Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. S. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens S. S. O. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, suinteresuotas asmuo – S. S. O., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo S. S. O. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 ir, išnagrinėjus civilinę bylą, panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 – taikyti 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 12 straipsnio 2 dalyje bei 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas išimtis ir atsisakyti grąžinti nepilnametį vaiką į Norvegijos Karalystę.

3. Prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja nurodo: 1) vaiko sveikatos būklės – jo raidos ir psichoemocinės būsenos (sveikatos) – sutrikimus, jos tvirtinimu, neleidžiančius vaikui keisti gyvenamosios aplinkos bei išvykti iš Lietuvos Respublikos; 2 ) vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos Lietuvoje, nes vaikas jau daugiau kaip metus (nuo 2023 m. sausio 11 d.) gyvena Lietuvos Respublikoje.

5. Pasisakydama dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, pareiškėja nurodė, kad vaikas 2023 m. lapkričio mėn. sirgo (duomenys neskelbtini) ir buvo gydytas Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų stacionare. Sveikatos būklei pagerėjus, vaikui skirta stacionarinė slauga su reabilitacija. Reabilitacija atlikta laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. vasario 6 d. Vaikų ligoninės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ (toliau – „Saulutė“). Tęsiant vaiko gydymo procesą, atlikta daug medicininių procedūrų, taip pat įvertinta vaiko raida, jo emocinė būklė bei jis konsultuotas vaikų psichologo. Iš „Saulutė“ 2024 m. sausio 31 d. pažymos matyti, kad vaikas yra emociškai jautrus, stebimas padidintas nerimo lygis, motina emociškai susijusi su vaiku, taiko tinkamus būdus vaiko nerimui mažinti. Nurodytoje pažymoje konstatuota, kad vaikui reikalinga specialistų pagalba. Dėl jų skyrimo rekomenduojama kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą pagal gyvenamąją vietą. Be to, atlikus vaiko raidos vertinimą DISC metodika, nustatyti (duomenys neskelbtini). Taip pat rekomenduota atlikti išsamesnį raidos įvertinimą. Esama vaiko sveikatos būklė ir nustatyti sveikatos būklės sutrikimai ne tik reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos, bet iš esmės neleidžia jam keisti gyvenamosios aplinkos.

6. Aplinkybė, kad šalių mažamečiam vaikui bus nustatyti atitinkami sveikatos būklės – jo raidos ir psichoemocinės būsenos (sveikatos) – sutrikimai, pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Ji objektyviai egzistavo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismams nagrinėjant bylą. Nagrinėjant bylą nebuvo vertinta vaiko sveikatos būklė, jo emocinė būsena. Dėl to yra pasikeitusi faktinė situacija Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų aplinkybių aspektu po teismo sprendimo grąžinti vaiką įsiteisėjimo ir prasidėjus jo vykdymo stadijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria yra netenkintas suinteresuoto asmens pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne)priėmimo

22. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pateikė šiuos naujus dokumentus – 2024 m. kovo 13 d. Palaimintojo J. Matulaičio šeimos pagalbos centro pagalbos planą ir 2024 m. kovo 15 d. elektroninį laišką. Prašė šiuos įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti kartu su kitais, byloje esančiais įrodymais. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pateikti įrodymai pagrindžia, jog vaiko tėvas sutinka, kad mažamečiui vaikui būtų teikiamos medicininės paslaugos Lietuvoje, t. y. bendru tėvų susitarimu priimti sprendimai dėl nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvoje.

23. Kartu su atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė į bylą šiuos naujus dokumentus – taikos sutartį (lietuvių – norvegų kalbomis), VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atsakymą, (duomenys neskelbtini) lankomumo duomenis, 2024 m. kovo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, suinteresuoto asmens 2024 m. balandžio 4 d. pareiškimą dėl nušalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad dokumentai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

24. Pareiškėjas pateikė byloje rašytinius paaiškinimus ir šiuos naujus dokumentus – nepilnamečio vaiko ambulatorinio apsilankymo aprašymus ir 2024 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. balandžio 21 d. suinteresuoto asmens skundai dėl antstolės veiksmų. Jis teigė, kad pateikti įrodymai patvirtinta, jog vaikas sunkiai adaptuojasi naujoje gyvenamojoje vietoje, o apeliantė galbūt siekia vilkinti procesą teikdama skundus dėl antstolio veiksmų.

25. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi priėmė Palaimintojo J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2024 m. kovo 13 d. pagalbos plano ir 2024 m. kovo 15 d. elektroninio laiško kopijas, taip pat šalių taikos sutartį, viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2024 m. kovo 22 d. raštą ir (duomenys neskelbtini) lankomumo duomenis. Teismas atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikė byloje dalyvaujantiems asmenims teisę pateikti nuomonę dėl su atskiruoju skundų ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų. Apeliantė ir pareiškėjas pateikė paaiškinimus raštu. Kartu su nurodytais paaiškinimais byloje dalyvaujantys asmenys pateikė naujus įrodymus.

26. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir pareiškėjo kartu su paaiškinimais raštu pateikti nauji įrodymai yra gauti jau po apskųstos nutarties priėmimo, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina šalių paaiškinimuose raštu išdėstytų argumentų ir nurodytų aplinkybių, kurios susijusios su prie paaiškinimų raštu pateiktais naujais įrodymais.

29. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos 2024 m. kovo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, suinteresuoto asmens 2024 m. balandžio 4 d. pareiškimą dėl nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismui tokie duomenys yra prieinami Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO), nes teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prie bylos teikiamus rašytinius paaiškinimus, nepilnamečio vaiko ambulatorinio apsilankymo aprašymus bei skundus dėl antstolio veiksmų. Nurodyta, kad su skundais dėl antstolio veiksmų kitose bylose apeliacinės instancijos teismas, esant reikalui, gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO). Susipažinus su teikiamais rašytiniais paaiškinimai bei nepilnamečio vaiko ambulatorinio apsilankymo aprašymais nustatyta, kad juose yra nurodoma, jog nepilnametis šalių vaikas serga peršalimo ligomis, kreipėsi į gydytojus dėl pakilusios temperatūros, gerklės skausmo ir pan. Nurodyti dokumentai nėra susiję su apeliantės skundu dėl proceso atnaujinimo.

31. Ir nors rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad dažnas vaiko sergamumas yra susiję su jo neprisitaikymu gyventi naujoje aplinkoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinę aplinkybę, jog vaikas sunkiai adaptuojasi pakeistoje gyvenamojoje vietoje patvirtina daug kitų, byloje pateiktų, rašytinių įrodymų, todėl nėra pagrindo apkrauti bylos medžiagos papildomais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomų įrodymų priėmimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, nes kiltų poreikis sudaryti galimybę suinteresuotam asmeniui pateikti savo nuomonę dėl naujų įrodymų reikšmės nagrinėjamam klausimui.

Dėl atskirojo skundo argumentų

32. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

34. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).

35. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

36. Apeliantė skunde pažymėjo, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindė naujai paaiškėjusia aplinkybe dėl prastos vaiko sveikatos būklės bei, jos manymu, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, medicininius nepilnamečio sūnaus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais įrodymais, kurie, jos manymu, patvirtina skunde ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad yra sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

37. Pažymėtina, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje yra tuomet, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Nagrinėjamoje byloje konkretūs faktiniai duomenys, kuriuos nustačius atsirastų pagrindas pakeisti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, pateikti nebuvo, o apeliantės nurodomas aplinkybes nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusias ir buvusias procesinio sprendimo dėl vaiko grąžinimo priėmimo metu.

39. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. patikrintas priimant nutartį Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinė byla Nr. e2-686-881/2023). Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties matyti, kad pareiškėja atskirajame skunde rėmėsi tuo, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, būrelius, gerai juose jaučiasi. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, priėmė ir įvertino pareiškėjos pateiktą 2023 m. gegužės 22 d. ikimokyklinio ugdymo sutartį bei ugdymo įstaigos pažymą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismų priimtais paminėtais procesiniais sprendimais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktinė aplinkybė, jog vaikas lanko ugdymo įstaigą jau buvo įvertinta ir ji nepasikeitė.

40. Apeliantė kreipėsi dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje tai pačiais pagrindais. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi jos prašymas atmestas (civilinė byla Nr. eA2-2486-577/2023). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-877-464/2023). Aptariamoje byloje taip pat įvertinami apeliantės argumentai dėl nepilnamečio šalių vaiko lankymosi ugdymo įstaigose. Jie pripažinti nepagrįstais. Neturi reikšmės aplinkybė, kad vaikas lanko kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes dėl jos bylos išnagrinėjimo rezultatas negali pasikeisti.

