- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-502-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00706-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- I. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnametės G. L., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės G. L. išlaikymui po 355 Eur per mėnesį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės G. L. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) imtinai – 1 531,75 Eur; 4) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) pakeisti šalių vaiko pavardę ir suteikti vaikui dvinarę tėvo ir motinos (atsakovo ir ieškovės) pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; 2) nustatyti bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią:
„1. Iki 2025 m. sausio 1 d. tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka:
1.1. tėvas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val.;
1.2. šventinių dienų metu – šv. Velykų pirmą dieną, šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 31 d., Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra nuo 10 val. iki 12 val.;
1.3. bendravimas vyksta viešoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai. Motina atvyksta su vaiku į iš anksto šalių sutartą bendravimo vietą;
1.4. vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais;
2. Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d. imtinai tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka:
2.1. tėvas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val.;
2.2. šventinių dienų metu – šv. Velykų antrą dieną, šv. Kalėdų pirmą dieną, sausio 1 d., Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra nuo 10 val. iki 18 val.;
2.3. tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir po pabendravimo grąžina į gyvenamą vietą. Bendravimas vyksta nedalyvaujant vaiko motinai;
2.4. vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais;
3. Nuo 2026 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka:
3.1. tėvas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.;
3.2. lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra šiomis šventinėmis dienomis: per šv. Velykas ir Naujuosius metus. Bendravimui per šv. Velykas tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžina į gyvenamą vietą kitą dieną po šventinės dienos iki 18 val. Bendravimui per Naujuosius metus tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina į gyvenamą vietą sausio 2 d. iki 18 val.;
3.3. nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra šiomis šventinėmis dienomis: per šv. Kūčias ir Kalėdas. Bendravimui per šv. Kalėdas tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžina į gyvenamą vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.;
3.4. kiekvienais metais tėvas bendrauja su dukra šiomis šventinėmis dienomis: Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną nuo 10 iki 18 val.;
3.5. mokslo metų atostogų metu tėvas bendrauja su dukra pusę atostogų laiko (žiemos, rudens, pavasario (šv. Velykų), žiemos (šv. Kalėdų). Vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku dvi savaites (gali būti mėnesis ar pusę atostogų laiko). Konkretų atostogų laiką šalys suderina tarpusavio sutarimu ne vėliau kaip 1 prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios;
3.6. tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir po pabendravimo grąžina į gyvenamą vietą. Bendravimas vyksta nedalyvaujant vaiko motinai;
3.7. tėvas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su dukra telefonu ir vaizdo skambučiais, atsižvelgiant į dukros ugdymosi ir poilsio laiką;
3.8. vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais.“
3. Atsakovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią laikiną bendravimo su dukra tvarką: tėvas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val.; šventinių dienų metu – šv. Velykų pirmą dieną, šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 31 d., Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra nuo 10 val. iki 12 val.; bendravimas vyksta viešoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai; motina atvyksta su vaiku į iš anksto šalių sutartą bendravimo vietą; vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas motyvuoja tuo, kad šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, ieškovė nuolat vėluoja į susitikimus, atveža miegantį vaiką, su kuriuo atsakovas neturi galimybių pabendrauti. Tarp šalių kyla įvairių konfliktų, šalių santykiai yra sudėtingi. Dėl ieškovės neadekvataus elgesio keletą kartų netgi buvo kviesta policija, taip pat keletą kartų atsakovas kreipėsi pagalbos į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Siekiant išvengti ginčų, apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo I. S. ir nepilnametės dukters G. L. bendravimo tvarką iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje: I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., kiekvieną šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val.; šventinių dienų metu – šv. Velykų pirmą dieną, šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 31 d., Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 12 val.; bendravimas vyksta viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei E. L.; ieškovė atvyksta su vaiku į iš anksto šalių sutartą bendravimo vietą; vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais.
6. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp bylos šalių kyla ginčas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku, bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgesnį laiką. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti tiek nepilnamečio vaiko, tiek abiejų vaiko tėvų interesus, vadovaudamasis protingumo, proporcingumo principais, teismas pripažino, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė E. L. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantės teigimu, teismo patvirtinta bendravimo tvarka ir nutarties formuluotė neleidžia išvengti tarp šalių konfliktinių situacijų, priešingai – jas tik sukuria ir gilina.
