Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) S. S. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Irena Beliačic, D. P. (išieškotojas), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime išdėstė, kad antstolė nors formaliai 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu ir tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymus, tačiau patvarkymu neišnagrinėjo pareiškėjos skunde pateiktų argumentų dėl skundžiamų patvarkymų nepagrįstumo ir antstolės neatliktų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, kurie, anot pareiškėjos, yra iki šiol neatlikti. Teigė, jog antstolė, tenkindama pareiškėjos skundą, pateikė priešingus argumentus dėl antstolio atliktinų vykdymo veiksmų, negu pareiškėja nurodė pateiktame skunde. Todėl, pareiškėjos vertinimu, antstolė tik formaliai tenkino pareiškėjos skundą, neargumentuodama 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo, t. y. net nenurodydama dėl kokių priežasčių ji tenkina pareiškėjos skundą, bet ir iš esmės nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais dėl raginimo įvykdyti sprendimą (ne)reikalingumo, skubaus nutarties vykdymo ir nutarties vykdymo tvarkos (ne)aiškumo. Pareiškėjos nuomone, antstolė, neargumentuodama 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo, iš esmės siekė ne tinkamai išnagrinėti skundą ir pašalinti vykdymo procese esamus trūkumus, bet kuo greitesnio 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir tolimesnės vykdymo proceso eigos. Pačiame 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme prašoma panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi antstolės prašymas netenkintas, kadangi antstolė tokį prašymą pateikė dar nepasibaigus 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo apskundimo terminui. Pareiškėjos teigimu, antstolė analogišką prašymą pateikė ir 2023 m. rugsėjo 18 d., taip pat nesuėjus nustatytam patvarkymo apskundimo terminui. Pareiškėja akcentavo tai, jog pateiktame skunde, kaip vienas iš pagrindinių jos argumentų, nurodytas tas, jog antstolė, nesant teismo sprendime nustatyto termino dėl vaiko grąžinimo į Norvegijos Karalystę, privalėjo pareiškėjai pateikti raginimą, šiame nustačius terminą teismo nutarties įvykdymui. Tačiau antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme iš esmės nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, nurodė, kad raginimas vykdomojoje byloje nebuvo išsiųstas, kadangi buvo vadovautasi Hagos konvencijos tikslais ir kitų teisės normų taikymu. Tokiu būdu tarp pareiškėjos ir antstolės šiai išnagrinėjus skundą, iš esmės kilo ginčas, ar vykdant teismo nutartį, yra būtina surašyti ir siųsti raginimą dėl teismo nutarties įvykdymo, šiame nustatant tokio įvykdymo terminą, kuris, be kita ko, nebuvo surašytas ir išsiųstas pareiškėjai. Tuo tarpu, skundžiamame patvarkyme antstolė išdėstė kardinaliai priešingą poziciją, negu skunde nurodė pareiškėja. Antstolė skundžiamame patvarkyme nurodė, jog tokio pobūdžio sprendimai vykdytini vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 764 straipsniu, tačiau tame pačiame patvarkyme taip pat nurodė, jog raginimas vykdomojoje byloje nebuvo išsiųstas ir iš esmės neturėtų būti siunčiamas. Tokia antstolės pozicija, t. y. raginimo nesurašymas ir neišsiuntimas, pažeidžia CPK 764 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Tuo pačiu ir suponuoja antstolės veiksmų vykdomojoje byloje neatlikimą bei paties vykdymo proceso neteisėtumą, kas papildomai suponuoja ir išvadą, jog antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo turinys neatitinka CPK reikalavimų ir yra neteisėtas. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas CPK 764 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja akcentavo, kad nors pareiškėja skunde ir nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas dėl priverstinio vaiko perdavimo, yra neteisėtas ir tuo aspektu, jog antstolė, ignoruodama CPK 764 straipsnio 1 dalies imperatyvą, prieš priimant 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą, net nepriėmė patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriame detaliai būtų aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas, tačiau dėl tokių pareiškėjos argumentų bei antstolės atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, apskritai skundžiamame patvarkyme net nebuvo pasisakyta.

