Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.4.4.2; 2.6.37; 3.1.16; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2024 m. vasario 7 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. U. patikslintą ieškinį atsakovui Z. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei pagal atsakovo Z. P. priešieškinį ieškovei T. U. dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė T. U. (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama tenkinti vieną iš alternatyvių reikalavimų:

1) nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. U.;

2) pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. U. ir Z. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį;

3) priteisti iš Z. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur kas mėnesį, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną T. U.;

4) priteisti iš Z. P. išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. 825 Eur;

5) nekeičiant Z. P. su AB SEB banku sudarytos 2006 m. kovo 31 d. Kredito sutarties Nr. 0650618010116-40 sąlygų, Z. P. iš T. U. priteisti 1 657,69 Eur kompensaciją (1/2 dalis negrąžinto kredito sumos (3 315,38 Eur) 2023 m. gegužės 23 d.).

1) nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. U.;

2) priteisti iš Z. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur kas mėnesį, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną T. U.;

3) priteisti iš Z. P. išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. 7 695 Eur;

4) priteisti iš Z. P. T. U. 5 833,70 Eur, jos investuotus į Z. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą;

5) nustatyti T. U. uzufruktą ir pripažinti jai ir nepilnametei dukrai A. P. teisę naudotis butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Z. P., iki dukros A. P. pilnametystės, bei teisę deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu.

- nustatyti atsakovo Z. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) tėvas Z. P. bendrauja su dukra A. P. metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiima dukrą iš motinos T. U. gyvenamosios vietos šeštadienį, 10.00 val., ir grąžina dukrą į motinos T. U. gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.;

2) tėvas Z. P. su dukra A. P. bendrauja birželio (pasibaigus ugdymo procesui), liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 1 savaitę, apie numatomą atostogų laiką informuoja T. U. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų;

3) tėvas Z. P. su dukra A. P. netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryšių priemonėmis;

4) šalys gali susitarti ir dėl kito Z. P. bendravimo su dukra A. P. laiko;

- atsakovo Z. P. priešieškinį atmesti;

