atsakingo už žalos padarymą asmens civilinės atsakomybės draudikas. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Nei TPVCAPDĮ, nei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklės nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar priteisimo, atkreiptinas dėmesys ir į šalių procesinį elgesį bei elgesį ikiteisminėje stadijoje. Civilinis atsakovas neginčijo, kad bylai aktualaus įvykio dieną galiojo su ERGO lnsurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, sudaryta transporto priemonės „Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kad apdraustos transporto priemonės valdytojui taikytina civilinė atsakomybė, kad ieškovei pagrįstai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, neginčijo ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. e3K-7-75-916/2023 nurodyta, jog tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes. Taip pat kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, jog priteisiant atlyginti labai dideles bylinėjimosi išlaidas būtina pateikti svarius tokio sprendimo motyvus, taip pat išsamiai įvertinti atsakovo elgesį, t. y. ginčytas ieškinio pagrindas ar tik žalos dydis. Šiuo atveju civilinio atsakovo veiksmai neturėjo jokios įtakos ir nesudarė prielaidų pareikšti civilinį ieškinį jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Baudžiamasis procesas vyko dėl kaltinamojo Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos ir dėl iš jos kylančių padarinių, todėl byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis Ž. M. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad įsipareigoja apmokėti nukentėjusiųjų advokato išlaidas, o ieškovė pareikštu civiliniu ieškiniu bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti tik iš kaltinamojo.

3.10. Skundu nesutinkama, jog nukentėjusiajai turi būti atlygintos jos patirtos 600 Eur išlaidos, susidariusios dėl konsultacinės išvados parengimo, ir 200 Eur išlaidos, susidariusios dėl eksperto apklausos. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto Gintauto Pauliko apklausa teismo posėdžio metu, 2023 m. kovo 14 d. atsakymas į siuntimą patvirtino, jog ieškovei E. Z. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat kad ieškovės kūne susidarę randai neišnyks, chirurginiu ir nechirurginiu būdu negali būti visiškai panaikinti. Vertindamas nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. (G. A. C.) parengtą konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, jog konsultacinė teismo eksperto išvada iš esmės tik analogiškai patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto Gintauto Pauliko apklausos metu gautus duomenis, kurių civilinis atsakovas net neginčijo. Todėl, bylos šaliai neginčijant bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, ieškovų iniciatyva renkami ir byloje teikiami pertekliniai duomenys ir dėl jų patiriamos reikšmingos išlaidos nėra ir negali būti perkeltos ant kitų proceso šalių. Tai neatitinka nei sąžiningumo, nei protingumo, nei bylos koncentruotumo ir ekonomiškumo principų.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios E. Z. atstovas advokatas Aleksandras Gončarka prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį ir priteisti nukentėjusiosios E. Z. naudai iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti nukentėjusiosios E. Z. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde nurodoma, kad, nukentėjusiosios E. Z. manymu, priteista 60 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, kadangi buvo sukeltos didelės neigiamos pasekmės: suprastėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, sukeltas nuolatinis stresas ir skausmas, prarastas darbingumas, taip pat bus daromos dar kelios operacijos, atsirado nepataisomas kūno subjaurojimas, judesių ribojimas, ir daug kitų neigiamų pasekmių. Po 2022 m. spalio 25 d. eismo įvykio metu E. Z. padarytų veido, liemens ir galūnių sužalojimų susidarė padariniai: odos randai, deformacijos bei mimikos sutrikimai, kurie negali išnykti savaime arba taikant kosmetines priemones, t. y. darytina išvada, jog šių padarinių pašalinti nėra galimybės, todėl padariniai vertintini kaip nepataisomi. Svarbu tai, kad dėl eismo įvykio atsirado randų matomoje vietoje ir tokiu būdu yra nepataisomai subjaurotas veidas. Kairėje veido pusėje žemiau skruostikaulio yra 7,5 cm ilgio odos randas, kuris šiuo metu kietas, per visą odos storį ir veido minkštuosius audinius, vietomis įdubęs. Dėl rando tempimo šypsantis formuojasi viršutinės kairės pusės deformacija. Yra hipestezija virš rando, galimai dėl veldinio nervo bukalinių šakų dalinio pažeidimo. Žemiau apatinės lūpos yra 3 cm ilgio randas. Apie randą yra lokali hipestezija. Iš 2023 m. kovo 14 d. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo atsakymo į siuntimą, matyti, kad pacientei paaiškinta, kad dėl viso odos storio ir gilesnių minkštųjų audinių pažeidimo susiformavę randai neišnyksta ir chirurginiu ar nechirurginiu būdu negali būti visiškai panaikinti. Plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas konstatavo, kad veido randų paslėpti neįmanoma, kadangi randai yra gilūs, pažeisti veido raumenys. Veido randai matomi labai ryškiai ir jų paslėpti neįmanoma. Taip pat net su plastinės chirurgijos pagalba jų pašalinti neįmanoma. Pažymima, kad randas per visą kairės šlaunies lateralinį paviršių, dešinio kelio srities potrauminis randas platus, rausvas, apie l cm pločio 11,5 cm ilgio, lenkiant koją per kelio sąnarį randas tempiasi ir sukelia skausmą, taip pat po šlaunikaulio vidinės osteosintezės liko randai – dešinio dilbio voliariniame 11 cm, dorzaliniame 7,5 cm kairio žasto išoriniame paviršiuje 16 cm ilgio, kairės šlaunies dauginiai pooperaciniais randai. 2023 m. lapkričio 10 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos 1-asis teritorinis skyrius priėmė sprendimą dėl darbingumo nustatymo, juo E. Z. nustatytas 40 proc. darbingumas, t. y. dėl eismo įvykio asmuo prarado 60 proc. darbingumo. Tai rodo, kad asmuo po įvykio neteko didelio darbingumo procento ir susirasti darbą ateityje bus sudėtinga. Taip pat pažymima, kad eismo įvykio metu automobilis buvo visiškai sumaitotas, E. Z. buvo užspausta, gelbėtojai supjaustė automobilį, siekdami ištraukti iš automobilio nukentėjusiąją, taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo ji liko gyva.