5. Antstolė Irena Beliačic patvarkymu Nr. S-23-11-28424 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad antstolė, 2023 m. rugpjūčio 28 d. išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, išaiškino, jog minėta teismo nutartis dėl sprendimo išaiškinimo yra panaikinta 2023 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apeliacinio teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-849-567/2023. Antstolė paminėjo, kad teismas, panaikindamas teismo išaiškinimą, nurodė, jog teismo sprendimas yra pakankamai aiškus, vaikas turi būti grąžintas į Norvegijos Karalystę. Antstolė šiuo atveju matė tik du būdus – vaikas grįžta kartu su mama į Norvegijos Karalystę arba vaikas perduodamas kitam įstatyminiam atstovui – tėvui. Būtent šiuos variantus antstolė nurodė 2023 m. rugsėjo 7 d. patvarkyme Nr. S-23-11-27101, skirtame pareiškėjai, kuriame antstolė klausė kitos šalies, kaip ir kokiu būdu pareiškėja ketina vykdyti sprendimą, tačiau antstolė atsakymo negavo. Iki šios dienos pareiškėja nepareiškė noro grįžti su vaiku į Norvegijos Karalystę, sprendimo geranoriškai nevykdo, todėl jis turi būti vykdomas priverstinai. Patvarkyme antstolė akcentavo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 9-ame punkte teismo pateiktą teisinį reglamentavimą, taipogi citavo bei nurodė kitus teisės aktus, kurių pagrindu remiantis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis yra skubiai vykdytinas dokumentas. Antstolė patvarkyme paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. skundžiamu patvarkymu, informuojančiu, kad vaiko perdavimas planuojamas ketvirtadienį, bei, atsižvelgus į Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijas, siūlytina vaiko perdavimo valandas derinti su vaikui įprastu režimu, šiuo patvarkymu, antstolė prašė numatyti tinkamas vaikui valandas ir nurodė, kad jeigu suderinti laiko ir datos nepavyks, priverstinio vaiko perdavimo data bus numatyta atskirame patvarkyme. 2023 m. rugpjūčio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-11-25390. Antstolė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, turi įvertinti rekomendacijas, gautas iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo, ir priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-11-25390 priimtas 2023 m. rugpjūčio 22 d. Antstolė, gavusi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijas, įvertino Tarnybos nuomonę, kad vaiko perdavime psichologo dalyvavimas nebūtinas. Policiją informavo apie vyksiantį vaiko perdavimą. Visgi numatytas priverstinis vaiko perdavimas buvo atšauktas, patvarkymas dėl sprendimų vykdymo tvarkos panaikintas 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-23-11-25390. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėja teigė, jog antstolė iki šiol neištaisė trūkumų, tačiau esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms, antstolė negali priimti patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Visgi antstolė pabrėžė, kad intensyviai ruošiasi, išsiuntė paklausimą į policiją siekiant gauti rekomendacijas, pakartotinai išsiuntė paklausimą Valstybės vaiko apsaugos tarnybai dėl rekomendacijų, laukia valstybinės vaiko teisių institucijos atstovų atsakymo su psichologų ar kitų institucijų sąrašu.

6. Patvarkyme paaiškino, kad pareiškėja antstolei pateikė 2023 m. rugpjūčio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketą. Atsižvelgiant į tai, antstolė pakartotinai kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kad pateiktų rekomendacijas dėl vaiko perdavimo. Tarnyba nurodė, jog tėvai informuoti, kad esant kompleksinių paslaugų poreikiui turi teisę teikti prašymą socialinių paslaugų centrui dėl atvejo vadybos proceso pradėjimo. Antstolė pasikonsultavo su Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ padaliniu – mediacijos centru „In pace“. Vykdant vaiko perdavimą, dalyvautų apmokytas personalas, psichologai, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Antstolė paaiškino, kad vaiko perdavimas tokiame centre galėtų įvykti tik tada, kai abi šalys bendradarbiauja ir neprieštarauja tokiam veiksmui. Kitu atveju, toks vaiko perdavimas centruose yra neįmanomas. Antstolė 2023 m. rugsėjo 18 d. gavo pareiškėjos atsakymą, kad nesutinka su antstolės pasiūlytu variantu. Antstolė, stengdamasi, jog vaiko teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai užtikrinti, siūlė pareiškėjai nurodyti vaiko paėmimo laiką, siūlė vaiko perdavimą atlikti neutralioje aplinkoje, tačiau šiuos pasiūlymus pareiškėja atmetė. Antstolės teigimu, pareiškėja savo raštuose teigia, kad sprendimą ketina įvykdyti geruoju, tačiau jokių pastangų, pasiūlymų nesulaukė. Antstolės manymu, pareiškėja visais būdais stengiasi vilkinti procesą ir nebendradarbiauja, aktyviai skundžia teismo nutartis, patvarkymus. Anot antstolės, tai prieštarauja Hagos konvencijos principams ir tikslui – priimto procesinio sprendimo leisti grąžinti vaiką vykdymas turi būti vykdomas operatyviai. Antstolė, išnagrinėjusi 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą, tenkino pareiškėjos prašymą, panaikino 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-11-23642, 2023 m. rugpjūčio 21 d. informuota nedelsiant, jokių prieštaravimų negavo, tik paskutinę termino dieną pareiškėja pateikė skundą, galimai tam, jog laikinosios apsaugos priemonės nenustotų galioti ir antstolė negalėtų pradėti vykdyti teismo sprendimo priverstine tvarka. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjos prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė antstolės vykdymo veiksmus iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas. Patvarkymas tenkinti skundą neįsiteisėjo, nes pateiktas pareiškėjos skundas, tokiu būdu vykdomoji byla dar labiau vilkinama. Kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendimas byloje Nr. eN2-2090-852/2023 yra vykdytinas (teismo sprendimas įsiteisėjo, šiuo metu nėra sustabdytas), nepriklausomai nuo tuo, kad vykdomojoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, galioja visiems. Antstolė paaiškino, kad vykdomoji byla užvesta 2023 m. rugpjūčio 3 d., tą pačią dieną pareiškėja buvo informuota. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d., per 2 mėn. vaikas nebuvo grąžintas į užsienį, šalims nepavyko susitarti, todėl remiantis bylos duomenimis, antstolė darė išvadą, jog pareiškėja neišreiškė noro grąžinti vaiko į užsienį, nepasiūlė jokių alternatyvų ir kitų vaiko grąžinimo į užsienį būdu, nepranešė antstolei, kad pati ketina grįžti su vaiku į Norvegijos Karalystę. Šaliai nebendradarbiaujant, lieka vienintelis sprendimo vykdymo būdas, teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, vaiko paėmimą vykdyti priverstine tvarka, tačiau ir šis procesas yra vilkinamas.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 18 d. 16:00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic atlieka pareiškėjos atžvilgiu vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. vykdomąjį raštą Nr. eN2-2090-852/2023 (v. b. l. 7), kuriuo nutarta leisti grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į Norvegijos Karalystę bei priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

13. 2023 m. rugpjūčio 3 d. antstolė patvarkymu Nr. S-23-11-23571 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 10). 2023 m. rugpjūčio 3 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-11-23642 dėl informacijos pateikimo (v. b. l. 14).

14. 2023 m. rugpjūčio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-24153 dėl informacijos pateikimo (v. b. l. 18-19) ir nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. tėvas D. P. kreipėsi į antstolės kontorą dėl vaiko perdavimo, skolininkei išsiuntė deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu laišku minėtus dokumentus, susisiekta ir telefonu, tačiau atsakymo į siųstus dokumentus skolininkė nepateikė. Antstolė patvarkyme prašė nurodyti Vaiko teisių tarnybos atstovo kontaktus, kuris dalyvaus vaiko perdavime, įvertinti visas žinomas aplinkybes, kuo skubiau pateikti nuomonę ir rekomendacijas, kokiu būdu ir priemonėmis būtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, jog būtų užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.

15. 2023 m. rugpjūčio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-25073 (v. b. l. 66-67), kuriuo nurodė, jog priverstinis vaiko perdavimas planuojamas 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir prašė per vieną darbo dieną pateikti informaciją dėl konkretaus laiko, kuriuo antstolė galėtų atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

16. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-11-25390 (v. b. l. 110-111). Šiuo patvarkymu antstolė nutarė dalyvaujant išieškotojui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, policijos atstovui, vaiko perdavimą vykdyti priverstinai 2023 m. rugpjūčio 31 d.