41. Nors į bylą pateikti medicininiai duomenys (pažymos, išrašai) įrodo, kad nepilnametis vaikas patiria atitinkamų psichologinių sunkumų, yra jautrus, bet aptariamos aplinkybės, nors ir patvirtina vaiko patiriamus išgyvenimus neteisėtai jį laikant Lietuvoje, bet nepagrindžia poreikio vaikui taikyti neatidėliotiną medicinos pagalbą ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų būti išvežamas iš šalies, kurioje yra neteisėtai laikomas. Atsižvelgiant į vaiko amžių (treji metai) yra svarbus kuo operatyvesnis vaiko grąžinimas į aplinką, kurioje jis būtų laikomas teisėtai, galėtų augti, lankyti ugdymo įstaigą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantės skunde išdėstytų medicinos paslaugų nepilnametis vaikas negalėtų gauti Norvegijoje ir šioje vaiko gyvenamosios vietos valstybėje jam grėstų žala.

42. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys yra nepakankami daryti priešingą išvadą, negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

43. Apeliantė skunde nurodo, kad vaikas jau ilgiau negu metus gyvena Lietuvoje, todėl prisitaikė prie naujos aplinkos ir tai, anot apeliantės, yra pagrindas negrąžinti vaiko į Norvegijoje esančią jo gyvenamąją vietą.

44. Hagos konvencijoje nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžinamas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Šios taisyklės išimtys ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, įtvirtinti Hagos konvencijos 12, 13 straipsniuose.

45. Pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 dalį neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas tais atvejais, kai grąžinimo procesas yra pradėtas dar nesuėjus vienerių metų terminui nuo išvežimo ar laikymo pradžios, turi būti tuojau pat grąžinamas.

46. Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad net jei grąžinimo procesas pradėtas praėjus vienerių metų terminui, vaikas taip pat turėtų būti grąžinamas, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Taigi, aptariama aplinkybė taip pat pripažįstama pagrindu vaiko negrąžinimui į valstybę, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant.

47. Hagos konvencijos 12 straipsnyje nurodyto vienerių metų termino reikšmė turi būti vertinama ne izoliuotai, bet kompleksiškai Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos bei kitų tarptautinių aktų nuostatų kontekste ir turi būti aiškinama bei taikoma ne formaliai, bet atsižvelgiant į šios vaiko grąžinimo išimties tikslą – užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1833-516/2015; 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016 ir kt.).

48. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad vienerių metų terminas yra aktualus sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo, kai yra pateiktas pareiškėjo prašymas grąžinti vaiką, bet ne tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Aplinkybė, kad nepilnametis vaikas jau ilgiau kaip metai gyvena Lietuvoje bei jau prisitaikė prie naujos aplinkos privalo egzistuoti priimant teismo procesinį sprendimą dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo. Priešingu atveju visada siekiant išvengti teismo procesinio sprendimo grąžinti vaiką į jo buvimo valstybės vietą, būtų galima laukti, kol praeis vieneri metai, ir tuomet prašyti atnaujinti procesą dėl neva naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tai paneigtų Hagos konvencijos tikslus. Nagrinėjamoje byloje apeliantė piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo dėl vaiko grąžinimo. Dėl to argumentas, kad nepilnametis vaikas jau ilgiau negu metus gyvena Lietuvoje ir prisitaikė prie naujos aplinkos, atmetamas. Konstatuotina, kad aplinkybė, jog vaikas dėl motinos elgesio Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip vienerius metus, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio, nustatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

49. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net jei ir būtų pagrindas analizuoti apeliantės argumentus dėl nepilnamečio vaiko prisitaikymo prie Lietuvoje jam sukurtos aplinkos, t. y. dėl ugdymo įstaigos lankymo ir būrelių lankymo, pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kurie paneigia tokius apeliantės argumentus. Pareiškėjas teisingai nurodė, vaikas būrelius lankė tik epizodiškai, ugdymo įstaigas – nereguliariai. Taigi, matyti akivaizdus motinos siekis sukurti fikciją, kad vaikas adaptuojasi prie naujos aplinkos Lietuvoje, nors jos pačios pateikti medicininiai dokumentai patvirtina priešingą išvadą, t. y. kad vaikas yra jautrus, irzlus, nelinkęs bendrauti, vengia akių kontakto, nesidomi pašnekovu, labiau nori žaisti negu bendrauti ir pan.

50. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik tai, jog apeliantės nurodytos aplinkybės galėjo būti nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant procesinį teismo sprendimą, savaime nepatvirtina, kad apeliantei jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tik naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos šalims bylos nagrinėjimo metu, nurodymas savaime nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmiau nurodyta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis galima laikyti tik tokias aplinkybes, kurios, be kita ko, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą ir būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi, priešingai negu atskirajame skunde teigia apeliantė, nurodomos aplinkybės turi atitikti ne tik naujumo, bet ir esmingumo kriterijų.