7.2. Apeliantės teigimu, E. L. nepagrįstai privalo dalyvauti I. S. ir G. L. bendravime. Tokiu būdu ieškovė I. S. ir G. L. bendravimo metu neturėtų galimybės tenkinti kitų savo poreikių, o turėtų būti „atsargoje“ tuo atveju, jei I. S. nesugebėtų tinkamai prižiūrėti vaiko.
7.3. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tuo atveju, jei šalys nesusitars dėl bendravimo vietos, nei vieno, nei kito iš vaiko tėvų nebus galima laikyti kaip nevykdančio teismo nutarties. Neaišku, kas turėtų būti laikomas nevykdančiu teismo nutarties, jei tėvas norėtų bendrauti netoli savo gyvenamosios vietos Baravykų kaime, Šilalės rajone, o motina – netoli savo gyvenamosios vietos Klaipėdoje, ir jie nesusitartų dėl bendravimo vietos.
7.4. Apeliantės teigimu, nelogiška, kad birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį tėvas su dukra bendraus nuo 16.00 val. iki 18.00 val., o sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10.00. val. iki 12.00 val. jis ir vėl bendraus su vaiku.
7.5. Akcentuojama, kad teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kada vaikas miega dienos metu, nusprendė, kad tėvas su vaiku bendrauja iš esmės vaiko miego metu, nors pats atsakovas skundėsi, kad ieškovė į susitikimus atveža miegantį vaiką. Taigi, ne ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku (nes vaikas miega), o atsakovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarka yra vaikui netinkama.
7.6. Dėl teismo patvirtintos bendravimo tvarkos kyla klausimas, nuo kada iki kada ir kur tėvas ir motina, nesutariantys tarpusavyje, ir vaikas, kuris gali pajusti tarp tėvų tvyrančią įtampą, kartu „švęs“ vaiko gimimo dieną, kas apmokės tos šventės išlaidas ir kt.
7.7. Pažymima, kad nei vienas iš tėvų, ir ypač motina, su kuria dukra nuolat gyvena, negali išvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam laikui, nes tarp tėvo ir dukters bendravimo dienų yra labai mažas laiko tarpas. Be to, net per šventes ieškovė negalės išvykti, nes tuo metu numatytas bendravimo su atsakovu laikas.
7.8. Pažymima, kad neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė E. L. dirbs, ji privalės neatvykti į savo darbo vietą ir neatlikti savo darbinių funkcijų, nes privalės dalyvauti atsakovo I. S. ir G. L. bendravime atsakovo gimimo dieną.
7.9. Atkreipiamas dėmesys, kad nėra aišku, ar pagal atsakovo darbo grafiką jis pats sugebės bendrauti su vaiku pagal teismo patvirtintą tvarką, be to, toks dažnas važinėjimas į bendravimo vietą reikalaus iš atsakovo papildomų išlaidų.
7.10. Pažymima, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgtai tai, kad Vaiko teisių apsaugos institucija išvis nepateikė išvados dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat nebuvo išklausyta ieškovės nuomonė šiuo klausimu.
Atsiliepimas
8. Atsakovas I. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį, nustatant, kad: I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val.; šventinių dienų metu – šv. Velykų pirmą dieną, šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 31 d., Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną ((duomeys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 12 val.; bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei E. L.; atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimui pasibaigus grąžina į gyvenamą vietą; vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pažymima, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovas bendravo su dukra penkis kartus ir visus kartus mergaitė labai geranoriškai reagavo į tėtį, buvo labai linksma, guvi, neverksminga, nesijaudino, kad motina yra atsitraukusi tolėliau, su tėvu jautėsi labai saugi. Kaip matyti iš ieškovės atskirojo skundo ir atsiliepimo į priešieškinį, ieškovė pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus pasirūpinti savo dukros poreikiais. Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, dalis 2024 m. kovo 1 d. nutarties turėtų būti tikslintina, nustatant, kad motina tėvo ir dukros bendravime nedalyvauja.
8.2. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovė poziciją, kad neįmanoma susitarti dėl atsakovo ir dukters bendravimo vietos, yra tikslinga nustatyti konkrečią vaiko paėmimo vietą, įtvirtinant, kad atsakovas bendravimui paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui – grąžiną dukrą į jos gyvenamą vietą. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, bus užkirstas kelias šalių galimai ateityje kilsiantiems ginčams dėl bendravimo su dukra tvarkos ir bus užtikrinta, kad atsakovas nustatytu metu ir tvarka tikrai galės bendrauti su dukra.
