Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis M. D., išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0028/22/00487, panaikino 2022 m. balandžio 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), priimti 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, nustatė UAB „Statybų ekspertas“ buveinės adresą (duomenys neskelbtini). Netenkino skundo dalyje dėl prašymo panaikinti 2022 m. kovo 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2022 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymų išlaidų apskaičiavimo, 2022 m. kovo 22 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 14 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir persiuntė pareiškėjos skundo netenkintą dalį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad:

2.1. Nurodė, kad 2022 m. kovo 22 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas, sumažėjus vykdymo išlaidoms, priimtu 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 14 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prisijungimo prie išieškojimo sustabdytas, 2022 m. gegužės 10 d. nurodymas Nr. S(duomenys neskelbtini) ir 2022-05-13 nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio lėšų nurašymo – atšaukti.

2.2. Antstolis sprendimus vykdymo procese grindžia tuo, kad priėmęs vykdyti VMI 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal CPK 587 straipsnio 10 punktą yra priskiriamas vykdomiesiems dokumentams ir kuris atitiko CPK 651 straipsnyje nustatytus reikalavimus, 2022 m. kovo 22 d. priėmė skundžiamus patvarkymus ir raginimą vykdyti sprendimą. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti VMI sprendime nurodytais adresais, taip pat elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteikti dokumentų nurodytais adresais, jie 2022 m. balandžio 4 d. buvo paskelbti viešai. Suėjus raginime nurodytam terminui, 2022 m. balandžio 14 d. priimti: vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą tikrino CPK 651 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, nes vykdomasis dokumentas buvo pasirašytas ir patvirtintas, abejonių dėl dokumento galiojimo nekilo, nes antstolių informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie sprendimo pakeitimą, panaikinimą ar galiojimo stabdymą. Vykdomojoje byloje priimti dokumentai buvo siunčiami registruota pašto siunta viešame registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, taip, kaip tai numatyta CPK. Per raginime nurodytą terminą skolininkas skolos nesumokėjo, todėl, vadovaujantis CPK 624 straipsniu, 2022 m. balandžio 14 d. buvo priimti skundžiami nurodymai, vykdymo išlaidų paskaičiavimas, turto arešto aktas ir patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 5 d. pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį Nr. eI3-3731-1066/2022, kuria priimtas pareiškėjos skundas dėl VMI sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 6 punktu ir kasacinio teismo praktika, vykdomoji byla buvo sustabdyta iki skundas bus išnagrinėtas teisme. Patenkinti pareiškėjo prašymai ir panaikintas 2022 m. balandžio 14 d. nurodymas Nr. S-22-28-102048 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nustatytas skunde nurodytas pareiškėjos adresas.

4. Antstolis M. D. 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos 2022 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. gegužės 25 d. patikslintų skundų netenkino ir persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui bei prašė juos prijungti prie civilinės bylos. Nurodė, kad:

4.1. 2022 m. gegužės 12 d. išieškotoja pateikė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriame nurodyta, kad likusi skolos dalis – 404,57 Eur, todėl 2022 m. gegužės 13 d. buvo priimtas nurodymas nutraukti 2096,39 Eur piniginių lėšų išmokėjimą, nustatytas 542,71 Eur arešto mastas. VMI 2022 m. gegužės 19 d. pateikė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriame nurodyta, kad likusi skolos dalis – 100,12 Eur, todėl 2022 m. gegužės 20 d. buvo priimtas nurodymas nutraukti 542,71 Eur piniginių lėšų išmokėjimą, nustatytas 196,43 Eur (skola ir 96,31 Eur vykdymo išlaidos) arešto mastas. Šie sprendimai buvo priimti vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, kuria suteikta antstoliui teisę, sustabdžius vykdomąją bylą, imtis priemonių turtui surasti bei areštuoti. 2022 m. gegužės 10 d. priėmus sprendimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija buvo išsiųsta antstoliui V. M., todėl prisijungimas prie išieškojimo yra sustabdytas. Nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pozicija, kad pasikeitus skolos dydžiui, keičiasi ir vykdymo išlaidos, todėl buvo priimtas 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymas Nr. S-22-28-16094 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

24. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio M. D. veiksmų.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi buvo sprendžiamas pareiškėjos skundas dėl netenkintos skundo dalies, t. y. dėl 2022 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2022 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. S(duomenys neskelbtini) vykdymų išlaidų apskaičiavimo; 2022 m. kovo 22 d. raginimo Nr. (duomenys neskelbtini)įvykdyti sprendimą, 2022 m. balandžio 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 13 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliantė skunduose nurodo argumentus dėl 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)nepagrįstumo. Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad dėl šio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo yra priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartis, kuri bus peržiūrėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. civilinėje byloje Nr. e2S-2316-936/2022, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio patvarkymo nepasisako.

Dėl 2022 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (ne)teisėtumo

27. Išieškotoja VMI antstoliui M. D. pateikė 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1755,60 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos UAB „Statybų ekspertas“ išieškotojos naudai (v. b. l. 2-5). Apeliantė atskiruoju skundu kvestionuoja pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumą ir įrodinėja, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2022 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).

28. CPK XLV skyriuje reglamentuota vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 10 punktu, VMI priimti sprendimai priskirtini kitų institucijų ir pareigūnų sprendimams, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas VMI vykdyti dokumentas atitinka vykdomojo dokumento sąvoką ir yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradedama vykdomoji byla.

29. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

31. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui, kurios veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, prie vykdomojo dokumento pridėti reikalingi priedai, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, VMI nustatė, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, todėl jis turi būti vykdomas priverstine tvarka. Kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis nenustatė. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad pateikiant vykdymui vykdomąjį raštą, būtų akivaizdžių kliūčių priimti jį ir pradėti vykdymo veiksmus. Apeliantės teiginiai dėl sprendimo neteisėtumo bei tai, kad iškelta administracinė byla nėra kliūtis antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, kadangi pareiškėja nenurodė, nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, o teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomos aplinkybės dėl administracinės bylos, dėl to, kad VMI sumažino išieškomos sumos dydį, antstoliui tapo žinomos tik 2022 m. gegužės mėnesį, todėl nesudarė pagrindo antstoliui nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento ir nesudarė pagrindo išvadai, kad 2022 m. kovo 22 d. antstolis nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, kad iki šiol išieškotoja nėra atsiėmusi vykdomojo dokumento, išieškotojos nurodyta skolos suma iš apeliantės nėra išieškota, nėra priimtas sprendimas panaikinti ar pripažinti negaliojančiu patį vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai vykdomosios bylos nenutraukia.

32. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuojama, kad antstolis gavęs vykdytiną dokumentą neturi pareigos tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, o turi pareigą atlikti tik CPK 651 straipsnyje nurodytus veiksmus. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad apeliantė pasinaudojo įstatymo suteikta teise prašyti panaikinti vykdomąjį dokumentą, todėl išaiškintina, kad pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimas bus išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-3731-1066/2022. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad antstoliui vykdomojo dokumento priėmimo metu nebuvo žinomi apeliantės skunde dėstomi argumentai, kad yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme byla dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai, atlikęs CPK 651 straipsnyje privalomus atlikti veiksmus, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, vykdomąjį dokumentą priėmė 2022 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti. Pažymėtina, kad antstolis, paaiškėjus šiai aplinkybei, 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir vykdomąją bylą sustabdė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė argumentų dėl bylos sustabdymo neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

33. Apeliantė nurodo, jog antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi išieškotoja nesumokėjo administravimo išlaidų pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdyti. Išaiškintina apeliantei, kad šiuo atveju išieškotoja VMI – valstybės institucija, biudžetinė įstaiga, todėl vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau Sprendimų vykdymo instrukcija) 142.4. punkto pagrindu yra atleidžiama antstolio sprendimu nuo vykdymo išlaidų mokėjimo , kai pateikiamas vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos šiuo argumentu sutikti neturi teisinio pagrindo.

