- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-666-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00706-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.3.2.6.4Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ir atsakovo I. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. patikslintą ieškinį atsakovui I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir pagal atsakovo I. S. patikslintą priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kt.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo prašomą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra G. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė laikiną atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 4 valandas nepertraukiamai, suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina E. L. elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego režimą ir maitinimą. Pagal teismo nustatytą tvarką atsakovo ir vaiko bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei. Nutartyje taip pat nustatyta, kad atsakovas atvyksta pasiimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimui pasibaigus grąžina vaiką į gyvenamąją vietą. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista, nustatant, kad I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną sekmadienį 4 valandas nepertraukiamai, suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina E. L. elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego režimą ir maitinimą.
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo pakeista. Nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., kiekvieną sekmadienį nuo 11.00 val. 13.00 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., bendravimą šeštadieniais pradeda nuo 2024 m. lapkričio 16 d. Atsakovas atvyksta pasiimti vaiko iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendravimui pasibaigus grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovo bendravimo laikui vaiką perduoda, o atsakovas vaiką pasiima ir atvirkščiai, atsakovas pasibaigus jo bendravimo su vaiku laikui vaiką perduoda, o ieškovė vaiką pasiima vaiko gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Ieškovė įpareigojama užtikrinti, kad dukra, perdavimo bendravimui su atsakovu laiku pagal šia nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką būtų savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei pavėlavus perduoti dukrą atsakovui šioje nutartyje nustatytu laiku (konkrečią bendravimo dieną, pvz., užtrukus vaiko miegui, maitinimui), atsakovo bendravimo laikas su dukra atitinkamai prailginamas pavėluotam laikui, neperkeliant jo į kitą dieną. Atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyksta ieškovei nedalyvaujant.
Šalies argumentai
5. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti ieškovei E. L. baudą už 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarčių nevykdymą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 14 d. – po 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną (iš viso už 19 neįvykusių susitikimų), baudą sumokant į valstybės biudžetą. Prašyme nurodė, kad pagal 2024 m. balandžio 23 d. teismo nutartį laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. atsakovas turėjo susitikti su dukra spalio 24, 27, 31 d. lapkričio 3, 7, 10 d. Pagal 2024 m. lapkričio 12 d. teismo nutartį laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2025 m. sausio 14 d. atsakovas turėjo susitikti su dukra lapkričio 14, 16, 17, 21, 24, 28, 30 d., gruodžio 1, 5, 8, 12, 14, 15, 19, 22, 26, 28, 29 d., sausio 2, 5, 9, 11, 12 d. Nurodytais laikotarpiais iš viso turėjo įvykti 29 atsakovo susitikimai su dukra. Dėl ieškovės kaltės atsakovas su dukra negalėjo susitikti 19 kartų. Nurodė, jog 2024 m. spalio 24 d., 2024 m. spalio 27 d., 2024 m. spalio 31 d. atsakovo susitikimai su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. 2024 m. spalio 24 d. po ieškovės el. laiškų, kad atsakovo bendravimas su dukra vyks teismo nutartyje nustatytu laiku, likus vos pusvalandžiui iki 20 val. ieškovė pranešė, kad atsakovas gali pasiimti dukrą bendrauti. Tačiau, atsakovui atvykus pasiimti dukros, ieškovė užpuolė atsakovą ir apspardė jam kojas, tuo sukeldama jam sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43623-24, jis vėliau buvo nutrauktas, bet paties fakto apie įvykusį užpuolimą ir patirtą sužalojimą tai nepaneigia. Po užpuolimo atsakovui buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas, dėl patiriamo skausmo atsakovas negalėjo vaikščioti, jam buvo suteiktas nedarbingumas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., rekomenduota nejudinti kojos. Norėdamas susitikti su dukra 2024 m. spalio 27 d., atsakovas paprašė ieškovės atvežti dukrą iki jo namų, tačiau ieškovė tai padaryti atsisakė. Taigi 2024 m. spalio 27 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės ir jos nenoro bendradarbiauti. 2024 m. spalio 31 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko ieškovei nepagrįstai atsisakius perduoti dukrą atsakovui. 2024 m. lapkričio 3 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė atsisakė perduoti dukrą atsakovui nurodžiusi, kad kol nebus išnagrinėti policijai ir teismui pateikti prašymai, tol susitikimai nevyks. Jokios kardomosios priemonės atsakovui taikytos nebuvo, todėl ieškovė nepagrįstai atsisakė perduoti dukrą susitikti. 