Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2.

2018 m. spalio 17 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui A. M., trečiajam asmeniui E. K., dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. M. 2018 m. kovo 29 d. patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp A. M. ir R. M., įregistruotą 1998 m. rugpjūčio 22 d. Druskininkų miesto CMS, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Po santuokos nutraukimo A. M. palikti pavardę ,,M“, o R. M. palikti pavardę jos pačios pasirinkimu; 3) Nustatyti nepilnametės dukros E. M., gim. 2004 m. rugpjūčio 14 d. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. M.; 4) Priteisti iš A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., gimusiai 2004 m. rugpjūčio 14 d., po 190 Eur mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (2022 metų), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) Paskirti A. M. teikiamo E. M. išlaikymo lėšų tvarkytoją R. M. uzufrukto teisėmis; 6) Nustatyti A. M. bendravimo su E. M. tvarką: 6.1. Tuo atveju, kai A. M. atvyksta į Lietuvą, jis turi teisę bendrauti su dukra E. M. savaitgalio dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. arba darbo dieną, pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams iki 20.00 val. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos ir pasibaigus bendravimui perduoda vaiką į gyvenamąją vietą; 6.2. Mokinių atostogų metu A. M. turi teisę 4 (keturias) dienas bendrauti su E. M. Lietuvoje. Tėvas paima vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaiką į jos gyvenamąją vietą; 6.3. Mokinių vasaros atostogų metu A. M. turi teisę bendrauti su E. M. savo kasmetinių atostogų laikotarpiu du kartus po 7 (septynias) dienas Lietuvoje arba Norvegijoje; 6.4. A. M. ir R. M. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam pranešti SMS žinute ar elektroniniu paštu savo kasmetinių atostogų laiką. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su E. M. būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 6.5. Prieš 2 (dvi) savaites A. M. susitaria raštu (elektroniniu paštu) su R. M. dėl E. M. atvykimo atostogų į Norvegiją; 6.6. Prieš 2 (dvi) savaites A. M. praneša R. M. apie savo atvykimą į Lietuvą tikslu bendrauti su E. M.; 6.7. A. M. apmoka E. M. atostogų Norvegijoje išlaidas ir kelionės iš Norvegijos į Lietuvą išlaidas. R. M. apmoka E. M. kelionės iš Lietuvos į Norvegiją išlaidas. A. M. nemoka R. M. gyvenamosios vietos nuomos ir kelionės išlaidų, susijusių su bendravimo su vaiku užtikrinimu Norvegijoje; 6.8. Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kitos valstybės vietos laiku R. M. sudaro sąlygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis el. ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, programa Skype, Viber); 6.9. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 14 d.), pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 20.00 val. R. M. sudaro sąlygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, programa Skype, Viber); 6.10. R. M. užtikrina E. M. perdavimą – priėmimą bendrauti su A. M.; 6.11. Klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu, A. M. ir R. M. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į geriausius E. M. interesus, jos norus ir reikmes. 7) Pripažinti asmeninės nuosavybės teise R. M. 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., 9 089 Eur vertės; 8) Priteisti asmeninės nuosavybės teise R. M. 0,1299 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 12 000 Eur, su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 89 000 Eur, esančius ryto 18, Neravų k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., bendra turto vertė 101 000 Eur; 9) Priteisti asmeninės nuosavybės teise R. M. transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini) m, įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 8 d., 2 000 vertės. 10) Priteisti iš R. M. piniginę kompensaciją A. M. 45 500 Eur, kuri turi būti išmokėta visą ir iš karto nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 11) Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė 1998 m. rugpjūčio 22 d. Santuokoje 2004 m. rugpjūčio 14 d. gimė dukra E. M.. Ieškovas 2004 metais išvyko uždarbiauti į Norvegiją, o atsakovė su dukra liko gyventi Lietuvoje. Nuosavo būsto neturėjo, todėl 2013 metais pradėjo gyvenamojo namo statybą. Atsakovei vis nebuvo gana pinigų, todėl dažnai pykosi. Sudėtingą atsakovės charakterį ir elgesį, koks jis bebūtų, jis ilgą laiką stengėsi toleruoti, tačiau toliau tęsti šeimyninių santykių tiesiog nemato prasmės. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio su atsakove gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, faktiškai yra išsiskyrę. Mano, kad jų šeima iširo dėl abiejų šalių kaltės, jų tarpusavio nesusikalbėjimo, atsakovės asmeninių psichologinių problemų, kurių ilgą laiką ji nenorėjo pripažinti ir nesiekė jų atsakingai spręsti. Tolimesnis santuokos egzistavimas nebeturi prasmės, jos išsaugoti neįmanoma, vėl kartu negyvens. Prašo teismo netaikyti sutuoktinių susitaikymo termino, nes santuoka yra faktiškai iširusi, jo sprendimas nutraukti santuoką yra rimtai apgalvotas ir galutinis. Santuoką prašo nutraukti dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jam santuokinę pavardę, o atsakovei palikti pavardę jos pačios pasirinkimu. Po santuokos nutraukimo nereikalauja išlaikymo iš atsakovės, nes abu yra darbingi ir išlaikymas vienas kito atžvilgiu nereikalingas. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus prašo dukros E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Taip pat prašo nustatyti jo bendravimo su dukra tvarka. Nutraukus santuoką įsipareigoja mokėti dukros išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Neprieštarauja, kad atsakovė būtų paskirta vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Santuokoje ieškovas su atsakove nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamąjį turtą. Žemės sklypą 0,1202 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. balandžio 19 d. atsakovei padovanojo jos tėvai, šis žemės sklypas yra atsakovės R. M. asmeninė nuosavybė ir po santuokos nutraukimo jai ir atitenka. 2013 metais pradėjo gyvenamojo namo statybą atsakovės tėvų dovanotame žemės sklype. Didžia dalimi namo statybai panaudotos Norvegijoje jo uždirbtos piniginės lėšos bei finansiškai jiems padėjo jo ir atsakovės tėvai. 2016 metais namo statyba buvo pilnai baigta, įvesti dujų, vandentiekio bei kanalizacijos inžinieriniai tinklai. Prašo teismo padalyti šalių turtą natūra ir nutraukus santuoką priteisti asmeninės nuosavybės teisę atsakovei žemės sklypą su gyvenamuoju namu, įpareigojant ją išmokėti 45 500 Eur kompensaciją už jai atitenkantį turtą (44 500 + 1 000 Eur). Transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 vertės prašo priteisti atsakovei, jam išmokant 1 000 Eur kompensaciją. Santuokos metu bendrų su atsakove kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims, bankams ar kredito įstaigoms neįgijo. Apie atsakovės įsipareigojimus kitiems asmenims jam nėra žinoma.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir juose išdėstytų motyvų pagrindu prašė tenkinti, su priešieškiniu nesutiko iš dalies. Ieškovas papildomai paaiškino, kad santuokoje su atsakove kartu pragyveno aštuoniolika metų. Vėliau pradėjo nesutarti, šeimoje prasidėjo dideli barniai, kurie baigdavosi atsakovės siūlymu skirtis. Paskutinis kartas buvo prieš jam išvažiuojant į Norvegiją, atsakovė pasiūlė parduoti namą ir skirtis. Didžiausi barniai su atsakove prasidėjo kuomet ji pradėjo dirbti Lazdijuose, Veisiejuose ir grįžti naktimis. Grįžusi keldavo dukrą ir bendraudavo su ja. Siūlė atsakovei įsidarbinti arčiau namų Druskininkuose, tačiau atsakovė nesutiko. 2015 metų rugsėjo mėnesį nuvykęs į Norvegiją apie tai daug galvojo ir gruodžio mėnesį parašė atsakovei žinutę, kad priima jos sprendimą ir pasiūlė skirtis. Pirmą kartą į Norvegiją jis nuvyko padirbėti 2000 metais, o nuo 2006 metų jau dirbo pastoviai, į Lietuvą dažniausiai grįždavo kas tris mėnesius ir pabūdavo 2-3 savaites. Atsakovei siūlė atvažiuoti į Norvegiją, buvo suradęs darbą, tačiau atsakovė atsisakė, motyvuodama, kad nutrūks jos kaip mokytojos darbo stažas. Namo statybas pradėjo 2013 metais, atsakovės tėvų dovanotame žemės sklype. Jis turėjo savo santaupų virš 60 000, 50 000 Lt jam davė tėvai, dar jis už 20 000 Lt pardavė mišką. Atsakovė pardavė tėvų butą, tėvai padovanojo gautus pinigus atsakovei. Jis asmeniškai namo statyboms skyrė 80 000 Lt. Namą statė jis, padėjo uošvis ir atsakovės brolis. Pamatus darė ir namo sienas mūrijo samdyti žmonės. Kompensaciją priteisti prašo pagal jo samdyto vertintojo įvertinimą, nes atsakovės pateiktame turto vertinime yra daug netikslumų. Santuoka iširo dėl nesutarimų su atsakove, dar ir dėl to, kad sužinojo, kad kai jo nebuvo Lietuvoje atsakovė turėjo draugą. Kiek jam žinoma, tas vyras yra vedęs, turi du vaikus, o jo žmona net buvo nuėjusi pas atsakovę į mokyklą prašyti, kad nutrauktų ryšius. Palaiko ieškiniu prašomą nustatyti su dukra bendravimo tvarką, šiuo metu jis dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį perveda po 190 Eur kas mėnesį. Prieš tai jis dukrai pinigus perduodavo per savo tėvus, tačiau atsakovė juos grąžindavo. Pasitaręs su teisininku atidarė dukros vardu sąskaitą, tačiau sužinojo, kad šie jo pervedami pinigai nelaikomi kaip išlaikymas. Atvykus dukrai į Norvegiją jis ją apgyvendintų pas save arba išnuomotų namelį. Ieškovo nuomone atkurti su dukra ryšių nereikia, nes jie išlikę ir reikia tik pradėti bendrauti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį. Atsiliepime nurodė, ieškovas, nurodydamas turto vertę ir dydį yra nesąžiningas. Nors ieškovas nurodo, kad šalys kartu negyvena nuo 2016 m. gruodžio, tačiau realiai šalys kartu negyvena nuo 2015 m. rugsėjo 20 d., kuomet ieškovas paliko šeimą. Iš pateikiamų įrodymų matyti, kad dar 2015 m. gruodžio 3 d. dieną ieškovas prisipažino, kad gyvena su kita moterimi ir iš atsakovės nereikalaus nei namo, nei automobilio. Atsakovė neturi rašytinių įrodymų, koks namo baigtumo procentas buvo 2015 m. rugsėjo 20 d. Po to, kai ieškovas paliko šeimą, namo statybos nebuvo apleistos, atsakovė stengėsi išlaikyti esamą nekilnojama turtą, nes pirmus pusę metų ieškovas į jį nepretendavo. Namas stovis ieškovo išėjimo metu buvo neparuoštas žiemai. Reikėjo pabaigti sienų šildymo darbus, nes nebuvo pabaigtas klijuoti putplastis, lietus prasiskverbdavo per plyšius, tarpuose laikydavosi drėgmė. Neatidėliotinai reikėjo skardinti stogą ir kaminus, nes po lietaus ar sniego vanduo patekdavo į namo vidų ir po stogo danga. ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad ginčo namo vertė yra 89 000 Eur, nurodoma, kad nors VĮ „Registrų centre“ registruotas 62 procentų baigtumas, kuris nustatytas 2016 m. gruodžio 27 d., vertintoja vadovaujasi 2018 m. sausio 31 d. sudaryta nauja kadastrinių matavimų byla, kurioje namo baigtumas jau yra 86 procentai. Šiuo vertinimu negalima vadovautis, nes ieškovas bando dalinti turtą, prie kurio sukūrimo, kaip pats nurodo ieškinyje, jis niekaip neprisidėjo.

Atsakovė R. M. 2018 m. sausio 4 d. pateiktu priešieškiniu prašo: 1) Priteisti iš A. M. nepilnametės dukros E. M. išlaikymui po 408,75 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d.; 2) Priteisti iš A. M. 9 026,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 3) Nustatyti pereinamąjį laikotarpį vaiko ir tėvo ryšio atstatymui prieš pradedant taikyti bendravimo su vaiku tvarką; 4) Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokia tvarka: 4.1. Ieškovui priteisti transporto priemones „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2000 Eur vertės bei „R. V. Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur vertės, priteisiant atsakovei 2 000 Eur kompensaciją; 4.2. Atsakovei priteisti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 27 900 Eur vertės, kompensuojant ieškovui 1/3 turto vertės – 9 300 Eur. 5) Priteisti iš A. M. atsakovei R. M. 2 368,74 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas.

Priešieškinyje nurodė, kad neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės tik dėl to, kad siekia kuo mažiau proceso metu traumuoti dukrą. Sudarius santuoka 1998 m. rugpjūčio 22 d. jie apsigyveno tėvų bute. Ten gyveno keturis metus. Santykiai buvo geri. Visą šį laikotarpį mokėsi, ieškovas dirbo ir taip pat mokėsi, bendro biudžeto neplanavo, nes didžiąja dalimi juos išlaikė abiejų tėvai. Nuo 2002 metų pradėjo gyventi jos motinai priklausančiame bute. Dar negimus dukrai ieškovas kardinaliai pasikeitė, buvo atleistas iš darbo, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Šeimoje kildavo konfliktai. Gimus dukrai, santykiai pagerėjo, atsirado motyvacija dirbti, stengtis. Nuo 2004 metų birželio mėnesio ieškovas įsidarbino baldžiumi, darbu buvo patenkintas tik pirmus mėnesius. Pradėjo vėl piktnaudžiauti alkoholiu, santykiai šeimoje vėl pablogėjo. Iki 2006 metų pabaigos ieškovas nesistengė rasti nuolatinio darbo, nesiekė pabaigti mokslų, nenorėjo įsitvirtinti kaip specialistas Lietuvos rinkoje, todėl nusprendė vykti dirbti į Norvegiją. Ten dirbo iki 2009 metų rugsėjo mėnesio. Kas tris mėnesius kelioms savaitėms grįždavo į namus. Visomis savo uždirbtomis lėšomis ieškovas disponuodavo pats, sistemingai lėšų šeimos poreikiams nepervesdavo. Visa buitis, buto, mašinos išlaikymo našta tekdavo tik atsakovei. Perlaidų, skirtų taupymui ar namo statybai, nebuvo niekada. 2009 metais ieškovui netekus darbo, jis grįžo į Lietuvą. Iki 2012 metų nuolatinio darbo neturėjo, su terminuota sutartimi įsidarbindavo statybose iki objekto pridavimo pabaigos. Per šį laikotarpį keletą kartų buvo išvykęs į Norvegiją trumpalaikiams uždarbiams. Ieškovas turėjo santaupų, nuolat padėjo jo mama, atsakovė turėjo nuolatinį darbą, finansinių problemų šeimoje nebuvo. Tačiau buvo daug laisvo laiko, ieškovas įnyko į IT pasaulį, nuolatos gerdamas alų, paromis, o kartais ir ištisomis savaitėmis žaisdavo žaidimus, minučių tikslumu bėgdavo prie kompiuterio, kad tik suspėtų padaryti vieną ar kitą pergalę garantuojantį kareivėlių ėjimą. Tokio elgesio atsakovė netoleravo, jei tai nebuvo priimtina ir normalu. Nuo 2012 metų gegužės mėnesio ieškovas nusprendė vėl vykti dirbti į Norvegiją, tačiau jau vėliau paaiškėjo, jog nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio ieškovas praleido Prancūzijoje įkalinimo įstaigoje. Ieškovo grįžusio į namus elgesys buvo pavyzdingas. Vėl kūrė bendro gyvenimo planus, užsibrėžė daug tikslų, labai operatyviai rado darbą, užsiminė apie realias namo statybas. Banko sąlygos buvo per griežtos, todėl prie namo statybų sutiko prisidėti tėvai. Tiek vienos tiek kitos pusės tėvai prie namo dirbo nuolatos, padėdami darbininkams ar prižiūrėdami kitų darbuotojų darbus. Atsakovės mama ilgai įkalbinėjant sutiko parduoti savo nuosavą vieno kambario butą, kuriame gyveno šeima ir visas lėšas (70 000 litų) skirti būsimo namo statybai. Prasidėjus namo statyboms ieškovas nusprendė nedirbti ir visą laiką skirti statyboms darbams. Namo statybos nevyko sklandžiai, nes buvo taupomos lėšos, daugelis darbų atliekant pačių rankomis. Kol lėšų buvo, ieškovas buvo patenkintas ir aktyviai dirbo. Besibaigiant lėšoms ieškovas elgėsi grubiai, skaudino tėvus ir darbininkus, pyko jog taip greitai kai suplanavęs namo nepastatys. Namuose vyravo įtampa ir nepagarba šeimos nariams. 2015 m. pradžioje ieškovas pradėjo dirbti Lietuvoje įsikūrusioje, tačiau Norvegijos rinkai dirbančiai įmonėje. Išvažiavęs 2015 m. rugsėjo 20 d. ieškovas į namus daugiau nebegrįžo. Tik išvykus, iš jo bendradarbio gavo žinią, kad ieškovas nežinia kur, su brigada negyvena, darbe pasirodo retai, galimai nakvoja viešbučiuose. Gruodžio pirmomis dienomis ieškovas parašė, jog daugiau į namus nebegrįs, nes yra kita moteris su kuria jis planuoja gyventi. Laukė Kalėdų, SMS žinutėmis tarėsi, kaip šia žinią pasakyti vaikui. Tėvas pažadėjo grįžęs į Lietuva susitikti ir viską paaiškinti. Vaikas su ieškovu nebendrauja jau treti metai. Keletą kartų nuo ieškovo išėjimo iš namų buvo tartasi dėl susitikimų, bet ieškovas nesilaikydavo žodžio ir susitarimo. Atsakovė neprieštarauja, kad tėvas su dukra praleistu du kartus po 7 dienas mokinių vasaros atostogų metu, tačiau kategoriškai nesutinka apmokėti E. M. kelionės išlaidų į Norvegiją. Prieš nustatant bet kokią bendravimo su vaiku tvarką, būtina nustatyti pereinamą laikotarpį, kuriuo metu, būtų atkurtas vaiko ir tėvo ryšys. Dukters poreikiams patenkinti mėnesiui reikia 817,50 Eur, todėl iš ieškovo priteistinas 408,75 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai. Iš viso, per 27 mėnesius, kol šalys gyvena skyrium, ieškovas dukters išlaikymui skyrė 2 010 Eur, kas vidutiniškai mėnesiui sudaro 74,44 Eur, todėl yra susidaręs 9 026,25 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuris turi būti priteistas iš ieškovo.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė priešieškinio reikalavimus ir juose išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti, su A. M. ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad susituokus su ieškovu santykiai buvo geri. Susituokus gyveno tėvam priklausančiame bute, kadangi ieškovas nedirbo, o atsakovė mokėsi, juos faktiškai išlaikė tėvai. Vėliau planavo išvykti dirbti į Airiją, tačiau kelionė nepavyko. Ji įsidarbino Lazdijų meno mokykloje pagal paskyrimą, ieškovas nedirbo. Gimus vaikui ieškovas dirbo tik pavienius darbus, šeima buvo išlaikoma iš jos uždirbtų pinigų. Jokių ieškovo perlaidų nebuvo, tokių banko perlaidų banko sąskaitoje apskritai nėra. Lėšos, kurias uždirbo ieškovas Norvegijoje buvo panaudotos jo poreikiams tenkinti. Pirmą kartą buvo pirkta labai brangi transporto priemonė, kurią ieškovas pirko nepasitaręs su šeima ir viską ką uždirbo ieškovas buvo investuojama į jo asmeninius pomėgius. Šeimai likdavo tiks tas kas nepanaudota. Ieškovas per metus Lietuvoje prabūdavo vos kelius mėnesius, o grįždavęs rasdavo draugų ir įvairias kompanijas, piktnaudžiaudavo alkoholiu ir buvo ne kartą pakėlęs ranką prieš ją. Ieškovo elgesys buvo netoleruotinas ir provokavo įvykti tam tikram sprendimui šeimoje. Po įkalinimo ir patirtos įtampos ieškovas kaltino visus tik ne save. Atsakovė matydama tokią jo būseną stengėsi išsaugoti šeimą ir paprašė pagalbos tėvų. Tėvai turėjo sklypą, ieškovas spaudė, kad tame sklype būtų statomi namai ir ieškovas ten praleis kažkiek laiko, turės darbo. 2013 metais pardavus atsakovės mamos butą už 75 000 buvo pradėtos statybos. Kol ieškovas dirbo jų santykiai buvo geri. Tačiau kadangi atvežus statybininkams medžiagas ieškovui popietinis laikas buvo laisvas, jis daug laiko praleisdavo prie pažinčių portalų. Ji pirmus bendravimo požymius pastebėjo po devynių mėnesių ieškovui grįžus iš Prancūzijos su viena moterimi. Bendravimas buvo su tam tikru tikslu. Kantrybė trūko tada kai pamatė, kad naudojamasi atsakovės mokymosi kursais, dabartinis trečias asmuo, mokėsi norvegų kalbą, atsakovei už pečių kuriami planai. To pasekoje buvo pasakyta, kad reikia spręsti šeimos išlikimo arba ne klausimą. Paskutinį kartą atsakovei nuvykus į statybas, ieškovas pareiškė, kad reikės skirtis nes yra dar kai kas be ieškovo ir atsakovės. Ieškovui rugsėjo mėnesį išvykus į Norvegiją, spalio mėnesį pas ieškovą atvažiavo moteris ir jie visiems žinant gyveno. Ji stengėsi išsaugoti šeimą, siūlė įvairius variantus, tačiau ieškovas sakė pasirenka moterį, kurią myli. Iš pradžių ieškovas nerodė jokio noro bendrauti su dukra, pirmą dovaną padovanojo po kelių mėnesių. Ta vaiko meilė, kurią ieškovas prisirišo statydamas namus, drastiškomis priemonėm ją atstūmė. Prašo nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant ieškovui 1/3 dalį turto. Ieškovo tėvai kartais duodavo dukrai pinigų būreliams, kitų pinigų ieškovas nėra davęs. Sutinka, kad vaikas bendrautų su tėvu, tačiau nesutinka dėl vaiko išvykimą į Norvegiją, nes tam reikia sudaryti sąlygas, yra trečias asmuo, kuris nepageidauja bendrauti su vaiku. Su kitomis bendravimo sąlygomis sutinka, jeigu sutinka vaikas. Po ieškovo išvykimo name buvo išvedžiota name elektra, pajungta nuotekų sistema, pastatyti kaminai, atlikti sienų tinkavimo ir stogo skardinimo darbai. Ieškovas prie šių darbų neprisidėjo.

Ieškovas A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės R. M. priešieškinį. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Susituokę gyveno atsakovės tėvų bute, bendro šeimos biudžeto nebuvo, nes dirbo vienas. Darbu buvo patenkintas ir nors atlyginimas vėluodavo, šeimą išlaikyti padėjo abiejų tėvai. Pasitaikius galimybei išvyko dirbti į užsienį. Norvegijoje turėjo nuolatinį darbą ir kas tris mėnesius kelioms savaitėms grįždavo į namus. Prasilenkia su tiesa atsakovės teiginiai, jog šeima nesirūpino. Šeimoje tarpusavio santykiai buvo įtempti, nes atsakovė nenorėjo taikstytis su realia padėtimi, jog Lietuvoje objektyviai neturėjo galimybės uždirbti daugiau pinigų. 2013 m. pradėjo namo statybas, tam skyrė apie 60 000 Lt santaupų. Ieškovui motina skyrė 50 000 Lt lėšų, tėvas 5 000 Lt, ir dar 20 000 Lt gavo iš tėvų kuomet jie pardavė mišką. Namo statyba pareikalavo didelių materialinių ir moralinių išteklių ir žinoma atsiliepė sutuoktinių tarpusavio santykiams. Šeimoje nuolat kildavo konfliktai dėl pinigų, nes jų trūko namui užbaigti. Visi konfliktai baigdavosi vienodai – atsakovės reikalavimu nutraukti santuoką ir namą parduoti. Sudėtingą atsakovės charakterį ir elgesį, koks jis bebūtų, jis ilgą laiką stengėsi toleruoti, tačiau toliau tęsti šeimyninių santykių nebuvo prasmės. Jis susirado darbą Alytuje, o dukters gyvenimo sąlygų pagerinimui sutuoktinei išnuomojo butą. Bet atsakovė su vaiku liko gyventi tėvų bute ir grąžino jam buto nuomos mokestį. Visiškai nesuprantamas sutuoktinės elgesys, kad ji siekia atskirti ieškovą nuo dukros bei parodyti koks jis blogas tėvas. Atsakovei visada praneša apie savo atvykimą į Lietuvą tikslu pasimatyti su Evelina, tačiau pabendrauti su ja nepavyksta, nei duktė, nei atsakovė telefonu neatsiliepia. Sutuoktinė kategoriškai atsisakė priimti mokamas lėšas vaiko išlaikymui. Tuomet Evelinos vardu atidarė sąskaitą banke, į kurią moka išlaikymą vaikui, ir pastebėjo, jog atsakovė vaiko lėšomis disponuoja asmeniniams poreikiams tenkinti. Dukros poreikiams tenkinti pavieniai prekių ir paslaugų kvitai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovė kas mėnesį turi 817,50 Eur išlaidų Evelinos poreikiams tenkinti. Evelina turi kompiuterį, dviratį, baldus, riedučius, patalynę ir visą kas reikalinga būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Visiškai prasilenkia tiesa, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis santykių su dukra atstatymui. Savo dukrą labai myli, domisi jos gyvenimu ir pasiekimais mokykloje.

Druskininkų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone vaiko E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. M. geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų. Šalių dukra mokosi 7 klasėje, taip pat lanko Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos dailės skyrių, pramoginių šokių studiją, jodinėja žirgais. Ieškovo siūlomo išlaikymo sumos po 190 Eur kas mėnesį tikrai nepakaktų, nes tokiu atveju atsakovė turėtų prisidėti ženkliai didesne suma prie vaiko išlaikymo, kad visi dukters poreikiai būtų užtikrinti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, laiko veiksnys turėjo negrįžtamų padarinių vaiko ir tėvo, su kuriuo jis negyvena, santykiams. Tai lėmė tėvo ryšio su dukra praradimą. Esant tokiai situacijai, pirmiausiai turėtų būti atkurti tėvo ir dukters tarpusavio santykiai, paremti abipusiu pasitikėjimu (dažni ir reguliarūs pokalbiai, susitikimai, susirašinėjimai ir pan.). Tėvui ir dukrai pradėjus bendrauti, susiformavus artimam emociniam ryšiui tarp tėvo ir dukros, vaiko tėvų bendru sutarimu, turėtų būti nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka, kuri užtikrintų skyrium gyvenančio tėvo teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra, dalyvauti jos auklėjime.

Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti E. M. išlaikymui 408,75 Eur, taip pat nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad sutinka, kad ieškovas savo vaiko E. M. išlaikymui skirtų po 200 Eur, kitu atveju nukentėtų antro A. M. vaiko poreikiai, t. y. sūnaus A. M., poreikiai.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuota tinkamai.

Ieškovo A. M. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovės R. M. priešieškinis tenkintinas iš dalies.

A. M., jo atstovės, atsakovės R. M., jos atstovės paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. ir R. M. santuoką įregistravo 1998 m. rugpjūčio 22 d. Druskininkų miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 metų gruodžio mėnesio gyvena atskirai, bendro ūkio neveda.

Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

I. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

R. M. nurodo, kad santuoka iširo dėl A. M. kaltės, kadangi jis paliko šeimą dėl kitos moters, tačiau ji neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, siekiant netraumuoti nepilnametės dukros. Nors nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų svarstyti ieškovo kaltės klausimą dėl santuokos iširimo, teismas atsižvelgia į atsakovės R. M. išreikštą poziciją. Bylos medžiaga nustatyta, kad santuokiniai santykiai nesiklosto nuo 2015 metų gruodžio mėnesio, sutuoktiniai nuo to laiko negyvena kartu, bendro ūkio neveda, todėl šiuo konkrečiu atveju netikslinga nustatinėti, kuris sutuoktinis yra kaltesnis dėl santuokos iširimo. Abiejų sutuoktinių elgesys, nepagarba vienas kitam, nenoras išsaugoti šeimą ir kitos visos byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kadangi abi šalys prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtas pavardes, po santuokos nutraukimo R. M. paliktina santuokoje turėta pavardė – M., A. M. jo pavardė – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

II. Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukros E. M., gimusios 2004 m. rugpjūčio 14 d., gyvenamąją vietą kartu su motina R. M.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo nėra, pagal institucijos pateiktą išvadą atsakovė tinkamai rūpinasi dukra, yra sudariusi sąlygas vaikui augti ir vystytis, dukrą lavina bei ugdo, todėl E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove R. M. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

III. Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo

Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti (atkurti jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Cristescu prie Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.

Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovas gyvena Norvegijoje, kas sumažina jo galimybes dalyvauti dukros auklėjime, matytis su ja ar kitaip bendrauti. Atsakovė nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovas bendrautų su dukra, tačiau dukrai sutikus, išskyrus dukros vykimą į Norvegiją bei nesutinka su ieškinyje ieškovo reiškiamu reikalavimu atsakovei apmokėti dukros kelionės į Norvegiją išlaidas. Taip pat prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį vaiko ir tėvo ryšio atstatymui prieš pradedant taikyti bendravimo su vaiku tvarką. Tokią pat pozicija išdėstyta ir institucijos teikiančios byloje išvadą. Visgi psichologės bendravusios su šalių dukra nuomone, ryšys tarp ieškovo ir dukros nėra nutrūkęs, tačiau dukra jaučia tėvui pyktį. Teismas daro tokią pat išvadą išklausęs šalių dukrą, tai, jog šiuo metu yra nutrūkęs bendravimas tarp dukros ir tėvo, negali būti siejamas ir vertinama tarpusavio ryšio praradimo kontekste. Akivaizdu, kad dukra jaučia nuoskaudas dėl paties ieškovo elgesio, ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi atskirai. Mergaitė nuosekliai paaiškino atsisakymo, kodėl šiuo metu nenori bendrauti su ieškovu, priežastis, pvz., kad ieškovas savo pasisakymais įžeidinėja jos senelius ir pan. Šalių dukra šias priežastis dėstė nuosekliai ir jos teismo vertinimu visiškai suprantamos. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad mergaitė gali būti įtakojama nebendrauti su ieškovu. Ji vardijo konkrečias situacijas dėl ko jaučia nuoskaudas, jos byloje nėra paneigtos. Dukra nurodė, kad ieškovui pakeitus savo elgesį ji neatsisako su juo bendrauti. Šalių dukra pakankamai subrendus pagal savo amžių, todėl natūralu, jog susiklosčius itin konfliktiškiems ieškovo ir atsakovės santykiams ji yra ją nuolat supančių žmonių, t. y. mamos (atsakovės) ir kartu gyvenančių senelių pusėje, o ieškovo galimai pasakyti neigiami pasisakymai apie ją supančius žmonės, dukrą skaudina. Teismo vertinimu tiek ieškovas tiek ir atsakovė nepaisant jų pačių nesutarimų, turi ir privalo dėti visas pastangas, kad mergaitė bendrautų su abiem tėvais, kadangi vėliau tai gali turėti negrįžtamų pasekmių ir ieškovui, taip pat ir atsakovei. Šalims išaiškintina, tai, jog būtent dukros interesai turi būti svarbesni nei tarp jų kilę nesutarimai. Pažymėtina ir tai, kad civilinis įstatymas taip pat numato pareigą ir atsakovei rūpintis dėl vaiko su jo tėvu bendravimo, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Minėta, kad atsakovė neprieštarauja ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, tačiau nesutinka apmokėti E. M. kelionės išlaidų į Norvegiją. Su tokia atsakovės pozicija teismas negali nesutikti. Teismas pažymi, kad bendraudamas su dukra ieškovas realizuoja savo teisę matytis su dukra, palaikyti su ja ryšį, todėl tai yra paties ieškovo pareiga rūpintis ir išlaidomis, kurias jis patiria įgyvendindamas savo teisę. Ieškovas savo valia pasirinko gyvenimą kitoje šalyje, šiuo konkrečiu atveju Norvegijoje. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dar neaišku, kur dukra gyventų atvykusi į Norvegiją, t. y. arba jo šeimoje arba jai išnuomotų namelį. Nesant aplamai tokių įrodymų kur gyventų mergaitė atvykusi į Norvegiją, įvertinus ieškovo trečiojo asmens – ieškovo draugės atsiliepime išdėstytus argumentus, toks ieškovo reikalavimus negali būti tenkinamas. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra jos gyvenamoje šalyje ar jo gyvenamojoje šalyje, neperkeliant kitiems asmenimis papildomų įpareigojimų ar finansinės naštos. Juo labiau dukrai pageidaujant nuvykti pats ieškovą, ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos padengti dukros kelionės į Norvegiją ir jos gyvenimo išlaidas. Ieškovo pageidavimas įpareigoti atsakovę rūpintis dukros kelione į Norvegiją, kad jis galėtų pabendrauti su dukra ir permesti finansinę naštą atsakovei, kuri gauna ne tik mažesnes pajamas, bet ir jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei yra nelogiškas, todėl ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies.

IV. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Ieškovas prašo priteisti iš jo išlaikymą dukrai po 190 Eur kas mėnesį, o atsakovė prašo priteisti iš ieškovo dukrai po 408,75 Eur kas mėnesį. Prašydama priteisti iš ieškovo šią sumą atsakovė nurodo, kad dukters poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga suma yra 817,50 Eur. Šią sumą sudaro: drabužiams ir avalynei – 100 Eur; jojimo būreliui – 82,50 Eur (mokestis už būrelį, nuvežimo išlaidos, išlaidos aprangai ir avalynei); pramoginių šokių būreliui – 90 Eur; dailės mokyklai – 45 Eur; nuvykimas į būrelius – 5 Eur; matematikos ir anglų kalbos korepetitoriams – 70 Eur; telefono išlaidos – 20 Eur; sveikatos profilaktikai – 10 Eur; maistui – 250 Eur; higienos priemonėms – 20 Eur; smulkioms išlaidoms – 60 Eur; knygoms, pratyboms ir mokyklinėms priemonėms 15 Eur; taip pat kitoms išlaidoms (internetui, kompiuteriui, baldai, dviratis ir t. t.) – 50 Eur.

