- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-640-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00706-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- I. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2537-1067/2024, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas ir ieškovei skirta bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą civilinėje byloje pagal E. L. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal E. L. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi teismas atsakovo I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo I. S. ir nepilnametės dukters G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje: I. S. bendrauja su dukra G. L., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L., elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego rėžimą ir maitinimą. Bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei E. L.. Atsakovas atvyksta pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimui pasibaigus grąžina vaiką į gyvenamąją vietą.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista nustatant, kad I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., ir kiekvieną sekmadienį 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L. elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego rėžimą ir maitinimą.
4. Atsakovas I. S. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą ieškovei E. L. skirti 300 Eur baudą už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su dukra G. L. pažeidimo dieną, iš viso už 31 dieną, baudą sumokant į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
5. Prašyme nurodė, jog ieškovė nuo pat 2024 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo dienos pažeidinėja nutartį, nesilaiko nutartimi nustatytos atsakovo ir dukros laikinos bendravimo tvarkos, atsakovui bendrauti su dukra neleidžia, nurodydama vis kitas priežastis. Nuo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo dienos atsakovas turėjo susitikti su dukra balandžio 25, 28 dienomis, gegužės 2, 5, 9, 12, 16, 19, 23, 26, 30 dienomis, birželio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 dienomis, liepos 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 dienomis, rugpjūčio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 dienomis, rugsėjo 5 d. Iš viso atsakovas turėjo susitikti su dukra 38 kartus, tačiau dėl ieškovės kaltės, sistemingo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties pažeidinėjimo, atsakovas su dukra iš esmės negalėjo susitikti. 2024 m. balandžio 25 d. ieškovė neleido atsakovui susitikti su dukra. 2024 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku parašė atsakovui, kad ieškovė su dukra vėl išvyksta atostogauti į Panevėžio rajone esantį Bistrampolio dvarą, nors visai neseniai buvo grįžusi iš dviejų savaičių trukmės kelionės iš Turkijos. 2024 m. balandžio 28 d. ieškovė neperdavė atsakovui dukros, nors atsakovas buvo atvykęs jos pasiimti. Ieškovės sugyventinis, kuris ant rankų laikė dukrą, pradėjo konfliktuoti, grasinti atsakovui, jį įžeidinėti. Dėl sugyventinio agresyvaus elgesio ir teismo nutarčių nepaisymo atsakovas buvo priverstas kreiptis į policiją. 2024 m. gegužės 2 d. ir 2024 m. gegužės 5 d. atsakovo susitikimai su dukra neįvyko, nes ieškovės teigimu dukra po kelionių susirgo. 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. gegužės 12 d. atsakovo susitikimai su dukra įvyko. 2024 m. gegužės 16 d. atsakovo susitikimai su dukra neįvyko, nes ieškovės atsisakė perduoti dukrą atsakovui, nurodžiusi, kad neva dukra susitikimų su atsakovu metu blogai jaučiasi. 2024 m. gegužės 19 d. atsakovo susitikimas su dukra įvyko. 2024 m. gegužės 23 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl nenumatytų aplinkybių – darbo metu sprogus automobilio padangai, atsakovas užtruko darbe. 2024 m. gegužės 25 d. ieškovė pranešė atsakovui, kad ji vėl dviem savaitėms išvyksta atostogauti su dukra į Turkiją (nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m birželio 9 d.). Dėl šių ieškovės atostogų atsakovas negalėjo susitikti su dukra 2024 m. gegužės 26 d., 2024 m. gegužės 30 d., 2024 m birželio 2 d., 2024 m birželio 6 d., 2024 m birželio 9 d. Po mėnesio nesimatymo, 2024 m. birželio 11 d. atsakovui pavyko susitikti su dukra. Vaiko perdavimo metu vėl dalyvavo ieškovės sugyventinis. Tiek ieškovė, tiek jos sugyventinis vėl buvo agresyviai nusiteikę, bet vaiką atsakovui pasiimti pavyko. Paties atsakovo prašymu atsakovo ir dukros bendravimo susitikime dalyvavo socialinė darbuotoja D. G.. 2024 m. birželio 13 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl nenumatytų aplinkybių – dėl eilių muitinėje atsakovas užtruko darbe. 