2024 m. lapkričio 7 d. atsakovo susitikimas su dukra įvyko, bet dėl ieškovės kaltės susitikimas truko vos 30 minučių. Ieškovė sugalvojo, kad atsakovas dukrą turi pasiimti iš jos buto, nors iki tol visi vaiko perdavimai labai sklandžiai vykdavo lauke. Ieškovei atsisakius perduoti vaiką namo kieme, atsakovas buvo priverstas kviesti policijos pareigūnus dėl teismo nutarties nevykdymo. Atvažiavusi policija leido atsakovui pasiimti dukrą. Tačiau dėl tokio ieškovės elgesio atsakovo susitikimo su dukra laikas, atmetus kelionėje iki atsakovo namų praleistą laiką, truko vos 30 minučių. Ieškovė aktyviais veiksmais – atsisakydama perduoti vaiką namo kieme – sudarė kliūtis atsakovui bendrauti su dukra teismo nutartyje nustatytą laiko trukmę. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip 2024 m. balandžio 23 d. nutarties pažeidimas. 2024 m. lapkričio 10 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. Elektroniniu laišku atsakovui paklausus ieškovės, ar šiandien leis susitikti su dukra, ieškovės atrašė vieninteliu žodžiu „dantukai“, be jokio paaiškinimo ir pakomentavimo apie dukros sveikatos būklę. Iš tokio laiško nesupratęs, ar susitikimas įvyks, atsakovas nuvyko iki ieškovės namų, paskambino į durų domofoną, apėjo namą. Domofonu ieškovė neatsiliepė, languose šviesa nedegė, ieškovė į atsakovo laiškus neatsakė. Kilo įtarimas, kad ieškovė su dukra yra išvykusios iš gyvenamosios vietos. Dėl šios situacijos atsakovas nedelsiant kreipėsi į Tarnybą. 2024 m. lapkričio 21 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. Atsakovui atvažiavus prie ieškovės namų, ieškovė elektroniniame laiške nurodė, kad „turbūt“ leis susitikti su dukra, bet vietoje to ieškovė iškvietė policijos pareigūnus ir vaikų teisių specialistus. Atvykę pareigūnai konstatavo, kad yra nevykdoma teismo nutartis, o vaikų teisių pareigūnai užfiksavo dar vieną vaiko teisių pažeidimą, nes ieškovė atsisakė perduoti dukrą atsakovui teismo nutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad nė 2 metukų amžiaus neturinti ir praktiškai tik pavieniais savos kalbos žodžiais kalbanti dukra neva išreiškė nenorą susitikti su tėvu. Ieškovės teigimu, dukra verkia, nors atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad vaikas yra ramus. Pareigūnai liepė laukti vaiko teisių specialistų. Atvykę specialistai pasikalbėjo su ieškove, tačiau vaikas atsakovui perduotas nebuvo nurodžius, kad metas jau yra per vėlus. Jeigu ieškovė būtų perdavusi dukrą atsakovui nutartyje nustatytu laiku, su kuriuo, beje, ji pati sutiko ir tokį patį nurodė savo teismui pateiktuose prašymuose dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, tokia situacija net nebūtų susidariusi. 2024 m. lapkričio 30 d. atsakovas dalyvavo savo tetos vyro V. B. mirties metinėse. Šios metinės vyko (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad atsakovas negalės susitikti su dukra šeštadienį nuo 11 val., atsakovas informavo ieškovę iš anksto. Elektroniniais laiškais atsakovas paprašė leisti pasiimti dukrą 2024 m. lapkričio 30 d. po jos pirmo pietų miegelio arba sekmadienį (2024 m. gruodžio 1 d.) 4 valandoms arba perkelti susitikimą į kitą šeštadienį (2024 m. gruodžio 7 d.). Tačiau ieškovė nė su vienu atsakovo pasiūlymu nesutiko, vaiko atsakovui neperdavė, taigi 2024 m. lapkričio 30 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės ir jos nenoro bendradarbiauti. 2024 m. gruodžio 1 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nurodė, kad neperduos dukros atsakovui, nes šis neva 2024 m. lapkričio 28 d. sumušė dukrą. Šie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti. Šiuo metu dėl šio įvykio vyksta tyrimai atsakingose institucijose. Atsakovas yra pateikęs savo paaiškinimus ir visus įrodymus, kurie vienareikšmiškai paneigia ieškovės jam mestus kaltinimus. Pažymėjo, kad kiekvieno susitikimo metu atsakovas pastebi mėlynes ant vaiko kūno, jas fiksuoja, praneša Tarnybai, ieškovė atsisako nurodyti mėlynių kilmę, o dabar dėl jų netgi pradėjo kaltinti patį atsakovą. Jokios kardomosios priemonės atsakovui nėra pritaikytos, todėl ieškovė 2024 m. gruodžio 1 d. nepagrįstai atsisakė perduoti dukrą atsakovui. 2024 m. gruodžio 5 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. 2024 m. gruodžio 5 d. atsakovui atvykus pasiimti dukros, ieškovė nurodė, kad su dukra yra koncerte, nors 2024 m. gruodžio 4 d. susirašinėjimo metu atsakovui paklausus, ar ketina perduoti dukrą, ieškovė nurodė „viskas pagal teismo nutartį“. 2024 m. gruodžio 8 d. atsakovo susitikimas su dukra vėlgi neįvyko dėl ieškovės kaltės. 2024 m. gruodžio 8 d. ieškovė informavo atsakovą, kad dukra serga, nors atsakovui patikrinus įrašus portale www.e.sveikata.lt jokie ligos požymiai vaikui nustatyti nebuvo. Pabrėžė, kad išraše nurodyta, jog vaikas serga apie parą laiko, taigi nuo 2024 m. gruodžio 5 d. (ieškovė gydymo įstaigoje apsilankė 2024 m. gruodžio 6 d. 14.30 val.), išeina, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 5 d. 18.00 val. į koncertą vedėsi jau sergančią dukrą. 