Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-238-790/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-29
Bylos Nr.: e2-238-790/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00440-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bajoras
Pareiškėjas: D. P.
Suinteresuotas asmuo: S. S. O.

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas

Civilinės bylos Nr. e2-238-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00440-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 29 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1597-656/2024 pagal suinteresuoto asmens S. S. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, suinteresuotas asmuo – S. S. O., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. P. padavė teismui pareiškimą, prašydamas: i) pripažinti, kad suinteresuotas asmuo S. S. O. nuo 2023 m. sausio 31 d. neteisėtai laiko nepilnametį vaiką X. Lietuvos Respublikoje; ii) įpareigoti S. S. O. grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 D. P. pareiškimą patenkino, leido grąžinti nepilnametį vaiką X. į (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Suinteresuotas asmuo S. S. O. 2023 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismui padavė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir, išnagrinėjus civilinę bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį, o D. P. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2486-577/2023 suinteresuoto asmens prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

3. Suinteresuotas asmuo S. S. O. 2024 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismui padavė antrąjį prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir, išnagrinėjus civilinę bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo padavė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas.

4. Suinteresuotas asmuo S. S. O. prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra tikėtinai pagrįstas, jo forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, prašymas grindžiamas rašytiniais įrodymais. Nors antstolės 2024 m. vasario 7 d. patvarkyme Nr. S-24-11-6333 dėl sprendimo vykdymo tvarkos yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 vykdyti priverstinai 2024 m. vasario 15 d., tačiau esama nepilnamečio vaiko sveikatos būklė nesuderinama su teismo procesinio sprendimu vykdymu, vaiko aplinkos pakeitimu. Nepilnamečiam vaikui yra teikiama medicininė pagalba, todėl teismo procesinio sprendimo vykdymas neatitiktų vaiko interesų, jam būtų padaryta fizinė ir psichinė žala – sutrikdyta vaiko raida, pakenkta vaiko emocinei būklei, pažeista vaiko teisė į stabilią gyvenamąją aplinką, normalų vystymąsi, ugdymą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas suinteresuotam asmeniui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas, išvengta procesinio sprendimo vykdymo atgręžimo. Atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimas taptų beprasmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi suinteresuoto asmens S. S. O. prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 vykdymą iki bus išnagrinėtas suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas, teismas leido šią nutartį vykdyti skubiai.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo pasirinko leistiną teisių gynimo būdą, pareiškimo reikalavimams patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra tikėtinai pagrįstas.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus duomenis dėl galimos nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, atsižvelgęs į vaiko amžių (trejų metų), nusprendė, kad teismo sprendimo dėl leidimo išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) vykdymas, esant priimtam pareiškimui dėl proceso atnaujinimo, neatitiktų vaiko interesų, neužtikrintų esamos situacijos stabilumo. Suinteresuoto asmens prašymo patenkinimo atveju vaiką tektų grąžinti į Lietuvą.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktą antstolės 2024 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. S-24-11-6333 dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, kuriuo numatyta vaiko perdavimą priverstinai įvykdyti 2024 m. vasario 15 d., nusprendė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. S. S. O. galimai sąmoningai vengia vykdyti teismų procesinius sprendimus, naudojasi procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti nepilnamečio vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini) procesą. Nepilnametis vaikas trylika mėnesių Lietuvoje yra laikomas neteisėtai. Suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje vaikui nėra sudaryta tinkama aplinka augti, nesudarytas aiškus dienos rėžimas, vaikas nėra ugdomas, o dėl teismo sprendimo nevykdymo vaikui atimama galimybė lankyti ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas prieštarauja 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) esmei bei tikslams, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

9.2. Pareiškėjas nesutinka su suinteresuoto asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytais teiginiais, kad nepilnamečiam vaikui turi būti teikiama neatidėliotina medicininė pagalba, negali būti keičiama vaiko gyvenamoji aplinka. D. P. pareiškimą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta nepilnamečio vaiko raidos ir psichoemocinės būsenos sutrikimų. Todėl suinteresuoto asmens į bylą pateiktos specialistų išvados dėl nepilnamečio vaiko tariamų sveikatos sutrikimų ir suinteresuoto asmens teiginiai dėl vaiko sveikatos būklės vertinami kritiškai.

9.3. Pareiškėjas teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Sustabdžius Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymą, sudaromos galimybės suinteresuotam asmeniui nuteikti vaiką prieš pareiškėją, viešoje erdvėje kritikuoti teismo procesinius sprendimus vykdančias institucijas. Tokios aplinkybės gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko emocinei būsenai.

