Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo B pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, suinteresuotas asmuo A, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl su atsiliepimu pateikto dokumento

12. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėto dokumento ir nenurodo, kodėl jo pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Dar daugiau, pateiktas dokumentas jau yra civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios proceso atnaujinimo klausimas yra sprendžiamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą dokumento priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl proceso atnaujinimo instituto esmės ir pagrindinių principų

14. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no.8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

15. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Todėl įstatyme nesuteikta galimybė proceso dalyviams prašyti atnaujinti procesą vien jiems siekiant pakartotinio tos bylos (ginčo) išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma ir tokiu aspektu, kad proceso atnaujinimo institutas negali tapti priemone dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

16. Taigi, proceso atnaujinimo institutas teismų praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, o jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant bent vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytos sąlygos buvimą – naujai paaiškėjusias esmines faktines aplinkybes, kurios yra siejamos su nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjui B įsiteisėjimo faktu, taip pat vaiko lankomos ugdymo įstaigos buvimo vieta, tėvo nebendravimu su vaiku ir išlaikymo jam neteikimu.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra nuosekli ir aiškiai išplėtota, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kontekste naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas).

19. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbūs ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas).

20. Todėl nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą būtent tokiu teisiniu pagrindu, visų pirma būtina įvertinti, ar apeliantės nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

22. Apeliantė nekvestionuoja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kad duomenys apie tai, jog apeliantės ir pareiškėjo sūnus nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), jau egzistavo ir buvo apeliantei žinomi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties matyti, kad šis teismas priėmė apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus – su (duomenys neskelbtini) sudarytą ikimokyklinio ugdymo sutartį bei (duomenys neskelbtini) pažymą. Vadinasi, faktas, susijęs su nepilnamečio vaiko lankoma ugdymo įstaiga, neabejotinai buvo žinomas ir teismui. Todėl ši aplinkybė objektyviai neatitinka jai keliamo naujumo reikalavimo. Atskirojo skundo teiginiai, kad bylą iš esmės nagrinėjęs teismas ugdymo įstaigos lankymo fakto netyrė ir nevertino, nėra teisiškai aktualūs. Apeliantė siekia to, kad iš naujo būtų ištirti ir įvertinti byloje jau buvę įrodymai, nors, kaip minėta pirmiau, proceso atnaujinimo institutas tam nėra skirtas. Būtent tokia apeliantės pozicija leidžia padaryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra siekiama nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis), jau konstatuotas faktines aplinkybes, kitaip interpretuojant faktus, egzistavusius šios bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

23. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo procesine baigtimi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, taip pat neatitinka joms keliamo naujumo ir esmingumo reikalavimų. Kaip ir anksčiau aptartu atveju, apeliantė nė neginčija, kad jai buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pareiškėjo atžvilgiu, faktą. Be to, ši aplinkybė buvo žinoma ir bylą iš esmės nagrinėjusiam Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris, įvertinęs (duomenys neskelbtini) nutarimo turinį, konstatavo, kad pareiškėjo ir apeliantės konfliktiški santykiai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas gali daryti žalą ar būti pavojingas vaikui, juo labiau kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties 36 punktą). Taigi, visos šios aplinkybės ne tik buvo žinomos apeliantei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir buvo tiriamos bei teisiškai įvertintos teismo.

24. Atskirojo skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nutarimas įsiteisėjo tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2023 m. birželio 29 d. nutartį, t. y. (duomenys neskelbtini), kitokios išvados nei dėl aptariamos aplinkybės (ne)naujumo, nei dėl jos reikšmės nesuponuoja – ir po (duomenys neskelbtini) nutarimo įsiteisėjimo faktinė situacija liko nepakitusi, t. y. ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu liko nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Šio nutarimo įsiteisėjimo ir (ar) neįsiteisėjimo faktas nedaro jokios įtakos išnagrinėtos bylos baigčiai (vaiko grąžinimui ar negrąžinimui).

25. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad nė viena iš apeliantės įvardytų aplinkybių neatitinka pagrindinių reikalavimų procesui atnaujinti – naujumo požymio ir esminės reikšmės kilusiam ginčui dėl vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išspręsti, t. y. jos negalėtų nulemti kitokio procesinio sprendimo išnagrinėtoje byloje priėmimą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatytą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, todėl dar ir dėl šios priežasties skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

27. Kaip yra pasisakoma kasacinio teismo praktikoje, prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formaliųjų reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar už jį sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, yra skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, jeigu teismas visgi prašymą patenkina ir procesą atnaujina, kitame teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir jau įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo teismas nusprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas iš viso negali vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau nustatęs, kad terminas nepraleistas ir kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė atitinka esmingumo kriterijų, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 35 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, savo 2023 m. liepos 7 d. rezoliucija priėmęs apeliantės prašymą kaip atitinkantį formaliuosius reikalavimus, perėjo į antrą jo nagrinėjimo stadiją. Pirmosios instancijos teismas antroje prašymo nagrinėjimo stadijoje analizavo, ar apeliantės nurodytos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą – naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės būtinuosius požymius, bet nepasisakė dėl ginčo esmės, kaip savo atskirajame skunde nepagrįstai tvirtina apeliantė. Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, konstatavo, kad prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nei naujumo, nei esmingumo reikalavimų. Akivaizdu, kad naujumo ir esmingumo reikalavimų neatitinkančios aplinkybės negali turėti ir įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ar pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

30. Apeliantė nesutinka ir su teismo nutarties dalimi, kuria buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliantės įsitikinimu, jai turėjo būti atlygintos visos turėtos išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl baudos jai skyrimo, kadangi šis prašymas teismo buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16–17 punktai; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 16 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 14 punktas).

33. Taigi, esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

34. Pagal tas pačias taisykles sprendžiamas ir kitų bylos proceso dalyvių (pareiškėjų, suinteresuotų asmenų) patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimą atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos procesą pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą. Todėl apeliantei, kaip bylą pralaimėjusiam asmeniui, kilo pareiga kitam asmeniui (pareiškėjui B) atlyginti visas jo patirtas dėl jos iniciatyva prasidėjusio proceso bylinėjimosi išlaidas, nes bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal galutinį visos bylos išnagrinėjimo rezultatą, o ne pagal tarpinių procesinių prašymų išnagrinėjimo baigtį. Aplinkybė, kad pareiškėjo B prašymas skirti apeliantei baudą buvo nepatenkintas, neturi teisinės reikšmės.

35. Dėl pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytos pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva turėtų apsvarstyti baudos apeliantei paskyrimo klausimą, nepasisakytina, kadangi tokio prašymo pareiškėjas savo procesiniame dokumente nesuformulavo, be to, naudojimasis procesine apeliacijos teise negali būti interpretuojamas kaip aiškus piktnaudžiavimas procesu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

36. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtinantys įrodymai Lietuvos apeliaciniame teisme gauti 2023 m. rugpjūčio 30 d., apeliantei neatlyginamos. Tačiau atlygintinos pareiškėjo išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

37. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.16 punktas).

38. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4). Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (242 Eur) neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio. Todėl šis prašymas tenkinamas visiškai ir pareiškėjui iš apeliantės priteisiama 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.