- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- 1-137-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20286-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Kaltinamasis
- E. G.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Prokuroras
- Klaipėdos apygardos prokuratūra prokurorė Dalia Stonienė
- Advokatai
- Andrė Bakanavičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.2.17.6Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
kaltinamajam E. G. (nuotoliniu būdu), jo gynėjams advokatui Albertui Kručkauskui (nuotoliniu būdu) ir advokato padėjėjai Andrei Bakanavičienei (nuotoliniu būdu),
nedalyvaujant civilinių ieškovių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), susituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo:
E. G., nuo 2017-05-01 iki 2019-03-18 neteisėtai vykdydamas automobilių pardavimo veiklą, neužregistravęs vykdomos veiklos, siekdamas nuslėpti save kaip automobilių pardavėją, parduodamas automobilius tyčia Vilniaus mieste nuo 2017-05-01 iki 2019-03-18 klastojo automobilių pardavimo dokumentus, nurodydamas, kad automobilius parduoda UAB (duomenys neskelbtini), įrašydamas mažesnę automobilio pardavimo kainą nei realiai buvo gauta pinigų ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas pirkėjams, dėl to į Kelių transporto priemonių registrą buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio pardavėją:
1. parduodamas automobilio ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), L. I., į UAB (duomenys neskelbtini) 2017-05-17 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei 2017-05-17 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pardavimo kainą, kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentus L. I., o ji šiuos dokumentus pateikė Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini);
2. parduodamas automobilį ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), I. S., pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-02 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o jis pateikė šiuos dokumentus 2017-12-04 į VĮ Regitra Kauno filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini);
3. parduodamas automobilį ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), V. M., į UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-05 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjo asmens duomenis, automobilio techninius duomenis bei žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio kainą, t. y. nurodė, kad automobilis parduodamas už 2400 eurų, nors realiai iš V. M. gavo 4000 eurų ir pateikė dokumentus V. M., o jis pateikė šiuos dokumentus 2018-01-06 VĮ Regitra Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini);
4. parduodamas automobilį ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), G. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o jis pateikė šiuos dokumentus 2018-05-03 Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini).
5. parduodamas automobilį ,,Renault Koles“, VIN (duomenys neskelbtini), L. I. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-02 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o ji pateikė šiuos dokumentus Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini).
6. parduodamas automobilį ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), G. G. į UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-19 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pateikė G. G., o ji pateikė šiuos dokumentus 2018-10-20 VĮ Regitra Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini).
7. parduodamas automobilį ,,Peugeot Expert“, VIN (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2019-03-18 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o įmonė 2019-03-05 pateikė pažymą VĮ Regitra Avižėnų grupės darbuotojams, automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini).
E. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
E. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017-03-07 iki 2019-02-26 direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kuri numato, kad ,,patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad ,,nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nustatyta, kad ,,ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų nuostatų“, nes E. G. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, gautų 2018-11-28 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu iš apskaitą tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės L. R.: 2018 m. sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų registrų, avanso apyskaitų, kasos knygos, kasos pajamų, išlaidų orderių, atsargų inventorizacijos akto, 2018-11-30 bandomojo balanso, pelno nuostolio ataskaitos, sąskaitų aktyvumo ataskaitų, 2017-2018 darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei:
devynių PVM sąskaitų – faktūrų, kuriomis iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš viso už 29 600 Eur naudotų transporto priemonių 2017-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-03-12 Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-03-21 Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini);
dviejų pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 8100 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini): 2018-03-06 pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur; pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) – 5100 Eur;
keturių kasos pajamų orderių, kuriais pagrindė iš viso 9882 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini): 2017-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini) – 350 Eur; 2017-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3450 Eur; 2018-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini) – 5082 Eur; 2018-01-26 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur;
penkių Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis pagrindė iš viso 12 200 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims: 2017-06-07 sutarties su J. J. už 600 Eur; 2017-10-19 sutarties su R. B. už 3100 Eur; 2018-01-29 sutarties su E. V. už 3000 Eur; 2018-04-05 sutarties su A. S. už 4300 Eur; 2018-05-29 sutarties su S. Š. už 1200 Eur;
septynių PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis pagrindė iš viso 17 700 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims: 2017-06-07 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) -J. J.; 2017-10-19 (duomenys neskelbtini) - R. B.; 2018-01-29 (duomenys neskelbtini) - E. V.; 2018-04-04 (duomenys neskelbtini) - A. S.; 2018-04-09 (duomenys neskelbtini) - R. V.; 2018-05-11 (duomenys neskelbtini) - G. M.; 2018-05-29 (duomenys neskelbtini) - S. Š.;
šešių kasos pajamų orderio kvitų, kuriais pagrindė iš viso 15 040 Eur grynųjų pinigų gavimą iš fizinių asmenų už transporto priemones: 2017-10-19 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini), dėl 3100 Eur gavimo iš R. B.; 2018-04-05 - (duomenys neskelbtini), dėl 4300 Eur gavimo iš A. S.; 2018-04-09 - (duomenys neskelbtini), dėl 3500 Eur gavimo iš R. V.; 2018-05-08 - (duomenys neskelbtini), dėl 940 Eur gavimo iš S. B.; 2018-05-11 - (duomenys neskelbtini), dėl 2000 Eur gavimo iš G. M.; 2018-05-29 - (duomenys neskelbtini), dėl 1200 Eur gavimo iš S. Š., dėl ko nuo 2017-03-08 iki 2018-12-03 nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
E. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
E. G. buvo kaltinamas pagal BK 202 str. 1 d. dėl to, kad jis versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neturėdamas leidimo veiklai, kuriai ji reikalinga: E. G. nuo 2017-05-17 iki 2019-03-18, Vilniaus mieste, neteisėtai, neužregistravęs vykdomos veiklos, neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ėmėsi komercinės veiklos – prekybos naudotomis transporto priemonėmis. Jis tyčia, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. (nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas <...>, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių 9.5 punktą, kuriame nurodyta, kad „kiti individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“. E. G., siekdamas nuslėpti vykdomą veiklą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos bei apie naudotų automobilių pardavimą nuo 2017-05-17 iki 2019-03-18 internetiniame puslapyje www.autoplius.lt įdėjo ne mažiau kaip 56 skelbimus apie parduodamus automobilius. Jis iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo ne mažiau kaip 11 automobilių be apskaitos dokumentų ir juos pardavė, šios įmonės vardu išrašydamas pardavimo dokumentus fiziniams bei juridiniams asmenims:
1. 2017-05-17 automobilį ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė L. I. už ne mažiau kaip 1450 eurų;
2. 2017-10-16 automobilį ,,VW Polo“, VIN (duomenys neskelbtini) pardavė D. G. už ne mažiau kaip 3400 eurų;
3. 2017-12-02 automobilį ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė I. S. už ne mažiau kaip 2000 eurų;
4. 2018-01-05 automobilį ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė V. M. už ne mažiau kaip 4000 eurų;
5. Ne vėliau kaip 2018-03-03 automobilį ,,Peugeot 3008“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė R. V. už ne mažiau kaip 3600 eurų;
6. 2018-04-25 automobilį ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė G. S. pardavė už ne mažiau kaip 2800 eurų;
7. 2018-10-02 automobilį ,,Renault Koles“, VIN V(duomenys neskelbtini), pardavė L. I. už ne mažiau kaip 6500 eurų;
8. 2018-10-19 automobilį ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė G. G. už ne mažiau kaip 1700 eurų;
9. 2018-10-31 automobilį ,,Peugeot 407“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė UAB (duomenys neskelbtini) už ne mažiau kaip 1600 eurų;
10. Ne vėliau kaip 2019-02-28 automobilį ,,FIAT 500“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė R. V. už ne mažiau kaip 900 eurų;
11. 2019-03-18 automobilį ,,Peugeot Expert“ VIN (duomenys neskelbtini), pardavė UAB (duomenys neskelbtini) už ne mažiau kaip 2420 eurų.
E. G. iš neteisėtos veiklos gavo viso 30 370 Eur, t. y. daugiau nei 500 MGL dydžio pajamų, ir nuo 2017-05-01 iki 2019-03-18 nesumokėjo iš viso 1077,86 Eur privalomų sumokėti mokesčių ir įmokų: 191,70 Eur gyventojų pajamų mokesčių, 662,71 Eur socialinio draudimo įmokų, 223,45 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. G. nurodė, kad kaltės nepripažįsta dėl visų trijų jam inkriminuojamų veikų. Dėl pirmosios ir antrosios jam inkriminuojamų veikų (BK 202 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) parodė, kad jis turėjo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), jis buvo šios įmonės direktorius nuo šios įmonės įsteigimo iki jos pardavimo. Jis nežino, kas ten buvo nelegalaus, nes visus leidimus jis turėjo. Kaltinamasis užsiminėjo automobilių remontu ir jų prekyba. Taip pat jis dirbo pagal verslo liudijimą. Jis dirbo statybų srityje. Kaltinamasis nurodė, kad jis nebuvo išsiėmęs patento ar individualios veiklos automobilių prekybai. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo taip pat samdomų darbuotų, kurių skaičius vis kito, tačiau daugiausiai galėjo būti 5-6 darbuotojai. Kadangi jis užsiiminėjo statybų veikla, todėl pajamas gaudavo ir iš UAB (duomenys neskelbtini), ir iš statybų veiklos. Automobilius pirkdavo tiek Lietuvoje, tik užsienyje, tiek aukcionuose, tiek iš įmonių. Automobiliai būdavo įvairios būklės. Jie nebuvo prisirišę prie vienos konkrečios automobilio markės, tačiau daugiau buvo prancūziškų automobilių. Automobiliai buvo perkami iš Prancūzijos, Vokietijos, Estijos ir kt. Kaltinamasis yra įsigijęs automobilių ir iš UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pirkdavo automobilius kaip įmonė, tai matosi iš buhalterinių dokumentų, juose matosi ir tai, kad kai kurie automobiliai buvo nupirkti iš UAB (duomenys neskelbtini) ir po to grąžinti UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) prašymu aprodydavo automobilius klientams. Nurodė, kad vadybininkas R. dažnai skrisdavo į Prancūziją, atvykdavo su automobiliu ir jį palikdavo Vilniuje, o jis (kaltinamasis) tuo metu tą automobilį galėdavo parodyti kažkam, tačiau jis nepardavinėjo jų. Ar automobilius yra aprodęs užsienyje, nepamena. Jei žmogus norėdavo nusipirkti automobilį, sąskaita jau būdavo išrašyta, kuri būdavo palikta tame automobilyje. Jei reikėdavo, kaltinamasis įrašydavo į sąskaitą tik žmogaus vardą ir pavardę bei sumą, tačiau pats sąskaitų nepasirašinėdavo. Tikriausiai jis yra ėmęs pinigus už automobilius, kuriuos atiduodavo R. arba S.. Pinigų už automobilių aprodymą kaltinamasis negaudavo, tai darydavo tai už ačiū. Kartais R. kaltinamajam apžiūrėdavo automobilius užsienyje. Pinigines lėšas už tuos 11 automobilių jis yra gavęs, tačiau jas atidavė. Kaltinamasis nepažįsta L. I., nors pavardė ir girdėta, ji gali būti iš Estijos. Kaltinamasis nurodė, kad jis tiek pirkdavo, tiek parduodavo automobilius Estijoje, taip pat dalyvaudavo aukcionuose. Negali pasakyti, ar jis buvo susitikęs su šiuo asmeniu. Kaltinamasis nurodė, kad jam nieko nesako D. G. pavardė. Nurodė, kad buvo įvykis dėl automobilio Audi. Kaltinamasis nusipirko šį automobilį įmonės vardu, kadangi automobilis buvo su labai daug defektų, jis šį automobilį grąžino UAB (duomenys neskelbtini). Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) šį automobilį pardavė kitam pirkėjui, išrašė sąskaitą. Skelbimų portaluose kaltinamasis dėdavo skelbimus už mokestį savo vardu. Gali būti, kad dėdavo skelbimus ir dėl R. automobilių. Kaltinamasis nurodė, kad jam nieko nesako nei I. S. pavardė, nei automobilis Renault Megane Scenic, kadangi tokio modelio automobilių jis turėjo daug. Kaltinamasis nurodė, kad jam nieko nesako nei V. M. pavardė, nei automobilis Renault Espace. Kaltinamasis nurodė, kad jam nieko nesako automobilis Peugeot 3008. Pažymėjo, kad jis nepardavinėjo nieko V., jis turėjo reikalų su UAB (duomenys neskelbtini). Su juo šalia kaltinamasis turėjo dirbtuves, jis kaltinamajam padėdavo patvarkyti automobilį, kaltinamasis jam taip pat padėdavo, tokie jų santykiai buvo. Kaltinamasis nurodė, kad jam nieko nesako nei S. G., nei automobilis ,,Renault Espace“. Kaltinamojo teigimu, R. važinėja Renault Espace, tačiau jis nežino, ar tai tas pats automobilis. Kaltinamasis nurodė, kad jis dėdavo skelbimus į „Autoplius“, kuriame buvo gal 20-30 vietų. Kaltinamasis galėjo dėti skelbimus ir dėl tų automobilių, kurių jis neturėdavo, o būdavo tik pamatęs kažkur Prancūzijoje. Tokius automobilius kaltinamasis dėdavo tikslu pažiūrėti, kaip žmonės į šį skelbimą sureaguos ir ar domėsis tokiais automobiliais. Jei kažkas norėdavo pirkti tokį automobilį, kaltinamasis nurodydavo, jog automobilis bus už 2-3 savaičių. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, ar Audi TT skelbimas buvo įdėtas į „Autoplius“. Kaltinamasis nurodė, kad jį su S. R. siejo darbiniai santykiai. UAB (duomenys neskelbtini) įrašuose užrašai pieštuku galbūt reiškia, kad jis tą mašina pirko ar turėjo pirkti arba kažką su ta mašina darė. Kaltinamasis nebuvo nei įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), nei įforminęs kokio nors bendradarbiavimo su šia įmone. Jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), jau ilgą laiką tas pats. Kaltinamasis galėjo forminti pardavimo dokumentus, galėjo išrašyti pinigų paėmimo kvitus, tačiau dokumentų jis nepasirašinėdavo. UAB (duomenys neskelbtini) automobilių kainas kaltinamasis derindavo su R.. Galėjo būti, kad jie susirašinėjo Viber programėle. Jis nepasirašinėjo jokių dokumentų, niekur parašu nedėjo, tik galėjo įrašyti kokią nors informaciją. Kaltinamasis galėjo drausti automobilius savo, kaip fizinio asmens, vardu arba UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Už draudimą kaltinamasis mokėjo savo lėšomis. Kaltinamasis nurodė, kad automobilių remontas vykdavo nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Remontą atlikdavo tiek kaltinamasis, tiek įmonės darbuotojai. Kaltinamasis nepamena, ar jis registravosi Užimtumo tarnyboje, kažkada buvo užsiregistravęs, tačiau tai buvo tuomet, kai jis išėjo iš vienos įmonės, kurioje dirbo 10 metų. Nors šiuo metu kaltinamasis nepalaiko jokių santykių su S. R. ir R., tačiau jų tarpusavio santykiai yra draugiški. Jam pareikštų civilinių ieškinių kaltinamasis nepripažįsta. Gali būti, kad į kvitus ir sąskaitas įrašinėdavo sumas, jei mašiną parduodavo UAB (duomenys neskelbtini) , tai kaina jau būdavo sutarta, tokią kainą ir įrašydavo. Kiek būdavo įrašyta kvituose, tiek pinigų ir gaudavo, nebuvo taip, kad gaudavo mažiau nei įrašyta kvite, galėjo būti, kad gaudavo mažiau tik tokiu atveju, jei dalis pinigų būdavo pervedama pavedimu. Dokumentuose kaip fizinis asmuo jis nebūdavo nurodomas. Kaip fizinis asmuo yra įsigijęs automobilių iš UAB (duomenys neskelbtini) ir jie būdavo registruojami jo, kaip fizinio asmens, vardu. Dėl trečiosios jam inkriminuojamos veikos (BK 222 straipsnio 1 dalis) parodė, kad jis apgaulingai nieko nevedė, viską vedė buhalterija. Kaltinamasis pardavė įmonę su dokumentais. Įmonę pardavė, nes su ja buvo daug reikalų, o naudos mažai. Įmonė jos pardavimo metu įsiskolinimų neturėjo. Jis pardavė įmonę pirmą kartą. Įmonę pardavė per pažįstamus, t. y. M. M. ir moterį, kurios pavardės nepamena. M. paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad atsirado pirkėjas, kuris norėtų įsigyti jo įmonę. M. buvo reikalinga normali, veikianti įmonė, turinti PVM mokėtojo statusą. Įmonė nebuvo išregistruota iš PVM mokėtojų sąrašo. Susitikimo metu buvo kaltinamasis, M. ir dar vienas žmogus, kaip suprato, pirkėjas, kuris kalbėjo rusiškai. Buvo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentai ir viskas. Asmeniui, kuris kalbėjo rusų kalba, kaltinamasis atidavė pirkimo-pardavimo sutartį ir įmonės dokumentus, kurie buvo segtuve ir elektroninėje erdvėje. Neprisimena, ar buvo sudarytas dokumentų perdavimo aktas, bet tikriausiai ne. Neturėjo įmonės pardavimo patirties ir jam tokie dalykai nelabai įdomūs buvo. Jam niekas neskambino dėl trūkstamų dokumentų ar antspaudo. Tikriausiai kaltinamasis perdavė antspaudą su įmonės dokumentais. Kam perdavė, ar M., ar tam žmogui, negali pasakyti. M. tvarkė ten daugiau viską. Kaltinamasis po kažkiek laiko pasižiūrėjo įmonės statusą Registrų centre, Sodroje, juridinio asmens jo vardu jau nebebuvo. Sprendimas, esantis bylos 5 tome, bylos 165 lape, pasirašytas galimai ne kaltinamojo parašu. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, ką pasirašė ir ko ne, ką buhalterė pasakė padaryti, jis tą ir padarė. Kaltinamasis neįpareigojo N. Š. pakeisti duomenis Registrų centre. Kaltinamasis nurodė, kad jis prisimena, jog kažkas buvo su auditu, jis atsiėmė dokumentus iš buhalteriją tvarkiusios įmonės. Jam dokumentų pasiėmimo procesas nebuvo svarbus. Dokumentų ar sąskaitų kaltinamasis netikrino. Kiek atsimena, dokumentus pasiėmė ir perdavė. Dokumentus atsiėmė lapkričio 28 d., negali atsakyti, ar tą pačią dieną jis juos ir atidavė. Jei kažkur juos laikė, tai gal namie, neprisimena. Jis prisimena, jog jis pardavė automobilį G. M., kuris atėjo, pamatė automobilį, jam patiko ir jis jį nusipirko. G. M. automobilis buvo tvarkomas, tačiau nepamena kas tiksliai. Automobilis buvo parduotas už tiek, kiek nurodyta dokumentuose. Visi pinigai atsispindi dokumentuose. Dažniausiai automobilius parduodavo kaltinamasis, kiti žmonės buvo atsakingi už automobilių remontą. Neatsimena pardavimo S. Š.. Visi pinigai, kuriuos gavo už automobilius, buvo apskaityti. Teismui BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius bylos 8 tome, 176-190 lape, kaltinamasis juos patvirtino ir papildomai nurodė, jog dėl M. nebuvo nieko pasakęs, nes nenorėjo jo įvelti. Nurodė, kad kaltinamasis geriau prisiminė viską duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, vadinasi, jis pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu galimai kalba jis (kaltinamasis) su R. R.. Tai darbinis pokalbis apie automobilius. Kaltinamasis klausė jo, koks automobilis, kokie trūkumai, kiek pravažiavęs ir pan. Kalbėjosi apie automobilius su tikslu juos pirkti ir parduoti, kaltinamojo darbas buvo toks, bet tai nereiškia, jog jis pirko kažką, tai buvo darbinis pokalbis. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu tikriausiai kalba jis (kaltinamasis) apie kažkokį automobilį. Kaltinamasis negali pasakyti, ar jis nuvarė automobilį, ar ne, bet gal į Estiją. Kaltinamasis pirko automobilius iš Estijos, taip pat ten vykdavo ir savo reikalais. Kaltinamasis nurodė, kad jis galėjo rasti klientą tam automobiliui Estijoje ir parduoti ten automobilį. Pažymėjo, jog užstato tikriausiai jis nepaėmė, iki tol turėjo nuvažiuoti į Estiją paimti automobilį. Tačiau tiksliai nepamena to. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu kalba jis (kaltinamasis) su R., bet apie kurį konkrečiai automobilį, pasakyti negali. Negali pasakyti, kokiu tikslu kaltinamasis teiravosi dėl automobilio. Kalbama apie kažkokią gulbę, baltą mašiną. Kaltinamasis negali pasakyti, koks automobilis tiksliai. Negali pasakyti, kur ir su kuo kaltinamasis turėjo važiuoti. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu kalba jis (kaltinamasis) apie automobilį ,,Calleos“, gal jis tarpininkavo kažkam. Kaltinamajam yra greičiau ir pigiau vykti į Estiją su mašina. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu kalba jis (kaltinamasis) apie automobilį, kurį norėjo nupirkti žmonai, tačiau nepavyko susitarti ir automobilio jis nenupirko. Tai buvo ,,VW Tiguan“, vienas buvo mechanine pavarų dėže, o kitas – automatine, vienas – geresnės komplektacijos, kitas – prastesnės. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šis pokalbis vyko apie automobilius, apie Tiguan. Kaltinamajam rūpėjo šio modelio automobiliai, nes jis norėjo nupirkti žmonai, tačiau nenupirko. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, ką reiškia „nuveš šiek tiek“. Nurodė, jog A. gal vadybininkas iš UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis negalėjo patikslinti, apie kokius automobilius kalbėjo, praėjo daug laiko. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad jis negali paaiškinti, kas ta muilinė, tai buvo darbinis pokalbis. Kaltinamasis gal kažką turėjo parodyti, gal kažką būtų nupirkęs. Kaltinamojo darbas buvo pardavinėti automobilius, jis rodė tuos automobilius aikštelėje. Kaltinamojo, kaip įmonės direktoriaus, darbas buvo toks. Kaltinamasis nurodė, jog nusipirkus automobilį, ,,užsimetama“ porą šimtų ir parduodama žmogui, tai uždarbis būna tie porą šimtų. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu tikriausiai kalba jis (kaltinamasis) su R. apie automobilį „Fiat“, tačiau nepamena, apie kokį, tai darbinis pokalbis. Pokalbio metu minimi popieriai – automobilio dokumentai. Kaltinamasis nurodė, kad jis tuo metu dirbo, pardavinėjo automobilius, todėl skambino R.. Vieną kartą jis kaltinamajam skambindavo, kitą kartą kaltinamasis jam. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu kalba jis (kaltinamasis). Tai darbinis pokalbis, kalbama apie automobilius. Minima muilinė – tai automobilio pavadinimas, tačiau posėdžio metu jis negalėjo nurodyti konkretesnio automobilio. Kaltinamasis nurodė, kad jis skambino jam. Kaltinamajam nėra aišku, kodėl policija pateikė tik tuos pokalbius, kuriuose tik kaltinamasis skambino. Galbūt buvo pirktas automobilis, o jei buvo pirktas, tai tik įmonės vardu. Automobiliai, apie kuriuos kalbama pokalbio metu, gal nebuvo nupirki, nepamena. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu kalba jis (kaltinamasis) su R. apie kažkuriuos automobilius, tai darbinis pokalbis. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu kalba jis (kaltinamasis) su R. apie automobilius. Perklausius telefoninį pokalbį (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad šio pokalbio metu kalba jis (kaltinamasis) su R., tai darbo pokalbis. Negali pasakyti konkrečiai, apie kokį automobilį jie kalbėjosi.
I. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. G. parodė, kad kaltinamojo E. G. nepažįsta. Iš jo pirko VW ,,Polo“ automobilį. Paaiškino, kad per laikraščio skelbimą rado automobilį, kurį nusprendė pirkti. Automobilį rado interneto puslapyje. Nuvyko į Gariūnus, ten apžiūrėjo automobilį. Pirmą kartą patys vieni apžiūrėjo automobilį. Kontaktavo su pardavėju. Su juo buvo susitikusi porą kartų. Abu kartus tai buvo tas pats asmuo. Nesidomėjo, iš ko konkrečiai perka automobilį. Pirmą kartą susitiko turgavietėje. Ten apžiūrėjo automobilį. Antrąkart susitikus įformino pirkimo dokumentus. Automobilio valstybinio numerio neatsimena. Ten lyg Prancūzijos numeriai buvo, gali klysti. Pardavėjas dokumentus pildė prie jos akių, todėl ji matė, kaip jis juos pildė. Negali pasakyti, ar dokumentuose jau buvo ranka padarytų įrašų, rekvizitų ar parašų. Negali pasakyti, kokia buvo automobilio kaina dokumentuose. Sumokėjo lyg ir grynais – 3400 Eur, gavo čekį, kuriame buvo įrašyta ši suma. Sumokėjo tiek, kiek buvo įrašyta kvite. Negali pasakyti, kas buvo parašyta čekyje, tik mano, kad jame buvo pardavėjo parašas. Dabar jo vardo ir pavardės nežino, bet pavardė girdėta. Negali garantuoti, kad tikrai atpažins vaizdo konferencijoje esantį asmenį. Nelabai atsimena, kaip jis atrodė. Tai buvo tamsiaplaukis vyras, nesenas. Jis buvo vidutinio sudėjimo, neaukštas, bet aukštesnis už ją. Perregistravo automobilį ir gavo automobilio dokumentus. Negali atsakyti, kas pirkimo – pardavimo dokumentuose buvo nurodytas kaip pardavėjas. Pamena, kaip buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tačiau konkrečių klausimų neatsimena. Apklausa vyko Vilniuje, policijos komisariate. Neatsimena ar jai buvo pateiktos asmenų nuotraukos. Neatsimena, ar apklausos metu nurodė, kad negali atpažinti jai automobilio pardavusio asmens. Automobilio numerį nurodė, kadangi tuo metu galbūt turėjo tą numerį užsirašiusi, dar nebuvo daug laiko praėję. Negali atsakyti, ar numerį nurodė ji, ar apklausą atlikęs pareigūnas. Pažymos sąskaitos numerį žinojo, nes buvo atsivežusi pardavėjo išrašytus dokumentus į apklausą, tame tarpe ir pinigų paėmimo kvitą, kuris buvo pildytas ranka to asmens, kuris įformino pardavimą. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jai nėra žinoma. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 87-89), ji savo parodymus patvirtino, nurodė, kad aplinkybes geriau atsiminė apklausos ikiteisminio tyrimo metu.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2019 m. balandžio 2 d. duotų liudytojos D. G. parodymų (t. 1, b. l. 85-89, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad ji 2017-10-16 įsigijo 2011 metų automobilį VW Polo. Iš ko įsigijo minėtą automobilį tikslių duomenų neprisimena. Apie automobilio pardavimą sužinojo nuvykusi į Gariūnų turgų, kur automobilis stovėjo parduodamų automobilių stovėjimo aikštelėje, kartu su pardavėjo kontaktais. Su pardavėju bendravo iš pradžių telefonu, kurio neturi išsisaugojusi. Po keleto dienų atvyko į aikštelę, susitiko su automobilio pardavėju. Tai buvo vyriškis, (duomenys neskelbtini) amžiaus, tamsių plaukų, ūgis maždaug 180 cm., liekno kūno sudėjimo, plaukai buvo trumpai kirpti. Atpažinti automobilį pardavusio asmens liudytoja negali, kadangi neįsidėmėjo jo veido ir negali atgaminti jo bruožų. Tą dieną automobilio nepirko, tiki apžiūrėjo. 2017-10-16 paskambino automobilio pardavėjui ir susitarė susitikti auto servise, adresu (duomenys neskelbtini). Į servisą pardavėjas, kurio nei vardo, nei pavardės pastaroji nežino, atvyko su parduodamu VW Polo. Servise patikrinus automobilį, pardavėjui pinigai buvo perduoti tame pačiame servise. Kiek prisimina automobilis buvo iš Prancūzijos ir ant jo buvo uždėti Prancūziški numeriai, (duomenys neskelbtini). Po pinigų perdavimo kartu su pardavėju vyko į Regitrą ir automobilis buvo užregistruotas D. G. vardu. Įsigyjant automobilį buvo užpildyta pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas, (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai buvo užpildyti tame pačiame servise, po automobilio apžiūros. Automobilio įsigijimo dokumentų blankus pats pardavėjas davė ir ji juos užpildė pati, o pardavėjas tik pasirašė. Ant automobilio įsigijimo dokumentų pasirašė automobilį pardavęs asmuo. Ji matė, ant dokumentų yra ir moters rekvizitai ir parašas, tačiau negali pasakyti, ar tą parašą padėjo pats pardavėjas, ar jis buvo pasirašytas prieš jai įteikiant dokumentus. Jokia moteris sandoryje nedalyvavo. Automobilio pardavėjui buvo sumokėta vienu kartu 3400 eurų, grynaisiais pinigais. Jai buvo išduotas sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, t. y. pinigų priėmimo kvitas, (duomenys neskelbtini). Sumokėjimą patvirtinantis dokumentas buvo užpildytas servise, kai buvo perduoti pinigai, patį dokumentą pildė ji ir jį pasirašė pardavėjas. Avansas už automobilį mokamas nebuvo. Tiek pinigų priėmimo kvite, tiek pažymoje - sąskaitoje buvo nurodyta 3400 eurų suma. Tiek kiek nurodyta automobilio pardavimo dokumentuose, tiek ir buvo sumokėta.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir nėra bendravęs su šiuo asmeniu dėl automobilio įsigijimo. Visus vaizdo konferencijoje dalyvaujančius žmones mato pirmą kartą. Anksčiau buvo apklaustas dėl automobilio pirkimo. Kiek atsimena, įmonei reikėjo automobilio. Automobilį ,,Peugeot“ pirko savo įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Automobilį jam pasiūlė draugas. Ten daugiau pažystamas buvo, todėl vardo ir pavardės nežino. Vyras tarp (duomenys neskelbtini) m. Automobilį pirko iš to pasiūliusio žmogaus. Išrašė sąskaitą ir nusipirko. Susitiko padavė pinigus ir tiek. Buvo susitikęs dukart. Pirmą kartą automobilį apžiūrėjo, o kitą kartą padavė pinigus. Viskas vyko tą pačią dieną. Abu kartus tai buvo tas pats žmogus. Mokėjo tiek, kiek buvo išrašyta sąskaitoje. Jis kainavo virš 1000 Eur. Sumokėjo grynais, išėmęs iš įmonės sąskaitos. Mokėjimą grynais pinigais iniciavo jis. Tuo metu turėjo grynų pinigų, todėl taip buvo paprasčiau. Gavo mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Dokumento prie jo akių nepildė, po to jį atsiuntė. Sutartis buvo arba jau sudaryta, ar tai jie pildė prie automobilio, nepamena. Mano, kad sutartį pildė gal ir ne tas žmogus, kuris pardavė automobilį. Dokumentai buvo popieriniai, jų negavo el. paštu. Sandoris įvyko (duomenys neskelbtini). Paduodant pinigus surašė pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi automobilis pirktas įmonei, jam reikėjo sąskaitos faktūros, ją atsiuntė. Dokumentuose nurodyta suma sutapo su faktine sumokėta suma. Nepamena, kas surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Nežinojo, kas tuo metu buvo perkamo automobilio savininkas. Nepamena, ar pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo nurodyti įmonių pavadinimai ar žmonių vardai ar pavardės. Sandoris nekėlė jam visiškai jokio įtarimo. Sutvarkė visus dokumentus, užregistravo automobilį įmonės vardu ir tiek. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma. Taip pat S. R. jam nėra žinoma. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 149-152), jis savo parodymus patvirtino, nurodė, kad aplinkybes geriau atsiminė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2020 m. birželio 12 d. duotų liudytojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S. parodymų (t. 1, b. l. 149-152, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad šalia jo namų yra automobilių remonto servisas, kuriame taiso savo automobilį. 2018 metų rudenį ieškojo automobilio savo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir serviso darbuotojas, kurio nei vardo nei pavardės pastarasis neprisimena, pasakė, kad žino kas parduoda ir davė kontaktinį telefono numerį, kurio liudytojas neišsaugojo. 2018 m. lapkričio mėn. 8 d. paskambino šiuo numeriu ir prie minėto serviso atvažiavo pardavėjas su automobiliu. Kaip atrodė pardavėjas A. S. neprisimena, negali apibūdinti, nurodė, kad tikrai buvo vyras. Perkamą automobilį apžiūrėjo prie minėto automobilių remonto serviso, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko UAB (duomenys neskelbtini) vardu, minėtam automobilio pardavėjui sumokėjo 1 600 eurų grynais. 2018-11-08, automobilio pirkimo dieną, prie minėto automobilių remonto serviso, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio pardavėjas užpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarė, kad sąskaitą-faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą atsiųs paštu. Dokumentus A. S. gavo pakankamai greitai, bet neprisimena kokiu būdu, ar paštu ar per kurjerį. Sąskaitą-faktūra bei pinigų priėmimo kvitas yra įmonės buhalterijoje. Liudytojas nurodė, kad pats asmeniškai su UAB (duomenys neskelbtini) direktore S. R., kuri yra nurodyta automobilio pardavimo dokumentuose, niekada nebendravo. E. G. nepažįsta.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir paaiškino, kad surado skelbimą ,,Autoplius“ ir išvažiavo su dukra pirkti automobilio. Automobilis buvo ,,Peugeot 3008“. Ant automobilio buvo prancūziški numeriai. Ikiteisminio tyrimo metu jis tų numerių nenurodė, tikriausiai, kai pildė protokolą, juos nurodė tyrėja. Nesidomėjo papildoma informacija apie automobilį. Tiesiog rado skelbimą, iš nuotraukų automobilis patiko, atvykus taip pat. Atvykę nerado aikštelės. Su pardavėju susisiekė tuo telefono numeriu, kuris nurodytas parodymuose. Paskambino pardavėjui, kuris aprodė automobilį. Jie liko automobilyje, o pardavėjas išėjo į savo ofisą, kur jis pildė pirkimo-pardavimo dokumentus. Pardavėjas į automobilį atėjo jau su užpildytais dokumentais. Jis nematė, kaip buvo pildomi dokumentai. Grįžo su sutartimi ir davė pasirašyti. Juos gavęs, pasirašė, įrašų juose nedarė. Tai matė dukra, kuri sėdėjo ant galinės sėdynės. Dukra nebuvo apklausta. Automobilį pirko už 5000 Eur, dokumentuose buvo įrašyta mažesnė suma – 3600 Eur, o skelbime 5200 Eur. Už automobilį atsiskaitė grynais pinigais, tą pačią dieną. Dokumentuose buvo įrašyta mažesnė suma. Neatsimena dokumentų numerių. Negali pasakyti, iš ko pirko automobilį. Kadangi buvo šalta ir snigo, pardavėjas buvo su striuke bei kepure, todėl nelabai atpažintų. Nepamena, kas buvo pardavėjas. Kiek suprato, automobilį pirko iš fizinio asmens. Automobiliu naudojasi nuo 2018 m., kai jį nusipirko. Pirmą kartą buvo apklaustas Gargžduose, policijoje. Iš pradžių nesuprato, dėl ko yra iškviestas. Apklausos metu jam rodė nuotraukas. Asmens iš nuotraukų neatpažino. Pasirašė atpažinimo protokolą. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, 29-32), jis savo parodymus patvirtino, nurodė, kad aplinkybes geriau atsiminė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2019 m. gruodžio 9 d. duotų liudytojo V. D. parodymų (t. 3, b. l. 29-32, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad 2018 vasario antroje pusėje, ,,Autopliuso“ skelbime rado tinkamą automobilį ,,Peugeot 3008“, kuris buvo Vilniuje. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas už 5200 eurų sumą. Jis su traukiniu nuvyko į Vilnių, kur su taksi nuvažiavo iki automobilių pardavimo turgaus, prie aikštelės (duomenys neskelbtini), jeigu neapsirinka. Būdamas prie aikštelės, jis pasiskambino asmeniui, su kuriuo kalbėjosi apie planuojamą pirkti automobilį, kai aptiko automobilį ,,Autopliuso“ skelbimų portale bei tarėsi dėl susitikimo 2018 m. kovo 3 d., paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens vardo nežino ir jis jam neprisistatinėjo. Pardavėjas aprodė automobilį ,,Peugeot 3008“, ant kurio buvo uždėti prancūziški valstybiniai numeriai D. K. jį tenkino perkamas automobilis, nuo 5200 eurų sumos nuleido 200 eurų ir už jį sumokėjo grynais 5000 eurų sumą. Pardavėjas buvo apie (duomenys neskelbtini), tikslaus amžiaus nurodyti negali, tačiau jam pasirodė, kad jis gan sportiško sudėjimo, ūgis apie 168 cm. Vyriškis vilkėjo sportinę šviesią aprangą, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, nes buvo tada labai šalta. Kalbėjo lietuviškai be jokio akcento. Vyriškiui aprodžius automobilį bei apsisprendus jį pirkti, pardavėjas paprašė jo asmens dokumento, kad galėtų užpildyti visus reikiamus dokumentus. Jam padavė pasą bei pardavėjo pasiliko laukti perkamame automobilyje. Pardavėjas jo paklausė, ar jis gali nurodyti mažesnę pinigų sumą nei realiai jam bus sumokama, t. y. pardavėjas pasiklausė, ar jis sutinka, kad vietoje 5000 eurų sumos būtų nurodyta 3600 eurų suma. Jis neprieštaravo, jog dokumentuose būtų nurodoma kita pinigų suma. Pardavėjas sugrįžo ir įsėdo į jo nusipirktą automobilį bei pateikė jam pasirašyti pažymą-sąskaitą bei pinigų priėmimo kvitą. Pažymos-sąskaitos vieną egzempliorių pasirašius padavė jam bei dar davė pinigų priėmimo kvito geltonąją dalį, 1 lapą. Prie šių dokumentų jis jam pateikė automobilio prancūziškuosius dokumentus. Minėtą asmenį 2018 m. kovo 3 d. matė pirmą kartą, anksčiau su juo jokių reikalų nėra turėjęs, o tuo labiau jo nepažįsta asmeniškai. Turi išsaugojęs duotus dokumentus, t. y. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini)bei pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini). Sutinka prie savo apklausos pateikti šių dokumentų kopijas, nes originalus nori pasilikti sau. Dokumentuose buvo nurodyta 3600 eurų suma, nors grynais buvo sumokėjęs 5000 eurų sumą.
Teismo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, kad su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja, pirko iš jo automobilį. Pirko Audi ,,TT“ automobilį per ,,Skelbiu.lt“. Atsimena, kad automobilis buvo nevažinėtas Lietuvoje. Nežino, koks yra asmens, iš kurio pirko automobilį, vardas ir pavardė. Jis buvo paruošęs visus dokumentus, kuriuos pateikė ,,Regitroje“. Dėl automobilio pirkimo bendravo jos vyras. Jie kartu su vyru nuvyko apžiūrėti automobilį. Pardavėjas buvo aukštesnis už ją, tvirto sudėjimo. Išskirtinių bruožų nepastebėjo. Už automobilį sumokėjo iki 2000 Eur. Davė avansą 150 Eur ar 200 Eur ir ,,Regitroje“ sumokėjo likutį. Buvo lapukas, kurį jiems išrašė pardavėjas, kai jie padavė avansą. Pardavėjas jai neprisistatė. Duodama parodymus, ji iš raštelio perskaitė jo vardą ir pavardę. Parodžius raštelį, esantį byloje (t. 1, b. l. 130), ji paaiškino, kad raštelį rašė ne jos vyras, tai yra ne jos vyro raštas, taip pat nurodė, jog nematė, kas rašė tą raštelį, lyg ir pardavėjas. Mokėjo grynais tam pačiam žmogui. Pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašinėjo ji tik ,,Regitroje“. Dokumentus atsinešė pardavėjas. Neprisimena tikslių aplinkybių. Iš anksto nieko nepildė. Nesidomėjo, iš ko pirko automobilį. Asmuo, kuris pardavė jiems automobilį, nieko nesakė dėl to, kas yra automobilio pardavėjas. Buvo kažkoks dokumentas, kuriame buvo parašyta viskas apie tą automobilį. Pirmą kartą ją apklausė policijoje Žirmūnų g. Buvo pateiktos nuotraukos asmenų atpažinimui, bet ji pasakė, kad neatsimena. Pasirašė protokolą, bet negali pasakyti, ar pasirašė dėl neatpažinimo. Išsirinkti asmens jai nesiūlė, parodė nuotraukas ir paklausė, ar kažką atpažįsta, bet ji negalėjo jo atpažinti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 125-126), ji savo parodymus patvirtino, nurodė, kad aplinkybes geriau atsiminė apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybės buvo tokios, kaip pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tik teisme buvo pamiršusi paminėti, kad automobilį nuvarė į servisą, (duomenys neskelbtini). Ten yra jų pažįstamų servisas.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2019 m. balandžio 8 d. duotų liudytojos G. G. parodymų (t. 1, b. l. 125-126, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad ji automobilį ,,Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš E. G.. Apie minėto automobilio pardavimą sužinojo iš skelbimo internete, iš kokio tinklapio neprisimena. Su automobilio pardavėju bendravo telefonu iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pardavėjo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavėjo liudytoja asmeniškai nepažįsta. Automobilio pardavėjas buvo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, plaukų nematė, kadangi buvo užsidėjęs kepurę. Radusi skelbimą, susiskambino su nurodytu asmeniu ir 2018-10-19 apie 12.00 val. nuvažiavo su vyru apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, nusprendė jį pirkti ir sumokėjo 200 eurų užstatą. Po pinigų padavimo, vyriškis parašė jai pinigų gavimo raštelį. Ant raštelio buvo užrašyta E. G., asmens kodas ir jo parašas. 2018-10-20 apie 8.00 val. susitiko su tuo pačiu vyriškiu prie "Regitra" adresu Vilniuje, Lentvario g. ir perregistravo automobilį G. G. vardu. Automobilis stovėjo netoli policijos nuovados, adresu (duomenys neskelbtini), ten jį ir apžiūrinėjo. Ar pildė pirkimo-pardavimo sutartį. liudytoja neatsimena, tačiau kiek atsimena, pardavėjas atvažiavo su jau paruoštais dokumentais ir G. G. reikėjo tik užpildyti savo duomenys ir pasirašyti. Pardavėjas jau buvo praėjęs techninę apžiūrą ir automobilis jau buvo paruoštas pardavimui. Ar ant dokumentų pardavėjas pats pasirašinėjo, nežino, pasirašymo fakto nematė. Už automobilį sumokėjo 1700 eurų t. y. 200 eurų avansą ir 1500 eurų pirkimo diena. Už įgytą automobilį atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais. Joks sumokėjimą patvirtinantis dokumentas jai išduotas nebuvo apart avanso gavimo raštelio ir pažymos-sąskaitos. Pirkimo-pardavimo dokumentuose t. y. pažymoje-sąskaitoje nurodyta suma buvo 1700 eurų. Už automobilį sumokėjo tiek, kiek yra nurodyta pažymoje-sąskaitoje. E. G., R. R., M. R., S. R. ji nepažįsta. Bendravo tik su vienu asmeniu perkant automobilį, kuris prisistatė E. G., su minėtu asmeniu daugiau nekontaktavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas apklaustas V. M. parodė, kad jo su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. Jis važinėja ,,Renault Espace“ automobiliu, kurį nusipirko turguje prieš maždaug 4,5 metus. Skelbimą rado interneto portale. Nuvyko į Gariūnus, ten apžiūrėjo automobilį, kurį rado aikštelėje pagal skelbime nurodytą informaciją. Kaina skelbime buvo apie 4000 Eur. Aikštelėje buvo žmogus, kuris aprodė automobilį, tačiau neatsimena, ar jis prisistatė. Jis buvo aukštas, lieknas. Pardavėjas nuleido 200 Eur nuo 4200 Eur sumos. Praėjo technikinę apžiūrą kartu su pardavėju, taip pat patikrino ,,Regitroje“ dokumentus ir viskas buvo gerai. Automobilį pirko už 4000 Eur, mokėjo grynais pinigais. Pinigus atidavė plonesniam lietuviškai kalbančiam žmogui, buvo dar vienas stambus vyrukas, kalbėjo rusiškai. Buvo kažkokie dokumentai, kad kažkoks žmogus dirba kažkokioje įmonėje. Įmonės pavadinimo nepamena, tik prisimena, kad ji ne Vilniuje. Dokumentuose jis nieko nerašė. Dokumentai buvo jau užpildyti, prie jų nesurašinėjo. Negali prisiminti, ar skaitė jam paduotus dokumentus. Suprato, kad dokumentuose nurodyta įmonė parduoda automobilį. Policijoje jam nedavė nuotraukų ir neprašė atpažinti žmogaus, tik klausinėjo apie įvykį. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 105-108), jis savo parodymus patvirtino, nurodė, kad aplinkybes geriau atsiminė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2019 m. balandžio 2 d. duotų liudytojo V. M. parodymų (t. 1, b. l. 105-108, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad jis maždaug prieš metus laiko, t. y. 2018 metais, buvo žiemos metas, tinklapyje autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį. Jis ieškojo automobilio „Renault Espace“ 4 kartos nuo 2008 metų. Paskambino telefono numeriu, sužinojo, kad automobilis „Renault Espace“ stovi Gariūnų turgavietės automobilių pardavimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į Gariūnų turgavietės automobilių turgaus aikštelę, kur apžiūrėjo automobilį „Renault Espace“. Tuo metu priėjo stambus aukštas vyras, kalbėjo be akcento rusiškai, atidarė automobilį, įjungė variklį, kuris tvarkingai dirbo, jie apžiūrėjo saloną, variklį, pardavėjas pasiūlė su automobiliu pravažiuoti. Ant automobilio „Renault Espace“ stiklo buvo nurodyta 4200 eurų sumą, tačiau pardavėjas pasakė, kad numes 200 eurų, parduos už 4000 eurų. Automobilis buvo parvarytas iš Prancūzijos. V. M. viskas tiko, pardavėjui davė 50 eurų užstatą, kad automobilio jis niekam neparduotų. Praėjus dviem-trims dienoms paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis rado internete autoplius.lt tinklapyje, susitarė, kad šeštadienį atvažiuos pasiimti automobilio. Gariūnų turgavietėje priėjo kitas smulkaus kūno sudėjimo aukštas vyras apie 180 cm. ūgio, kuris prisistatė (tačiau jo kontaktinių duomenų neturiu), jis kalbėjo rusiškai ir lietuviškai, jokių išskirtinių bruožų nepastebėjo. Kartu su šituo vyru jie nuvažiavo automobiliu „Renault Espace“ į techninę apžiūrą į "Regitrą" Lentvario g. 7, Vilniuje. Kur automobilis buvo apžiūrėtas, buvo nustatytas gedimas - sugadintas vienas šarnyras, todėl techninės apžiūros automobilis nepraėjo. Pardavėjas pasakė, kad savo lėšomis sutvarkys automobilį ir su V. M. susisieks. Tą pačią dieną Regitros ekspertai patikrino automobilį atlikus ekspertizę, nustatė kad mašina buvo komercinio tipo. Liudytojas paliko automobilį Regitroje pilnai ekspertizei, kad pakeistų iš komercinio tipo automobilio į keleivinį. Kitą rytą sekmadienį, su sūnumi S. M. atvažiavo į Regitrą, ten privažiavo tas vyras (automobilio pardavėjas), dar kartą automobilis "praėjo" techninę apžiūrą. Regitros patalpose jis su minėtu vyru nuėjo, surašyti pirkimo- pardavimo sutartį. Pirkimo - pardavimo sutartį pildė kartu, kiekvienas savo duomenis įrašė pats, kiek egzempliorių padarė nežino, suma buvo nurodyta 4000 eurų. Dokumentus mano, kad pasirašinėjo tas automobilio pardavėjas. Pačioje Regitroje V. M. automobilio pardavėjui padavė į rankas grynais 4000 eurų, tiek kiek buvo nurodyta pirkimo -pardavimo sutartyje, jokio pinigų gavimo patvirtinančio dokumento iš pardavėjo negavo. Sumokėjęs grynais pinigais už automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas paliko kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė kad jeigu bus problemos su automobiliu, galės paskambinti ir pardavėjas atvažiuos automobilį sutvarkyti.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad jo su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. Jis vykdo individualią veiklą, užsiima automobiliais. Neatsimena nei iš ko įsigijo automobilį, nei kiek už jį mokėjo. Kiek yra parašyta, tiek ir mokėjo. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 8-9), jis savo parodymus patvirtino. Paaiškino, kad jo paprašė pažiūrėti automobilį. Jis buvo gal 2011 m. gamybos. Jis pažiūrėjo ir automobilis nukeliavo į Italiją. Automobilį pirko iš žmogaus, susitiko su vienu asmeniu. Nebuvo įmonėje, jis atvyko ir sudarė vietoje sutartį. Pirkimo-pardavimo sutartį surašė pardavėjas sėdint automobilyje. Jis atėjo, padavė dokumentus, jis pasirašė ir sumokėjo pinigus, užregistravo automobilį ir išvyko į Italiją. Kaip atrodė automobilio pardavėjas, neatsimena, buvo panašus į jį. Pardavėjas jam neprisistatė. Nesidomėjo, kas yra automobilio pardavėjas, nežino, ar ant automobilio buvo lietuviški numeriai. Policijoje jam rodė nuotraukas, tačiau jis neatpažino nė vieno žmogaus.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2019 m. gruodžio 20 d. duotų liudytojo R. R. parodymų (t. 3, b. l. 8-10, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad automobilio ,,Fiat 500" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN (duomenys neskelbtini), buvo įsigijęs 2019-02-28. Automobilį įsigijo iš vyro, kurio anketinių duomenų nežino ir neprisimena. Automobilio skelbimas buvo patalpintas internetiniame automobilių pardavimo svetainėje ,,Autoplius". Su minėto automobilio pardavėju bendravo telefonu. Automobilio pardavėjo nepažįsta. Automobilio pardavėjas buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, daugiau neprisimena ir pardavėjo apibūdinti negali. Minėtas pardavėjas į susitikimą buvo atvažiavęs su automobiliu ,,Fiat 500" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. 2019-02-28 nuvažiavo ar į Vilniaus rajoną, ar į Trakų rajoną. Kiek prisimena Vievio miestelyje nusuko link Kernavės ir netoli Kernavės, miestelyje kurio pavadinimo neprisimena, prie parduotuvės susitiko su minėto automobilio pardavėju. 2019-02-28 sutarę mašinos pirkimo pardavimo kainą kartu su pardavėju važiavo pildyti pardavimo dokumentų. Pardavėjas savo ranka surašė Pažymą - sąskaitą. Pardavimo dokumentus surašė tas pats asmuo, kuris buvo atvažiavęs prie parduotuvės parodyti automobilį. Pardavėjui už automobilį sumokėjo 900 eurų grynais. Gavęs pinigus pardavėjas man išrašė pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini). Minėtą dokumentą užpildė iš karto automobilyje kai iš pardavėjo nusipirkau automobilį. Už automobilį sumokėjo visą sumą iš karto, avansas mokamas nebuvo. Perkant automobilį pažymoje - sąskaitoje buvo surašyta 900 eurų suma. Šią sumą įrašė pats pardavėjas. Nurodė, kad nepažįstu nei E. G., M. R., R. R., nei S. R..
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip pirkėją, juo sieja tik darbiniai santykiai. Paaiškino, kad jų įmonė UAB (duomenys neskelbtini) prekiauja naudotais automobiliais. Įmonė perka automobilius Prancūzijoje ir parduoda Lietuvoje. Automobilius perka iš įmonės uždirbtų pinigų. Už automobilius buvo atsiskaitoma tik įmonės pinigais. Pagrindinis įmonės pajamų šaltinis yra automobilių pardavimas ir krovinių pervežimas. Nedalyvaudavo renkantis, kokius automobilius įmonė pirks. Ji skirstydavo užduotis. Tuo rūpinasi vadybininkai, ji tik paskiria darbus. UAB (duomenys neskelbtini) 2017 – 2019 m. dirbo apie 10-11 žmonių. Ji yra minėtos įmonės direktorė. Direktorius koordinuoja veiksmus, rūpinasi darbuotojais, automobilių pervežimu. Finansinius klausimus vadybininkai derindavo su ja, o kitus klausimus spręsdavo savo nuožiūra. Jai nėra žinoma, ar įmonės vadybininkai parduoda automobilius savarankiškai. Kai kurie vadybininkai turėjo individualią veiklą ir kažkuo užsiimdavo. Įmonės buhalterio funkcijas atlieka jos vyras kartu su ja. Taip pat E. G. turėjo įmonę ir yra keletą kartų įsigijęs iš jų automobilius. E. G. automobilius pirkdavo kaip įmonės atstovas. Tai galėjo būti 2017-2018 m. E. G. nėra jų įmonės darbuotojas. Negali atsakyti, ar kažką atsimena apie automobilį ,,Peugeot 4007“. R. R. yra jų įmonės vadybininkas. M. R. jų įmonėje nedirba, yra R. R. brolis. R. R. pinigus įneša tik tuo atveju, kai už parduotą automobilį atsiskaitoma grynais. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos S. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 111-117), ji savo parodymų nei patvirtino, nei paneigė. Paaiškino, kad šie parodymai duoti toje byloje, kurioje įtarimai pareikšti ir jai. Buvo apklausta 2018 m., kai jai buvo pareikšti įtarimai. Ji kaip liudytoja E. G. byloje apklausta nebuvo, tik dalyvauja teisme. Negali atsakyti, ar jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save. Kaltinamasis aktas jai dar nėra surašytas. Taip pat paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų nei patvirtins, nei paneigs, naudodamasi savo teise neduoti parodymų prieš save. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymu nebegarsinti.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Automobilį ,,Renault Espace“ galėjo įsigyti 2018 m. Jis naudojosi autoplius.lt. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Su pardavėju bendravo telefonu. Nepamena, su kokiu asmeniu kalbėjo. Kaune pirko kitą automobilį. Buvo skelbimas. Tą automobilį rado kažkur Marijampolėje ar Tauragėje. Paskambino, paklausė VIN kodo. Aptarė automobilį. Renault centre patikrino automobilio ridą. Viskas buvo gerai, pradėjo tartis dėl automobilio. Jis dar paklausė, gal yra galimybė į Estiją atvaryti tą automobilį. Jam pasakė, kad nėra problemų. Automobilį į Estiją atgabeno vienas žmogus. Jį atvežė į Taliną. Kaip jis atrodė, nepamena, buvo vidutinio ūgio. Daugiau žiūrėjo į automobilį, o ne į žmogų. Automobilį atvarė vyras, kalbėjo su akcentu, buvo lietuvis. Susitiko, apžiūrėjo dar tą mašiną, viskas buvo gerai, patiko, suformino popierius ir išsiskyrė. Automobilio pardavėjas pasirašė pirkimo-pardavimo dokumentus, jis taip pat. Automobilį registravo Estijoje. Pirkimo-pardavimo kopijos sau nepasiliko. Už automobilį sumokėjo grynais – 3000 Eur, bet tiksliai nepamena. Automobilio dokumentus prie jo akių pildė pardavėjas. Gal savo pavardę parašė tuose dokumentuose, pasirašė. Jo sudėtinga pavardė, tai daug kas prašo pačiam užrašyti savo pavardę. Nekreipė dėmesio ir nepamena, ar pardavėjas buvo fizinis, ar juridinis asmuo. Pardavėjas to irgi nesakė. Jie nekalbėjo apie tai.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, porą metų buvo bendradarbiai. Jis remontuoja automobilius. Remontuodavo automobilius UAB (duomenys neskelbtini) įmonei. Kartu su E. G. autoservise remontavo automobilius. Šiuo metu jokių santykių nebepalaiko. Negali tiksliai atsiminti, kam priklausė ,,Peugeot“ ir ,,Fiat“ automobiliai. Tikriausiai yra įsigijęs automobilių iš E. G.. Gal vieną kokį ir pirko, neatsimena, bet pirkęs tikrai yra. Kai perki, išrašo sutartis ir sąskaitas faktūras. Pirko iš E. G. kaip iš įmonės atstovo. Tas sąskaitas išrašydavo E. G. savo įmonės vardu. Gali būti, jog automobilius pirko iš UAB (duomenys neskelbtini). Nežino įmonės pavadinimo. Pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo nurodyta įmonė. E. G. kaip direktorius pasirašė ant pirkimo-pardavimo dokumentų. Dokumentus E. G. pildydavo ir pasirašydavo jo akivaizdoje. Jis, kaip pirkėjas, parašydavo savo vardą, pavardę ir pasirašydavo ant sudarytų dokumentų. Iš UAB (duomenys neskelbtini) yra pirkęs automobilius, bet nepamena, kada ir kokius. Iš E. G. yra pirkęs tik kaip iš UAB (duomenys neskelbtini). Mano, kad E. G. šių automobilių pardavime nefigūravo. Yra tekę užpildyti sąskaitą vadovės prašymu, vieną kartą direktorė pati to paprašė. Dėl to pildymo yra gavęs baudą. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 27-30), jis savo parodymus patvirtino. Parodė, kad greičiausiai jam paskambindavo ir pasakydavo, kad išrašytų sąskaitą ir tiek. Į servisą mašinas atveždavo R., dar kiti žmonės. Jis nelabai gilindavosi, kas kokį automobilį atveždavo. Kartais automobiliai ilgiau pas jį servise užsibūdavo, jam palikdavo dokumentus ir paprašydavo reikalui esant užpildyti juos. Surašydavo, koks automobilis ir kas pirkėjas. Tikriausiai pardavėjo duomenys jau būdavo įrašyti tuose dokumentuose. Galėjo būti, jog pirkėjas atvykdavo pasiimti automobilį ir jam paduodavo pinigus. Jokio atlygio už tokį tarpininkavimą negaudavo. Jo tiesiog paprašydavo užpildyti dokumentus, jeigu įmonės vadovės nebūdavo. ,,Peugeot Expert“ automobilį pirko, negali pasakyti, iš ko jis buvo pirktas, tikrai žino, kad iš juridinio asmens. Negali pasakyti, ar E. G. buvo pardavėjas, ar ne. Visus numerius, skaičiukus surašė policininkė, ji patikrino dokumentus ir vėliau davė jam paskaityti protokolą. Duomenys dokumentuose ir protokole atitiko, protokolą po apklausos perskaitė. Savo įmonę UAB (duomenys neskelbtini) turi iki šiol, ji užsiima statybomis, mašinų remontu ir pan.
Ikiteisminio tyrimo metu R. V., apklaustas kaip įtariamasis (jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 str. pagrindu) (t. 7, b. l. 27-44) parodė, kad jis užpildė 2018 m. kovo 3 d. pažymos sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) tuščias grafas ir įrašė datą, pirkėjo duomenis, automobilio techninius duomenis, automobilio pardavimo kainą, kurie jau buvo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. R.. ,,PEUGEOT 3008“ buvo remontuojamas R. V. priklausiusiame autoservise UAB (duomenys neskelbtini). R. V. tiksliai neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis pas jį buvo atvarytas automobilis remontui, neprisiminė kaip pas jį atsirado tušti įmonės blankai, greičiausiai jie buvo perduoti kartu su automobiliu, kai jis buvo atvarytas remontui į jo įmonę, neprisiminė kaip V. D. jį susirado, šio asmens nepažįsta. Taip pat tiksliai neprisiminė kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis grąžino užpildytus automobilių pardavimo dokumentus ir gautus pinigus už parduotą automobilį. Nurodė, kad jis naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), šiuo numeriu dėjo skelbimus apie parduodamus automobilius. Iš E. G. nėra įsigijęs automobilių tikslu juos perparduoti, yra pirkęs iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilių sau kaip fizinis asmuo. Jis užpildė 2019 m. vasario 28 d. pažymos sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) tuščias grafas ir įrašė datą, pirkėjo duomenis, automobilio techninius duomenis, automobilio pardavimo kainą, kurie jau buvo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. R.. Automobilis ,,Fiat 500“ buvo remontuojamas R. V. priklausiusiame autoservise UAB (duomenys neskelbtini). R. V. tiksliai neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis pas jį buvo atvarytas automobilis remontui, neprisiminė, kaip pas jį atsirado tušti įmonės blankai, greičiausiai jie buvo perduoti kartu su automobiliu, kai jis buvo atvarytas remontui į jo įmonę. Taip pat tiksliai neprisiminė kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis grąžino užpildytus automobilių pardavimo dokumentus ir gautus pinigus už parduotą automobilį. Automobilio pirkėjo R. R. nepamena. Nurodė, kad jis naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , šiuo numeriu dėjo skelbimus apie parduodamus automobilius. Iš E. G. nėra įsigijęs automobilių tikslu juos perparduoti, yra pirkęs iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilių sau kaip fizinis asmuo.
Iš 2020 m. birželio 1 d. duotų liudytojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. V. parodymų (t. 1, b. l. 164, 177-180) matyti, kad E. G. yra jo pažįstamas. Jis pats automobilį Peugeot Expert (v/n (duomenys neskelbtini) nusipirko 2019 m. kovo mėnesį Gariūnų automobilių turgavietėje. Neprisimena su kuo konkrečiai bendravo dėl automobilio įsigijimo, kainą derino telefonu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore S. R.. Neatsimena kaip atrodė automobilio pardavėjas, negalėtų atpažinti. Už automobilį sumokėjo grynais 2 400 eurų S. R., perduodamas pinigus per E. G.. R. V. apklausos metu nurodė, kad dokumentus užpildė S. R., kuriuos perdavė per autobusų stotį siuntų skyrių.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, santykiai yra darbiniai. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) prikimo vadybininku. Jų yra gal 4-5 vadybininkai. Įmonė užsiima automobilių prekyba. Kartais važiuoja į Prancūziją, nes daugiau su pirkimais užsiima. Važiuoja ten, kartais internete randa kažką, važiuoja per garažus, aikšteles, skelbimus, visaip būna. Automobiliams atvykus į Lietuvą kartais juos taiso, tvarko, kartais su gedimais parduoda. Automobiliai registruojami Lietuvoje, jei lietuvis juos perka. Jei klientui reikia, padeda praeiti techninę apžiūrą, registruoti. Įsigyjant automobilius iš Prancūzijos būna pirkimo- pardavimo sutartis, jas išrašo ir pirkėjui Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) automobiliai parduodami Tauragėje, Šilalėje, Kaune, kartais žmonės patys skambina. Šiuo momentu, kiek jam žinoma, Vilniuje nėra prekiaujama, bet anksčiau galbūt ir buvo. Už automobilius atsiskaitoma ir grynais, ir pavedimu. Sąskaitas valdo direktorė S.. Grynus pinigus paimdavo tas, kas išrašydavo sąskaitą pirkėjui. Nebūtina su klientu susitikus bendrauti, galima ir elektroninėmis priemonėmis. Mano, kad E. G. nėra dirbęs šioje įmonėje. Neprisimena, kur jis anksčiau dirbo. E. G. įmonė pirkdavo automobilius. Į kitus klausimus, naudodamasis savo teise neduoti parodymų prieš save, atsisako atsakyti.
Teismo posėdžio metu specialistė Jurgita Kuskytė nurodė, kad ji dirba vyr. specialiste, jos darbo stažas yra 5-6 metai. Proceso dalyvių ji nepažįsta. Ji tvirtina savo išvadą, susijusią su kaltinamojo veikla, t. y. automobilių pardavimu. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 4 d. išvada buvo atlikta ir surašyta pagal pateiktus dokumentus, išvada yra sąlyginė. Buvo pateikti 4 segtuvai, liudytojų apklausos protokolai, tarnybiniai pranešimai, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai. Pateiktų dokumentų jai pakako, kad konstatuotų, jog E. G. vykdė ekonominę veiklą. Dokumentuose buvo rankraštiniai įrašai. S. R. nurodė, kad rankraštinis įrašas „E.“ reiškia, jog E. G. pirks automobilį kaip fizinis asmuo. Nurodytu laikotarpiu E. G. realizavo transporto priemones, naudodamasis UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir gavo pajamų, įsigijo automobilius ne savo reikmėms, o ūkinei ir komercinei veiklai vykdyti. Iš visų pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad E. G. pardavė 11 automobilių, tai patvirtino ir liudytojai. Trečiame išvados puslapyje nurodyta, jog E. G., pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, įsigijo transporto priemones, o vėliau jas pardavė. Pasinaudodamas įmonės vardu reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemones nusipirko ir jas pardavė, parduodamas transporto priemones jis gavo pajamų kaip fizinis asmuo. Liudytojų parodymai patvirtina, kad gauti pinigai buvo kaltinamojo, kaip fizinio asmens, dispozicijoje. Buvo pateiktos sąskaitos, iš kurių matėsi, koks yra pardavimas ir koks yra įsigijimas, iš to buvo pateikta išvada. Išvados trečiame puslapyje yra nurodyta, iš ko buvo įsigytos transporto priemonės, t. y. iš UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neatvaizdavo pardavimo E. G., tačiau buvo nurodyta, kad „pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) vardu“. Specialistė patvirtino, kad yra aiškiai parašyta, jog E. G. pasinaudojo UAB (duomenys neskelbtini) vardu, įsigydamas ir parduodamas transporto priemones. Parduodant transporto priemones, dokumentuose buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimas, tačiau šiuos pardavimus iš tikrųjų atliko E. G.. Transporto priemonės buvo įsigytos ne asmeninėms reikmėms, o ūkinei-komercinei veiklai. Visi liudytojai nurodė, kad už automobilius jie sumokėjo E. G. grynaisiais pinigais. Specialistė patvirtino, kad PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) vardas. Skaičiavimai yra pateikti išvados 4 ir 5 puslapiuose, trečiame puslapyje yra parašyta, kokiais metais ir kiek pelno gavo E. G.. Ji paskaičiavo, kiek pajamų kiekvienais metais buvo gauta laikotarpiu nuo 2017 iki 2019 metų. Ji nagrinėjo visą laikotarpį, pagal rankraštinius įrašus buvo atrinkta 11 automobilių. Iš viso yra 11 automobilių, nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. spalio 31 d. buvo surinkta 20 tūkstančių, o 2019 m. buvo surinkta 3 tūkstančiai. Per 12 mėnesių nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. buvo surinkta apie 17 tūkstančių eurų (reikia skaičiuoti pagal pardavimo datą), per 12 mėnesių laikotarpį pajamos neviršijo 25 tūkstančių eurų sumą.
Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų apie tai, kad įtariamasis E. G. pardavė automobilius ,,Renault Megane Scenic“ ir ,,Renault Koleos“ pirkėjai L. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Kadangi L. I. gyvena Estijoje, jos apklausti dėl automobilių įsigijimo aplinkybių galimybės nebuvo (t. 1, b. l. 80).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; balandžio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio RENAULT MEGANE SCENIC, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties dešinėje, viršutinėje lapo pusėje matyti, kad pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 2-1, 2-2). Segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio mėn. pardavimai. rasta, kad minėtas automobilis 2017-05-17 buvo parduotas L. I. (Priedas 2-3, 2-4) (t. 5, b. l. 22-30).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-261 (20), atlikus rašysenos tyrimą, nurodoma, kad tirti pateiktuose 2017 m. gegužės 17 d. pažymoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini), rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo, t. y. E. G. (t. 7, b. l. 122-127).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,Renault Scenic“ (2017 m. gegužės mėn.) kaina Lietuvoje su PVM yra 5920 Eur (t. 1, b. l. 82).
Iš 2020 m. kovo 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R. pateiktų dokumentų matyti, kad yra 2018 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) už 5900 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį ,,Renault Koleos“ (VIN (duomenys neskelbtini)), 2018 m. spalio 2 d. pažyma sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas, prancūziška automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, prancūziškas automobilio registracijos pažymėjimas, kuriais UAB (duomenys neskelbtini)įformino automobilio ,,Renault Koleos“ (VIN (duomenys neskelbtini)) pardavimą L. I. (t. 4, b. l. 103-109, 111-115).
2020 m. kovo 10 d. išraše iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės matyti, kad E. G. 2018 m. rugsėjo 4 d. draudė automobilį ,,Renault Koleos“ (VIN (duomenys neskelbtini)), kuris 2018 m. spalio 2 d. parduotas L. I. (t. 4, b. l. 14).
Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d.–rugsėjo 26 d. užfiksuoti pokalbiai (duomenys neskelbtini) apie ,,Renault Koleos“, VIN (duomenys neskelbtini), tarp R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad E. perka automobilį iš R. už 7300 eurų ir vėliau automobilį parduoda Estijoje, klausia R., kokią kainą gali nurodyti dokumentuose. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. pasako E., kad nupirko automobilį ,,Koleos“, 2011 metų gamybos, bet atrodo jau kaip 2012 metų, balto perlo spalvos, su dyzeliniu 2 litrų varikliu. E. prašo atsiųsti automobilio nuotraukas, jis jas iš karto persiųstų į Estiją. 2018 m. rugpjūčio 29 d. pokalbyje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. nurodo galutinę automobilio kainą – 7300 eurų, E. paliks užstatą ir išvarys automobilį į Estiją, 2018 m. rugsėjo 3 d. pokalbyje (duomenys neskelbtini) E. klausia ar parvažiavo ,,balta gulbė“. R. patvirtina, kad taip, E. sako, kad ryt atvažiuos pasiimti. 2018 m. rugsėjo 26 d. pokalbyje (duomenys neskelbtini) E. sako R., kad yra išvažiavęs į Estiją ir klausia kokią automobilio kainą gali rašyti (t. 7, b. l. 95-96).
Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 11.05 val. R. yra atvykęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) prie UAB (duomenys neskelbtini). Aikštelėje stovi autovežis ,,Scania“ su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo priekaboje yra sukrauti 9 lengvieji automobiliai. Nuo vilkiko puspriekabės nuvaromi automobiliai, tarp kurių yra ,,Renault Koleos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 114).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,VW Polo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) valdytoja/savininkė nuo 2017 m. spalio 16 d. yra D. G. (t. 1, b. l. 83).
Iš 2019 m. balandžio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius automobilio ,,VW Polo“ (VIN (duomenys neskelbtini)) įsigijimą – 2017 m. spalio 16 d. pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90-94). Šiuose dokumentuose nurodyta, kad pirkėjas – D. G., pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė S. R., parašas), kasoje sumokėta 3400 Eur.
Iš VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,VW Polo“ 2017 m. spalio mėnesį kaina Lietuvoje su PVM yra 5670 Eur (t. 1, b. l. 95).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rusėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; rugpjūčio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) randama automobilio ,,VW Polo C30“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties dešinėje, viršutinėje lapo pusėje matyti, kad pieštuku buvo užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 3-1, 3-2). Segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio mėn. pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2017-10-16 buvo parduotas D. G. (Priedas 3-3, 3-4) (t. 5, b. l. 22-37, t. 9, b. l. 50).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Renault Megane Scenic“ (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2017 m. gruodžio 4 d. yra I. S. (t. 1, b. l. 96).
Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų apie tai, kad 2017 m. gruodžio 2 d. įtariamasis E. G. pardavė automobilį ,,Renault Grand Scenic“ pirkėjui I. S., (duomenys neskelbtini), A. P. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi I. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jo apklausti dėl automobilio įsigijimo aplinkybių nebuvo galimybės (t. 1, b. l. 97).
Iš 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateikto rašto su priedais matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., 2017-11-21 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį Renault Grand Scenic (2010 m., 1500cm3, 78 KW, dyzelinas, daužtas). Šio automobilio techniniai duomenys sutampa su automobilio Renault Scenic Grand, kuris buvo parduotas I. S., duomenimis. Be to, abu automobiliai, kaip nurodyta, yra daužti. Automobilio kaina skelbime – 2990 eurų (t. 4, b. l. 81).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; rugsėjo mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) randama automobilio ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant registracijos liudijimo dešinėje, viršutinėje lapo pusėje matyti, kad pieštuku buvo užrašytas rankraštinis užrašas užrašas „E. kaip privatus“ (Priedas 6-1, 6-2). Segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio mėn. pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2017 m. gruodžio 2 d. buvo parduotas I. S. (Priedas 6-3, 6-4) (t. 5, b. l. 22-26, 38-44).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Renault Espace“ (VIN (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas nuo 2018 m. sausio 6 d. yra V. M. (t. 1, b. l. 99).
Iš 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateikto rašto su priedais matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., 2017-12-13 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį Renault Espace (2008 m., 2000 cm3, 172 AG, 127 KW, dyzelinas). Šio techniniai duomenys sutampa su automobilio, kuris buvo parduotas V. M. duomenimis. Automobilio kaina nurodyta skelbime yra 4200 eurų (t. 4, b. l. 84).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini): dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; gruodžio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad yra automobilio ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties dešinėje, viršutinėje lapo pusėje matyti, kad pieštuku buvo užrašytas rankraštinis užrašas „E.“, tačiau rankraštinis įrašas nutrintas, atšvietus jo nematyti (Priedas 7-1, 7-2). Segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio mėn. pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2018 m. sausio 5 d. buvo parduotas V. M. (Priedas 7-3, 7-4) (t. 5, b. l. 22-26, 44-47).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje 11K-261 (20), nurodoma, kad tirti pateiktuose 2018 m. sausio 5 d. pažymoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo, t. y. E. G. (t. 7, b. l. 122-127).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,Renault Grand Scenic“ 2017 m. gruodžio mėnesį kaina Lietuvoje su PVM yra 6220 Eur (t. 1, b. l. 114).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot 3008“ (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2018 m. kovo 3 d. yra V. D. (t. 3, b. l. 49).
Iš 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. birželio 5 d. asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad V. D. neatpažino asmens (E. G.), apie kurį yra davęs parodymus, taip pat neatpažino S. R. ir R. V. (t. 3, b. l. 36-49).
Liudytojas V. D. pateikė dokumentus, patvirtinančius automobilio ,,Peugeot 3008“ (duomenys neskelbtini) įsigijimą – 2018-03-03 pažymą sąskaitą ir 2018 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 34-35). Šiuose dokumentuose nurodyta, kad pirkėjas – V. D., pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė S. R., parašas), kasoje sumokėta 3600 Eur.
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad popieriniame segtuve su užrašais „2018 m. Pirkimai; sausio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) randama automobilio ,,PEUGEOT 3008“, VIN (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant registracijos liudijimo dešinėje, viršutinėje lapo pusėje, yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas užrašas „E.“ .Segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2018 m. kovo 3 d. buvo parduotas V. D. (Priedai 12-1, 12-2, 12-3, 12-4) (t. 5, b. l. 22-26, 75-78).
Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 8.10 val. R. R. yra atvykęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) prie UAB (duomenys neskelbtini). Aikštelėje stovi autovežis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su žalios spalvos priekaba, kurioje yra sukrauti 9 automobiliai. Tarp šių automobilių yra automobilis ,,Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 113).
Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų apie tai, kad 2018 m. balandžio 25 d. įtariamasis E. G. pardavė automobilį ,,Renault Espace“ pirkėjui S. G., (duomenys neskelbtini). Kadangi S. G. gyvena (duomenys neskelbtini), jo apklausti dėl automobilio įsigijimo aplinkybių nebuvo galimybės (t. 1, b. l. 115).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2018 m. Pirkimai; balandžio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio ,,RENAULT ESPACE“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties dešinėje, viršutinėje lapo pusėje yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 16-1, 16-2). Segtuvas, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesio pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2018 m. balandžio 25 d. buvo parduotas Estijos piliečiui S. G. (Priedas 16-3, 164 16-5) (t. 5, b. l. 22-26, 48-54).
Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant R. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) tarp R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad automobilį ,,RENAULT ESPACE“, (duomenys neskelbtini), iš R. įsigijo E.; E. susitarė trečiadienį gabenti parduoti ,,Espace“ į Estiją. 2018 m. balandžio 27 d. pokalbyje E. G. pasako R., kad pardavė automobilį ,,Espace“ (t. 7, b. l. 65-67).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,Renault Grand Espace“ 2018 m. balandžio mėnesį kaina Lietuvoje su PVM yra 6340 Eur. (t. 1, b. l. 117).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Audi TT“ (duomenys neskelbtini) valdytoja/savininkė nuo 2018 m. spalio 20 d. yra G. G. (t. 1, b. l. 118).
Iš 2019 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. G. pateikė dokumentų, susijusių su automobilio ,,Audi TT“ (duomenys neskelbtini) įsigijimu susijusius dokumentus – VĮ Regitra mokėjimo kvitą, raštelį, kuriame nurodyta, kad E. G. paėmė iš G. G. 200 Eur užstatą už automobilį, ir 2018 m. spalio 19 d. pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirkėjas – G. G., pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė S. R., parašas), kasoje sumokėta 1700 Eur (t. 1, b. l. 127-131).
Iš 2019 m. balandžio 8 d. asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad G. G. neatpažino asmens (E. G.), apie kurį yra davusi parodymus (t. 1 , b. l. 132-135).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,Audi TT“ 2018 m. spalio mėnesį kaina Lietuvoje su PVM yra 2870 Eur (t. 1, b. l. 136).
2020 m. kovo 10 d. išraše iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės matyti, kad E. G. 2018 m. spalio 19 d. draudė automobilį ,,Audi TT“ ((duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. spalio 19 d. parduotas G. G. (t. 4, b. l. 11).
Iš 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateikto rašto su priedais matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., buvo 2018-09-19 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį ,,Audi TT“ (1999 m., 1800 cm3, juodos spalvos, benzinas). Šio automobilio techniniai duomenys visiškai sutampa su automobilio, kuris buvo parduotas G. G., duomenimis. Automobilio kaina skelbime – 4150 eurų (t. 4, b. l. 64-92).
Apžiūrėjus 2020-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R. pateiktus dokumentus, matyti, kad tarp pateiktų dokumentų yra 2018-10-19 Pažyma sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) įformino automobilio Audi TT (duomenys neskelbtini), pardavimą G. G. (t. 4, b. l. 103-109, 145-146).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2018 m. Pirkimai; kovo mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio ,,Audi TT“, (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties, dešinėje, viršutinėje lapo pusėje yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 15-1,15-2) (t. 5, b. l. 22-26, 55-56).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-261 (20), nurodoma, kad tirti pateiktuose 2018 m. spalio 19 d. pažymoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo, t. y. E. G. (t. 7, b. l. 122-127).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot 407“ (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137).
Iš 2020 m. birželio 12 d. asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad A. S. neatpažino asmenų (E. G., R. R. ir S. R.), apie kuriuos yra davęs parodymus (t. 1, b. l. 153-161).
Apžiūrėjus 2020-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R. pateiktus dokumentus, nustatyta, kad tarp pateiktų dokumentų yra 2018-10-31 Pažyma sąskaita, pinigų priėmimo kvitas, PVM sąskaita faktūra, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) įformino automobilio ,,Peugeot 407“ (duomenys neskelbtini) pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 103-109, 142-144).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, įmautėje randamas automobilio ,,Peugeot 407“, (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas. Ant registracijos liudijimo dešinėje, viršutinėje lapo pusėje, yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 17) (t. 5, b. l. 22-26, 57).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,Peugeot 407“, 2018 m. spalio mėnesį kaina Lietuvoje su PVM yra 2740 Eur (t. 1, b. l. 162).
Iš pažymos apie transporto priemonę matyti, kad automobilis ,,Fiat 500“ (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 28 d. buvo įregistruotas R. R. vardu (t. 3, b. l. 1).
Iš 2019 m. gruodžio 20 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė dokumentus, susijusių su automobilio ,,Fiat 500“ (duomenys neskelbtini) įsigijimu – pažymą sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuose nurodyta, kad pirkėjas – R. R., pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė S. R., parašas), kasoje sumokėta 900 Eur (t. 3, b. l. 12-13, 15-16).
Iš 2019 m. gruodžio 20 d. asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad R. R. neatpažino asmens (E. G.), apie kurį yra davęs parodymus, ir paaiškino, kad asmuo jam pardavęs automobilį 2019 m. vasario 28 d. yra šiek tiek stambesnis (t. 3, b. l. 17-20).
Iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos duomenų išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iškeltas bankrotas (nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 3 d.), 2019 m. gegužės 14 d. įmonė likviduota.
Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant R. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jis telefonu bendravo su E. G. ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad automobilį ,,Fiat 500“ iš R. įsigijo E. G.. E. klausia R., ar grįžo ,,muilinė“, R. sako, kad taip, gali atvažiuoti pasiimti (t. 7, b. l. 65-80). Iš 2018 m. rugpjūčio 18 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie UAB (duomenys neskelbtini) nuo tralo yra nuvaromi ir aikštelėje pastatomi automobiliai, tarp kurių yra baltos spalvos ,,Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 104-105).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė automobilio ,,Fiat 500“ 2019 m. vasario mėnesį kaina Lietuvoje su PVM yra 4370 eurų; (t. 3, b. l. 21).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot Expert“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2019 m. kovo 25 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 163).
Iš 2020 m. birželio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. V. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį E. G. kaip savo pažįstamą (t. 1, b. l. 181-183).
Apžiūrėjus 2020-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R. pateiktus dokumentus, matyti, kad tarp pateiktų dokumentų yra 2019-03-18 Pažyma sąskaita, kasos pajamų orderis, prancūziška automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, prancūziškas automobilio registracijos pažymėjimas, PVM sąskaita faktūra, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) įformino automobilio ,,Peugeot Expert“ (duomenys neskelbtini) pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 116-119).
Iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2018 m. Pirkimai; kovo mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio ,,PEUGEOT EXPERT“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties, dešinėje, viršutinėje lapo pusėje yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 14-1, 14-2) (t. 5, b. l. 58-59).
Iš 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateikto rašto su priedais matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., buvo 2018-10-24 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini)apie parduodamą automobilį Peugeot Expert (2011 m., 2000 cm3, 119 AG, 88 KW, dyzelinas). Šio automobilio techniniai duomenys sutampa su automobilio, kuris parduotas UAB (duomenys neskelbtini), duomenimis. Automobilio kaina skelbime yra 4500 eurų (t. 4, b. l. 64, 68).
Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant R. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) su E. G. dėl ,,Peugeot Expert“, (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad R. parduoda ,,Peugeot Expert“ E. G. už ne mažiau 4000 eurų. Pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. nurodo, kad nupirko automobilį ,,Peugeot Expert“, 2011 metų, krovininį, su 2 litrų varikliu, jo rida – 240 000 km. Pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. nurodo, kad šio automobilio kaina bus apie 4000 eurų, pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. pasako, kad grįžo ,,Expertas“. E. G. klausia, ar galima atvažiuoti jo pasiimti (t. 7, b. l. 65, 77-80).
Iš 2020 m. kovo 2 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. R. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) “ dokumentus, 1 segtuvą, 139 lapai (t. 4, b. l. 100-102).
Iš VĮ ,,Regitra“ rašto (duomenys neskelbtini) ir rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pateikti automobilių ,,Seat Leon“ (duomenys neskelbtini), pirko J. J. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot 308“ (duomenys neskelbtini), pirko G. M. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot 308“ (duomenys neskelbtini), pirko S. Š. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot 508“ (duomenys neskelbtini), pirko lizingo bendrovė iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot 5008“ (duomenys neskelbtini), pirko R. V. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot 307“ ((duomenys neskelbtini), pirko E. V. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,, Peugeot Expert“ (duomenys neskelbtini), pirko UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Volvo C30“ (duomenys neskelbtini), pirko R. B. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Renault Espace“ (duomenys neskelbtini), pirko A. S. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Fiat 500“ (duomenys neskelbtini), pirko R. R. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot 3008“ (duomenys neskelbtini), pirko V. D. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Citroen C5“ (duomenys neskelbtini), pirko J. V. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot 407“ (duomenys neskelbtini), pirko UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Peugeot Expert“ (duomenys neskelbtini), pirko UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Renault Espace“ (duomenys neskelbtini), pirko V. M. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Renault Megane Scenic“ (duomenys neskelbtini), pirko I. S. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Toyota Corolla Verso“ (duomenys neskelbtini), pirko Ž. G. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,VW POLO“ (duomenys neskelbtini), pirko D. G. iš UAB (duomenys neskelbtini); ,,Audi TT“ (duomenys neskelbtini), pirko G. G. iš UAB (duomenys neskelbtini), prašymai registruoti automobilius ir pirkimo-pardavimo sutartys (t. 2, b. l. 178-190, t. 3, b. l. 120-182).
2020-03-10 išraše iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės matyti, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31, savo vardu yra apdraudęs ne mažiau kaip 17 skirtingų lengvųjų automobilių (4 t., b. l. 27).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra ūkininkas, nuo (duomenys neskelbtini) yra gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs individualią veiklą pagal kodą (duomenys neskelbtini) (kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas), nuo (duomenys neskelbtini) turi verslo liudijimą specialiesiems statybos darbams (t. 4, b. l. 31-61).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. E. G. turėjo 1804,15 Eur draudžiamųjų pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal verslo liudijimą – 518,91 Eur draudžiamųjų pajamų, 2018 m. iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ? 7132,45 Eur draudžiamųjų pajamų, pagal verslo liudijimą – 718,02 Eur draudžiamųjų pajamų, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. iš individualios veiklos – 451,24 Eur draudžiamųjų pajamų, pagal verslo liudijimą – 152,08 Eur draudžiamųjų pajamų (t. 10, b. l. 171-178).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi leista nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki liepos 20 d. klausytis R. R. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, juos fiksuoti bei kaupti. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pratęstas klausytis R. R. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, juos fiksuoti bei kaupti kontrolės terminas iki 2018 m. spalio 20 d. (t. 7, b. l. 62-64, 87-89).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. rugsėjo 17, 18 d. protokolų nustatyta, kad vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą R. R. atžvilgiu, nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki spalio 20 d. surinkta duomenų apie tai, kad iš R. R. automobilius, nepildant jokių pardavimo dokumentų, įsigyja bei kitiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini) vardu perparduoda E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kuriuose R. R. siūlo E. G. automobilius, nurodo jų kainą, techninius duomenis, pasako, kad grįžo jo automobiliai, taip pat užfiksuoti pokalbiai, kuriuose E. G. klausia R. R., kokius automobilius nupirko, už kiek atiduos, pasako, kad pardavė automobilius, tariasi dėl pinigų perdavimo (t. 7, b. l. 65-80, 90-97).
Iš 2018 m. birželio 18 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 8.30 val. M. R. yra atvykęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) prie UAB (duomenys neskelbtini). Aikštelėje stovi autovežis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant priekabos matosi sukrauti 8 automobiliai, prie autovežio vaikštinėja keli vyriškiai. Matyti, kad M. R., padedamas kitų vyrų, nuo priekabos nuvaro automobilius: ,,Renault Scenic“, (duomenys neskelbtini), ,,Renault Coleos“, (duomenys neskelbtini), ,,Fiat 500“, (duomenys neskelbtini), ir kitus automobilius (t. 7, b. l. 104-105).
Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 8.10 val. R. R. yra atvykęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini). Aikštelėje stovi autovežis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su žalios spalvos priekaba, kurioje yra sukrauti 9 automobiliai. Tarp šių automobilių yra automobiliai ,,Renault Megane“, (duomenys neskelbtini), ,,Peugeot 3008“, (duomenys neskelbtini), ir kiti automobiliai (t. 7, b. l. 112-113).
Iš 2020-05-21 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą R. R. atžvilgiu nuo 2018-04-20 iki 2018-10-20, surinkta duomenų apie tai, kad iš R. R. automobilius, nepildant jokių pardavimo dokumentų, įsigyja bei kitiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini) vardu perparduoda E. G., (duomenys neskelbtini), kuris naudojasi mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kuriuose R. R. siūlo E. G. automobilius, nurodo jų kainą, techninius duomenis, pasako, kad grįžo jo automobiliai, taip pat užfiksuoti pokalbiai, kuriuose E.G. teiraujasi R. R., kokius automobilius nupirko, pasako, kad pardavė automobilius. 2018-09-24 kratos protokolu paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai nuo 2017-01-01 iki 2018-09-24. Analizuojant buhalteriniuose apskaitos dokumentuose esančią informaciją, buvo pastebėta, kad ant daugumos UAB (duomenys neskelbtini) automobilių pirkimo dokumentų kampuose pieštuku yra užrašyti vyriški vardai asmenų, kurie galimai perpardavinėjo iš R. R. įsigytus UAB (duomenys neskelbtini) automobilius. Ant 17 automobilių įsigijimo dokumentų rasti užrašai „E.“, kuris galimai perpardavinėdavo iš R. R. įsigytus automobilius, todėl darytina išvada, kad dokumentuos nurodytus automobilius iš R. R. įsigijo ir kitiems asmenims perpardavė būtent E. G.. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė S. R. patvirtino, rankraštinis įrašas ,,E.“ reiškia E. G., kuris yra R. R. draugas. Jis turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijusi automobilių. Parodė, kad įrašai su E. reiškia, kad buvo sutarta, kad šį automobilį pirks jo vadovaujama įmonė, taip pat ir pats E. G. kaip fizinis asmuo yra įsigijęs automobilių iš UAB (duomenys neskelbtini) . 2018-09-24 kratos protokolu iš R. R. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas Iphone 6, kuriame rastas E. G. priklausantis numeris (duomenys neskelbtini), įvardintas „E. Vilnius“, užfiksuoti susirašinėjimai, naudojantis programėlėmis Viber ir Whatsup tarp šio numerio ir R. R. nuo 2017-09-12 iki 2018-09-22. Iš susirašinėjimų matyti, kad asmenys nuolat bendrauja dėl automobilių įsigijimo, pardavimo, parvežimo į Lietuvą, jų techninės būklės, techninių parametrų ir kitų aplinkybių, kurios leidžia daryti prielaidą, kad E. G. vykdo ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su naudotų automobilių prekyba. Iš 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateikto rašto su priedais matyti, kad nuo 2017-01-01 iki 2019-03-01, interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, priklauso E. G., buvo patalpinti ne mažiau kaip 57 skelbimai apie parduodamus automobilius bei ne mažiau 8 skelbimai apie parduodamus lengvojo lydinio ratlankius. Matyti, kad už skelbimus bankiniu pavedimu sumokėdavo E. G., skelbimuose nurodytas elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini). Iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės išrašo matyti, kad E. G. nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 savo vardu buvo apdraudęs automobilius, tarp kurių yra Audi TT (duomenys neskelbtini), Renault Koleos (duomenys neskelbtini). Remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinktais duomenimis, R. R. telefono apžiūros bei UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros duomenimis, internete pateiktų skelbimų su E. G. naudojamu telefono numeriu duomenimis, transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, liudytojų apklausomis bei atpažinimais pagal nuotrauką bei kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, matyti, kad E. G. iš R. R. galimai įsigijo ir vėliau pats kitiems asmenims pardavė, užpildant dokumentus, kuriuose automobilio pardavėjas nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), šiuos automobilius:
1) Renault Megane Scenic, (duomenys neskelbtini), kuris 2017-05-17 UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas Estijos gyventojai L. I. už 1450 eurų, tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“. Nors pardavimo dokumentuose nurodyta 1450 eurų, tačiau remiantis VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pardavimo dieną buvo 5920 eurų;
2) Renault Scenic Grand, (duomenys neskelbtini), kuris 2017-12-02 UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas Moldovos gyventojui I. S. už 2000 eurų, tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“. Taip pat, interneto portale autoplius.lt 2017-11-21 buvo įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) su E. G. kontaktiniu telefono numeriu, apie parduodamą automobilį Renault Grand Scenic, kuris pagamintas 2010 metais, jo variklis 1500 cm3 (78KW), degalų tipas – dyzelinas, defektai – daužtas. Parduodamo automobilio kaina skelbime – 2990 eurų. Šie automobilio charakteristikos duomenys visiškai sutampa su automobilio Renault Scenic Grand, kuris buvo parduotas I. S., dokumentuose esančia automobilio charakteristika, kuris, kaip nurodyta dokumentuose, taip pat buvo daužtas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad skelbime yra parduodamas tas pats automobilis. Nors pardavimo dokumentuose nurodyta 2000 eurų, tačiau remiantis VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pardavimo dieną buvo 6220 eurų;
3) Renault Espace, (duomenys neskelbtini), kuris 2018-01-05 UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas V. M. už 2400 eurų, tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“. Nors dokumentuose nurodyta automobilio kaina 2400 eurų, liudytojas V. M. parodė, kad už automobilį sumokėjo 4000 eurų, jį įsigijo Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, pardavėjas jam paliko kontaktinį telefono numerį – (duomenys neskelbtini) (priklauso E. G.). Taip pat interneto portale autoplius.lt 2017-12-13 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) su E. G. kontaktiniu numeriu apie parduodamą automobilį ,,Renault Espace“ (2008 m., 2000 cm3, 172 AG, 127 KW, dyzelinas), kurio techniniai parametrai visiškai sutampa su automobilio, kuris buvo parduotas V. M., techniniais parametrais, todėl yra pakankamas pagrindas teigti, jog tai tas pats automobilis. Skelbime nurodyta automobilio kaina – 4200 eurų;
4) Peugeot 3008, (duomenys neskelbtini), kuris 2018-03-03 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 3600 eurų buvo parduotas V. D., tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“. Nors dokumentuose nurodyta automobilio pardavimo suma yra 3600 eurų, tačiau liudytojas V. D. parodė, kad už jį realiai sumokėjo 5000 eurų. Automobilį įsigijo Vilniuje, iš vyriškio, kurio amžius (duomenys neskelbtini), sportiško, apie 170 cm ūgio;
5) Peugeot Expert, (duomenys neskelbtini), kuris 2019-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 2420 eurų buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“, be to, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) taip R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad R. parduoda šį automobilį E. už ne mažiau 4000 eurų. Pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. nurodo, kad nupirko automobilį Peugeot Expert, 2011 metų, krovininį, su 2 litrų varikliu, jo rida – 240 000 km. Pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. nurodo, kad šio automobilio kaina bus apie 4000 eurų. 2017-07-10 pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. pasako, kad grįžo ,,Expertas“. E. G. klausia, ar galima atvažiuoti jo pasiimti. Iš 2018-07-05 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (duomenys neskelbtini) matyti, kad Prancūzijoje yra pakraunami automobiliai, tarp kurių yra vienintelis Peugeot Expert, kurio paskutiniai VIN numeriai – (duomenys neskelbtini). Pokalbiuose minimo automobilio Peugeot Expert pargabenimo laikas ir techniniais parametrai visiškai sutampa su UAB (duomenys neskelbtini) parduoto automobilio parametrais, todėl tai iš esmės patvirtina, kad pokalbiuose kalbama apie šį automobilį. Taip pat 2018-10-24 interneto portale autoplius.lt buvo įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) su E. G. kontaktiniu numeriu, apie parduodamą automobilį Peugeot Expert (2011 m., 2000 cm3, 119 AG, 88 KW, dyzelinas). Automobilio charakteristikos duomenys visiškai sutampa su automobilio, kuris buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini), charakteristikos duomenimis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad tai tie patys automobiliai. Automobilio kaina skelbime – 4500 eurų;
6) Audi TT, (duomenys neskelbtini), kuris 2018-10-19 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 1700 eurų buvo parduotas G. G., tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“, be to, liudytoja G. G. parodė, kad automobilį įsigijo iš E. G., nurodė jo kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei pateikė raštelį dėl avanso sumokėjimo, kuriame nurodyti E. G. asmens duomenys. Taip pat remiantis transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, 2018-10-19 E. G. savo vardu šį automobilį buvo apdraudęs vienam mėnesiui, tai yra nuo 2018-10-20 iki 2018-11-19. Taip pat interneto portale autoplius.lt 2018-09-19 buvo įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini) su E. G. kontaktiniu telefono numeriu apie parduodamą automobilį Audi TT, kuris pagamintas 1999 m., jo variklis 1800 cm juodos spalvos, degalų tipas – benzinas. Parduodamo automobilio kaina skelbime – 4150 eurų. Šie automobilio charakteristikos duomenys visiškai sutampa su automobilio ,,Audi TT“, kurį įsigijo G. G., dokumentuose esančia automobilio charakteristika, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad skelbime yra parduodamas tas pats automobilis. Nors dokumentuose nurodyta automobilio pardavimo kaina yra 1700 eurų, tačiau remiantis VŠĮ ,,Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vidutinė rinkos vertė jo pardavimo dieną buvo 2870 eurų;
7) Renault Espace, (duomenys neskelbtini), kuris 2018-04-25 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 2800 eurų buvo parduotas Estijoje gyvenančiam S. G., tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“, be to, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) tarp R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad automobilį iš R. įsigijo E.. Iš 2018-04-20 pokalbio (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. susitarė trečiadienį gabenti parduoti ,,Espace“ į Estiją. 2018-04-27 pokalbyje E. G. pasako R., kad pardavė automobilį Espace. 2018-04-25 diena buvo trečiadienis, be to, šiomis dienomis UAB (duomenys neskelbtini) kitų Renault Espace modelio automobilių nepardavė, todėl tai bei kiti bylos duomenys iš esmės patvirtina, kad pokalbiuose kalbama apie tą patį automobilį. Nors automobilio pardavimo dokumentuose nurodyta automobilio pardavimo kaina yra 2800 eurų, tačiau remiantis VŠĮ ,,Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pardavimo dieną buvo 6340 eurų;
8) Fiat 500, (duomenys neskelbtini), kuris 2019-02-28 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 900 eurų buvo parduotas R. R., tačiau užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) taip R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad automobilį iš R. įsigijo E.. 2018-06-18 pokalbyje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad E. klausia R., ar grįžo ,,muilinė“, R. sako, kad taip, gali atvažiuoti pasiimti. 2018-06-18 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad tą pačią dieną, tai yra 2018-06-18, apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie UAB (duomenys neskelbtini) nuo tralo yra nuvaromi ir aikštelėje pastatomi automobiliai, tarp kurių yra baltos spalvos FIAT 500, (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad pokalbiuose kalbama apie automobilį FIAT 500. Nors automobilio pardavimo dokumentuose nurodyta automobilio pardavimo kaina yra 900 eurų, tačiau remiantis VŠĮ ,,Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vidutinė rinkos vertė pardavimo dieną buvo 4370 eurų;
9) Renault Koleos, (duomenys neskelbtini), kuris 2018-10-02 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 6500 eurų buvo parduotas L. I., tačiau užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) tarp R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad E. perka automobilį iš R. už 7300 eurų ir vėliau automobilį parduoda Estijoje, teiraujasi R., kokią kainą gali nurodyti dokumentuose. 2018-08-24 pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. pasako E., kad nupirko automobilį Koleos, 2011 metų gamybos, bet atrodo jau kaip 2012 metų, balto perlo spalvos, su dyzeliniu 2 litrų varikliu. E. prašo atsiųsti automobilio nuotraukas, jis jas iš karto persiųstų į Estiją. 2018-08-29 pokalbyje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. nurodo galutinę automobilio kainą – 7300 eurų, E. paliks užstatą ir išvarys automobilį į Estiją. 2018-09-03 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2018-09-01, apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nuo tralo nuvaromi automobiliai, taip kurių yra baltos spalvos Renault Koleos, valst. (duomenys neskelbtini). 2018-09-03 pokalbyje (duomenys neskelbtini) E. klausia ar parvažiavo ,,balta gulbė“. R. patvirtina, kad taip, E. sako, kad ryt atvažiuos pasiimti. 2018-09-26 pokalbyje ID (duomenys neskelbtini) E. sako R., kad yra išvažiavęs į Estiją ir klausia, kokią automobilio kainą gali rašyti. Pokalbiuose užfiksuoti automobilių techniniai duomenys bei sekimo protokole užfiksuoti duomenys iš esmės patvirtina, kad pokalbiuose yra kalbama apie tą patį automobilį Renault Coleos, kuris buvo parduotas Estijoje. Taip pat iš bazės išrašo matyti, kad 2018-09-04 E. G. savo vardu buvo apdraudęs šį automobilį vienam mėnesiui iki 2018 m. spalio 3 d.;
10) VW Polo, (duomenys neskelbtini), kuris 2017-10-16 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 3200 eurų buvo parduotas D. G., tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“. Liudytoja D. G. parodė, kad automobilį įsigijo Vilniuje, Gariūnų turguje, pardavėjas buvo (duomenys neskelbtini), maždaug 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Nors automobilio dokumentuose nurodyta pardavimo kaina yra 3200 eurų, tačiau remiantis VŠĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio rinkos vertė jo pardavimo dieną buvo 5670 eurų;
11) Peugeot 407, (duomenys neskelbtini), kuris 2018-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) už 1600 eurų buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ant automobilio įsigijimo dokumentų yra užrašas ,,E.“. Nors pardavimo dokumentuose nurodyta automobilio kaina yra 1600 eurų, tačiau remiantis VŠĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio rinkos vertė jo pardavimo dieną buvo 2740 eurų (t. 4, b. l. 158-163).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rašto matyti, kad E. G. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. buvo įsigijęs verslo liudijimus 2017-2020 m. laikotarpiams; yra įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini); teikė Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) už 2017 m. ir 2018 m., kuriose deklaravo savo gautas pajamas iš individualios veiklos (iš veiklos pagal verslo liudijimus), atitinkamai – 39 500 Eur ir 39 471 Eur (GPM308V priedas, V13 laukelis); pajamų mokesčio deklaracijos (GPM311 forma) už 2019 m. neteikė; 2020 m. liepos 8 d. turi 0,55 Eur nepriemoką: 0,01 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 0,54 Eur PVM delspinigių. Informacinių sistemų duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. E. G. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kontrolės veiksmų atlikta nebuvo (t. 5, b. l. 124).
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyriausiosios specialistės 2020 m. lapkričio 4 d. išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos (duomenys neskelbtini) dokumentų duomenis, nustatyta, kad E. G. laikotarpiu nuo 2017-05-17 iki 2019-03-18 realizavo transporto priemones pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vardu ir gavo iš viso – 30370 (2017 metais - 6850 + 2018 metais - 20200 + 2019 metais - 3320) Eur piniginių lėšų už parduotas transporto priemones (2017-05-17 Renault Megane Scenic (duomenys neskelbtini) – 1450 Eur; 2017-10-16 VW Polo (duomenys neskelbtini) – 3400 Eur; 2017-12-02 Renault Megane Scenic (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur; 2018-01-05 Renault Espace (duomenys neskelbtini) – 4000 Eur; 2018-04-25 Renault Espace ((duomenys neskelbtini) – 2800 Eur; 2018-10-02 Renault Koleos (duomenys neskelbtini) – 6500 Eur; 2018-10-19 Audi TT (duomenys neskelbtini) – 1700 Eur; 2018-10-31 Peugeot 407 (duomenys neskelbtini) – 1600 Eur; 2018-03-03 Peugeot 3008 (duomenys neskelbtini) – 3600 Eur; 2019-02-28 FIAT 500 (duomenys neskelbtini) – 900 Eur; 2019-03-18 Peugeot Expert (duomenys neskelbtini) – 2420 Eur) (1 priedas).
E. G. pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vardu įsigijo už 25650 (2017 metais - 6250 + 2018 metais - 16700 + 2019 metais - 2700) Eur naudotas transporto priemones (Renault Megane Scenic (duomenys neskelbtini) – 1250 Eur; VW Polo (duomenys neskelbtini) – 3200 Eur; Renault Megane Scenic (duomenys neskelbtini) – 1800 Eur; Renault Espace (duomenys neskelbtini) – 2200 Eur; Renault Espace (duomenys neskelbtini) – 2600 Eur; Renault Koleos (duomenys neskelbtini) – 5900 Eur; Audi TT (duomenys neskelbtini) – 1200 Eur; Peugeot 407 (duomenys neskelbtini) – 1400 Eur; Peugeot 3008 (duomenys neskelbtini) – 3400 Eur; FIAT 500 (duomenys neskelbtini) – 500 Eur; Peugeot Expert (duomenys neskelbtini) – 2200 Eur) iš UAB (duomenys neskelbtini) už nemažesnę kainą nei įsigijo transporto priemones UAB (duomenys neskelbtini) .
Jeigu E. G. laikotarpiu nuo 2017-05-17 iki 2019-03-18 vykdė veiklą ir gavo pajamų iš viso 30370 Eur už naudotų transporto priemonių pardavimą, tai E. G. neįsiregistravo individualios veiklos verstis naudotų transporto priemonių veikla, mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir nesilaikė:
1. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, kurioje nustatyta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla; 35 straipsnio 2 dalies, kur nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo - fizinis asmuo arba juridinis asmuo, 17 dalies, kurioje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.
3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatų, kur nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys – <...> asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys), 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: <...> asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma (galiojanti redakcija iki 2018-12-31), 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad <...> asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma (galiojanti redakcija nuo 2019-01-01).
4. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodyklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies, 3 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 6 straipsnio 3 dalies (galiojanti redakcija iki 2017-12-31); 6 straipsnio 1 dalies,182 straipsnio 1 dalies nuostatų, 10 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Specialistė padarė išvadą, kad, jeigu E. G. laikotarpiu nuo 2017-05-17 iki 2019-03-18 vykdė veiklą ir gavo pajamų iš viso 30370 Eur už naudotų transporto priemonių pardavimą, tai E. G. neįsiregistravo individualios veiklos verstis naudotų transporto priemonių veikla, mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. E. G. laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-03-18 nepriskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 1077,86 Eur (191,70 + 662,71 + 223,45) įmokų ir mokesčių susijusių su pajamomis, gautomis iš vykdytos veiklos:
1) 191,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2017 m. – 24,30 Eur; 2018 m. – 141,84 Eur; 2019 m. – 25,56 Eur);
2) 662,71 Eur socialinio draudimo įmokų (2017 m. – 87,10 Eur; 2018 m. – 505,75 Eur; 2019 m. – 69,86 Eur);
3) 223,45 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2017 m. – 27,00 Eur; 2018 m. – 157,5 Eur; 2019 m – 38,95 Eur) (t. 8, b. l. 55-61).
II. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos
Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. J. parodė, kad jie yra pateikę civilinį ieškinį 712,70 Eur sumai. Ši suma susijusi su byloje pareikštu kaltinimu. Akivaizdu, kad viena turtinės žalos dalis susijusi su nesumokėtu GPM, o kita dalis su nesumokėtu PVM mokesčiu. Buvo parduoti du automobiliai. Buvo gautos grynosios lėšos, kurios nebuvo apskaitytos. Buhalterė, tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, tokios informacijos nežinojo, jai pateikus PVM deklaraciją už 2018 m. paaiškėjo, kad yra pateikti neteisingi duomenys, nėra iki galo apskaitytos lėšos ir nuo tų lėšų yra nesumokėtas PVM mokestis. GPM žala yra 191,70 Eur, o PVM žala yra 521 Eur. Šios sumos yra iš kaltinamojo akto, nurodytos pagal specialisto išvadą. Teikdami ieškinį, remiasi bylos dokumentais, todėl nurodytos būtent tokios sumos.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad iš kaltinamojo pirko automobilį. Apie bylos esmę jam yra žinoma, kadangi jį buvo apklaususi policija. Apklausos metu reikėjo parodyti kaltinamąjį nuotraukoje. Buvo su žmona Gariūnuose. Išsirinko automobilį Peugeot 308 SV, 2008 m., kuris patiko, apžiūrėjo. Pardavėjas aprodė automobilį. Kaip jis atrodė, neatsimena. Negali atsakyti, ar pardavėjas jam prisistatė. Davė 160 Eur rankpinigių už automobilį, o po to dar 200 Eur už automobilio remontą, kurį atliko pardavėjas. Kvitus už remontą jam atidavė, tačiau jų nerado. Automobilis kainavo 2000 Eur ir dar tie rankpinigiai jam liko. Sumokėjo grynais. Tvarkant dokumentus, pardavėjas surašė pasižadėjimą, kuriame nurodė savo ir jo asmens duomenis ir kiek pinigų paėmė. Lape nėra jo parašo. Kelių dienų bėgyje automobilis buvo sutvarkytas, paruoštas technikinei apžiūrai. 2018 m. gegužės 11 d. sumokėjo už automobilį bei gavo kvitą 2000 Eur sumai. Pirkimo-pardavimo sutartyje parašyta 2000 Eur. Turi vieną sutarties egzempliorių. Taip pat buvo išduota sąskaita – sąskaita faktūra su įmonės duomenimis bei jo duomenimis. Reikėjo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus. Regitroje viskas vyko kaip įprastai. Jam atrodo, kad už dokumentų perrašymą mokėjo jis. Keliskart liudytojas perklaustas, galutinai nurodė, kad tvirtina savo šiandien duotus parodymus, nes juos duoda remdamasis tuo, ką turi užsirašęs, šiandien jo duoti parodymai yra teisingi – jis 2000 Eur sumokėjo už automobilį, 160 Eur rankpinigių už automobilį ir po to dar 200 Eur už automobilio remontą. Tiksliai neatsimena visų aplinkybių, todėl pasakė tai, kas užrašyta dokumentuose. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 8-9), jis savo parodymus patvirtino iš dalies ir paaiškino, kad rankpinigių 150 Eur negalėjo būti. Galimai iš jaudulio kažką neteisingai pasakė arba jo neišgirdo tyrėja. Pas jį lape užrašyta 160 Eur. Taip pat užrašyta, kad už automobilį sumokėjo 2000 Eur. Jis pirko padangas sau, gal iš to paklausimo pasakė, kad su viskuo už automobilį išėjo 3000 Eur. Po apklausos savo parodymus skaitė, bet gal neįdėmiai, norėjo greičiau išeiti iš komisariato. Jis buvo susiplanavęs 3000 Eur sumą automobiliui pirkti, todėl pasakė, kad su rankpinigiais sumokėjo 3000 Eur sumą, skirtą automobiliui. Neatsimena, kiek tiksliai davė pardavėjui, o kiek sumokėjo už automobilio remontą, dabar jau susimaišė. Negali tiksliai atsakyti, ar už automobilį sumokėjo 2000 Eur ar 3000 Eur, nes automobilio pirkimui buvo atsidėjęs apskritai 3000 Eur sumą.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2019 m. balandžio 1 d. duotų liudytojo G. M. parodymų (t. 2, b. l. 8-9, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad jis 2018-05-11 pirko automobilį "Peugeot 308", iš kokio asmens pirko automobilį, asmens vardo ir pavardės neprisimena, tačiau turi jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį buvo matęs internetinėje svetainėje autoplius.lt, tačiau po kurio laiko (maždaug po dviejų mėnesių) tą patį automobilį pamatė Gariūnų turgaus aikštelėje, kur pardavinėja automobilius. Su automobilio pardavėju susisiekė nurodytu mobiliojo ryšio telefonu, maždaug po pusvalandžio pardavėjas atvažiavo į aikštelę aprodyti automobilio. Automobilio pardavėjo nepažįsta asmeniškai, matė jį pirmą kartą, tačiau jeigu pamatytų dar kartą, mano, kad galėtų atpažinti. Automobilio pardavėjas atvyko į "Gariūnų" aikštelę su automobiliu '"Peugeot 307" senesniu modeliu, įsiminė dėl to, nes kažkada ir pats turėjo tokį automobilį. Automobilį G. M. įsigijo 2018-05-11 tai buvo ta diena kai jau persiregistravo transporto priemonę savo vardu, o Gariūnų aikštelėje apžiūrėjo automobilį savaitė prieš pirkimo datą maždaug 2018-05-06, dėl datos nėra tikras. K. liudytojas apžiūrėjo automobilį, paliko rankpinigių 150 eurų, ir sutarė, kad įsigis automobilį, kai jis bus paruoštas techninei apžiūrai, kadangi turėjo smulkių trūkumų. Pirkimo pardavimo sutartį supildė jis ir minėtas automobilio pardavėjas, Vilniuje "Regitroje" (didžiojoje, adreso nežino). Ant automobilio pirkimo- pardavimo sutarties pasirašė jis ir automobilio pardavėjas, sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, viena jam, o kita automobilio pardavėjui. Už automobilį liudytojas sumokėjo 3000 eurų įskaičiavus rankpinigius. Kokia suma buvo įrašyta sutartyje, jis neprisimena. Už perkamą automobilį G. M. atsiskaitė grynaisiais, vienu meta. Kiek pastarasis prisimena, pardavėjas rašė kažkokį lapą, kad pardavė automobilį nes sakė, kad turi įmonę, bet koks dokumento pavadinimas neprisimena, nes pardavėjas jį pasiliko sau. Pirkimo pardavimo dokumentuose nurodyta suma buvo nurodyta 2000 eurų, kadangi taip paprašė pardavėjas, o G. M. buvo suinteresuotas tik tuo, kad greičiau nusipirkti automobilį.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Gali būti, kad yra apklausinėjusi G. M.. Nepamena G. M. apklausos. Teismui pagarsinus įvykio fragmentus, parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Reikia žiūrėti apklausos protokolą. Pagarsinus parodymų fragmentus iš bylos (t. 2, b. l. 8-9), nurodė, kad negali prisiminti šios apklausos. Viskas, kas yra surašyta apklausos protokole, yra teisinga. Ji visada po apklausos perskaito protokolą žmogui ir jis pasirašo.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. parodė, kad jo su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. Tai buvo vidutinio amžiaus vyras. Kiek atsimena, minėtas vyras jam neprisistatė. Nelabai gilinosi kokia pavardė buvo nurodyta dokumentuose, tačiau matė, kad UAB. Dokumentai buvo užpildyti jo akivaizdoje, jis viską matė. Automobilį rado interneto skelbimuose. Gariūnų aikštelėje apžiūrėjo, tiko. Lyg ir avansą buvo davęs. Registracijos metu trūko kažkokio kodo, todėl tą kodą pardavėjas užsakė. Automobilis buvo su prancūziškais numeriais ir tech. apžiūra. Kol laukė kodo, naudojosi automobiliu. Įgaliojimą važinėjimui užpildė pardavėjas, jis tik pasirašė. Dokumentus pildė pardavėjas, o jis (S. Š.) tik pasirašė. Pardavėjas viską turėjo sutvarkyti pagal pirkimo sąlygas, jis tą ir padarė, o jis (S. Š.) tik pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo patenkintas pirkiniu. Pretenzijų iki šiol neturi. Apklausos metu policijoje buvo rodomos nuotraukos, tačiau jis nė vieno asmens nepažinojo. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo S. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 34-37), jis savo parodymų nepatvirtino. Nurodė, kad šio posėdžio metu nurodyta automobilio pirkimo suma yra teisinga. Už automobilį sumokėjo 1200 Eur. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui parodžius byloje esantį parašą (t. 2, b. l. 37), S. Š. patvirtino, kad parašas yra jo. Taip pat liudytojas patvirtino, kad nepasirašė ant protokolo (t. 2, b. l. 34-35).
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2019 m. gruodžio 2 d. duotų liudytojo S. Š. parodymų (t. 2, b. l. 34-37, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad jis automobilį Peugeot 308, (duomenys neskelbtini), su prancūziškais valstybinio numerio ženklais įsigijo (dabartiniai valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini). Apie minėto automobilio pardavimą sužinojo iš internetinio skelbimo, kiek pamena, autogidas.lt. Su automobilio pardavėju susiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (šiuo metu jo telefono numerio nurodyti nebegali). Automobilio pardavėjo liudytojas asmeniškai nepažįsta, tačiau tai buvo vyras, iš pažiūros (duomenys neskelbtini) amžiaus, aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, europietiškų veido bruožų, jo veido ar kitokių bruožų neįsidėmėjo, kalbėjo lietuviškai. Pardavėjas buvo atvykęs su minėtu parduodamu automobiliu. Taip pat, praėjus automobilio techninę apžiūrą buvo atvykęs pardavėjo kolega prisistatęs vyras, iš pažiūros (duomenys neskelbtini) amžiaus, lieso kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, europietiškų veido bruožų, jo veido ar kitokių bruožų neįsidėmėjo, lietuviškai kalbantis, buvo atvažiavęs su Peugeot markės automobiliu, kiek pamena, su užsienietiškais valstybinio numerio ženklais. Minėtą automobilį įsigijo (jam buvo perduotas naudotis) 2018-05-30 apie 11.30 val. Vilniuje, Ukmergės g. esančiame ,,Peugeot“ centre. Liudytojui buvo perduotas automobilis su dviem raktų komplektais ir automobilio dokumentais. Automobilis buvo apžiūrėtas du kartus: pirmą kartą Vilniuje, Gariūnų turgavietės aikštelėje, o antrą – minėtame ,,Peugeot“ centre, kai jau buvo perduotas automobilis. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pildė pardavėjas minėtame ,,Peugeot“ centre, liudytojo akivaizdoje, ten pat, automobilio pardavėjas liudytojui išrašė ir pirkimo sąskaitą - faktūrą. Ant visų dokumentų pasirašė patys vienas kito akivaizdoje. Už minėtą automobilį sumokėjo 3200 eurų. Atsiskaitė grynaisiais pinigais. Jam buvo išduotas kvitas. S. Š. nurodė, kad iš pradžių jis sumokėjo 1200 eurų avansą, o perėjus techninę apžiūrą tą pačią dieną sumokėjo likusią minėtos sumos dalį. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje ir kituose dokumentuose buvo nurodyta 1200 eurų pinigų suma, nes pardavėjas buvo suinteresuotas nurodyti mažesnę pinigų sumą.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Prieš apklausą susipažįsta su byla, jei tenka apklausinėti liudytojus, gavus prašymą iš kitos policijos įstaigos, tuomet užduoda tos įstaigos sudarytus klausimus. Kitais atvejais susipažįsta su byla ir patys apklausia pagal situaciją. Tokio tipo bylų dėl automobilių yra turėjusi nemažai, išskirti negali. Pagal nurodytą datą ir kad būtent Tauragėje apklausa būtų, tai jos neatsimena, bet iš kitų miestų turėjo tikrai apklausų. Jie rašo tik tai, ką pasako liudytojas. Ji po apklausos liudytojui duodavo paskaityti jo parodymus, jis turi teisę padaryti pakeitimus. Jei liudytojas turi pastabų, pataiso apklausos protokolą pagal tai, ką jis sako. Liudytojas turi teisę pats užrašyti savo parodymus. Jie neatskleidžia duomenų apklausų metu, bet jeigu apklausą atlieka pagal pavedimą, tai užduoda tokius klausimus, kokie yra pateikti. Jeigu asmuo tikslių duomenų neatsimena, jų nerašo į protokolą. Rašo tik tai, ką žmogus pasako. Dažniausiai kai jie kviečia į apklausą, žmogus pasiklausia dėl ko, jie jam daugmaž pasako, dėl ko bus apklausa. Į apklausą žmogus neretai jau ateina su dokumentais, jei byla susijusi su automobiliais.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientas. Ji tvarkė jo įmonės apskaitą. Bendravo tik su direktoriumi. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. Tos įmonės direktorius buvo E. G., jis su jų įmone pasirašė sutartį. Tvarkė jiems apskaitą 2017 m., 2018 m. jis išėjo iš jų. Negali atsakyti, kodėl įmonė nutraukė su jais sutartį. Pretenzijų buvo dėl jų paslaugų kainos. Tuo metu dokumentus dar atveždavo. Baigiasi mėnuo, jiems atveža dokumentus ir jie viską suskaičiuoja ir sutvarko. Dokumentai likdavo pas juos, praėjus metams tie dokumentai būdavo grąžinami direktoriui. Kai nutraukiama sutartis, jie sutvarko likusius dokumentus, atvyksta įmonės atstovas, pasirašo aktą ir atiduoda dokumentus, sau nieko nepasilieka. Aktą pasirašo jie ir įmonės direktorius. Perdavimo momento neprisimena, tačiau dokumentai tikrai buvo perduoti E. G., buvo sudarytas perduodamų dokumentų aprašas. Buvo perduoti pirminiai dokumentai, sąskaitos faktūros ir registrai iš buhalterinės programos. Dokumentai buvo segtuvuose. Nebuvo problemų dėl grąžinimo. Nebuvo pastebėjusi jokių neatitikimų ar pažeidimų tuose dokumentuose. Jautėsi didelis įmonės veiklos vykdymo entuziazmas. Skolų įmonė neturėjo.
Iš 2020 m. liepos 14 d. duotų liudytojos L. R. parodymų (t. 3, b. l. 66-69) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba, tvarko įmonių buhalterinę apskaitą. E. G., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kreipėsi į jų įmonę dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Su juo 2017 m. kovo 20 d. buvo pasirašyta Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su E. G. bendravo 2018 m. lapkričio 28 d., kai jis buvo atvykęs, parašė prašymą nutraukti paslaugų teikimo sutartį bei pagal priėmimo perdavimo aktą pasiėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. 2017-2020 metais ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, buvo atsakinga už įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. pagal E. G. pateikiamus dokumentus. Dokumentai būdavo teikiami už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10-15 d. el. paštu arba atveždavo originalius dokumentus. Dokumentus teikdavo tik E. G., kitų įmonės darbuotojų nėra mačiusi ir bendravusi su jais. Finansinę atskaitomybę rengė ji ir tik už 2017 m. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi pas ją, o grąžino juos 2018 m. lapkričio 28 d. E. G. pagal dokumentų priėmimo perdavimo aktą, perduoti dokumentai yra nurodyti pridedamame Dokumentų priėmimo perdavimo akte. Jei gerai prisimina, įmonėje buvo trys darbuotojai, vadybininkas, E. G. ir jo sūnus. Apie UAB (duomenys neskelbtini) pardavimą ji nieko nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir paaiškino, jog paprašė jų buhalterės N. Š., kuri veda apskaitą jo kitoje bendrovėje, kad ji rastų kompaniją, kurią galėtų įsigyti, kad toliau vystytų verslą Lietuvoje. N. Š. pasitikėjo visiškai, nes pažįstami 10 m. Ji pasakė, kad yra įmonė, kurios akcijas gali įsigyti už 1500 Eur. Jo partneris J. B. nuvyko pasirašyti dokumentus ir įforminti bendrovės įsigijimą. Jie su N. Š. pasirašė dokumentus ir kartu atidarė sąskaitą Šiaulių banke. Ji pasakė, kad ji suruoš visus perdavimo ir kitus dokumentus. Jis pats nieko nepasirašė, klausė jos, kada gaus pasirašyti dokumentus, nes yra antras akcininkas. Tai truko ilgai ir ji pasakė, kad negali susisiekti su buvusiais savininkais, kad gautų dokumentus pasirašymui. Jis, tapdamas akcininku, jokių dokumentų nepasirašė. Nieko iš tos kompanijos nėra gavęs. Jam nieko nebuvo pateikta. Jokių dokumentų nėra matęs, gavęs ar pasirašęs. J. B. tik banke pasirašė kažkokius dokumentus. Jam buvo labai keista, kad jis tampa akcininku, nepasirašęs dokumentų. Iš N. Š. nuolat prašė dokumentų, spaudė ją, tačiau jų negavo, dėl to ir pradėjo likvidavimo procesą. Jei neklysta, įmonės pirkimas buvo 2018 m. vasarį arba kovą. Gavus pirmą apmokėjimą į naujai atidarytos įmonės sąskaitą, jų sąskaita buvo užšaldyta antstolių. Kai jiems užblokavo sąskaitą su 3000 Eur ir gautus pinigus įšaldė, jie iš karto suprato, kad kažkas yra negerai. N. Š. sakė, kad kompaniją patikrino, kad su kompanija viskas yra gerai, įmonę rekomendavo jos pažįstamas. Taip pat N. Š. pasakė, kad tai mokestinės prievolės, likusios iš buvusių akcininkų ir ji viską sutvarkys. Galiausiai jiems grąžino antstoliai apie 2500-2600 Eur. Jis toliau prašė dokumentų, ji vis sakė, kad dokumentų gauti negali. Viskas buvo aišku, kad yra kažkokių klausimų, jis pats patikrinti nieko negalėjo ir nežinojo, kas yra buvę įmonės akcininkai. Viskuo užsiiminėjo N. Š.. Po to kompanija ėmė vėl dirbti, gavo šaukimus į policiją ir prokuratūrą, ji buvo kviečiama liudyti. Jam tai atsibodo, jis N. Š. pasakė, kad jam tokios kompanijos nereikia ir ją reikia likviduoti. Šiandien dar šitas likvidavimo procesas vyksta, tačiau kadangi nėra reikalingų dokumentų, procesas stringa. Jie bando įmonę likviduoti, nes jis nenori dirbi įmonėje, turinčioje problemų. Klausimais dėl dokumentų neužsiima, tai daro jo teisininkas. Teisininkas, kuris rūpinasi kompanijos likvidavimu, kontaktuoja su N. Š. ir jai suteikia visą informaciją. Teisininkas sakė, kad trūksta akcijų perdavimo akto, kad viską būtų galima užbaigti. Jis iš savo pusės visus dokumentus yra pateikęs. Valdo 60 procentų akcijų. Įmonės vadovas yra J. B., 40 procentų akcijų turi jis. Tai buvo padaryta N. Š. prašymu, kuri įformino akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, susitinka retai, bendrų darbinių ryšių neturi, verslo santykiai jų nesieja. Nežino, kur jis dirba. N. Š. pažįsta, nes ji tvarkė jo įmonės buhalterinę apskaitą. Jis važiuoja pas ją kas mėnesį su dokumentais. Neatsimena, bet galėjo būti, kad kažkokius E. G. dokumentus galėjo būti paėmęs ir perdavęs, dokumentai buvo įmautėse, jų nebuvo daug. Jeigu dokumentus paėmė, tai prie progos E. G. atidavė, kur būtent, neatsimena. Nieko už tai negavo ir negali pasakyti, kaip dažnai perduodavo dokumentus E. G.. Galėjo būti, kad dokumentus vežė iš E. G. N. Š. ir atvirkščiai. Jei ir paėmė kažkiek dokumentų, tai jų neskaitė ir neskaičiavo. Dėžių tikrai nenešiojo, segtuvų tikrai nebuvo. Neatsimena, ar jis pasiūlė N. Š. pirkti įmonę. Dėl kitų įmonių, kurios priklauso jam, su N. Š. reikalų neturėjo. Jo įmonė veikė statybos srityje, nebuvo susijusios su įmonių pirkimu ar pardavimu. Nors su E. G. yra pažįstamas, bet mažai žino apie jo reikalus ir darbus. Kažkada, galbūt sėdint pirtyje su pažįstamu, jis buvo užsiminęs, kad įmonę pardavinės, jis pasakė, kad žino buhalterę, kuri užsiima su įmonėmis, tai tiek ir žino. Vėliau lyg ir atsirado kažkokie N. klientai, kurie norėjo tą įmonę pirkti. Nežino, ar dabar E. G. turi kokių įmonių, kiek žino, anksčiau įmonę turėjo, pavadinimo neprisimena. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausė E. G., daugiau nieko apie šią įmonę nežino. Nežino, kas buvo tos įmonės akcininkai ar kas dabar yra tos įmonės savininkas. Jis pats naujųjų savininkų nepažįsta. N. Š. paruošė dokumentus, jo reikalas ties tuo ir pasibaigė. N. lyg ir užsiminė, kad tą įmonę pardavė. Nepamena, kad ji skųstųsi, jog neranda E. G.. Negali pasakyti, ar jo prašė susisiekti su E. G.. Šiuo metu jis (M. M.) turi naują įmonę, bet tos įmonės apskaitos N. Š. netvarko, nes įmonė dar nelabai vykdo veiklą. Su ja bendravo prieš kelis mėnesius, apie ką buvo pokalbis, neatsimena. Pasakė, kad nebebus įmonės vadovas, todėl jos paslaugų nebereikės. Jokiu tarpininkavimu neužsiima, negali prisiminti, ar kažkas jo prašė kažką perduoti, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 93-96), jis savo parodymus patvirtino.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2020 m. rugpjūčio 5 d. duotų liudytojo M. M. parodymų (t. 3, b. l. 93-96, BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad jis su E. G. yra pažįstami, retsykiais susitinka pažįstamų kompanijoje. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą matėsi su E. G.. Nežino kuo užsiima, kur dirba E. G., apie tai nekalbėjo. Darbinių reikalų su E. G. neturi. V. M., Y. B. nepažįsta, vardai, pavardės nėra girdėti. N. Š. tvarkė ir šiuo metu tvarko jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pagal sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su N. Š. įmone. Žino, kad N. Š. turi daug įmonių, negali pasakyti, su kokia jos įmone sudaryta sutartis dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) pirkimu ar pardavimu. Jo vadovaujama įmonė neužsiima įmonių pirkimu-pardavimu, netarpininkauja įmonių pirkime, pardavime. Jis niekaip nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini), nežino kuo užsiima ši įmonė, ką veika, kas šios įmonės vadovai ar darbuotojai, apie jokius šios įmonės dokumentus nieko nežino.
Teismo posėdžio metu liudytojas Y. B. parodė, kad jo su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja, jo nėra matęs. Paaiškino, kad nusipirko įmonę su problemomis. Jis buvo Lietuvoje, kai jam paskambino partneris, jis pasakė, kad yra kompanija, buhalterė N. Š. surado įmonę, kurią gali nebrangiai nupirkti. Susitiko prie banko, ji atvažiavo, jis irgi, nuėjo į banką ir ten pasirašė dokumentus dėl įmonės pirkimo. Kokie tai buvo dokumentai, nežino. Lietuvių kalbos nemoka. Pasitikėjo N. Š.. Ji pasakė, kad jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Neprisimena, ar ant tų dokumentų yra kokie nors parašai. Tai buvo vienintelis dokumentas, susijęs su ta įmonę, kurį jis pasirašė, dar taip pat pasirašė ir dokumentus dėl sąskaitos atidarymo Lietuvoje. Ten pat iš karto banke atidarė ir sąskaitą įmonei. Kai jie pradėjo dirbti su ta kompanija, pervedė pinigus, tada suprato, kad įmonėje yra problemų. N. Š. pasakė, kad likviduotų įmonę, nes jiems tokia įmonė nebuvo reikalinga. Paskui paprašė įmonės dokumentų, N. Š. pasakė, kad negali susisiekti su ankstesniais įmonės savininkais, tai užsitęsė labai ilgai. Su ta įmone užsiėmė partneris, kiek žinoma jam, buvo taip, kad klientui pervedus pinigus, jie iš karto buvo užblokuoti. N. Š. jiems taip ir neperdavė jokių dokumentų, sakė, kad negali rasti įmonės savininko, tie dokumentai galimai yra pas ją. Jam yra žinoma, kad banke pasirašyti dokumentai yra pas N. Š., nežino, ar juos dar turi. Iš jos jokių buhalterinių dokumentų nėra gavęs, dėl savo partnerio nežino, reikėtų jo klausti. Jam priklausė 40 proc. akcijų, o jo partneriui – 60 proc. Lietuvoje nėra turėjęs kitų įmonių.
Teismo posėdžio metu specialistė Jurgita Kuskytė nurodė, kad ji dirba vyr. specialiste, jos darbo stažas yra 5-6 metai. Proceso dalyvių ji nepažįsta. Ji tvirtina savo išvadą, susijusią su UAB (duomenys neskelbtini). Ji nustatė tuos pažeidimus, kurių aplinkybės buvo pateiktos tyrimo metu, pagal jai pateiktą pelno nuostolių ataskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų. Tai, kad nebuvo sumokėti mokesčiai už 2018 m. gegužės mėn., nustatė remdamasi liudytojų parodymais. Pagal G. M. dokumentus buvo nurodyta 2000 Eur suma. UAB (duomenys neskelbtini) , remiantis liudytojų parodymais, neapskaitė 3000 Eur. Jei jie sumokėjo tiek, kiek nurodė posėdžio metu, tai specialisto išvada keičiasi taip, kad nebeliktų Lietuvos Respublikos buhalterijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų, taip pat nebeliktų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimų. Nelieka 521 Eur sumokėjimo pareigos. Išvados devinto puslapio paskutinė pastraipa lieka, išsibraukia tik 6 ir 12 straipsniai. Specialistė nurodė, kad jai nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to ji negalėjo nustatyti turto įsipareigojimų pareigos dydžio.
Iš 2020 m. liepos 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. R. pateikė dokumentus: 2018 m. lapkričio 28 d. E. G. prašymą nutraukti apskaitos paslaugas, 2018 m. lapkričio 28 d. dokumentų UAB (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio matyti, kad E. G. pasirašė, kad apskaitos dokumentus (3 segtuvus, kuriuose 2018 m. sąskaitos faktūros, gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrai, avanso apyskaitos, banko išrašai, kasos knyga, kasos pajamų, išlaidų orderiai, atsargų inventorizacijos aktas, TT nurašymo aktai, metinei deklaracijai duomenys, 2018 m. išrašytos sąskaitos faktūros, 2018 m. formos VMI, 2017 m. finansinė atskaitomybė, 2018 m. lapkričio 30 d. bandomasis balansas, pelno nuostolio ataskaita, sąskaitų aktyvumo ataskaitos, 2017-2018 m. darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 2018 m. metinei GMP deklaracijai duomenys, darbo sutartys ir prašymai, įsakymų, sutarčių kopijos, pranešimas Sodrai) priėmė, 2017 m. kovo 20 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį (t. 3, b. l. 70-85).
Motyvuojamoji dalis
IV. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Dėl kaltinamojo E. G. veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo ir motyvų
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis šia nuostata, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017).
Kaltinamasis E. G. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir paaiškino, kad jis turėjo įmonę UAB (duomenys neskelbtini) , buvo šios įmonės direktorius. Įmonė užsiminėjo automobilių remontu ir jų prekyba, turėjo visus tam reikiamus leidimus. Jo įmonė yra įsigijusi automobilių ir iš UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat jis kartais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų prašymu aprodydavo automobilius klientams, tačiau jis nepardavinėjo jų. Jei žmogus norėdavo nusipirkti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, sąskaita jau būdavo išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) direktorės vardu, ji būdavo palikta tame automobilyje. Jei reikėdavo, jis tik įrašydavo į sąskaitą žmogaus vardą ir pavardę bei sumą, tačiau pats sąskaitų nepasirašinėdavo. Tikriausiai jis yra ėmęs pinigus už automobilius, kuriuos atiduodavo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui R. arba direktorei S.. Pinigų už automobilių aprodymą jis negaudavo, darydavo tai už ačiū. Pinigines lėšas už vienuolika automobilių jis yra gavęs, tačiau jas atidavė R. arba S..