9.4. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama potencialiu suinteresuoto asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo patenkinimu ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo galimybe. Tačiau nurodyta nutartis leisti grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta ir teisėta, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, jį pagrindžiant prielaidomis, yra neproporcingas. Skundžiama nutartimi užtikrinamos tik suinteresuoto asmens teisės, tačiau neatsižvelgiama į pareiškėjo bei nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

9.5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo paskirti suinteresuotam asmeniui baudą, pusę šios baudos priteisiant pareiškėjui. D. P. vertinimu, suinteresuotas asmuo galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vengia įvykdyti teismo nutartį dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo S. S. O. atsiliepime į pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Suinteresuoto asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie prašymo buvo pridėti reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, be kita ko, dokumentai, pagrindžiantys nepilnamečio vaiko sveikatos būklę. Taigi, suinteresuotas asmuo tikėtinai pagrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko preliminarų suinteresuoto asmens prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo įvertinimą.

10.2. Suinteresuotas asmuo teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju užtikrina galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taip pat pritaikius laikinąsias apsaugos priemones siekiama išvengti sprendimo įvykdymo atgręžimo ar atgręžimo įvykdymo apsunkinimo. Jeigu pirmosios instancijos teismas atnaujintų procesą ir, išnagrinėjęs bylą, priimtų sprendimą atsisakyti grąžinti nepilnametį vaiką į (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui nereikėtų vykti į (duomenys neskelbtini). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnamečiui vaikui tektų vykti į (duomenys neskelbtini), o vėliau, galimai priėmus suinteresuotam asmeniui palankų teismo sprendimą, vykti atgal į Lietuvos Respubliką, tačiau tokia situacija neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

10.3. Suinteresuoto asmens vertinimu, dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės šiuo metu nėra galimybės pakeisti vaiko gyvenamosios vietos. Teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini)skubus vykdymas neatitiktų vaiko interesų, neužtikrintų esamos situacijos stabilumo, nes gyvenamosios aplinkos pakeitimas neigiamai paveiktų silpną vaiko sveikatą, padarant jam fizinę ir psichinę žalą.

10.4. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo teiginiais dėl atsisakymo geranoriškai įvykdyti teismo procesinį sprendimą dėl vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo ketino įvykdyti teismo procesinį sprendimą, tačiau tik po to, kai vaiko sveikatos būklė bus įvertinta. Specialistams įvertinus vaiko sveikatos būklę ir nustačius, kad vaiko psichoemocinė būklė turi sutrikimų, rekomendavus nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, su vaiku kalbėti ir mokyti lietuvių kalba, suinteresuotas asmuo nedelsdamas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

10.5. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas prašyme dėl baudos paskyrimo nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą suinteresuoto asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningą siekį vilkinti procesą. Pareiškėjas nurodė deklaratyvius teiginius, nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo naudojasi suteikta procesine teise pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, nėra pagrindas konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo tokia teise piktnaudžiauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pareiškėjas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesinius sprendimus, administracinės bylos Nr. eI2-13441-426/2023 išrašą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP), lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) lankomumo duomenis, 2024 m. vasario 8 d. medicinos išrašą, 2024 m. vasario mėn. susirašinėjimo kopiją, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. sausio 8 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2023 m. spalio ir gruodžio mėn. susirašinėjimų žinutėmis kopijas, Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. susitikimo protokolą, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1 d. pažymą dėl suinteresuoto asmens būklės, Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketą.

14. Pareiškėjas D. P. apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus, nepagrindė tokių įrodymų pateikimo būtinybės nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo apeliacine tvarka. Pareiškėjo pateiktų įrodymų – teismų procesinių sprendimų ir bylos išrašo EPP – priėmimo klausimas nesprendžiamas, nes apeliacinės instancijos teismui tokie duomenys yra prieinami Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO). Dalis pareiškėjo teikiamų naujų įrodymų buvo pateikta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-1597-656/2024 (VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2024 m. sausio 8 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą). Kiti pareiškėjo pateikti įrodymai iš esmės siejami su nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo, ugdymo sąlygomis, tačiau šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių, o ne leidimo vaiką grąžinti į (duomenys neskelbtini) klausimas. Be to, pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų priėmimas galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą, nes kiltų poreikis sudaryti galimybę suinteresuotam asmeniui pateikti savo nuomonę dėl naujų įrodymų reikšmės nagrinėjamam klausimui. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

