- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-221-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00706-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas I. S. pateikė priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Ieškovė E. L. prašė pirmosios instancijos teismo skirti atsakovui I. S. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną neįvykusį susitikimą 2024 m. kovo 21 d.; 2024 m. birželio 13 d.; 2024 m. rugsėjo 8 d.; 2024 m. rugsėjo 29 d.; 2024 m. spalio 3 d. su nepilnamečiu vaiku. Nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. siūlė susitikti kartu, įžeidinėjo, žemino, apie susitikimą nieko neberašė, vaiko pasiimti neatvyko. 2024 m. rugsėjo 29 d. siūlė susitikti kartu – nieko neatsakė, vaiko pasiimti neatvyko. Susitikimas neįvyko dėl atsakovo I. S. kaltės. 2024 m. spalio 3 d. klausė dieną prieš apie susitikimą, atsakė, jog bus šalia. Susitikimo dieną 14:36 ieškovė parašė, jog atvyktų numatytu laiku (18 val.) – atsakovas neatvyko, dirbo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas I. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 2024 m. kovo 21 d. (ketvirtadienį) ir 2024 m. birželio 13 d. (ketvirtadienį) atsakovo susitikimai su dukra neįvyko, nes atsakovas, esant nuo jo valios nepriklausančiai situacijai, užtruko darbe (dėl eilių muitinėje). Apie tai atsakovas nedelsiant pranešė ieškovei. Kaip jau ne kartą nurodyta procesiniuose dokumentuose ir posėdžių metu, atsakovo darbo funkcijos pasižymi specifika, atsakovas yra vairuotojas ekspeditorius, vykdo pervežimus, kurių laikas priklauso nuo daugelio faktorių – užsakovo užsakymo laiko, pakrovimus vykdančios įmonės darbo laiko, uosto, muitinės patikrų, kelionės maršruto ir kitų aspektų. Dėl šių priežasčių darbovietėje nėra nustatytas konkretus darbo laiko grafikas. Atsakovas ir kiti vairuotojai ekspeditoriai dirba nustatytą valandų skaičių per dieną, o jos išdėstomos atsižvelgiant į nurodytus faktorius ir tos dienos situaciją. Priklausomai nuo konkrečios situacijos atsakovo darbo laikas gali prasidėti 4 valandą ryto ir baigtis 12, o gali prasidėti 15 val. ir baigtis 23 val. 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. birželio 13 d. atsakovo susitikimai su dukra neįvyko dėl pateisinamų ir objektyvių priežasčių – atsakovui užtrukus darbe. Vertinant ar yra pagrindas taikyti baudą atsakovui, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, siekdamas, kad tokios situacijos daugiau nesikartotų ir jis galėtų išlaikyti pastovų bendravimą su dukra, susitarė su darbdaviu, kad kiekvieną savaitę iš anksto suderinus ketvirtadienio vakarais jam nereikės vykti į reisus ir komandiruotes, kad jis galėtų susitikti su dukra. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. atsakovas turi galimybę susitikinėti su dukra ir nuo 2024 m. birželio vidurio turėjo galimybes bendrauti su dukra kiekvieną ketvirtadienį, tačiau didžioji dalis atsakovo susitikimų su dukra (tiek ketvirtadieniais, tiek sekmadieniais) neįvyko dėl ieškovės kaltės – jai išvykus atostogauti, atsisakius perduoti dukrą atsakovui, nepagrįstai reikalaujant susitikimuose dalyvauti ir jai, taip pat dėl vis kitų ieškovės susigalvotų nepagrįstų priežasčių. 2024 m. rugsėjo 8 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nepagrįstai atsisakė perduoti dukrą atsakovui, nurodžiusi, kad atsakovo ir dukros susitikimuose privalanti dalyvauti ir ji pati, nes neva tik taip dukra jausis gerai. 2024 m. rugsėjo 29 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė vėlgi nepagrįstai atsisakė perduoti dukrą atsakovui, nurodžiusi, kad atsakovo ir dukros susitikimuose privalanti dalyvauti ir ji pati, nes neva tik taip dukra jausis gerai. 2024 m. rugsėjo 29 d. atsakovas pasiūlė ieškovei, kad jai būtų ramiau, palaukti dukros prie jo namų esančioje žaidimų aikštelėje, kol jis savo namuose pabendraus su dukra, bet ieškovė atsisakė. 2024 m. spalio 3 d. susitikimas neįvyko dėl ieškovės kaltės. 2024 spalio 2 d. vykusio susirašinėjimo metu ieškovė nesutiko perduoti vaiko, tačiau spalio 3 dieną, likus vos kelioms valandoms iki susitikimo, pasiūlė pasiimti vaiką nutartyje numatytą valandą, puikiai žinodama, kad atsakovas ketvirtadienio vakarus turi iš anksto suderinti su savo darbdaviu. Kadangi spalio 2 dieną ieškovė nurodė, kad neleis atsakovui pasiimti vaiko, atsakovas su darbdaviu iš anksto nesusitarė ir išvyko į reisą. Tad ir šis susitikimas neįvyko dėl ieškovės kaltės. 2024 m. rugsėjo 8 d., 2024 m. rugsėjo 29 d., 2024 m. spalio 3 d. ieškovė atsisakė perduoti dukrą atsakovui ir nurodė, kad atsakovo susitikimuose su dukra dalyvaus ir ji pati. Atsakovas, atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje nustatytą tvarką, pagal kurią ieškovė nedalyvauja jo ir dukros susitikimuose, siekdamas išvengti besikartojančių ieškovės išpuolių dukros akivaizdoje, ieškovės nuolatos keliamos įtampos ir ieškovės elgesiu vaikui daromos žalos, nesutiko su tokiomis ieškovės sąlygomis (kad atsakovo susitikime su dukra dalyvautų ieškovė). Paminėtomis datomis atsakovo susitikimai su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės jai nevykdant 2024 m. balandžio 23 d. teismo nutarties ir nesilaikant joje nustatytos tvarkos, pagal kurią ieškovė nedalyvauja atsakovo ir dukros susitikimuose. Aplinkybės dėl ieškovės prašyme nurodytų 2024 m. rugsėjo 8 d., 2024 m. rugsėjo 29 d., 2024 m. spalio 3 d. ir kitų dėl ieškovės kaltės neįvykusių atsakovo susitikimų su dukra (laikotarpyje nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. spalio 23 d.) buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos 2024 m. lapkričio 25 d. teismo nutartyje, kurioje teismas padarė išvadas, kad ieškovės reikalavimai dalyvauti atsakovo ir dukros susitikimuose yra nepagrįsti ir vertinami kaip netinkamas 2024 m. balandžio 23 d. nutarties vykdymas, nes 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje yra aiškiai nustatyta, kad ieškovė nedalyvauja atsakovo ir dukros susitikimuose.
4. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai. Tarnyba pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas priverstinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų būdų užtikrinti teisės normos ir teismo sprendimo (nutarties) vykdymo, belieka užtikrinti teismo sprendimo (nutarties) vykdymą vadovaujantis CPK įtvirtinta teismo sprendimo (nutarties) vykdymo užtikrinimo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą skirti atsakovui baudą už nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina šalių konfliktiškus santykius, vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nenuosekliai, konfliktuojant tėvams, laikina bendravimo tvarka nevykdoma. Įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo ir dukros bendravimo nevyko dėl pateisinamos priežasties, nenumatytų aplinkybių atsakovo darbe, dukros sveikatos būklės. Teismas pažymėjo, jog vienas iš susitikimų neįvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovės nesavalaikio pranešimo apie galimybę pasiimti dukrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir skirti atsakovui baudą. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
7.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir mano, jog susitikimai neįvyko dėl atsakovo kaltės. Pažymi, jog atsakovui žinomos nutarties sąlygos ir dėl to darbo laiką jis privalo planuoti, įsivertinti darbo apimtis. Teismui nebuvo pateikta, jokių atsakovo darbo laiką patvirtinančių duomenų, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir pan.
Atsiliepimas
8. Atsakovas I. S. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Nurodė, jog ieškovės pateiktas atskirasis skundas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ieškovė perrašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties turinį. Atskirajame skunde ieškovė nenurodė jokių argumentų ar motyvų dėl perrašyto nutarties turinio nepagrįstumo ar neteisėtumo.
8.2. Pažymėjo, jog jau ne kartą nurodyta procesiniuose dokumentuose ir posėdžių metu, kad atsakovo darbo funkcijos pasižymi specifika, atsakovas yra vairuotojas ekspeditorius, vykdo pervežimus, kurių laikas priklauso nuo daugelio faktorių – užsakovo užsakymo laiko, pakrovimus vykdančios įmonės darbo laiko, uosto, muitinės patikrų, kelionės maršruto ir kitų aspektų. Dėl šių priežasčių darbovietėje nėra nustatytas konkretus darbo laiko grafikas. Atsakovas ir kiti vairuotojai ekspeditoriai dirba nustatytą valandų skaičių per dieną, o jos išdėstomos atsižvelgiant į nurodytus faktorius ir tos dienos situaciją. Atsakovas, siekdamas, kad tokios situacijos daugiau nesikartotų ir jis galėtų išlaikyti pastovų bendravimą su dukra, susitarė su darbdaviu, kad kiekvieną savaitę iš anksto suderinus ketvirtadienio vakarais jam nereikės vykti į reisus ir komandiruotes, kad jis galėtų susitikti su dukra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos atsakovui skyrimo. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo skirti atsakovui baudą iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną neįvykusį susitikimą 2024 m. kovo 21 d.; 2024 m. birželio 13 d.; 2024 m. rugsėjo 8 d.; 2024 m. rugsėjo 29 d.; 2024 m. spalio 3 d. su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
12. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo už 2024 m. balandžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą.
13. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
14. Pagal CPK 106 straipsnio 1 dalį teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 107 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.
15. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto reguliavimo, CPK nėra numatyta galimybė skųsti nutartį, kuria atsisakoma skirti baudą. Tokia nutartis (kuria netenkinamas prašymas skirti baudą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina ir užkertančia kelią tolesnei bylos eigai.
16. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 sraipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo apskųsta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16d. nutartis neatitinka nė vieno iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, t. y. negali būti atskiru apeliacijos objektu, konstatuoja, jog apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties buvo pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą nepagrįstai ir neteisėtai, todėl nutrauktinas.
18. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-516/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-516/2022; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3058-1012/2024; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-450-803/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-532-413/2021).
19. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti nutarties, atskirojo skundo argumentų, susijusių su baudos nepaskyrimu, nenagrinėja.
20. Apeliacinės instancijos teismui nustačius apeliacinio proceso nutraukimo pagrindą, ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo klausimo išsprendimas yra teisiškai nereikšmingas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties.