- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-668-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- I. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovės E. L. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei E. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) nustatyti nepilnametės G. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės G. L. išlaikymui po 355 Eur per mėnesį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametės G. L. 1 531,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. sausio 31 d. imtinai; 4) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašo 1) pakeisti šalių vaiko pavardę ir suteikti vaikui dvinarę tėvo ir motinos (atsakovo ir ieškovės) pavardę – S. – L.; 2) nustatyti bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią: 1. iki 2025 m. sausio 1 d. tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: 1.1. tėvas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val.; 1.2. šventinių dienų metu – Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 31 d., tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra nuo 10 val. iki 12 val.; 1.3. bendravimas vyksta viešoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai. Motina atvyksta su vaiku į iš anksto šalių sutartą bendravimo vietą; 1.4. vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais; 2. nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d. imtinai tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: 2.1. tėvas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val.; 2.2. šventinių dienų metu – Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kalėdų pirmą dieną, sausio 1 d., tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra nuo 10 val. iki 18 val.; 2.3. tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir po pabendravimo grąžina į gyvenamą vietą. Bendravimas vyksta nedalyvaujant vaiko motinai; 2.4. vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais; 3. nuo 2026 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: 3.1. tėvas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; 3.2. lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra šiomis šventinėmis dienomis: per Šv. Velykas ir Naujuosius metu. Bendravimui per Šv. Velykas tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžina į gyvenamą vietą sekančią dieną po šventinės dienos iki 18 val. Bendravimui per Naujuosius metu tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina į gyvenamą vietą sausio 2 d. iki 18 val.; 3.3. nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra šiomis šventinėmis dienomis: per Šv. Kūčias ir Kalėdas. Bendravimui per Šv. Kalėdas tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžina į gyvenamą vietą gruodžio 26 d. iki 18 val.; 3.4. kiekvienais metais tėvas bendrauja su dukra šiomis šventinėmis dienomis: tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną nuo 10 iki 18 val.; 3.5. Mokslo metų atostogų metu tėvas bendrauja su dukra pusę atostogų laiko (žiemos, rudens, pavasario (Šv. Velykų), žiemos (Šv. Kalėdų). Vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku dvi savaites (gali būti mėnesis ar pusę atostogų laiko). Konkretų atostogų laiką šalys suderina tarpusavio sutarimu ne vėliau kaip 1 prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios; 3.6. tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir po pabendravimo grąžina į gyvenamą vietą. Bendravimas vyksta nedalyvaujant vaiko motinai; 3.7. tėvas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su dukra telefonu ir vaizdo skambučiais, atsižvelgiant į dukros ugdymosi ir poilsio laiką; 3.8. vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais.