- priteisti iš atsakovo Z. P. ieškovei T. U. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kaip faktinė šeima gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2006 m. lapkričio mėn., nuo tada šalių pajamos ir išlaidos buvo bendros. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros A. P.. Šalys apsigyveno bute, kurį atsakovas įsigijo pagal 2006 m. balandžio 3 d. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį už 23 000 Lt, iš kurių 1 200 Lt sumokėjo prieš sudarant sutartį, o likusią sumą 21 800 Lt sumokėjo iš AB SEB Vilniaus banko pagal 2006 m. kovo 31 d. Kredito sutartį Nr. 0650618010116-40 paimtu kreditu, kredito grąžinimo terminas – 30 metų. Nors butą atsakovas įsigijo dar iki pradedant gyventi su ieškove, tačiau asmeninėmis lėšomis atsakovas sumokėjo neženklią buto įsigijimo kainos dalį, didžioji dalis buto įsigijimui panaudoto kredito grąžinimo įmokų buvo mokamos šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t. y. bendromis šalių lėšomis. Butą šalys vertino kaip savo šeimos turtą, todėl į jį investavo lėšas neskirstydami, kurios iš šalių pajamos yra naudojamos, nes ir pajamų neskirstė į kiekvieno asmenines ir bendras, visas gaunamas pajamas šalys laikė bendromis – atsakovo ir ieškovės darbo užmokesčius, gautas pašalpas, kompensacijas ir pan. Šalys gyveno kukliai, suplanavus kokius nors didesnius pirkinius bendrai buičiai, tekdavo imti ir vartojimo kreditus tiek vieno, tiek kito vardu. Ir viskas buvo nukreipta į bendro turto kūrimą, nes tokiu būdu šalys kūrė buities sąlygas ir sau, ir savo dukrai. Atsakovo įsigytas butas buvo labai apleistas, šalys bendromis lėšomis ir darbu palaipsniui butą remontavo. Remonto darbus atliko ir patys, padėjo ieškovės brolis A. U.. Šiai dienai bute yra pilnai suremontuoti (iš esmės atnaujinti) du kambariai, pakeista elektros instaliacija. Buto koridorius, virtuvė, vonios ir tualeto patalpos tebėra tokiame pačiame stovyje, koks buvo nuo įsigijimo. Šalys, gyvendamos kartu kaip faktinė šeima, įsigijo buityje reikalingus daiktus, techniką baldus, t. y.: prieškambario baldus, virtuvei spintelę su kriaukle (kitos senos virtuvės spintelės buvo likusios įsigyjant butą, kol virtuvė nesuremontuota, šalys jų nekeitė), mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, šaldytuvą (ši buitinė technika buvo pirkta už ieškovei išmokėtą išmoką gimus dukrai), skalbimo mašiną (dabartinė šalių turima yra jau trečia įsigyta nuo gyvenimo kartu pradžios), svetainės kambariui įsigijo minkštų baldų kampą, spintą, sekciją, stalą, televizorių, langų roletus ir užuolaidas, dukros kambariui įsigijo lovą, komodą, spintą, kėdę, televizorių, langų roletus ir užuolaidas. Šalys bendromis lėšomis mokėjo buto išlaikymo ir komunalinius mokesčius, paslaugų tiekėjams buvo nurodytas ieškovės elektroninis paštas, juo gaunamos sąskaitos. 2013 m. buvo atlikta namo, kuriame yra butas, renovacija, po to, buvo atliekami papildomi stogo ir laiptinės remonto darbai – visos šios išlaidos, susijusios su buto išlaikymu ir pagerinimu, jos buvo dengiamos bendromis abiejų šalių lėšomis. Šalys, kaip viena šeima, vertinant abiejų pajamas, gaudavo ir kompensacijas už šildymą butui. Dėl atlikto buto remonto, dėl atliktos gyvenamojo namo, kuriame yra butas, renovacijos, butas iš esmės buvo pagerintas – nuo įsigijimo kainos (23 000 Lt, t. y. 6 661,26 Eur) jo rinkos kaina kelis kartu padidėjo (pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamas nekilnojamojo turto vertes 2021 m. sausio 1 d. buto vertė nurodoma 15 700 Eur), ir tai buvo padaryta šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, bendromis šalių lėšomis ir turint tikslą kurti bendrą turtą, kuris būtų jų šeimos turtas. Šalių santykiams iširus, 2022 m. balandžio 2 d. atsakovas paliko šeimą ir bute nebegyvena, bute liko gyventi ieškovė su nepilnamete dukra. Atsakovas nepripažįsta jokių ieškovės teisių į butą, pareikalavo išsikelti. Todėl tam, kad apgintų savo ir nepilnametės dukros, kuri bute gyvena nuo gimimo, interesus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pripažinimo, kad butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, nes į tai buvo nukreipta šalių valia. Tokio sprendimo priėmimas būtų pagrindas netenkinti atsakovo priešieškinio dėl ieškovės ir nepilnametės dukros iškeldinimo iš buto. Šalims ilgą laiką kartu gyvenant, auginant dukrą, vedant bendrą ūkį, rūpinantis bendra buitimi ir gerinant gyvenimo sąlygas, šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Kaip pagrindas butą pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe vertintinas ir aukščiau minėtas buto esminis pagerinimas, kas sudaro pagrindą pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė reiškia pirmą alternatyvų reikalavimą butą pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe lygiomis dalimis, po 1/2 dalį. Prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 21 d. Kredito sutartį Nr. 0650618010116-40, nekeičiant ir nemodifikuojant sutarties sąlygų, liktų asmenine atsakovo prievole, o ieškovė jam kompensuotų 1/2 dalį kredito grąžinimo įmokų iki prievolės įvykdymo pabaigos. Kreditoriaus interesai tokiu atveju nebūtų pažeisti, nes jam išlieka buto hipoteka, šiuo metu buto vertė kelis kartus didesnė už negražinto kredito likutį. Kreditoriui turint bent kiek lankstumo ir klientų interesų supratimo, kreditorius 2006 m. kovo 21 d. Kredito sutartį Nr. 0650618010116-40 galėtų ir pakeisti, įtraukiant ieškovę bendraskole arba laiduotoja, arba ieškovė galėtų padengti 1/2 dalį likusio negrąžinto kredito. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad šalys bendro ūkio nevedė, kiekvienas gyveno iš savo asmeninių lėšų, o ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, ieškovė prašo ginčą spręsti antru alternatyviu būdu. Tokiu atveju ieškovei atsakovas turi kompensuoti jos asmenines lėšas, investuotas į atsakovo buto pagerinimą, pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ši suma yra 5 833,70 Eur, o taip pat iš atsakovo už trejus metus priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas, nes dukrą išlaikė ieškovė savo asmeninėmis lėšomis. Be to, ieškovei nustatytinas uzufruktas ir pripažintina teisė jai su šalių nepilnamete dukra iki pastarosios pilnametystės naudotis visu butu, deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu. Šiuo atveju prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams, kreditoriaus interesai dėl to nebūtų pažeisti. CK, siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Nors šalys nebuvo sudariusios santuokos, jos susilaukė dukros, todėl yra pagrindas pagal analogiją taikyti paminėtas CK 3.71 straipsnio nuostatos nepilnametės šalių dukros interesų užtikrinimo tikslu. Kaip uzufrukto turėtoja, ieškovė gyvenimo laikotarpiu mokėtų visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Šalių nepilnametė dukra, 2022 m. balandžio mėn. iširus tėvų santykiams ir atsakovui palikus šeimą, gyvena su ieškove, jų emocinis ryšys yra stiprus, ieškovė dukra rūpinasi, užtikrina jai tinkamas augimo, vystymosi, ugdymo sąlygas, atsakovas niekada nėra pareiškęs noro auginti dukrą. Todėl šalių nepilnametės dukros A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaiko motina. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, vaiko išlaikymui skiriamos lėšos negali būti mažesnės nei 1 minimali mėnesio alga, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. numatoma yra 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius). Priteisiant išlaikymą turėtų būti atsižvelgta į tai, kad vaikas auga ir išlaidos vis didėja. Šiuo metu šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini) 7-oje klasėje, reikalinga uniforma mokyklai, įvairios ugdymo priemonės ir kt. Dukrai augant, dažnai reikia atnaujinti rūbus, taip pat reikalingos išlaidos maitinimui, higienos priemonėms, vitaminams, vaistams, laisvalaikiui ir pan. Dukrai diagnozuota bronchinė astma, nuolatiniam nešiojimui reikalingi akiniai – jie atnaujinami kas metai ar pusantrų. Į vaiko išlaikymo išlaidas įskaičiuotinos ir būtinos išlaidos būstui, jo išlaikymui, mokesčiams, ir pan. Ieškovei, su kuria nuolat gyvena nepilnametė dukra, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine vaiko priežiūra, nuolatiniu išlaikymo teikimu. Todėl atsakovas dukros išlaikymui turėtų skirti po 275 Eur kas mėnesį. Atsakovas yra sveikas, darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama teikti dukros poreikius atitinkantį išlaikymą. Išlaikymo forma ir atsakovo mokėtinos periodinės išmokos priklausytų nuo to, kaip būtų išspręstas buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Pirmuoju alternatyviu ginčo dėl buto sprendimo variantu (butą pripažinus šalių bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, po 1/2 dalį), iš atsakovo nepilnametei dukrai nuo 2023 m. kovo 1 d. iki pilnametystės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 275 Eur kas mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas nuo tada, kai atsakovas paliko šeimą. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikytina diena, kai atsakovas paliko šeimą – 2022 m. balandžio 2 d., nuo to laiko iki 2023 m. vasario 14 d. atsakovas dukros išlaikymui sumokėjo 2 205 Eur, t. y. po 200 Eur per mėnesį. Vertinant tai, kad atsakovas dukros išlaikymui turėtų skirti po 275 Eur per mėnesį, į iš jo už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. (11 mėnesių) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 825 Eur (11 mėn. x 75 Eur). Antruoju alternatyviu ieškovės prašomu ginčo dėl buto sprendimo variantu, tuo atveju, jei teismas spręstų, kad šalys bendro ūkio nevedė, kiekvienas gyveno iš savo asmeninių lėšų, o ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas už maksimalų įstatymo numatytą laikotarpį – trejus metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo, nes dukrą išlaikė ieškovė, įsiskolinimo suma 9 900 Eur (36 mėn. po 275 Eur). Atsakovas ieškovei pinigų dukros išlaikymui į jos sąskaitą vedė tik laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn., iš viso pervedė 2 205 Eur, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 7 695 Eur. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, vaiko motina. Tėvams gyvenant skyrium, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, tėvai turi auklėti vaiką ne tik leisdami laiką su juo, bet ir dirbdami, nepriekaištingai elgdamiesi ir būdami jam asmeniniu pavyzdžiu. Ieškovė supranta tėvo vaidmenį vaiko gyvenime ir visą laiką siekė užtikrinti nepilnametės dukros bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau iš jo pusės nėra bendradarbiavimo, kooperavimosi vardan dukros interesų, pilnavertiško ryšio su dukra palaikymo, pareigos bendrauti su vaiku supratimo. Todėl, siekiant įgyvendinti tėvo teisę bei pareigą bendrauti su dukra, siekiant užtikrinti nepilnametės dukros interesą bendrauti su tėvu, ieškovė prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Atsakovas Z. P. (toliau ir – atsakovas) priešieškiniu prašo iškeldinti ieškovę su nepilnamete dukra A. P., iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad atsakovui asmenines nuosavybes teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Nuo 2022 m. balandžio 2 d. atsakovas minėtu butu naudotis negali – ten gyvena ieškovė su šalių nepilnamete dukra. Atsakovas jau nuo 2022 m. liepos mėn. prašė ieškovės išsikraustyti iš minėto buto, bandė padėti jai susirasti kitą, nuomojamą būstą, netgi siūlėsi sumokėti buto nuomos depozitą, tačiau ieškovė nesutiko. 2022 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku atsakovas dar kartą raštu paprašė ieškovės išsikraustyti iš minėto buto su jai priklausančiais daiktais, tačiau ieškovė iki šiol to taip ir nepadarė, dėl ko atsakovas neturi kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą. Atsakovo reiškiamas reikalavimas ieškovei yra daiktinis teisinis reikalavimas, savo esme – negatorinis ieškinys, pareikštas dėl teisės naudotis anksčiau minėtu butu suvaržymo. Atsakovo teisės varžomos tuo, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra naudojasi atsakovui asmeninės nuosavybės priklausančiu butu, o atsakovas, būdamas šių gyvenamųjų patalpų savininkas, jomis naudotis negali. Atsakovui nepagrįstai negalint naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, nuo 2022 m. balandžio 2 d. jis yra priverstas gyventi jo seseriai O. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra 54 kv. m. ploto, jame gyvenami yra du kambariai, kuriuos atsakovas yra priverstas dalintis su savo pagyvenusia mama – ji name gyvena uzufrukto sutarties pagrindu. Mama turi daug sveikatos problemų, yra be galo jautri, serga daugybe lėtinių ligų, jai reikalinga ramybė, poilsis ir privatumas. Dėl to, kai į savo namus pas mamą grįžta ir sesuo su šeima, atsakovui kartu su dar trimis suaugusiais asmenimis tenka spaustis viename kambaryje. Atsakovo buvimas minėtame name vargina ne tik senyvo amžiaus mamą, bet ir turto savininkę O. A., kadangi dėl atsakovo gyvenimo minėtame name, jos naudojimasis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu yra apribotas, ji patiria nepatogumus ir suvaržymus, todėl nori, kad atsakovas kuo greičiau išsikraustytų. Į atsakovo sesers namus aplankyti tėčio nelabai nori vykti ir dukra A. P.. Visa ši situacija kelia atsakovui didžiulius nepatogumus ir įtampą, dėl ko jis savo pažeistas teises yra priverstas ginti teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiškus reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad jam priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis naudojasi kitas asmuo). Savininkai neprivalo įrodinėti, kad jų teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, kitas asmuo turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Būdamas minėto buto savininku, atsakovas turi teisę išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš ieškovės neteisėto valdymo ir ginčo patalpas naudoti, valdyti ir jomis disponuoti savo nuožiūra. Ieškovė gyvena ir naudojasi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu be teisinio pagrindo, prieš jo valią, kai turtas reikalingas jam pačiam. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, įgydamas turtą ir tapdamas jo savininku, turi pagrįstų lūkesčių nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t. y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu ir tokia asmens teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama ir privalo būti ginama. Manytina, kad ieškovė savo nesutikimą su iškeldinimu, galimai motyvuoja nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybes neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybes teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Vaiko galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Kaip jau minėta, atsakovas dar vasarą siūlė ieškovei savo pagalbą išsinuomojant butą, kuriame ji galėtų gyventi su dukra, tačiau ieškovė bet kokias atsakovo pastangas ignoruoja.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo nustatyti nepilnametės dukros A. P. gyvenamąją vietą su ja. Dėl tokio ieškovės reikalavimo atsakovas neprieštarauja, nes ginčo tarp šalių šiuo klausimu niekada nebuvo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo – kaip patvirtina pačios ieškovės į bylą pateiktas banko išrašas apie atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui, atsakovas visą laiką, nuo tada kai šalys apsigyveno atskirai, pervesdavo dukrai išlaikymą. Šis išrašas patvirtina ir tai, jog atsakovas visuomet pasirūpindavo ir papildomomis išlaidomis atskirai pervesdamas vaiko gimtadieniui, susiruošimui prieš mokyklą ar prisidėdamas prie papildomų pirkinių (pvz. batams ir t. t.). Iš ieškovės į bylą pateikto banko išrašo matosi ir tai, kad atsakovui pervedant išlaikymą dukrai buvo ir taip, jog ieškovė pinigus grąžindavo su prierašu „ačiū, nereikia“, kas patvirtina, kad atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai buvo pakankamas, o ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, visiškai nepagrįsti. Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir piniginės kompensacijos už negrąžintą kredito dalį priteisimo (1-asis alternatyvus reikalavimas) – teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad turtas buvo iš esmės pagerintas. Tuo tarpu ieškovė, prašydama pripažinti šį turtą bendrąją daline nuosavybe po 1/2 dalį, nepateikia duomenų, pagrindžiančių, kad prisidėjo ir kokia konkrečiai pinigu suma ji prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, o argumentuodama, kad šį turtą dar ir pagerino, nepateikia jokių įrodymų, kokiu būdu, kokiomis priemonėmis bei kokia pinigų suma ji asmeniškai investavo į šį turtą ir kaip jį pagerino. Ieškovė pateikė 2010-2013 metų pažymas apie jos ir atsakovo gautas mokestines lengvatas šaltam ir karštam vandeniui bei šildymui. Pažymėtina, jog valstybės skiriamos mokestinės lengvatos nėra indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ar turto pagerinimą, tai mokestinė lengvata. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atitinkama nuosavybės dalis kiekvienam dalyviui sukuriama priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis dydžio, turtu bei asmeninio įnašo dydžio. Tokia nuostata teismų praktikoje yra ne šiaip sau, tai siejama su tuo, jog, būtent nuo konkretaus asmeninio įnašo dydžio atitinkamai asmeniui gali būti pripažįstama jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir tos dalys nebūtinai yra lygios – būtent konkretus piniginio įnašo dydis ir apsprendžia konkretaus asmens nuosavybės dalies dydį. Ir nors savo patikslintame ieškinyje ieškovė teigia, kad pripažįstant šį turtą bendrąja šalių daline nuosavybe, pagal analogiją reikėtų taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį – tokie argumentai visiškai nepagrįsti, kadangi teisinis reglamentavimas daro itin aiškią takoskyrą tarp sutuoktinių asmenų santuokoje įgyto turto bei nesusituokusių asmenų turto įgijimo. Todėl tokio pobūdžio bylose, tam, kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, nesant konkrečių įrodymų apie konkretų asmens indėlį ir jo dydį, o tik deklaratyviai teigiant, kaip kad savo patikslintu ieškiniu daro ieškovė, to yra nepakankama. Ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, savo patikslintame ieškinyje ir toliau teigia, jog ji su atsakovu kaip šeima gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2006 m. lapkričio mėn. Tuo tarpu atsakovas buvo teismui nurodęs, kad su ieškove kartu apsigyveno tik 2008 metais, t. y. net keli metai po to, kai atsakovas įsigijo minėtą butą. Ir tai, tas vadinamas bendras gyvenimas buvo epizodinis, mat ieškovė tuo metu dar mokėsi Šiauliuose, ji tik 2009 m. baigė mokslus, iki mokslų baigimo ieškovė gyveno profesinės mokyklos bendrabutyje Šiauliuose, o pas atsakovą lankydavosi savaitgaliais, kitu laisvu nuo mokslų metu. Tai, kad atsakovas ir ieškovė buvo pora tikrai ne nuo 2006 m. patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateiktas 2008 m. balandžio 13 d. ieškovės brolio vaiko krikšto liudijimas, kur šalys, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, 2008 m., kaip pora, buvo pakviesti būti krikštatėviais. Tuo tarpu 2006 m. balandžio mėn. (buto įsigijimo metu) ir dar nemažą laiką po to (apie pusmetį), atsakovas draugavo, artimus ryšius palaikė ir minėtame bute gyveno visiškai su kita moterimi, todėl ieškovės teiginiai, neva jie, kaip šeima, gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2006 m. lapkričio mėn., yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovas yra pateikęs jo ir tuometinės draugės susirašinėjimą telefonu, kur tuometė atsakovo draugė Eglė pripažįsta, kad jų bendras gyvenimas nutrūko 2006 m. gruodį. Į bylą yra pateikta buto su rūsiu 2006 m. balandžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matosi, kad šio turto pirkėjas buvo būtent atsakovas. Minėtą butą jis įsigijo panaudodamas asmeniškai paimto kredito lėšas, t. y. turto įsigijimui atsakovas 2006 m. kovo 21 d. su kreditoriumi AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. 0650618010116-40, pagal kurią paėmė 21 800 litų arba 6 307,87 Eur kreditą. Taipogi į bylą yra pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ raštas, patvirtinantis, kad nuo pat buto įsigijimo 2006 m. iki pat šiol atsakovas visus 16 metų mokėjo ir toliau moka būsto draudimo įmokas. Taigi, ieškovė ne tik, kad neprisidėjo prie minėto buto įsigijimo, bet ir niekada nėra sumokėjusi nei vienos būsto kredito dengimo įmokos. Visą laiką būsto kredito dengimo įmokos buvo mokėtos ir toliau mokamos iš atsakovo asmeninių lėšų. Kaip jau minėta, norint, jog turtas būtų traktuojamas įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, jis turi būti ir įsigytas kiekvienam iš asmenų įnešant tam tikrą piniginį indėlį. Kasacinis teismas išaiškino, jog „aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise“. Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, „kad bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažintina ir tokia situacija, kai prie jos įsigijimo kitas jungtinės veiklos (partnerystės) dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įgyti panaudotą paskolą, ypač jei tai sudaro didelę paskolos dalį“. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju turime situaciją, kai ieškovė ne tik, kad neprisidėjo prie žymios paskolos dalies grąžinimo, bet ir nepateikė įrodymo, kad jų bendro gyvenimo metu būtų padengusi nors vieną kredito įmoką. Priešingai – į bylą pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai, patvirtina, kad visas kredito įmokas, visą laiką mokėjo ir toliau moka atsakovas. Vertinant ieškovės galimybes prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, itin svarbi aplinkybė yra ta, jog laikotarpiu nuo pat atsakovo ir ieškovės pažinties dienos iki 2014 m. liepos mėn., ieškovė niekur nedirbo. Be to, ieškinyje pati ieškovė nurodo, kad nuo 2022 gegužės mėn. ji ir toliau yra bedarbė. Tuo tarpu pateikta atsakovo pažyma apie jo valstybinį socialinį draudimą, patvirtina, jog atsakovas visą laiką dirbo ir gavo stabilias pajamas. Kaip jau minėta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ne tik jos prisidėjimą prie turto įgijimo, bet ir objektyviai liudytų apie jos įdėtus pagerinimus į turtą. Teismui yra pateiktos minėto buto fotonuotraukas, iš kurių matosi buto stovis. Šie įrodymai objektyviai patvirtina, kad bute nėra jokių remontų ar žymių pagerinimų, kuriuos tariamai galėjo atlikti ieškovė. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė keletą fotonuotraukų, kuriose matyti kosmetiniai buto remonto darbai. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad net ir šis kosmetinis (pažymėtina, jog net ne viso buto) remontas buvo atliktas atsakovo lėšomis – įrodymai apie atsakovo vienasmeniškai paimtą kreditą buto remontui bei bankinius mokėjimus, statybinių prekių parduotuvėse, patvirtinančius atsakovo apmokėtas išlaidas remontui. Atsakovas neneigia, kad tam tikrus smulkius remonto darbus talkos būdu padėjo atlikti ieškovės brolis su savo drauge. Bet tą patį, t. y. savo pagalba talkos būdu nežymius darbus padėjo atlikti ir atsakovo sesuo su vyru. Todėl tokia kitų asmenų pagalba, talkos būdu, neatlygintinai padedant atlikti tam tikrus smulkius remonto darbus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovei buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė į pusę buto. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus dėl turto pripažinimo, kaip įgyto bendrąja daline nuosavybe, turi įrodyti sugyventinių susitarimą dėl šio turto įgijimo kaip bendro. Taipogi turi įrodyti konkrečiai kokią pinigų sumą ji asmeniškai investavo į šį turtą. Patikslinto ieškinio 1 variantu ieškovė teismo prašo nekeičiant atsakovo su AB SEB banku sudarytos 2006 m. kovo 31 d. kredito sutarties sąlygų, atsakovui iš ieškovės priteisti 1 657,69 Eur kompensaciją. Toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas bei realiai neįgyvendinamas. Dar savo 2023 m. vasario 14 d. patikslintame ieškinyje, ieškovė pripažino, kad jos turtinė padėtis sunki ir nurodė, jog piniginės kompensacijos atsakovui už jo turto dalį sumokėti finansinių galimybių neturėtų. Dėl sunkios savo finansinės padėties ieškovė 2022 m. lapkričio 24 d. ieškiniu netgi prašė teismo atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė realių galimybių išmokėti nurodytą piniginę kompensaciją už negrąžinto kredito dalį, neturi ir toks jos reikalavimas yra realiai neįgyvendinamas bei visiškai nepagrįstas. Kita vertus, kaip jau minėta, kreditorius AB SEB bankas savo procesiniuose dokumentuose labai aiškiai išreiškė savo poziciją, jog su turto dalies pripažinimu ieškovės nuosavybe, nesutinka. Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo už trejų metų laikotarpį – ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad jei teismas laikytų, jog šalys bendro ūkio nevedė, kiekvienas gyveno iš savo asmeninių lėšų, ji prašytų priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d., kuris sudaro 7 695 Eur. Tokie ieškovės reikalavimai visiškai nepagrįsti. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvendama kartu su atsakovu, visus minėtus metus, viena pati išlaikė jųdviejų dukrą. Be to, analizuojant šį alternatyvų ieškovės reikalavimą, gaunasi, kad jis yra priešingas kitiems anksčiau buvusiems ieškovės reikalavimams – kadangi iki tol, anksčiau teiktuose savo patikslintuose ieškiniuose, ieškovė teigė, kad išlaikymo įsiskolinimas (ir tai tik daliai) sumos, yra nuo tada kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir vos už kelis mėnesius, bet ne už trejus metus, kaip teigiama dabar. Pažymėtina ir tai, kad šalių gyvenimas kartu, bendras rūpinimasis vaikais ir jų poreikiais, rūpinimasis vienas kitu, automatiškai nereiškia, kad asmuo prisideda prie kitam su juo kartu gyvenančiam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimo ar jo pagerinimo, juo labiau, kai šiuo atveju, turtas įgytas iki šalių pažinties, už atsakovo asmeniškai paimto kredito lėšas ir kai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad absoliučiai visas kredito dengimo įmokas mokėjo ir toliau moka atsakovas. Dėl į buto pagerinimą investuotų lėšų priteisimo – kitu alternatyviu reikalavimu ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo ir 5 833,70 Eur jos investuotus į atsakovui priklausančio buto pagerinimą. Pažymėtina, jog šio savo reikalavimo patikslintame ieškinyje ieškovė niekaip nepagrindžia, tiesiog jį išdėsto kaip ieškinio dalyką, o kas sudaro šio reikalavimo pagrindą, iš patikslinto ieškinio lieka taip ir neaišku. Ieškovė nenurodo, nei kaip, nei iš kur ši jos prašoma suma susidaro. Galima daryti prielaidą, jog galbūt ieškovė bando įrodyti, kad neva tai jos paimti nedidelių sumų greitieji kreditai, kurie neva buvo naudojami ginčo buto gerinimui. Tačiau atsakovui apie šių kreditų panaudojimą bendro turto gerinimui tikrai nėra žinoma. Tai neatsispindi ir pačio buto nuotraukose, kuriose užfiksuotas jo stovis. Todėl, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kur šios paimtos greitųjų kreditų lėšos buvo panaudotos ir kad jos panaudotos būtent ginčo objekto pagerinimui bei kokia konkrečiai šių paimtų kreditų suma panaudota (jei panaudota). Apie tai kur šie kreditai buvo panaudoti ir kokiais tikslais, į bylą duomenų ji nepateikė. Tai, kad jie buvo investuoti ar kaip kitaip panaudoti ginčo butui, įrodymų irgi nepateikta. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį itin nedaug dirbo, o kai dirbo, jos pajamos buvo gan menkos, tokio pobūdžio mažų sumų paskolos po kelis šimtus eurų, kurias vis kas kelis mėnesius skolinosi ieškovė ir skolinosi būtent tada, kai jau buvo bedarbė, yra vartojamojo pobūdžio kreditai asmeninėms reikmėms. Netgi sudėjus visas ieškovės pasiskolintas sumas gaunasi, kad ieškovė pasiskolino 3 754 Eur, bet ne 5 833,70 Eur, kaip kad nurodoma patikslintame ieškinyje. Be to, su ankstesniais procesiniais dokumentais atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad nemažą dalį šių kreditų už ieškovę grąžino atsakovas. Todėl ieškovė niekaip nepagrindžia bei neįrodo konkrečios jos tariamų pagerinimų į butą apimties. Dėl uzufrukto į ginčo butą nustatymo – alternatyviu reikalavimu ieškovė teismo prašo nustatyti uzufruktą bei pripažinti jai ir nepilnametei dukrai teisę naudotis atsakovui priklausančiu butu iki dukros pilnametystės. Toks ieškovės reikalavimas, visiškai nepagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, prašantis uzufrukto privalo įrodyti, jog nėra galimybės kitu būdu užtikrinti vaiko teisę į būstą, kaip tik suvaržant kito asmens nuosavybės teisę, nustatant uzufruktą. Pažymėtina, jog ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė ir jokiais argumentais prašymo dėl uzufrukto nustatymo nepagrindė, apsiribodama tik formaliu prašymu nustatyti uzufruktą. Ieškovė yra darbingo amžiaus, gaunanti išlaikymą vaikui, jos darbingumas nėra apribotas, objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų dirbti, nėra. Būtent tokių aplinkybių kontekste, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad uzufrukto nustatymas yra neproporcingas kito asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, nes vaiko teisę į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, socialinis būstas, kito būsto nuoma, panauda). Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Kaip jau minėta, atsakovas dar praeitą vasarą siūlė ieškovei savo pagalbą išsinuomojant butą, kuriame ji galėtų gyventi su dukra, tačiau ieškovė bet kokias atsakovo pastangas ignoruoja. Taigi, šiuo atveju uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo (atsakovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Pažymėtina, jog 2023 m. gegužės 24 d. savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, kreditorius AB SEB bankas aiškiai ir vienareikšmiškai pažymėjo, kad kategoriškai nesutinka su uzufrukto ginčo butui nustatymui – kreditorius pažymėjo, kad tai neabejotinai pažeidžia jo interesus bei jog uzufrukto nustatymas į įkeistą turtą prilyginamas prievolės modifikavimui, kuriam kreditorius prieštarauja.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad AB SEB bankas ir atsakovas 2006 m. kovo 21 d. sudarė būsto kredito sutartį Nr. 0650618010116-40 (toliau – Kredito sutartis), negrąžinto kredito likutis 2023 m. gegužės 23 d. yra 3315,38 Eur, grąžinimo termino pabaiga – 2036 m. kovo 21 d. Ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Kredito sutarties vykdymo užtikrinimui su atsakovu yra sudaryta hipotekos sutartis, kuria įkeistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia 2 alternatyvius reikalavimus. Pirmasis alternatyvus reikalavimas apima reikalavimą pripažinti Bankui įkeistą butą daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe (po ½ dalį). Antrasis alternatyvus reikalavimas apima reikalavimą dėl uzufrukto į butą nustatymą iki šalių dukters pilnametystės. Bankas su aukščiau nurodytais reikalavimais nesutinka. Butas yra įkeistas AB SEB bankui, siekiant užtikrinti atsakovo prievolės pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos institutas visų pirma yra skirtas kreditoriaus interesų apsaugai. Specialiosios proceso teisės (ypatingosios teisenos) normos įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje, nukreiptos į efektyvią ir greitą galimybę supaprastina proceso tvarka gauti išieškojimą iš įkeisto turto turint prioritetą prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog galiojantis teisinis reguliavimas numato ir kitas teises naudotis įkeistu turtu kreditoriui, kaip pavyzdžiui, CK 4.192 straipsnio 7 dalyje tvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė į įkeisto turto administravimą (naudotis administruojamu turtu pagal jo paskirtį, gauti iš jo pajamas). Atsakovas, kaip buto savininkas, sudarydamas susitarimą dėl hipotekos įsipareigojo be AB SEB banko sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neapriboti bei neapsunkinti savo nuosavybės teisių į butą. AB SEB bankas, sudarydamas Hipotekos sutartį, butą vertino kaip patikimą užstatą, garantuojantį Kredito sutartimi prisiimtos prievolės įvykdymą, neturintį jokių apsunkinimų priverstinio skolos išieškojimo atveju. Turto teisinis statusas, jokių valdymo ir disponavimo apribojimų jam nebuvimas AB SEB bankui sudarė esminę reikšmę priimant sprendimą dėl kredito dydžio ir jo suteikimo atsakovui. Bankas, atsižvelgdamas į tai, nesutinka su buto (dalies ar viso) pripažinimo ieškovės nuosavybe, nes su ieškove Bankas jokių teisinių santykių neturi, todėl nepageidauja svetimo daikto hipotekos. Bankas taip pat nesutinka su uzufrukto nustatymu butui. Uzufrukto nustatymas turtui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus, nes buto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise (nustatant uzufruktą nepilnamečio asmens naudai) neabejotinai sumažintų buto likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą. Bankas sutinka su atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstyta pozicija, kad esant priverstiniam skolos išieškojimui gali kilti bankui neigiamų padarinių, nes galios draudimas parduoti iš varžytynių vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą užtikrinant skolos grąžinimą. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Be to, sutarties šalys yra įpareigotos atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Uzufrukto nustatymas į įkeistą turtą prilyginamas prievolės modifikavimui, kadangi nustačius uzufruktą į įkeistą turtą iš esmės pakeičiama kredito davėjo kreditavimo sandoriu prisiimta rizika be kreditoriaus sutikimo. Uzufruktas, kaip daiktinė teisė, savo teisine prigimtimi yra nesuderinamas su jau egzistuojančia hipotekos daiktine teise turtui, o jo nustatymas įkeistam turtui paneigtų hipotekos instituto esmę ir pažeistų AB SEB banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius. Nustačius uzufruktą į įkeistą turtą aptarta teise į įkeisto turto administravimą taptų nerealizuojama apskritai, nes teisė naudotis daiktu ir gauti iš jo pajamas yra garantuojama uzufruktoriui (CK 4.143 straipsnio 1 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą, kelias patikslintas išvadas, kuriose nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką A. P., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasėje. Vaiko teisių pažeidimai Skyriuje niekada nebuvo registruoti, atvejo vadyba šeimai netaikoma. 2023 m . vasario 24 d. buvo apsilankyta ieškovės šeimoje. Ieškovė su dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butą sudaro 2 kambariai, virtuvė ir vonios kambarys. 1 kambarys yra skirtas nepilnametei A., kuriame yra visi tokio amžiaus vaiko poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys. Bute nėra pilnai atlikti remonto darbai. Ieškovė nurodė, kad mediacija jai su atsakovu nepavyko, nurodė, kad siūlė įvairius variantus atsakovui, tačiau jis nesutiko. Ieškovei išėjus į kitą kambarį buvo bendrauta su nepilnamete A. Nepilnametė buvo labai sutrikusi, sėdėjo nuleidusi galvą, nenorėjo akių kontakto, jautėsi, kad mergaitė išgyvena, nenori kalbėti apie tėtį, apie močiutę iš tėčio pusės, graudinosi, nurodė, kad su tėčiu susiskambina, susirašo SMS žinutėmis, tėtis buvo atvykęs aplankyti, davė 10 Eur, kai tėtis išėjo atskirai gyventi su juo susitinka rečiau. A. nori čia gyventi, nori dažniau susitikti su tėčiu. Visą pokalbį mergaitė sėdėjo nuleidusi galvą, graudinosi. 2023 m. vasario 28 d. buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena jo seseriai O. A. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su savo mama, nurodė, kad anksčiau buvo suradęs ieškovei butą ir siūlė sumokėti depozitą, bet ieškovė su jo pasiūlymu išsikelti, nesutiko. Atsakovas nurodo, kad kiek įmanoma, jis rūpinasi savo dukra, praveda išlaikymą, apiperka dukrą esant poreikiui, supranta, kad jam gyvenant (duomenys neskelbtini), rečiau pavyksta susitikti su dukra dėl to, kad jis neturi automobilio. Atsakovas nurodo, kad nors su dukra susitinka rečiau, bet nuolat palaiko ryšį SMS žinutėmis, atsakovas žino savo pareigą, nuolat domisi dukra, jos pasiekimais ir visokeriopai stengiasi ir ateityje stengsis jai padėti. Atsakovas palaiko savo priešieškinį. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais apie augančios dukros poreikių apimtį, kad šalių paauglei dukrai yra reikalingos įvairios priemonės ugdymui, taip pat reikalinga nuolat atnaujinti aprangą, avalynę. A. jau yra beveik 13 metų amžiaus, mergaitei reikalingos higienos priemonės, įvairūs vitaminai, reikalingi akiniai. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – tarp šalių šiuo metu ginčo nėra. A. išreiškia norą gyventi su mama jos gyvenamojoje vietoje, atsakovas tam neprieštarauja. Dėl priešieškinio reikalavimo iškeldinti ieškovę ir dukrą su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos – siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą. Atsižvelgiant į nepilnametės A. P. interesus, Skyrius daro išvadą, kad jos gyvenamąją vietą nustačius su mama T. U. jos gyvenamojoje vietoje, vaiko interesai nebūtų pažeisti, nes nepilnametė A. jau yra tokio amžiaus, kad ir pati gali išreikšti savo norą, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi. Dėl priešieškinio reikalavimo iškeldinti ieškovę ir dukrą su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos Skyrius daro išvadą, jog šalys privalo teismui pateikti įrodymus, kad teismas galėtų objektyviai įvertinti ir nustatyti ar ieškovės ir jos nepilnametės dukros iškeldinimas iš šio buto atitinka geriausius vaiko interesus, kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio režimo, vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų suteikta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi teisinės reikšmės. 2023 m. lapkričio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mergaitė išgyvena tėvų konfliktą, nebenori bendrauti su tėvu, taip vystosi kito iš tėvų atstūmimas, pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais vienodai. 2023 m. lapkričio 20 d. Skyrius inicijavo galimą vaiko teisių pažeidimą. 2023 m. lapkričio 24 d. buvo vertinama Vaiko situacija dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Skyriaus specialistės lankėsi nepilnametės A. P. namuose. Lankymosi metu A. buvo namuose, sakė, kad be mamos nekalbės, vėliau paklausė, kokiu tikslu ji turi kalbėti su Skyriaus specialistėmis. Paaiškinus, jog domina jos santykiai ir bendravimas su tėčiu, kuris negyvena kartu, nepilnametė atsakė, kad tėvas nebegyvena kartu su ja ir mama, tai su juo bendrauja labai mažai. Sakė, kad su tėvu matėsi labai seniai, paklausus, kada tai buvo senai, atsakė, kad maždaug prieš mėnesį. Pasidomėjus ar tėtis jai rašo SMS žinutes, A. atsakė, kad rašo ir jie taip susirašo. Paklausus, kada ji buvo pas tėtį nuvykusi į svečius, A. atsakė, kad seniau, kai mama buvo nuvežusi. Tėtis jos neparsiveža, nes nevairuoja. Ji žino, kad tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Pasidomėjus A. nuomonės dėl bendravimo su tėčiu, A. atsakė, kad nepakanka tokio bendravimo, norėtų dažniau bendrauti ir susitikti su tėčiu. Tai sakydama, mergaitė graudinosi. Papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 7 klasėje, būrelių nelanko, džiaugiasi, kad arti mokykla, ją mato per buto langus. Paklausus, ar A. lankosi pas psichologus, mergaitė atsakė, kad jai nereikia psichologo. Vertinant vaiko situaciją buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, t. y. pažeista vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Nuo 2023 m. lapkričio 27 d. šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo – teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Aptariamuoju atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, kad nepilnametis vaikas galėtų pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais vienodai. Skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, daro išvadą, kad, siekiant užtikrinti maksimalų nepilnametės bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, tėvai privalo kooperuotis, bendradarbiauti vardan dukros intereso palaikyti pilnavertišką ryšį su abiem tėvais vienodai, todėl ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Ieškovė teismo posėdžio metu savo patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papasakojo, kad su atsakovu susipažino 2006 m. rudenį. Ji mokėsi Šiauliuose, gyveno bendrabutyje, todėl į Joniškį pradėjo atvažiuoti ir pasilikti lapkričio, gruodžio mėnesiais. Bendrabutyje buvo retas svečias, nes pasibaigus pamokoms, važiuodavo į Joniškį pas atsakovą. Kai ji su atsakovu pradėjo gyventi bute, buvo tik lova, televizorius ir stalas, virtuvėje buvo senos, atsakovo mamos atiduotos spintelės, šaldytuvas, dujinė ir stalas. Virtuvėje nebuvo kriauklės, todėl indus plaudavo vonioje. Pirmas jų pirkinys buvo skalbimo mašina, antras pirkinys – spintelė su kriaukle. Vėliau nusipirko padėvėtus svetainės baldus. 2007 m. lapkričio mėn. buvo jos senelio gimtadienis, kuriame ji buvo kartu su atsakovu, 2007 m. susipažino su atsakovo tėvais, seserimis. 2007 m. rugpjūčio mėn. ji dalyvavo atsakovo mamos giminių susitikime, atsakovas nedalyvavo, nes dirbo, bet ją dalyvauti įkalbėjo atsakovo mama. Mokesčius apskaičiuodavo ir juos ji mokėdavo iš bendrų pinigų. Svetainėje nebuvo durų, ji jas nupirko iš parduotuvės „Virčiuvis“, važiavo kartu su savo tėčiu ir atsakovo mama. 2008 m. pavasarį, kartu su atsakovu tapo krikšto tėvais. 2008-2009 m. atsakovas neteko darbo ir susidarė skolos už butą. Juos finansiškai paremdavo jos tėvai, duodavo pinigų, mėsos, daržovių, būdavo, kad jos tėvai sumokėdavo ir mokesčius. Lygiai taip pat jiems padėdavo ir atsakovo tėvai. 2009 m. ji pradėjo lauktis, atsakovas priregistravo ją savo bute. Ji tvarkė dokumentus buto kompensacijai ir kitoms lengvatoms. Nuo pat gyvenimo pradžios su atsakovu, viskas buvo bendra. Balandį išklijavo tapetais kambarį, tą patį balandį jiems gimė dukra. Gimus dukrai gavo vaiko gimimo išmoką iš savivaldybės, už gautus pinigus ji nusipirko mikrobangų krosnelę, dujinę ir šaldytuvą. Visus šiuos daiktus pirko jau padėvėtus. Tais pačiais metais pirko ir spintą, kažkiek pinigų davė ir atsakovo mama. Jie gyveno kukliai. Jos senelis jai davė 500 Lt, už kuriuos mokėjo mokesčius, pirko tai, kas buvo reikalinga namams. Jos tėvai apmokėjo jų dukros krikštynų išlaidas, 2012 m. jie lizingu nupirko lovą, kuri kainavo 1 000 Lt. 2013 m. vasarį ji pradėjo mokytis pardavėjos profesijos per Užimtumo tarnybą, pradėjo gauti stipendiją ir kelionpinigius. Pagerėjo jų šeimos finansinė padėtis, pasidarė kuklų remontą, išsitapetavo kambarį. Pabaigus mokslus, darbo iš karto negavo, pavyko įsidarbinti tik 2014 m. liepos mėn. Už pirmą gautą darbo užmokestį, ji nusipirko televizorių. Buvo nusipirkę lizingu naują šaldytuvą. 2020 m. nusprendė bute daryti remontą, nes butas buvo labai baisus. Ji nusipirko tapetus, gavusi pinigus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, pirko 9 rulonus, kurių vienas kainavo 17 Eur. 2021 m. prasidėjo remontas, užsisakė lubas, kurias įmontavo gegužės mėn., elektrą išvedžiojo jos surastas elektrikas. Gegužės 26 d. brolis su drauge sudėjo grindis. Gegužės 21 d. atsakovas surinko spintą, kurią ji buvo užsisakiusi metų pradžioje. Planavo 2023 m. pradėti daryti remontą, todėl prie to pačio išsilupo ir koridorių, kad galėtų per vieną kartą išvežti visas šiukšles. Iširus jos ir atsakovo santykiams, 2022 m. balandžio 2 d. atsakovas išvažiavo pas mamą ir nuo tada ieškovė su dukra gyvena dviese. Nuo to laiko atsakovas dukra nelabai rūpinasi, tik kartais atvažiuoja su ja pabūti. Nors ji sakė, kad gyvatuką reikia jau seniai pakeisti, tačiau atsakovas jį pakeitė tik liepos 7 d. Vėliau UAB „Joniškio butų ūkis“ pakeitė ir radiatorių, už šiuos darbus apmokėjo atsakovas. Atsakovo ir jos gaunamos pajamos (darbo užmokesčiai, socialinės pašalpos, stipendijos) visada buvo bendri jų pinigai, jie visada naudojosi vienas kito mokėjimo kortelėmis. Ji prisijungdavo prie atsakovo internetinės bankininkystės, darydavo mokėjimus ir pan. Kai ji pirmą kartą pamatė butą ir kaip jis atrodo šiandien, yra labai didelis skirtumas, nes tada butas buvo tuščias. Butas yra pasikeitęs ženkliai, bute yra atsiradę baldų. Remonto prasme – yra sutvarkytas dukros kambarys, pakeistos kambario grindys (sudėtas parketas), ištapetuotos sienos, sudėtos lubos, nupirkta spinta, lova, televizorius, stovi atsakovo sesers atiduotas stalas, pakeistas kambario langas, pakeistos durys. Kai ji atėjo gyventi į butą, jame buvo pakeistas tik svetainėje esantis langas ir balkono durys, vėliau buvo pakeisti visi buto langai. Svetainėje gal 2013-2014 m. buvo padarytas paprastas remontas – ištapetuotos sienos, vėliau šiame kambaryje buvo įmontuotos įtempiamos lubos, vėliau buvo sudėtas parketas. Ji surašydavo visus buto mokesčius ir apskaičiuodavo, o apmokėdavo tas, kas turėdavo pinigų. Dažniausiai mokesčius sumokėti eidavo ji, atsakovas tai darė labai retai. Iki 2009 m. ji mokinosi, nedirbo, gaudavo stipendiją ir pragyvenimui pinigų duodavo jos tėvai. Nuo 2006 m. iki 2014 m. ji nedirbo, gaudavo socialines pašalpas. Prie buto įsigijimo ji neprisidėjo, nes paskolą savo vardu paėmė atsakovas. Ji neturi įrodymų, kad būtų sumokėjusi bent vieną kredito įmoką, nes kreditas buvo imtas atsakovo vardu ir pinigai buvo nurašomi nuo atsakovo sąskaitos. Ji į buto pagerinimą, remontus investavo 5 838,70 Eur, tai patvirtina pateikti išrašai iš jos banko sąskaitos, kad buvo imamos paskolos. Jos paimtos paskolos buvo investuotos į jos šeimos gyvenimo pagerinimą, ji neturi dokumentų, kurie galėtų patvirtinti, kur konkrečiai tie pinigai buvo išleisti. Iš viso buto buvo sutvarkyti du kambariai. Ji neturi rašytinių įrodymų, kad jos paimtus kreditus/paskolas padengė būtent ji, o ne atsakovas. Nuo to laiko, kai atsakovas išsikraustė iš buto, kredito įmokas moka atsakovas. Atsakovas dukrai išlaikymą teikia įvairiai, po 200 Eur, po 150 Eur, už 2023 m. liepos mėnesį pervedė 275 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį pervedė 100 Eur, kad suruošti dukrą į mokyklą. Išlaikymo įsiskolinimą ji paskaičiavo nuo tada, kai atsakovas nebegyvena kartu, t. y. nuo 2022 m. balandžio 2 d. O pagal II variantą – jeigu atsakovas nepripažins, kad jie vedė bendrą ūkį, tai reiškia, kad tris metus ji vaiką išlaikė viena pati. Kai gimė dukra ir ji dar nedirbo, ji gaudavo socialinę pašalpą, vaiko pinigus. Ji butą pirmą kartą pamatė 2006 m. rudenį, koks mėnuo buvo, ji neprisimena.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, savo pareikštą priešieškinį palaikė visa apimtimi. 2006 m. gruodžio mėn. jis dar bendravo su ankstesne drauge, kurios vardas yra Eglė, į bylą yra pateikęs susirašinėjimą. Su ieškove pradėjo bendrauti maždaug nuo 2007 m. vasaros. Dėl buto pagerinimo – tai pagerintas yra tik vienas kambarys, baldai yra nupirkti jo vardu, paėmus paskolą. Parketas yra pirktas jo, prie bylos yra prisegti tai patvirtinantys čekiai. Sutinka, kad tapetai gal ir buvo pirkti ieškovės. Jis ilgai dirbdavo, todėl nežino, ar iš jos, ar iš jo pinigų buvo perkami daiktai remontui. Jo gaunamas darbo užmokestis buvo skiriamas mokesčių sumokėjimui, paskolų padengimui, likutis buvo skiriamas pragyvenimui, o ieškovės gaunamos pajamos skiriamos mokesčiams. Jo pinigai buvo skiriami jo asmeniniams lizingams, buto paskolai. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl išlaikymo dukrai priteisimo po 275 Eur kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d., jis taip pat sutinka. Dėl išlaikymo įsiskolinimo – nesutinka, nes jis dukrai išlaikymą teikė, pravedinėjo pinigus į ieškovės sąskaitą. Kaip jis suprato, kiek pinigų reikia dukros išlaikymui, tiek jis ir pravedinėjo. Be to, dar mokėjo ir mokesčius už butą. Dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe – nesutinka. Nesutinka su ieškovės I varianto reikalavimu, pažymėtu 5 punkte. Dėl II varianto – sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka su išlaikymo priteisimu, nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Nesutinka su uzufrukto nustatymu į butą. Jis savo priešieškiniu prašo iškeldinti ieškovę su dukra iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jis siūlė ieškovei nuomotis butą, bet ieškovė į jo siūlymą nesureagavo, jis siūlė ieškovei sumokėti net nuomojamo buto depozitą. Jis dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, šaltkalviu. Jo gaunamas darbo uždarbis yra apie 1 000 Eur per mėnesį. Su dukra bendrauja, kiek leidžia galimybės. Su ieškove kartu apsigyveno ir pradėjo vesti bendrą buitį nuo 2009 m. Jis butą įsigijo iš paimto iš banko kredito, kurį dengia jis pats. Buto remontas nebuvo atliekamas, tiesiog buvo atliekami buto pagerinimo darbai. Buvo atliktas ne kapitalinis, o tik kosmetinis buto remontas. Jis daug dirbo, būdavo darbe, todėl nežino, iš kieno pinigų, t. y. jo ar ieškovės, buvo perkami tapetai ir pan. Ieškovė savo pinigais prisidėjo prie vieno kambario kosmetinio remonto, ieškovė nupirko tapetus. Jis statybose nieko nenusimano, todėl ieškovės brolis pagelbėjo darbu. Tuo laikotarpiu, kai ieškovė niekur nedirbo, jų šeima pragyveno iš jo gaunamo darbo užmokesčio ir ieškovės gaunamos lyg bedarbio pašalpos. Buvo laiko tarpas, kai jis apie 1-2 mėnesius nedirbo. Niekada nebuvo momento, kai jis neišlaikė savo dukros. Jis siūlė ieškovei padėti jai susirasti ir išsinuomoti butą, padėti jai susimokėti depozitą, tačiau ieškovė su juo nebendravo. Jis daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi. Gyvena sesės name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama, nes neturi kur gyventi, nors turi butą. Gyvena su mama dviejuose kambariuose, nei jį, nei jo mamą tokia situacija netenkina, nes kiekvienas nori privatumo. Gyvenamasis namas priklauso jo seseriai, kuri sutinka, kad jis laikinai gyventų minėtame name. Butas dar yra įkeistas bankui, bankui jis reguliariai moka paimtą kreditą. Jei jis paliktų butą ieškovei su dukra, jis neturėtų jokių finansinių galimybių pasiimti paskolą ir nusipirkti kitą butą. Jo ankstesnė draugė su juo gyveno ginčo bute nuo 2006 m. pradžios iki gruodžio mėn. Ieškovė bute pirmą kartą apsilankė 2007 m. sausį ar vasarį, gal 2007 m. viduryje. D. V. jis pažįsta, ji buvo ieškovės grupiokė, ji lankydavosi bute, tai buvo tuo metu, kai jis su ieškove pradėjo turėti artimesnius santykius. Mokydamasi Šiauliuose, ieškovė gyveno bendrabutyje, savaitgalius leisdavo bute, tuo metu jie bendrai su ieškove rūpindavosi buitimi – plaudavo grindis, indus ir pan. Kai ieškovė pradėjo lauktis, jis jos gyvenamąją vietą deklaravo savo bute, tai buvo maždaug 2009 m. Kai jie su ieškove pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą buitį, jie su ieškove nesitarė, kaip kiekvienas prisidės prie bendro turto išlaikymo, gerinimo. Tiek ieškovės, tiek jo tėvai padėdavo jiems finansiškai, susimokant komunalinius mokesčius, taip pat padėdavo maistu. Jiems su ieškove gyvenant kartu, komunalinių mokesčių klausimus (deklaravimą, knygelių pildymą, mokesčių sumokėjimą) tvarkydavo ieškovė. Kai jų šeimos pajamos buvo mažos, jų šeima gaudavo lengvatas ir kompensacijas. Klausimus dėl kompensacijų, lengvatų gavimo tvarkydavo ieškovė, nes ji būdavo namuose ir turėdavo tam laiko, o jis dirbdavo. Ieškovė kreipėsi į UAB „Joniškio energija“ dėl susidariusios skolos išdėstymo, ši skola galėjo būti padengta ieškovės mamos duotais pinigais. Taip, jis 2023 m. liepos ar rugpjūčio mėn. kreipėsi į UAB „Joniškio butų ūkis“, kad jam atskirai išrašytų sąskaitą už bute atliktus darbus. Jis yra buto savininkas, todėl jis nesutiko, kad šias išlaidas apmokėtų ieškovė. Jam gyvenant bute su ieškove, bute buvo atliekami tam tikri remonto darbai. Prie šių darbų atlikimo ieškovė yra prisidėjusi tam tikra pinigų suma bei savo darbu. Ieškovė jam buvo draugė, vaiko mama, jie buvo šeima. Jis su ieškove, kaip šeima, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2009 m. iki 2022 m. balandžio 2 d. dažniausiai visi mokėjimai už mokesčius, reikalingų daiktų pirkimas dukrai ir pan., vykdavo iš jo sąskaitos, tik pritrūkus pinigų buvo naudojami ieškovės pinigai, tačiau pagrindas buvo jo alga. Bute yra suremontuoti du kambariai, o vonia, koridorius nėra suremontuoti dėl finansinių priežasčių. Jam yra žinoma apie ieškovės imamus kreditus, jie kartu nesitardavo, kur tie pinigai bus išleisti, jam nėra žinoma, kur tie pinigai buvo išleisti, bet tikisi, kad buičiai, šeimos poreikių tenkinimui. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Dabar, įsigilinęs į viską, sutinka dukros išlaikymui kas mėnesį skirti po 275 Eur.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą bei patikslintas išvadas. Papildomai nurodė, kad šalių dukra yra uždara mergaitė, verksminga, pergyvena dėl tėvų konflikto. Vaiko emocinė būsena yra kažkiek sutrikusi.

Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jos dukra. Atsakovą pažįsta daug metų, nuo to laiko, kai jos dukra mokėsi pirmame kurse. Ji atsakovą laikė kaip sūnų, o dukrai jis buvo vyras. Ji yra buvusi bute, kuriame gyveno ieškovė su atsakovu. Kai pirmą kartą lankėsi bute, anūkė dar nebuvo gimusi. Jos manymu butas, nuo to karto, kai ji jame apsilankė pirmą kartą ir dabar, yra labai pasikeitęs. Yra sudėtos lubos, naujai pertapetuotos sienos, tik virtuvė ir koridorius nesutvarkyti. Ji mano, kad abu (ieškovė ir atsakovas) pirko viską remontams, ji nežino, kuris asmeniškai pirko. Ji yra teikusi ieškovei ir atsakovui paramą, buvo pardavusi žemę, tai buvo padariusi tris kartus, ir visada visiems duodavo po lygiai. Ji gyvena ūkiškai, todėl ieškovei padėdavo ne tik pinigais, bet įdėdavo ir grietinės, ir pieno, ir sūrio padarydavo, ir kiaulės skerdienos įdėdavo. Remdavo dukrą savo nuožiūra. Ji žino, kad ir atsakovo mama padėdavo, tiek maistu, tiek pinigais. Artimai su atsakovu ieškovė pradėjo bendrauti tada, kai jau mokinosi Šiauliuose. Ji žino, kad atsakovas nelabai nori bendrauti su dukra, jos anūke, jai taip sakė anūkė. Jai žinoma, kad kai dukra dirbo, ji turėdavo pajamų, kai dukra mokėsi, ją rėmė jie, t. y. tėvai, o vėliau atsakovas. Studijų metais per vasaros atostogas ieškovė dirbdavo – ravėdavo burokus, už gautus pinigus planavo nusipirkti drabužių, skalbimo mašiną, šaldytuvą. Jai žinoma, kad kai ieškovė su atsakovu pradėjo bendrauti, atsakovas jau buvo pasiėmęs paskolą buto įsigijimui. Ji manė, kad ieškovė studijų metais gyveno bendrabutyje, savaitgaliais grįžinėdavo, vieną savaitgalį pas juos grįždavo, o kitą – pas atsakovą. Kai dukra laukėsi anūkės, jie jai padėdavo, išlaikydavo ieškovę ir atsakovas, kuris visada dirbo. Dėl buto remonto – ji žino, kad sudėjo pakabinamas lubas, ištapetavo sienas, elektros instaliaciją persivedžiojo. Nežino, per kiek laiko buvo sutvarkyti tie du kambariai, gal per du mėnesius. Ieškovei ir atsakovui buvo finansiškai sunku pasidaryti buto remontą. Nežino, iš kieno lėšų buvo darytas remontas. Ji tris kartus pardavė žemę, pirmu kartu (gal 2009 m.) davė 1 000 Lt, antru kartu (2013 m.) taip pat 1 000 Lt, o trečiu kartu (2015 m.) 500 Eur, be to, papildomai dar yra davusi, tačiau neprisimena kiek ir kada. Pinigus davė bendram gyvenimui, nes jie lyg turėjo skolų už šildymą.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove yra pažįstamos gana nemažą laiką, susipažino (duomenys neskelbtini), buvo kambariokės nuo 2006 m. O atsakovas pas jas atvažiuodavo nuo 2006 m. galo. Savaitgaliais ji išvažiuodavo į namus, o ieškovė pas atsakovą. 2007 m. ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu, ji juos kartais savaitgaliais aplankydavo. Nuo to laiko, kai ji butą pamatė pirmą kartą ir kaip jis atrodo dabar, tai bute yra gana dideli pasikeitimai. Ji pirmą kartą bute lankėsi 2007 m. pradžioje, jautėsi, kad bute trūksta vyriškos rankos, lempa kabėjo vos ne ant plauko, buvo iškritusios rozetės, trūko kosmetinio remonto. Vėliau atvykus į butą, jau buvo ir tapetai, ir sutvarkytos rozetės. Prieš gimstant šalių dukrai, bute jau buvo gražu, buvo gražiai sutvarkyta. Dabar butas atrodo super, neskaitant koridoriaus, virtuvės ir vonios. Teiravosi ieškovės, kaip ji sugebėjo taip greitai ir gražiai įsirengti – ir įtempiamos lubos, ir spinta, ir vaiko kambarys, ir stalas. Ieškovė atsakė, kad mama padėjo, brolis su žmona padėjo, atsakovas nebuvo paminėtas. Apie remontus, lėšas remontui žino tik iš ieškovės lūpų. Studijų laikais ieškovė nedirbo. Ieškovė įsidarbino 2021 ar 2022 m., dirbo „G.“. Ji nežino, iš kieno lėšų buvo daromas remontas.

