Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. S. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas šio asmens prašymas dėl teismo nutarties vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. S. O. dėl vaiko grąžinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, leido grąžinti nepilnametį M. P. į Norvegijos Karalystę. Šia nutartimi teismas, be kita ko, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens S. S. O. priteisė 1 029 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. S. O. atskirąjį skundą, 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui iš suinteresuoto asmens S. S. O. priteisė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

3. Suinteresuotas asmuo S. S. O. 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą atidėti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir išdėstyti teismo nutarties dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymą, leidžiant priteistas bylinėjimosi išlaidas sumokėti per 12 mėnesių lygiomis dalimis. Pareiškimą nagrinėjant teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas pranešė, kad nebepalaiko prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, ši nutartis įsiteisėjo.

4. S. S. O. prašyme nurodė, kad ji Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 11 d. viena augina nepilnametį sūnų M. P., vaiko tėvas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, su sūnumi fiziškai nebendrauja (nesimato) nuo 2023 m. vasario 6 d., neteikia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo (po 274 Eur/mėn.). S. S. O. gauna 1 237,70 Eur pajamas per mėnesį, nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Ji galėtų per mėnesį mokėti pareiškėjui po 131 Eur (11 mėnesių) o paskutinį dvyliktą mėnesį sumokėti 132,50 Eur. Tokiu būdu S. S. O. ir nepilnamečiui vaikui liktų pragyvenimui 1 106,70 Eur. Pareiškėjas D. P. nuostolių nepatirs, o teismo sprendimas bus įvykdytas ekonomiškiau. S. S. O. 2023 m. rugsėjo 1 d. prašė pareiškėjo nurodyti jo banko sąskaitos numerį, tačiau pareiškėjas atsisakė tai padaryti, todėl ji atliko 131 Eur mokėjimą į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą.

5. Pareiškėjas D. P. atsiliepime prašė suinteresuoto asmens S. S. O. prašymo netenkinti. Nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. šalių sūnaus M. P. vardu Norvegijos Karalystėje buvo atidaryta kaupiamoji banko sąskaita M. P. santaupoms ateičiai kaupti. Sąskaitos valdytoju buvo paskirta S. S. O. . Per beveik du metus buvo sukaupta 134 378 kronos. S. S. O. , gyvendama Lietuvoje, be pareiškėjo žinios nepilnamečio vaiko sąskaitoje buvusius pinigus pervedė į savo asmeninę sąskaitą, nepaaiškino, kaip juos panaudojo. S. S. O. ilgą laiką gyveno Norvegijos Karalystėje, kur turi bendrą su pareiškėju nekilnojamąjį turtą (namą) ir bendrą būsto paskolą, tačiau nuo 2023 m. sausio nevykdo įsipareigojimų nekilnojamam turtui Norvegijoje išlaikyti, todėl jos išlaidos sumažėjo. Inicijuodama teisminius procesus, ji prisiima bylinėjimosi išlaidų riziką. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Norvegijos Karalystės Østre Innlandet apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 30 d. priimtas sprendimas dėl nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamosios vietos nustatymo, atsakomybės tarp tėvų dėl nepilnamečio vaiko paskirstymo. Sprendimu nustatyta, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su mama S. S. O. , jeigu ji per tris mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo teisėtai apsigyvens Norvegijos Karalystėje. S. S. O. to nepadarius nurodytu terminu, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens S. S. O. prašymo atidėti ir išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą, priteisė iš suinteresuoto asmens S. S. O. pareiškėjui D. P. 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-849-567/2023 panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, konstatavo, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas tapo nebeaktualus.

8. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo S. S. O. pateikė darbdavio UAB „Norian Accounting“ pažymą apie mokamą 1 237,70 Eur mėnesinį darbo užmokestį, paaiškino, jog kitų pajamų negauna, Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi. Tačiau S. S. O. nepateikė duomenų apie Norvegijos Karalystėje turimą turtą ir iki grįžimo į Lietuvą gautas pajamas. Teismas vertino, kad byloje nepakako duomenų nustatyti prastą S. S. O. finansinę padėtį, dėl ko nebūtų galimybės įvykdyti teismo nutarties dėl 1 573,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.