3. Atsakovas taip pat prašė taikyti patikslintas (2024 m. balandžio 16 d.) laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią laikiną bendravimo su dukra tvarką: 1. I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val.; 2. Šventinių dienų metu I. S. bendrauja su dukra G. L. Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 31 d., tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 12 val.; 3. Bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei E. L.. Atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimui pasibaigus grąžina į gyvenamą vietą.; 4. Vaiko gimimo dieną vaikas švenčia kartu su abiem tėvais. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovė elgiasi priešingai vaiko interesams, akivaizdžiai ir piktybiškai trukdo dukros ir tėvo bendravimui, siekia atitolinti dukrą nuo tėvo, visokiais būdais vengia susitikimų, pastoviai keičia planus, sugalvoja įvairių nepagrįstų priežasčių, kad šie susitikimai vyktų kuo rečiau. Atsakovas nurodė, kad jam labai sudėtinga bendrauti su dukrele, nes ieškovė labai apsunkina šį bendravimą, padaro sudėtingu, kartais neįmanomu. Po 2024 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pirmame susitikime jis su dukrele bendravo dvi valandas ir šis susitikimas buvo pats laimingiausias jo ir dukrelės gyvenimuose. Visą laiką dukrelė prabuvo jam ant rankų, džiaugėsi tėčio žaidimais, tačiau tai labai nepatiko ieškovei. Ieškovė pradėjo priekaištauti, kad jis per ilgai laiko dukrelę ant rankų. Po šio susitikimo ieškovė, pamačiusi, kad dukrelė puikiai jaučiasi su tėvu, pradėjo vengti susitikimų, stengėsi, kad susitikimai neįvyktų – stengėsi keisti susitikimo vietą, siūlė žaidimų kambarius, tvirtindama, kad dukrelei mieliau žaisti su žaislais, nei su juo, į susitikimus atsivesdavo draugę su vaiku, kad galėtų dukrelės dėmesį nukreipti į kitus asmenis. Ieškovė darė ir tebedaro viską, kad dukrelė kuo mažiau bendrautų su atsakovu. Susitikimų metu pamačiusi, kad dukrelė gerai jaučiasi su juo (atsakovu), visada ją bando paimti ant savo rankų, nusukti į kitą pusę, kad ji nematytu tėčio ir negalėtų su juo bendrauti. Ieškovė visada siūlo į susitikimus atvykti su miegančia dukrele, kai akivaizdu, kad miegodama ji negalės bendrauti su tėčiu. Visada tikusi susitikimų vieta prekybos centre „Akropolis“, staiga, po 2024 m. kovo 1 d. nutarties, ieškovei tapo nebetinkama ir ji pradėjo nurodinėti vis kitas susitikimų vietas, kurios yra toli ir nuo jos pačios gyvenamosios vietos, yra nepatogios susitikti ir bendrauti su vaiku, kuriose atsakovas būtų tik kaip pašalinis asmuo, stovinti šalia vaiko (pavyzdžiui, ieškovė pasiūlė susitikti bažnyčioje vykusiame koncerte). Atsakovo teigimu, tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, kurioje nedalyvautų ieškovė. Taip pat tikslinga nustatyti konkrečias atsakovo bendravimo su dukra dienas nurodant konkretų vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamą vietą laiką.
4. Ieškovė pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, joje nurodė, kad ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose atsakovas prašė nustatyti, kad bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., kiekvieną šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val. 2024 m. balandžio 15 d. nuomonėje prašoma nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., ir kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 20 val.– padidinant bendravimo laiką nuo 2 valandų iki 9 valandų. Ieškovės teigimu, tokiu būdu nei vienas iš tėvų, ir ypač motina, su kuria dukra pastoviai gyvena, negali išvykti iš savo pastovios gyvenamosios vietos net ir kelioms dienoms – tarp ketvirtadienio ir sekmadienio yra tik dvi dienos – penktadienis ir šeštadienis, tarp sekmadienio ir ketvirtadienio yra tik trys dienos – nuo pirmadienio iki trečiadienio imtinai, taigi, jokios išvykos ilgesniam laikui neįmanomos. Atsakovas taip pat skundžiasi, kad 2024 m. balandžio 3 d. ji pranešė atsakovui, kad išvyksta į dviejų savaičių poilsinę kelionę. Taigi, abi bylos šalys pripažįsta, kad tokios kelionės gali būti (ir būna), ir į tai privalu atsižvelgti. Negalima beprasmiškai apsunkinti motinos teisės ir galimybės keliauti. Be to, nuomonėje išreikštas prašymas nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja jau ne šeštadieniais nuo 16 val. iki 18 val. – dvi valandas, o sekmadieniais nuo 11 val. iki 20 val. – net devynias valandas, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškove kvestionuoja, kur vaikas bus devynias valandas paeiliui – visuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo ne savo tikrąją gyvenamąją vietą Klaipėdoje (savo tikrąja gyvenamąja vieta atsakovas nurodo adresą (duomenys neskelbtini), nors neaišku, kokiu teisiniu pagrindu jis ten gyvena, nes gyvenimas kartu su sugyventine jos namuose nėra įformintas jokiu teisiniu dokumentu – pavyzdžiui, panaudos ar nuomos sutartimi), o deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini); kas maitins vaiką; ar vaikui bus sukurta saugi aplinka. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti, jog jis bendrauja su dukra Šv. Velykų pirmą dieną, kuri visuomet būna sekmadieniais - 2024 metais tai buvo 2024 m. kovo 31 d., taigi atsakovas jau turėjo bendrauti su dukra šią dieną nuo 10 val. iki 12 val., o tą pačią dieną – sekmadienį – jis nori bendrauti nuo 11 val. iki 20 val. – kitaip sakant, bendraus nuo 10 val. iki 20 val. (laikotarpis nuo 10 val. iki 11 val. „persidengia“). Tas pats pasisakytina ir dėl prašomo nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo Tėvo dieną – visiems puikiai žinoma, kad Tėvo diena – pirmasis birželio mėnesio sekmadienis, taigi atsakovas bendraus su dukra sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., o tą pačią dieną – pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – nuo 12 val. iki 20 val. – kitaip sakant, bendraus nuo 10 val. iki 20 val. (laikotarpis nuo 10 val. iki 11 val. „persidengia“). Prašoma nustatyti, jog atsakovas bendrauja su dukra gruodžio 31 dieną – 2024 metais gruodžio mėnesio 31 diena bus antradienis, darbo diena. Neaišku, ar darbo dieną atsakovas turės galimybę bendrauti su dukra, kuriai tuo metu bus tik metai ir keturi mėnesiai, kur jie bendraus. Prašoma nustatyti, jog atsakovas bendrauja su dukra ir atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 12 val. 2024 m. rugpjūčio 7 d. yra trečiadienis, ir neaišku, ar darbo dieną atsakovas turės galimybę bendrauti su dukra, kuriai tuo metu bus tik metai ir keturi mėnesiai, kur jie bendraus. Akivaizdu, kad kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir rugpjūčio 7 d., kuriomis atsakovas prašo nustatyti jo ir nepilnametės dukros bendravimą, 5 atvejais iš 7 bus darbo dienos, ir tampa neaišku, ar darbo dieną atsakovas turės galimybę bendrauti su dukra. Pagal atsakovo nuomonę, vaiko gimimo dieną vaikas turėtų švęsti kartu su abiem tėvais. Ieškovės teigimu, visiškai neaišku, kur ir kada (laiko atžvilgiu) vaiko gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – turėtų švęsti abu tėvai – tokio susitarimo nepasiekta, ir kyla klausimas, nuo kada iki kada (laiko prasme) ir kur (Klaipėdoje ar kitame mieste ar kitoje vietovėje; tėvo ar motinos gyvenamojoje vietoje ar viešojoje vietoje) tėvas ir motina, nesutariantys tarpusavyje, bei vaikas, kuris gali pajusti tarp jo tėvų tvyrančią įtampą, „švęs“ vaiko gimimo dieną; ar toje „šventėje“ turės teisę dalyvauti vaiko motinos ir tėvo gyvenimo partneriai (atsakovas nurodo, jog jis gyvena su savo sugyventine jos bute, taigi, dėl to, kad jis jau turi savo gyvenimo partnerę, ginčo nėra); be to, kils klausimas, kas apmoka vaiko gimimo dienos šventimo metu patirtas išlaidas – ne tik vaiko, bet ir tėvų išlaidas. Akivaizdu, kad kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), kai atsakovo nuomone, jis ir ieškovė turėtų „švęsti“ vaiko gimimo dieną, 5 atvejais iš 7 bus darbo diena, ir tampa neaišku, ar darbo dieną atsakovas turės galimybę bendrauti su dukra. Ieškovės teigimu, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką atsakovas privalės ją vykdyti, todėl atsakovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti savo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes– būtent tokia situacija susidaro ir šioje byloje, kai visiškai neaišku, ar atsakovas galės ir norės bendrauti su vaiku tokia tvarka, kurią siūlo nustatyti jis pats. Teismas nežino atsakovo darbo pobūdžio ir grafiko – atsakovas turėtų pateikti teismui savo darbo grafiką, kad teismas įsitikintų, ar atsakovas galės bendrauti su vaiku jo norima tvarka. Ieškovė nurodė, kad jai žinoma, kad atsakovas dirbo vairuotoju (atsakovas surašant 2024 m. vasario 15 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą nurodė, kad dirba UAB „Alirvėja“ vadybininku-vairuotoju), ir būdavo, kad jis išvykdavo darbo reikalais po kelias dienas iš eilės.
5. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl prašomų tikyti laikinųjų apsaugos priemonių, joje nurodė, kad neprieštarauja tėvo ir dukters laikino bendravimo santykiui ir pažymi, jog duomenų, kad vaiko tėvas negalėtų tinkamai pasirūpinti mažamete dukra ar, kad tėvo aplinkoje būtų daroma kokia nors neigiama įtaka vaikui, tarnyba neturi. Atsižvelgiant į vaiko amžių, šioje situacijoje ypač reikšminga mažamečiui vaikui nesusilpninti (neprarasti) ryšių su atskirai gyvenančiu tėvu, tačiau kiekvienas tėvų veiksmas, susijęs su vaiko, ypač tokio mažo amžiaus, poreikiais, interesais, turi būti itin rūpestingas. Natūralu, kad tokio amžiaus vaikui gali būti labiau prisirišęs prie motinos, kadangi nuo gimimo nepertraukiamai gyvena kartu su ja. 2024 m. vasario 14 d. tarnybos specialistei lankantis ieškovės ir mažametės gyvenamojoje vietoje, mergaitė dar buvo maitinama motinos pienu, todėl tarnybos vertinimu, atsakovo prašomas laikas sekmadieniais praleisti su dukra nuo 11 val. iki 20 val. (9 valandas) šiame vaiko amžiaus tarpsnyje yra kiek per ilgas ir turėtų būti trumpinamas. Nustatant vaiko bendravimo laiką su tėvu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į mažametės miego, poilsio režimą, kuris geriausiai yra žinomas vaiko motinai, nes vaikas gyvena kartu su ja ir yra jos kasdien rūpinamas. Tarnybos manymu, ieškovė turėtų nurodyti kiek kartų per dieną mažametė miega, kokia apytiksliai yra vaiko dienotvarkė ir atsižvelgiant į tai būtų galima nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laiką, kad būtų užtikrinamas tinkamas vaiko poilsio, dienos režimas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 2024 m. vasario 15 d. tarnybos specialistams lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje buvo nustatyta, jog namuose nėra vaikiškos lovelės, kitų mažametės būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų daiktų. Atsakovas Tarnybos specialistams paaiškino, jog jeigu bus nustatyta, kad vaikas gali būti pas tėvą, tuomet bus pasirūpinta vaikui reikalingais baldais / daiktais, todėl atsakovas, prašydamas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, jau šiuo metu turėtų pasirūpinti, jog jo gyvenamojoje vietoje būtų sudarytos tinkamos sąlygos visiems mažametės dukters poreikiams tenkinti ir atliepti.
6. 2024 m. balandžio 22 d. į nagrinėjamą bylą priimti įrodymai patvirtinantys atsakovo šeimos aplinkos sąlygas: gautas buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkės sutikimas leisti atsakovui bute, kuriame buto savininkė gyvena kartu su atsakovu, susitikti ir bendrauti su dukra; pateikti duomenys apie turimą vaiko lovelę, žaislus, higienos priemones, automobilio kėdutę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovo I. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo I. S. ir nepilnametės dukters G. L. bendravimo tvarką, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje: I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L. elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego rėžimą ir maitinimą. Bendravimas vyksta nedalyvaujant ieškovei E. L.. Atsakovas atvyksta pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendravimui pasibaigus grąžina vaiką į gyvenamąją vietą. Nutartį nutarta vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
7.1. Teismas pažymėjo, jog šioje (pradinėje) bylos nagrinėjimo stadijoje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovo bendravimas su bylos šalių nepilnamečiu vaiku pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai įgyvendina tėvo valdžią šalių nepilnametės dukters atžvilgiu. Teismo vertinimu ieškovė tik deklaratyviai prieštarauja atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai.
7.2. Teismo vertinimu, nustačius vaiko ir tėvo bendravimą kas antrą savaitgalį, nepagrįstai butų suvaržytos teisės į vaiko ir tėvo santykius, butų tolinamas vaiko ir tėvo ryšys, ribojamas vienas kito pažinimas.
7.3. Teismas sprendė, kad 1 metų amžiaus vaiko interesus labiau atitiktų tėvo ir vaiko bendravimas sekmadieniais po 4 valandas, kas garantuotai užtikrintų tolimesnį vaiko ir tėvo ryšio kūrimą, vystymąsi.
7.4. Teismas sprendė, jog sekmadienį nėra tikslinga nustatyti konkrečias vaiko ir tėvo bendravimo valandas, nes nėra aišku vaiko miego trukmė, valgymo laikas ir kt., todėl nustatė, kad vaikas ir tėvas kiekvieną sekmadienį bendrauja ne mažiau kaip 4 valandas, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko miego režimą ir maitinimą.