Liudytoja O. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jos brolis, o ieškovė buvo brolio draugė. Šiuo metu ryšys su ieškove yra nutrūkęs, socialiniuose tinkluose ji yra užblokuota. Ji ieškovę pirmą kartą pamatė Šiauliuose 2008 m. pradžioje, ją buvo atsivežęs brolis. Atsakovas dirbo Joniškyje, tuo metu bute nuomojosi vieną kambarį. Atsakovo pajamos buvo geros, tuo metu ir paskolas buvo lengviau gauti. Ji su vyru su SEB banko atstovu sutarė dėl paskolos atsakovui suteikimo, buto įsigijimo sąlygų, atsakovas surinko visus reikiamus dokumentus ir prasidėjo buto paieškų bei įsigijimo procesas. Tuo metu atsakovas su ieškove nebuvo pažįstamas. Atsakovui butą padėjo išsirinkti mama, nes brolis daug ir sunkiai dirbo. Kol ieškovė mokinosi, 2008 m. jie su atsakovu draugavo, susitikinėdavo Šiauliuose, atvažinėdavo savaitgaliais. O kai ieškovė baigė mokyklą, ji jau atsikraustė gyventi pas atsakovą. Ieškovė norėjo pakrikštyti savo brolio dukrytę, tvarkytis dokumentus dėl įvaikinimo, tačiau jie nesutiko, nes tai buvo tik jų draugystės pradžia. Ieškovė į atsakovo butą atsikraustė 2009 m., jai baigus mokyklą. Ieškovė tiesiai po mokslų, autobusu atvažiavo pas jos mamą į kaimą, nes neturėjo buto raktų. Jai žinoma, kad buto įsigijimui paimtą kreditą dengė atsakovas, ieškovė nėra sumokėjusi nei vienos kredito įmokos. Kai ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi, tai pagrindinis pajamų šaltinis buvo atsakovo darbo užmokestis, nes jis dirbo, visas pragyvenimas buvo iš atsakovo pajamų. Kiek jai žinoma, iki 2014 m. ieškovė niekur nedirbo. Jai nėra žinoma, kad tuo metu ieškovė kažkaip prisidėjo prie šeimos biudžeto. Bute buvo padarytas kosmetinis remontas. Pirmąjį remontą padarė jos mama, kai ieškovė su dukryte po gimdymo gulėjo ligoninėje. Tai jos mama pati vaikų kambarį ištapetavo, išdažė duris. O vėliau taip pat buvo atliekami kosmetiniai darbai – dviejų kambarių ištapetavimai, grindų paklojimas. Ji padėjo bute pasikeisti du langus, už kuriuos dalimis sumokėjo brolis, kiti langai ir durys jau buvo pakeisti iš anksčiau, t. y. prieš ieškovę. Ji dirba langų įmonėje, todėl padėjo pasirašyti sutartį dėl likusių dviejų langų pakeitimo. Visos pagrindinės pajamos buvo atsakovo, todėl teigti, kad kažką remontams pirko ieškovė, ji negali. Iki 2014 m., kai ieškovė nedirbo, ji gavo vaiko pinigus, todėl viską išlaikė atsakovas. Dar reikia nepamiršti, kad ieškovė pinigus siųsdavo ir savo broliui į įkalinimo įstaigą. Vėliau ji sužinojo apie ieškovės imtus kreditus, žino, kad juos padengė atsakovas. Ieškovė kreditus ėmė sau, maistui. Atsakovas kartu su mama šiuo metu gyvena jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Name yra du kambariai ir su virtuve sujungta svetainė, apie 60 m², namas dar nėra pabaigtas pilnai remontuoti. Viename kambaryje gyvena atsakovas, kitame – mama. Tokia situacija jos netenkina. Ji su šeima kiekvieną savaitgalį grįžta, todėl reikia žiūrėti, skaičiuotis, kas kur guls ir pan. Mamai po tėvuko mirties yra pašlijusi sveikata, ji buvo apsipratusi, kad gyvena viena ir dabar ji stengiasi, nori pamaitinti atsakovą, jį apskalbti, todėl jai susidaro nepatogumai. Butą pirmą kartą pamatė, kai brolis jį nusipirko ir išsikraustė senieji savininkai. Butas nebuvo apstatytas, buvo lova miegamajame, žurnalinis staliukas, spintelė, tų daiktų nebuvo labai daug. Iš mamos vežė virtuvinį komplektą, kuris bute yra iki šiol. Buto būklė nebuvo prasta, tačiau reikėjo remonto. Nedažnai ji lankėsi bute, pagrinde susitikdavo pas mamą. Atsakovui pradėjus gyventi su ieškove, pas juos bute ji lankėsi gal vieną kartą į mėnesį, ar vieną kartą į du mėnesius, per šventes, nedažnai. Iš pradžių butas tikrai niekuo nesikeitė, pirmas remontas viename kambaryje buvo atliktas po šalių dukters gimimo. Vėliau kosmetinis remontas, tapetavimas buvo atliktas gal 2014 m. Lubos kambariuose buvo tvarkomos pačiu paskutiniu laiku. Sienos buvo tapetuotos porą kartų. Paskutiniu metu buvo keistos grindys, bet ne visur. Buto vidinės durys buvo keistos vieną sykį, bet taip pat ne visos. 2018 m., kai ieškovė trečią kartą buvo palikusi brolį, ji važiavo kartu su atsakovu į Šiaulius ir parvežė minkštą kampą, kurį atsakovas įsigijo lizingu. Vėliau buvo pastatyta spinta. Jie taip pat atvežė dėvėtą rašomąjį stalą. Vieną kartą ieškovė dalyvavo jos giminės susitikime Žagarėje, neprisimena kada jis vyko. Jos brolis buvo bedarbis, bet tai buvo labai trumpą laiką, gal 1-2 mėnesius. Jai susidarė toks įspūdis, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kiekvienas sau. Atsakovas duodavo pinigų mokesčiams, kad ieškovė juos sumokėtų. Ji bendraudavo su broliu. Mokesčius deklaruodavo, lapelius surašydavo, paskaičiuodavo sumas ieškovė, atsakovas duodavo pinigus ir ieškovė apmokėdavo. Ji tai žino, nes bendraudavo su broliu, tai yra sakiusi ir pati ieškovė. Jai yra žinoma, kad buvo įsiskolinimas už butą, jos mama važiavo pas antstolius kalbėtis, paskui brolis tą skolą padengė. Atsakovas buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Ieškovė ir atsakovas gyveno, kaip sugyventiniai.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnus, o ieškovė yra buvusi atsakovo draugė. Šiuo metu su ieškove santykių jokių nepalaiko, nes juos visus ieškovė užblokavo, užblokavo ir anūkė. 2006 m. atsakovas įsidarbino, nuomojosi kambarėlį pas močiutę. Kadangi atsakovo darbo užmokestis buvo ne mažas, todėl jie visi šeimoje pasitarė, kad atsakovui reikia nupirkti butą. Ji pagal skelbimą rado butą, kurį atsakovas, paėmęs iš banko kreditą, ir nusipirko. Ji pardavėjai sumokėjo 500 Lt užstatą. Kai tik senieji savininkai išsikraustė iš buto, atsakovas nusipirko lovą, šaldytuvą, stalą su keturiomis kėdėmis, iš jos buvo atvežtos virtuvinės spintelės, kurios iki šiol yra bute. Atsakovas buvo susipažinęs su mergaite Egle, su kuria išsiskyrė per Kalėdas. Su ieškove susipažino 2007 m. rudenį. Kartu pradėjo gyventi 2009 m., kai ieškovė kraustėsi iš bendrabučio. Ieškovė su visais daiktais atvažiavo pas ją, nes ieškovė raktų nuo sūnaus buto neturėjo. Ji labai artimai bendrauja su sūnumi. Kai ieškovė su atsakovu jau gyveno kartu, buto kreditą dengė atsakovas. Dėl komunalinių mokesčių – tai vasarą nebūdavo jokių problemų, nes sūnui vasarą buvo pats darbymetis ir jis tikrai daug uždirbdavo, bet jie nemokėjo pasitaupyti žiemai, todėl žiemą būdavo problemų, tekdavo ir jai pagelbėti, žino, kad ir ieškovės mama padėdavo. Dėl buto remonto – kai ieškovė pastojo ir išvažiavo į ligoninę, ji savo tapetais ištapetavo vaikų kambarį, nes tas kambarys nebuvo paruoštas, baltais dažais nudažė duris, sutvarkė vaikų kambarį, su dukra padėjo suruošti kraitelį anūkei. Nežino, ar ieškovė prisidėjo pinigais prie buto remonto. Žino, kad kai sūnus gaudavo atlyginimą, pirmiausia susimokėdavo mokesčius. Nežino, kad ieškovė būtų kažką konkrečiai pirkusi. Ieškovė, kai atvažiavo kartu gyventi su ieškovu, t. y. nuo 2009 m. niekur nedirbo iki tol, kol pradėjo lauktis, tada įstojo į Darbo biržą, ją išsiuntė mokintis. Kol ieškovė laukėsi ir kai pagimdė dukrą, šeimą išlaikė atsakovas, kiek galėjo padėdavo ir ji. Ieškovė tris kartus buvo išėjusi iš atsakovo. Ji norėjo, kad ieškovė susituoktų su atsakovu, tačiau jie patys to nenorėjo. Ieškovė visiems gyrėsi, kad atsakovą gali pliką ir basą palikti. Ji pati yra ligota, po vyro mirties nori gyventi ir būti viena, o dabar su ja turi gyventi atsakovas. Su sūnumi abu gyvena jos dukros name, dviejuose kambariuose, name remontas nepadarytas. Atsakovui reikia pačiam savo gyvenimą tvarkytis, gyventi. Dukros irgi tokia situacija netenkina. Sūnaus bute remontas buvo atliktas tik kosmetinis, ne kapitalinis. Nuo buto įsigijimo, per 17 metų, vonia nebuvo remontuota, taip pat neremontuota ir virtuvė. Nepamena, kada kitas remontas bute buvo daromas, gal 2020 ar 2021 m., buvo sutvarkytos lubos. Kai anūkė pradėjo eiti į mokyklą, 2017 m., buvo delfinais ištapetuotas jos kambarys. Yra Žagarėje buvęs giminės susitikimas, tačiau nepamena, kurie tai metai buvo. Pamena, kad atsakovas dirbo ir negalėjo dalyvauti, dalyvavo viena ieškovė. Jie važiavo kaip šeima. Tas giminių susitikimas galėjo būti po 2009 m., kai ieškovė atvyko su tašėmis iš bendrabučio pas ją, ir jau ieškovė su atsakovu gyveno kartu. Ji nepamena, ar tas giminių susitikimas buvo 2007 m. vasarą. Sūnui nusipirkus butą, ji jame lankydavosi labai dažnai. Kai atsakovas pradėjo gyventi su ieškove, ji pas juos lankydavosi retai – kartą du per mėnesį. Ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, butas keitėsi mažai, nes buvo daromi tik kosmetiniai remontai. Kapitalinį remontą ji supranta, kaip sienų išlyginimą, senų grindų išlupimą, cementavimą ir pan. Bute buvo sudėtas parketas. Ieškovei gyvenant su atsakovu bute buvo pakeisti du langai, jos dukra padėjo jiems pakeisti tuos langus. Bute buvo pervedžiota elektros instaliacija. Buto didžiajame kambaryje buvo sudėtos įtempiamos lubos, ar jos buvo sudėtos ir anūkės kambaryje – neprisimena. Buvo keičiamos buto vidinės durys. Visa tai buvo padaryta, kai atsakovas gyveno su ieškove. Jai žinoma, kad remonto darbus padėjo pasidaryti ieškovės brolis su žmona. Už butą nebuvo skolų, nes už jį buvo sąžiningai mokama. Važiavo pas antstolius aiškintis dėl skolų, lyg už elektrą, dabar gerai neprisimena. Kiek jai žinoma, nėra atsakovas turėjęs skolų už buto šildymą. Likusi dalis buto liko nesuremontuota, nes abu tokio noro neturėjo. Atsakovui jo dukra yra viskas, jis ir nuvažiuoja, ir nuperka ką reikia, ir pinigų duoda. Anūkė retai pas juos atvažiuoja. Bandė tartis su ieškove, kad baigti taikiai šią bylą, buvo ir butą nuomai suradę, siūlė sumokėti depozitą, siūlė pinigų, bet ieškovė kategoriškai nesutiko.