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog jos prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti nauji įrodymai atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Dėl to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Net ir tuo atveju jei vaiko sveikatos sutrikimai galėjo būti bylos dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimo metu (nors to apeliantė taip pat neįrodė), nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad nepilnamečio vaiko emocinis nestabilumas dėl jo tėvų tarpusavio konfliktų galėjo turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas priešingas procesinis teismo sprendimas (pareiškėjo prašymas grąžinti vaiką į Norvegiją būtų atmestas).

52. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ir nagrinėdamas jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pažeidė proceso teisės normas, nes turėjo tik patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Anot apeliantės, išeidamas už klausimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribų, teismas iš esmės atliko naujai pateiktų įrodymų bei nurodytų aplinkybių įvertinimą, o tai gali būti daroma jau po to, kai teismas priima nutartį atnaujinti procesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmiau nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių toliau išvardintų priežasčių.

53. CPK 370 straipsnyje reglamentuotas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas. Toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, bet neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

54. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo teismas nusprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, bet galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas iš viso negali vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).

55. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai įvertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau nustatęs, kad terminas nepraleistas ir kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė atitinka esmingumo kriterijų, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 35 punktas).

56. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, nustatyta, kad apeliantės pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, teismas nusprendė, kad apeliantės prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, apie tai informuodamas šalis ir nustatydamas terminą atsiliepimui pateikti (išvadą teikiančiai institucijai – pateikti išvadą). Apeliantės teiginys, kad paskirto rašytinio teismo posėdžio metu teismas turėjo tik patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino, stokoja pagrįstumo. Tiek CPK, tiek ir paminėtoje teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad teismas privalo patikrinti, ar yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl vaiko grąžinimo, nenustatė ieškovės naujai nurodytos aplinkybės esmingumo požymio, todėl pagrįstai tokį prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis šioje dalyje.

57. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ir išnagrinėdamas apeliantės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė CPK normų, kuriose reglamentuotas pareiškimų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas.

58. Apeliantė skunde kvestionuoja Tarnybos pateiktos išvados atitiktį teisės aktų reikalavimams ir atkreipė dėmesį ir į tai, kad Tarnybos išvadą byloje surašė ir pateikė tas pats Tarnybos specialistas, kuris pateikė ir išvadą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023.

59. Pirmiausia, byloje pateikti duomenys patvirtinta, kad išvadas byloje yra pateikusios tiek Norvegijos, tiek ir Lietuvos Tarnybos. Antra, įstatymuose nėra įtvirtintas draudimas teikti išvadą tam pačiam Tarnybos specialistui byloje dėl proceso atnaujinimo, kuris pateikė ir išvadą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Trečia, net jeigu ir būtų nustatyta, kad Tarnybos išvada šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neatitinka faktinės situacijos, nagrinėjamoje byloje apeliantė nepateikė duomenų apie galimą Tarnybos specialisto šališkumą. Ketvirta, apeliantė Tarnybos išvadų pagrįstumo klausimus nagrinėjamoje byloje jau kėlė ne vieną kartą. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje dėl vaiko grąžinimo, išaiškindamas apeliantei, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė pakartotinai bylinėtis teisme (civilinė byla Nr. eA2-2486-577/2023). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartyje konstatavo, kad vien apeliantės nesutikimas su Tarnybos išvada nėra pagrindas jos kvestionuoti ir pakartotinai įpareigoti Tarnybą teikti išvadą, taip vilkinant bylos procesą (civilinė byla Nr. e2-686-881/2023). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius Tarnybos išvados ginčijimu.

60. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašė iš apeliantės priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 81,11 Eur vertimo išlaidas. Taip pat pareiškėjas už paaiškinimų raštu parengimą nurodė patyrės 484 Eur išlaidas. Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

62. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtinantys įrodymai Lietuvos apeliaciniame teisme gauti 2024 m. balandžio 24 d., apeliantei neatlyginamos. Atlygintinos pareiškėjo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

64. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (726 + 484 = 1 210) neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio. Todėl šis prašymas tenkinamas visiškai ir pareiškėjui iš apeliantės priteisiamos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 81,11 Eur vertimo išlaidos, iš viso – 1 291,11 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens S. S. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 291,11 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.