2024 m. gruodžio 12 d. ieškovė nurodė, kad dukra tebeserga, nors atsakovui patikrinus įrašus portale www.e.sveikata.lt paaiškėjo, kad gydymo įstaigoje vaikui jokie ligos požymiai nustatyti nebuvo. Nepaisant to, ieškovė vis tiek atsisakė perduoti vaiką atsakovui. 2024 m. gruodžio 14 d. atsakovas paklausė ieškovės, kaip dukros sveikata. Ieškovė 2024-12-14 10.51 val. nurodė, kad vaikas vis dar serga „panašiai kaip užvakar“. Primintina, kad „užvakarykščiame“ 2024 m. gruodžio 12 d. laiške ieškovė nurodė: „G. vis dar pakosėja. Buvom pas gydytoją, darė kraujo tyrimą. Prireiks laiko pasveikti. Namų režimas.“ Iš šio laiško atsakovas suprato, kad vaikas vis dar serga ir ieškovė jam vaiko neperduos. Ir pati ieškovė savo 2024 m. gruodžio 14 d. laiške nenurodė, kad atsakovas galės pasiimti dukrą kitą dieną – 2024 m. gruodžio 15 d. Taip pat ieškovė 2024 m. gruodžio 15 d. nepranešė atsakovui, kad dukros sveikatos būklė žaibiškai pagerėjo, ji per vieną dieną pasveiko ir jis gali su ja susitikti. Taigi 2024 m. gruodžio 15 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl ieškovės kaltės. 2024 m. gruodžio 19 d. ieškovė pati pasiteiravo atsakovo, ar šis ketina pasiimti dukrą. Atsakovui nurodžius, kad žinoma, ieškovė nurodė, kad dukra po skiepo prastai jaučiasi ir turėtų likti namuose, dukrą perduoti atsisakė. 2024 m. gruodžio 29 d. ieškovė vėl atsisakė perduoti dukrą atsakovui, nurodžiusi, kad dukra serga, nors gydymo įstaigoje jokie ligos simptomai vaikui nustatyti nebuvo. 2025 m. sausio 2 d. atvejo vadybos posėdyje visiems specialistams girdint ieškovė pasakė, jog 2025 m. sausio 2 d. neperduos dukros atsakovui, nes dukra neva vėl serga virusiniu susirgimu, nors portale www.e.sveikata.lt jokios informacijos nei apie vaiko vizitą pas gydytoją, nei tuo labiau apie vaikui nustatytas diagnozes apskritai nėra. 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 11 d. ir 2025 m. sausio 12 d. susitikimai neįvyko dėl ieškovės kaltės. 2025 m. sausio 5 d. atsakovas paklausė ieškovės, ar perduos dukrą susitikti, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Nuvykus prie ieškovės namų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje nustatytu laiku ieškovė nutartyje nustatyta tvarka dukros neperdavė. Nuo 2025 m. sausio 5 d. iki 2025 m. sausio 12 d. ieškovas kiekvieną dieną rašė elektroninius laiškus ieškovei klausdamas apie dukrą ir susitikimus. Iki šiol šalys bendravimo būtent tokia forma. Atsakovas klausė ieškovės, ar perduos dukrą susitikti, tačiau jokio ieškovės atsakymo nesulaukė. Taip pat atsakovas ne kartą buvo nuvykęs prie ieškovės namų nustatytu bendravimo laiku, tačiau ieškovė į kiemą neišėjo ir vaiko neperdavė. Pažymėjo, kad atsakovas siuntė elektroninius laiškus ieškovei iš įvairių elektroninio pašto adresų, tačiau ieškovė nurodė, kad atsakovo elektroninius adresus yra užblokavusi, bendrauti elektroniniu paštu ji atsisako, ir pareikalavo susitikimus derinti telefoninių pokalbių metu. Nuo 2025 m. sausio 5 d. ieškovė su atsakovu nebendrauja, susitikimų nederina, į elektroninius laiškus neatsako, vaiko neperduoda. Taigi ieškovė aktyviais savo veiksmais sąmoningai visiškai apribojo ieškovo galimybes bendrauti su dukra. Mano, kad yra pagrindas taikyti ieškovei baudą už 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimis nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių sistemingą pažeidinėjimą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 14 d. Skiriant baudą atsižvelgtina į tai, kad: 1) ieškovė 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarčių nevykdo sistemingai, nuo pat jų priėmimo dienos; 2) ieškovė piktybiškai nevykdė ir 2024 m. kovo 1 d. nutarties; 3) Tarnyba nustatė daug vaiko teisių pažeidimų, kuriuos padarė ieškovė (Tarnybos 2024 m. spalio 22 d. išvada, dokumento Nr. DOK-49402). Atlikus pagalbos vaikui poreikio vertinimą nustatytas antras socialinės rizikos reiškimosi lygis (2025 m. sausio 3 d. Tarnybos išvados priedas 2024 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos m. šeimos ir vaiko gerovės centro raštas 5GD-18426); 4) už teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties pažeidimus ieškovei jau du kartus taikytos baudos; 5) atsižvelgtina į ieškovės padarytų pažeidimų mastą – nuo 2024 m. kovo 1 d. iki šiol dėl ieškovės kaltės neįvyko daugiau kaip 100 atsakovo susitikimų su dukra; 6) ieškovė šiuo metu nedirba ir yra vaiko priežiūros atostogose, todėl gali laisvai dėlioti savo veiklas ir laisvalaikį. Pabrėžtina ir tai, kad tais atvejais, kai atsakovas negalėjo susitikti dukra, taip pat tais atvejais, kai ieškovė atsisakė leisti atsakovui susitikti su dukra, atsakovas ne kartą prašė perkelti susitikimus į kitas dienas ar laikus, tačiau ieškovė niekada nesutiko; 7) ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia, tėvo susitikimai su dukra neįvyksta dėl ieškovės susigalvotų, nepagrįstų priežasčių – kelionių, išvykų ir panašių, ieškovė specialiai sudaro kliūtis šiems susitikimams. Tai pat ieškovė vaiko miego, žindymo poreikius, vaiko sveikatą naudoja kaip priemonę neleisti atsakovui susitikti su dukra. Ieškovės turtinė padėtis yra labai gera. Laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki šiol ieškovė