17. Pareiškėja antstolei pateikė 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundą. Aptariamu skundu pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas.

18. 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-23-11-25670 vykdomoji byla sustabdyta (v. b. l. 137-138), iki kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas. Taipogi nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, todėl vaiko perdavimas, kuris paskirtas 2023 m. rugpjūčio 31 d., buvo atšauktas.

25. 2023 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-23-11-27397 (v. b. l. 338-339) tenkintas skundas dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta, vaiko perdavimas atšauktas. Atsižvelgdama į tai, kad vaiko perdavimą atšaukė, 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas yra negaliojantis ir naikintinas. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą antstolė panaikino 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. S-23-11-25390.

28. Antstolė 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu (v. b. l. 394-395) dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-17405-1080/2023 prašė teismo panaikinti 2023 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme iš esmės nurodė, kad pagal pareiškėjos prašymą panaikinti patvarkymai, t. y. 2023 m. rugsėjo 3 d. dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-11-23642 ir 2023 m. rugsėjo 21 d. Nr. S-23-11-25073. Teigė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. S-23-11-25943 apskundimo terminas, numatytas CPK 512 straipsnyje yra pasibaigęs, skundų antstolė negavo, todėl yra pagrindas pilna apimtimi naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. antstolė civilinėje byloje Nr. e2YT-17405-1080/2023 pateikė teismui prašymą dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės prašymą, nurodydamas, kad iš esmės tapatus antstolės Irenos Beliačic prašymas jau išnagrinėtas įsiteisėjusia 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Dėl 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties antstolė 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris yra priimtas ir išsiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2023 m. spalio 17 d.

Dėl reikalavimo panaikinti antstolės patvarkymą ir skundą išnagrinėti iš esmės

32. Antstolė 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų Nr. S-23-11-28424 nurodė nesutinkanti su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, tačiau sutinka, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atskirų procesinių veiksmų atlikimo. Antstolė pasisakė dėl kitų svarbių aplinkybių, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą.

33. Visgi teismas sprendžia, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 18 d. skunde dėl antstolės veiksmų nenurodė kaip skundžiamas antstolės patvarkymas pažeidžia pareiškėjos bei nepilnamečio vaiko teises ir interesus. .

34. CPK 510 straipsnis reglamentuoja antstolio veiksmų apskundimą. Šioje normoje nėra nustatyta, kurie antstolio veiksmai gali būti skundžiami, o kurie neskundžiami. Taigi CPK 510 straipsnis turi būti taikomas sistemiškai su CPK 5 straipsniu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1491-619/2019).

35. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja; 2 dalis nustato išimtį, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu.

36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2124-430/2022).

38. Iš vykdomojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023 nutarė D. P. pareiškimą dėl vaiko grąžinimo tenkinti ir leido grąžinti nepilnametį vaiką M. P. į Norvegijos Karalystę.

39. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi išnagrinėjo D. P. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023. Vilniaus apygardos teismas nutarė išaiškinti, kad: „Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. vykdomojo rašto Nr. eN2-2090-852/2023 dalis pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl leidimo grąžinti nepilnametį vaiką M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į Norvegijos Karalystę yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima atlikti vykdymo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 straipsnyje“.

40. CPK 764 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tuo atveju, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija siunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

41. 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu tikslas: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose susitariančiose valstybėse. Tai reiškia, kad Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku. Hagos konvencijos taikymą papildančios Reglamento nuostatos numato, jog teismas, kuriam pateikiamas prašymas dėl vaiko grąžinimo, tokį prašymą turi nagrinėti kuo skubiau – taikydamas skubiausias procedūras. Tiek Hagos konvencijoje, tiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamente (EB) Nr. 1347/2000 nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžinamas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Taigi, nustatytas reglamentavimas įtvirtina kuo skubesnį, operatyvų vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes tai turi užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugomi nuo žalingų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021).

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl bendravimo teisių ir dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles, tiek kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

43. CPK 584 straipsnyje numatyta, kokie dokumentai pagal Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles yra laikomi vykdytinais, o CPK 586 straipsnio nuostatos nustato vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus.