2024 m. birželio 16 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl nenumatytų aplinkybių – blogai pasijutus atsakovo tėvui, atsakovas turėjo nuvežti jį į ligoninę. 2024 m. birželio 20 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko, nes ieškovė nurodė, kad dukra susitikimo laiku (t. y. nuo 18 val.) miegos pietų miegą. 2024 m. birželio 23 d., 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 4 d., 2024 m. liepos 7 d., 2024 m. liepos 11 d., 2024 m. liepos 14 d., 2024 m. liepos 18 d., 2024 m. liepos 21 d., 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. liepos 28 d. atsakovo susitikimai su dukra neįvyko, nes ieškovė su dukra išvyko atostogauti į Juodkrantę. 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 4 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d., 2024 m. rugpjūčio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 15 d., 2024 m. rugpjūčio 18 d., atsakovo susitikimai su dukra neįvyko, nes ieškovė su dukra išvyko atostogauti į Prancūziją (nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d.). 2024 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. rugpjūčio 25 d., 2024 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. rugsėjo 1 d., 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovo susitikimai su dukra neįvyko, nes ieškovė atsisakė perduoti dukrą, nurodžiusi, kad atsakovo ir dukros susitikimuose privalanti dalyvauti ir ji pati, nes tik taip dukra jausis gerai. Taigi nuo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo dienos atsakovas turėjo susitikti su dukra 38 kartus, tačiau susitiko tik 4 kartus – 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. gegužės 12 d., 2024 m. gegužės 19 d., 2024 m. birželio 11 d. Dėl ieškovės kaltės, sistemingo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties pažeidinėjimo, piktnaudžiavimo savo kaip motinos valdžia atsakovas su dukra nesusitiko net 31 kartą. Tuo tarpu dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių ir iš anksto nenumatytų priežasčių (sprogusios automobilio padangos, eilių muitinėje ir staigaus atsakovo tėvo sveikatos pablogėjimo) atsakovas su vaiku negalėjo susitikti tik 3 kartus. Dėl vaiko ligos neįvyko 2 susitikimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, skyrė ieškovei E. L. 1 000,00 Eur dydžio baudą valstybės naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. Kartu nurodė, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek ieškovės pateiktas šalių susirašinėjimas, tiek atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina konfliktiškus šalių tarpusavio santykius. Šiuo atveju vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nenuosekliai, tėvams konfliktuojant tarpusavyje, teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nevykdoma. Ieškovė atsiliepimo į pateiktą atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo neteikė, tik pateikė rašytinį paaiškinimą dėl neįvykusių vaiko susitikimų su tėvu I. S..
8. Pažymėjo, kad iš pateiktų paaiškinimų, matyti, jog didžiausia dalis tėvo ir vaiko pasimatymų neįvyko dėl ieškovės išvykimo iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Turkiją, Prancūziją, Juodkrantę. Išvykimo priežastys nenurodytos, paaiškinimų kodėl ieškovės, kaip mamos, prioritetai yra aukštesni vykstant ilsėtis, nei nepilnamečio vaiko teisė matytis su tėvu, nepateikti.
9. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad E. L. nesupranta savo veiksmų, negali numatyti, savo veiksmų pasekmių. Suvokdama savo pareigą, E. L. jos nevykdo, todėl yra civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai – vaiko bendravimo su tėčiu neužtikrinimas, kaltė, nes E. L. buvo išaiškina jos pareiga vykdyti teismo nutartį, tačiau ji sąmoningai žinodama savo elgesio pasekmes rinkosi ir renkasi neteisėtą veikimą, pasekmės - žala vaiko interesams – nutrūkęs vaiko ir tėčio bendravimas, daroma žala vaiko raidai ir psichologiniam saugumui, kas pažeidžia vaiko interesus ir teises. Žala vaiko interesams kilo iš neteisėto E. L. neveikimo nevykdant laikinos bendravimo tvarkos, todėl atsirado neteisėtų E. L. veiksmų ir žalos vaiko interesams yra priežastinis ryšys.