net šešis kartus atostogavo: Turkijoje, Bistrampolio dvare, Turkijoje, Juodkrantėje, Prancūzijoje, Danijoje. Iš į bylą pačios ieškovės pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė savo banko sąskaitoje turi didelę piniginių lėšų sumą. Elektroniniuose laiškuose ieškovė atsakovui yra pabrėžusi, kad jokios baudos jos negąsdina, taigi 1 000 Eur dydžio bauda ieškovės nemotyvuoja laikytis teismo nutartimis nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ir neatgraso nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Dėl šių priežasčių ieškovei skirtina maksimali bauda – po 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną, kuri turėtų labiau motyvuoti ir skatinti ieškovę laikytis laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą. Nurodo, kad 2024 m. spalio 24 d. susitikimas neįvyko dėl paties atsakovo agresijos ir kaltės. Ieškovas aptampė dukrą, ieškovė net pasitempė rankos raiščius, pakėlė į orą už petnešų ir numetė į šoną ant šaligatvio ieškovės šunį, kieme buvęs liudininkas patvirtino, jog I. S. laisvai vaikščiojo, kol neatvažiavo jo paties išsikviesta greitoji medicinos pagalba, ir tik tuomet pradėjo vaidinti, kaip šlubuoja. Iš paties atsakovo pateikto gydytojo išrašo matyti, jog gydytojas užfiksavo tik paraudusią odą, o visi kiti simptomai, skausmai yra tik atsakovo žodžiai. 2024 m. spalio 27 d. susitikimas neįvyko, nes atsakovas pareikalavo atvežti dukrą jam į namus, tačiau tai nėra numatyta teismo nutartimis. Be to, ieškovė rūpinosi tiek dukros, tiek savo saugumu, kurį liepė užtikrinti ir Vaiko teisių tarnyba, ir policijos pareigūnai. Susitikimas neįvyko dėl paties atsakovo kaltės. 2024 m. spalio 31 d. ieškovė rūpindamasi tiek dukros, tiek savo saugumu, kurį liepė užtikrinti ir Vaiko teisių tarnyba, ir policijos pareigūnai, šį faktą konkrečiai ir nurodė atsakovui. Susitikimas neįvyko dėl paties atsakovo kaltės. 2024 m. lapkričio 3 d. ieškovė rūpindamasi tiek dukros, tiek savo saugumu, kurį liepė užtikrinti ir Vaiko teisių tarnyba, ir policijos pareigūnai, šį faktą konkrečiai ir nurodė atsakovui. Susitikimas neįvyko dėl paties atsakovo kaltės. 2024 m. lapkričio 7 d. atsakovas dukrą per prievartą išsivežė verkiančią, net žviegiančią, viskas užfiksuota pareigūnų (kuriuos išvietė ieškovė) BODY kameromis. Dukrą išsivežė apie 19.50 val., grąžino namo 21.28 val., taigi susitikimas truko tikrai ne 30 min., kaip rašo atsakovas. Atsakovo nenoras pasiimti dukrą iš buto, kaip tą ne kartą yra daręs ir anksčiau, buvo jo paties pasirinkimas ir kaltė. 2024 m. lapkričio 10 d. susitikimas neįvyko dėl vaiko blogos savijautos. Kai vaikui dygsta dantukai, jis yra irzlus, miega ne pagal režimą, o pagal poreikį, yra beveik ištisai žindomas (nuskausminti nėra naudojami jokie vaistiniai preparatai), nešiojamas glėbyje, kyla temperatūra ir pan. Apie tai ieškovė ne kartą atsakovui yra rašiusi ir plačiau, tačiau jam vis tiek tai yra nesuvokiama, tad šį kartą atsakovė parašė trumpai. Be to, atsakovė rūpinosi vaiku ir negalėjo daug bendrauti telefonu. 15 val. dienos yra normalu, kad šviesa bute nedega, tuo labiau kai miega vaikas. Dėl pastarosios priežasties ir domofono garsas yra išjungiamas. 2024 m. lapkričio 21 d. susitikimas neįvyko dėl dukros nenoro. Dukra po miego buvo perrengta, beliko lauko rūbai, tačiau pradėjo verkti, vos tik supratusi, kad turės važiuoti su tėčiu. Ieškovė stengėsi raminti vaiką, tačiau dukra tokį nenorą išreiškė nebe pirmą kartą, tad kaip buvo rekomenduota vaiko teisių tarnybos (toliau – ir VTT) specialistų, ieškovė skambino pagalbos telefonu 112. Pokalbio metu girdėti, kaip vaikas verkia, taip pat ieškovės yra užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip pasikeičia vaiko nuotaika, kai mama pasako, jog atvažiavo tėtis. Taip, atvykę pareigūnai nustatė, kad vaikas yra ramus, nes buvo praėjusi valanda nuo iškvietimo, tačiau jie nekonstatavo. Pareigūnai iškvietė VTT budėtojus, nes situacija susijusi su vaiko gerove. VTT budėtojai neužfiksavo pažeidimo. Ieškovė neatsisakė perduoti dukros, kaip kad teigia atsakovas, dukra nenorėjo išeiti iš namų pas tėvą. Ieškovė negalėjo vaiko priversti ar išnešti verkiančio bei neaprengto. 2024 m. lapkričio 30 d. susitikimas neįvyko dėl atsakovo kaltės. Atsakovo dalyvavimas jo atstovės uošvio mirties metinėse yra tik jo paties asmeninis reikalas. Ieškovė neprivalo keisti savo planų ir perkelti susitikimo laiko, o ypač kai jis nėra tinkamas vaikui ir prieš rytinį susitikimą pranešama tik vėlai vakare. 2024 m. gruodžio 1 d. susitikimas neįvyko dėl atsakovo kaltės. Vaikas iš susitikimo su tėvu grįžo su mėlyne po akimi. Atsakovo paaiškinimai niekaip nepaneigia to fakto. Apmaudu, jog vaikas per mažas, kad papasakotų plačiau. Ieškovė rūpindamasi dukros saugumu, kurį liepė užtikrinti ir Vaiko teisių tarnyba, ir policijos pareigūnai, šį faktą ir nurodė atsakovui. 2024 m. gruodžio 5 d. susitikimas neįvyko dėl atsakovo kaltės. Apie koncertą atsakovas buvo informuotas prieš dieną, jis buvo kviečiamas eiti drauge su dukra, ieškovė turėjo bilietą ir atsakovui. Dėl šios datos atsakovas kreipėsi ir į VTT, taip pat su prašymu skirti baudą ieškovei. VTT specialistas ieškovės kaltės neįžvelgė. 