Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-438-898/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-27
Bylos Nr.: 1A-438-898/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20286-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė (pirm.), Nida Vigelienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis: E. G.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Prokuroras: Klaipėdos apygardos prokuratūra prokurorė Dalia Stonienė
Advokatai: Albertas Kručkauskas

Kategorijos

1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-898/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20286-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei,nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Albertui Kručkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. gynėjo advokato A. Kručkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. G. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė ? 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. G. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys dėl 886,16 Eur nesumokėtų į fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dalyje dėl 191,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio priteisimo paliktas nenagrinėtas, dalyje dėl 521 Eur pridėtinės vertės mokesčio priteisimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. G. nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d. neteisėtai vykdydamas automobilių pardavimo veiklą, neužregistravęs vykdomos veiklos, siekdamas nuslėpti save kaip automobilių pardavėją, parduodamas automobilius tyčia Vilniaus mieste nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d., klastojo automobilių pardavimo dokumentus, nurodydamas, kad automobilius parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), įrašydamas mažesnę automobilio pardavimo kainą nei realiai buvo gauta pinigų ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas pirkėjams, dėl to į Kelių transporto priemonių registrą buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio pardavėją:

1.1. parduodamas automobilio „Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), L. I., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 17 d. pažymą sąskaitą Nr. 06023 bei 2017 m. gegužės 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1075145, įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pardavimo kainą, kad tariamai automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė dokumentus L. I., o ji šiuos dokumentus pateikė Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

1.2. parduodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), I. S., pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 2 d. pažymą sąskaitą Nr. 06367 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 1645037, kad tariamai automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis pateikė šiuos dokumentus 2017 m. gruodžio 4 d. VĮ „Regitra“ Kauno filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB „(duomenys)“;

1.3. parduodamas automobilį „Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), V. M., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 5 d. pažymą sąskaitą Nr. 06362 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 1645036, įrašė pirkėjo asmens duomenis, automobilio techninius duomenis bei žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio kainą, t. y. nurodė, kad automobilis parduodamas už 2400 Eur, nors realiai iš V. M. gavo 4000 Eur ir pateikė dokumentus V. M., o šis pateikė šiuos dokumentus 2018 m. sausio 6 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

1.4. parduodamas automobilį „Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), G. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 25 d. pažymą sąskaitą Nr. 06515, kad tariamai automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šis pateikė šiuos dokumentus 2018 m. gegužės 3 d. Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo įregistruotas kaip įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

1.5. parduodamas automobilį „Renault Koles“, VIN (duomenys neskelbtini), L. I. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 2 d. pažymą sąskaitą Nr. 06316, kad tariamai automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ji pateikė šiuos dokumentus Estijos valstybės atsakingai institucijai ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

1.6. parduodamas automobilį „Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), G. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 19 d. pažymą sąskaitą Nr. 06426 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 1916956, kad tariamai automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrašė pirkėjos asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pateikė G. G., o ji pateikė šiuos dokumentus 2018 m. spalio 20 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui ir automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;

1.7. parduodamas automobilį „Peugeot Expert“, VIN (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 18 d. pažymą sąskaitą Nr. 07218, kad tariamai automobilį parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įmonė 2019 m. kovo 5 d. pateikė pažymą VĮ „Regitra“ Avižėnų grupės darbuotojams, automobilis buvo užregistruotas kaip įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šie E. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, E. G. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2019 m. vasario 26 d. direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę ? finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punktą, kuriame nustatyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nes E. G. įstatymu nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, gautų 2018 m. lapkričio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu iš apskaitą tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės L. R.: 2018 m. sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų registrų, avanso apyskaitų, kasos knygos, kasos pajamų, išlaidų orderių, atsargų inventorizacijos akto, 2018 m. lapkričio 30 d. bandomojo balanso, pelno nuostolio ataskaitos, sąskaitų aktyvumo ataskaitų, 2017 m. ? 2018 m. darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei:

2.1. devynių PVM sąskaitų - faktūrų, kuriomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš viso už 29 600 Eur naudotų transporto priemonių (2017 m. birželio 6 d. Nr. RA 124, 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nr. RA 205; 2018 m. sausio 12 d. Nr. RA 009; 2018 m. sausio 26 d. Nr. RA 19; 2018 m. kovo 6 d. Nr. RA 42; 2018 m. kovo 12 d. Nr. RA 47; 2018 m. kovo 15 d. Nr. RA 51; 2018 m. kovo 21 d. Nr. RA 56; 2018 m. kovo 30 d. Nr. RA 67);