10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad esant visoms E. L. atsakomybės sąlygoms yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir skirti ieškovei baudą. Skiriant ieškovei baudą, atsižvelgiama į tai, kad ieškovei buvo išaiškinta jos pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ji vis tiek nutarties nevykdė, pažeidimą tęsė, vaiko ir tėvo bendravimo neužtikrino, taip pat atsižvelgiama, jog pažeidimas truko ilgą laiką – daugiau nei 7 mėnesius mažametė negali tinkamai bendrauti su tėčiu, kas yra grubus vaiko teisių ir interesų pažeidimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad baudos tikslas yra paskatinti kuo greičiau įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl įvertindamas byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia jog sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus atitinka vienkartinė 1 000 Eur dydžio bauda, įvertinus ir tai, jog iš 38 turėjusių įvykti tėčio ir dukros bendravimo dienų laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. atsakovas 4 kartus su dukra pasimatė, 3 kartus negalėjo atvykti pasimatyti dėl asmeninių priežasčių, 3 kartus dukra sirgo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 9 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Ieškovė E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį arba sumažinti baudos dydį iki 55 Eur (1 MGL).
11.1. Nurodo, kad šalių santykiai yra gana konfliktiški ir atskirojo skundo teikimo metu, konkrečiai dėl laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Tėvas nerodo noro geranoriškai susitarti ir savo ambicijas stato aukščiau vaiko interesų.
11.2. Pažymi, kad 3 susitikimai neįvyko ir dėl atsakovo kaltės (dėl atsakovo asmeninių priežasčių), taipogi neįvyko 2024-10-03 nuo 18 iki 20 val.; ieškovė galimai taipogi teismo prašys atsakovo elgesį įvertinti (CPK 145 straipsnio l dalies 9 punkte nustatyta tvarka).
11.3. Pirmos instancijos teismui teiktame paaiškinime buvo detaliai pasisakyta, dėl ko neįvyko susitikimai. Ieškovė veikė tik geriausių vaiko interesų vedina. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad apeliantės atžvilgiu 2024-09-02 Vaiko teisių apsaugo ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimu administracinė teisena vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 1 straipsnio l dalies l punktu nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
11.4. Be to, administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad susitikti su dukra neatvyko ir pats tėvas 2024-03-21, 2024-05-23, 2024-06-13; taip pat jis nenorėjo susitikti, kai ieškovė kvietė susitikti per Šv. Velykas kovo 31 d.; taip pat neišreiškė noro susitikti visą mėnesį su dukra atostogaujant motinai Juodkrantėje ar atvykti į Smiltynę. Vaikas nebuvo visiškai atribotas nuo tėvo, susitikimai vykdavo, tačiau dėl savo ambicijų ne visada tėvai susitardavo. Kai kurie susitikimai neįvyko dėl to, kad vaikas miegojo, tačiau I. S. nesutiko palaukti, kol dukra išsimiegos, kaltino motiną, jog ji tyčia vaiką užmigdo. Ieškovė pažymi, jog ir laikinoje bendravimo tvarkoje yra numatyta sąlyga dėl susitikimų„ atsižvelgiant į vaiko miego režimą“.