Visų pirma, sprendžiant dėl E. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, reikia nustatyti, ar byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad E. G., kaip fizinis asmuo, iš UAB (duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų įsigijo kaltinime nurodytus 11 automobilių ir juos pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, UAB (duomenys neskelbtini) vardu jiems išrašydamas pardavimo dokumentus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, konstatuoja, kad E. G., kaip fizinis asmuo, iš UAB (duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų įsigijo šiuos automobilius ir vėliau juos pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, UAB (duomenys neskelbtini) vardu jiems išrašydamas pardavimo dokumentus, t. y. prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Pažymėtina ir tai, kad teismas tokias išvadas daro, vadovaudamasis byloje esančiais netiesioginiais įrodymais, tačiau, kaip jau minėta, įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Kaltinamojo paaiškinimus, jog jis tai darė paprašytas savo draugo R., dirbusio UAB (duomenys neskelbtini), tai darė iš draugiškumo, norėdamas padėti, už ačiū, jokio finansinio atlygio už tai negaudavo, teismas atmeta kaip jo gynybinę versiją, prieštaraujančią byloje esantiems įrodymams. Taigi, tokias teismo išvadas patvirtina šie toliau nurodomi įrodymai:
1) dėl automobilio ,,Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), pardavimo L. I. už ne mažiau kaip 1450 eurų: iš dalies kaltinamojo E. G. parodymai, kad L. I. pavardė jam gal girdėta, ji gali būti iš Estijos, jis tiek pirkdavo, tiek parduodavo automobilius Estijoje, taip pat dalyvaudavo aukcionuose; 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; balandžio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio ,,Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas, ant sutarties dešinėje, viršutinėje lapo pusėje matyti, kad pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 2-1, 2-2). Segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio mėn. pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2017-05-17 buvo parduotas L. I. (Priedas 2-3, 2-4) (t. 5, b. l. 22-30); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvada NR. 11K-261 (20), kurioje nurodyta, kad atlikus rašysenos tyrimą, tirti pateiktuose 2017 m. gegužės 17 d. pažymoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini), rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo, t. y. E. G. (t. 7, b. l. 122-127). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors teismui, išnaudojus visas galimybes susisiekti su L. I. (t. 10, b. l. 9, 53-54, 107-108, 124-126, 140), ji į teismo šaukimą neatsiliepė ir dėl to teismui nepavyko jos apklausti, tačiau tai nepaneigia teismo pirmiau minėtos išvados, kad automobilį jai pardavė būtent kaltinamasis, kaip fizinis asmuo;
2) dėl automobilio ,,Renault Grand Scenic“, (duomenys neskelbtini), pardavimo I. S.: iš dalies kaltinamojo parodymai, kad jam nieko nesako nei I. S. pavardė, nei automobilis ,,Renault Megane Scenic“, kadangi tokio modelio automobilių jis turėjo daug; VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kad automobilio ,,Renault Megane Scenic“ (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2017 m. gruodžio 4 d. yra I. S. (t. 1, b. l. 96); 2020-03-16 UAB Diginet LTU raštas su priedais, iš kurių matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., 2017-11-21 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį ,,Renault Grand Scenic“ (2010 m., 1500cm3, 78 KW, dyzelinas, daužtas), už skelbimus bankiniu pavedimu sumokėdavo E. G., skelbimuose nurodytas elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 64-94), šio automobilio techniniai duomenys sutampa su automobilio ,,Renault Scenic Grand“, kuris buvo parduotas I. S., duomenimis, abu automobiliai, kaip nurodyta skelbime ir automobilio įsigijimo sutartyje, yra daužti; 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; rugsėjo mėn.“ yra automobilio ,,Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas, ant kurio dešinėje, viršutinėje lapo pusėje matyti, kad pieštuku buvo užrašytas rankraštinis užrašas „E. kaip privatus“ (Priedas 6-1, 6-2), segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio mėn. pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2017 m. gruodžio 2 d. buvo parduotas I. S. (Priedas 6-3, 6-4) (t. 5, b. l. 22-26, 38-44); VĮ ,,Regitra“ rašto Nr. 85-G-7611 ir rašto Nr. 85-G-8173 duomenimis, iš kurių matyti, kad ,,Renault Grand Scenic“ (duomenys neskelbtini), pirko I. S. iš UAB (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors teismui, išnaudojus visas galimybes susisiekti su I. S. (t. 9, b. l. 194, t. 10, b. l. 8, 31-32, 45, 106), jis į teismo šaukimą neatsiliepė ir dėl to teismui nepavyko jo apklausti, tačiau tai nepaneigia teismo pirmiau minėtos išvados, kad automobilį jam pardavė būtent kaltinamasis, kaip fizinis asmuo;
3) dėl automobilio ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), pardavimo V. M.: liudytojo V. M. parodymai, kad jis važinėja ,,Renault Espace“ automobiliu, kurį nusipirko turguje prieš maždaug 4,5 metus. Skelbimą rado interneto portale. Nuvyko į Gariūnus, ten apžiūrėjo automobilį, kurį rado aikštelėje pagal skelbime nurodytą informaciją. Kaina skelbime buvo apie 4000 Eur. Aikštelėje buvo žmogus, kuris aprodė automobilį, tačiau neatsimena, ar jis prisistatė. Jis buvo aukštas, lieknas. Praėjus dviem-trims dienom paskambino tel. (duomenys neskelbtini), kurį jis rado internete autoplius.lt tinklapyje, susitarė, kad šeštadienį atvažiuos pasiimti automobilio, sumokėjęs grynais pinigais už automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas paliko kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jeigu bus problemų su automobiliu, galės paskambinti ir pardavėjas atvažiuos automobilį sutvarkyti; VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kad automobilio ,,Renault Espace“ (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2018 m. sausio 6 d. yra V. M. (t. 1, b. l. 99); 2020-03-16 UAB Diginet LTU raštas su priedais, iš kurio matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., 2017-12-13 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį Renault Espace (2008 m., 2000 cm3, 172 AG, 127 KW, dyzelinas). Šio automobilio techniniai duomenys sutampa su automobilio, kuris buvo parduotas V. M., duomenimis, už skelbimus bankiniu pavedimu sumokėdavo E. G., skelbimuose nurodytas elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 64-94); 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; gruodžio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) yra automobilio ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas, ant sutarties dešinėje, viršutinėje lapo pusėje matyti, kad pieštuku buvo užrašytas rankraštinis užrašas „E.“, tačiau rankraštinis įrašas nutrintas, atšvietus jo nematyti (Priedas 7-1, 7-2). Segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio mėn. pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2018 m. sausio 5 d. buvo parduotas V. M. (Priedas 7-3, 7-4) (t. 5, b. l. 22-26, 44-47); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 11K-261 (20), kurioje nurodoma, kad tirti pateiktuose 2018 m. sausio 5 d. pažymoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo, t. y. E. G. (t. 7, b. l. 122-127); VĮ ,,Regitra“ raštai Nr. 85-G-7611, 85-G-8173;
4) dėl automobilio ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), pardavimo S. G. 2018 m. balandžio 25 d.: liudytojo S. G. parodymai, kad automobilį ,,Renault Espace“ galėjo įsigyti 2018 m. Jis naudojosi autoplius.lt. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Su pardavėju bendravo telefonu. Automobilį į Estiją atgabeno vienas žmogus. Kaip jis atrodė, nepamena, buvo vidutinio ūgio. Automobilį atvarė vyras, kalbėjo su akcentu, buvo lietuvis. Automobilio dokumentus prie jo akių pildė pardavėjas. Gal savo pavardę parašė tuose dokumentuose, pasirašė. Jo sudėtinga pavardė, tai daug kas prašo pačiam užrašyti savo pavardę. Nekreipė dėmesio ir nepamena, ar pardavėjas buvo fizinis, ar juridinis asmuo. Pardavėjas to irgi nesakė; UAB (duomenys neskelbtini) popieriniame segtuve su užrašais „2018 m. Pirkimai; balandžio mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties dešinėje, viršutinėje lapo pusėje yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas ,,E.“ (Priedas 16-1, 16-2). Segtuvas, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesio pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2018 m. balandžio 25 d. buvo parduotas Estijos piliečiui S. G. (Priedas 16-3, 164 16-5) (t. 5, b. l. 22-26, 48-54); 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant R. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, užfiksuoti 2020 m. balandžio 20 d. ir 27 d. telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) tarp R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad automobilį ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), iš R. įsigijo E.; E. susitarė trečiadienį gabenti parduoti ,,Espace“ į Estiją. 2018 m. balandžio 27 d. pokalbyje E. G. pasako R., kad pardavė automobilį ,,Espace“ (t. 7, b. l. 65-67);
5) dėl automobilio ,,Renault Koleos“, (duomenys neskelbtini), pardavimo L. I. 2018 m. spalio 2 d.: 2018 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) už 5900 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį ,,Renault Koleos“ (duomenys neskelbtini); 2018 m. spalio 2 d. pažyma sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas, prancūziška automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, prancūziškas automobilio registracijos pažymėjimas, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) įformino automobilio ,,Renault Koleos“ (duomenys neskelbtini) pardavimą L. I. (t. 4, b. l. 103-109, 111-115); E. G. 2018 m. rugsėjo 4 d. draudė automobilį ,,Renault Koleos“ (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. spalio 2 d. parduotas L. I. (t. 4, b. l. 14); 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d.–rugsėjo 26 d. užfiksuoti pokalbiai (duomenys neskelbtini) apie ,,Renault Koleos“, (duomenys neskelbtini), tarp R. R. ir E. G., iš kurių matyti, kad E. perka automobilį iš R. už 7300 eurų ir vėliau automobilį parduoda Estijoje, klausia R., kokią kainą gali nurodyti dokumentuose. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pokalbyje ID (duomenys neskelbtini) R. pasako E., kad nupirko automobilį ,,Koleos“, 2011 metų gamybos, bet atrodo jau kaip 2012 metų, balto perlo spalvos, su dyzeliniu 2 litrų varikliu. E. prašo atsiųsti automobilio nuotraukas, jis jas iš karto persiųstų į Estiją. 2018 m. rugpjūčio 29 d. pokalbyje ID (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. nurodo galutinę automobilio kainą – 7300 eurų, E. paliks užstatą ir išvarys automobilį į Estiją, 2018 m. rugsėjo 3 d. pokalbyje ID (duomenys neskelbtini) E. klausia ar parvažiavo ,,balta gulbė“. R. patvirtina, kad taip, E. sako, kad ryt atvažiuos pasiimti. 2018 m. rugsėjo 26 d. pokalbyje ID (duomenys neskelbtini) E. sako R., kad yra išvažiavęs į Estiją ir klausia kokią automobilio kainą gali rašyti (t. 7, b. l. 95-96); 2018 m. rugsėjo 3 d. slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 11.05 val. R. R. yra atvykęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) prie UAB (duomenys neskelbtini). Aikštelėje stovi autovežis ,,Scania“ su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo priekaboje yra sukrauti 9 lengvieji automobiliai. Nuo vilkiko puspriekabės nuvaromi automobiliai, tarp kurių yra baltos spalvos ,,Renault Koleos“, (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 114). Pokalbiuose užfiksuoti automobilių techniniai duomenys bei sekimo protokole užfiksuoti duomenys iš esmės patvirtina, kad pokalbiuose yra kalbama apie tą patį automobilį ,,Renault Koleos“, kuris buvo parduotas Estijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors teismui, išnaudojus visas galimybes susisiekti su L. I. (t. 10, b. l. 9, 53-54, 107-108, 124-126, 140), ji į teismo šaukimą neatsiliepė ir dėl to teismui nepavyko jos apklausti, tačiau tai nepaneigia teismo pirmiau minėtos išvados, kad automobilį jai pardavė būtent kaltinamasis kaip fizinis asmuo;
6) dėl automobilio ,,Audi TT“, (duomenys neskelbtini), pardavimo G. G. 2018 m. spalio 19 d.: liudytojos G. G. parodymai, kad pirko Audi ,,TT“ automobilį per ,,Skelbiu.lt“. Su automobilio pardavėju bendravo telefonu iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pardavėjo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Pardavėjas buvo aukštesnis už ją, (duomenys neskelbtini). Išskirtinių bruožų nepastebėjo. Buvo lapukas, kurį jiems išrašė pardavėjas, kai jie padavė avansą. Pardavėjas jai neprisistatė. Duodama parodymus, ji iš raštelio perskaitė jo vardą ir pavardę. Parodžius raštelį, esantį byloje (t. 1, b. l. 130), ji paaiškino, kad raštelį rašė ne jos vyras, tai yra ne jos vyro raštas, taip pat nurodė, jog nematė, kas rašė tą raštelį, lyg ir pardavėjas. Po pinigų padavimo, vyriškis parašė jai pinigų gavimo raštelį. Ant raštelio buvo užrašyta E. G., asmens kodas ir jo parašas; VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kad automobilio ,,Audi TT“ (duomenys neskelbtini) valdytoja/savininkė nuo 2018 m. spalio 20 d. yra G. G. (t. 1, b. l. 118); 2019 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja G. G. pateikė su automobilio ,,Audi TT“ (duomenys neskelbtini) įsigijimu susijusius dokumentus – VĮ Regitra mokėjimo kvitą, raštelį, kuriame nurodyta, kad E. G. paėmė iš G. G. 200 Eur užstatą už automobilį, ir 2018 m. spalio 19 d. pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirkėjas – G. G., pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė S. R., parašas), kasoje sumokėta 1700 Eur (t. 1, b. l. 127-131); 2020 m. kovo 10 d. išraše iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės matyti, kad E. G. 2018 m. spalio 19 d. draudė automobilį ,,Audi TT“ (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. spalio 19 d. parduotas G. G. (t. 4, b. l. 11); 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateiktas raštas su priedais, iš kurių matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., buvo 2018-09-19 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį Audi TT (1999 m., 1800 cm3, juodos spalvos, benzinas). Šio automobilio techniniai duomenys sutampa su automobilio, kuris buvo parduotas G. G., duomenimis. Matyti, kad už skelbimus bankiniu pavedimu sumokėdavo E. G., skelbimuose nurodytas elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 64-94); apžiūrėjus 2020-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R. pateiktus dokumentus, matyti, kad tarp pateiktų dokumentų yra 2018-10-19 Pažyma sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) įformino automobilio Audi TT (duomenys neskelbtini), pardavimą G. G. (t. 4, b. l. 103-109, 145-146); iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2018 m. Pirkimai; kovo mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties, dešinėje, viršutinėje lapo pusėje yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 15-1,15-2) (t. 5, b. l. 22-26, 55-56); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-261 (20), nurodoma, kad tirti pateiktuose 2018 m. spalio 19 d. pažymoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo, t. y. E. G. (t. 7, b. l. 122-127), pokalbio (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš kurių matyti, kad E. G. R. R. sako, jog turi dar neparduotą automobilį ,,Audi“. Nors kaltinamasis nurodė, kad automobilį Audi TT nusipirko įmonės vardu, tačiau kadangi automobilis buvo su labai daug defektų, jis šį automobilį grąžino UAB (duomenys neskelbtini), vėliau UAB (duomenys neskelbtini) šį automobilį pardavė kitam pirkėjui, išrašė sąskaitą, tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių šiuos kaltinamojo teiginius – nei kad šis automobilis buvo įsigytas jo įmonės vadu, nei kad buvo įformintas šio automobilio grąžinimas UAB (duomenys neskelbtini) . Nors G. G. neatpažino asmens (E. G.), apie kurį yra davusi parodymus (t. 1 , b. l. 132-135), savaime nepaneigia pirmiau nurodytų teismo išvadų dėl to, kad būtent kaltinamasis pardavė automobilį G. G.;
7) dėl automobilio ,,Peugeot Expert“, (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 18 d.: liudytojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. V. parodymai (t. 1, b. l. 164, 177-180), kad E. G. yra jo pažįstamas. Jis pats automobilį ,,Peugeot Expert“ nusipirko 2019 m. kovo mėnesį Gariūnų automobilių turgavietėje. Neprisimena, su kuo konkrečiai bendravo dėl automobilio įsigijimo, kainą derino telefonu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore S. R.. Už automobilį sumokėjo grynais 2400 eurų S. R., perduodamas pinigus per E. G.; VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot Expert“ (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2019 m. kovo 25 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 163); apžiūrėjus 2020-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R. pateiktus dokumentus, matyti, kad tarp pateiktų dokumentų yra 2019-03-18 Pažyma sąskaita, kasos pajamų orderis, prancūziška automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, prancūziškas automobilio registracijos pažymėjimas, PVM sąskaita faktūra, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) įformino automobilio ,,Peugeot Expert“ (duomenys neskelbtini) pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 116-119); iš 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, popieriniame segtuve su užrašais „2018 m. Pirkimai; kovo mėn.; UAB (duomenys neskelbtini) rasta automobilio ,,Peugeot Expert“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartis bei registracijos liudijimas. Ant sutarties, dešinėje, viršutinėje lapo pusėje yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 14-1, 14-2) ( t. 5, b. l. 58-59). Iš 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateikto rašto su priedais matyti, kad interneto portale www.autoplius.lt, nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., buvo 2018-10-24 buvo patalpintas skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį Peugeot Expert (2011 m., 2000 cm3, 119 AG, 88 KW, dyzelinas). Matyti, kad už skelbimus bankiniu pavedimu sumokėdavo E. G., skelbimuose nurodytas elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 64-94). Šio automobilio techniniai duomenys sutampa su automobilio, kuris parduotas UAB (duomenys neskelbtini), duomenimis. Automobilio kaina skelbime yra 4500 eurų (t. 4, b. l. 64, 68). Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant R. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (duomenys neskelbtini) su E. G. dėl ,,Peugeot Expert“, (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad R. parduoda ,,Peugeot Expert“ E. G. už ne mažiau 4000 eurų. Pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. nurodo, kad nupirko automobilį ,,Peugeot Expert“, 2011 metų, krovininį, su 2 litrų varikliu, jo rida – 240 000 km. Pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. nurodo, kad šio automobilio kaina bus apie 4000 eurų, pokalbyje (duomenys neskelbtini) R. pasako, kad grįžo ,,Expertas“. E. G. klausia, ar galima atvažiuoti jo pasiimti (t. 7, b. l. 65, 77-80).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laiko, kad byloje nėra pakankamai duomenų, konstatuoti, jog toliau nurodytus automobilius kitiems asmenims pardavė būtent kaltinamasis E. G., visos abejonės išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, aiškinamos kaltinamojo E. G. naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (BPK 301 straipsnio 1 dalis):
1) automobilį ,,VW Polo“, (duomenys neskelbtini), D. G.: kaltinamasis nurodė, kad D. G. pavardė jam nieko nesako; liudytoja D. G. nurodė, kad per laikraščio skelbimą internete rado automobilį, kurį nusprendė pirkti, automobilį įsigijo Vilniuje, Gariūnų turguje, pardavėjas buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, nesenas, maždaug 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsiaplaukis, trumpai kirptų plaukų, pardavėjas dokumentus pildė prie jos akių, ji matė, kad ant dokumentų yra ir moters rekvizitai ir parašas, tačiau negali pasakyti, ar tą parašą padėjo pats pardavėjas, ar jis buvo pasirašytas prieš jai įteikiant dokumentus, jokia moteris sandoryje nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog neaišku, kas 2017 m. spalio 16 d. pažymoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90-94) padarė rankraštinius įrašus. Nors rašysenos tyrimas reikalauja specialiųjų žinių, tačiau negalima neatkreipti dėmesio į net ir nespecialisto akimi matomą akivaizdžiai skirtingą rašyseną minimoje sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvite, pagal kuriuos automobilis buvo parduotas D. G., nuo tos rašysenos, kuri yra pvz. dokumentuose, kuriais automobilis buvo parduotas L. I. (t. 5, b. l. 29-30), ir pagal kurių rankraštinius įrašus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad jie padaryti E. G. (t. 7, b. l. 122-127). Vien tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; rugpjūčio mėn.“ ant UAB (duomenys neskelbtini) automobilio ,,VW Polo C30“, (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutarties yra rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 3-1, 3-2), savaime nepatvirtina, kad minėtą automobilį D. G. pardavė būtent E. G., prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu (tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad ant minėtų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų užrašas ,,E.“ nebūtinai reiškia, kad šį automobilį kaltinamasis įsigijo kaip fizinis asmuo, nes ant G. M. ir S. Š. parduotų automobilių dokumentų taip pat yra nurodytas užrašas ,,E.“, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuos automobilius iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo kaltinamojo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini);
2) ne vėliau kaip 2018-03-03 automobilį ,,Peugeot 3008“, (duomenys neskelbtini), R. V.: kaltinamasis nurodė, kad jam nieko nesako automobilis ,,Peugeot 3008“. Jis nepardavinėjo nieko R. V., jis turėjo reikalų su UAB (duomenys neskelbtini). Su juo šalia kaltinamasis turėjo dirbtuves, jis kaltinamajam padėdavo patvarkyti automobilį, kaltinamasis jam taip pat padėdavo, tokie jų santykiai buvo. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, porą metų buvo bendradarbiai. Jis remontuoja automobilius. Remontuodavo automobilius UAB (duomenys neskelbtini) įmonei. Kartu su E. G. autoservise remontavo automobilius. Negali tiksliai atsiminti, kam priklausė ,,Peugeot“ automobilis. Tikriausiai yra įsigijęs automobilių iš E. G., bet pirko iš jo, kaip iš įmonės atstovo. Tas sąskaitas išrašydavo E. G. savo įmonės vardu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) yra pirkęs automobilius, bet nepamena, kada ir kokius. Yra tekę užpildyti sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vadovės prašymu, vieną kartą UAB (duomenys neskelbtini) direktorė pati to paprašė. Greičiausiai jam paskambindavo ir pasakydavo, kad išrašytų sąskaitą ir tiek. Į servisą mašinas atveždavo R., dar kiti žmonės. Jis nelabai gilindavosi, kas kokį automobilį atveždavo. Jo tiesiog paprašydavo užpildyti dokumentus, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) vadovės nebūdavo. Liudytojas R. V., apklaustas kaip įtariamasis (jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 str. pagrindu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) (t. 7, b. l. 27-44) parodė, kad jis užpildė 2018 m. kovo 3 d. pažymos sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) tuščias grafas ir įrašė datą, pirkėjo duomenis, automobilio techninius duomenis, automobilio pardavimo kainą, kurie jau buvo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. R.. Šis automobilis buvo remontuojamas jam (R. V.) priklausiusiame autoservise UAB (duomenys neskelbtini). Nepamena, kokiomis aplinkybėmis pas jį buvo atvarytas automobilis remontui, neprisiminė, kaip pas jį atsirado tušti įmonės blankai, greičiausiai jie buvo perduoti kartu su automobiliu, kai jis buvo atvarytas remontui į jo įmonę, neprisiminė, kaip V. D. jį susirado, šio asmens nepažįsta. Nurodė, kad jis naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), šiuo numeriu dėjo skelbimus apie parduodamus automobilius. Iš E. G. nėra įsigijęs automobilių tikslu juos perparduoti, yra pirkęs iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilių sau kaip fizinis asmuo. Liudytojas V. D. nurodė, kad jis, būdamas prie aikštelės, pasiskambino asmeniui, su kuriuo kalbėjosi apie planuojamą pirkti automobilį, kai aptiko automobilį ,,Autoplius“ skelbimų portale bei tarėsi dėl susitikimo 2018 m. kovo 3 d., paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini); taigi tuo pačiu telefono numeriu, kurį R. V. nurodė naudojantis, kai dėdavo skelbimus apie parduodamus automobilius; VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot 3008“ (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas nuo 2018 m. kovo 3 d. yra V. D. (t. 3, b. l. 49). Kaip matyti, tiek kaltinamojo E. G., tiek liudytojo R. V. parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, jais teismas neturi pagrindo netikėti, byloje duomenų, paneigiančių jų parodymus, nėra; iš minėtų byloje esančių parodymų negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent E. G. pardavė R. V. automobilį ,,Peugeot 3008“ be apskaitos dokumentų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis be apskaitos dokumentų ir prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu pardavė R. V. automobilį, nepakanka, vadovaujantis BPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, neabejotinai konstatuoti tokius kaltinamojo veiksmus buvus. Vien tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) popieriniame segtuve su užrašais „2017 m. Pirkimai; rugpjūčio mėn.“ ant automobilio ,,PEUGEOT 3008“, (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo dešinėje, viršutinėje lapo pusėje, yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“, savaime nepatvirtina, kad minėtą automobilį R. V. pardavė būtent E. G., prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu (tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad ant minėtų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų užrašas ,,E.“ nebūtinai reiškia, kad šį automobilį kaltinamasis įsigijo kaip fizinis asmuo, nes ant G. M. ir S. Š. parduotų automobilių dokumentų taip pat yra nurodytas užrašas ,,E.“, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuos automobilius iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo kaltinamojo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Nors iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 8.10 val. R. R. yra atvykęs į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie UAB (duomenys neskelbtini), aikštelėje stovi autovežis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su žalios spalvos priekaba, kurioje yra sukrauti 9 automobiliai, tarp šių automobilių yra automobilis ,,Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 113), tačiau, kaip matyti iš kitų byloje esančių įrodymų šio automobilio valstybinis numeris nesutampa su V. D. parduoto automobilio ,,Peugeot 3008“ valstybiniu numeriu (t. 5, b. l. 77). Be to, segtuve, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio pardavimai, rasta, kad minėtas automobilis 2018 m. kovo 3 d. buvo parduotas būtent V. D. (Priedai 12-1, 12-2, 12-3, 12-4) (t. 5, b. l. 22-26, 75-78), kuris šį automobilį nusipirko kontaktuodamas mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojasi R. V., pardavėjas buvo apie (duomenys neskelbtini), tikslaus amžiaus nurodyti negali, tačiau jam pasirodė, kad jis gan sportiško sudėjimo, ūgis apie 168 cm. Visi šie įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad minėtą automobilį R. V. pardavė būtent kaltinamasis E. G.; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas automobilis galimai galėjo būti parduotas būtent pačio R. V. prisidengiant kito juridinio asmens vardu, tačiau ši byla yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teismui (BPK 255 straipsnis), taigi, plačiau dėl R. V. veiksmų teismas nepasisako;
3) 2018 m. spalio 31 d. automobilį ,,Peugeot 407“, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini): teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir nėra bendravęs su šiuo asmeniu dėl automobilio įsigijimo. Visus vaizdo konferencijoje dalyvaujančius žmones mato pirmą kartą. Kiek atsimena, įmonei reikėjo automobilio. Automobilį ,,Peugeot“ pirko savo įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Automobilį jam pasiūlė draugas. Ten daugiau pažįstamas buvo, todėl vardo ir pavardės nežino. Vyras tarp (duomenys neskelbtini) m. Automobilį pirko iš to pasiūliusio žmogaus. Išrašė sąskaitą ir nusipirko. Susitiko, padavė pinigus ir tiek. Buvo susitikęs dukart. Pirmą kartą automobilį apžiūrėjo, o kitą kartą padavė pinigus. Viskas vyko tą pačią dieną. Abu kartus tai buvo tas pats žmogus. Pats asmeniškai su UAB (duomenys neskelbtini) direktore S. R., kuri yra nurodyta automobilio pardavimo dokumentuose, niekada nebendravo. E. G. nepažįsta. Taigi, kaip matyti liudytojas nurodė, kad automobilį pirko iš pažįstamo, taigi ne iš E. G., nes jis nurodė, kad tokio asmens nežino ir iš 2020 m. birželio 12 d. asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. neatpažino asmenų (E. G., R. R. ir S. R.) (t. 1, b. l. 153-161). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog neaišku, kas 2018-10-31 pažymoje sąskaitoje, pinigų priėmimo kvite padarė rankraštinius įrašus. Vien tai, kad apžiūrint 2018 m. rugsėjo 24 d. kratos metu paimtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, ant automobilio ,,Peugeot 407“, (duomenys neskelbtini) ant registracijos liudijimo dešinėje, viršutinėje lapo pusėje, yra pieštuku užrašytas rankraštinis užrašas „E.“ (Priedas 17) (t. 5, b. l. 22-26, 57), savaime nepatvirtina, kad šį automobilį UAB (duomenys neskelbtini) pardavė būtent kaltinamasis kaip fizinis asmuo (tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad ant minėtų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų užrašas ,,E.“ nebūtinai reiškia, kad šį automobilį kaltinamasis įsigijo kaip fizinis asmuo, nes ant G. M. ir S. Š. parduotų automobilių dokumentų taip pat yra nurodytas užrašas ,,E.“, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuos automobilius iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo kaltinamojo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini), daugiau įrodymų byloje, kurie leistų neabejotinai konstatuoti šį automobilį pardavus kaltinamojo kaip fizinio asmens, nėra;
4) ne vėliau kaip 2019 m. vasario 28 d. automobilį ,,Fiat 500“, (duomenys neskelbtini), R. V.: teismo posėdžio metu kaltinamasis E. G. nurodė, kad jis nepardavinėjo nieko R. V., jis turėjo reikalų su UAB (duomenys neskelbtini). Su juo šalia kaltinamasis turėjo dirbtuves, jis kaltinamajam padėdavo patvarkyti automobilį, kaltinamasis jam taip pat padėdavo, tokie jų santykiai buvo. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, porą metų buvo bendradarbiai. Jis remontuoja automobilius. Remontuodavo automobilius UAB (duomenys neskelbtini) įmonei. Kartu su E. G. autoservise remontavo automobilius. Automobilis ,,Fiat 500“ buvo remontuojamas R. V. priklausiusiame autoservise UAB (duomenys neskelbtini). R. V. tiksliai neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis pas jį buvo atvarytas automobilis remontui. Automobilio pirkėjo R. R. nepamena. Jis užpildė 2019 m. vasario 28 d. pažymos sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) tuščias grafas ir įrašė datą, pirkėjo duomenis, automobilio techninius duomenis, automobilio pardavimo kainą, kurie jau buvo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. R. (R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 str. pagrindu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) (t. 7, b. l. 27-44). Iš E. G. nėra įsigijęs automobilių tikslu juos perparduoti, yra pirkęs iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilių sau kaip fizinis asmuo. Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad jo su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. Jis vykdo individualią veiklą, užsiima automobiliais. Neatsimena, nei iš ko įsigijo automobilį, nei kiek už jį mokėjo. Automobilio skelbimas buvo patalpintas internetiniame automobilių pardavimo svetainėje ,,Autoplius“. Su minėto automobilio pardavėju bendravo telefonu. Automobilio pardavėjo nepažįsta. Minėtas pardavėjas į susitikimą buvo atvažiavęs su automobiliu ,,Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Pardavėjas savo ranka surašė pažymą-sąskaitą. Kaip atrodė automobilio pardavėjas, neatsimena, buvo panašus į jį. Šiuos liudytojo parodymus, t. y. kad automobilį jam pardavė ne E. G., patvirtina ir 2019 m. gruodžio 20 d. asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, iš kurio matyti, kad R. R. neatpažino asmens (E. G.), apie kurį yra davęs parodymus, ir paaiškino, kad asmuo jam pardavęs automobilį 2019 m. vasario 28 d. yra šiek tiek stambesnis (t. 3, b. l. 17-20). Tai, kad R. V. įmonei UAB (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi iškeltas bankrotas (nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 3 d.), (duomenys neskelbtini) įmonė likviduota, savaime nepaneigia R. V. nurodomų aplinkybių, kad pas jį šis automobilis buvo atvarytas remontui. Tai, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole matyti, kad R. R. ir E. G. telefoniniuose pokalbiai (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog E. klausia R., ar grįžo ,,muilinė“, R. sako, kad taip, gali atvažiuoti pasiimti (t. 7, b. l. 65-80), kad iš 2018 m. rugpjūčio 18 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie UAB (duomenys neskelbtini) nuo tralo yra nuvaromi ir aikštelėje pastatomi automobiliai, tarp kurių yra baltos spalvos ,,Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 104-105) savaime, nesant kitų įrodymų nepatvirtina, jog šį automobilį būtent E. G., prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pardavė R. V.. Be to, iš 2019 m. gruodžio 20 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė dokumentus, susijusius su automobilio ,,Fiat 500“ (duomenys neskelbtini) įsigijimu – pažymą sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuose nurodyta, kad pirkėjas – R. R., pardavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė S. R., parašas), kasoje sumokėta 900 Eur (t. 3, b. l. 12-13, 15-16). Visi šie įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad minėtą automobilį R. V. pardavė būtent kaltinamasis E. G.; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas automobilis galimai galėjo būti parduotas būtent pačio R. V. prisidengiant kito juridinio asmens vardu, tačiau, kaip minėta, ši byla yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teismui (BPK 255 straipsnis), taigi, plačiau dėl R. V. veiksmų teismas nepasisako; taip pat galimai šį automobilį R. R. galėjo parduoti ir pats kaltinamasis E. G. kaip fizinis asmuo, tačiau toks kaltinimas E. G. nepareikštas ir dėl to teismas negali išeiti už kaltinimo ribų.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, teismas šalina iš E. G. pareikšto kaltinimo jam inkriminuotų 4 automobilių pardavimą – automobilių ,,VW Polo“, ,,Peugeot 3008“, ,,Peugeot 407“, ,,Fiat 500“ kaip neįrodytą ir toliau pasisakydamas dėl E. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, laiko, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis iš UAB (duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų įsigijo septynis automobilius ir vėliau juos pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, UAB (duomenys neskelbtini) vardu jiems išrašydamas pardavimo dokumentus, t. y. prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Kaip jau minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis E. G. veikė pagal tokią schemą: kaltinamasis iš UAB (duomenys neskelbtini), kur dirba jo pažįstamas R. R., kontaktuodamas su R. R., teiraujasi apie jo turimus parduoti automobilius, derasi, aptaria jų technines charakteristikas, sutaria dėl jų pirkimo, perka automobilius, nepildant jokių pardavimo dokumentų, juos atvyksta pasiimti ir po to juos parduoda kitiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašydamas tai patvirtinančius dokumentus, pasako, kad pardavė automobilius. Ant daugumos UAB (duomenys neskelbtini) automobilių pirkimo dokumentų kampuose pieštuku yra užrašyti vyriški vardai asmenų, kurie galimai perpardavinėjo iš R. R. įsigytus UAB (duomenys neskelbtini) automobilius, tarp jų yra ir E. vardas, kaltinamasis deda skelbimus internete, norėdamas parduoti tuos automobilius, draudžia juos savo vardu. Iš kaltinamojo ir R. R. pokalbių matyti ir tai, kad pokalbiai yra ne apie tai, kad kaltinamasis siekia padėti parduoti automobilius savo draugui, o apie tai, kad aiškiai kalbama apie automobilių įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini), už kokią sumą ir pan., taip pat teismui kelia abejonių, jog kaltinamasis, siekdamas padėti draugui, savo vardu deda ir apmoka skelbimus apie parduodamus automobilius, savo vardu juos draudžia. Vien tai, kad kaltinamasis iš karto neatsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad tų automobilių jis neįgijo, kaip fizinis asmuo, su UAB (duomenys neskelbtini) jis atsiskaitydavo pardavęs automobilius, o uždarbį pasilikdavo sau. Teismo vidinį įsitikinimą buvus minėtą automobilių įsigijimo-pardavimo mechanizmą patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1724-1091/2021 konstatuotos aplinkybės, kuriuo pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. A., Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kurioje R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas J. M..