Nagrinėjamu atveju šalių dukra yra keturiolikos metų amžiaus. Bylos duomenimis šalių dukra yra aktyvi, lanko įvairius būrelius, dukrai samdomi korepetitoriai, kas be abejonės reikalauja papildomų išlaidų. Bylos duomenimis ieškovo darbo užmokestis yra 2 090 Eur į mėnesį, atsakovės maždaug 800-900 Eur į mėnesį. Akivaizdu, kad ieškovo pajamos ženkliai didesnės nei atsakovės, tačiau kartu sutiktina su ieškovo pozicija, kad pragyvenimo lygis Norvegijoje, kurioje gyvena ieškovas yra aukštesnis nei Lietuvoje. Bet būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė gyvena kartu su dukra ir jai tenka visa našta tenkinant dukters poreikius, ieškovas tuo tarpu gyvena užsienyje, dėl ko tokios galimybės, neturi. Teismas įvertina atsakovės nurodytas dukros poreikiams tenkinti skiriamas išlaidas, bet pripažįsta, kad ne visos atsakovės nurodytos išlaidos yra pagrindžiamos įrodymais, todėl teismas spręsdamas priteistino išlaikymo šalių dukrai klausimą, vadovaujasi šalių gaunamomis pajamomis, įvertina dukros amžių, jos užklasinę veiklą (lankomus būrelius) bei šalių išdėstytus argumentus. Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus teisme, išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę dėl išlaikymo dydžio. Įvertinus šalių nepilnametės dukros amžių, poreikius, ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas pripažintina, kad 600 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai atitinka proporcingumo principą, tad iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. M. periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 4 d. iki E. M. pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu ieškovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą ir jam lieka pakankamai pajamų (2 090 – 300 = 1 790 Eur) jo ir naujos šeimos poreikių užtikrinimui. Nors trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad priteisus didesnį nei 200 Eur išlaikymą bus pažeisti kito ieškovo vaiko, t. y. A. M. interesai, teismas su tokiu argumentu kategoriškai nesutinka ir pažymi, jog ne tik ieškovas turi išlaikyti savo sūnų, tačiau tokią pat pareigą turi ir trečiasis asmuo, o ieškovui šiuo konkrečiu atveju kyla vienoda pareiga teikti išlaikymą abiem savo vaikams. Be to, ieškovas gyvendamas kartu su sūnumi gali skirti jam daugiau dėmesio ir tokiu būdu prisidėti prie jo poreikių tenkinimo ne tik pinigine prasme, skirtingai nei dukros gyvenančios kitoje šalyje atžvilgiu.

Nepilnametės dukros E. M. išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise atsakovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

V. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 9 026,25 Eur įsiskolinimą už nepilnametės dukters išlaikymą nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju atsakovė susidariusį įsiskolinimą skaičiuoja po 408,75 Eur kas mėnesį, nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. minusavusi ieškovo dukrai pervestas lėšas (27x408,75=11 036,25-2010). Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutinka. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2016 metų gegužės mėnesį atidarė dukros vardu banko sąskaitą į kurią 2016 m. pervedė 510 Eur, 2017 m. pervedė 775 Eur, taip pat į atsakovės sąskaitą 2017 metais pervedė 950 Eur. Be to, davė dukrai 400 Eur šunio pirkimui, už 200 Eur nupirko akinius bei per savo tėvus nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. perdavė 1 200 Eur, t. y. po 50 Eur kas mėnesį. Minėta, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą skaičiuoja po 408,75 Eur, t. y. priešieškiniu prašomą priteisti iš ieškovo išlaikymo sumą. Teismas jau pirmiau šiame sprendime konstatavo, kad įvertinus dukros amžių, jos poreikiams tenkinti pakanka 600 Eur, o iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai – 300 Eur, tačiau tai dar nereiškia, kad būtent tokia suma turi būti vertinama kaip kriterijus skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą. Skirtingai, nei priteistino išlaikymo atveju, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovo po 408,75 Eur atsakovė privalo pagrįsti šią sumą leistinais įrodymais, kad būtent tokią sumą išleido dukters poreikiams, kai jos gaunamos pajamos artimos išlaidoms dukros poreikiams tenkinti. Teismui nepateikti visi šias išlaidas pagrindžiantys leistini įrodymai, t. y. kad būtent 817,50 Eur atsakovė nuo šalims pradėjus gyventi skyrium, kiekvieną mėnesį išleido dukros poreikiams. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė susirašinėdama su ieškovu nurodo, jo dukros poreikiams tenkinti per mėnesį skiria 500 Eur ir daugiau, o prašys priteisti iš ieškovo tokias išlaidas, kokias patars advokatė ir kuo didesnes. Taip pat iš rašytinių byloje įrodymų matyti, kad atsakovė rašydama ieškovui nurodo, kad atsisakys ieškovo tėvų dukrai perduodamų pinigų, grąžins ieškovo pervestus 400 Eur, nurodo, jog dukra nedėvės ieškovo dukrai perduotų drabužių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas gyvendamas skyriumi su atsakove teikė dukrai išlaikymą, tačiau akivaizdu, kad esant konfliktinei situacijai nelabai buvo norima tai priimti. Esant aptartai situacijai ir atsakovei nepateikus įrodymų pagrindžiančių jos prašomas tokias dukros poreikiams išleistas išlaidas, teismas spręsdamas išlaikymo įsiskolinimą vadovaujasi suformuotoje teismų praktikoje priteistinu išlaikymo vaikui dydžiu, kartu pažymėdamas, kad ieškovui palikus šeimą dukra buvo 11 metų amžiaus, akivaizdu, jog jos poreikiai skyrėsi nuo šios dienos poreikių ir atitinkamai skyrėsi jos išlaikymo išlaidos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Analogiškos nuostatos taikomos ir sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuomet tėvai nėra susitarę dėl vaiko išlaikymo dydžio ar jis nėra nustatytas teismo sprendimu. Bylos duomenimis šalių santykiai nutrūko nuo 2015 metų gruodžio, todėl būtent nuo šios datos ir skaičiuojamas priteistinas iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimas dukrai. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. minimali mėnesinė alga buvo 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 380 Eur. Minėta suma atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai dukros poreikiams išleistą sumas, laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad šalių santykiai galutinai nutrūko 2015 m. gruodžio mėnesio ieškovas vadovaujantis teismų suformuota praktika privalėjo dukrai iki ieškinio pateikimo teismui dienos dukros išlaikymui skirti: 2015 m. gruodžio mėn., – 162,50 Eur; 2016 m. sausio – birželio mėn., po 175 Eur, viso 1 050 Eur; 2016 m. liepos – gruodžio mėn., – 190 Eur, viso 1 140 Eur; 2017 m. sausio – lapkričio mėn., po – 190 Eur, viso – 2 090 Eur, visa suma sudaro 4 442,50 Eur. Rašytiniais bylos ir kitais įrodymais nustatyta, kad iš viso per šį laikotarpį ieškovas dukros išlaikymui skyrė 3 291 Eur (510 + 775 + 950 + 400 + 200 + 100 + 356 ). Nors ieškovas nurodo, kad per visą pirmiau nurodytą laikotarpį jis skyrė 5 259, tačiau teismui konstatavus, kad ieškovas su atsakove negyvena nuo 2015 m. gruodžio mėnesį teismas skaičiuodamas ieškovo teiktą išlaikymą dukrai neįtraukė ieško nurodytų 500 Eur, kuriuos anot ieškovo jis paliko šeimai rugsėjo mėnesį išvykdamas į Norvegiją ir 221 Eur skirtų buto nuomai, nes šie pinigai iš bylos duomenimis ieškovui buvo grąžinti. Ieškovas taip pat nurodo, kad 1 200 Eur, t. y. po 50 Eur perduodavo per savo tėvus. Atsakovės nuomone pinigai, kuriuos šalių dukrai perduodavo seneliai neturėtų būti vertinami, kaip ieškovo teikiamas išlaikymas. Šiuo atveju pakanka duomenų teismui padaryti išvadai, kad ieškovo tėvai kiekvieną mėnesį skirdavo šalių dukrai po 50 Eur į mėnesį. Nors atsakovas nurodo, kad jis perduodavo šiuos pinigus savo tėvams, kad perduotų dukrai, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti. Teismo įsitikinimu šiuos pinigus anūkei davė seneliai iš savo gaunamų pajamų, nes nelogiška būtų manyti, kad dukrai turint banko sąskaitą, ieškovas dalį pinigų būtų pervedęs į dukros sąskaitą, o kitą dalį kažkodėl perdavęs per savo tėvus. Įvertinus išdėstytas ir pirmiau nustatytas aplinkybes atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kas sudaro 1 151,50 Eur (4 442,50 Eur – 3 291 Eur).