7.5. Teismo vertinimu, ieškovės dalyvavimas vaiko ir tėvo bendravime nėra būtinas, juolab, kad byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, jog atsakovo ir dukros bendravimas yra artimas ir šiltas, mergaitė noriai su juo leidžia laiką.
7.6. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog nustačius laikiną bendravimo tvarką ir švenčių bei kitomis progomis, dubliuotųsi atsakovo įprasta bendravimo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad vaiko amžius dar yra labai mažas, todėl nusprendė, kad šventinės dienos neprivalo būti išskirtos kaip atskiros dienos vaiko ir atsakovo laikiname bendravime, juolab, kad vaiko bendravimas su tėvu nustatomas kiekvieną ketvirtadienį ir sekmadienį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir dukters bendravimo tvarką. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Apeliantė, pasisakydama dėl nutarties argumento, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, nurodė, jog šiuo atveju tokia tvarka ir nutarties formuluotė, nenurodant sekmadieniais konkretaus bendravimo laiko, neleidžia išvengti konfliktinių situacijų, o atvirkščiai, jas tik sukuria ir gilina. Teismo procesinis, nors ir tarpinis, sprendimas nėra įpareigojantis ir bendravimo laiko prasme. Formuluotė „bendrauja ne mažiau kaip 4 valandas“ gali būti suprantama ir taip, kad atsakovas I. S. norės bendrauti su savo vaiku ir 9 valandas paeiliui, nes tai bus „ne mažiau“ kaip 4 valandos.
8.2. Apeliantės tvirtinimu tarp ketvirtadienio ir sekmadienio yra tik dvi dienos, tarp sekmadienio ir ketvirtadienio yra tik trys dienos, taigi, jokios išvykos ilgesniam laikui neįmanomos, tokiu būdu ieškovė E. L. negalės kur nors išvykti ilgiau nei dviem ar trims dienoms ir taip beprasmiškai apribojama jos teisė keliauti. Ieškovė negali ir neprivalo pagrįsti savo poreikių nuolat išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei, ieškovė nurodė, kad pagal tokią bendravimo tvarką ji negali išvykti ilgiau nei trims dienoms. Akivaizdu, kad tokia tvarka yra ydinga, kenkianti ir suaugusiųjų, ir nepilnamečio vaiko interesams.
8.3. Jos nuomone, teismas nesiaiškino atsakovo darbo pobūdžio ir grafiko. Atsakovas turėtų pateikti teismui savo darbo grafiką, kad teismas įsitikintų, ar atsakovas galės bendrauti su vaiku jo norima tvarka. Ieškovei žinoma, kad atsakovas jo ir ieškovės bendravimo metu dirbo vairuotoju ir būdavo atvejų, kada jis išvykdavo darbo reikalais po kelias dienas iš eilės.
8.4. Apeliantė, atsižvelgdama į vaiko interesus ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismo prašo skundą tenkinti ir nustatyti jos siūlomą atsakovo laikinąją tvarką bendravimo su dukterimi.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovas teigia, kad iki pat šiol ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie dukros miego ir maitinimo režimą. Nors ieškovė 2024 m. balandžio 19 d. į bylą pateikė nuomonę, kurioje išdėstė savo pasiūlymus dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau šioje nuomonėje ieškovė visiškai nepasisakė dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos, taip pat nepateikė jokios informacijos apie vaiko miego trukmę, valgymo tarpus ir pan. Nuomonę dėl laikinos bendravimo tvarkos ieškovė pateikė tik atskirajame skunde.
9.2. Pabrėžia, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos poreikį dažnai keliauti iš gyvenamosios vietos, o kartą ar du per metus vykstančios ieškovės atostogos negali nulemti visos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. Teismui nustačius vaiko ir tėvo bendravimą kas antrą savaitgalį, nepagrįstai butų suvaržytos teisės į vaiko ir tėvo santykius, butų tolinimas vaiko ir tėvo ryšys, ribojamas vienas kito pažinimas.
