Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl vaiko grąžinimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vertindamas vaiko išvežimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos teisėtumą, teismas nurodė, kad būtina nustatyti, ar buvo suteiktas kartu su vaiku nevykstančio tėvo sutikimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Iš šioje byloje pateikto rašytinio tėvų susitarimo matyti, kad pareiškėjas davė sutikimą dėl vaiko išvežimo ribotam laikui, laikotarpiu nuo 2023 sausio 10 d. iki 2023 sausio 31 d., o ne sutikimą dėl vaiko išvežimo neribotam laikui bei dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju taip pat teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų nusišalinęs ar nušalintas nuo vaiko globos. Taigi, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nepilnametis sūnus buvo išvežtas ribotam laikui, gavus kartu nevykstančio vaiko globos teises turinčio tėvo sutikimą, tačiau sutartu laiku nebuvo gražintas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Dėl to, teismas įvertino, kad nepilnamečio vaiko laikymas Lietuvos valstybėje yra neteisėtas.

9. Spręsdamas dėl Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties, teismas nesutiko su suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytu argumentu, kad grąžinus vaiką į (duomenys neskelbtini) jam reikėtų adaptuotis iš esmės naujoje aplinkoje, vaikas susidurtų su psichologiniais ir socialiniais sunkumais, prarastų esamus emocinius ir socialinius ryšius, kadangi vaikas grįžtų ne į jam naują aplinką, o į aplinką, kurioje jis praleido didžiąją dalį gyvenimo nuo gimimo, taigi – ir jam pažįstamą aplinką. Nagrinėjamu atveju vaikas yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jam yra vienodai svarbūs abu tėvai ir jam turi būti garantuotos teisės kuo daugiau bendrauti su jais abiem, tačiau šiuo atveju vaiko galimybės bendrauti su tėvu yra apribotos, nes tėvas yra apsisprendęs gyventi (duomenys neskelbtini), o vaiko motina – Lietuvoje. Teismo vertinimu, per apytiksliai keturis gyvenimo Lietuvoje mėnesius vaikas negalėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos taip, kad atskyrimas nuo jos vaikui sukeltų psichologinių ar emocinių sunkumų, ypač, kai vaikas dar yra tokio amžiaus, kuomet ir grąžinus jį į (duomenys neskelbtini), jis galėtų greitai prisitaikyti ir normaliai vystytis. Vaikas šiuo metu dar nelanko ugdymo įstaigos ir jam nereikėtų jos keisti. Bylos duomenys taip pat rodo, kad vaikui nebūtų sudarytos kitokios gyvenimo sąlygos nei kad buvo iki jo išvežimo į Lietuvą. Pagal pareiškėjo į bylą pateiktus dokumentus, (duomenys neskelbtini) vaikas turi teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, turi galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei kaip nurodo pareiškėjas – nuo mažens gali mokytis (duomenys neskelbtini), anglų bei lietuvių kalbų. Tai patvirtina pareiškėjo į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lituanistinio švietimo įstaigų sąrašas, kuriose galima mokytis lietuvių kalbos. Vadovaudamasis suinteresuoto asmens paaiškinimais, Tarnybos nustatytomis vaiko gyvenimo su mama ir močiute aplinkybėmis teismas sutiko, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, jaučiasi saugus, yra tinkamai aprūpintas, lanko įvairius lavinamuosius užsiėmimus, turi galimybę bendrauti su abejomis Lietuvoje gyvenančiomis močiutėmis, Lietuvoje gyvenančia vaiko tėvo seserimi, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog vaikas prie naujos aplinkos yra prisitaikęs stipriu fiziniu ir emociniu ryšiu Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies prasme, o vaiką grąžinus į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala.