4.2. Taip pat skunde nurodoma, kad po eismo įvykio E. Z. gyvenimas kardinaliai pasikeitė, prieš tai jos gyvenimo būdas buvo aktyvus, tačiau dabar ji negali sportuoti, negali laisvai vaikščioti, šlubuoja, negali nueiti ilgesnių atstumų, negali pakelti sunkesnių daiktų. Pavyzdžiui, ji negali net paimti ant rankų dukros, kadangi fizinė sveikata neleidžia to padaryti. Po eismo įvykio atsirado neigiamų pasekmių, ji negali pati laisvai vaikščioti kaip prieš eismo įvykį. Eidama be ramento šlubuoja, nuolat jaučia skausmą kelyje, negali pritūpti, remtis keliais, sunku atsisėsti bei atsikelti, t. y. pasireiškia skausmai judant, kūno judesiai tapo riboti. E. Z. gali labai lėtai vaikščioti kęsdama skausmą, nes kairysis kelis neprognozuojamas, būna, kad sulinksta į priekį, reikia saugotis, kad nenukristų. Lauke gali vaikščioti tik su ramentu. Būtina raiščių operacija, tačiau, kol nesugijęs šlaunikaulis, operacijos atlikti negalima. Taip pat pasikeitė bendravimas su draugais, jie dingo, nes visi į ją žiūrį kaip ,,neįgalų“ asmenį. Dėl randų ant kūno, ypatingai ant veido, E. Z. labai jaudinasi, kiekvieną kartą prie veidrodžio patiria stresą, tuo labiau kad ji yra jauna moteris. Randai veide yra matomoje vietoje ir nėra jokių galimybių jų pašalinti ar uždengti. Iš aplinkinių žmonių sulaukia žvilgsnių, vaikai tėvų klausinėja, kas nutiko jos veidui. Dėl šios priežasties pati E. Z. stipriai jaudinasi, nes supranta, kad randai liks visam gyvenimui. Be to, randai, kurie yra ant kūno, t. y. pooperaciniai randai, irgi kelia stresą ir nepatogumų, kadangi vasarą jie matosi. E. Z. ir jos vyras apklausos metu buvo nurodę, kad jie planavo antrą vaiką, tačiau šiuo metu apie tai net negali būti jokios kalbos, kadangi E. Z. fiziškai būtų sunku pasirūpinti vaiku, jau nekalbant apie nėštumo laikotarpį. Dar viena specifinė pasekmė po eismo įvykio – po operacijų rankose liko metalo, kuris liks visam gyvenimui. Šis metalas sukelia nepatogumų, skausmus. Remiantis medicininiais dokumentais, kurie pridėti prie apeliacinio skundo, rekomenduojama atlikti dalies metalų pašalinimą. Buvo atliktos net keturios osteosintės, t. y. kaulų lūžių operacijos panaudojant metalines plokšteles. Dėl eismo įvykio pasekmių, veido subjaurojimo E. Z. turi psichologinių problemų, lankosi pas psichologą. Šiuo metu ji negali vairuoti net tik dėl psichologinių aspektų, tačiau ir fiziškai to negali daryti, kadangi rankomis negali pasukti automobilio vairo. Taigi asmuo prarado galimybę savarankiškai vairuoti transporto priemonę. Po avarijos buvo atliktos penkios operacijos, tačiau dar laukia kelios operacijos dėl problemų su keliu. Dėl suvartotų antibiotikų kiekio prasidėjo problemos su skrandžiu. Svarbu tai, kad po 7 mėnesių baigsis jos terminuota darbo sutartis, o esant tokios sveikatos būklės galimybė susirasti darbą bus apsunkinta. Dėl patirtų sunkių sužalojimų E. Z. priversta toliau gydytis bei kovoti su neigiamais padariniais, skausmais.