2024 m. gruodžio 8 d. susitikimas neįvyko dėl vaiko ligos. 2024 m. gruodžio 6 d. naktį dukra sukarščiavo, 15.50 val. buvo paimtas kraujo tyrimas ir tik po to šeimos gydytoja užpildė e.sveikatos įrašą. Vizitas e.sveikatoje 14.30 val. užfiksuotas tik dėl tokio laisvo laiko sistemoje, o ne realybėje. Kai gydytoja rašo, jog vaikas serga „apie parą laiko“, ji nesismulkina valandų tikslumu. 2024 m. gruodžio 12 d. susitikimas neįvyko dėl vaiko ligos. 2024 m. gruodžio 12 d. ieškovė pakartotinai su dukra lankėsi pas šeimos gydytoją, diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. 2024 m. gruodžio 14 d. susitikimas neįvyko dėl vaiko ligos. 2024 m. gruodžio 15 d. susitikimas neįvyko dėl atsakovo kaltės. Net gruodžio 12 d. vaiko savijauta gerėjo, tačiau atsakovas nesirūpino, interpretavo kaip jam norisi, gruodžio 14 d. plačiau su ieškove vaiko būklės taip pat neaptarinėjo, o gruodžio 15 d. visiškai nieko neberašė, neklausė nei apie dukros sveikatą, nei apie susitikimą. 2024 m. gruodžio 19 d. susitikimas neįvyko dėl pablogėjusios vaiko savijautos po skiepų. 2024 m. gruodžio 29 d. susitikimas neįvyko dėl vaiko ligos. 2025 m. sausio 2 d. susitikimas neįvyko dėl vaiko ligos. 2025 m. sausio 5 d. susitikimas neįvyko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė parašė SMS žinutę atsakovui, jis ją gavo ir perskaitė, yra atitinkamas ženklas telefone. Ieškovė nesulaukė jokio atsakymo, tačiau pamačiusi, jog žinutė gauta ir perskaityta, susiruošė su dukra ir nurodytą valandą laukė kieme. Virš pusvalandžio pralaukusi kieme, ieškovė su dukryte grįžo į namus. Atsakovas pasinaudojo proga, kad ieškovė pakeitė bendravimo būdą, ir bandydamas tuo pasiteisinti neatvažiavo, nors įprastai, net ieškovei nurodžius, pvz., vaiko blogą savijautą, atsakovas atvažiuodavo prie namų teismo numatytu laiku ir net kviesdavo pareigūnus, skambindavo į domofoną. 2025 m. sausio 11 d. susitikimas neįvyko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ir vėl neatvyko, neinformavo. Ieškovė su dukra pusę valandos laukė lauke, rašė žinutes, du kartus skambino atsakovui, tačiau jis skambučius atmetė, nieko į žinutes neatsakė. 2025 m. sausio 12 d. susitikimas neįvyko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ir vėl informavo atsakovą, kad atvažiuotų pasiimti dukrytės 11.30 val., kaip dažniausiai vaikui ir būdavo patogu. 11.22 val. pro atsakovo automobilį praėjo ieškovės mama, atsakovas matė ir galbūt tyčia greit išvažiavo. 11.27 val. ieškovė jau buvo kieme, tačiau atsakovo jau nebuvo. Panašu, jog atsakovas atvažiavo tik nusifotografuoti prie namo laiptinės, neva atvažiavo pasiimti dukros, tačiau pabėgo jos nesulaukęs prieš pat ieškovės nurodytą laiką. Atsakovas reikalavo teismo, jog susitikimo laikas vėluojant būtų perkeliamas. Teismas numatė, jog dėl vaiko poreikių, miego, maitinimosi ir pan., esant poreikiui, laikas gali būti perkeltas, ieškovė turi apie tai informuoti atsakovą, ką ieškovė visada ir daro. Ieškovė pažymi, jog nė vienas susitikimas neįvyko dėl tyčinių veiksmų ir dėl ieškovės kaltės.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, jie nebegeba tarpusavyje komunikuoti, konstruktyviai spręsti iškilusių problemų, palaikyti tinkamų bendravimų vienas su kitu, surasti bendrų sprendimų atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Tėvams konfliktuojant, teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka tinkamai nevykdoma, vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nenuosekliai. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo ieškovei, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Jei vaiko motina E. L. nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių ir (arba) būtinas vaiko saugumui ir (arba) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (arba) apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydama teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos motina pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies iš skyrė ieškovei 100 Eur dydžio baudą valstybės naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 14 d. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
9. Pažymėjo, jog teismo nutartimis nustatyta, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyksta nenuosekliai, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina konfliktiškus šalių tarpusavio santykius. Nurodė, jog nenustatyta aplinkybių, kad atsakovo ir dukros bendravimas būtų apribotas kitų institucijų ar atsakovas veiktų priešingai vaiko interesams, darytų neigiamą įtaką vaiko sveikatai. Teismas nurodė, jog pagrindo bausti ieškovę už tai, kad ji nesutiko perkelti atsakovo ir dukros susitikimo į kitą dieną, nėra. Teismas pažymėjo, kad baudos tikslas yra paskatinti kuo greičiau įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
11. Nurodė, jog teismo nutartis vykdo, taip pat apeliacinės instancijos teismui yra pateikti atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių dėl baudų skyrimo. Pažymėjo, jog ieškovė šiuo metu niekur nedirba, jokių pajamų neturi, o teismo paskirta 100 Eur bauda labai atsilieps ieškovės biudžetui. Mano, jog bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas priverstinėmis sankcijomis.
12. Atsakovas I. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir skirti ieškovei 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
13. Mano, jog teismo skirta 100 Eur dydžio bauda neskatins ieškovės vykdyti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, bus neveiksminga ir neatgrasys ieškovės nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Pažymėjo, jog supratusi, kad teismo nutartimis baudos už laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymą nėra taikomos tuo atveju, kai vaikas serga, ieškovė galbūt pradėjo manipuliuoti vaiko sveikata.
14. Pažymėjo, jog ieškovės atsisakymas perkelti atsakovo susitikimą į kitą tos pačios dienos laiką arba kitą dieną, esant pateisinamoms atsakovo negalėjimo susitikti su dukra nutartyje nustatytu laiku priežastims (dalyvavimas mirties metinėse), vertintinas kaip kooperavimosi pareigos pažeidimas, pareigos imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas, pažeidimas.
15. Nurodė, jog skirdamas baudą teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį. Pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera. Mano, jog 100 Eur dydžio bauda neatitinka ieškovės turtinės padėties, yra gerokai per maža ir jos nemotyvuojanti laikytis teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Ieškovei buvo skirtos 400 Eur ir 500 Eur dydžio baudos, tačiau tai nepaskatino jos vykdyti teismo nutarties.
Atsiliepimas
16. Atsakovas I. S. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria teismas ieškovei paskyrė 100 Eur baudą už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo skirti baudą
20. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jai 100 Eur dydžio baudą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarčių nevykdymo, nurodo, kad nutartis dėl baudos skyrimo turėtų būti panaikinta dėl nepalankios ieškovės finansinės padėties, pažymi, jog dėl nutarčių, kuriomis ieškovei buvo paskirtos baudos, yra pateikti atskirieji skundai, mano, jog nutarčių vykdymas neturi būti skatinamas piniginėmis baudomis.
21. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
22. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už tam tikrų šio straipsnio nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).
24. Teismas, spręsdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo klausimą, be kita ko, sprendžia, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo nutarties nevykdymas. Tik nustatęs, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, jog teismo nutartis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdoma, teismas sprendžia dėl baudos skyrimo. Spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 63 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė ieškovei 100 Eur baudą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarčių, kuriomis buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu ginčo šalių vaiku tvarka, nevykdymo laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 14 d. Per nurodytą laikotarpį, vadovaujantis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, atsakovo ir vaiko susitikimai nedalyvaujant ieškovei turėjo įvykti, tačiau neįvyko: 2024 m. spalio 24, 27, 31 dienomis, 2024 m. lapkričio 3, 7, 10, 21, 30 dienomis, 2024 m. gruodžio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 29 dienomis ir 2025 m. sausio 2, 5, 11, 12 dienomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad: 2024 m. spalio 31 d., lapkričio 3 d., lapkričio 21 d., gruodžio 1 d. ieškovė neperdavė atsakovui dukros dėl tarp šalių kylančių konfliktų, vykstančių ikiteisminių tyrimų; 2024 m. lapkričio 10 d., gruodžio 8 d., 12 d., 15 d., 19 d., 29 d. ir 2025 m. sausio 2 d. atsakovo susitikimai su dukra neįvyko dėl dukros sveikatos būklės, virusinių susirgimų, dygstančių dantų, skiepo sukeltų simptomų; 2024 m. gruodžio 5 d. atsakovo susitikimas su dukra neįvyko dėl dukros dalyvavimo koncerte; 2024 m. spalio 24 ir 27 d., lapkričio 7 d., 21 d., 30 d. atsakovo teiktais paaiškinimais, dalis susitikimų neįvyko šalių kvietimu dalyvaujant kitoms institucijoms (policijai, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudą, vertino, kad ieškovė tinkamai nevykdo teismo nutarčių, pažeidimas tęsiasi jau ilgą laiką, nepaisoma ankstesnėmis nutartimis paskirtos baudos. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, ieškovė teigia, kad bauda paskirta nepagrįstai, kadangi yra pateikti atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių dėl baudų skyrimo, taip pat nurodo, kad paskirta bauda, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais neturi pagrindo sutikti.