2.2. dviejų pinigų priėmimo kvitų, kuriais pagrindė iš viso 8100 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2018 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. BUH1 1916976 ? 3000 Eur; 2018 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvito Nr. BUH1 1916977 ? 5100 Eur;

2.3. keturių kasos pajamų orderių, kuriais pagrindė iš viso 9882 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2017 m. birželio 6 d. Nr. RA 246 ? 350 Eur; 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nr. RA 378 ? 3450 Eur; 2018 m. sausio 12 d. Nr. RA 11 ? 5082 Eur; 2018 m. sausio 26 d. Nr. RA 35 ? 1000 Eur;

2.4. penkių Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis pagrindė iš viso 12 200 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims: 2017 m. birželio 7 d. sutarties su J. J. už 600 Eur; 2017 m. spalio 19 d. sutarties su R. B. už 3100 Eur; 2018 m. sausio 29 d. sutarties su E. V. už 3000 Eur; 2018 m. balandžio 5 d. sutarties su A. S. už 4300 Eur; 2018 m. gegužės 29 d. sutarties su S. Š. už 1200 Eur;

2.5. septynių PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis pagrindė iš viso 17 700 Eur transporto priemonių pardavimą fiziniams asmenims: 2017 m. birželio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. JA 004 ?J. J.; 2017 m. spalio 19 d. Nr. JA 17 ? R. B.; 2018 m. sausio 29 d. Nr. JA 24 ? E. V.; 2018 m. balandžio 4 d. Nr. JA 33 ? A. S.; 2018 m. balandžio 9 d. Nr. JA 34 ? R. V.; 2018 m. gegužės 11 d. Nr. JA 41 ? G. M.; 2018 m. gegužės 29 d. Nr. JA 46 ? S. Š.;

2.6. šešių kasos pajamų orderio kvitų, kuriais pagrindė iš viso 15 040 Eur grynųjų pinigų gavimą iš fizinių asmenų už transporto priemones: 2017 m. spalio 19 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. JA 16, dėl 3100 Eur gavimo iš R. B.; 2018 m. balandžio 5 d. ? Nr. JA 27, dėl 4300 Eur gavimo iš A. S.; 2018 m. balandžio 9 d. ? Nr. JA 29, dėl 3500 Eur gavimo iš R. V.; 2018 m. gegužės 8 d. ? Nr. JA 34, dėl 940 Eur gavimo iš S. B.; 2018 m. gegužės 11 d. ? Nr. JA 35, dėl 2000 Eur gavimo iš G. M.; 2018 m. gegužės 29 d. ? Nr. JA, dėl 1200 Eur gavimo iš S. Š., dėl ko nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šie E. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje.

3. E. G. buvo kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neturėdamas leidimo veiklai, kuriai ji reikalinga: nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 18 d., Vilniaus mieste, neteisėtai, neužregistravęs vykdomos veiklos, neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ėmėsi komercinės veiklos ? prekybos naudotomis transporto priemonėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. G. gynėjas advokatas A. Kručkauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: E. G. išteisinti.

3.1. Apelianto vertinimu, jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino, jog kaltinime nurodytus automobilius pardavė būtent nuteistasis E. G., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.2. Skunde nurodoma, jog nuteistasis paaiškino, kad turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo šios įmonės direktorius, kuri užsiminėjo automobilių remontu ir jų prekyba. Jo įmonė buvo įsigijusi automobilių ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat jis kartais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų prašymu aprodydavo automobilius klientams, tačiau nepardavinėjo jų. Jei žmogus norėdavo nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, sąskaita jau būdavo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės vardu, ji būdavo palikta automobilyje, jis tik įrašydavo į sąskaitą žmogaus vardą ir pavardę bei sumą, tačiau pats sąskaitų nepasirašinėdavo. Tikriausiai jis yra ėmęs pinigus už automobilius, kuriuos atiduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui R. arba direktorei S.

