Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. prašymą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui E. L., išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nenuosekliai, nereguliariai, tėvams konfliktuojant tarpusavyje, teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nevykdoma. Pareiškėjo skunde minimu laikotarpiu, Tarnyboje buvo atlikti trys vaiko situacijos vertinimai, du kartus nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl pažeistos vaiko teisės bendrauti su tėvu, todėl darytina išvada, jog nesilaikydama teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, motina pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

12. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: 2025 m. balandžio 15 d. paklausimą Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui dėl duomenų apie laikotarpyje nuo2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. kovo 6 d. diagnozuotą pacientei G. L. ligą ir nustatytą gydymosi režimą, atsakymą, kad prašymas bus išnagrinėtas per 10 darbo dienų, 2025 m. balandžio 22 d. pateiktą informaciją pagal paklausimą. Nurodo, kad įrodymai pateikti siekiant pagrįsti apeliantės poziciją dėl teismo nutartimi paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo, t. y. apeliantei kilo būtinybė nurodytus duomenis pateikti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl prašo juos priimti ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.

13. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus: 2025 m. kovo – balandžio mėn. teiktus skundus Tarnybai dėl E. L. veiksmų, Tarnybos vaiko situacijos vertinimo sprendimą, duomenis, kad neįsigyti dukrai gydytojo išrašyti vaistai, 2025 m. vasario – kovo mėn. susirašinėjimą sms žinutėmis su E. L.. Tačiau nepateikė prašymo priimti šiuos pateiktus įrodymus.

14. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad pateiktame dokumente VŠĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro rašte nurodyta informacija yra perrašyta iš į bylą pateiktų, skundžiamoje nutartyje teismo jau įvertintų, vaiko medicininių išrašų anamnezės skilties, todėl ši informacija yra perteklinė. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

15. Kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo priimti prie atsiliepimo pridėtų įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymo priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.

Dėl atskirojo skundo esmės

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, kurie numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirta 500 Eur bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kt. teismas nustatė laikiną vaiko G. L. ir skyrium gyvenančio tėvo I. S. bendravimo tvarką. Teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje nustatyta laikina pareiškėjo I. S. ir nepilnametės dukters G. L., gimusios 2023 m. balandžio 6 d., bendravimo tvarka.

19. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo E. L. už 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties nevykdą - laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 15 d. iki 2025 m. kovo 6 d. pareiškėjas su dukra negalėjo susitikti 14 kartų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino iš dalies, skyrė suinteresuotam asmeniui E. L. vienkartinę 500 Eur dydžio baudą valstybės naudai. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jai 500 Eur dydžio baudą, nurodo, kad nutartis dėl baudos skyrimo turėtų būti panaikinta arba bauda turėtų būti sumažinta iki 100 Eur dydžio dėl blogos apeliantės finansinės padėties.

20. Pagal apeliantės atskirojo skundo turinį akivaizdu, kad apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kas įtakojo nepagrįstą teismo išvadą, kad susitikimai vaiko su tėvu neįvyko dėl E. L. kaltės.

21. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42- 684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

22. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo kompetencijos Iš medicininių įrašų vertinti vaiko ligos trukmės ir vaiko būsenos ligos metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nenustatinėjo vaiko sveikatos būklės ar vaiko ligų, bet vertino medicininių išrašų turinį vaikui taikyto gydymo ir rekomendacijų aspektais, o tam nereikalingos specialiosios medicinos žinios. Į bylą pateiktuose medicininiuose išrašuose skiltyje „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos“ nėra nustatyta, kad vaikui taikomas namų režimas, kad jis negali išeiti į lauką. Taip pat apeliantė nurodo, kad tėvas - pareiškėjas negeba pasirūpinti vaikui sergant sloga. Tačiau apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad Tarnybos darbuotojai nėra nustatę, jog atsakovo namai nėra pritaikyti vaikui prižiūrėti, priešingai - atsakovas turi visus reikiamus daiktus ir priemones vaikui prižiūrėti. Taip pat apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino, kad apeliantei kreipusiai į policiją dėl pareiškėjo veiksmų, kol vyko situacijos vertinimas, apeliantė pagal Tarnybos ir policijos pareigūnų rekomendacijas, siekdama užtikrinti vaiko saugumą, pareiškėjui vaiko neperdavė. Tačiau apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tariamas Tarnybos ir policijos pareigūnai rekomendacijas, be to, Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad „byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo ir dukros bendravimas būtų apribotas kitų institucijų, ar pareiškėjas veiktų priešingai vaiko interesams, darytų neigiamą įtaką vaiko sveikatai“. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galutinės teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), todėl atskirojo skundo argumentai dėl įrodymų netinkamo vertinimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 178 straipsnis).

24. Apeliantė prašo teismo paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur, atsižvelgiant į blogą jos finansinę padėtį. Nustatant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civ. b. Nr. e3K-3-71- 687/2020, 48 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl baudos dydžio, atsižvelgė į ieškovės padaryto pažeidimo pobūdį ir pakartotinumą – E. L. nepaisydama ir anksčiau teismo 2024 m. spalio 8 d., 2024 m. lapkričio 25 d. ir 2025 m. kovo 4 d. nutartimis paskirtų baudų už 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-201-1067/2025 nevykdymą, sąmoningai žinodama savo elgesio pasekmes rinkosi ir renkasi neteisėtą veikimą, pasekmės - žala vaiko interesams - nutrūkęs vaiko ir tėčio bendravimas, daroma žala vaiko raidai ir psichologiniam saugumui, kas pažeidžia vaiko interesus ir teises, į baudos tikslus, sprendė, jog sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus atitinka vienkartinė 500 Eur dydžio bauda.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo paskirta 500 Eur bauda šiuo atveju yra proporcinga ieškovės padaryto pažeidimo pobūdžiui, tuo labiau, įvertinus aplinkybę, kad pažeidimai tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką. Nors apeliantė nurodo aplinkybes apie savo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovės keliones į užsienį, nelaikytinos informatyviomis ir pagrindžiančiomis būtinybę sumažinti paskirtos baudos dydį. Pažymėtina, kad tokios pačio nuomonės buvo ir Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-373-967/2025 pagal E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties.

27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.