4.3. Skunde pažymima, kad draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos, kurios yra numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio l dalyje, buvo padidintos. Senoje redakcijoje buvo numatyta, kad 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d., draudimo suma – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalą. Šiuo metu galiojanti redakcija numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 Eur dėl žalos asmeniui, įskaitant neturtinę žalą, ir 1 300 000 Eur dėl žalos turtui. Europos Sąjungoje, kaip ir pagal Lietuvos teismų praktiką, priteisiamas žalos atlyginimo dydis turi tendenciją nuolat augti, siekiant kompensuoti asmeniui patirtą žalą. Be to, kompensacijos dydžiui įtakos turi ir pragyvenimo lygio augimas, infliacija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje ir kiti ekonominiai procesai. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodyti dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. šios Rekomendacijos yra poįstatyminis teisės aktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiajai buvo padaryti daugybiniai viso kūno sužalojimai, kurių ne vienas kėlė grėsmę gyvybei, iš nukentėjusiosios paaiškinimų ir ekspertų nurodytų aplinkybių matyti, kad gijimo procesas yra ilgas ir skausmingas, tai pat nurodė, kad nuosprendžio priėmimo metu, po autoįvykio praėjus daugiau nei metams laiko, nukentėjusiosios dar laukia kelio operacijos, jos gijimo procesas nepasibaigęs, nukentėjusiosios paaiškinimais, gydytojai neprognozuoja sužalojimų pasekmių ateityje ir išgijimo perspektyvų. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad viso gijimo metu nukentėjusioji kentė ir kenčia skausmą, jos kūnas nusėtas randais, kurie liks visam laikui, buvo patirti dideli dvasiniai išgyvenimai. Pagrįstai konstatuota, kad E. Z. eismo įvykio metu buvo nepataisomai subjaurotas veidas. Teigiama, kad šiuo atveju yra visos sąlygos priteisti E. Z. didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei numatyta Rekomendacijose, kadangi TPVCAPDĮ numato tokią galimybę. Ši byla yra išskirtinė atsižvelgiant į sužalojimų skaičių, t. y. nustatyta 17 (septyniolika) kaulų lūžių (neskaičiuojant dantų lūžių), į sukeltas pasekmes, todėl 60 000,00 Eur priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Nagrinėjamu atveju sukeltos pasekmės visiškai pakeitė žmogaus gyvenimą, be skausmų E. Z. negali judėti, prarasta 60 proc. darbingumo, apsunkintos galimybės ateityje susirasti darbą ir kt., todėl turėtų būti priteistas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kadangi tokia suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus šioje situacijoje.

5. Atsiliepimas į apeliacinius skundus negautas.

6. Teismo posėdyje nukentėjusiosios E. Z. atstovas advokatas Aleksandras Gončarka prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismo posėdyje civilinio atsakovo ERGO Insurance SE atstovė I. S. prašė ERGO Insurance SE atstovo apeliacinį skundą tenkinti.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdyje prokuroras Darius Alekna prašė nuteistojo ir jo gynėjo, nukentėjusiosios ir jos atstovo, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinius skundus atmesti, pakeisti nuosprendžio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, jas priteisiant iš nuteistojo Ž. M..