Liudytoja R. G.-D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra kaimynė, kartu mokosi jų vaikai, o atsakovas yra buvęs kaimynas. Ieškovę pažįsta nuo tada, kai vaikai pradėjo kartu eiti į darželį. Jai yra tekę lankytis bute, kai šalys dar gyveno kartu, kada tai buvo pasakyti negali, nes neprisimena, bet jau gimus vaikams. Matė, kad bute buvo daromi remontai ir pačios šalys tai sakė. Matė, kad buvo tvarkomos sienos, lubos, durys. Ji suprato, kad ieškovė ir atsakovas vienas kitam yra šeima. Ji senai bebuvo bute, todėl negali atsakyti, ar butas yra iki galo suremontuotas, sutvarkytas. 2021 m. vasario mėn., per jos gimtadienį, atsakovas sakė, kad su ieškove kartu gyvena 15-16 metų. Ji nežino, kiek ieškovė investavo į šeimos remontus. Mano, kad abiejų lėšomis buvo atliekami buto remontai, nes jie vedė bendrą ūkį. Nežino, kiek ieškovė yra padengusi kredito butui įsigyti. Žino, kad šalys turėjo televizorių, bet tikrai nežino, ar jis buvo pirktas bendrai.

Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jo sesuo, o atsakovas buvo švogeris, šiuo metu nebendrauja. Atsakovas buvo ieškovės vyras, sugyventinis. Jis atsakovą pirmą kartą pamatė 2006 m. pabaigoje, lyg buvo senelio jubiliejus ir ieškovė jį atsivedė. Jam yra tekę lankytis bute. Jam žinoma, kad bute buvo daromas remontas, jis pats tą remontą darė. Bute buvo elektrikas, laidus vedžiojo, skyles užtaisė, tinkavimas buvo, duris dėjo, grindis tvarkė. Bute yra du kambariai ir virtuvė. Remontas yra padarytas dukterėčios kambaryje (grindis dėjo, špakliavo, tapetavo, dėjo apvadus, klijavo lubas). Kitame kambaryje elektrikas išvedžiojo elektrą, buvo tvarkomos sienos, jas špakliavo, tinkavo, tvarkė grindis. Vieną kambarį tvarkė tik jis vienas, kitą kambarį tvarkė su žmona, elektrą tvarkė elektrikas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas padėjo, visi kartu tvarkė. Jis yra statybininkas. Remontų bute reikėjo daug, jis padėjo ieškovei kaip sesei, atsakovui kaip švogeriui. Bute stipriai reikėjo remontų ir dabar dar jų labai reikia. Ieškovė organizavo remontus. Atsakovas taip pat dalyvaudavo remontuose, nupirko spynas. Jis su ieškove kalbėdavo, patardavo jai, kokias medžiagas pirkti ir pan. Praktiškai visus reikalus jis derino su ieškove, su atsakovu derinosi tik dėl spynų. Jis žino, kad jo ir ieškovės mama yra padėjusi jiems pinigais. Jo mama šalių dukros krikštynoms davė 2 000 Lt, taip pat padėdavo daržovėmis. Kiek žino, šalys buvo pirkusios spintą, įtempiamas lubas, daugiau nežino. Remonto darbai, apie kuriuos jis pasakojo, buvo prieš 3-4 metus. Dukterėčiai gimus, jis buvo nuvažiavęs aplankyti, tai bute remontų nematė, tik vienas kambarys buvo tvarkingesnis. Atsakovas jam kartą siūlė pinigų už atliktus remonto darbus, bet jis neėmė, nes jie buvo kaip giminė. Tą mažesnį kambarį remontavo apie 4 dienas, o kito remontui - užtruko du savaitgalius. Elektrikui mokėjo ieškovė, jis pats matė, tai buvo gal trys metai atgal. Kas sumokėjo už medžiagas, jis nežino, bet ko trūko – važiavo pirkti kartu su ieškove, važiavo ir su atsakovu pirkti. Konkrečiai, kiek ieškovė išleido remontams, jis negali pasakyti, nesidomėjo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra iškovė T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros A. P. gyvenamąją vietą su ja, t. y. dukros motina. Šalių nepilnametė dukra, 2022 m. balandžio mėn. iširus ieškovės ir atsakovo santykiams ir atsakovui palikus šeimą, gyvena su ieškove, jų emocinis ryšys yra stiprus, ieškovė dukra rūpinasi, užtikrina jai tinkamas augimo, vystymosi, ugdymo sąlygas.

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti dukros A. P. gyvenamąją vietą su ieškove, todėl šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnametis šalių vaikas visą laiką gyvena kartu su motina, kuri vaiką prižiūri, juo rūpinasi, auklėja, tarp jų yra užsimezgęs artimas ryšys. Atsakovas nuo 2022 m. balandžio 2 d. gyvena atskirai nuo ieškovės ir šalių nepilnametės dukros, su dukra daugiausia bendrauja susirašinėdamas SMS žinutėmis, retkarčiais su dukra susitinka, ją aplanko, dukra keletą kartų lankėsi dabartinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje. Nepilnametė šalių dukra yra išreiškusi norą gyventi su ieškove. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina T. U..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P. nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur kas mėnesį, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę.

Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu taip pat sutinka, todėl ir šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui A. P. po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, nepilnametės A. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė ieškiniu reiškia du alternatyvius reikalavimus, susijusius su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu iš atsakovo:

1. priteisti iš atsakovo 825 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d., šį reikalavimą teismo posėdžio metu patikslino ir nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 1 025 Eur;

2. priteisti iš atsakovo 7 695 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Ieškovės, atsakovo, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais, kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo šalių dukros gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu augino, rūpinosi, auklėjo, prižiūrėjo dukrą ir abu teikė jai išlaikymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. ji viena išlaikė dukrą, o atsakovas prie dukros išlaikymo visiškai neprisidėjo.

Byloje nustatyta, kad atsakovui 2022 m. balandžio 2 d. palikus šeimą, jis reguliariai teikė išlaikymą nepilnametei dukrai A. P.. Iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. vasario 11 d. matyti, kad atsakovas reguliariai kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo 150, 200, 250, 300 Eur dukros išlaikymui, mokyklai susiruošti, dukros avalynei įsigyti, jos gimtadieniui. Iš viso per šį laikotarpį dukros išlaikymui atsakovas pervedė 2 225 Eur, t. y. vidutiniškai po 202,27 Eur per mėnesį. Kaip nurodė atsakovas, nuo 2022 m. balandžio 2 d. jis dukrai teikė tokio dydžio išlaikymą, kokio, jo manymu, dukrai išlaikyti pakako.

Nuo 2022 m. balandžio 2 d., kai atsakovas paliko šeimą, iki kreipimosi į teismą su ieškiniu (beje, pačiame pirminiame ieškinyje ieškovė apskritai nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai ir tokį reikalavimą pareiškė tik po to, kai atsakovas pateikė priešieškinį), ieškovė niekada nereikalavo iš atsakovo didesnio išlaikymo dukrai, neinformavo atsakovo, kad jo pervedamų pinigų dukros išlaikymui nepakanka, neprašė atsakovo dukros išlaikymui pervesti didesnę pinigų sumą ir pan., todėl laikytina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 2 d. atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai pakako ir joks išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, ieškovės abu alternatyvūs reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo yra atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P. tvarką, pagal kurią:

1. tėvas bendrauja su dukra metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos šeštadienį, 10.00 val., ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.;

2. tėvas su dukra bendrauja birželio (pasibaigus ugdymo procesui), liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 1 savaitę, apie numatomą atostogų laiką informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų;

3. tėvas su dukra netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryšių priemonėmis;

4. šalys gali susitarti ir dėl kito atsakovo bendravimo su dukra laiko.

Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad vasarą dėl atsakovo darbo pobūdžio, kai yra pats darbymetis ir dažnai, dėl didelių darbo apimčių, atsakovas būna iškviečiamas į darbą ir laisvu nuo darbo metu. Atsakovas pateikia nurodytas aplinkybes patvirtinančią pažymą iš darbovietės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Atsakovas siūlo nustatyti, kad atsakovui, turint nuosavą gyvenamą vietą, jis su dukra bendrauja vieną savaitę liepos mėnesį, apie numatomą atostogų laiką informuodamas ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Taip pat, nustatyti, jog atsakovas su dukra bendrauja dukros žiemos ir pavasario atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmą oficialią sklembiamų žiemos ir pavasario atostogų dieną bei grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę oficialią skelbiamų žiemos ir pavasario atostogų dieną.

Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukros A. P. interesus, į šalių darbo specifiką, užimtumą bei teismų formuojamą praktiką, sprendžia, kad žemiau nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, labiausiai atitiks nepilnametės dukros interesus bei atsakovo interesą ir poreikį bendrauti su dukra.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukros interesus, jos išsakytą norą daugiau bendrauti ir matytis su atsakovu, atsižvelgdamas į šalių pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgdamas į tai, kad gyvenime pasitaiko nenumatytų atvejų, dėl kurių atsakovui ar net nepilnametei dukrai dėl objektyvių priežasčių gali nepavykti susitikti, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. P. tvarka:

1) atsakovas bendrauja su dukra A. P. metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiima dukrą A. iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį, 10.00 val., ir grąžina dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.;

2) atsakovas su dukra A. P. bendrauja vieną savaitę liepos mėnesį, apie numatomą atostogų laiką informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas;

3) atsakovas su dukra A. P. bendrauja lyginių metų dukros žiemos ir nelyginių metų pavasario atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmą oficialią skelbiamų žiemos ir pavasario atostogų dieną bei grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę oficialią skelbiamų žiemos ir pavasario atostogų dieną;

4) atsakovui ir/ar dukrai A. P. dėl objektyvių priežasčių (pvz. liga, mokyklinė ekskursija, laikinas nedarbingumas, lankymasis ar artimo asmens lydėjimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, darbo funkcijų vykdymas ir pan.) nepriklausančių nuo jų valios, negalint bendrauti nustatytą dieną, atsakovas informuoja ieškovę, o ieškovė informuoja atsakovą žinute apie negalėjimą susitikti ir suderina kitą susitikimo dieną ir laiką;

5) atsakovas su dukra A. P. netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryšių priemonėmis;

6) šalys gali susitarti ir dėl kito atsakovo bendravimo su dukra A. P. laiko.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka labiausiai atitinka šalių nepilnametės dukros interesus ir ieškovės bei atsakovo interesus ir valią, be to, šalys bet kada gali abipusiu susitarimu susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ar piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia du alternatyvius reikalavimus:

1) pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį;

2) priteisti iš Z. P. T. U. 5 833,70 Eur, jos investuotus į Z. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2006 m. balandžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1702 ir 2006 m. balandžio 3 d. Perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2-1704, nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas). Atsakovas butą įsigijo už 23 000 Lt, iš kurių 1 200 Lt atsakovas jau buvo sumokėjęs pardavėjui iki sutarties sudarymo. 2006 m. kovo 21 d. Kredito sutartimi Nr. 0650618010116-40 AB SEB bankas atsakovui suteikė 21 800 Lt paskolą buto įsigijimui. Kredito gražinimo data 2036 m. kovo 20 d. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, buto mokestinė vertė buvo 15 700 Eur.

Ieškovė tokius savo reikalavimus motyvuoja tuo, kad nuo 2006 m. lapkričio mėn. ji su atsakovu pradėjo gyventi kartu, kaip šeima, 15 metų vedė bendrą ūkį, todėl juos siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, dėl to bendro gyvenimo metu įgytas turtas laikomas bendrąja daline nuosavybe. Be to, butas buvo pagerintas ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, bendromis lėšomis ir turint tikslą kurti bendrą turtą, kuris būtų jų šeimos.

Atsakovas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nurodo, kad su ieškove kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo tik nuo 2009 m., o butą jis jau buvo įgijęs 2006 m. balandžio 3 d. Jis vienas dengia iš banko paimtą kreditą būstui įsigyti, jis draudžia butą ir moka draudimo įmokas. Ieškovė nuo 2009 m. iki 2014 m. niekur nedirbo, gaudavo tik socialines išmokas už vaiką, vaiko auginimą, todėl šeimos pagrindinis išlaikytojas buvo jis, ieškovė, šalių nepilnametė dukra buvo išlaikomos iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio. Butas nebuvo iš esmės pagerintas, jame buvo atliktas tik kosmetinis remontas, sutvarkyti tik du kambariai, o virtuvė, koridorius, tualetas ir vonia nėra remontuoti nuo pat buto įsigijimo momento, t. y. nuo 2006 m. balandžio 3 d.

Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

1) ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad ji su atsakovu nuo 2006 m. lapkričio mėn. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį;

2) atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškove kartu apsigyveno nuo 2009 m., susipažino ir pradėjo bendrauti nuo 2007 m., susitikinėjo su ieškove Šiauliuose, ieškovė savaitgaliais atvažiuodavo pas jį į butą. Iki 2006 m. pabaigos jis gyveno ir bendravo su kita drauge Egle, pateikė teismui jų susirašinėjimą, kuriame buvusi draugė patvirtino, kad jie su atsakovu buvo kartu iki 2006 m. gruodžio mėn. pabaigos;

3) liudytoja V. U., ieškovės mama, parodė, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo bendrauti kai ieškovė buvo pirmame kurse (apie 2006-2007 m.). Ieškovė iš studijų vieną savaitgalį grįždavo į namus, o kitą savaitgalį važiuodavo pas atsakovą;

4) liudytoja D. V., ieškovės draugė, su kuria kartu studijavo Šiauliuose, parodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2006 m. lapkričio mėn., o tvirtai gyventi pradėjo 2007 m.;

5) liudytoja O. A., atsakovo sesuo, parodė, kad ieškovė į atsakovo butą atsikraustė 2009 m., baigusi mokyklą. Ji pati su ieškove susipažino 2008 m., žino, kad atsakovas su ieškove susitikinėjo Šiauliuose;

6) liudytoja A. P., atsakovo mama, parodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi 2009 m., o iki tol draugavo, susitikinėjo;

7) liudytoja R. G.-D., ieškovės ir atsakovo kaimynė, parodė, kad 2021 m., per jos gimtadienį, atsakovas sakė, kad su ieškove gyvena 15-16 metų;

8) liudytojas A. U., ieškovės brolis, parodė, kad atsakovą pirmą kartą pamatė 2006 m., per senelio jubiliejų, nors ieškovė nurodė, kad senelio jubiliejus vyko 2007 m.;

9) 2010 m. balandžio 23 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 9 d., o šalių nepilnametė dukra nuo 2010 m. balandžio 23 d. yra deklaravę gyvenamą vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

10) ieškovė nurodė, kad nuo gyvenimo su atsakovu pradžios ji tvarkė visus dokumentus kompensacijoms gauti, tačiau teismui pateikė 2010-2013 m., o ne nuo 2006 m., pažymas būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijoms apskaičiuoti,

daro išvadą, kad labiau tikėtina yra tai, kad ieškovė su atsakovu bendrai gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2009 m., kaip nurodo atsakovas, o ne 2006 m. pabaigoje, kaip nurodo atsakovė. Galimai, šalys susipažino 2006 m. pabaigoje, laisvu nuo darbo ir mokslu metu susitikinėjo Šiauliuose ar atsakovo bute, lankėsi vienas pas kitą, susipažino su šeimų nariais, dalyvavo šeimų šventėse, giminių susitikimuose, krikštijo vaikus, bet tai nepatvirtina bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo, bendro ūkio vedimo.

Nors ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, tačiau nuo 2009 m. iki 2022 m. balandžio 2 d. gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, t. y. 13 metų buvo sugyventiniai. Ieškovė ir atsakovas kartu apsigyveno atsakovo gyvenamojoje vietoje, kur (duomenys neskelbtini) susilaukė bendro vaiko – dukters A. P.. Šalys rūpinosi bendra buitimi, buto priežiūra ir jo išlaikymu. Ieškovė ne tik tvarkė buitį, šeimininkavo, augino bendrą su atsakovu dukrą, bet ir turėjo pajamų (skirtingais laikotarpiais – socialinės išmokos, darbinės pajamos, ieškovės mamos parama pinigais), pakankamų kažkuria dalimi prisidėti prie bendros sugyventinių buities, jos pagerinimo. Ieškovės ir atsakovo buitis namuose buvo bendra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę dėl jungtinės veiklos, gyveno bendrai, kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį.

Nagrinėjant klausimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, svarbu yra nustatyti, kada buvo įgytas ginčo turtas, nes nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsauga yra taikoma į bendrai, bendro gyvenimo metu įgytą turtą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas butą įgijo 2006 m. balandžio 3 d., o su ieškove kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2009 m. Taigi, butas atsakovo buvo įgytas dar šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, todėl CK IV knygos normos, kuriose nustatyta nesusituokusių asmenų turtinių teisių apsauga į bendrai įgytą turtą, šiuo atveju netaikomos ir bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, šiuo aspektu, negali būti sprendžiamas.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovė reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe taip pat grindžia ir esminiu buto pagerinimu, ieškovė ir atsakovas bendromis lėšomis sukūrė turtą, t. y. butą.

Tokiu atveju, ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Dėl buto pagerinimo iš esmės – iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad butas buvo įgytas 2006 m. balandžio 3 d., nuo to laiko bute keletą kartų buvo atlikti remontai, ką pripažįsta tiek ieškovė, tiek atsakovas. 2010 m., prieš gimstant šalių dukrai, atsakovo motina savo lėšomis išklijavo tapetais anūkės kambarį, nudažė duris, paruošė vaiko kambarį anūkės sugrįžimui į namus. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Prieš šalių dukrai pradedant lankyti mokyklą, jos kambaryje buvo išklijuoti nauji tapetai su delfinais. 2020-2021 m. bute buvo atliekami didesni remontai – dukros kambaryje ir svetainėje buvo pakeista elektros instaliacija, sudėtos įtempiamos lubos, sienos išklijuotos naujais tapetais, pakeistos grindys – sudėtas laminatas. Tačiau nuo 2006 m. iki pat 2022 m. apskritai nebuvo remontuojama virtuvė, koridorius, tualeto ir vonios patalpos, šios patalpos kokios buvo 2006 m., tokios ir liko iki pat šio momento. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į bute atliktų darbų mastą, neremontuotų patalpų kiekį ir jų būklę, teismas daro išvadą, kad bute atliktas remontas negali būti tokiu, dėl kurio butas buvo iš esmės pagerinimas.

Pažymėtina, kad buto mokesčių mokėjimas yra viena iš pragyvenimo išlaidų rūšių, apmokėjimas už tam tikras paslaugas, kuriomis asmuo naudojasi kiekvieną dieną, todėl tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip įnašas į bendrą nuosavybės sukūrimą. Tas pats pasakytina ir apie buitinės technikos, baldų įsigijimą, kas palengvina kasdienybę, o ne pagerina butą ir esmės.

Dėl ieškovės galimybių ženkliai prisidėti prie būsto pagerinimo – iš byloje surinktų objektyvių duomenų matyti, kad ieškovė dirbo UAB „G.“ nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki birželio 1 d. (dvi dienas), nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) buvo vaiko auginimo iki 3 metų atostogose, nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. dirbo UAB „G.“ ir nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. dirbo UAB „D.“. Nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ieškovei buvo mokėta socialinė pašalpa, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka vaikui ir vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti ir išmokos vaikui. Nedarbo draudimo išmoka buvo mokama nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. vasario 10 d.; nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d.; 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Iš šių duomenų spręstina, kad ieškovė galimai prisidėjo prie šeimos buities pagerinimo, tačiau ženkliai tai padaryti iš gaunamų socialinių išmokų, darbo užmokesčių buvo gana sunku. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas negalėjo objektyviai, tiksliai ir aiškiai pasakyti, kad buto remontai buvo atliekami asmeninėmis ieškovės piniginėmis lėšomis, visi liudytojai tik spėliojo, kad galimai remontai buvo atliekami iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų.

Atsakovas nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 3 d. dirbo UAB „S.“, nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d. dirbo pagal verslo liudijimą, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, taigi, atsakovas visą bendro gyvenimo su ieškove laikotarpį dirbo, gavo darbines pajamas, iš kurių mokėjo kreditą būstui įsigyti, išlaikė ieškovę ir jų nepilnametę dukrą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2021 m. balandžio 30 d. buvo paėmęs 1 930 Eur paskolą būsto remontui, kad ši paskola buvo panaudota būtent būsto remontui, patvirtina byloje pateikti atsakovo sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad būtent po šios paskolos gavimo, buvo perkamos prekės iš parduotuvių „Senukai“, „Virčiuvis“.

Nors ieškovė ir teigia, kad ji pirko visas medžiagas, skirtas buto remontui, mokėjo už suteiktas paslaugas elektrikui, mokėjo už įtempiamų lubų sumontavimą, tačiau ieškovė nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Vienintelis objektyvus įrodymas, kad atsakovė pirko statybines medžiagas, skirtas būsto remontui, yra 4 pirkimai parduotuvėje „Senukai“ 2020-2021 m., bendrai 144,70 Eur sumai, tačiau tokios sumos išleidimu ieškovė tikrai nežymiai prisidėjo prie buto pagerinimo.

Nenustačius, kad buto pagerinimas buvo esminis, butas negali būti pripažintas bendrąja nuosavybe. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas ir nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Tuo pačiu atmestinas ir ieškovės reikalavimas nekeičiant atsakovo su AB SEB banku sudarytos 2006 m. kovo 31 d. Kredito sutarties Nr. 0650618010116-40 sąlygų, atsakovui iš ieškovės priteisti 1 657,69 Eur kompensaciją (1/2 dalis negrąžinto kredito sumos (3 315,38 Eur) 2023 m. gegužės 23 d.).