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis minėtus automobilius įsigijo jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Svarbu paminėti ir tai, kad jau pirmiau minėtais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog įrašas ,,E.“ ant (duomenys neskelbtini) dokumentų gali reikšti tiek tai, jog minėtą automobilį iš įmonės įsigijo kaltinamasis kaip fizinis asmuo, tiek tai, jog minėtą automobilį įsigijo jo vadovaujama įmonė ir tik esant kitų įrodymų, patvirtinančių apie kaltinamojo, kaip fizinio asmens, automobilio įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą kitiems asmenims, galima teigti, kad kaltinamasis pirko ir pardavė automobilius kaip fizinis asmuo (kas ir pirmiau motyvuose nurodyta, teismui konstatavus, jog kaltinamasis įsigijo ir pardavė septynis automobilius); tokių duomenų nesant, vien esantis rankraštinis įrašas ,,E.“ ant (duomenys neskelbtini) dokumentų savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis pirko ir pardavė automobilius kaip fizinis asmuo (kas ir pirmiau motyvuose nurodyta, teismui konstatavus, jog nėra neabejotinų duomenų, kad kaltinamasis įsigijo ir pardavė keturis automobilius). Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamajam E. G. perėjo automobilių nuosavybė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeniui siekiant save nuslėpti kaip tikrąjį automobilių savininką, tokių oficialių dokumentų būti ir negali, toks asmuo nesuinteresuotas, kad tokie dokumentai atsirastų, toks asmuo yra suinteresuotas būtent sukurti regimybę, kad automobiliai yra parduodami ne jo, o kito asmens vardu; kaip minėta, tai, kad kaltinamasis kaip fizinis asmuo įsigijo septynis automobilius, kuriuos, kaip fizinis asmuo, pardavė kitiems asmenims, įrodyta iš esmės netiesioginiais įrodymais.
Iš E. G. pareikšto kaltinimo matyti, kad jam inkriminuojami tiek stambaus masto, tiek versliškumo požymiai, numatyti BK 202 straipsnio 1 dalyje. Taigi, antras klausimas, į kurį teismas privalo atsakyti, spręsdamas dėl E. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, tai ar tokie kaltinamojo veiksmai – minėtų septynių automobilių pirkimo ir pardavimo veikla nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 18 d., atitinka jam inkriminuotus versliškumo ir stambaus masto požymius BK 202 straipsnio 1 dalies prasme.
BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus objektus. Verslo tvarkos reglamentavimas apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardintų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taigi, taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016). Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima, jei nėra vieno iš būtinųjų požymių – versliškumo arba stambaus masto.
Pažymėtina, kad už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismai privalo kruopščiai išsiaiškinti šių skirtingų atsakomybių takoskyros klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ar drausminių santykių kriminalizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014 ir kt.). Perteklinis baudžiamosios teisės normų, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikymas neatitinka šios teisės šakos paskirties ir principų. Minėta, kad pagal BK 202 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik tam, kas neteisėtos ūkinės, profesinės ar kitokios veiklos ėmėsi versliškai ar stambiu mastu. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumą, yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu – ir tinkamas motyvavimas, yra būtinas tokio pobūdžio bylose.
Versliškumas ir stambus mastas BK 202 straipsnio 1 dalyje suformuluoti kaip alternatyvūs požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka įrodyti bent vieną iš jų. Nenustačius nė vieno iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.
Baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „stambus mastas“ turinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad, aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnyje pateiktą administracinės atsakomybės taikymo kriterijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014). ANK 127 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumą. Taigi, sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-27-689/2018, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-250-245/2020).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. G. iš septynių automobilių pardavimo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 18 d. iš viso gavo 20 870 Eur pajamų, vidutiniškai per mėnesį – apie 949 Eur, taigi vidutiniškai per metus laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. – apie 11 384 Eur. Taigi, kaip matyti, šie E. G. gautų pajamų dydžiai neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumos nei per metus, nei apskritai per visą jam inkriminuotą beveik dviejų metu laikotarpį, todėl E. G. nepagrįstai inkriminuotas stambaus masto požymis.
ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ iš esmės reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Dėl to administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliškumo požymį (skirtingai nei pagal ,,stambaus masto“ požymį) sudėtingesnis. Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę (ANK 127 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą, pajamų dydį ar sistemingumą; pastovumo požymis natūraliai būdingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl nerodo jokio skirtumo su neteisėta ekonomine veikla, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ANK 127straipsnį. Dėl to versliškumo sąvoka apima ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi ūkine, profesine ar kitokia veikla sąvokos. Nors įstatyme versliškumo samprata nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyse, aiškinant versliškumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016 ir kt.). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su stambaus masto (500 MGL) kriterijumi, kurį galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai (pvz., su tiekėjais), aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan., parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016, 2K-165-976/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, jog ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-539/2013, 2K-165-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ūkinę, profesinę ar kitokią veiklą pagal aptariamą požymį (kriterijų) visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos (konkrečiu atveju) didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo.
Kaip jau minėta, kaltinamojo automobilių pirkimo-pardavimo veikla truko beveik dvejus metus (22 mėnesius), per kuriuos jis, kaip fizinis asmuo, įsigijo ir pardavė septynis automobilius, t. y. vidutiniškai jis įsigijo ir pardavė po vieną automobilį per tris mėnesius, kas laikytina ne itin dideliu automobilių skaičiumi ir dėl to – ne itin sisteminga kaltinamojo veikla. Per minėtą laikotarpį jis iš viso gavo 20 870 Eur pajamų, vidutiniškai per mėnesį – apie 949 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į jo gaunamą grynąjį pelną (pajamos – išlaidos), nes, kaip jau minėta, kaltinamasis iš karto neatsiskaitydavo su UAB (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini) jis atsiskaitydavo pardavęs automobilius, o uždarbį pasilikdavo sau. Vertinant kaltinamojo gaunamas pajamas, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu kaltinamasis užsiėmė ir keliomis kitomis veiklomis: 1) turėjo savo įmonę, kuri taip pat vykdė realią veiklą, susijusią su automobiliu remontu ir pardavimu; 2) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs verslo liudijimus „Specialieji statybos darbai“ (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas) 2017-2020 m. laikotarpiams; 3) yra įregistravęs individualią veiklą „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“ ir „Mišrusis žemės ūkis“ (t. 4, b. l. 31-61, t. 5, b. l. 124, t. 10, b. l. 185). Kaltinamasis Užimtumo tarnyboje buvo registruotas labai trumpą laiką – vieną mėnesį, byloje nagrinėjamu laikotarpiu nuolat deklaravo savo gaunamas pajamas iš minėtų trijų veiklų, kurios didesnės nei gautos iš septynių automobilių pardavimo, turėjo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, turėjo pajamų ir iš vienkartinių veiklų (pvz., metalų laužo pardavimo), mokėjo būsto kreditą. Atsižvelgtina ir į tai, jog E. G. 2017-2019 m. Metinėse pajamų deklaracijose deklaruotos pajamos ir patirtos išlaidos sutampa su Trečiųjų šaltinių Inspekcijai pateiktais duomenimis (t. 10, b. l. 181-182). Atsižvelgiant į visa tai ir nepaneigiant byloje nustatytų aplinkybių, jog vis tik kaltinamasis gavo tam tikrų pajamų iš septynių automobilių pardavimo, tačiau vis tik byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamojo gautos pajamos iš septynių automobilių pardavimo per beveik dviejų metų laikotarpį buvo pagrindinis kaltinamojo pajamų šaltinis ar reikšmingas papildomas kaltinamojo pajamų šaltinis. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis reikšmingai padidino savo nuolatines pagal kitas veiklas gaunamas pajamas baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu, kaltinamojo veikla nebuvo tokios apimties, jog ji jam būtų tapusi pagrindiniu nuolatiniu ir pastoviu pajamų šaltiniu. Be to, byloje nenustatyti jokie kiti veiklos versliškumą bei didesnį jos pavojingumą galintys rodyti veiksniai: bylos duomenys leidžia teigti, kad kaltinamasis veiklą iš esmės vykdė vienas, nesant samdomų darbuotojų, kuriems paskirstytų užduotis, nenustatytas didelių organizacinių pastangų poreikis veiklai vykdyti ir valdyti, nėra duomenų apie išplėtotą neteisėto verslo infrastruktūrą, plačius ryšius su tiekėjais, nenustatyti ypatingo pobūdžio parengiamieji darbai veiklai vykdyti, nėra aiškių ir neabejotinų duomenų, leidžiančių konstatuoti vykdžius itin aktyvią klientų paiešką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. G. pareikštame kaltinime nurodyta ir tai, kad jis nuo 2017-05-17 iki 2019-03-18 internetiniame puslapyje www.autoplius.lt įdėjo ne mažiau kaip 56 skelbimus apie parduodamus automobilius, tačiau išanalizavus byloje esančius įrodymus matyti, kad minėti skelbimai buvo įdėti ne tik dėl tų automobilių, kurie buvo kaltinamojo įsigyti iš UAB (duomenys neskelbtini) ir parduoti jo, kaip fizinio asmens, bet ir dėl tų automobilių, kurie vėliau buvo parduoti jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu (pvz. ,,Renault Espace“ (duomenys neskelbtini) parduotas A. S., ,,Peugeot 308“ (duomenys neskelbtini) parduotas G. M., ,,Peugeot 308“ (duomenys neskelbtini) parduotas S. Š. ir pan.) (t. 4, b. l. 27, 64-92). Analogiška išvada darytina ir dėl kaltinamojo savo vardu apdraustų 17 automobilių – iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kaltinamasis savo vardu apdraudė du automobilius, kuriuos vėliau pardavė kaip fizinis asmuo, prisidengdamas juridinio asmens vardu, dėl kitų 15 automobilių pardavimo – ar prisidengiant juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) vardu, ar juos parduodant UAB (duomenys neskelbtini) vardu – byloje duomenų nėra, taigi byloje neįrodyta, jog kaltinamojo apdrausti 15 automobilių buvo būtent parduoti jo, kaip fizinio asmens, prisidengiant UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis visus 56 skelbimus įdėjo ir 17 automobilių apdraudė, siekdamas juos parduoti tik kaip fizinis asmuo, kas teismui neleidžia konstatuoti buvus aktyvią klientų paiešką kaltinamajam veikiant, kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovui. Jau minėta, kad teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis ar spėliojimais, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai iš esmės smulki neteisėta ekonominė veikla dirbtinai kriminalizuojama remiantis aiškumo stokojančiu versliškumo požymiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2014, 2K-303-507/2016).
Esant paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo E. G. veiksmuose nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti esant versliškumo požymį BK 202 straipsnio 1 dalies prasme. Šioje baudžiamojoje byloje įrodymų, leidžiančių kaltinamojo veiksmus vertinti kaip labiau pavojingus, atitinkančius baudžiamojo kodekso nuostatas, nėra. Apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal BK 202 straipsnio 1 dalį gali būti priimtas tik tada, kai yra visiškai ir besąlygiškai įrodyta, jog asmuo versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), kad nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kaltinamojo veiksmai nerodo tokio veikos pavojingumo, kas galėtų nulemti konflikto su valstybe baigtį tik kriminalinių priemonių ar jų instrumentų panaudojimu kaltininkui, taip užtikrinant siekiamus bausme tikslus bei tokiu būdu teisingumo atstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis E. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas ir asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administraciniai nusižengimai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais. Taigi, draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas įtvirtina, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-788-2016, 2K-165-648/2020, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-1035/2022).
Atsižvelgiant į tai, administracinė teisena E. G. atžvilgiu neinicijuotina, nes tai reikštų draudimo persekioti ir bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem) principo pažeidimą.
Dėl kaltinamojo E. G. veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo ir motyvų
Sprendžiant dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pirmiau konstatavus neįrodyta, kad kaltinamasis kaip fizinis asmuo, prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu pardavė automobilį ,,VW Polo“, (duomenys neskelbtini), D. G. ir automobilį ,,Peugeot 407“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnį analogiškai kaip neįrodytos šalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis parduodamas automobilį ,,VW Polo“, (duomenys neskelbtini), D. G., pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2017-10-16 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o ji pateikė šiuos dokumentus 2017-10-16 VĮ Regitra Vilniaus filialui, ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kad parduodamas automobilį ,,Peugeot 407“, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-31 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o įmonė 2018-11-20 pažymą pateikė VĮ Regitra Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini) .
E. G. yra kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, t. y. nurodydamas, kad automobilius parduoda UAB (duomenys neskelbtini) ir įrašydamas mažesnę automobilio ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), parduoto V. M., pardavimo kainą nei realiai buvo gauta pinigų ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas pirkėjams, dėl to į Kelių transporto priemonių registrą buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio pardavėją. Kaip jau minėta, byloje pirmiau konstatuota, jog kaltinamasis iš UAB (duomenys neskelbtini) be apskaitos dokumentų įsigijo septynis automobilius ir vėliau juos pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, UAB (duomenys neskelbtini) vardu jiems išrašydamas pardavimo dokumentus, t. y. prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, todėl teismas nekartoja nuosprendžio 40-44 lapuose 1-7 punktuose nurodytų motyvų, kurie yra aktualūs, sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės įrodytumo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
BK 300 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kasacinėse nutartyse išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009, 2K-7-175-303/2015). Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-290/2008). Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015).
Be pirmiau nurodytų 40-44 lapuose 1-7 punktuose nurodytų įrodymų ir motyvų, tai, kad kaltinamasis, parduodamas automobilį ,,Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), L. I., į UAB (duomenys neskelbtini) 2017-05-17 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei 2017-05-17 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pardavimo kainą, kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentus L. I., o ji šiuos dokumentus pateikė Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina iš dalies kaltinamojo E. G. parodymai, 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 11K-261 (20). Tai, kad kaltinamasis, parduodamas automobilį ,,Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), I. S., pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-02 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o jis pateikė šiuos dokumentus 2017-12-04 į VĮ Regitra Kauno filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina iš dalies kaltinamojo parodymai, 2020-03-16 UAB Diginet LTU raštas su priedais, 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, VĮ ,,Regitra“ raštai (duomenys neskelbtini). Tai, kad kaltinamasis, parduodamas automobilį ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), G. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o jis pateikė šiuos dokumentus 2018-05-03 Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina liudytojo S. G. parodymai, 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. Tai, kad kaltinamasis, parduodamas automobilį ,,Renault Koles“, (duomenys neskelbtini), L. I. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-02 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o ji pateikė šiuos dokumentus Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina 2018 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 2 d. pažyma sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas, prancūziška automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, prancūziškas automobilio registracijos pažymėjimas, draudimo informacija, 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, 2018 m. rugsėjo 3 d. slapto sekimo protokolas. Tai, kad kaltinamasis, parduodamas automobilį ,,Audi TT“, (duomenys neskelbtini), G. G. į UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-19 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pateikė G. G., o ji pateikė šiuos dokumentus 2018-10-20 VĮ Regitra Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojos G. G. parodymai, VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, 2019 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2020 m. kovo 10 d. išrašas iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės, 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateiktas raštas su priedais, 2020-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 11K-261 (20), pokalbis (duomenys neskelbtini). Tai, kad kaltinamasis, parduodamas automobilį ,,Peugeot Expert“, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2019-03-18 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o įmonė 2019-03-05 pateikė pažymą VĮ Regitra Avižėnų grupės darbuotojams, automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. V. parodymai, VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, 2020-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, 2020-03-16 UAB Diginet LTU pateiktas raštas su priedais, 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas.
Tai, kad kaltinamasis, parduodamas automobilį ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), V. M., į UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-05 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjo asmens duomenis, automobilio techninius duomenis bei žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio kainą, t. y. nurodė, kad automobilis parduodamas už 2400 eurų, nors realiai iš V. M. gavo 4000 eurų ir pateikė dokumentus V. M., o jis pateikė šiuos dokumentus 2018-01-06 VĮ Regitra Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini), įrodo liudytojo V. M. parodymai, VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, 2020-03-16 UAB Diginet LTU raštas su priedais, 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 11K-261 (20), VĮ ,,Regitra“ raštai (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. M. nurodė, kad automobilį pirko už 4000 Eur, mokėjo grynais pinigais; teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, jis kaltinamojo nepažįsta, teismas nenustatė jo suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog jis turi sumokėti 4000 Eur, t. y. tiek, kiek jis ir sumokėjo grynais už automobilį, tačiau byloje esanti automobilio ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutartis (t. 5, b. l. 22-26, 44-47) patvirtina, kad ne 4000 Eur, o būtent 2400 Eur suma buvo nurodyta, kurią kaltinamasis ir įrašė. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus, kad automobilis buvo parduotas už 2400 Eur, o 1600 Eur buvo gauti būtent už automobilio remontą, kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su pardavėju sutarė 4000 Eur sumą būtent už automobilį, o ne už jo remontą, be to, nurodė ir tai, kad po to, kai jau buvo sutarta 4000 Eur suma už automobilį, jis kartu su šituo vyru nuvažiavo automobiliu „Renault Espace“ į techninę apžiūrą į ,,Regitrą“ Lentvario g. 7, Vilniuje, kur automobilis buvo apžiūrėtas ir ten paaiškėjo gedimas, kad yra sugadintas vienas šarnyras, todėl techninės apžiūros automobilis nepraėjo. Pardavėjas jam pasakė, kad savo lėšomis sutvarkys automobilį ir su V. M. susisieks. Taigi, kaip matyti, pardavėjas nurodė, kad automobilį sutvarkys savo lėšomis, todėl minėti teiginiai, kad dalis 4000 Eur sumos buvo už automobilio remontą yra paneigti.
Byloje minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis automobilių pirkimo-pardavimo dokumentuose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat panaudojo žinomai suklastotas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis ir kitus dokumentus – dokumentuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl automobilio pardavimo kainos bei kad sutartys sudaromos su tariamu automobilio savininku (UAB (duomenys neskelbtini)), nors realybėje sutartys dėl automobilių pirkimo–pardavimo buvo sudaromos tarp jo – E. G. – ir automobilius įsigyjančių asmenų, ir šiuos dokumentus panaudojo, juos pateikdamas automobilių pirkėjams, kurie šiuos dokumentus pateikė automobilius registruojančioms įmonėms, ko pagrindu būdavo įregistruota, kad automobilis yra įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini), t. y. buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija.
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2011, 2K-139-507/2016). E. G. atlikti veiksmai, jų pobūdis, aplinkybės, lėmusios dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą patvirtina, kad E. G. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus, kurie sukelia teisinius padarinius, bei juos panaudoja, ir norėjo taip veikti.
Atsižvelgiant į šių įrodymų, kurie tarpusavyje susisieja nuoseklia ir logiška grandine, visumą, konstatuotina, kad E. G. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo:
E. G., nuo 2017-05-01 iki 2019-03-18 neteisėtai vykdydamas automobilių pardavimo veiklą, neužregistravęs vykdomos veiklos, siekdamas nuslėpti save kaip automobilių pardavėją, parduodamas automobilius tyčia Vilniaus mieste nuo 2017-05-01 iki 2019-03-18 klastojo automobilių pardavimo dokumentus, nurodydamas, kad automobilius parduoda UAB (duomenys neskelbtini), įrašydamas mažesnę automobilio pardavimo kainą nei realiai buvo gauta pinigų ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas pirkėjams, dėl to į Kelių transporto priemonių registrą buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio pardavėją:
1. parduodamas automobilio ,,Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), L. I., į UAB (duomenys neskelbtini) 2017-05-17 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini)bei 2017-05-17 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pardavimo kainą, kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentus L. I., o ji šiuos dokumentus pateikė Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini);
2. parduodamas automobilį ,,Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), I. S., pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-02 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o jis pateikė šiuos dokumentus 2017-12-04 į VĮ Regitra Kauno filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini);
3. parduodamas automobilį ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), V. M., į UAB (duomenys neskelbtini)2018-01-05 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini)bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjo asmens duomenis, automobilio techninius duomenis bei žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio kainą, t. y. nurodė, kad automobilis parduodamas už 2400 eurų, nors realiai iš V. M. gavo 4000 eurų ir pateikė dokumentus V. M., o jis pateikė šiuos dokumentus 2018-01-06 VĮ Regitra Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini);
4. parduodamas automobilį ,,Renault Espace“, (duomenys neskelbtini), G. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o jis pateikė šiuos dokumentus 2018-05-03 Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. parduodamas automobilį ,,Renault Koles“, (duomenys neskelbtini), L. I. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-02 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), o ji pateikė šiuos dokumentus Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini).
6. parduodamas automobilį ,,Audi TT“, (duomenys neskelbtini), G. G. į UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-19 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda UAB (duomenys neskelbtini), įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pateikė G. G., o ji pateikė šiuos dokumentus 2018-10-20 VĮ Regitra Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini) .
7. parduodamas automobilį ,,Peugeot Expert“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) 2019-03-18 pažymą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad tariamai automobilį parduoda (duomenys neskelbtini), o įmonė 2019-03-05 pateikė pažymą VĮ Regitra Avižėnų grupės darbuotojams, automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš (duomenys neskelbtini) .
Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius.
Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.).
Kaltinamojo E. G. veiksmai pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką ir vertinami kaip nepavojingi.
Dėl kaltinamojo E. G. veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo ir motyvų
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).