44. Tuo pagrindu, atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, yra ne tik vykdytinas dokumentas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties pagrindu yra išduotas ir vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, kuris vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus. Atmestini, kaip nepagrįsti, pareiškėjos argumentai, kad antstolė netinkamai vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, nutartis nėra skubiai vykdytina, bei tai, jog minėta nutartis nėra įsiteisėjusi. Pabrėžtina, kad tiek iš teismui pateiktos vykdomosios bylos, nagrinėjamos civilinės bylos duomenų, nenustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis apskųsta ir dar iki šiol neįsiteisėjusi. Tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o laikytini tik samprotavimais, jog galimai nutartis nėra įsiteisėjusi ir antstolė teismo procesiniu sprendimu neturi vadovautis. Pažymėtina, kaip ir kiekvienas įsiteisėjęs sprendimas, taip ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis, yra privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Priverstinis vykdymas – tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, t. y. teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti, jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia. Tai yra procesas, kurio metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą. Taigi, tai, kokiu būdu bus įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis, šią išaiškinus Vilniaus apygardos teismui 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, ir kokio masto poveikio priemonės bus taikomos, iš esmės priklauso nuo pačios pareiškėjos geros valios. Pažymėtina, kad pareiškėja antstolei buvo nurodžiusi ketinanti teismo procesinį sprendimą įvykdyti gera valia, bendradarbiaujant, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad situacija yra priešinga – teikiami skundai, nesutinkama su antstolės veiksmais, reiškiami kiti reikalavimai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje, išskyrus pareiškėjos teiginius, nėra jokių patvirtintų duomenų, kad antstolė savo veiksmais būtų dariusi neigiamą įtaką (žalą) nepilnamečiui, jo interesams, būtų elgusis šališkai ar nekompetentingai, ar, kaip pareiškėja teigė, – pažeidusi įstatymines normas.

45. Pabrėžtina, jog Reglamento 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Vykdomasis raštas yra priverstine tvarka vykdytinas dokumentas, kuris gali/turi būti įvykdytas, prireikus, panaudojant valstybės prievartos priemones (CPK 624 straipsnis).

46. CPK nėra specialios teisės normos, reglamentuojančios vaikų grąžinimą į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Hagos konvencijos taikymo prasme. Todėl turi būti taikomas CPK 764 straipsnio nuostatos, tačiau, įvertinus vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą bylų ypatumus, jos turi būti taikomos su tam tikromis išimtimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021).

47. CPK 764 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tuo atveju, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija siunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

48. Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad, teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai.

49. Nurodytina, kad antstolė priėmė teismo vykdomąjį raštą Nr. eN2-2090-852/2023 vykdyti 2023 m. rugpjūčio 3 d. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-25390 dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Aptariamame patvarkyme antstolė, vadovaudamasi CPK 764 straipsniu, nutarė vaiko perdavimą, dalyvaujant išieškotojui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, policijos atstovui, vykdyti priverstinai 2023 m. rugpjūčio 31 d. 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos panaikintas 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-23-11-25390. Iš to teismas sprendžia, kad antstolė, laikydamasi nacionalinių ir tarptautinių teisės normų, kurios įtvirtina teismo sprendimo vykdymo taisykles susijusias su nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, prieš priimdama patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos (Nr. S-23-11-25390), įvertino rekomendacijas, gautas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo, be kita ko, antstolė papildomai kreipėsi į pareiškėją, jog ši pareikštų savo nuomonę dėl konkretaus sprendimo vykdymo įgyvendinimo. Taipogi antstolė kreipėsi ir į Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ padalinį „In pace“, teikė tokią informaciją pareiškėjai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė, gavusi pareiškėjos prašymus, pakartotinai kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Iš šių antstolės veiksmų matyti, kad antstolė bendradarbiauja su skolininke, reaguoja į skolininkės prašymus, bei siekia kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį raštą, deda visas pastangas, kad nebūtų vilkinamas vykdymo procesas bei būtų tinkamai įgyvendinti CPK XXXIX skyriuje įtvirtintos nuostatos ir civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7-12 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 straipsnio tikslai.