3.3. Pažymima, kad apklausti liudytojai R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, ar S. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neneigė, jog E. G. galėjo tarpininkauti parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius, juos aprodyti pirkėjams, padėti sutvarkyti pardavimo dokumentus, t. y. perduoti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, pateikti sąskaitą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai teisme nepatvirtino, jog būtų pardavę automobilius E. G. tiesiogiai, ar kad E. G. būtų įsigijęs automobilius neoficialiai, t. y. nesudarydami pirkimo-pardavimo dokumentų su E. G.. Apelianto teigimu, tokia veiksmų seka būtų nelogiška, nes E. G., atsisakydamas pasirašyti pirkimo dokumentus, rizikuotų, kadangi teisiniu požiūriu neįgytų jokių teisių į automobilius bei įsigijimo fakto negalėtų panaudoti prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.4. Teigiama, kad visi automobiliai buvo parduodami ne tik pasirašant sutartis, kuriose automobilių pardavėju įvardijama UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir išrašant PVM sąskaitas faktūras bendrovės vardu. Todėl, tuo atveju, jei automobiliai būtų buvę neoficialiai parduodami E. G., nelogiška būtų bendrovei juos įtraukti į savo buhalterinę apskaitą, kadangi lėšų už parduotus automobilius negalėtų apskaityti ? nesutaptų sumos PVM sąskaitose faktūrose ir sumos, gautos iš E. G.. Apelianto vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. G. būtų įsigijęs automobilius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: nėra pirkimo dokumentų, dėl ko byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti kada, kaip ir už kokią sumą E. G. įsigijo automobilius. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje nepaneigta nuteistojo versija, jog automobilius parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būtent iš jų visos gaunamos pajamos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilių savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nenustačius fakto, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos duomenis VĮ „Regitra“ būtų pateikęs apgaulingai, nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad pardavėjas ir teisėtas parduodamų automobilių savininkas būtų E. G..

3.5. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigiama, jog E. G. inkriminuojami kainos nesutapimai 7 automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse nėra tokio didelio pavojingumo, jog atitiktų baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės principo įgyvendinimą. Pažymima, kad net ir sutikus su teismo išvada, jog 7 automobilių pardavimo atvejais buvo nurodyta žemesnė nei reali pardavimo kaina, jokie teisiniai padariniai dėl to neatsiranda, kadangi pirkėjai įgijo nuosavybės teisę, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje šiuo metu nėra jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, o civilinių ieškovų ieškiniai atmesti.

3.6. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nepagrįstai suteikė pirmenybę bendrovę įsigijusių V. M. ir Y. B. bei įsigijime tarpininkavusios N. Š. parodymams, kurie galimai suinteresuoti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodo, jog nuteistasis paaiškino, kad visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus atidavė parduodamas bendrovę, o liudytojai V. M. ir Y. B. ir N. Š. nors ir nurodė, kad dokumentų iš E. G. negavo, jie yra suinteresuoti.

3.7. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įpareigoja esamą vadovą saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, skunde teigiama, kad, jei naujasis vadovas, įsigijęs naują bendrovę, nebūtų perėmęs jos buhalterinės apskaitos, jis įstatymų nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į buvusį vadovą dėl dokumentų perdavimo ar pranešti atsakingoms institucijoms, jog ankstesnių bendrovės dokumentų nėra ir pildyti dokumentų atkūrimo aktus, tačiau tokių veiksmų nebuvo imtasi: nei vienas iš naujųjų savininkų, įskaitant naująjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, nesikreipė į E. G., nepranešė apie trūkstamus dokumentus. Pabrėžiama, kad naujieji savininkai tik teisme nurodė, jog nėra gavę bendrovės dokumentų, tačiau taip nurodyti jie turėjo priežastį ? jie patys buvo atsakingi už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, o jų nesant jiems gresia baudžiamoji atsakomybė, kuri buvo pritaikyta nuteistajam.

3.8. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio pataisas, apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jam proporcingai už išteisinimą patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą. Skunde pažymima, jog apeliantas atskiru prašymu pateiks įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau, net ir netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas teismo buvo išteisintas dėl 2 iš 4 inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų (dėl BK 202 straipsnio 1 dalies visiškai, dėl BK 222 straipsnio 1 dalies vieno epizodo išteisintas visiškai, kitas perkvalifikuotas į lengvesnį nusikaltimą), dėl ko, apelianto vertinimu, teismas turėtų priteisti proporcingą dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 50 proc. patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos.