10. Spręsdamas dėl Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos išimties, teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga pradėjo ikiteisminį tyrimą, įstaigai dar nepateikus tyrimo išvados, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas smurtavo prieš suinteresuotą asmenį ar, kad pareiškėjas kelia vaikui grėsmę. Be kita ko, teismas šią aplinkybę vertino kritiškai visų byloje surinktų įrodymų kontekste, liudytojoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paliudijus, jog jos smurto veiksmų prieš suinteresuotą asmenį, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nematė. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai iki suinteresuoto asmens išvykimo į Lietuvą buvo konfliktiški ir dėl to, suinteresuoto asmens teigimu, vaiko aplinka (duomenys neskelbtini) nebuvo saugi, nesuponuoja išvados, kad bendravimas su tėvų vaikui gali daryti žalą ar kelti grėsmę, kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai nutrūko ir jie nebeturi intereso gyventi kartu. Byloje nėra nustatyta, kad vaiko tėvas turi žalingų įpročių, ar egzistuoja didelė riziką, kad vaiką grąžinus į (duomenys neskelbtini), jam būtų padaryta fizinė žala, psichinė žala, vaikas pakliūtų į kitą netoleruotiną situaciją ar egzistuoja grėsmė, jog žala bus padaryta ateityje, kaip tai numato Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktas. Tarnybos pateiktais duomenimis – šalys nebuvo žinomos institucijoms, ginančioms ir užtikrinančioms vaiko teises ir jų apsaugą (duomenys neskelbtini) Karalystėje. Dėl to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Tarnybos pateiktą išvadą, suinteresuotam asmeniui neįrodžius, kad vaiką grąžinus į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, vaikui būtų padaryta fizinė, psichinė žala, vaikas pakliūtų į netoleruotiną situaciją ar yra rizika, jog grėsmė gali kilti ateityje, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą išimtį ir jos pagrindu atsisakyti grąžinti mažametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Vaiko motina nebegalėdama išspręsti ginčų, konfliktų bei nebepakeldama daromo psichologinio spaudimo bei veikdama geriausiais vaiko interesais, 2023 m. sausio mėn. pradžioje priėmė sprendimą išvykti į Lietuvą. Akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudarytas ne tik 2023 m. sausio 5 d. rašytinis susitarimas, bet ir žodinis susitarimas dėl vaiko motinos ir vaiko buvimo Lietuvoje ilgesnį laikotarpį, nei nurodytas minėtame dokumente. 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad „jeigu vaiko motina norėtų grįžti į (duomenys neskelbtini), būtų katastrofa“ bei papildomai pažymėjo, kad „nenori su ja gyventi tame pačiame name“. Pareiškėjui niekada nebuvo ir nėra draudžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir su juo matytis.

11.2. Dėl pareiškėjo veiksmų, suinteresuotas asmuo dar 2023 m. vasario 7 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pradėjimo. Pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Apeliantė 2023 m. vasario 8 d., nebegalėdama pakelti susidariusios situacijos, kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, kur jai buvo suteikta psichologinė pagalba. Aplinkybę, jog šalių santykiai yra konfliktiški 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas. Vien iš pareiškėjo bendravimo su vaiko motina pobūdžio matyti, kad pareiškėjas nevengia naudoti įsakmių bei liepiamų nurodymų vaiko motinai, kas taip pat suponuoja išvadą dėl psichologinio smurto naudojimo. Tėvo sutikimas leisti išvežti vaiką iš (duomenys neskelbtini) negali būti suabsoliutinamas ir vien tik ši aplinkybė negali būti visa lemianti vertinant ar vaiko buvimas ir laikymas Lietuvoje yra (ne)teisėtas. Vien tik suabsoliutinant vaiko tėvo sutikimo išvežti vaiką nebuvimą, iš esmės nagrinėjamu atveju paneigiama vaiko teisė augti jam saugioje aplinkoje, t. y. tokioje aplinkoje, kurioje nėra naudojamas psichologinis ar tuo labiau fizinis smurtas.

