Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. patikslintą ieškinį atsakovui I. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir pagal atsakovo I. S. patikslintą priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. L. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui I. S. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kt.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista, nustatant, kad I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną sekmadienį 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L. elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego režimą ir maitinimą.

5. Paminėta laikina bendravimo tvarka pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo pakeista.

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir skyrė ieškovei 1 000 Eur dydžio baudą valstybės naudai už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.9. Šiuo atveju skiriant baudą atsižvelgtina į tai, kad ieškovė 2024 m. balandžio 23 d. nutarties nevykdo sistemingai, nuo pat nutarties priėmimo dienos. Už teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties pažeidimus laikotarpyje nuo nutarties priėmimo dienos iki 2024 m. rugsėjo 6 d. teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi jau taikė ieškovei baudą, tačiau situacija nepasikeitė, ieškovė ir toliau ignoruoja teismo nutartį, elektroniniame laiške atsakovui ji nurodė, kad jokios baudos jos negąsdina. Nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki šiol atsakovas su dukra susitiko tik vieną kartą, visi kiti turėję įvykti susitikimai neįvyko dėl ieškovės kaltės.

19.11. Manytina, kad ieškovė slepia savo tikrąją turtinę padėtį nuo teismo. Laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki šiol ieškovė net šešis kartus atostogavo: Turkijoje (nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 16 d.); Bistrampolio dvare (nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. balandžio 26 d.); Turkijoje (nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. birželio 9 d.); Juodkrantėje (nuo 2024 m. birželio 23 d. iki 2024 m. liepos 31 d.); Prancūzijoje (nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d.); Danijoje (nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d.). Tokios dažnos ir ilgos kelionės yra brangios, reikalaujančios didelių piniginių lėšų skrydžių bilietams, viešbučiams, vietinėms kelionėms nuvykus į užsienio šalį, maitinimui ir kitiems poreikiams. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės banko sąskaitos kredito apyvarta sudaro 8 582,92 Eur dydžio sumą. Taigi ieškovės materialinė padėtis yra labai gera.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria teismas ieškovei paskyrė 500 Eur baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų atskirojo skundo priėmimo

23. Apeliantė Vilniaus apygardos teismui pateikė naujus įrodymus – valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank banko išrašus, o 2025 m. vasario 27 d. pakartotinai pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties.

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

25. Atsižvelgiant į apeliantės pateiktus išrašus, spręstina, kad jie pateikti siekiant pagrįsti apeliantės poziciją dėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo. Dėl šių priežasčių vertintina, kad apeliantei kilo būtinybė nurodytus išrašus pateikti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl šie įrodymai priimami ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

26. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK nustatyta tvarka ir terminais pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 25 d., kurį pirmosios instancijos teismas persiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodytas apeliantės skundas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. kovo 20 d. Taigi šioje byloje nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka pateiktas apeliantės skundas, o jos tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui 2025 m. vasario 27 d. pateiktas atskirasis skundas dėl tos pačios pirmosios instancijos teismo nutarties nepriimamas ir dėl jo turinio nepasisakoma.

Dėl atskirojo skundo argumentų

28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jai 500 Eur dydžio baudą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutarties nevykdymo, nurodo, kad nutartis dėl baudos skyrimo turėtų būti panaikinta arba bauda turėtų būti sumažinta iki 55 Eur dydžio dėl nepalankios ieškovės finansinės padėties.

29. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

30. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už tam tikrų šio straipsnio nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

31. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė ieškovei 500 Eur baudą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu ginčo šalių vaiku tvarka, nevykdymo per laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. spalio 23 d. Per nurodytą laikotarpį, vadovaujantis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, atsakovo ir vaiko susitikimai nedalyvaujant ieškovei turėjo įvykti 2024 m. rugsėjo 8, 12, 15, 19, 22, 26, 26 ir 29 d., taip pat 2024 m. spalio 3, 6, 10, 13, 17, 20 d., tačiau atsakovas su dukterimi susitiko tik 2024 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. – spalio 3 d. tėvo ir dukters susitikimai neįvyko dėl ieškovės kaltės (teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo nevykdymo), o per laikotarpį nuo 2024 m. spalio 10 – 20 d. turėję vykti tėvo ir dukters susitikimai neįvyko dėl to, kad vaikas sirgo (blogai jautėsi) arba miegojo. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudą, vertino, kad ieškovė tinkamai nevykdo pirmosios instancijos teismo nutarties, pažeidimas tęsiasi jau ilgą laiką, nepaisoma ankstesne nutartimi paskirtos baudos. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, ieškovė teigia, kad bauda paskirta nepagrįstai, kadangi numatyti susitikimai neįvyko dėl objektyvių priežasčių (vaiko miego režimo, savijautos) arba ieškovo kaltės neatvykstant pas vaiką, taip pat nurodo, kad paskirta bauda, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais neturi pagrindo sutikti.

33. Vertinant ieškovės argumentus apie tai, kad atsakovas tam tikromis dienomis (2024 m. rugsėjo 8 d. ir 29 d., spalio 3 d.) pats neatvyko susitikti su vaiku, pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nurodyta, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei E. L.. Kaip matyti iš byloje pateiktos ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo medžiagos, ginčo šalims derinant tėvo susitikimą su vaiku 2024 m. rugsėjo 8, 29 d. ir spalio 3 d., ieškovė elektroniniuose laiškuose nurodė, kad susitikimų metu bus šalia, todėl atsakovas, kaip pats nurodė, siekdamas išvengti ginčo šalių nesutarimų keliamos įtampos, į nurodytus susitikimus neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo aiškiai nurodyta, jog tėvo ir dukters susitikimai vyksta nedalyvaujant ieškovei, taip pat į aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin kofliktiški, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tėvo ir dukters susitikimai paminėtomis dienomis įvyko ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės, jai atsisakant tinkamai vykdyti teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nuostatas. Kaip pagrįstai nurodyta ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą, esant konfliktiškiems ginčo šalių santykiams, vaiko akivaizdoje vykstantys jo tėvų nesutarimai ne tik neatitiktų geriausių vaiko interesų, bet vaikui būtų žalingi, taip pat nebūtų užtikrinamas netrukdomas atsakovo bendravimas su dukra.