3.9. Skunde teigiama, kad apelianto patirtos proceso išlaidos buvo pagrįstos: būtent naudojimasis veiksminga teisine gynyba, pasitelkiant advokatą, lėmė, jog tai buvo įrodyta, kad ne visos kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės buvo inkriminuotos pagrįstai, o dalis E. G. veiksmų nekvalifikuotini kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė skundą tenkinti visa apimtimi. Prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. G. gynėjo advokato A. Kručkausko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. G.apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu jį pripažinti kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nurodo, kad teismas klaidingai pripažino, jog automobilius ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Grand Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Koleos“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Peugeot Expert“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė būtent E. G., o ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, teigiama, jog nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė liudytojų V. M. ir Y. B., N. Š. parodymams. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai ištirtos reikšmingos bylos aplinkybės, o kvalifikuodamas nuteistojo veikas pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Šio nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, o dalyku – dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu ar teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu.

10. E. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis septyniais atvejais suklastojo tikrus dokumentus (kaltinime nurodytas automobilių pardavimo pažymas sąskaitas bei pinigų priėmimo kvitus) ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir pagrįstai pripažino, kad automobilius ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Grand Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Koleos“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Peugeot Expert“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavė būtent E. G., o ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad vertinant kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, aktualūs nuosprendžio 40-44 lapuose 1-7 punktuose nurodyti motyvai, t. y. motyvai dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl E. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, nurodė, kad reikia nustatyti: 1) ar byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad E. G., kaip fizinis asmuo, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų įsigijo kaltinime nurodytus 11 automobilių ir juos pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu jiems išrašydamas pardavimo dokumentus; 2) ar 7 automobilių pirkimo ir pardavimo veikla nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 18 d. atitinka E. G. inkriminuotus versliškumo ir stambaus masto požymius BK 201 straipsnio 1 dalies prasme. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, kad E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų įsigijo 7 automobilius (,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Grand Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Koleos“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Peugeot Expert“, VIN (duomenys neskelbtini)) ir vėliau juos pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jiems išrašydamas pardavimo dokumentus, t. y. prisidengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau E. G. buvo išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes jo veikloje nebuvo nustatyti versliškumo ir stambaus masto požymiai BK 201 straipsnio 1 dalies prasme.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi automobilių ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Grand Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Koleos“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Peugeot Expert“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybes, išanalizavusi su tuo susijusius apklaustų asmenų parodymus, 2018 m. lapkričio 8 d. dokumentų apžiūros protokolą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 1 d. specialisto išvadą Nr. 11K-261 (20), 2020 m. kovo 16 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštą su priedais, 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą, 2018 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 165, 2018 m. spalio 2 d. pažymą-sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą, 2018 m. rugsėjo 3 d. slapto sekimo protokolą, 2018 m. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, VĮ Regitra mokėjimo kvitą, raštelį, kuriame nurodyta, kad E. G. iš G. G. paėmė 200 Eur užstatą už automobilį, 2018 m. spalio 19 d. pažymą-sąskaitą Nr. 06426, 2020 m. kovo 10 d. išrašą iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės, 2020 m. kovo 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. R. pateiktus dokumentus, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų įsigijo aukščiau nurodytus 7 automobilius ir vėliau juos pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jiems išrašydamas pardavimo dokumentus, tokiu būdu veikė, prisidengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

13. Nors pirmos instancijos teismas šias išvadas pagrindė iš esmės netiesioginiais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, juos sujungė į nuoseklią loginę grandinę, patvirtinančią pirmos instancijos teismo išvadas. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam E. G. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

14. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nei R. R., nei S. R. nepaneigė, jog E. G. galėjo kartais tarpininkauti parduodant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilis, juos aprodyti pirkėjams, padėti sutvarkyti pardavimo dokumentus, t. y. perduoti pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Vien tai, kad minėti liudytojai nepaneigė galimybės, jog nuteistasis E. G. galėjo tarpininkauti parduodant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilius, nepatvirtina, jog E. G. veikė kaip tarpininkas tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir automobilių pirkėjų. Kaip liudytojas apklaustas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas R. R. parodė, kad E. G. pažįsta, santykiai darbiniai. E. G. įmonė pirkdavo automobilius iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kaip liudytoja apklausta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė S. R., taip pat parodė, kad E. G. turėjo įmonę ir yra keletą kartų įsigijęs iš jų automobilius. Tai galėjo būti 2017-2018 m. E. G. automobilius pirkdavo kaip įmonės atstovas. Nors minėti liudytojai, pasinaudodami teise atsisakyti duoti parodymus apie galimai savo atžvilgiu padarytą nusikalstą veiką, nes jų atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis byla perduota į teismą ir nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme), iš kurio buvo išskirta nagrinėjama baudžiamoji byla, atsisakė duoti išsamesnius parodymus, tačiau minėti liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog E. G. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas pirko automobilius iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi, gynybos teiginiai, kad liudytojų R. R. ir S. R. parodymai patvirtina, jog E. G. veikė kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas, yra paneigti minėtų liudytojų parodymais.