11.3. Vaiko motina geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, jos gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Be to, vaiko motina reguliariai pristato vaiką medicininėms apžiūroms. Tuo tarpu, tokių sąlygų pareiškėjas negeba ir negebės užtikrinti. Vaikas Lietuvoje gyvena jau beveik penkis mėnesius. Byloje taip pat nėra ginčo, kad vaikas atskirai nuo motinos (skirtingai nei tėvo atveju) nepraleido nė paros. Visi vaiko socialiniai ryšiai, juos vertinant artimųjų žmonių prasme yra Lietuvoje – čia gyvena vaiko motina, abi vaiko močiutės, teta, pusbroliai ir kt. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) negyvena jokie vaiko giminaičiai, išskyrus vaiko tėvą. Vaikas Lietuvoje lanko lavinamuosius užsiėmimus, būrelius ir panašiai. Nepaisant aktyvių pareiškėjo pastangų siekiant panaikinti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaraciją Lietuvoje, tokiu būdu apsunkinant vaiko galimybes patekti į valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą (darželį), vaiko motinos pastangų dėka nepilnamečiui vaikui pavyko gauti vietą valstybinėje ikimokyklinėje įstaigoje (darželyje). Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių sutarčių ar kitokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) neabejotinai lankys (lankytų) ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepilnametis vaikas turi galimybę (duomenys neskelbtini) lankyti ugdymo įstaigas, kuriose galima mokytis lietuvių, tačiau teismas visiškai nevertino tos aplinkybes, kad pateiktame įstaigų sąraše nurodytos ugdymo įstaigos yra nutolusios daugiau kaip per kelis šimtus kilometrų nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos.

11.4. Pareiškėjas dar nuo 2023 m. vasario 6 d. (t. y. beveik 4 mėnesius) nė karto nėra fiziškai susitikęs (matęsis) su šalių nepilnamečiu vaiku bei net to nesiekia – neinicijuoja fizinių susitikimų su nepilnamečiu vaiku. Pareiškėjas prašyme deklaruodamas ketinimą rūpintis ir bendrauti su vaiku, turėdamas tokią galimybę ir įstatymo nustatytą pareigą, to nedaro beveik keturis mėnesius laiko. Pareiškėjas su nepilnamečiu vaiku nuotolinėmis bendravimo priemonėmis (vaizdo skambučiais) bendrauja tik jam patogiu, bet ne teismo nutartyje nustatytu metu, tokiu būdu iš esmės trikdydamas nepilnamečio vaiko dienotvarkę. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo netenkina ir jam yra nepatogi tokia teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Vaiko tėvas neteikia vaikui išlaikymo, net ir jį nustačius teismo nutartimi ir apskritai atsisako jį teikti.

11.5. Mažamečio vaiko (vos 2 metų ir 3 mėnesių amžiaus) atskyrimas nuo motinos, su kuria jį nuo gimimo sieja itin stiprus emocinis ryšys, ir grąžinimas į (duomenys neskelbtini), rūpestį jo kasdieniais būtinais poreikiais, perduodant pareiškėjui, kai yra duomenų apie pareiškėjo nederamą elgesį vaiko akivaizdoje (psichologinis smurtas vaiko motinos atžvilgiu, galimai fizinis smurtinis elgesys ir kita), šiuo konkrečiu atveju neatitiktų šalių mažamečio vaiko interesų – jis neabejotinai patirtų fizinę bei psichinę žalą, pakliūtų į netoleruotiną situaciją.

11.6. Tarnybos pateikta išvada bei ją pagrindžiantys dokumentai nėra aktualūs šiai bylai, o yra išimtinai susiję tik su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Šioje civilinėje byloje, t. y. dėl vaiko grąžinimo, vaiko situacijos vertinimas atliktas nebuvo. Be to, pateiktoje išvadoje net nėra įvertintas esminis vaiko prisitaikymo gyventi naujoje aplinkoje aspektas (nevertinti bendrieji ir individualieji vaiko poreikiai bei jų atliepimas). Kaip ir nepateikta informacija apie tai, ar grąžinus vaiką į (duomenys neskelbtini), šiam nebus padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Tarnybos pateiktai išvadai byloje neatitinkant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.178 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 252 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-156 patvirtintų Tarnybos arba jos teritorinio skyriaus, ištyrusio šeimos aplinkos, teismui teikiamos išvados dėl nagrinėjamo ginčo dėl vaiko turinio reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 5.1 – 5.2 punktų imperatyvių reikalavimų, apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti Tarnybą pateikti aktualią išvadą šioje civilinėje byloje.

