Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl nutarties leisti grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo papildymo (ne)priėmimo

17. Apeliantė (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą dėl esminių proceso įstatymo nuostatų pažeidimo, įvertinant pirmosios instancijos teismo atliktus procesinius veiksmus.

18. Įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti atskirojo skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323, 338 straipsniai).

19. Apeliantė pateikė atskirojo skundo papildymą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl jos prašymas dėl esminių proceso įstatymo nuostatų pažeidimo, įvertinant pirmosios instancijos teismo atliktus procesinius veiksmus, negali būti priimamas.

20. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad yra teisinis pagrindas 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašymą dėl esminių proceso įstatymo nuostatų pažeidimo atsisakyti priimti, kaip atskirojo skundo papildymą.

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

21. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) pareiškėjo susirašinėjimą su apeliante (duomenys neskelbtini); 2) apeliantės atstovo advokato (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir jo atstovui adresuotą 2023 m. liepos 28 d. elektroninį laišką; 3) antstolės (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje, kurioje priimtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. išduotas vykdomasis raštas.

22. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

23. Nagrinėjamu atveju dalis pareiškėjo pateiktų įrodymų (pareiškėjo ir apeliantės susirašinėjimas) buvo sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam pareiškėjo prašymą dėl nutarties išaiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl kiti pareiškėjo pateikti įrodymai (apeliantės atstovo elektroninis laiškas, antstolės patvarkymas), sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat nepriimami ir nevertinami, nes nėra tiesiogiai susiję su apeliacijos dalyku.

Dėl apeliantės teisės būti išklausytai (ne)pažeidimo

24. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, nes teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties išaiškinimo rašytinio proceso tvarka, neinformavęs apie prašymo nagrinėjimo datą ir laiką, todėl apeliantė negalėjo pateikti prašymo nagrinėti klausimą dėl nutarties išaiškinimo žodinio proceso tvarka ir (ar) paaiškinimų.

25. Pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį sprendimo (nutarties) išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

26. Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159 ir kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis 1980 metų Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija), 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė leisti grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini). Pagal Hagos konvencijos 11 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas tiek bylos dėl vaiko grąžinimo išnagrinėjimas, tiek priimto procesinio sprendimo leisti grąžinti vaiką vykdymas turi būti vykdomas operatyviai, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 278 straipsnio 3 dalyje nustatytą diskrecijos teisę pasirinkti prašymo išnagrinėjimo formą, turėjo teisę pareiškėjo prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas pareiškėjo prašymą operatyviai, formaliai pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai (nesuteikiant galimybės teikti prašymą dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir (ar) pateikti paaiškinimus) ir šis pažeidimas buvo ištaisytas, nes apeliantei buvo suteikta teisė būti išklausytai, kreipiantis instancine tvarka su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties panaikinimo. Be to, ši byla nagrinėjama elektronine forma, apeliantei atstovauja profesionalus advokatas, todėl apeliantė, būdama suinteresuota proceso dalyve, turėjo pareigą aktyviai domėtis pati (ar per atstovą advokatą) vykstančiu procesu, naujais įvykiais, byloje gaunamais procesiniais dokumentais, siekiant, kad įsiteisėjusi teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis būtų įvykdyta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis).

Dėl nutarties leisti grąžinti vaiką (ne)išaiškinimo

28. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis yra pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019; 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

29. CPK 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas nesudaro prielaidų teismui suteikti teisinę konsultaciją bylos šalims, paaiškinant, kokiu būdu jos turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), siekdamos laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-330/2022).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis gali būti išaiškinama, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota nutarties rezoliucinė dalis ir dėl to nėra aišku, kaip turi būti vykdoma nutartis. Teismas, aiškindamas nutartį, negali keisti jos turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimta aiškinama nutartis, išspręstų klausimų ribų.

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką yra išaiškinta, kad vykdant teismo įpareigojimą dėl vaiko grąžinimo į nuolatinę jo gyvenamąją vietą, nėra taikomas CPK 764 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas antstoliui kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo. O toks antstolio kreipimasis į apylinkės teismą yra nesuderinamas su Hagos konvencijoje įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami. Tuo tarpu, jeigu antstoliui kiltų pareiga papildomai kreiptis į apylinkės teismą dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo, būtų paneigiamas teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas reikalavimas „leisti grąžinti vaiką“. Teismo procesinis sprendimas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta grąžinti vaiką, yra savaime laikomas imperatyviu įpareigojimu, kurio nevykdymas susijęs su priverstinių priemonių panaudojimu, nereikalaujant papildomai kreiptis į apylinkės teismą leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021).

32. Pažymėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) jų nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. sausio 31 d. laiko Lietuvos Respublikoje neteisėtai ir įpareigoti suinteresuotą asmenį (duomenys neskelbtini) grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini).

33. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl vaiko grąžinimo ir leisti grąžinti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiškiai suformuluota, suprantama, todėl nėra pagrindo ją išaiškinti ir išduoti patikslintą vykdomąjį raštą, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinė dalis dėl leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) yra vykdomasis dokumentas.

35. Pareiškėjo prašymo išaiškinti pirmosios instancijos teismo nutartį pateikimo tikslas yra ne prašyme nurodytos teismo nutarties išaiškinimas, o tai, kad pareiškėjas nežino, kaip turėtų būti vykdoma 2023 m. gegužės 25 d. nutartis leisti grąžinti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai nėra suderinami su nutarties išaiškinimo instituto paskirtimi, nes pareiškėjas iš esmės siekia gauti teisinę konsultaciją apie veikimo būdus, užtikrinančius nutarties leisti grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) vykdymą.

36. Pareiškėjo siekis, kad teismas išaiškintų pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties rezoliucinę dalį ir jos vykdymą, nepatenka į CPK 278 straipsnio reguliavimo sritį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė išaiškinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. vykdomojo rašto Nr. eN2-2090-852/2023 dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinę dalį leisti grąžinti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima atlikti vykdymo veiksmus, numatytus CPK 764 straipsnyje.

37. Nustatyta, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu vykdymo procesas dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties nebuvo prasidėjęs (vykdomoji byla nebuvo užvesta), todėl aplinkybė, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens ir (ar) antstolio kilo diskusijos dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties tinkamo vykdymo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties išaiškinimo poreikį.

38. Pareiškėjui byloje atstovauja profesionali advokatė, kuri turi teisę pareiškėjui suteikti teisinę konsultaciją apie įsiteisėjusios teismo nutarties leisti grąžinti vaiką į (duomenys neskelbtini) vykdymo galimybes.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo išaiškinti, kad 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas (duomenys neskelbtini) turėtų būti papildomas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu, nes 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties išaiškinimo ir patikslinto vykdomojo rašto išdavimo atmetamas, kaip nepagrįstas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą.

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

42. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su atskirojo skundo parengimu.

43. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2023 m. rugpjūčio mėn. (III ketvirtį), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atskirąjį skundą sudaro 783,96 Eur (0,4 x 1 959,90 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.15 punktai). Teisėjų kolegijas priėjo išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalaus dydžio. Taigi, apeliantei iš pareiškėjo priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

44. Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinus skundžiamą nutartį, išsprendžiant klausimą iš esmės, pareiškėjui nėra atlyginamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties išaiškinimo ir patikslinto vykdomojo rašto išdavimo.

Priteisti iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.