11.5. Apeliantės vertinimu reikšminga ir tai, kad 2024-09-02 nutarime nurodyta, jog „Skyrius neturi duomenų, jog vaikas visiškai negalėjo bendrauti su tėvu, ar laiką leisdavo vaikui netinkamoje aplinkoje ir dėl to vaikas patyrė žalą. Dėl neįvykusių susitikimų su vaiku, reikia vertinti vaiko amžių, jo raidą, dienos režimą, miego laiką. Tokio amžiaus vaikui nustatyti miego režimą, tiesiog neįmanoma, vaikas miega, kai yra pavargęs, o pervargęs sunkiai užmiega. Vaikas G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra 1,4 m. amžiaus tokio amžiaus vaiko prieraišumas prie motinos yra itin stiprus, saugiai jaučiasi motinos aplinkoje. Įvertinus E. L. paaiškinimus dėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos, nėra pagrindo teigti, jog jie yra nusikalstami.“. Kartu nutarime buvo nurodyta ir tai, jog „Tėvai susirašinėja SMS, todėl akivaizdu, jog vaikas nėra įtrauktas į konfliktą, nepatiria psichologinio ar fizinio smurto, nėra duomenų, jog vaikas patirtų realią žalą ar kitokiais būdais būtų sutrikdyta vaiko sveikata, kiltų pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, ar normaliais raidai. Priešingai vaiko atostogos su mama Turkijoje prie jūros ar Juodkrantėje, teigiamai veikia vaiko sveikatą, vaikas socializuojasi, vaikui taip pat kelia teigiamas emocijas susipažįstant su giminėmis, leidžiant laiką artimųjų ir jį mylinčių žmonių aplinkoje>>. << Teismas neuždraudė mamai išvykti su dukra atostogų ir nenurodė konkrečios susitikimų vietos, tai šalių susitarimo reikalas>>“.
11.6. Apeliantės vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė pernelyg didelę baudą, neatsižvelgdamas į ieškovės pajamas ir turtinę padėtį, be to nėra nustatyta, kad ieškovė tyčia sudarė aplinkybes jog tėvas nesusitiktų su dukra. Jos veikoje taip pat nėra administracinio nusižengimo požymių.
11.7. Papildomai apeliantė nurodo, kad dėl remontuoto kompiuterio ji negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas 2024-06-16 ir 2024-08-04 su vaiku nebendravo savo pasirinkimu (buvo išvykęs į Kroatiją bei koncertą), tačiau tokie duomenys patvirtina, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo buvimo vietas, kai jam tai naudinga ir pats nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.
11.8. Atskirajame skunde pažymima ir tai, kad ieškovė gaunamos pajamos ir turtinė padėtis patvirtina, kad jai skirta 1 000 Eur bauda yra pernelyg didelė. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 368,00 Eur, nes yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat yra gaunamas 306,00 Eur laikinas išlaikymas, 96,25 Eur vaiko išmoka.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu atsakovas I. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Šiuo atveju be skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių papildomai pažymima ir tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2024-04-03 iki 2024-08-20 net penkis kartus atostogavo: Turkijoje (nuo 2024-04-03 iki 2024-04-16); Bistrampolio dvare (2024-04-25 d. – 26 d.). Turkijoje (nuo 2024- 05-26 iki 2024-06-09); Juodkrantėje (nuo 2024-06-23 iki 2024-07-31); Prancūzijoje (nuo 2024-08-01 iki 2024-08-20). Grįžusi iš atostogų ieškovė atsisakė kompensuoti atsakovui jos atostogų metų neįvykusius atsakovo susitikimus su dukra. Taigi tokie ieškovės veiksmai, jos pastovios atostogos ir išvykimai iš gyvenamosios vietos yra jos pačios iš anksto suplanuoti atsakovo bendravimo su vaiku metu ir vertintini kaip tyčiniai. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovės atostogų metu Turkijoje (nuo 2024-04-03 iki 2024-04-16) atsakovas negalėjo susitikti su dukrele per jos gimimo dieną. Ieškovės atostogų metu Turkijoje (nuo 2024-05-26 iki 2024-06-09) atsakovas neturėjo galimybių susitikti su dukrele per tėvo dieną. Ieškovės atostogų Prancūzijoje metu (nuo 2024-08-01 iki 2024-08-20) metu atsakovas neturėjo galimybių susitikti su dukrele per savo gimimo dieną. Akivaizdu, kad tokiu elgesiu ieškovė stengiasi visiškai eliminuoti atsakovą iš dukros gyvenimo ir sumenkinti tėvo svarbą, nutraukti visus dukros ir tėvo ryšius. Lieka neaišku, kaip tokia situacija ir net 31 dėl ieškovės kaltės neįvykęs vaiko susitikimas su tėvu galėjo atitikti geriausius vaiko interesus.