11.7. Teismas tinkamai neįvertino nurodytų rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, jų patikimumo ir pakankamumo aspektu, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nustatytas CPK XIII skyriuje, t. y. nepagrįstai atmetė apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, jų nevertindamas tikimybių pusiausvyros principu, vadovaudamasis išimtinai tik subjektyviais pareiškėjo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais (be kita ko pateiktais ir nevalstybine kalba) nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, dėl ko neteisingai sprendė pareiškėjo pareikšto prašymo patenkinimo klausimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį, kuri panaikintina.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjas neneigia, kad suinteresuoto asmens motinai atvykus į (duomenys neskelbtini) kildavo klausimai dėl suinteresuoto asmens motinos perdėto kišimosi į suinteresuoto asmens, pareiškėjo bei jų nepilnamečio sūnaus asmeninį gyvenimą, kuris peržengė įprastas pagalbos rūpinantis anūku ribas. Šie klausimai būdavo sprendžiami pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui konfidencialiai diskutuojant, nepilnamečiam vaikui šių nesutarimų nematant ir negirdint. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma buvo pateikta pačio suinteresuoto asmens prašymu (nenurodant net kaip tas prašymas buvo suformuluotas), todėl, galimai, labiau atitinka suinteresuoto asmens strateginius interesus byloje dėl vaiko grąžinimo negu objektyvią realybę. Suinteresuoto asmens deklaratyvus teiginiai apie psichologinį ir fizinį pareiškėjo smurtą bei prieš pareiškėją naudojamas institucinis smurtas tėra priemonės (galimai bylos vedimo strategija ir taktika), kuriomis suinteresuotas asmuo siekia išvengti vaiko grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad suinteresuoto asmens išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), buvo iš anksto suplanuotas. Atsiliepimo rengimo metu, 2023 m. birželio 8 d. buvo gautas ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris, nors ir gali būti skundžiamas, tačiau jame yra nurodyti bylai reikšmingi šalių parodymai. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ tik po to, kai ginčas dėl nepilnamečio vaiko pasiekė kompetentingas institucijas. Visos suinteresuoto asmens cituojamos žinutės buvo išsiųstos pareiškėjui tik sužinojus apie suinteresuoto asmens apgaulę, asmeninių santykių nutraukimą (kas pareiškėjui buvo labai skaudu) ketinimą su nepilnamečiu sūnumi negrįžti į (duomenys neskelbtini).

12.2. Pareiškėjas dabar taip pat supranta, kad jis patyrė ir tebepatiria psichologinį smurtą, kuomet buvo ar yra ignoruojamas, jam apribotos galimybės bendrauti su vaiku (formaliai siūlant skraidyti iš (duomenys neskelbtini) bei akivaizdžiai parodant, kad ir atskridus suinteresuotas asmuo ras pretekstų kaip tai riboti, kas jau buvo praeityje – neva tai vaikas serga sloga, neva tai neįspėjo prieš 24 val. ir pan. neatsakoma į jo skambučius ir žinutes), kuomet yra ne tik žeminamas ir apkalbamas kitų asmenų akivaizdoje, tačiau ir apkaltintas smurtu, bei nepasibaigus tyrimui – šiuo faktu suinteresuotas asmuo vadovaujasi ir grindžia savo pozicijas visuose vykstančiuose procesuose.

12.3. Suinteresuotas asmuo pateikdamas argumentus dėl vaiko buvimo Lietuvoje teisėtumo išimtinai kalba apie savo ir pareiškėjo santykius, bet ne apie savo ar pareiškėjo ryšį bei elgesį su nepilnamečiu šalių sūnumi.

12.4. Nors pareiškėjas neneigia, kad šiuo metu nepilnametis vaikas yra fiziškai arčiau savo giminių, pastebi, kad nepilnametis vaikas gyvendamas Lietuvoje visiškai nebendrauja su pareiškėjo šeima. Nurodytą bendravimo stoką lemia suinteresuoto asmens veiksmai – melagingi pranešimai (duomenys neskelbtini) miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui bei policijos pareigūnams, suinteresuoto asmens atvirai priešiškas elgesys.