15. Pareiškėjas D. P. 2024 m. kovo 27 d. padavė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo prašo prijungti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. kovo 14 d. patvirtintą tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sudarytą taikos sutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodytą taikos sutarties kopiją ir paaiškinimus, susijusius su šios taikos sutarties sudarymu, yra pateikęs pirmosios instancijos teismui (dokumento Nr. DOK-9775), teisėjo 2024 m. kovo 15 d. rezoliucijos pagrindu šie dokumentai yra priimti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai šių įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

16. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2023 m. rugsėjo, gruodžio mėn., 2024 m. vasario mėn. elektroninių laiškų, 2023 m. gruodžio mėn., 2024 m. vasario mėn. elektroninių susirašinėjimų kopijas, 2024 m. vasario 22 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pažymą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus byloje iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pareiškėjas dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, nauji įrodymai, suinteresuoto asmens manymu, patvirtina skundžiamos nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, gali prisidėti prie visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus, kadangi šie įrodymai galėjo būti paduoti pirmosios instancijos teismui, o suinteresuotas asmuo nepagrindė kliūčių tokius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, naujų įrodymų priėmimas galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nes kiltų poreikis sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti savo nuomonę dėl naujų įrodymų reikšmės nagrinėjamam klausimui.

Dėl prašymo nutraukti apeliacinį procesą

17. Suinteresuotas asmuo padavė prašymą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties, nes skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi, kuria buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuoto asmens teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos (klausimas yra išspręstas), išnyko atskirojo skundo objektas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia suinteresuoto asmens pozicija. Pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėtas suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartis, kuria buvo atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo, buvo apskųsta suinteresuoto asmens atskiruoju skundu, šis skundas buvo priimtas. Tai reiškia, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ir atskirojo skundo objektas nėra išnykęs. Taigi, pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.‏‏‎

20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas, ypač CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra glaudžiai susijęs su teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymu. Pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Visgi, kitaip nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, procesinio sprendimo vykdymo sustabdymu siekiama ne užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis), o išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 straipsnis), t. y. situacijos, kai pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų panaikintas ar pakeistas teismo procesinis sprendimas, kuris jau įvykdytas ar pradėtas vykdyti.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad dėl glaudaus teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutų ryšio, sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pvz., preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-416-912/2022). Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymo galimybės, be kita ko, turi vadovautis sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), įvertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-178/2016). Aplinkybė, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, savaime nesudaro pagrindo sustabdyti procesinio sprendimo vykdymo, nes tai neatitiktų šio instituto paskirties, galėtų pažeisti civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 straipsnis) ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

22. Suinteresuotas asmuo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė poreikiu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymą, siekiant išvengti šio sprendimo vykdymo atgręžimo (nepilnamečio vaiko grąžinimo atgal iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką) ir galimai atsirasiančios žalos nepilnamečiam vaikui, jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų patenkintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip preliminariai pagrįstą, ir motyvuodamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymas neatitiktų vaiko interesų apsaugos principo bei siekio užtikrinti esamos situacijos stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais nesutinka ir nusprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pritaikytos nesant tam teisinio pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymo sustabdymo, neatsižvelgė į visas tokio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens prašymą sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą vertino pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, taikymo sąlygas, tačiau neįvertino įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo svarbos, o galimą žalą nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams grindė žalos atsiradimo tikimybe, bet ne objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės iki proceso atnaujinimo klausimo išsprendimo turėtų būti taikomos itin ribotai ir atidžiai. Pagal bendrąją taisyklę taikant proceso atnaujinimo institutą turi būti siekiama nepaneigti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomo principo bei tokio sprendimo teisinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-416-912/2022).

24. Apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas, kad nesustabdžius Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymo galimai būtų pažeisti vaiko interesai likti stabilioje gyvenamojoje aplinkoje. Hagos konvencijos taikymas yra grindžiamas tikslu užtikrinti, kad neteisėtai į užsienio valstybes išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, kurios teisėtumas įvertintas apeliacine tvarka, yra konstatuota, kad nepilnametis vaikas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtai, todėl vaiko interesus atitinka siekis operatyviai grąžinti jį į (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad nurodyto sprendimo vykdymas neproporcingai paveiktų nepilnamečio vaiko interesus. Nors į bylą pateikti medicininiai duomenys (pažymos, išrašai) įrodo, kad nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini), tačiau tokios aplinkybės, nors ir patvirtina vaiko patiriamus išgyvenimus neteisėtai jį laikant Lietuvos Respublikoje, tačiau nepagrindžia poreikio vaikui taikyti neatidėliotiną medicinos pagalbą ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti išvežamas iš šalies, kurioje yra neteisėtai laikomas. Atsižvelgiant į vaiko amžių (treji metai) šiuo atveju yra svarbus kuo operatyvesnis vaiko grąžinimas į aplinką, kurioje jis būtų laikomas teisėtai, galėtų augti, lankyti ugdymo įstaigą ir palaipsniui adaptuotis.

25. Paminėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo jau antrą kartą paduoda prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmą kartą suinteresuoto asmens 2023 m. liepos 4 d. paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. Suinteresuotas asmuo antrą kartą prašo atnaujinti procesą vadovaudamasis tuo pačiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Šiuo atveju atsižvelgtina, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antrą kartą suinteresuoto asmens paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2024 m. kovo 15 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta suinteresuoto asmens atskiruoju skundu, vis dėlto ši aplinkybė kelia papildomų abejonių dėl galimo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties atgręžtinio vykdymo perspektyvų. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismas 2024 m. kovo 14 d. patvirtino pareiškėjo D. P. ir suinteresuoto asmens S. S. O. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).

26. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo. Todėl egzistuoja pagrindas patenkinti pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį, kuria suinteresuoto asmens S. S. O. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuoto asmens S. S. O. prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas) atmesti.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo

27. Pareiškėjas D. P. atskirajame skunde, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, prašo paskirti suinteresuotam asmeniui S. S. O. baudą, pusę šios baudos priteisiant pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vengia vykdyti teismo nutartį dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. P. 2024 m. kovo 27 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė, kad suinteresuoto asmens S. S. O. veiksmai, apeliacinės instancijos teismui nepateikiant visų duomenų, kurie yra aktualūs teisingam civilinės bylos Nr. e2-238-790/2024 išnagrinėjimui, gali būti vertinami kaip nesąžiningas procesinis elgesys.

28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

29. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su papildomų įrodymų pateikimu apeliacinės instancijos teismui, nėra vertinamos kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 314 straipsnį byloje dalyvaujantis asmuo neturi pareigos apeliacinės instancijos teismui pateikti naujų įrodymų, priešingai, nurodyto straipsnio nuostatos įtvirtina draudimą pateikti įrodymus apeliacinės instancijos teismui ir nustato išimtis iš bendros tokio draudimo taisyklės. Pažymėtina, kad pareiškėjas suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo veiksmus kildina iš naujų įrodymų ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. kovo 14 d. patvirtintos taikos sutarties) nepateikimo apeliacinės instancijos teismui, tačiau, kaip paminėta aukščiau, tokie dokumentai buvo paduoti į civilinę bylą nagrinėjant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pirmosios instancijos teisme. Todėl suinteresuoto asmens procesinis elgesys, pasirenkant duomenis, kuriais siekiama įrodinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, savaime nėra laikomas nesąžiningu veikimu įgyvendinant savo procesines teises.

30. Pareiškėjo teiginiai, kad suinteresuotas asmuo nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, nesudaro pagrindo suinteresuoto asmens veiksmus vertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir esamoje situacijoje paskirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Pareiškėjas suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo veiksmų nesieja su procesiniu elgesiu pateikiant prašymus dėl proceso atnaujinimo, o baudą CPK 95 straipsnio pagrindu prašo paskirti dėl vengimo įvykdyti minėtą teismo procesinį sprendimą. Vis dėlto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties vykdymas buvo sustabdytas skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo siekė pasinaudoti CPK 372 straipsnyje įtvirtintu sprendimo vykdymo sustabdymo institutu pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, nėra pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir šiuo pagrindu spręsti dėl baudos paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

31. Pareiškėjas D. P. atskiruoju skundu prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens S. S. O.. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį atliktą 242 Eur mokėjimą Advokatų profesinei bendrijai „Molis, Spaičienė ir partneriai“. Pagal civilinėje byloje esančius duomenis nustatyta, kad D. P. 2024 m. kovo 7 d. sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą (dokumento Nr. DOK-9441).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusia teismo nutartimi nėra išspręstas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartis prašymą atmesti nėra įsiteisėjusi), pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuoto asmens S. S. O. prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas – atmesti.

Pareiškėjo D. P. prašymo paskirti suinteresuotam asmeniui S. S. O. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

Teisėjas Marius Bajoras