Kitu alternatyviu patikslino ieškinio reikalavimu, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 5 833,70 Eur, jos investuotus į atsakovui priklausančio buto pagerinimą. Pasak ieškovės, nuo 2012 iki 2018 metų buto, buities pagerinimui ji ėmė įvairaus dydžio kreditus/paskolas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Be to, ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2020-2021 m. ji statybinėms medžiagoms parduotuvėje „Senukai“ išleido 144,70 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 13 metų pragyveno bute, rūpinosi juo, jo priežiūra, rūpinosi jo remontu, nors ir ne esminiu, kartu su atsakovu, su ieškovės broliu atliko buto remonto darbus, rūpinosi statybinių medžiagų suradimu ir pirkimu, ir pan., darytina išvada, kad ieškovė investavo savo lėšas į atsakovui priklausančio turto – buto, pagerinimą, todėl sąžininga ir teisinga yra jos investuotas į buto pagerinimą lėšas priteisti jai iš atsakovo.

Ieškovės patirtas ir įrodytas išlaidas, kurias ji investavo į atsakovui priklausančio buto pagerinimą sudaro:

- 2012 m. liepos 8 d. iš MCB Finance UAB paimtas 43,44 Eur (150 Lt) kreditas;

- 2013 m. vasario 24 d. iš MCB Finance UAB paimtas 173,77 Eur (600 Lt) kreditas;

- 2013 m. kovo 15 d. iš MCB Finance UAB paimtas 114,11 Eur (349 Lt) kreditas;

- 2013 m. rugsėjo 18 d. iš Swedbank AB paimtas 144,80 Eur kreditas;

- 2014 m. kovo 5 d. iš MCB Finance UAB paimtas 72,40 Eur (250 Lt) kreditas;

- 2014 m. kovo 26 d. iš MCB Finance UAB paimtas 173,77 Eur (600 Lt) kreditas;

- 2014 m. spalio 2 d. iš MCB Finance UAB paimtas 173,77 Eur (600 Lt) kreditas;;

- 2014 m. gruodžio 8 d. iš MCB Finance UAB paimtas 72,40 Eur (250 Lt) kreditas;

- 2014 m. gruodžio 29 d. iš MCB Finance UAB paimtas 289,62 Eur (1 000 Lt) kreditas;

- 2015 m. liepos 7 d. iš Swedbank AB paimtas 650 Eur kreditą;

- 2016 m. balandžio 7 d. iš IPF Digital Lietuva UAB paimtas 100 Eur kreditas;

- 2016 m. liepos 1 d. iš IPF Digital Lietuva UAB paimtas 100 Eur kreditas;

- 2016 m. rugpjūčio 29 d. iš IPF Digital Lietuva UAB paimtas 600 Eur kreditas;

- 2018 m. rugpjūčio 3 d. iš IPF Digital Lietuva UAB paimtas 991 Eur kreditas;

- 2018 m. gruodžio 28 d. iš IPF Digital Lietuva UAB paimtas 58 Eur kreditas;

- 2020 m. rugpjūčio 7 d. iš parduotuvės „Senukai“ pirkta prekių už 33,48 Eur;

- 2020 m. lapkričio 10 d. iš parduotuvės „Senukai“ pirkta prekių už 12,38 Eur;

- 2020 m. lapkričio 10 d. iš parduotuvės „Senukai“ pirkta prekių už 14,71 Eur;

- 2021 m. kovo 30 d. iš parduotuvės „Senukai“ pirkta prekių už 84,13 Eur.

Viso: 3901,79 Eur. Būtent tokia suma priteistina iš atsakovo ieškovei, kaip kompensacija už ieškovės lėšomis pagerintą atsakovo turtą.

Dėl uzufrukto nustatymo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti ieškovei uzufruktą ir pripažinti jai ir nepilnametei dukrai A. P. teisę naudotis butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovui, iki dukros A. P. pilnametystės, bei teisę deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu.

CK 4.141 straipsnio 1 dalis numato, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad uzufruktas gali būti nustatomas teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai. Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neturi kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas jau nuo 2022 m. liepos mėn. prašė ieškovės išsikelti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, siuntė ieškovei net keletą skelbimų su Joniškio mieste siūlomais nuomotis butais, siūlė ieškovei sumokėti depozitą už buto nuomą, tačiau ieškovė į tokius atsakovo prašymus, siūlymus nereagavo. Iš ieškovės pozicijos matyti, kad uzufrukto nustatymas į atsakovui priklausantį butą reikalingas tam, kad būtų užtikrinta šalių nepilnametei dukrai gyvenamoji vieta, kurioje dukra auga nuo pat gimimo, kurioje yra dukros daiktai, kuri yra visai šalia dukros mokymosi įstaigos. Pažymėtina, kad uzufrukto institutas nėra skirtas užtikrinti šaliai patogesnes gyvenimo sąlygas, ar skirtas kitam tikslui pasiekti. Kaip minėta, teismas uzufruktą taiko tik tada, kai kyla grėsmė, kad, šiuo atveju, pasibaigus šalių santykiams, kurie truko 13 metų, nepripažinus buto bendrąja daline šalių nuosavybe, ieškovė, kuri nėra gyvenamosios patalpos savininkė, tačiau su kuria nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, neturės kur gyventi. Šiuo atveju ieškovė yra jauna, sveika ir darbinga moteris, kuri turi visas galimybes ir gali įsidarbinti bei gauti pakankamas ir stabilias pajamas, tam, kad galėtų kitą būstą išsinuomoti ir užtikrinti vaiko bei savo poreikius. Be to, ieškovė šiuo metu kas mėnesį gauna 85 Eur išmoką vaikui iš valstybės ir 275 Eur atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui, o šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteisiama 3 901,79 Eur kompensacija.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovės reikalavimas iš esmės pažeistų ir trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko interesus. Kaip matyti, butas yra įsigytas sudarant kreditavimo sutartį ir įkeistas hipotekos lakštu, užtikrinant prievolės vykdymą. Remiantis trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko argumentais, jog nustačius uzufruktą neabejotinai sumažėtų turto likvidavimo galimybės, atsižvelgus į įregistruotą akcinės bendrovės SEB banko daiktinę (hipotekos) teisę turtui, sprendžiama, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas pažeistų trečiųjų asmenų interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas nustatyti jai uzufruktą ir pripažinti jai ir nepilnametei dukrai teisę naudotis butu yra netenkinamas.

Dėl ieškovės ir jos nepilnametės dukros iškeldinimo

Atsakovas teismo prašo iškeldinti ieškovę ir šalių nepilnametę dukrą su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad nors yra teisėtas buto savininkas, tačiau neturi galimybės naudotis butu, kadangi jame gyvena ieškovė su šalių nepilnamete dukra. Atsakovas jau 2022 m. liepos mėn. prašė ieškovės išsikelti iš buto, bandė padėti ieškovei su dukra susirasti kitą būstą, siūlė sumokėti būsto nuomos depozitą, tačiau ieškovė su jo siūlymais nesutiko. 2022 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku atsakovas raštu paprašė ieškovės išsikraustyti iš buto su jai priklausančiais daiktais, tačiau ieškovė iki šiol neišsikraustė ir gyvena atsakovui priklausančiame bute.

Iš byloje esančio atsakovo ieškovei 2022 m. spalio 17 d. siųsto elektroninio laiško matyti, kad atsakovas prašė ieškovės iki 2022 m. lapkričio 30 d. su dukra išsikraustyti iš atsakovui priklausančio buto. Nurodė, kad liepos 25 ir 27 d. ieškovei per „Messenger“ programėlę siuntė Joniškio mieste nuomojamų butų nuorodas, siūlė sumokėti depozitą, bet ieškovė nesutiko.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

Vadovaujantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena atsakovui priklausančiame bute. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad butas priklausė ar priklauso ieškovei, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas šiuo atveju byloje įrodė, kad yra buto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos, nes jis negali naudotis, valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas registruotas atsakovo vardu, ieškovė po raginimo iš šio turto išsikelti to nepadarė, neišsikėlė iš atsakovo nuosavybės, tokiu būdu pažeidė atsakovo teisę naudotis butu. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad butas priklauso atsakovui nuosavybės teise, atsakovas yra registruotas viešame registre kaip turto savininkas, atsakovas yra viso turto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).

Ieškovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra buto savininkas, taip pat nustatyta, kad šalių nesieja jokie sutartiniai (pvz., nuomos, panaudos) teisiniai santykiai. Taigi, atsakovas yra nekilnojamojo turto, iš kurio ieškovę reikalauja iškeldinti, savininkas, o ieškovė butu naudojasi be teisėto pagrindo, neturėdama savininko leidimo ar sutikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje įrodė savo teisių pažeidimą, o ieškovė neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis butu (CPK 178 straipsnis).

Vadinasi, ieškovė be jokio teisinio pagrindo gyvena atsakovui priklausančiame bute, todėl atsakovas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, šiuo atveju – iškeldinti ieškovę su visais jai priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

Tai, kad atsakovas yra šalių dukros tėvas, kad dukra yra nepilnametė ir jos teisė į gyvenamąjį būstą yra prioritetinė, negali būti teisėta priežastimi varžyti atsakovo nuosavybės teisę į butą. Atsakovas niekada neprieštaravo, kad dukra gyventų jam priklausančiame bute, tačiau nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su atsakove, todėl šiuo atveju ieškovė turi pasirūpinti nepilnametės dukros gyvenamąja vieta. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovei su dukra išsikėlus iš jam priklausančio buto, dukra lankytųsi ir būtų jo bute, pareitų į butą po pamokų ir pan.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. nesant duomenų, kad ieškovė dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą sau ir savo dukrai (apie tai buvo aptarta dalyje dėl uzufrukto nustatymo), nėra pagrindo pripažinti, kad yra objektyvi teisinė būtinybė ginti nepilnamečio vaiko interesus, suvaržant ginčo nekilnojamojo turto savininko teises, todėl nėra teisinio pagrindo neiškeldinti ieškovės iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Ieškovei yra žinoma ir suprantama, kad butas yra atsakovo nuosavybė. Ieškovė, neturėdama teisinio pagrindo, bute gyvena iki pat šiol ir ieškovė, žinodama apie tokią situaciją, nepasirūpino kito būsto susiradimu, nors prašymą išsikelti iš buto ji jau buvo gavusi 2022 m. liepos mėn., ji nepasirūpino savo ir nepilnamečio vaiko kito gyvenamojo būsto užtikrinimu. Pažymėtina, kad būtent tėvams kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, saugią aplinką, būtiną visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Atsakovas jau 2022 m. liepos mėn. raštiškai paprašė ieškovės su dukra išsikelti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, pats ieškojo butų nuomos Joniškyje skelbimų, domėjosi jais, siūlė ieškovei sumokėti depozitą iš nuomojamą būstą, tačiau ieškovė į tokius atsakovo siūlymus nereagavo.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir uždirbti pinigų kito būsto nuomai. Joniškio rajone nekilnojamojo turto (butų) nuomos paklausa yra gana didelė, pasiūla yra gana ribota. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad iškeldinus jį iš buto, nepilnametis vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, nurodant, kad 6 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, 2 dalis nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinys tenkinamas 50 procentų, o atsakovo priešieškinis patenkintas visiškai.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šioje byloje ieškovė patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su suteikta advokatės D. Balčiūnienės teisine pagalba. Patenkinus 50 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 210 Eur X 50 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 105 Eur žyminio mokesčio ir 2 300 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, viso: 2 405 Eur. Patenkinus 100 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2 405 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuris šioje byloje būtų 74 Eur dydžio ((275 Eur X 12 mėn. X 3 proc.) – 25 proc.), būtent tokia suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Ieškovei 2022 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už paduotą ieškinį iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Už reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe žyminis mokestis yra 177 Eur ((15 700 Eur :2 X 3 proc.) – 25 proc.), o už reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo mokėtinas žyminis mokestis yra 109 Eur, atmetus šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 286 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus), išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui A. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti T. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) tėvas Z. P. bendrauja su dukra A. P. metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiima dukrą iš motinos T. U. gyvenamosios vietos šeštadienį, 10.00 val., ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.;

2) tėvas Z. P. su dukra A. P. bendrauja vieną savaitę liepos mėnesį, apie numatomą atostogų laiką informuoja T. U. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas;

3) tėvas Z. P. su dukra A. P. bendrauja lyginių metų dukros žiemos ir nelyginių metų pavasario atostogų metu, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmą oficialią skelbiamų žiemos ir pavasario atostogų dieną bei grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę oficialią skelbiamų žiemos ir pavasario atostogų dieną;

4) tėvui Z. P. ir/ar dukrai A. P. dėl objektyvių priežasčių (pvz. liga, mokyklinė ekskursija, laikinas nedarbingumas, lankymasis ar artimo asmens lydėjimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, darbo funkcijų vykdymas ir pan.), nepriklausančių nuo jų valios, negalint bendrauti nustatytą dieną, tėvas Z. P. informuoja T. U., o T. U. informuoja Z. P. žinute apie negalėjimą susitikti ir suderina kitą susitikimo dieną ir laiką;

5) tėvas Z. P. su dukra A. P. netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryšių priemonėmis;

6) šalys gali susitarti ir dėl kito Z. P. bendravimo su dukra A. P. laiko.

Priteisti iš Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 901,79 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų vieno euro 79 ct) kompensaciją ieškovės T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, už Z. P. asmeninės nuosavybės teisė priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Iškeldinti ieškovę T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnametę dukrą A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jų asmeniniais daiktais (visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš atsakovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos (vietos). Šio sprendimo dalies vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 405 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš ieškovės T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 286 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.