12.5. Pareiškėjo sūnus gyvendamas (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo bendraamžių, su kuriais žaisdavo bei taip gerindavo socialinius įgūdžius. (duomenys neskelbtini) įstaigose, kur ugdymas vyksta lietuvių kalba, mokiniai gali būti ugdomi nuotoliu bei privačiai, bet ir kai kurių ugdymo įstaigų atstumai yra žymiai mažesni nei keli šimtai kilometrai (30–35 km spinduliu nuo namų), t. y. mokinio fizinis atstumas nuo lituanistinio švietimo įstaigos neturi jokios įtakos vaiko galimybėms būti lavinamam lietuvių kalba.

12.6. Suinteresuoto asmens iniciatyva nustatyta pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka sudaro prielaidas silpnėjančiam vaiko ir tėvo ryšiui, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, leidžia suinteresuotame asmeniui manipuliuoti ir piktybiškai pasinaudoti motinos valdžia, o tai šiandien neatitinka ir geriausių vaiko interesų. Pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena ir dirba išimtinai (duomenys neskelbtini), todėl vienintelė turima jo banko sąskaita yra (duomenys neskelbtini). Dėl tam tikrų pareiškėjo banko sąskaitos apribojimų šis gali atlikti pinigų pervedimus tik į kitas (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Pareiškėjas pageidautų vaiko išlaikymą mokėti į suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, tačiau šiuo klausimu kol kas joks susitarimas nebuvo pasiektas.

12.7. Suinteresuotas asmuo į Lietuvą atvyko tik tada, kai vaikui buvo 1 metai ir 11 mėn. Iki 2 metų vaikui (duomenys neskelbtini) mokėjo už vaiką nemažus pinigus, kadangi vaikas nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pinigai buvo skiriami vaiko priežiūrai namuose. Minėti pinigai buvo kaupiami vaiko kaupiamojoje sąskaitoje bendru tėvų susitarimu. Kai vaikui sukako 2 metai suinteresuotas asmuo pasisavino visus vaiko pinigus. Tai irgi įrodo, kad grįžimas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą yra būtent tada, kai valstybė jau baigė mokėti pinigus, o ne dėl fizinio ar psichologinio smurto.

12.8. Pareiškėjas taip pat yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su prašymu nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko tėvu pareiškėju (šis teismas nagrinėtų reikalavimus tuo atveju, jei vaikas būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), neatmetant galimybės jog ten vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tiek su tėvu, tiek su motina).

12.9. Tiek suinteresuotas asmuo, tiek kiti liudytojai, tiek byloje esanti medžiaga patvirtina, kad vaiką grąžinus į (duomenys neskelbtini), jis būtų grąžintas į abiem tėvams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius namus, kuriose yra tinkamos sąlygos vaikui augti, vaikas yra registruotas tiek ugdymo, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, o suinteresuotam asmeniui neketinant atkurti asmenių santykių su pareiškėju – šalys gyventų atskirai ir taip eliminuojamas pagrindinis suinteresuoto asmens argumentas dėl tarpusavio konfliktų, tariamo smurto ir panašiai.

12.10. Tarnybos dokumentuose buvo vertinama (duomenys neskelbtini) situacija, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens aplinka. Nors atliktų vertinimų priežastys yra skirtingos (t. y. vertinimai buvo atlikti byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl vaiko grąžinimo) iš esmės buvo vertinami tie patys kriterijai, siekiama nustatyti potencialius rizikos faktorius tiek suinteresuoto asmens, tiek pareiškėjo aplinkoje. Atitinkamai, Tarnybos pateikta išvada aktuali ir civilinėje byloje dėl vaiko grąžinimo.