9. Teismas vertino, kad procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas S. S. O. prašomam 12 mėnesių laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą šiam asmeniui, dėl ko pareiškėjas D. P., negalėdamas naudotis priteistomis lėšomis, patirs nuostolių. Tai nesuderinama su teisėtais pareiškėjo lūkesčiais, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas įvertino, kad priteista 1 573,50 Eur suma nėra didelė, esminės įtakos S. S. O. turtinei padėčiai neturi. Ji neįrodė, kad tokios sumos išieškojimas gali jai sukelti labai sunkias pasekmes.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo D. P. patirtos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 302,50 Eur už atsiliepimo į S. S. O. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo parengimą, 242 Eur už papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimą, 242 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, neviršija rekomenduojamų maksimalių priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžių, jos yra pagrįstos, todėl pareiškėjui priteistinos iš S. S. O. .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo S. S. O. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo: 1) priimti į bylą 2023 m. spalio 2 d. mokėjimą ir juo vadovautis nagrinėjant bylą; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apeliantės prašymą – išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 priteistų 1 029 Eur ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-686-8812023 priteistų 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 573,50 Eur) mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Byloje pateikti duomenys apie apeliantės turtą Norvegijos Karalystėje, ji teikė paaiškinimus apie iki 2023 m. sausio mėn. pradžios gautas pajamas Norvegijos Karalystėje. Reikalavimas pateikti duomenis apie apeliantės gautas pajamas Norvegijos Karalystėje, kai ji ten nebedirba daugiau kaip 9 mėnesius, yra perteklinis. Tokie duomenys negali atspindėti apeliantės esamos turtinės padėties. Teismas netinkamai vertino apeliantės turtinę padėtį.

11.2. Visas apeliantės pajamas sudaro tik 1 237,50 Eur kasmėnesinės pajamos, santaupų ji neturi. Gaunama suma skiriama jos ir nepilnamečio vaiko pragyvenimui. Lietuvoje nekilnojamojo turto apeliantė neturi. Jos turima nekilnojamojo turto Norvegijos Karalystėje dalis apsunkinta įkeitimu, šiai dienai yra iš esmės nelikvidi. Priteista 1 573,50 Eur suma apeliantei yra didelė, tokią išieškojus neliktų lėšų pragyventi jai ir nepilnamečiui vaikui. Be to, pareiškėjas nepadengė apeliantei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-849-567/2023 priteistos 500 Eur sumos.

11.3. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo turtinę padėtį, jo gaunamos kasmėnesinės pajamos yra daugiau nei tris kartus didesnės už apeliantės pajamas. Teismas nevertino abiejų šalių turtinės padėties, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Teismas nesvarstė galimybės sprendimo įvykdymą išdėstyti trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui.

11.4. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių apie jos gera valia vykdomą įsipareigojimą mokėti dalines įmokas. Apeliantė 2023 m. rugsėjo 1 d. ir 2023 m. spalio 2 d. sumokėjo po 131 Eur į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą. Būtinybė pateikti papildomą įrodymą – 2023 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina 131 Eur piniginį mokėjimą į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą, iškilo teismui išnagrinėjus klausimą bei apeliantei toliau dalimis vykdant teismo sprendimą. Naujai teikiamas įrodymas patvirtina, kad apeliantė nevengia vykdyti teismo sprendimo.

11.5. Pareiškėjas su 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu dėl papildomų duomenų pateikimo pateikė Norvegijos Karalystės Østre Innlandet apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo kopiją norvegų kalba, tuo sprendimu grindė rašytinius paaiškinimus. Teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. rezoliucija tokį įrodymą prijungė prie bylos, tuo pažeisdamas CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

11.6. Skundžiama nutartimi teismas iš apeliantės priteisė pareiškėjui 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų – 242 Eur išlaidas už 2023 m. rugsėjo 18 d. papildomų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pateikimą. Manytina, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. papildomų rašytinių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų turinys yra nesusijęs su nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos CPK 88, 93 bei 98 straipsnių prasme.