12.2. Atsiliepime pažymima, jog ieškovė su dukra laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2024-08-20 atostogavo Prancūzijoje ir atsakovo susitikimas su dukra neįvyko būtent dėl šios priežasties. Žinodamas, kad ieškovė su dukra nuo 2024-08-01 yra išvykusi ir į Lietuvą grįš tik 2024-08-20, atsakovas 2024-08-04 sudalyvavo koncerte. Taigi 2024-08-04 atsakovo susitikimas su dukra neįvyko ne dėl to, kad atsakovas dalyvavo koncerte, o dėl to, kad ieškovė su dukra nuo 2024-08-01 išvyko atostogauti į Prancūziją.
12.3. Atsakovas nurodo ir tai, kad aplinkybė, jog 2024-09-02 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimu administracinė teisena dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams ieškovės atžvilgiu buvo nutraukta neįrodo, kad ieškovė nepažeidė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024-10-08 nutarties, kadangi tai yra visiškai skirtingos atsakomybės rūšys bei šių priemonių taikymo pagrindai.
12.4. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodoma ir tai, kad 1 000 Eur dydžio bauda ieškovei nėra per didelė, kadangi ji po šios baudos paskyrimo ir toliau nevykdo teismo nutarties, o be to ieškovė neatskleidžia savo tikrosios materialinės padėties, kadangi ji laikotarpiu nuo 2024-04-03 iki šiol atostogavo net šešis kartus (2 kartu Turkijoje, Bistrampolio dvare, Juodkrantėje; Prancūzijoje, Danijoje. Tokios dažnos ir ilgos kelionės yra brangios, reikalaujančios didelių piniginių lėšų skrydžių bilietams, viešbučiams, vietinėms kelionėms nuvykus į užsienio šalį, maitinimui ir kitiems poreikiams. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės banko sąskaitos kredito apyvarta sudaro 8 582,92 Eur dydžio sumą. Taigi ieškovės materialinė padėtis yra labai gera ir teismo 2024-10-08 nutartimi taikyta 1 000 Eur dydžio bauda jai yra finansiškai pakeliama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos dalyką šioje civilinėje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už laikinųjų apsaugos priemonių, nustatančių atsakovo bendravimo tvarką su mažamete šalių dukra, nesilaikymą, dėl ko ieškovui už 31 neįvykusį atsakovo susitikimo su mažamete dukra kartą skirta 1 000 Eur dydžio bauda.
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi teismas atsakovo I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo I. S. ir nepilnametės dukters G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje: I. S. bendrauja su dukra G. L., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L., elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego rėžimą ir maitinimą. Bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei E. L.. Atsakovas atvyksta pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimui pasibaigus grąžina vaiką į gyvenamąją vietą. Nutartis vykdytina skubiai, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista nustatant, kad I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., ir kiekvieną sekmadienį 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L. elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego rėžimą ir maitinimą.
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja visos E. L. atsakomybės sąlygos, dėl ko yra pagrindas jai skirti 1 000 Eur baudą.
17. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog šalių nepilnametė dukra nėra nė dviejų metų amžiaus, t.y. ji yra labai mažytė, taip pat, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. turėjo vykti 38 atsakovo ir nepilnametės dukters susitikimai, tačiau tiek dėl dažnų ieškovės atostogų, tiek dėl įvairių jos nurodomų priežasčių atsakovas su dukra negalėjo pasimatyti 31 kartą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad realiai šalių nepilnametės dukters bendravimo su atsakovu užtikrinimas priklauso nuo ieškovės veiksmų, kurie, nagrinėjamu atveju, nėra užtikrinantys atsakovo ir vaiko interesus.