Šalies argumentai
8.3. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad tėvas nori su dukra bendrauti per dažnai. Atsakovas su tuo nesutinka, pažymi, kad kuo dažnesnis tėvo ir dukros bendravimas, tuo stipresnis ryšys tarp jų mezgasi.
8.4. Atsakovas pažymi, kad puikiai supranta, jog vaiko poreikiai yra patys svarbiausi, todėl jis visada į juos atsižvelgia, tačiau pati atsakovė, nenorėdama, kad atsakovas bendrautų su dukra, teigia, kad bendravimo laiku vaikas miega. Atsakovas nori dalyvauti vaiko auklėjime maksimaliai, net tik kas antrą sekmadienį, kaip siūlo ieškovė. Atsakovas sutinka, kad laikina bendravimo tvarka būtų pakeista, nustatant, kad tėvas bendrauja su dukra ne kiekvieną šeštadienį, bet kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val., jeigu ieškovei sekmadienis yra patogesnė diena.
8.5. Atsakovo nuomone, vaikas yra vienodai svarbus tiek motinai, tiek tėvui, taip pat ir vaikui yra vienodai svarbūs abu tėvai, todėl gimimo dienos šventė turėtų vykti kartu su abiem tėvais.
8.6. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas bendrautų su dukra šventinių dienų metu, nes ieškovė negalės niekur išvykti ir taip bus apribota jos teisė keliauti. Šie ieškovės teiginiai, atsakovo nuomone, yra nepagrįsti, nes skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku šventinių dienų metu yra svarbus ir vaikui, ir abiem tėvams. Tokiu būti stiprinimas vaiko ir tėvų ryšys, todėl ieškovė turėtų suprasti, kad šiuo atveju vaiko poreikiai yra daug svarbesni nei ieškovės.
8.7. Pažymima, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji šiuo metu dirba ir per atsakovo gimimo dieną ji neturės galimybių perduoti vaiką tėvui pabendrauti. Atsakovas turės galimybę susitikti su dukra per savo gimimo diena, nes jis turi galimybę darbe pasiimti laisvadienį.
8.8. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovas nesugebės bendrauti su dukra jo siūloma bendravimo tvarka, nes jis gyvena 80 kilometrų atstumu nuo Klaipėdos. Šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti, nes ieškovei yra žinoma, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste.
8.9. Pagal teisinį reglamentavimą, teismas neturi pareigos pranešti apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones savo nuožiūra, įvertindamas pateiktą prašymą, nepranešdamas asmeniui, kurio atžvilgiu šios priemonės yra taikomos. Šiuo atveju teismas išnagrinėjo atsakovo pateiktą prašymą, įvertino prie prašymo pridėtus įrodymus ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: susirašinėjimo su ieškove žinučių, vaiko miego grafiko nuotraukas. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateiktus įrodymus.
14. 2024 m. kovo 9 d. byloje gauta ieškovės nuomonė dėl atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą. Taip pat 2024 balandžio 10 d. atsakovas į bylą pateikė pareiškimą dėl ieškovės nuomonės ir naujų įrodymų prijungimo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 323 straipsnyje numatytu apribojimu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Šios taisyklės aktualios ir paduodant bei nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Susipažinus su ieškovės pateikta nuomone ir jos turiniu, taip pat su atsakovo prašymu ir kartu pateiktais naujais įrodymais (susirašinėjimo žinutėmis) matyti, kad ieškovė ir atsakovas nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Svarbu yra tai, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja byloje keliamo klausimo iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, klausimą išsprendė tinkamai.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju priėmus ieškovės pateiktą nuomonę ir atsakovo 2024 balandžio 10 d. pateiktus naujus įrodymus, byla turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai užvilkintų patį bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normos nenumato galimybės teikti nuomonę į atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikta nuomonė ir atsakovo prašymas papildomai į bylą prijungti naujus įrodymus neatitinka anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti tiek ieškovės pateiktą dokumentą – nuomonę, tiek atsakovo 2024 balandžio 10 d. pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
17. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
22. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad teismo patvirtinta atsakovo bendravimo su dukra tvarka ne stabilizuoja tarp šalių esančią konfliktinę situaciją, bet ją tik gilina, be to, nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina geriausių vaiko interesų. Apeliantė nurodo, kad pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, nėra aišku, kaip šalys turėtų susitarti dėl bendravimo vietos. Be to, ji yra priversta dalyvauti kiekviename atsakovo ir šalių dukros susitikime, taip pat kartu su atsakovu švęsti vaiko gimtadienį, dalyvauti susitikimuose ir per svarbias metų šventes. Be to, pažymima, kad laikas, kuomet atsakovas, pagal teismo patvirtintą tvarką, turėtų bendrauti su vaiku, iš dalies sutampa su vaiko miego laiku. Taip pat, apeliantės nuomone, atsakovo ir dukters bendravimo dienas skiria labai mažas laiko tarpas, todėl ieškovė negali toliau išvykti. Ieškovės nuomone, pačiam atsakovui gali būti sunku realiai vykdyti teismo patvirtintą bendravimo tvarką todėl, kad jam dažnai reikės vykti į susitikimus ir tai reikalaus papildomų išlaidų. Be to, vykdant tokią bendravimo tvarką, ieškovei dalyvaujant atsakovo I. S. ir G. L. bendravime, kyla klausimas, kas ieškovei kompensuos jos negautas darbines pajamas, nes darbdavys neprivalės jai apmokėti tos darbo dienos, kai ji pagal teismo nutartį turės pristatyti vaiką bendravimui su tėvu ir negalės dirbti.
23. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarka nėra užtikrinami geriausi vaiko interesai, be to, ši tvarka sukelia pagrindą kilti didesniems tarpusavio konfliktams, o tokiu būdu nukenčia mažamečio vaiko gerovė.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais. Teismas iš byloje pateikto ieškinio ir priešieškinio turėjo pagrindą daryti išvadą, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o spręsdamas tokį svarbų klausimą kaip vaiko bendravimo tvarka (nors ir laikina) su skyriumi gyvenančiu tėvu, siekdamas geriausių vaiko interesų, turėjo išklausyti ir ieškovės poziciją, atsižvelgti į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonę. Kaip matyti iš bylos duomenų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2024 m. kovo 18 d. pateikė išvadą civilinėje byloje. Nors šioje išvadoje ir nėra konkrečiai pasisakoma dėl atsakovo prašomos patvirtinti laikinos bendravimo tvarkos, tačiau, Tarnybos vertinimu, ieškovės atsiliepime į priešieškinį pateikta bendravimo tvarka, labiau atitinka mažametės G. L. interesus: „tiek dėl to, kad ją realiai įgyvendinti ir vykdyti būtų lengviau – mažametė būtų apsaugota nuo jos įstatyminių atstovų tarpusavio konfliktų, kurie šiuo metu vyksta šalims susitikus mažamečio vaiko akivaizdoje; prašoma nustatyti bendravimo tvarka aiškiai ir konkrečiai apibrėžia kada ir iš kokios vietos mažametis vaikas yra paimamas (grąžinamas); tiksliai ir detaliai numato atostogų metu praleidžiamo kiekvieno iš tėvų su vaiku laiko trukmę; bendravimo tvarkoje tiksliai nurodyta vaiko praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų ne tik Tėvo dienos, bet ir Motinos dienos proga bei kitų švenčių metu.“ Teismas skundžiamą nutartį priėmė nesiaiškinęs aplinkybių nei apie mažamečio vaiko dienos rėžimą, nei apie ieškovės ir atsakovo darbo grafiką. Šios aplinkybės svarbios tam, kad teismo patvirtintą bendravimo tvarką realiai būtų įmanoma vykdyti abiem šalims ir ji užtikrintų geriausius vaiko interesus.
25. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pats atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, jog teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti pakeista, nustatant, kad vietoje patvirtinto bendravimo laiko šeštadieniais nuo 16 val. iki 18 val. atsakovas bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val., taip pat atsakovas nebepageidauja su vaiku bendrauti viešoje vietoje dalyvaujant ieškovei ir nurodo, kad pats pasiimtų dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžintų ją atgal. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutikdamas su ieškovės argumentais, kad teismo patvirtinta bendravimo tvarka yra keistina, nepagrįstai vietoje buvusių šeštadienio dviejų valandų bendravimo nurodo, kad sekmadienį atsakovas turėtų bendrauti net 9 valandas.
26. Šios aplinkybės tik įrodo, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka kelia daugiau neaiškumų ir gilina šalių konfliktinę situaciją. Tai nelaikytina tinkamu susidariusios situacijos sprendimu ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
28. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
30. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant maksimalios mažamečio vaiko interesų apsaugos, nagrinėjamu atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant šį prašymą tikslinga būtų išklausyti šalių ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo argumentus, įvertinti byloje pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, nebuvo tinkamai atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, tačiau, be kita ko, nepagrįstai apribotų ir šalių teisę į apeliaciją – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.
33. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės E. L. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.