11.7. Teismas tinkamai neįvertino apeliantės nurodytų rašytinių įrodymų reikšmės jų patikimumo ir pakankamumo aspektu, neištyrė aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (nepagrįstai atmetė apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus, vadovavosi išimtinai subjektyviais pareiškėjo paaiškinimais bei įrodymais, nevertino pareiškėjo turtinės padėties, kitų faktų), todėl neteisingai išsprendė apeliantės prašymą.

12. Pareiškėjas D. P. atsiliepime į suinteresuoto asmens S. S. O. atskirąjį skundą prašo: 1) atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; 2) prijungti dokumentus, kurie yra reikšmingi bylai; 3) iš apeliantės priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie esminiai teiginiai:

12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6283-1168/2023 nustatytas nepilnamečio vaiko laikinas išlaikymas buvo laikinoji apsaugos priemonė, galiojusi tik tris mėnesius ir panaikinta teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi. Apeliantė nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties ir negrąžina nepilnamečio M. P. į Norvegijos Karalystę, nors atlikus šį veiksmą, iš esmės sumažėtų jos išlaidos nepilnamečio vaiko ugdymui bei auginimui.

12.2. Apeliantės vardu Norvegijos Karalystėje atidaryta atsiskaitomoji banko sąskaita, kurioje tikėtinai yra 134 378 Norvegijos kronų (apie 11 305,56 Eur), tačiau apeliantė apie banko sąskaitą duomenų teismui nepateikė. Pareiškėjas, bet ne apeliantė pateikė teismui duomenis apie Norvegijos Karalystėje turimą nekilnojamąjį turtą bei paskolą. Svarstytina, ar apeliantė neturi kito nekilnojamojo turto ar santaupų Norvegijos Karalystėje. Pareiškėjas pasiūlė iš apeliantės išpirkti jai priklausančią namo Norvegijoje dalį, tačiau apeliantė ignoruoja šį pasiūlymą. Tai parodo, kad apeliantei nereikalingos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į pareiškėjo teismui pateiktus duomenis bei gana ilgą apeliantės praleistą laikotarpį Norvegijos Karalystėje, apeliantė turėtų pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį toje valstybėje.

12.3. Pagal apeliantės teismui pateiktus dokumentus jos bylinėjimosi išlaidos šiuo metu siekia 7 550 Eur bei gerokai viršija gaunamą darbo užmokestį. Apeliantė neišreiškė prašymo skirti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ji yra finansiškai pajėgi išlaikyti save bei nepilnametį vaiką ir apmokėti teisines paslaugas.

12.4. Pareiškėjas bendradarbiavo su apeliante, per šalių atstovus apeliantei teikė pareiškėjo sesers A. P. atsiskaitomosios sąskaitos duomenis. Šiuos duomenis pareiškėjas pateikė ir antstoliui. Apeliantė kreipėsi į pareiškėją dėl kitoje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sudarytų prielaidas apeliantei inicijuoti naujus teisinius ginčus ateityje, taip kenkiant geriausiems vaiko interesams.

12.5. Pareiškėjo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodytos aplinkybės apie Østre Innlandet apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą. Apeliantė dalyvavo Østre Innlandet apylinkės teismo posėdyje nuotoliniu būdu, ji supranta norvegų kalbą ir žino to teismo sprendimo turinį.

12.6. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė duomenis apie 2023 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 131 Eur mokėjimą į antstolio G. B. depozitinę sąskaitą. Mokėjimas atliktas ne dėl civilinėse bylose Nr. eN2-2090-852/2023, Nr. e2-686-8812023 priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nurodyti pinigai sumokėti 2023 m. rugsėjo 8 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. eA2-2486-577/2023 civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagrindu. Apeliantės teikiamas naujas įrodymas nėra aktualus nagrinėjamam klausimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria netenkintas prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pateiktų naujų rašytinių įrodymų

15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 150, kuriuo į antstolio G. B. sąskaitą sumokėjo 131 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi: „mokėjimas pagal vykdomąjį raštą Nr. eN2-2090-852/2023“.

16. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė iš antstolio gautus duomenis apie vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/01606. Šiais duomenimis pareiškėjas grindžia aplinkybę, kad 2023 m. spalio 2 d. mokėjimu apeliantė sumokėjo 131 Eur dalinę įmoką ne dengdama pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas civilinėse bylose Nr. eN2-2090-852/2023, Nr. e2-686-8812023, bet vykdydama 2023 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eA2-2486-577/2023 civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išraše iš vykdomosios bylos yra išdėstyta informacija apie vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/01606 atliktus vykdymo proceso veiksmus, tačiau ji nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės apie apeliantės pateiktame 2023 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodyme įrašytą mokėjimo paskirtį „mokėjimas pagal vykdomąjį raštą Nr. eN2-2090-852/2023“.

17. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateiktais papildomais rašytiniais duomenimis šalys siekia pagrįsti jų procesiniuose dokumentuose nurodytas teismo procesinio sprendimo vykdymo aplinkybes (apeliantė teigia, kad ji gera valia moka dalines įmokas, o pareiškėjas teigia, kad apeliantės įmoka buvo sumokėta pagal kitą vykdomąjį dokumentą). Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių analizavimas neturi esminės reikšmės byloje sprendžiamam klausimui. Šalių pateikti papildomi rašytiniai duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių apie apeliantės galimybę įvykdyti teismo sprendimą bendrąja tvarka. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės ir suinteresuoto asmens pateiktus papildomus rašytinius duomenis kaip naujus įrodymus.

Dėl nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

18. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata (išspręsta byla) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

20. Teisės normose ir teismų praktikoje nenustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Todėl tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Kitaip tariant, teismas turėtų įsitikinti, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus jo vykdymą nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumas bei vykdytinumas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai, t. y. turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2023).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 priteistų 1 029 Eur ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-686-8812023 priteistų 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 573,50 Eur) atlyginimo mokėjimą, nusprendė, kad nėra pagrindo keisti teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

22. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023).

23. Apeliantė, įgyvendindama procesinę pareigą įrodyti faktinį pareikšto prašymo pagrindą, laikėsi nuostatos, kad pakankami įrodymai jos turtinei padėčiai pagrįsti yra duomenys apie gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ir duomenys apie tai, kad jos vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas, naudodamasis teise teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės prašymo pagrindą, nurodė aplinkybes apie tai, kad Norvegijos Karalystėje apeliantės ir pareiškėjo vardu yra įgytas nekilnojamasis turtas, be to, jie turi skolinių įsipareigojimų būsto kredito sutarties pagrindu. Aplinkybes apie Norvegijoje įgytą turtą ir skolinius įsipareigojimus apeliantė pripažino. Pareiškėjas taip pat pateikė į bylą duomenis apie tai, kad šalių nepilnamečio vaiko vardu yra atidaryta sąskaita banke, kurioje per beveik dvejus metus buvo sukaupta 134 378 Norvegijos kronos, teigia, o šias lėšas iš vaiko banko sąskaitos apeliantė pervedė į savo sąskaitą. Apeliantė šių aplinkybių neneigė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė, grįsdama prašymą išdėstyti procesinio teismo sprendimo vykdymą, neatskleidė visų duomenų apie savo turtinę padėtį.