Dėl 2022 m. kovo 22 d. raginimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą įteikimo (ne)teisėtumo

34. Apeliantė įrodinėja, jog antstolis pažeidė teisės normas, reglamentuojančias skolininkui raginimo įteikimą.

35. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai vykdymo metu pareiškėjai buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) registruotais laiškais bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (v. b. 1. 6-8). Grįžus neįteikimo pažymoms, t. y. nepavykus įteikti antstolio procesinių dokumentų jie 2022 m. balandžio 4 d. paskelbti viešai specialiame internetiniame puslapyje www.antstoliai.lt, skiltyje raginimai įvykdyti sprendimą (v. b. l. 15).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas).

37. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604-605 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą išsiunčiamas registruota pašto siunta arba įteikiama, skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). Įvertinus vykdomosios bylos duomenis ir aplinkybę, kad pareiškėjai raginimas buvo siunčiamas dvejais adresais registruota pašto siunta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad antstolis nepažeidė nurodytų normų.

38. Pažymėtina, kad kasacinis teismo praktikoje išaiškinta, jog kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604-605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122-123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

39. Apeliantė juridinis asmuo, todėl šiuo atveju taikytinos CPK 122 straipsnio 2 dalis ir CPK 123 straipsnio 4 dalis reglamentuojanti procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtinta pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad apeliantės registruotas buveinės adresas nuo 2017 m. spalio 23 d. - (duomenys neskelbtini). Šis buveinės adresas nepakeistas iki šiol. Apeliantė naują korespondencijos adresą antstoliui nurodė tik 2022 m. gegužės 5 d. skunde dėl antstolio veiksmų, todėl pareiga pareiškėjai dokumentus siųsti nauju nurodytu adresu kilo tik apeliantei pranešus apie naują adresą. Raginimo siuntimo metu antstoliui nebuvo žinomas kitas nei Juridinių asmenų registre nurodytas apeliantės buveinės adresas, todėl vadovaujantis nurodytomis normomis teisėtai ir pagrįstai apeliantei visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotu buveinės adresu. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta pareiga vykdymo proceso metu dokumentus siųsti juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu. Už teisingų duomenų, taip pat ir buveinės adreso nurodymą, Juridinių asmenų registrui atsakingas juridinis asmuo ir jo vadovas. Šiuo atveju, esant įregistruotam buveinės adresui - (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol nėra pakeistas, antstolis pagrįstai ir teisėtai raginimą išsiuntė šiuo adresu.

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad antstolis siųsdamas raginimą vykdomajame rašte ir juridinių asmenų registre nurodytais adresais įstatymų reikalavimų nepažeidė, yra padaryta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą teisėtai ir pagrįstai paskelbė interneto svetainėje www.antstoliai.lt 2022 m. balandžio 14 d., grįžus neįteiktiems registruotiems laiškams, tokia pareiga antstoliui numatyta CPK 660 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, kad antstolis išnaudojo visas įstatyme suteiktas priemones, kad skolininkę informuotų apie priimtą raginimą įvykdyti sprendimą.

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis įstatymų reikalavimų, įteikiant apeliantei procesinius dokumentus, laikėsi, pareigos domėtis ar apeliantė nevykdo veiklos kitu, nei Juridinių asmenų registre nurodytu, adresu ar bandyti susisiekti su skolininkės vadovu neturėjo, todėl antstolio veiksmai atitinka CPK IV dalyje įtvirtintas specialiąsias nuostatas.

42. Įvertinus išdėstytą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, reglamentuojančias raginimo įteikimą vykdymo procese.

