Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. G. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių veikų E. G. išteisinti.

Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su E. G. nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes apkaltinamasis nuosprendis surašytas remiantis vien netiesioginiais įrodymais. Esminė aplinkybė, kurią, anot kasatoriaus, netinkamai vertino teismai, yra tai, kad kaltinime minimus automobilius pardavė ne E. G., o UAB „R“. E. G. turėjo įmonę, kuri užsiiminėjo automobilių remontu ir prekyba, kartais jis, UAB „R“ darbuotojų prašymu, aprodydavo šios bendrovės automobilius klientams, tačiau jų nepardavinėjo. Tikriausiai E. G. yra ėmęs pinigus už aprodytus automobilius ir juos atiduodavo UAB „R“ darbuotojams arba direktorei. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, rėmėsi UAB „R“ darbuotojų R. R. ir S. R. parodymais. Be to, nuosprendyje nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė UAB „J“ įsigijusių bei įsigijime tarpininkavusio asmenų parodymams. Nuo tos dienos, kai pardavus įmonę jos vadovu tapo vienas iš naujųjų akcininkų, šis ir tapo atsakingu už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą. Pasisakydamas dėl E. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį gynėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai nėra tokio didelio pavojingumo, jog atitiktų baudžiamosios teisės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) principo įgyvendinimą. Net ir sutikus su teismo išvada, jog 7 automobilių pardavimo atvejais buvo nurodyti netikslūs duomenys, jokie teisiniai padariniai dėl to neatsiranda.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad skundas grindžiamas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu. Nors kasatorius nurodo konkrečias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kurias, jo vertinimu, pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau be įrodymų aptarimo ir savų įžvalgų apie juos nėra pateikiama konkrečių, teisinę reikšmę turinčių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentacija, kai kasaciniu skundu iš esmės neigiama kasatoriaus kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo bei siekiama byloje esančių įrodymų pakartotinio įvertinimo, kitokių faktinių bylos aplinkybių nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai nustatymo, negali būti pripažįstama tinkančia pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą.

Kitas kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepavojingumo taip pat yra grindžiamas savaip pateikiamu bylos duomenų vertinimu, o ne teisiniais argumentais, todėl taip pat nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš kasacinio skundo formos reikalavimų yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas išteisinti E. G. neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. G. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.