24. Apeliantė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad iki vaiko gimimo ji dirbo Norvegijos Karalystėje. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad apeliantė nepateikė duomenų apie tuo laikotarpiu gautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra perteklinis. Tokios aplinkybės patikrinimas leistų įvertinti apeliantės galimybę turėti santaupų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga yra tai, kad apeliantė apskritai nepateikė duomenų, ar Norvegijos Karalystėje yra jos vardu atidaryta banko sąskaitų. Apeliantės ir pareiškėjo šeima gyveno ir dirbo Norvegijoje, ten vedė bendrą ūkį. Tikėtina, kad apeliantė naudojosi bankų paslaugomis, todėl galėjo sąskaitoje turėti lėšų. Nagrinėjamo klausimo kontekste pagrįstai siekta įsitikinti apeliantės turtine padėtimi dėl tikėtinai užsienyje sukaupto turto.

25. Apeliantė savo sudėtingą turtinę padėtį grindė pažyma apie Lietuvoje gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ir duomenimis apie tai, kad jos vardu Lietuvoje nėra registruota nekilnojamojo turto. Tačiau apeliantė neteikė duomenų apie tai, kad nėra įgijusi kito registruotino turto, neturi lėšų kredito įstaigų sąskaitose.

26. Proceso šalis gali laisvai pasirinkti jai priimtinus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog apeliantė dėl savo finansinės padėties nėra pajėgi įvykdyti procesinį teismo sprendimą dėl priteisto 1 573,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017). Aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, kasacinio teismo praktikoje išskirta, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

28. Šioje nutartyje pateiktų teismų praktikos išaiškinimų kontekste nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo turtinę padėtį ir taip pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad pareiškėjas gauna didesnes pajamas nei apeliantė, nedaro įtakos apeliantės pareigai įvykdyti procesinį teismo sprendimą kuo ekonomiškiau ir operatyviau. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Tačiau toks modifikavimas tuo pagrindu, kad kreditoriaus materialinė padėtis yra geresnė nei skolininko, paneigtų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir sprendimo privalomumo visiems asmenims principus. Teismo sprendimo įvykdymas per apeliantės prašomą išdėstyti laikotarpį, atsižvelgiant į pareiškėjui atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju laiko, per kurį procesinis teismo sprendimas būtų įvykdytas, aspektas pripažintinas svarbiu. Tai, kad apeliantė, gera valia vykdydama procesinį teismo sprendimą, į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 262 Eur, yra reikšminga likusios neįvykdytos prievolės dydžiui ir leidžia konstatuoti, kad apeliantė nevengia teismo sprendimo vykdymo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia poreikio užtikrinti šios nutarties 27 punkte aptartų principų įgyvendinimą.

29. Apeliantės teigimu, grįžusi į Lietuvą ji viena išlaiko šalių nepilnametį sūnų. Ši aplinkybė byloje nustatytų aplinkybių kontekste neturi reikšmės reikšmę apeliantės pareigai įvykti procesinį teismo sprendimą. Byloje nepaneigta, kad apeliantė faktiškai valdo nepilnamečio M. P. vardu atidarytoje banko sąskaitoje sukauptas lėšas ir turi galimybę užtikrinti nepilnamečio sūnaus poreikius.

30. Apeliantė kvestionuoja skundžiamoje nutartyje atliktą šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šį klausimą. Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 9 d. pareiškime prašė ne tik išdėstyti teismo nutarties dalies dėl lėšų sumokėjimo įvykdymą, tačiau prašė atidėti ir teismo nutarties dalies dėl leidimo grąžinti vaiką į Norvegijos Karalystę vykdymą. Pareiškėjas teikė atsikirtimus ir rašytinius įrodymus dėl abiejų apeliantės prašymų. Suprantame, kad apeliantės pareikštų prašymų pobūdis ir apimtis turėjo įtakos pareiškėjo gynybinei pozicijai, poreikiui rinkti ir teikti rašytinius įrodymus. Tai turėjo reikšmės patirtų bylinėjimosi išlaidų apimčiai.

31. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateikti duomenys apie apeliantės turtinę padėtį nėra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja išimtinis atvejis, kuris sudarytų pagrindą išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

32. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 242 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidų. Atskirąjį skundą pripažinus nepagrįstu, pareiškėjui atlygintinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens S. S. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.