Dėl 2022 m. kovo 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymų išlaidų apskaičiavimo(ne)teisėtumo

43. Apeliantė atskiruoju skundu įrodinėja, kad antstolis nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, jos dubliuojamos su 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymu apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis.

44. Vykdymo išlaidų dydį, paskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Sistemiškai įvertinus šią norma, išaiškintina, kad antstolis turi pareigą priėmęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Šiuo atveju, vykdomasis dokumentas priimtas 2022 m. kovo 22 d., vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas 2022 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis turėjo teisę ir pareigą atlikti priverstinius vykdymo veiksmus, buvo patirtos vykdymo išlaidos, todėl pagrįstai atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

45. Dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio nustatyta, kad 2022 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad administravimo išlaidos sudaro 59,57 Eur, atlygis antstoliui 0,00 Eur, išlaidos tretiesiems asmenims: banko mokestis 0,41 Eur ir 2,90 Eur pašto išlaidos, iš viso 62,88 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.4 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidos dėl piniginių lėšų nuo 1 500,00 Eur iki 2 000,00 Eur sudaro 48,00 Eur. Ši suma indeksuojama, kai ketvirčio vartotojų kainų indeksas didesnis negu 110. Vykdymo išlaidos buvo skaičiuojamos 2022 m. kovo 22 d., todėl šiuo atveju turėjo būti taikomas 2021 m. gruodžio mėnesio kainų indeksas, kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis sudarė 124,1. Atlikus skaičiavimus indeksuota administravimo išlaidų suma sudarė 59,57 Eur (48,00 Eur x 124,1/100). Įvertinus tai, kad pareiškėjai buvo siunčiami registruota pašto siunta 2022 m. kovo 22 d. dokumentai, o taip pat atliktas mokėjimas pašto paslaugas teikiančiam asmeniui, 3,31 Eur (0,41 Eur + 2,90 Eur) suma laikytina pagrįsta. Susumavus nurodytas sumas, vykdymo išlaidų suma sudaro 62,88 Eur, t. y. lygi 2022 m. kovo 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytai sumai. Įvertinus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius ir skaičiavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis priėmęs vykdyti VMI pateiktą vykdytiną dokumentą, atliko teisės aktuose nustatytus vykdymo veiksmus, todėl, vadovaujantis pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo panaikinti ir antstolio atliktą 2022 m. kovo 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-28-9895.

46. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog antstolis dubliuoja 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. gegužės 27 d. patvarkymais apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 154 straipsnį, pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Esant tokiai nuostatai pagrindo teigti, jog vykdymo išlaidos yra dubliuojamos nėra, kadangi jau apskaičiuotos vykdymo išlaidos perskaičiuojamos ir skolininkui pateikiama nauja vykdymo išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, kad dėl antstolio M. D. 2022 m. gegužės 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo pareiškėja yra pateikusi naują skundą dėl antstolio veiksmų, kuris išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi, kuri bus peržiūrėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-2316-936/2022, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio patvarkymo nepasisako.

Dėl 2022 m. balandžio 14 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)teisėtumo

47. Apeliantė ginčija 2022 m. balandžio 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, jog antstolis apeliantei tinkamai neįteikė raginimo, todėl negalėjo 2022 m. balandžio 14 d. priimti patvarkymo, taip pat tuo pagrindu, kad taikytas arešto mastas viršija išieškomą sumą bei, kad turtas negalėjo būti areštuotas, kadangi išieškoma suma mažesnė nei 100,00 Eur.

48. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

49. Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 675 straipsnis suteikia antstoliui teisę, prasidėjus priverstiniam išieškojimui, taikyti skolininko turtui areštui. Šios nutarties 36-42 punktuose konstatuota, jog raginimas įteiktas tinkamai, todėl antstolis turėjo teisę pasibaigus raginime nurodytam terminui atlikti kitus vykdymo veiksmus, o taip pat priimti 2022 m. balandžio 14 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

50. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad antstolis 2022 m. balandžio 15 d. tik galėjo pradėti vykdymo veiksmus atmestini, kaip nepagrįsti. Akcentuotina, kad pagal CPK 660 straipsnio 2 dalį raginimo paskelbimo CPK 660 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena. Antstolis raginimą interneto svetainėje www.antstoliai.lt paskelbė 2022 m. balandžio 4 d., todėl laikoma, kad raginimas apeliantei įteiktas 2022 m. balandžio 4 d. raginimui įvykdyti nustatytas 10 dienų terminas, todėl apeliantė raginimą turėjo pareigą įvykdyti iki 2022 m. balandžio 13 d. 23.59 val.

51. Dėl turto arešto masto pasisakytina, kad jis atitinka teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

52. 2022 m. balandžio 14 d. išieškotinos skolos dydis susidarė 1755,60 Eur ir 62,88 Eur vykdymo išlaidos, išieškotoja VMI išieškotinos sumos dydį sumažino tik 2022 m. gegužės mėnesį, t. y. jau po priimto patvarkymo dėl skolininko turto arešto, kas leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai 2022 m. balandžio 14 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko turto arešto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neišdėstė argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti jos turtui pritaikytą areštą, todėl antstoliui panaikinus 2022 m. balandžio 14 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), esant sustabdytai vykdomajai bylai, nėra pagrindo turto arešto naikinimui.

53. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente buvo nurodyta 1755,60 Eur išieškoma suma. Iš antstolio priimtų patvarkymų matyti, kad šiuo metu išieškomą sumą sudaro 100,12 Eur suma. Įvertinus išieškomos sumos dydį, apeliantės argumentai, kad turėjo būti taikoma išieškojimo sumai, kai išieškoma suma mažesnė nei 100,00 Eur atmesti, kaip nepagrįsti.

Dėl 2022 m. gegužės 10 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S(duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 13 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S(duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S(duomenys neskelbtini) (ne)teisėtumo

54. Patikslintu skundu pareiškėja prašė panaikinti 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas tuo pagrindu, jog priimti po vykdomosios bylos sustabdymo.

55. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2022 m. gegužės 10 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė iš dalies tenkinęs pareiškėjos skundą, 2022 m. gegužės 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė, gavęs iš ieškotojos sprendimą, kuriuo išieškotina skolos suma sumažinta iki 404,57 Eur, 2022 m. gegužės 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė gavęs iš ieškotojos sprendimą, kuriuo išieškotina skolos suma sumažinta iki 100,12 Eur.

56. Vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Pagal šią normą turtas laikytinas ne tik ne tik viešai registruotas skolininkui priklausantis turtas, bet taip pat ir kredito įstaigų sąskaitose esančios lėšos. Todėl būtent šios rūšies turto suradimui ir areštavimui, antstolis turi teisę atlikti vykdymo veiksmus, esant sustabdytai vykdomajai bylai. 2022 m. gegužės 10 d. išieškoma skolos suma sudarė 1 755,60 Eur bei buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurių apskaičiuotas dydis pagal 2022 m. balandžio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, sudarė 340,79 Eur, iš viso 2 096,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2022 m. gegužės 10 d. nebuvo apmokėjusi nurodytos skolos, antstolis turėjo teisę, esant sustabdytai bylai, siekdamas surasti išieškomos sumos dydžiui lygią sumą, priimti 2022 m. gegužės 10 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2 096,39 Eur sumai. 2022 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo sumažintas areštuotų piniginių lėšų dydis, atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja sumažino išieškomos skolos dydžius, todėl antstolis turėjo pareigą sumažinti ir taikomų apribojimų dydį, siekiant apsaugoti turtinius apeliantės interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo naikinti antstolio 2022 m. 2022 m. gegužės 10 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų

57. Apeliantė skunduose prašė priteisti iš antstolio turėtas bylinėjimosi išlaidas. Duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

58. Atkreiptinas, apeliantės dėmesys, kad skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, todėl vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

59. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolių veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.