VI. Dėl turto padalijimo

Spręsdamas santuokos nutraukimą teismas privalo padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. M. vardu registruotas šis turtas: 0,1202 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo įgijimo pagrindas 2007 m. balandžio 19 d. Dovanojimo sutartis Nr. 15-Ž-887; 0,1299 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); bei automobilis „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo: 1) Pripažinti asmeninės nuosavybės teise R. M. 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2) Priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei 0,1299 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 3) Priteisti asmeninės nuosavybės teise R. M. transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini)m, įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 8 d. Už atsakovei priteistą santuokoje įgytą turtą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovui piniginę kompensaciją 45 500 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti išmokėta visa ir iš karto nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė priešieškiniu prašo: 1) Ieškovui priteisti transporto priemones „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), bei „R. V. S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei 2 000 Eur kompensaciją; 2) Atsakovei priteisti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kompensuojant ieškovui 1/3 turto vertės.

Nėra sutuoktinių ginčo dėl 0,1202 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas atsakovei padovanotas 2007 m. balandžio 19 d. (Dovanojimo sutartis Nr. 1638), todėl šis žemės sklypas pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe.

Jau minėta, kad ieškovas ieškiniu ir atsakovė priešieškiniu prašo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 0,1299 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant kompensaciją.

Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-137-378/2018).

Esminis nesutarimas tarp sutuoktinių yra dėl gyvenamojo namo vidutinės rinkos vertės. Ieškovas kaip įrodymą vidutinei namo rinkos vertei nustatyti pateikė UAB „Lituka“ ir Ko 2018 metų kovo mėn. turto vertinimo ataskaitą iš kurioje nurodyta, kad 0,1299 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 12 000 Eur, o gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 89 000 Eur. Taip pat pateikė VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 31 d. atliktą žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą iš kurios matyti, kad 2018 m. sausio 31 d. vidutinė namo rinkos vertė 47 800 Eur.

Atsakovė teigia, kad ieškovas ginčo turtą vertindamas, pagal 2018 metų kovo mėn. turto vertinimo ataskaitą, yra nesąžiningas. Nurodo, kad šalys kartu negyvena nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. Po to, kai ieškovas paliko šeimą, namo statybos nebuvo apleistos, atsakovė stengėsi išlaikyti esamą nekilnojama turtą, nes pirmus puse metų ieškovas į jį nepretendavo. 2016 m. gruodžio 27 d. namo baigtumas buvo 62 procentai, o ginčo namo vidutinė rinkos vertė 2017 m. gegužės 17 d. buvo 27 900 Eur. Tačiau ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad ginčo namo vertė yra 89 000 Eur, vertintoja vadovaujasi 2018 m. sausio 31 d. sudaryta nauja kadastrinių matavimų byla, kurioje namo baigtumas jau yra 86 procentai. Atsakovės nuomone namo vertė turėtų būti vertinama tuo laikotarpiu, kai ieškovas paliko šeimą, tačiau nurodo, kad įrodymų, kokia tuo metu buvo namo vidutinė rinkos vertė, pateikti negali.

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 23 ir 32 punktai). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018. Pagal CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatas, vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš byloje esančios VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 3 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/1097574, matyti, kad ginčo namo baigtumas buvo 64 procentai. Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. gegužės 23 d. pažymoje dėl turto vidutinės rinkos vertės, nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 600 Eur, o jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 900 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 9 860 Eur. Tačiau ieškovo pateiktoje VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad 2018 m. sausio 31 d. vidutinė namo rinkos vertė 47 800 Eur, namo baigtumas 84 procentai. Atsakovė nurodo, kad namo statybos buvo tęsiamos. Šias jos aplinkybes patvirtina paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai, t. y. valstybinės institucijos atliktos ir teismui pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Akivaizdu, kad ieškovas, kuris jau gyveno su kita moterimi nuo 2015 metų gruodžio mėnesio prie tolimesnių namo statybų kokiu nors būdu neprisidėjo. Kaip nepagrįsti atmestini ieškovo argumentai, kad namo statybos buvo baigtos 2014 - 2015 m., kadangi tai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas nurodė, kad nepretenduos nei į namą nei į automobilį, todėl teismo vertinimu, esant akivaizdiems įrodymams, kad šalims gyvenant skyrium atsakovė tęsė namo statybas, ginčo turto vertės nustatymas pagal ieškovo pateiktą UAB „Lituka“ ir Ko 2018 metų kovo mėnesio turto vertinimo ataskaitą prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, juo labiau, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, kad namas tikrai nėra šiuo metu tinkamas gyventi ir priešingai nei teigia ieškovas jis nėra pilnai įrengtas, kadangi praktiškai reikalinga atlikti visą namo vidaus apdailą. Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas ginčo turto vertę vadovaujasi Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. gegužės 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 900 Eur.

Atsakovė priešieškiniu prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių principo, nurodydama, kad namas pastatytas atsakovei tėvų dovanotame žemės sklype, atsakovė apmokėjo daugiau nei pusė namo vertės bei su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Byloje nėra ginčo, kas namas yra pastatytas atsakovei dovanotame sklype. Iš 2013 m. spalio trisdešimtos dienos Pinigų dovanojimo sutarties (notarinė) ir Mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovei motina padovanojo 70 000 Lt (20 237,40 Eur), tačiau, kad šie pinigai buvo panaudoti namo statybai, teismui įrodymai nepateikti. Ieškovas taip pat su patikslintu ieškiniu pateikė rašytinę dovanojimo sutartį iš kurios matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. ieškovui motina padovanojo 48 000 Lt, tačiau ši pateikta rašytinė sutartis įrodymų svarumo prasme neprilygsta atsakovės pateiktai Pinigų dovanojimo sutarčiai, kuri patvirtinta notarine tvarka, be to byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina atsakovės pinigų gavimo faktą. Iš viso ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad namo statyboms skyrė iš viso apie 60 000 Lt (17 377,20 Eur) savo lėšų. Tačiau apart rašytinės pinigų dovanojimo sutarties kiti įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes teismui, nepateikti. Neginčytina, kad atsakovei buvo dovanotas žemės sklypas, kuriame buvo statomas gyvenamasis namas, tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti kompensaciją tik už gyvenamojo namo vertę, neskaitant žemės vertės. Atsakovė nurodo, kad statant namą ieškovas pinigų neturėjo, tačiau bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas dirbo užsienyje, siųsdavo pinigus šeimai, taip pat prie namo statybų prisidėjo savo darbu. Pati atsakovė nurodė, kad ieškovas rūpinosi namo statybomis, tad net jeigu ir teismui padarius išvadą, kad tikėtina, jog atsakovės motinos dovanoti pinigai buvo panaudoti bendro turto kūrimui, nepaneigtų fakto, kad ieškovas prie šio turto kūrimo prisidėjo savo darbu, ir tai gali būti vertinama, kad šalys pasirinko tokį bendro turto kūrimo modulį. Teismo vertinimu nustačius, kad teismas dalindamas turtą, vadovausis Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. gegužės 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad ginčo namo vidutinė rinkos vertė 27 900 Eur, šiuo konkrečiu atveju nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteistina ½ kompensacija gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 13 950 Eur, atsakovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise 0,1299 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 8 d., 2 000 vertės, ieškovui priteisiant 1 000 Eur kompensaciją.

Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovui priteisti transporto priemones „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2000 Eur vertės bei „R. V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur vertės, priteisiant atsakovei 2 000 Eur kompensaciją.

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė „R. V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 19 d., parduota už 300 Eur, todėl teismas tai įvertins toliau šiame sprendime.

Šiuo atveju šalys nesutaria ir dėl to, kuriai iš šalių po santuokos nutraukimo atiteks automobilis. Teismas spręsdamas šį klausimą įvertina tai, kurio iš sutuoktinių vardu ši transporto priemonė. Iš VĮ „Regitra“ 2017 m. gegužės 25 d. pažymos apie transporto priemones, matyti, kad atsakovės vardu registruotas automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), duomenų apie kitas atsakovės turimas ir jos vardu registruotas transporto priemones, nėra. Teismo įsitikinimu, būtent atsakovė ir naudojosi šiuo automobiliu, kadangi jis registruotas jos vardu, o ieškovas naudojosi automobiliu „R. V. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris jau parduotas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų tokias aplinkybes, nes atsakovė ieškinyje nurodė, jog vežiojo dukrą į šokių varžybas, prie dukters išlaikymo išlaidų priskyrė ir automobilio kuro išlaidas, todėl atsakovei priteistinas jos vardu registruotas automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant kompensaciją. Abi šalys atsakovės vardu registruotą automobilį vertina – 2 000 Eur, ginčo dėl jo vertės, nėra. Tačiau teismas priteisdamas ieškovui kompensaciją įvertina, tai, jog ieškovas savo vardu registruotą automobilį „R. V. S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 19 d., pardavė už 300 Eur, todėl pusė šios pinigų sumos turėjo atitekti atsakovei. Tuo pagrindu iš atsakovės ieškovui priteistina 850 Eur kompensacija (1000-150).

VII. Dėl kompensacijos už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 2 368,74 Eur kompensaciją už panaudotos ne šeimos poreikiams patenkinti. Nurodo, kad ieškovas nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio praleido Prancūzijoje, įkalinimo įstaigoje. Tam, kad ieškovas galėtų gauti teisinę pagalbą, atsakovė buvo priversta apmokėti ieškovo advokato paslaugas, ji pervedė ieškovo advokatui 1 750 Eur. Taip pat, įkalinimo metu, ieškovas nedirbo, tačiau atsakovei teko už jį sumokėti 6 214 Norvegijos kronų (618,74 Eur) mokesčių, priskaičiuotų Norvegijoje.

Prašydama priteisti iš ieškovo kompensaciją atsakovė remiasi CK 3.98 straipsniu bei CK 3.115 straipsnio 2 dalimi.

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad jos sumokėtos lėšos ieškovo advokatui už teisinę pagalbą ir už ieškovą sumokėti mokesčiai Norvegijoje, buvo panaudoti asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Šios bylos kontekste teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad pati atsakovė rūpinosi advokato ieškovui paieška, tuo metu šeimoje santykiai nebuvo nutrūkę, šeima vedė bendrą ūkį. Byloje nėra duomenų, kad nors ieškovas ir buvo sulaikytas, kad jis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką. Teismo įsitikinimu, tai, jog atsakovė apmokėjo advokato išlaidas ieškovui, gali būti vertinamas, kad tai buvo padaryta šeimos interesais. Nors atsakovė nurodo, kad ji buvo priversta šias išlaidas apmokėti, tokie įrodymai teismui nepateikti. Todėl pripažintina, kad rūpindamasi ieškovo advokato paieškomis ir apmokėdama jo išlaidas, bei už ieškovą sumokėdama mokesčius Norvegijoje, atsakovė tuo metu veikė šeimos interesais ir savo iniciatyva, be to šių išlaidų ji galėjo ir nemokėti, todėl atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 2 368,74 Eur kompensaciją už panaudotos ne šeimos poreikiams patenkinti.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Nagrinėjamu atveju pagal šalių tenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus negalima pripažinti, kad viena ar kita šalis šiuo konkrečiu atveju yra laimėtoja, tenkinti ir atmesti reikalavimai savo apimtimi yra apylygiai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, teismas, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio tenkintų reikalavimų apimtį bei šalių elgesį proceso metu, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto ir šalys lieka prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 20,00 Eur išlaidos, t. y. po 10,00 Eur susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1998 m. rugpjūčio 22 d., Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 64, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, R. M. palikti santuokoje turėtą pavardę – M., A. M. palikti jo pavardę – M.

Nustatyti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Tuo atveju, kai A. M. atvyksta į Lietuvą, jis turi teisę bendrauti su dukra E. M. savaitgalio dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. arba darbo dieną, pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, iki 20.00 val. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos ir pasibaigus bendravimui perduoda vaiką į gyvenamąją vietą.

Mokinių atostogų metu A. M. turi teisę 4 (keturias) dienas bendrauti su E. M. Lietuvoje. Tėvas paima vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaiką į jos gyvenamąją vietą.

Mokinių vasaros atostogų metu A. M. turi teisę bendrauti su E. M. savo kasmetinių atostogų laikotarpiu du kartus po 7 (septynias) dienas Lietuvoje arba Norvegijoje.

A. M. ir R. M. privalo kasmet iki gegužės 1 d. vienas kitam pranešti SMS žinute ar el. paštu savo kasmetinių atostogų laiką. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su E. M. būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

Prieš 2 (dvi) savaites A. M. praneša R. M. apie savo atvykimą į Lietuvą tikslu bendrauti su E. M..

Metų porinės savaitės trečiadienį ir neporinės savaitės sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kitos valstybės vietos laiku R. M. sudaro sąlygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis el. ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, programa Skype, Viber).

Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir vaiko gimimo dieną (rugpjūčio 14 d.), pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 20.00 val. R. M. sudaro sąlygas E. M. bendrauti su A. M. naudojantis el. ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, programa Skype, Viber).

R. M. užtikrina E. M. perdavimą – priėmimą bendrauti su A. M..

Klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu, A. M. ir R. M. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į geriausius E. M. interesus, jos norus ir reikmes.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 4 d. iki jos pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės dukros E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės motinai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 151,50 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt vieno euro 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Pripažinti asmeninės nuosavybės teise R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 0,1202 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9 089 Eur vertės;

Priteisti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 0,1299 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 188,10 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 13 950,00 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise priteistą turtą.

Priteisti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)m, 2000 Eur vertės.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. M. naudai 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) kompensaciją už jai priteistą automobilį.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) išlaidų iš kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, VĮ Registrų centrui ir VĮ „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės tesimo Druskininkų rūmus.