27. Ieškovės argumentus apie tai, kad dėl nutarčių, kuriomis ieškovei paskirtos baudos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevykdymo yra pateikti atskirieji skundai, nepagrįsti. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria ieškovei skirta 500 Eur dydžio bauda valstybės naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria ieškovei skirta 1 000 Eur dydžio bauda už Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirtą baudą sumažino iki 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas spręsti, jog ieškovės netinkami veiksmai, pažeidžiant / neužtikrinant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, buvo nustatyti ir konstatuoti įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriomis skirtos baudos už nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
28. Nepagrįstais laikytini ir atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad paskirta bauda atsilieps ieškovės biudžetui. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė ne tik į ieškovės finansinę padėtį, tačiau ir į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį (išlaikymo ir išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimas), kilusius padarinius dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo (neįvykęs vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimas), padaryto pažeidimo pobūdį (nestiprinamas vaiko emocinis santykis su skyrium gyvenančiu tėvu), pasekmes (pažeista vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti, būti su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu)), teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, tai, kad teismo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka buvo ir toliau netinkamai vykdoma, bauda už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą ieškovei skiriama ne pirmą kartą.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad jos finansinė padėtis nėra gera ir netenkina teismo paskirtos baudos dydis, neatleidžia nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, juo labiau kad tinkamam laikinosios bendravimo tvarkos įgyvendinimui iš esmės reikalingas tik ieškovės bendradarbiavimas ir geranoriškumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, vengdama tinkamai vykdyti 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą, be to, toks apeliantės elgesys pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę bendrauti su tėvu.
Dėl baudos dydžio
30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškovei paskirta 100 Eur bauda yra per maža, neveiksminga ir neatgrasys ieškovės nuo teismo nutarties nevykdymo. Pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis gera, o ankstesnės didesnės baudos jos elgesio nepakeitė, todėl dabartinė bauda nebus veiksminga. Atsakovas įtaria, kad ieškovė manipuliuoja vaiko sveikata, nes nėra medicininių kliūčių susitikimams, o informacija apie vaiko būklę teikiama minimaliai. Atsakovas atskirajame skunde pabrėžia, jog ieškovė atsisakė perkelti susitikimą dėl pateisinamos priežasties, taip pažeisdama kooperavimosi pareigą.
31. Nagrinėjamu atveju, minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimis taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikinoji skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka. Dėl laikinosios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nevykdymo apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei skirta 100 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
32. Atsakovas argumentuoja, jog ieškovė atsisakė perkelti susitikimą dėl pateisinamos priežasties, taip pažeisdama kooperavimosi pareigą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažymėjo, jog 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje nėra įtvirtinta pareiga ieškovei perkelti atsakovo ir nepilnametės dukros susitikimą į kitą dieną ar laiką, jei atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių negali dalyvauti suplanuotame susitikime.
33. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
34. Nors atsakovas argumentuoja, jog ieškovė atsisakė perkelti susitikimą dėl pateisinamos priežasties, taip pažeisdama kooperavimosi pareigą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje nėra įtvirtinta pareiga ieškovei perkelti atsakovo ir nepilnametės dukros susitikimą į kitą dieną ar laiką, jei atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių negali dalyvauti suplanuotame susitikime. Priešingai, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje įtvirtinta sąlyga, jog, ieškovei pavėlavus perduoti dukrą atsakovui šioje nutartyje nustatytu laiku (konkrečią bendravimo dieną, pvz., užtrukus vaiko miegui, maitinimui), atsakovo bendravimo laikas su dukra atitinkamai prailginamas pavėluotam laikui, neperkeliant jo į kitą dieną. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog teismo nutartyje nebuvo įtvirtintas šalių susitarimas ar pareiga dėl susitikimų perkėlimo, todėl ieškovei nekyla teisinė pareiga derinti ar sudaryti naujus susitikimo laikus, kai atsakovas dėl savo aplinkybių negali dalyvauti nustatytu laiku. Tokios pareigos nebuvimas eliminuoja ir bet kokią atsakomybę už susitikimo neperkėlimą. Priešingas aiškinimas reikštų įpareigojimą vykdyti tai, kas nebuvo teismo nutartimi nustatyta, o tai prieštarauja teisėtumo, teisinio tikrumo ir teismo sprendimų vykdytinumo principams. Nors civiliniame procese galioja šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) principas, šis principas negali būti taikomas kaip pagrindas pripažinti pareigą, kuri nėra nustatyta teismo nutartimi. Kooperacijos principas reiškia šalių pareigą veikti sąžiningai, bendradarbiauti dėl proceso operatyvumo ir teisingo rezultato pasiekimo, tačiau tai nesuponuoja pareigos vienašališkai tenkinti kitos šalies prašymus, kai tai nėra numatyta įsiteisėjusioje teismo nutartyje. Teismo nenustatytas susitarimas dėl susitikimų perkėlimo negali būti laikomas privalomu, o atsisakymas perkelti susitikimą negali būti vertinamas kaip sprendimo nevykdymas ar piktnaudžiavimas. Priešingu atveju kooperacijos principas būtų naudojamas kaip priemonė sukurti naujas, teismo nenustatytas prievoles, kas prieštarauja tiek proceso šalių lygiateisiškumo, tiek teisėtų lūkesčių principams.