9.3. Nors ieškovė pateikė į bylą atsakovo 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. kovo 23 d., 2024 m. kovo 29 d., 2024 m. balandžio 18 d. žinutes, teigia, kad atsakovas negali laikytis jo prašomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos, tačiau, atsakovo nuomone, šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Atskirajame skunde ieškovė nutyli ir iškraipo informaciją, susijusią su atsakovo susitikimais su dukra – kiek kartų atsakovo susitikimai su dukra neįvyko dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovo galimybės bendrauti su dukra darbo dienomis yra sudėtingesnės, bet dažniausiai ketvirtadieniais atsakovas gali susitikti su dukra ir visada stengiasi tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatyta laikina atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui nesant santuokoje, nevedant bendro ūkio, (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. L.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
15. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas gali taikyti ir kitas priemones, nenustatytas minėtame straipsnyje.
16. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutartis neprivaloma ir neįmanoma įvykdyti, nes jos vykdymas įmanomas tik vienu būdu – šalims susitarus dėl konkretaus tėvo ir dukros bendravimo laiko sekmadieniais.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) pagrįstai nurodė, kad sekmadienį nėra tikslinga nustatyti konkrečias vaiko ir tėvo bendravimo valandas, nes nėra aiškus vaiko dienos režimas (miego trukmė, valgymo laikotarpiai ir kt.), todėl teisingai nustatė, kad vaikas ir tėvas kiekvieną sekmadienį bendrauja 4 valandas, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko miego režimą ir maitinimą. Nors apeliantė bendravimo tvarką kritikuoja, tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovas, ji pati iki šiol į bylą nepateikė įrodymų apie dukros miego ir maitinimo režimą. Ieškovė 2024 m. balandžio 19 d. į bylą pateikė nuomonę, joje išdėstė savo pasiūlymus dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau šioje nuomonėje ieškovė visiškai nepasisakė dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos, taip pat nepateikė jokios informacijos apie vaiko miego trukmę, valgymo laikotarpius, trukmę ir pan. Ieškovė duomenų apie vaiko dienos režimą nepateikė ir atskirajame skunde (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatytas laikinasis bendravimas sukuria prielaidas nuosekliam, sistemingam, reguliariam vaiko ir tėvo bendravimo režimui susiformuoti, atitinkamai tėvo ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui stiprinti, puoselėti, tėvo geresniems įgūdžiams rūpinantis vaiku įgyti.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abu tėvai privalo imtis priemonių ir dėti pastangas, kad teismo nutartyje numatytas tėvo susitikimas sekmadieniais su dukra įvyktų ir atsižvelgiant į vaiko poreikius būtų suderintas konkretus susitikimo laikas. Dėl nurodytų argumentų kaip nepagrįstas atmetamas apeliantės teiginys, kad teismas nepagrįstai nenurodė konkretaus bendravimo laiko sekmadieniais.
23. Atskirojo skundo 27 punkte ieškovė nurodo, kad nutarties formuluotė dėl atsakovo bendravimo su dukra sekmadieniais ne mažiau kaip 4 valandas, yra neaiški.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad formuluotė, jog atsakovas ir dukra bendrauja „kiekvieną sekmadienį ne mažiau kaip 4 valandas nepertraukiamai“ reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas atitinkama apimtimi (t. y. dėl viso galimo bendravimo laikotarpio sekmadieniais) lieka iš esmės neišspręstas.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo nustatyta siūloma laikina tėvo ir dukters bendravimo tvarka atitinka tiek tėvo, tiek vaiko interesus, tačiau siekiant, kad bendravimo tvarka būtų aiški ir konkreti, ji patikslinama iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies eliminuojant žodžius „ne mažiau“. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad tokio amžiaus vaiko interesus labiau atitiktų tėvo ir vaiko bendravimas sekmadieniais po 4 valandas, dėl to nutarties esmė nesikeičia.
27. Atskirojo skundo 28 – 36 punktuose ieškovė nurodo, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka beprasmiškai apriboja ieškovės teisę keliauti, jokios išvykos ilgesniam laikui yra neįmanomos, ieškovė negalės kur nors išvykti ilgiau nei 2 – 3 dienom, ieškovė neprivalo pagrįsti savo išvykų. Ieškovės teigimu atsakovas turėtų bendrauti su vaiku kas antrą savaitę. Šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti.
28. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kuria atsakovas su dukterimi bendrautų kas antrą sekmadienį, atsakovui nebūtų užtikrinamas net minimalus bendravimas su nepilnamete dukterimi, taip būtų pažeidžiami ne tik tėvo, bet ir vaiko interesai. Ieškovės siūloma atsakovo ir dukros bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukra tik kas antrą savaitgalį neatitinka nei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslo nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotų tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinių principų. Pritartina atsakovui, kad šiuo atveju vaiko interesas bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu yra daug svarbesnis nei motinos interesas keliauti. Pabrėžtina, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos būtiną poreikį dažnai keliauti iš gyvenamosios vietos, o kartą ar du per metus vykstančios ieškovės atostogos negali nulemti visos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.
30. Atskirojo skundo 38 – 46 punktuose apeliantė nurodo, kad visiškai neaišku, ar atsakovas galės ir norės bendrauti su vaiku tokia tvarka, kurią siūlo nustatyti jis pats, kad teismas nesiaiškino atsakovo darbo pobūdžio ir grafiko. Taip pat ieškovė pateikė į bylą atsakovo 2024 m., kovo 21 d., 2024 m kovo 26 d., 2024 m. kovo 23 d., 2024 m. kovo 29 d., 2024 m. balandžio 18 d. žinutes, kuriomis ji teigia, kad atsakovas negali laikytis jo prašomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos.
31. Dera pažymėti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi jau kartą buvo nustatyta laikina atsakovo ir dukters bendravimo tvarka (minėta nutartis panaikinta ir klausimas sprendžiamas iš naujo). Atsakovas pateikė įrodymus ir atsiliepime į atskirąjį skundą detaliai išdėstė savo poziciją šiuo klausimu – dėl atsakovo sugebėjimo vykdyti bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad atsakovas prašė nustatyti, kad jis su dukra bendrauja kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., t. y. po įprastinių darbo valandų. Kitas aspektas tas, jog kaip apskaičiavo / nurodė atsakovas, per dviejų su puse mėnesių laikotarpį (nuo kovo pradžios iki gegužės vidurio) atsakovas du kartus negalėjo susitikti su dukra dėl pateisinamų priežasčių, apie ką nedelsiant informavo ieškovę (dėl atsakovo darbo). Du susitikimai neįvyko dėl dukros ligos. Tuo tarpu net 10 kartų atsakovas negalėjo susitikti su dukra dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), jai ignoruojant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Sutiktina su atsakovu, kad faktas, jog ieškovė šiuo metu nedirba ir yra vaiko priežiūros atostogose, reiškia tai, kad ji gali laisviau organizuoti savo veiklas ir laisvalaikį. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovas geba iš esmės dalyvauti vaiko ugdyme, su juo bendrauti. Dėl to įpareigoti, kad atsakovas turi pateikti papildomus įrodymus, susijusius su darbo pobūdžiu ir grafiku, šiuo metu nėra teisinio pagrindo.
32. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką atsižvelgė į vaiko amžių, įvertino prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Nors apeliantė prieštarauja vaiko bendravimui su tėvu modeliu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas darytų žalą vaikui, ar kad bendravimas su tėvu vaikui keltų įtampą, vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu, tokių duomenų byloje nepateikta. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai teigia, kad tokio amžiaus vaikui svarbu kuo daugiau laiko praleisti kartu su tėvu, kad būtų išsaugotas tėvo ir vaiko ryšys. Tėvas turi pareigą pasirūpinti vaiku atitinkamai atsižvelgiant į jo amžių ir vaiko poreikius. Byloje nepateikta duomenų, kad tėvas negali tinkamai pasirūpinti dukra.
33. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išsprendė klausimą dėl nepilnametės dukros laikinos bendravimo tvarkos, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių galimybėmis pasirūpinti nepilnamete dukra ir kt.
Dėl kitų skundo argumentų
35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji, iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies eliminuojant žodžius „ne mažiau“, paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą nustatant, kad I. S. bendrauja su dukra G. L. kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., ir kiekvieną sekmadienį 4 valandas nepertraukiamai, suderinus bendravimo laiką su vaiko motina E. L. elektroninio ryšio priemonėmis prieš dieną, atsižvelgiant į vaiko miego rėžimą ir maitinimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.