34. Nepagrįstais laikytini ir atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovė, vadovaudamsi vaiko interesais (emocine gerove), 2024 m. rugsėjo 12-27 d. nevykdė teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ieškovės išvykimo į Kopenhagą laikotarpiu (per nurodytą laikotarpį turėjo įvykti 5 atsakovo ir dukters susitikimai – 2024 m. rugsėjo 12, 15, 19, 22, 26 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių yra vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Remiantis paminėtomis CK nuostatomis ir atsižvelgiant į teismo nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, ginčo situacijoje matyti, kad ieškovė pakankamai ilgą laikotarpį į užsienį išvyko ne tik nepaisydama teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir vaiko intereso bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Kaip matyti iš byloje pateiktos ginčo šalių susirašinėjimo medžiagos, ieškovė atsakovui 2024 m. rugsėjo 12 d., t. y. teismo nustytą atsakovo ir dukters susitikimo dieną, elektroniniu paštu pranešė, kad atsakovas „šiandien“ gali nebeskubėti, nes ieškovė su dukra yra išvykusios į Kopenhagą ir grįš rugsėjo 27 d. Iš šio laiško akivaizdu, kad ieškovė, neatsižvelgdama į vaiko ir atsakovo interesus, laisvalaikį planuoja savo nuožiūra ir visiškai nevykdo kooperavimosi pareigos, kuri, remiantis kasacinio teismo praktika, turi ypatingą svarbą nutarties dėl skyriumi gyvenančio tėvo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdymo procese, nes vaiko saugumui užtikrinti reikalingas abiejų tėvų bendradarbiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Taigi komentuojamas ieškovės elgesys šiuo atveju yra akivaizdžiai nesuderinamas su vaiko emocinės gerovės užtikrinimu.

35. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2024 m. spalio 22 d. išvadoje nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 13 d. Tarnyboje buvo gautas atsakovo skundas apie galimai pažeidžiamas vaiko teises. Skunde nurodyta, kad pagal teismo nutartį ieškovė nesuteikia galimybės atsakovui susitikti su vaiku, t. y. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, su vaiku nuolatos atostogauja. Tarnyba pažymėjo, kad nurodytų argumentų pagrindu atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

36. Be to, byloje esantys duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad 2024 m. spalio 13 d. ir spalio 20 d. vaiko ir tėvo susitikimai neįvyko dėl to, kad ginčo šalių vaikas sirgo. Iš byloje pateiktų ginčo šalių dukters apsilankymų gydymo įstaigoje aprašymų matyti, kad, nors ieškovė dėl dukters savijautos kreipėsi į gydymo įstaigą 2024 m. spalio 15 d. ir 2024 m. spalio 21 d., jokių sveikatos sutrikimų nustatyta nebuvo, todėl nustatytų bylos aplinkybių kontekste labiau tikėtina atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo išdėstyta pozicija, kad nurodytomis dienomis neįvykusį atsakovo susitikimą su vaiku nulėmė ne vaiko liga, o ieškovas nenoras vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

37. Kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai, kad 2024 m. spalio 10 d. ir 17 d. numatytų susitikimų metu vaikas miegojo, todėl nebuvo galima vykdyti teismo nutarties. Kaip matyti iš 2024 m. balandžio 23 d. teismo nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tėvo bendravimas ketvirtadieniais (t. y. nurodytomis dienomis) nustatytas nuo 18 val. iki 20 val. Atsakovės nurodytas vaiko miego laikas vakare, atsižvelgiant į vaiko amžių, kelia tam tikrų abejonių, ar atsakovė iš tiesų laikosi tokio vaiko dienos režimo. Be kuriuo atveju šis atsakovės argumentas nelaikytinas objektyvia priežastimi nesilaikyti pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi iš bylos duomenų nematyti, kodėl ieškovė negalėjo vaiko rutinos planuoti taip, kad vaikas turėtų realią galimybę ketvirtadieniais 2 val. susitikti su tėvu, kaip nustatyta 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje.

38. Taigi išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė be pateisinamų priežasčių per laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. spalio 23 d. nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutarties ir ieškovei paskyrė baudą.

39. Vertinant ieškovės prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo, pažymėtina, kad šiuo atveju nustatyta, jog ieškovei už tokio pat pobūdžio pažeidimus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartimi jau buvo paskirta 1 000 Eur bauda, kurios dydis apeliacinės instancijos teismo nutartimi sumažintas iki 400 Eur. Kaip matyti iš šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių, ieškovė ir toliau nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, vadinasi, baudos tikslai pirmą kartą ieškovei paskyrus baudą nebuvo pasiekti, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovei pagrįstai paskyrė nežymiai didesnę baudą – 500 Eur, kuri šiuo atveju yra proporcinga ieškovės padaryto pažeidimo pobūdžiui, juolab įvertinus aplinkybę, kad pažeidimas tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką. Nors ieškovė pateikė papildomus duomenis apie savo turtinę padėtį (VĮ „Registrų centras“ ir AB „Swedbank“ banko išrašus), šie duomenys patys savaime, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovės keliones į užsienį, nelaikytini informatyviais ir pagrindžiančiais būtinybę sumažinti paskirtos baudos dydį.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei buvo paskirta bauda už teismo nutarties nevykdymą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės E. L. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.