15. Taip pat neįtikinantis ir nuteistojo gynėjo argumentas, išsakytas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jog E. G. galėjo veikti kaip atsiskleidęs ar neatsikleidęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpininkas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tarpininkavimo sutartis savo esme atitinka paslaugų sutarties sampratą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tokia sutartis tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir E. G. būtų sudaryta rašytine, žodine ar kitokia forma. Be to, įstatyme nurodyta, kad tarpininkavimo sutartis atlygintinė, o nuteistasis E. G. teigė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų prašymu aprodydavo automobilius pirkėjams, užpildydavo automobilių pardavimo dokumentus, veikdavo iš draugiškumo, atlygio už tai negaudavo.

16. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog E. G. būtų įsigijęs automobilius iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nėra pirkimo dokumentų, VĮ „Regitra“ duomenis automobilių savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju negali būtu jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių automobilių nuosavybės teisės perėjimą E. G., nes pastarasis buvo suinteresuotas nuslėpti, kad parduodami automobiliai yra jo.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. G. inkriminuoti kainos nesutapimai 7 automobilių pirkimo pardavimo sutartyse nėra tokio didelio pavojingumo, jog atitiktų baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad E. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne dėl 7 automobilių kainos nesutapimų pirkimo – pardavimo sutartyse, o dėl to, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 7 automobilių pardavimo dokumentus ir pinigų priėmimo kvitus įrašė pirkėjo asmens duomenis, automobilio techninius duomenis, pardavimo kainą, kad tariamai automobilį parduoda UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat, dėl to, kad parduodamas automobilį ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymą sąskaitą Nr. 06362 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 1645036, įrašė pirkėjo asmens duomenis, automobilio techninius duomenis bei žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio kainą, t. y. nurodė, kad automobilis parduodamas už 2400 Eur, nors realiai iš V. M. gavo 4000 Eur.

18. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas, kalbant apie tikro dokumento suklastojimą, laikomas baigtu suklastojus patį dokumentą, t. y. baigus visus tokiam suklastojimus būtinus veiksmus. Baudžiamajai atsakomybei už dokumento suklastojimą kilti nebūtina, kad suklastotas dokumentas pateiktų į teisinę apyvartą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013, 2K-65-697/2020). Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia klastojantis dokumentą ir nori taip elgtis.

19. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. G. neneigė fakto, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymą-sąskaitą bei pinigų priėmimo kvitus, kurie būdavo pasirašyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės S. R., įrašydavo pirkėjų ir automobilių techninius duomenis, tačiau taip veikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų prašymu. Kaip jau minėta nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas, kalbant apie tikro dokumento suklastojimą, laikomas baigtu suklastojus patį dokumentą, t. y. baigus visus tokiam suklastojimus būtinus veiksmus. Taigi, E. G. į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymas sąskaitas ir pinigų priėmimus kvitus, pasirašytus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės parašu, įrašius pirkėjų, ir automobilių techninius duomenis, pardavimo kainą, jis baigdavo pildyti minėtus dokumentus, tokiu būdu suklastodavo tikrą dokumentą jame nurodydamas tikrovės neatitinkančios informacijos dėl to kas yra tikrasis automobilių pardavėjas. Nuteistasis suprato, kad tokiais savo veiksmais sukuria regimybę, jog pirkėjai automobilį įsigyja iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ne iš E. G., ir norėjo taip veikti.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, kad E. G. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, jog dėl jų asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad tikro dokumento suklastojimas ir žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas buvo kaip priemonė, vykdant automobilių pardavimo veiklą (aptariamu laikotarpiu E. G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku) nuslėpti save kaip automobilių pardavėją ir galimai neparodyti jo valdomos bendrovės vardu gaunamų pajamų ir išvengti mokėtinų mokesčių. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. G. veikė sistemingai. Jis per inkriminuotą laikotarpį, t. y. 22 mėnesius, pasinaudodamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, pardavė 7 automobilius, t. y. po automobilį maždaug kas 3 mėnesiai. Vertinant laikotarpį ir per jį parduotų automobilių skaičių, E. G. veikla nebuvo labai intensyvi, tačiau tai patvirtina jo veiksmų sistemiškumą ir patvirtina, kad neteisėtai vykdoma automobilių pardavimo veikla, nebuvo atsitiktinio ar vienkartinio pobūdžio, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didina veikos pavojingumą.

21. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad šio mokesčio mokėtojas yra pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamų mokesčio objektas ? gyventojo pajamos, joms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas yra, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, jog E. G.:

21.1. 2017-2019 m. laikotarpiu vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą „(duomenys neskelbtini)“ (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas) bei individualią veiklą pagal pažymą „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. E. G. 2017-2019 m. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju (toliau – PVM) nebuvo įregistruotas, teikė Metines pajamų deklaracijas už 2017-2019 m., kuriose deklaravo gautas pajamas ir patirtas išlaidas. E. G. Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308 forma) už 2017 m. GPM308P priede nurodė 136 Eur netauriųjų metalų laužo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir 7 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) bei 1676,93 Eur su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir 52 Eur išskaičiuotą GPM. Minėtos deklaracijos GPM308T priede nurodė 4500 Eur gautų transporto priemonės (BMW 530 XD) pardavimo pajamų ir 4900 Eur patirtų transporto priemonės įsigijimo ir su pardavimu susijusių išlaidų. Deklaracijos GPM308V priede gyventojas nurodė 39 500 Eur gautų individualios veiklos pajamų pagal verslo liudijimą (patirtų išlaidų nedeklaravo), GPM308L priede nurodė 277,79 Eur būsto kredito išlaidų, sumokėtų AB Swedbank pagal 2005 m. liepos 4 d. sutartį Nr. 05-042573-FA. Metinėje pajamų deklaracijoje gyventojas apskaičiavo 52 Eur grąžintiną GPM sumą.

21.2. E. G. Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308 forma) už 2018 m. GPM308P priede nurodė 4080 Eur su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir 76,94 Eur išskaičiuotą GPM bei 77,18 Eur ligos (motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo) išmokų ir 11,58 Eur išskaičiuotą GPM. Minėtos deklaracijos GPM308T priede gyventojas nurodė 100 000 Eur gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir 125 000 Eur patirtų nekilnojamojo turto įsigijimo ir su pardavimu susijusių išlaidų bei nurodė 2950 Eur gautų transporto priemonės (,,Toyota Avensis“) pardavimo pajamų ir 2950 Eur transporto priemonės įsigijimo ir su pardavimu susijusių išlaidų. Deklaracijos GPM308V priede mokesčių mokėtojas nurodė 39 471 Eur gautų individualios veiklos pajamų pagal verslo liudijimą (patirtų išlaidų nedeklaravo), GPM308L priede nurodė 246,72 Eur būsto kredito išlaidų, sumokėtų AB Swedbank pagal 2005 m. liepos 4 d. sutartį Nr. 05-042573-FA. Metinėje pajamų deklaracijoje gyventojas apskaičiavo 89 Eur grąžintiną GPM sumą.

21.3. E. G. Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311 forma) už 2019 m. GPM308V priede nurodė 36 900 Eur gautų individualios veiklos pajamų pagal verslo liudijimą (patirtų išlaidų nedeklaravo) bei 3378 Eur individualios veiklos pajamų pagal pažymą ir 1013,40 Eur patirtų išlaidų, GPM308L priede nurodė 223,49 Eur būsto kredito išlaidų, sumokėtų AB Swedbank pagal 2005 m. liepos 4 d. sutartį Nr. 05-042573-FA. Metinėje pajamų deklaracijoje gyventojas apskaičiavo 107,06 Eur mokėtiną GPM. E. G. 2017-2019 m. (t. 10, b. l. 181-182).