12.11. Teismui nusprendus, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, teismo prašo pareiškėjui leisti pasirinkti dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu ar tiesiogiai, būdu atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir jau vieną kartą betarpiškai yra išklausytas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

14. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: darbdavio pažymą su vertimu į lietuvių kalbą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, ikimokyklinio ugdymo sutartį ir uždarosios akcinė bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pažymą.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pagal Hagos konvenciją prašomų grąžinti vaikų interesai turi būti užtikrinami visose proceso stadijose, priimti tik tuos šalių įrodymus, kurie buvo gauti ir galėjo būti gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. 2023 m. birželio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (suinteresuotam asmeniui, kaip nukentėjusiajai ikiteisminio tyrime procese, ši faktinė aplinkybė turi būti žinoma) ir 2023 m. gegužės 22 d. ikimokyklinio ugdymo sutartį bei ugdymo įstaigos pažymą (pareiškėjas atsiliepime turėjo galimybę ir pasisakė dėl šių naujų rašytinių įrodymų). Kiti byloje pateikti įrodymai, nors ir parengti vėlesnėmis datomis, tačiau jie galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, todėl šių įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, o tai prieštarautų geriausiems vaiko interesams.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir įpareigojimo Tarnybai

18. Suinteresuotas asmuo prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą suinteresuotas grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju teismas turėtų įpareigoti Tarnybą pateikti aktualią išvadą, dėl ko teismo posėdžio metu reiktų apklausti Tarnybos atstovą. Taip pat suinteresuotas asmuo mano, jog teismo posėdžio metu liudytoja turėtų būti apklausta vaiko močiutė, kuri šiuo metu gyvena kartu su vaiku ir suinteresuotu asmeniu.

19. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis (atskirasis) skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322, 338 straipsniai).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, kaip matyti iš 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo, byloje dalyvaujantys asmenys jau yra išsamiai pasisakę ir pateikę paaiškinimus dėl visų byloje nagrinėtinų klausimų, liudytojomis buvo apklaustos (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo sesuo) ir (duomenys neskelbtini) (suinteresuoto asmens draugė). Suinteresuotas asmuo prašyme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iš esmės nenurodė jokių pagrindų, dėl kurių šioje byloje būtų būtina apklausti jos motiną (vaiko močiutė) ir kodėl toks prašymas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme (pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio dieną suinteresuotas asmuo pateikė teismui savo motinos sutikimą dėl jos ir vaiko gyvenimo, kuriame kartu (duomenys neskelbtini) pateikė ir savo nuomonę dėl gyvenimo kartu). Taip pat 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje Tarnybos atstovas, kur pateikė Tarnybos poziciją, patikslino Tarnybos byloje pateiktą išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien suinteresuoto asmens nesutikimas su Tarnybos išvada, nėra pagrindas pakartotinai įpareigoti Tarnybą teikti išvadą ir apklausti jos atstovus ir tokiu būdu vilkinti procesą.

21. Atsižvelgdama į tai, siekiant užtikrinti operatyvumo ir koncentruotumo bei geriausių vaiko interesų principą, suinteresuoto asmens prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija netenkina.

Dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą

22. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

23. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrąją taisyklę, jog vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas. Tačiau Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai, o vaiko grąžinimas į kilmės valstybę visais atvejais – nėra prioritetinis. Prioritetas visų pirma teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

24. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo, yra įtvirtinta keletas išimčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Hagos konvencijos 12–13 straipsniai, 20 straipsnis). Todėl būtent bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką ar atsisakyti jį grąžinti. Teismai, vykdydami aptartų teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, šios kategorijos bylose, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimą, bei jį įgyvendinančių nuostatų (iš vieno pusės) ir vaiko interesų (iš kitos pusės), o vaiką atsisakyti grąžinti tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiškiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus.

25. Neteisėtas vaiko laikymas pagal Hagos konvencijos nuostatas – tai situacijos, kai vienas iš tėvų pasilieka vaiką užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs. Vaiko neteisėto negrąžinimo pasekmės yra tos, kad yra pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto laikymo (išvežimo). Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jo neteisėtai negrąžinant į nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2098-236/2017).