Kaltinamajam pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį susideda iš kelių jam inkriminuojamų veiksmų (apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), todėl teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno iš jų.
E. G. pareikštas kaltinimas, kad jis neapskaitė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 3000 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones (bei nesumokėjo 521 Eur PVM mokesčių) G. M. ir S. Š., t. y. kad jis 2018-05-11 pardavė automobilį ,,Peugeot 308“, (duomenys neskelbtini), G. M. už 3000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) 2000 eurų sumai, o gautų 1000 Eur neužregistravo apskaitos registruose ir kad jis 2018-05-29 pardavė automobilį ,,Peugeot 308“, (duomenys neskelbtini), S. Š. už 3200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini)1200 Eurų sumai, o gautų 2000 Eur neužregistravo apskaitos registruose.
Teisiamojo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad iš kaltinamojo pirko automobilį. Davė 160 Eur rankpinigių už automobilį, o po to dar 200 Eur už automobilio remontą, kurį atliko pardavėjas. Automobilis kainavo 2000 Eur ir dar tie rankpinigiai pardavėjui liko. Pirkimo-pardavimo sutartyje parašyta 2000 Eur. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 8-9), jis savo parodymus patvirtino iš dalies ir paaiškino, kad rankpinigių 150 Eur negalėjo būti. Galimai iš jaudulio kažką neteisingai pasakė arba jo neišgirdo tyrėja. Pas jį lape užrašyta 160 Eur. Taip pat užrašyta, kad už automobilį sumokėjo 2000 Eur. Jis pirko padangas sau, gal iš to paklausimo pasakė, kad su viskuo už automobilį išėjo 3000 Eur. Po apklausos savo parodymus skaitė, bet gal neįdėmiai, norėjo greičiau išeiti iš komisariato. Jis buvo susiplanavęs 3000 Eur sumą automobiliui pirkti, todėl pasakė, kad su rankpinigiais sumokėjo 3000 Eur sumą, skirtą automobiliui. Neatsimena, kiek tiksliai davė pardavėjui, o kiek sumokėjo už automobilio remontą, dabar jau susimaišė. Negali tiksliai atsakyti, ar už automobilį sumokėjo 2000 ar 3000 Eur, nes automobilio pirkimui buvo atsidėjęs apskritai 3000 Eur sumą. Teisiamojo posėdžio metu apklausus šio liudytojo apklausą atlikusią tyrėją V. K. ji parodė, kad nepamena G. M. apklausos (t. 2, b. l. 8-9), todėl detalių, kaip vyko apklausa, prisiminti negali. Nors tyrėja papasakojo, kaip įprastai ji atlieka apklausas, tačiau pažymėtina, kad teismui kelia abejonių šio liudytojo atliktos apklausos metu užfiksuotos tam tikros aplinkybės, tokios kaip – liudytojo galėjimas atsiminti ir tyrėjai nurodyti konkretų kaltinamojo telefono numerį ir pan. bei tos aplinkybės, kurias liudytojas G. M. kategoriškai paneigė teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, taigi jis nėra suinteresuotos apkalbėti kaltinamąjį, taip pat pakankamai logiškai ir nuosekliai paaiškino aplinkybes, susijusias su automobilio pirkimu, kaina ir atsiskaitymu. Teismas neturi pagrindo netikėti betarpiškai teisiamojo posėdžio metu teismui duotais šio liudytojo parodymais, t. y. tuo, kad jis apskritai automobilio pirkimui ir su tuo susijusioms išlaidoms buvo atsidėjęs iš viso 3000 Eur, už automobilį pardavėjui sumokėjo 2000 Eur, dar 200 Eur jam davė už automobilio remontą, taip pat pirko padangas automobiliui. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad automobilis buvo įsigytas už 3000 Eur, o jo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta mažesnė, t. y. 2000 Eur suma. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis gautų 1000 Eur neužregistravo apskaitos registruose, nes byloje neįrodyta, jog automobilis buvo parduotas už 3000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu S. Š. parodė, kad dokumentai buvo užpildyti jo akivaizdoje, jis viską matė, dokumentus pildė pardavėjas, o jis (S. Š.) tik pasirašė. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo S. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 34-37), jis savo parodymų nepatvirtino. Nurodė, kad už automobilį sumokėjo 1200 Eur. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui parodžius byloje esantį parašą (t. 2, b. l. 37), S. Š. patvirtino, kad parašas yra jo. Teismo posėdžio metu liudytoja J. N., apklaususi liudytoją S. Š., paaiškino, kad tokio tipo bylų dėl automobilių yra turėjusi nemažai, išskirti negali. Pagal nurodytą datą ir kad būtent Tauragėje apklausa būtų, neatsimena. Jeigu asmuo tikslių duomenų neatsimena, jų nerašo į protokolą. Rašo tik tai, ką žmogus pasako. Dažniausiai, kai jie kviečia į apklausą, žmogus pasiklausia dėl ko, jie jam daugmaž pasako, dėl ko bus apklausa. Į apklausą žmogus neretai jau ateina su dokumentais, jei byla susijusi su automobiliais. Teismas neturi pagrindo netikėti betarpiškai teisiamojo posėdžio metu teismui duotais šio liudytojo parodymais, t. y. tuo, kad jis už automobilį pardavėjui sumokėjo 1200 Eur. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad automobilis buvo įsigytas už 3200 Eur, o jo pirkimo dokumentuose buvo nurodyta mažesnė, t. y. 1200 Eur suma. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis gautų 2000 Eur neužregistravo apskaitos registruose, nes byloje neįrodyta, jog automobilis buvo parduotas už 3200 Eur.
Pažymėtina ir tai, kad specialistės išvada, jog kaltinamasis 2018-05-11 ir 2018-05-29 neapskaitė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 3000 (1000 + 2000) Eur grynųjų pinigų gavimo ir kad pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo 2018 metais iš viso 3000 (1000 + 2000) Eur piniginių lėšų už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims, yra sąlyginė. Tą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė J. Kuskytė. Ji nurodė, kad išvadą dėl 3000 Eur neapskaitytų pinigų ji padarė remdamasi liudytojų G. M. ir S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jei jie sumokėjo tiek, kiek nurodė posėdžio metu, t. y. 2000 Eur ir 1200 Eur, tai specialisto išvada keičiasi taip, kad nebeliktų Lietuvos Respublikos buhalterijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų, taip pat nebeliktų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimų, nelieka 521 Eur sumokėjimo pareigos. Išvados devinto puslapio paskutinė pastraipa lieka, išsibraukia tik 6 ir 12 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis savo įmonės vardu liudytojams G. M. ir S. Š. automobilius pardavė brangiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo dokumentuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis neapskaitė 3000 Eur. Dėl to iš kaltinimo šalintina, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: E. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-07 iki 2019-02-26 direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros, pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Jis veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusią UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę L. R., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikdamas jai visų duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes neapskaitė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš viso 3000 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones (bei nesumokėjo 521 Eur PVM mokesčių):
1. 2018-05-11 pardavė automobilį ,,Peugeot 308“, (duomenys neskelbtini), G. M. už 3000 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini)2000 eurų sumai, o gautų 1000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;
2. 2018-05-29 pardavė automobilį ,,Peugeot 308“, (duomenys neskelbtini), S. Š. už 3200 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini)1200 Eurų sumai, o gautų 2000 Eur neužregistravo apskaitos registruose.
Kaltinamajam kita pareikšto kaltinimo dalis, susijusi su apskaitos dokumentų paslėpimu, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Visų pirma pažymėtina, kad specialistės išvadoje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 dalies, kurioje nustatyta, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nes nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nustatyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metą nuostatų, nes UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo:
- laikotarpiu nuo 2017-06-06 iki 2018-03-30 PVM sąskaitų-faktūrų, iš UAB (duomenys neskelbtini) naudotų transporto priemonių pirkimui pagrįsti iš viso – 29 600 Eur, tai yra: 2017-06-06 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 350 Eur; 2017-08-17 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) – 2950 Eur; 018-01-12 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)- 4200 Eur (be PVM); 2018-01-26 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 1000 Eur; 2018-03-06 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur; 2018-03- 2 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 5100 Eur; 2018-03-15 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 6800 (be PVM) Eur; 2018-03-21 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)- 4100 Eur; 2018-03-30 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 2100 Eur;
- laikotarpiu nuo 2018-03-06 iki 2018-03-12 pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 8100 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) , tai yra: 2018-03-06 pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur; 2018-03-12 pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) – 5100 Eur;
- laikotarpiu nuo 2017-06-06 iki 2018-01-26 kasos pajamų orderių, kuriais pagrindė iš viso 9882 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), tai yra: 2017-06-06 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) - 350 Eur; 2017-08-17 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) - 3450 Eur; 2018-01-12 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) - 5082 Eur; 2018-01-26 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) - 1000 Eur;
- laikotarpiu nuo 2017-06-07 iki 2018-05-29 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarčių, kuriomis pagrindė iš viso – 12 200 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims, tai yra: 2017-06-07 sutarties su J. J. už 600 Eur; 2017-10-19 sutarties su R. B. už 3100 Eur; 2018-01-29 sutarties su E. V. už 3000 Eur; 2018-04- 05 sutarties su A. S. už 4300 Eur; 2018-05-29 sutarties su S. Š. už 200 Eur;
- laikotarpiu nuo 2017-06-07 iki 2018-05-29 PVM sąskaitų - faktūrų, kuriomis pagrindė iš viso – 17 700 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims tai yra: 2017-06-07 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 600 Eur J. J.; 2017-10-19 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 3100 Eur R. B.; 2018-01-29 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 3000 Eur E. V.; 2018-04-04 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 4300 Eur A. S.; 2018-04-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 3500 Eur R. V.; 2018-05-11 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) - 2000 Eur G. M.; 2018-05-29 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) -1200 Eur S. Š.;
- laikotarpiu nuo 2017-10-19 iki 2018-05-29 kasos pajamų orderio kvitų, kuriais pagrindė iš viso – 15 040 Eur grynųjų pinigų gavimą iš fizinių asmenų už transporto priemones tai yra: 2017- 0-19 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) - 3100 Eur, iš R. B.; 2018-04-05 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) - 4300 Eur, iš A. S.; 2018-04-09 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) - 3500 Eur, iš R. V.; 2018-05-08 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) - 940 Eur, iš S. B.; 2018-05-11 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur, iš G. M.; 2018-05-29 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) - 1200 Eur, iš S. Š..
Teisiamojo posėdžio metu specialistė šią savo išvadą patvirtino ir papildomai paaiškino, kad jai nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to ji negalėjo nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis savo kaltės dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad pardavė įmonę su dokumentais. Įmonę pardavė per pažįstamus, t. y. M. M. ir moterį, kurios pavardės nepamena. Susitikimo metu buvo kaltinamasis, M. ir dar vienas žmogus, kaip suprato, pirkėjas, kuris kalbėjo rusiškai. Buvo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentai ir viskas. Asmeniui, kuris kalbėjo rusų kalba, kaltinamasis atidavė pirkimo-pardavimo sutartį ir įmonės dokumentus, kurie buvo segtuve ir elektroninėje erdvėje. Neprisimena, ar buvo sudarytas dokumentų perdavimo aktas, bet tikriausiai ne. Neturėjo įmonės pardavimo patirties ir jam tokie dalykai nelabai įdomūs buvo. Jam niekas neskambino dėl trūkstamų dokumentų ar antspaudo. Tikriausiai kaltinamasis perdavė antspaudą su įmonės dokumentais. Kam perdavė, ar M., ar tam žmogui, negali pasakyti. M. tvarkė ten daugiau viską. Dokumentus iš buhalterės atsiėmė lapkričio 28 d., negali atsakyti, ar tą pačią dieną jis juos ir atidavė. Jei kažkur juos laikė, tai gal namie, neprisimena.
Kaltinamojo versija, kad jis perdavė įmonės dokumentus įmonės naujiesiems savininkams paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, byloje nėra ginčo, jog kaltinamajam, nutraukusiam sutartį su jo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone – UAB (duomenys neskelbtini), buvo grąžinti visi jo įmonės apskaitos dokumentai – tai patvirtina tiek liudytojos L. R. parodymai, tiek byloje esantis 2018 m. lapkričio 28 d. dokumentų UAB (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad E. G. pasirašė, kad apskaitos dokumentus (3 segtuvus, kuriuose 2018 m. sąskaitos faktūros, gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrai, avanso apyskaitos, banko išrašai, kasos knyga, kasos pajamų, išlaidų orderiai, atsargų inventorizacijos aktas, TT nurašymo aktai, metinei deklaracijai duomenys, 2018 m. išrašytos sąskaitos faktūros, 2018 m. formos VMI, 2017 m. finansinė atskaitomybė, 2018 m. lapkričio 30 d. bandomasis balansas, pelno nuostolio ataskaita, sąskaitų aktyvumo ataskaitos, 2017-2018 m. darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 2018 m. metinei GMP deklaracijai duomenys, darbo sutartys ir prašymai, įsakymų, sutarčių kopijos, pranešimas Sodrai) priėmė. Kaltinamojo versiją, jog dokumentai – 3 segtuvai – buvo perduoti per M. M. arba pats jis juos asmeniškai perdavė įmonę nupirkusiam asmeniui, kalbėjusiam rusiškai, paneigia paties liudytojo M. M. parodymai, nes jis nurodė, kad jei ir perdavė kokius nors dokumentus, tai galėjo būti jų labai nedaug, dėžių tikrai nenešiojo, segtuvų tikrai nebuvo. Liudytojai N. Š., V. M. ir Y. B. nurodė, kad jokių įmonės apskaitos dokumentų jie nėra niekada gavę – nei iš kaltinamojo, nei iš M. M., apart tai, kad M. M. N. Š. yra perdavęs tik įmonės antspaudą ir išrašą iš Registrų centro (kelis lapus). Be to, naujieji įmonės savininkai liudytojai V. M. ir Y. B. nenurodė, kad jie buvo susitikę su kaltinamuoju, jie nurodė tik tai, kad yra tekę susitikti su N. Š. įmonės pirkimo formalumams sutvarkyti. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kaltinamojo jie nepažįsta, teismas nenustatė jokio suinteresuotumo nepagrįstai jiems apkalbėti kaltinamąjį, šių liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja. Kaltinamojo gynėjo argumentai, jog tai patys įmonę pirkę asmenys ar dėl įmonės pirkimo dokumentus padėjusi tvarkyti N. Š. privalėjo domėtis ir rūpintis gauti visus įmonės apskaitos dokumentus, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad liudytoja N. Š. nurodė, kad ji per M. M. ne kartą teiravosi dėl įmonės apskaitos dokumentų, tačiau jai niekada jie nebuvo pateikti, kita vertus, pareiga perduoti įmonės apskaitos dokumentus pagal jų perdavimo-priėmimo aktą visų pirma nagrinėjamu atveju tenka įmonę parduodančiam vadovui, t. y. kaltinamajam; tuo tarpu kaltinamasis nurodė, jog jis nepamena, ar perduodant dokumentus buvo sudarytas jų perdavimo-priėmimo aktas.
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo. Apskaitos dokumentų paslėpimas suponuoja tokius asmens veiksmus, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi, darytina išvada, jog buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, kaip vienas iš alternatyvių šios nusikalstamos veikos padarymo būdų, pats savaime yra nusikalstamas. Jis užkerta kelią buhalterinės apskaitos padariniams nustatyti net ir pasitelkiant kompetentingų įstaigų pastangas, nes jų tiesiog nustatyti neįmanoma.
Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009).
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena, ar buvo sudarytas dokumentų perdavimo aktas, bet tikriausiai ne. Neturėjo įmonės pardavimo patirties ir jam tokie dalykai nelabai įdomūs buvo. Jam niekas neskambino dėl trūkstamų dokumentų ar antspaudo. Tikriausiai perdavė antspaudą su įmonės dokumentais. Kam perdavė, ar M., ar tam žmogui, negali pasakyti. M. tvarkė ten daugiau viską. Dokumentus iš buhalterės atsiėmė lapkričio 28 d., negali atsakyti, ar tą pačią dieną jis juos ir atidavė. Jei kažkur juos laikė, tai gal namie, neprisimena. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, taip pat kaltinamojo paaiškinimus, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis turėjo tyčią paslėpti įmonės dokumentus. Nors įmonė ir turėjo mokestinę nepriemoką, tačiau ji nebuvo tokio dydžio, jog būtų pagrindas kaltinamajam slėpti dokumentus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog visos ūkinės operacijos, esančios dokumentuose, kurių paslėpimu yra kaltinamas E. G., buhalterinės apskaitos trūkumų neturėjo, jos buvo tinkamai užfiksuotos ir atvaizduotos įmonės apskaitoje. Visa tai, teismui neleidžia darytos išvados, kad kaltinamasis tyčia paslėpė kaltinime nurodytus įmonės dokumentus, jo subjektyvusis požymis kaltė reiškiasi iš esmės per neatsargią kaltės formą ir atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų numatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Reikalavimas saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus reiškia, kad tokie dokumentai turi būti saugomi tinkamai ir patikimoje vietoje, kurioje nekiltų pavojus, kad tie dokumentai bus prarasti, sugadinti, pagrobti?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019), kas iš esmės nagrinėjamu atveju ir atitinka kaltinamojo veiksmus, atliktus su jo įmonės dokumentais.
Dėl neatsargumo padaroma veika gali būti padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotini į BK 223 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, jog:
E. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-07 iki 2019-02-26 direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kuri numato, kad ,,patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad ,,nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nustatyta, kad ,,ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų nuostatų“, nes E. G. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, gautų 2018-11-28 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu iš apskaitą tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės L. R.: 2018 m. sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų registrų, avanso apyskaitų, kasos knygos, kasos pajamų, išlaidų orderių, atsargų inventorizacijos akto, 2018-11-30 bandomojo balanso, pelno nuostolio ataskaitos, sąskaitų aktyvumo ataskaitų, 2017-2018 darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei:
devynių PVM sąskaitų – faktūrų, kuriomis iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš viso už 29 600 Eur naudotų transporto priemonių (2017-06-06 (duomenys neskelbtini), 2017-08-17 (duomenys neskelbtini); 2018-01-12 (duomenys neskelbtini); 2018-01-26 (duomenys neskelbtini); 2018-03-06 (duomenys neskelbtini); 2018-03-12 (duomenys neskelbtini); 2018-03-15 (duomenys neskelbtini); 2018-03-21 (duomenys neskelbtini); 2018-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini));
dviejų pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 8100 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini): 2018-03-06 pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) – 3000 Eur; 2018-03-12 pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) – 5100 Eur;
keturių kasos pajamų orderių, kuriais pagrindė iš viso 9882 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini): 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) – 350 Eur; 2017-08-17 (duomenys neskelbtini) – 3450 Eur; 2018-01-12 (duomenys neskelbtini) – 5082 Eur; 2018-01-26 (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur;
penkių Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis pagrindė iš viso 12 200 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims: 2017-06-07 sutarties su J. J. už 600 Eur; 2017-10-19 sutarties su R. B. už 3100 Eur; 2018-01-29 sutarties su E. V. už 3000 Eur; 2018-04-05 sutarties su A. S. už 4300 Eur; 2018-05-29 sutarties su S. Š. už 1200 Eur;
septynių PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis pagrindė iš viso 17 700 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims: 2017-06-07 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) -J. J.; 2017-10-19 (duomenys neskelbtini) - R. B.; 2018-01-29 (duomenys neskelbtini) - E. V.; 2018-04-04 (duomenys neskelbtini) - A. S.; 2018-04-09 (duomenys neskelbtini) - R. V.; 2018-05-11 (duomenys neskelbtini) - G. M.; 2018-05-29 (duomenys neskelbtini) - S. Š.;
šešių kasos pajamų orderio kvitų, kuriais pagrindė iš viso 15 040 Eur grynųjų pinigų gavimą iš fizinių asmenų už transporto priemones: 2017-10-19 kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini), dėl 3100 Eur gavimo iš R. B.; 2018-04-05 - (duomenys neskelbtini), dėl 4300 Eur gavimo iš A. S.; 2018-04-09 - (duomenys neskelbtini), dėl 3500 Eur gavimo iš R. V.; 2018-05-08 - (duomenys neskelbtini), dėl 940 Eur gavimo iš S. B.; 2018-05-11 - (duomenys neskelbtini), dėl 2000 Eur gavimo iš G. M.; 2018-05-29 -o (duomenys neskelbtini), dėl 1200 Eur gavimo iš S. Š., dėl ko nuo 2017-03-08 iki 2018-12-03 nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nors teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis apie galimybę jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį teismo įspėtas nebuvo, tačiau kaltinamojo gynėjas apie tai (įmonės apskaitos dokumentų neišsaugojimą) nurodė savo baigiamojoje kalboje. Be to, kaip matyti, faktinės aplinkybės nėra esmingai skirtingos, kaltinamasis apskritai savo kaltės dėl dokumentų paslėpimo ar jų neišsaugojimo nepripažino, nurodydamas, kad įmonės dokumentus perdavė naujiesiems įmonės savininkams, kaltinamojo nusikalstami veiksmai perkvalifikuoti į sankcijų prasme lengvesnį nusikaltimą, kaltinamasis turėjo kvalifikuotą gynėją, kuris, kaip jau minėta, savo baigiamojoje kalboje nurodė tam tikrus argumentus, ginantis nuo kaltinimo neišsaugojus įmonės apskaitos dokumentų. Atsižvelgiant į visa tai, teismas neturi pagrindo išvadai, kad gynyba nuo kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį būtų esmingai skyrusis nuo byloje pareikšto prokuroro kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl ko būtų poreikis atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis ir, esant tokiai, situacijai, kaltinamąjį įspėti, kad jo nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija dėl minėto kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nesikeitė viso proceso metu, todėl manytina, kad ji nepakistų ir įspėjus dėl veikos perkvalifikavimo, susidariusi situacija nelaikytina tokia, kuri būtų staigmena kaltinamajam ir dėl to būtų suvaržytos gynybos teisės ar kitaip pasunkinta kaltinamojo padėtis (kasacinė nutartis Nr. 2K-175-1073/2019).
Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad E. G. veiksmuose nėra įstatyme numatytų padarinių, t. y. byloje yra konkrečiai nustatytos visos ūkinės operacijos, sumos, šie dokumentai buvo gauti iš buhalterinės apskaitos įmonės, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik tos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kilo. Priešingai nei teigia gynėjas, kaltinamasis pagal pareikalavimą jokių dokumentų nepateikė, jis nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. neturi, pateikti negali. Minėti dokumentai 2018 m. pabaigoje buvo perduoti naujiems UAB (duomenys neskelbtini) savininkams, kurių duomenų neprisimena (t. 5, b. l. 113). Minėtos kaltinamojo neišsaugotų įmonės dokumentų kopijos buvo rastos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir šių dokumentų pareikalavus iš kitų asmenų – iš J. J., R. B., E. V., S. B., R. V., A. S., S. Š., G. M., taip pat 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikus kratą, kur kratos metu buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai bei rasti automobilių įsigijimo ir pardavimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, padarytos dokumentų kopijos. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad nekilo BK 223 straipsnyje nustatyti padariniai. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje susiaurino jo ginamojo neišsaugotų dokumentų apimtį, taip siekdamas sumenkinti kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis neišsaugojo ne tik ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus, bet ir daugelį kitų įmonės veiklai ir buhalterinei apskaitai tinkamai vesti būtinų dokumentų – kasos knygos, kasos pajamų, išlaidų orderių, atsargų inventorizacijos akto, 2018-11-30 bandomojo balanso, pelno nuostolio ataskaitos, sąskaitų aktyvumo ataskaitų, 2017-2018 darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Siekiant išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, specialistui buvo pavesta atlikti tyrimą ir duoti specialisto išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, ir būtent minėtų apskaitos dokumentų neišsaugojimas neleido specialistui laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2018-12-03 nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, šios aplinkybės rodo buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo pasekmių mastą, o tai leidžia kaltinamojo veiksmus vertinti kaip pavojingus baudžiamojo įstatymo kontekste. Kaltinamojo E. G. padaryti pažeidimai negali būti laikomi formaliais, kadangi dėl jų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, be to, E. G., būdamas įmonės vadovu, turėjo ir galėjo žinoti savo, kaip įmonės vadovo pareigas ir atsakomybę. Kaltinamojo E. G. veikoje nustatyti visi nusikaltimo, nurodyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jo padaryta veika nagrinėjamoje situacijoje nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras šios veikos rūšinis pavojingumas.
V. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimu, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas E. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – E. G. padarė vieną neatsargią baigtą nusikalstamą veiką finansų sistemai ir vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką valdymo tvarkai. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. G. anksčiau neteistas (t. 8, b. l. 131-132), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (t. 8, b. l. 124-129), duomenų apie jo įrašymą į priklausomybės ir psichiatrinių ligų įskaitą nėra, dirba (t. 8, b. l. 121-122), yra darbingo amžiaus, turi sutuoktinę, augina (duomenys neskelbtini) vaiką.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą vieną iš švelniausių sankcijose numatytų bausmių – baudas, kurių dydžiai nustatytini artimi BK 47 straipsnyje nustatytiems už neatsargų ir nesunkų nusikaltimus numatytos baudos minimumas.
Teismų praktikoje konstatuota, jog savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui, todėl pagrindo bendrinti kaltinamajam paskirtas bausmes apėmimo būdu, nėra (kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2009, 2K-186/2012, 2K-442-303/2016). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. G. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir kaltinamajam skirtina 130 MGL (6500 Eur) dydžio baudos bausmė.
Kaltinamajam E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 8, b. l. 191-195) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.
VI. Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš E. G. 886,16 Eur nesumokėtų į fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (t. 8, b. l. 74-83). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisinamas kaip nepadaręs BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, šis civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Civilinė ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo valstybės naudai priteisti iš E. G. 712,70 Eur žalos, t. y. 191,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 521 Eur pridėtinės vertės mokesčio (t. 8, b. l. 102-113). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisinamas kaip nepadaręs BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, civilinio ieškinio dalis dėl 191,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio paliktina nenagrinėta (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis savo įmonės vardu liudytojams G. M. ir S. Š. automobilius pardavė brangiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo dokumentuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis neapskaitė 3000 Eur ir nesumokėjo 521 Eur pridėtines vertės mokesčio, civilinio ieškinio dalis dėl 521 Eur pridėtinės vertės mokesčio priteisimo atmestina (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
VII. Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Byloje taip pat pateikti duomenys, jog už dokumentų vertimus Tauragės AVPK patyrė 52,95 Eur išlaidų (t. 4, b. l. 152-156), kurias prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. BPK 103 ir 104 straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. BPK 105 straipsnyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad vertimo išlaidos, kurias patyrė institucija ikiteisminio tyrimo metu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas, tai tiesiogiai draudžia BPK 105 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, išlaidos už vertimą iš kaltinamojo nepriteistinos.
VIII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, septyniolika optinių duomenų laikmenų su garso ir vaizdo įrašais, kurios laikomos baudžiamojoje byloje, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – 130 MGL, t. y. 6500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį dėl 886,16 Eur nesumokėtų į fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio dalį dėl 191,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio priteisimo palikti nenagrinėtą, o civilinio ieškinio dalį dėl 521 Eur pridėtinės vertės mokesčio priteisimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – septyniolika optinių duomenų laikmenų su garso ir vaizdo įrašais, laikomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.