22. Iš aptartų duomenų matyti, kad 2017-2019 m. laikotarpiu E. G. pajamos, susijusios su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, buvo nedidelės: 2017 m. deklaruota – 1676,93 Eur; 2018 metais – 4080 Eur. E. G. 2017 m. deklaravo 4500 Eur gautų transporto priemonės (BMW 530 XD) pardavimo pajamų ir 4900 Eur patirtų transporto priemonės įsigijimo ir su pardavimu susijusių išlaidų; 2018 m. 2950 Eur gautų transporto priemonės (,,Toyota Avensis“) pardavimo pajamų ir 2950 Eur transporto priemonės įsigijimo ir su pardavimu susijusių išlaidų. VMI duomenimis E. G. beveik visas pajamas gavo, vykdydamas individualią veiklą: 2017 m. ? 39 500 Eur pajamų, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą (patirtų išlaidų nedeklaravo); 2018 m. ? 39 471 Eur pajamų, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą (patirtų išlaidų nedeklaravo); 2019 m. ? 36 900 Eur pajamų, vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą (patirtų išlaidų nedeklaravo) bei 3378 Eur pajamų, vykdydamas individualią veiklą pajamų pagal pažymą, nurodė patyręs 1013,40 Eur išlaidų. VMI duomenys patvirtina, kad E. G. pajamų išskaičiuoti gyventojų pajamų dydžiai nėra itin dideli. Byloje nustatyta, kad E. G. iš septynių automobilių pardavimo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 18 d. iš viso gavo 20 870 Eur pajamų, vidutiniškai per mėnesį – apie 949 Eur, tačiau šios pajamos nėra deklaruotos, mokėtini mokesčiai nėra išskaityti, nes nuteistasis automobilių pardavimo veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. kovo 18 d. vykdė neteisėtai, neužregistravęs vykdomos veiklos, t. y. nei pagal verslo liudijimą, nei pagal tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nei šiuos automobilius apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Iš to seka, kad E. G. suklastojo automobilių ,,Renault Megane Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Grand Scenic“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Espace“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Renault Koleos“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Audi TT“, VIN (duomenys neskelbtini), ,,Peugeot Expert“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavimo dokumentus, siekdamas nuslėpti save kaip tikrąjį automobilių pardavėją, paslėpti gaunamas pajamas ir išvengti mokėtinų mokesčių nuo visų gautų pajamų.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

23. Skundžiamu nuosprendžiu E. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas dėl to, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2019 m. vasario 26 d. direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, dokumentų išsaugojimą, pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, neišsaugojo privalomai saugomų kaltinime nurodytų finansinių dokumentų dėl ko nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nėra galimybės nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

24. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų skirtingų nusikalstamų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą nustatytą laiką. Bet kurios iš šių veikų padarymas yra pagrindas asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, jeigu kartu yra nustatomas ir kitas būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Pagal teismų praktiką, bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kilo. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015 ir kt.).

25. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ? BAĮ) (redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

26. Byloje nėra ginčo, kad E. G. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2018 m. lapkričio 28 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kaip liudytoja apklausta L. R. parodė, kad ji dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tvarko įmonių buhalterinę apskaitą. E. G. ? UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kreipėsi į jų įmonę dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Su juo 2017 m. kovo 20 d. buvo pasirašyta Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 133. Paskutinį kartą su E. G. bendravo 2018 m. lapkričio 28 d., kai jis buvo atvykęs, parašė prašymą nutraukti paslaugų teikimo sutartį bei pagal priėmimo perdavimo aktą pasiėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistajam 2018 m. lapkričio 28 d. L. R. perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo to momento E. G. privalėjo užtikrinti jų išsaugojimą teisės aktų nustatytą laikotarpį.

27. Skunde teigiama, kad E. G. visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė, parduodamas minėtą bendrovę, todėl atsakomybė už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą taikytina naujiems bendrovės vadovams. Šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, bylos medžiagoje nėra buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ? priėmimo akto, kuris patvirtintų, kad nuteistasis E. G. būtų perdavęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus N. Š. ar naujiems bendrovės akcininkams V. M., Y. B.. E. G., apklausiamas pirmos instancijos teisme, parodė, kad parduodamas bendrovę, perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus, nepamena, ar buvo surašytas priėmimo – perdavimo aktas, bet greičiausiai ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai E. G. buvo perduoti kartu su priėmimo – perdavimo aktu, E. G., būdamas vidutiniškai atidus ir rūpestingas, turėjo suprasti ir suprato, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas privalo būti užfiksuotas.