26. Tiek Hagos konvencijoje, tiek Reglamente nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžinamas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Šios taisyklės išimtys ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12–13 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nagrinėjo Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio b punkte numatytų išimčių taikymo pagrįstumą.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, visiškai pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis suinteresuoto asmens argumentų (pavyzdžiui, kuris iš tėvų vaiką daugiau kartų vedė į gydymo įstaigą, praleido daugiau laiko ir panašiai) yra už šios bylos ribų. Šiuo atveju nėra sprendžiamas vaiko grąžinimo pareiškėjui klausimas, o tik jo grąžinimo į valstybę, kuri yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, klausimas, atsižvelgiant į abiejų tėvų globos teisės (be kita ko, Hagos konvencijos 19 straipsnis). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, jo globos teisių, tėvų pareigų ir kiti klausimai turi būti išspręsti vaiko kilmės valstybėje. Šiuo atveju byloje esantys duomenys aiškiai pagrindžia, kad vaikas gimė ir gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini) (būtent ten jis buvo vežamas į gydymo įstaigą apžiūroms, buvo užregistruotas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jam buvo atidaryta banko sąskaita, gaunamos išmokos, patys tėvai (duomenys neskelbtini) gyveno, dirbo turi bendro nekilnojamojo turto bei paskolą), o į Lietuvą buvo grįžęs tik kelis kartus atostogų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo neturėjo teisės vaiką išsivežti gyventi į Lietuvą. Nė vienas iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų ar paaiškinimų, juos vertinant kartu ar atskirai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo davęs sutikimą išvežti vaiką į Lietuvą nuolat gyventi. 2023 m. sausio 5 d. šalių susitarime aiškiai nurodyta, kad buvo susitarta dėl vaiko gyvenimo Lietuvoje tik laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Visi be išimties pateikti suinteresuoto asmens paaiškinimai dėl neva kitokio žodinio susitarimo nėra grindžiami jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, todėl jų įrodomoji galia šiuo atveju nėra pakankama padaryti kitokioms išvadoms, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šalys tokį susitarimą pasirašė, aiškiai parodo pareiškėjo valią dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. kad jis nesutiko dėl vaiko perkėlimo į Lietuvą visam laikui.

29. Anksčiau nurodytų bylos duomenų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos duomenis ir priėjo įrodymais pagrįstą išvadą, jog suinteresuotas asmuo vaiką iš (duomenys neskelbtini) išvežė neteisėtai ir jo neketina grąžinti atgal, o tai yra pagrindas jį grąžinti į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (Hagos konvencijos 3 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra lygias teises ir pareigas turintys tėvai, o dėl jų tarpusavio santykių, kurie šiuo metu yra konfliktiški, negali nukentėti vaikas ir sprendimai dėl vaiko ateities negali būti priimami tik vieno iš tėvų vienašališkai. Kaip jau minėta, šioje byloje sprendžiama tik dėl vaiko grąžinimo į kilmės valstybę, kur tėvai, atsižvelgę į vaiko interesus, turi abipusiu sutarimu, o jo nesant – su atsakingų institucijų pagalba, išspręsi dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvais tvarkos ir kitų kasdienio gyvenimo klausimų.

30. Pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas arba laikomas, kaip nurodyta šios konvencijos 3 straipsnyje, ir jei pradedant procesą susitariančiosios valstybės, kurioje yra vaikas, teismo ar administracinėse institucijose dar nėra praėjęs vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjanti institucija nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, netgi jei procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui, teismo ar administracinė institucija nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, jog vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog šalių mažametis vaikas turi tinkamas sąlygas augti Lietuvoje, kad yra patenkinami būtinieji jo poreikiai, nepatvirtina aplinkybės, jog šiuo metu jau susiformavo stiprus vaiko prisirišimas prie naujos aplinkos, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį ir atsisakyti grąžinti mažametį vaiką į (duomenys neskelbtini).

32. Kaip nurodyta iš skundžiamoje nutartyje, žodis „prisitaikymas“ Hagos konvencijos kontekste susideda iš dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementą – įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą – saugumą ir stabilumą. Žodis „nauja aplinka“ apima vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Turint omenyje, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl minėto Hagos konvencijoje įtvirtino vaiko negrąžinimo pagrindo taikymo, turi būti konstatuojamas daugiau nei paprastas prisitaikymas prie esamos fiziškai supančios aplinkos.

33. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių mažametis vaikas nuo atvykimo į Lietuvą 2023 m. sausio mėn., dabar čia faktiškai gyvena daugiau nei penkis mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atvežtas į Lietuvą šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų nesulaukęs vaikas savo įprasta gyvenamąja aplinka suvokė būtent gyvenimą Lietuvoje – pritartina, kad tokio amžiaus vaikas paprastai dar neturi stiprių socialinių ryšių, susijusių su konkrečia gyvenamąja vieta, jam svarbiausi artimiausi šeimos nariai, kurie patenkina būtinus kasdienius poreikius ir suteikia fizinio bei emocinio saugumo jausmą. Byloje nepateikta įrodymų, kad vaikas, būdamas kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), jautėsi blogai, kad patyrė blogus išgyvenimus, todėl grąžintas į buvusią aplinką ji neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad vaiką su nauja aplinka Lietuvoje sieja tokio intensyvumo stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, kurį nutraukus ir grąžinus vaiką į ankstesnę aplinką, būtų pažeisti jo interesai. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos konkrečios šios bylos aplinkybės nepatvirtina vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos ir nelemia pagrindo taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimties.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vėlgi išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis ir pagrįstai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė rizika, kad grąžinus vaiką į (duomenys neskelbtini), jam būtų padaryta psichinio ar fizinio pobūdžio žala arba kad jis gali pakliūti į kitą netoleruotiną situaciją, t. y. teismas nenustatė Hagos konvencijos 13 straipsnio b punkte numatytos išimties taikymo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Hagos konvencijos 13 straipsnio b punkte nurodyta ,,didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį“ apima kraštutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sąlygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pvz. karo padėties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Pagal Reglamento 11 straipsnio 4 punktą teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką remdamasi Hagos konvencijos 13 straipsnio b punktu, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus.

36. Šiuo atveju pirmiau nurodytai išimčiai taikyti būtinų faktinių aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turi nuolatinį darbą, pakankamas pajamas ir gyvenamąją vietą, duomenų apie jo žalingus ar kenksmingus įpročius byloje nėra. Suinteresuoto asmens pateikiama pareiškėjo charakteristika yra subjektyvaus pobūdžio ir šiuo atveju nėra pakankama Hagos konvencijos 13 straipsnio b punktui taikyti. Suinteresuoto asmens nurodomi psichologiniai išgyvenimai iš esmės nulemti jos ir pareiškėjo tarpusavio santykių, konfliktų, tačiau tai niekaip nepagrindžia, kad pareiškėjas gali daryti žalą, būti pavojingas savo vaikui. Nors suinteresuotas asmuo akcentuoja aplinkybę dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjo atžvilgiu, tačiau kaip matyti 2023 m. birželio 7 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

37. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu klausimu vaiko patiriamos įtampos padidėjimas ar jos sumažėjimas labai priklauso ir nuo suinteresuoto asmens pasirinkimų. Tiek atsiliepimas į pareiškimą, tiek atskirasis skundas yra grindžiamas akcentuojamu pareiškėjo negebėjimu pasirūpinti vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, nes suinteresuotas asmuo jokių paaiškinimų dėl savo tolesnių ketinimų vaikų atžvilgiu nepateikia ir grėsmę vaikams formaliai modeliuoja pagal situaciją, kada jis grįžtų į (duomenys neskelbtini) ir turėtų gyventi tik su tėvu, nors šiuo atveju klausimas dėl gyvenimo su vienu iš tėvų net nėra sprendžiamas. Taigi, grąžinus vaiką į (duomenys neskelbtini) ir šalims išsprendus klausimą dėl jų, kaip tėvų, teisių ir pareigų įgyvendinimo, geriausi vaiko interesai ir jo teisės bus užtikrinti.

38. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

39. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

40. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 594,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas bei 49,63 Eur vertimo išlaidoms. Pareiškėjo teisinės pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) šiuo atveju prilygintinos atsiliepimui į apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtinto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš suinteresuoto asmens. Kadangi pareiškėjo naujai pateikti įrodymai, kurie buvo išversti (o vienas iš jų net nepateiktas), vertimo išlaidos pareiškėjui nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.