50. Teismas, įvertinęs pateiktos vykdomosios bylos medžiagą bei į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra neįvykdžiusi teismo sprendimo bei antstolės įpareigojimų. Akcentuotina, kad nuo priimto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties praėjo beveik 5 mėnesiai, nuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria išaiškinta anksčiau minėta nutartis – daugiau nei 2 mėnesiai, o nuo antstolės vykdomosios bylos užvedimo 3 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais, t. y. aktyviai skųsdama teismo procesinius dokumentus, antstolės priimtus patvarkymus, galimai siekia užvilkinti vykdomosios bylos eigą bei ją apsunkinti. Teismas konstatuoja, kad ginčijamu patvarkymu nebuvo pažeistas CPK 764 straipsnis. Antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes juo nebuvo nei nustatomos, nei keičiamos, nei naikinamos pareiškėjos ar trečiųjų asmenų teisės ar pareigos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo turinys neatitinka CPK reikalavimų ir yra neteisėtas. Teismas akcentuoja, kad remiantis šioje teismo nutartyje išdėstyta teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, raginimas antstolės vykdomojoje byloje nėra siunčiamas, kadangi teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnio 11 dalis) bei turi būti taikomos CPK 764 straipsnio nuostatos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija nenustato kitaip. Pridurtina ir tai, kad pačioje CPK 764 straipsnio 1 dalyje nurodyta: jog „Kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą“, todėl antstolė neturėjo prievolės siųsti raginimo, kaip teigė pareiškėja. Vertintina, kad pareiškėja nesant tam pagrindo iš konteksto pateikė CPK 764 straipsnio normų aiškinimą savo naudai, neatkreipdama dėmesio, kad esant numatytiems išimtiniams atvejams, minėta kodekso norma taikytina lydima kitų įstatyminių normų, teismo aptartų šioje nutartyje.

51. Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolė formaliai tenkino pareiškėjos skundą ir pasinaikino skundžiamus patvarkymus, neišnagrinėjo pareiškėjos skunde pateiktų argumentų, teigė, kad antstolė nepašalino vykdymo procese esamus trūkumus, kurie nėra pašalinti ir dabartiniu metu. Tačiau teismas su šiais pareiškėjos argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, tai, kad antstolė 2023 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme nepaminėjo visų pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, nereiškia, kad šis antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes, teismo vertinimu, pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Paminėtina, kad antstolė, kompleksiškai įvertinusi skunde išdėstytus motyvus ir vykdymo eigą, nutarė panaikinti 2023 m. rugpjūčio 3 d. bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymus. Taigi, iš esmės rezultatas, kurio siekė pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 22 d. skundu, buvo pasiektas – skundžiami patvarkymai panaikinti. Pareiškėjos argumentas, kad antstolė iki šiol nėra ištaisiusi vykdymo proceso trūkumų, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, kadangi pabrėžtina, kad iki šiol galioja teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi pačios pareiškėjos prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, todėl antstolė neturi nei teisės, nei galimybės galimus vykdymo proceso trūkumus ištaisyti, priimti tolimesnius patvarkymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Pažymėtina, kad antstolė nurodė ketinanti priimti patvarkymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos, tam intensyviai ruošėsi, yra išsiuntusi paklausimus į policiją, Vaiko teisių tarnybą, atitinkamai surinkus papildomas rekomendacijas, bus priimtas naujas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

52. Į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių antstolės atliktų skundžiamų veiksmų teisėtumą (CPK 178, 185 straipsniai). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisino pagrindo naikinti antstolės 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtą patvarkymą Nr. S-23-11-25943. Teismas nenustatė teisės akto pažeidimo, kurį būtų atlikusi antstolė Irena Beliačic. Antstolė tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, antstolė veikė pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolės veiksmuose, susijusiuose su skundžiamais patvarkymais, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

53. Į esminius pareiškėjos skundų motyvus atsakyta. Kiti pareiškėjos skunduose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 242 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti suinteresuotas asmuo pateikė 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MSP Nr. 1495/2023 išrašytą 242 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą Nr. 1254.

55. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai yra priešingi, teismas gali jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

56. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57. Suinteresuotas asmuo D. P. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog advokatei už atsiliepimo parengimą sumokėjo 242 Eur, šis dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad skundas atmestas, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui D. P. priteistina 242 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos S. S. O. 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos S. S. O. suinteresuotam asmeniui D. P. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.