28. Gynybos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų N. Š., V. M., Y. B. parodymais, nes minėti liudytojai yra suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį E. G.. E. G., kaip vadovas, buvo atsakingas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą iki bendrovės pardavimo ir vadovo pasikeitimo. Pasikeitus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui, ši pareiga perėjo naujam bendrovės vadovui, todėl minėti liudytojai yra suinteresuoti meluoti, kad jie negavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kad išvengtų galimai jiems gresiančios atsakomybės už minėtų dokumentų neišsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko deklaratyviais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad N. Š., V. M., Y. B. atžvilgu būtų pradėtos teisinės procedūros dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo teisės aktuose nustatytą laikotarpį, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį.

29. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų liudytojai N. Š., M. M., V. M., Y. B. parodė, kad E. G. jiems neperdavė jokių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta N. Š. parodė, kad M. M. perdavė tik įmonės įstatus ir kitus steigimo dokumentus, antspaudą, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti. Su E. G. tiesiogiai nebendravo, su juo bendravo per pažįstamą M. M.. Prašė, kad M. M. gautų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau pastarasis ją informavo, kad negali surasti E. G.. Liudytojas V. M., apklausiamas pirmos instancijos teisme, parodė, kad paprašė N. Š. surasti įmonę, kurią galėtų įsigyti, nes ketino vystyti verslą Lietuvoje. N. Š. surado parduodamą įmonę. Jo partneris Y. B. nuvyko pasirašyti dokumentų ir įforminti bendrovės įsigijimą. Jie su N. Š. pasirašė dokumentus ir atidarė sąskaitą Šiaulių banke. N. Š. turėjo sutvarkyti bendrovės pirkimo dokumentus. Jis nepasirašė jokių dokumentų, nes N. Š. negalėjo susisiekti su buvusiu akcininku, negalėjo gauti jo pasirašytų dokumentų. Jis, tapdamas akcininku, nepasirašė jokių dokumentų, nieko negavo. Liudytojas Y. B., apklausiamas pirmos instancijos teisme, parodė, kad jis su partneriu V. M. įsigijo bendrovę, tapo jos akcininkais. Visus su bendrovės įsigijimu susijusius reikalus tvarkė N. Š.. Su N. Š. susitiko prie banko, jis pasirašė dokumentus dėl įmonės pirkimo. N. Š. pasakė, kad jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Neprisimena, ar ant tų dokumentų yra kokie nors parašai. Daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo, negavo jokių dokumentų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas M. M. parodė, kad E. G. yra jo pažįstamas, jų nesieja nei darbiniai, nei kitokie santykiai. Pažįsta N. Š., nes jis tvarkė jo įmonės buhalterinę apskaitą. Galimai E. G. buvo užsiminęs, kad pardavinės įmonę. Vėliau atsirado N. Š. klientai, kurie norėjo įsigyti įmonę. Galėjo būti, kad vežė dokumentus iš E. G. N. Š. ir atvirkščiai. Jei ir paėmė kažkiek dokumentų, tai jų neskaitė ir neskaičiavo, jų nebuvo daug, segtuvų tikrai nebuvo. Pažymėtina, kad liudytojai N. Š., V. M., Y. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai nuoseklūs, vieni kitus papildo, juos patvirtina kita bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo abejoti minėtų liudytojų nurodomomis aplinkybėmis.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, vertindamas liudytojų N. Š. V. M., Y. B. parodymus, nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų, minėtų liudytojų parodymus vertino tiek pavieniui, tiek visumoje, juos sujungė į loginę grandinę ir padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistasis E. G. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, gautų 2018 m. lapkričio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu iš apskaitą tvarkiusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterės L. R., ir kitų kaltinime nurodytų dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. nėra galimybės nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

31. Kaip jau paminėta, pagal E. G. veikos padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Iš bylos duomenų matyti, jog E. G. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. (t. 5, b. l. 97-98, o iki 2019 m. vasario 26 d. buvo minėtos bendrovės akcininku. Todėl patikslintina skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis, jog E. G. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d.

Dėl proceso išlaidų.

32. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme – 7653,25 Eur – priteisimo E. G. naudai, pridedamos sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymų kopijos. Nepaisant to, kad pirmos instancijos teismas E. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, išteisino, o kaltinimo dalį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinis instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, visgi pripažino, jog E. G. nuteistas pagrįstai. Tokiu atveju advokatui moka pats nuteistasis iš savo lėšų ir bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai situacijai, teismas neturi pagrindo priteisti E. G. naudai bylinėjimosi išlaidų ir jo prašymo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. G. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, jog E. G. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d.

Netenkinti nuteistojo gynėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėNida Vigelienė