19. Byloje nustatyta ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, jog ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo laikotarpiu net keletą kartų atostogavo, įskaitant ir užsienio šalis, dėl ko atsakovo bendravimas su dukra buvo apribojamas pakankamai sistemingai ir dažnai (atostogos užsienyje trukdavo net po keletą savaičių, dėl ko neegzistavo fizinė galimybė atsakovui tiesiogiai bendrauti su dukra). Kita vertus, vien tai, kad ieškovė, būdama išvykusi atostogauti į kitą miestą Lietuvoje, atsakovui siūlė atvykti susitikti su dukra į kitą vietą, savaime neleidžia paneigti netinkamų ieškovės veiksmų, juo labiau, kad patekimas į Juodkrantę nėra įprastas vykimas į kitą miestą. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir ieškovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su aplinkybe dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, kadangi, kaip pagrįstai nurodoma atsakovo atsiliepime, nėra pagrindo lyginti bei analizuoti dviejų skirtingų atsakomybės pagrindų bei teisenų, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tvarkos nesilaikymas bei administracinio nusižengimo teisena tiek savo tikslais, tiek esme yra skirtingos poveikio priemonės bei teisenos, todėl vienos iš jų taikymo pagrindų neegzistavimas neeliminuoja ir automatiškai neužkerta kitos priemonės taikymo galimybių.
20. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimų keleto susitikimų nebuvimo dėl atsakovo veiksmų, esant itin dideliam ieškovės netinkamų veiksmų atvejų skaičiui, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad egzistuoja pagrindas ieškovei taikyti atsakomybę CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu.
21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kartu pastebi ir tai, jog šalių nepilnametė dukra nėra nė dviejų metų amžiaus, ieškovė, kaip ji nurodė ir ko atsakovas neginčijo, yra motinystės atostogose, dėl ko jos gaunamos pajamos yra pakankamai mažos, o tai, kad ieškovė dažnai keliauja ir atostogauja, savaime nepatvirtina jos geros materialinės padėties, kadangi kelionės bei atostogos gali būti apmokamos ir kitų asmenų. Be to, kaip matyti iš taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinio, I. S. bendrauja su dukra G. L., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., ir kiekvieną sekmadienį 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L., elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego rėžimą ir maitinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia bendravimo tvarka, atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių, yra reikalaujanti ypatingo šalių tarpusavio bendradarbiavimo bei supratingumo, o būtent bendradarbiavimo bei supratingumo nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovo turėtų būti gerokai daugiau.
22. Taigi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad nors ieškovės netinkami veiksmai, pažeidžiant/neužtikrinant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, buvo nustatyti ir konstatuoti pagrįstai, tačiau byloje susiklosčiusios aplinkybės, susijusios tiek su laikinųjų apsaugos priemonių turiniu, tiek su šalių dukters amžiumi, dėl kurio vaikas yra itin priklausomas nuo suaugusių asmenų, tiek su ieškovės buvimu motinystės atostogose, kas išties sudaro sąlygas, esant galimybėms daugiau laiko skirti savo ir vaiko laisvalaikiui, tuo pačiu ieškovės gaunamas riboto dydžio socialines išmokas, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pirmą kartą ieškovei skiriamos baudos dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 400 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent 400 Eur dydžio bauda, skiriama pirmą kartą už byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą ieškovei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, paskirta bauda labai tikėtina bus pasiekti jos tikslai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra keičiama ir ieškovei paskirtos baudos dydis sumažinamas iki 400 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikia eilę dokumentų (VĮ „Registrų centras“ duomenys, duomenys apie gautas pajamas, ieškovės paaiškinimas, fotofiksacijos ir pan.).
25. Be to, 2024 m. gruodžio 16 d. atsakovas I. S. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, susijusius su toliau tebesitęsiančiais ieškovės pažeidimais.
26. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad pateikiamų naujų įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme, o taip pat, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nepriėmė. Be to, atsakovo nurodomos aplinkybės, t. y. duomenys apie nagrinėjamoje byloje ieškovei teismo skiriamas baudas, yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (CPK 178 straipsnio 3 dalis). Dėl šių priežasčių kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus bei atsakovo papildomai pateikiamus paaiškinimus atsisakoma priimti.
27. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį dar nėra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl šioje civilinėje byloje (dėl baudos skyrimo ieškovei) patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį pakeisti.
Sumažinti ieškovei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos baudos dydį iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.