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog ieškovė manipuliuoja vaiko sveikata siekdama apriboti jo bendravimą su dukra, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reguliavimo bei vaiko interesų apsaugos principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad visų sprendimų, susijusių su vaiku, pagrindas turi būti vaiko interesų prioritetas. Ieškovė, informuodama atsakovą apie neįvykusius susitikimus konkrečiomis datomis – 2024 m. lapkričio 10 d., gruodžio 8 d., 12 d., 15 d., 19 d., 29 d. bei 2025 m. sausio 2 d. – nurodė aiškias priežastis, susijusias su vaiko sveikatos būkle: virusiniais susirgimais, dantų dygimu, skiepo sukeltomis reakcijomis. Šios priežastys yra objektyvios ir pateisinamos, atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių, vystymosi ypatumus ir poreikį būti prižiūrimam ligos metu. Remiantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi pareigą rūpintis vaiko sveikata. Dėl to sergančio ar blogai besijaučiančio vaiko palikimas su kitu iš tėvų bendravimo metu, kai jis tuo metu negali užtikrinti tinkamos priežiūros ar ramybės, galėtų prieštarauti vaiko interesams. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaiko liga ar pablogėjusi savijauta yra objektyvi ir pateisinama priežastis laikinai nevykdyti bendravimo su kitu tėvu. Svarbu pažymėti, kad ne visi sveikatos sutrikimai yra fiksuojami e. sveikatoje, ypač tais atvejais, kai nėra būtinybės kreiptis į gydytoją, o vaiko būklė yra valdoma namuose. Tai aktualu, kai vaikas karščiuoja po skiepo ar kenčia nuo dantų dygimo sukeltų simptomų. Ieškovė, nors ir neturėdama medicininių įrašų visais atvejais, pateikė duomenis, pagrindžiančius jos nurodytas aplinkybes, ir iš anksto informavo atsakovą apie vaiko būklę bei negalėjimą susitikti. Ieškovės veiksmai nėra savavališki ar sistemingi – tai pavieniai, aiškiai motyvuoti atvejai, kurie parodo atsakingą elgesį siekiant apsaugoti vaiko sveikatą. Dėl to teigtina, kad ieškovės elgesys nėra manipuliacija, o teisėtas ir pagrįstas vaiko gerovės užtikrinimas, atitinkantis įstatymų nuostatas bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
36. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškovei paskirta 100 Eur bauda yra per maža, neveiksminga ir neatgrasys jos nuo teismo nutarties nevykdymo.
37. Pažymėtina, kad civiliniame procese bauda skiriama siekiant ne nubausti asmenį, bet paskatinti jį vykdyti teismo įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju ieškovei Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi skirta 1 000 Eur bauda, kuri Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi sumažinta iki 400 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovei skirta 500 Eur dydžio bauda. Akivaizdu, jog ieškovė sistemingai nevykdo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, už ką jai skiriamos baudos.
38. Svarbu pažymėti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 14 d. pagal nustatytą tvarką turėjo įvykti 29 atsakovo ir vaiko susitikimai, tačiau iš jų tik maža dalis – 5 susitikimai neįvyko be pateisinamos priežasties. Nors kiekybiškai tai nėra dauguma, šis skaičius vis tiek laikytinas reikšmingu, ypač įvertinus, kad teismo sprendimų nevykdymas buvo pasikartojantis ir sistemingas. Neįvykę susitikimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, iš esmės lėmė atsakovo teisių įgyvendinimo apribojimą, o ieškovės procesinis elgesys akivaizdžiai rodo jos nenorą bendradarbiauti ir laikytis nustatytos tvarkos. Ieškovės pasyvumas, nuolatinis teismo įpareigojimų ignoravimas bei ankstesnių didesnių baudų neigiamas rezultatyvumas rodo, kad skiriamos baudos neskatina ieškovės vykdyti nutarčių, kuriomis nustatyta laikina atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka.
39. Kadangi ieškovė sistemingai nevykdo teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai leidžia daryti išvadą, jog ankstesnės baudos (1 000 Eur, sumažinta iki 400 Eur, ir vėliau – 500 Eur) nesukūrė reikiamo poveikio. Sprendžiant iš faktinių aplinkybių, ieškovė pažeidinėja teismo nutartis nuosekliai ir sąmoningai, todėl tai nėra pavienis atvejis. Tokie veiksmai rodo neatsakingą požiūrį į pareigas. Kadangi paskirtos baudos nepasiekė savo tikslo – sustabdyti pažeidimus ir užtikrinti teismo nutarčių vykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina skirti didesnę nei 100 Eur piniginę baudą, kuri galėtų turėti realų poveikį. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas skirti griežtesnę baudą – padidinti skiriamos baudos dydį. Teismo vertinimu, 600 Eur dydžio bauda šiuo atveju yra tinkama ir proporcinga. Toks dydis atitinka pažeidimo pobūdį, sistemingumą ir būtinybę užtikrinti teismo nutarčių privalomumą. Ši sankcija nėra pernelyg griežta, tačiau pakankamai reikšminga, kad sukurtų realų drausminamąjį poveikį ir paskatintų ieškovės procesinį sąmoningumą.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, jog teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei buvo paskirta 100 Eur bauda už teismo nutarties nevykdymą, pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį pakeisti.
Skirti ieškovei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą valstybės naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. sausio 14 d.