Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-204-1042/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-08
Bylos Nr.: e2A-204-1042/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-01069-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: T. U.
Atsakovas: Z. P.
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-204-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01069-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2.; 2.4.4.2.; 2.6.37.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) T. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-457/2024 pagal ieškovės T. U. ieškinį atsakovui Z. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, bei pagal atsakovo Z. P. priešieškinį ieškovei T. U. dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. U. ieškiniu prašė tenkinti vieną iš alternatyvių reikalavimų, I variantas: 1) nepilnamečio vaiko A. P., (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. U.; 2) pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. U. ir Z. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį; 3) priteisti iš Z. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur kas mėnesį, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną T. U.; 4) priteisti iš Z. P. išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. 825 Eur; 5) nekeičiant Z. P. su AB SEB banku sudarytos 2006 m. kovo 31 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, Z. P. iš T. U. priteisti 1 657,69 Eur kompensaciją (1/2 dalis negrąžinto kredito sumos (3 315,38 Eur) 2023 m. gegužės 23 d.). II variantas: 1) nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. U.; 2) priteisti iš Z. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur kas mėnesį, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną T. U.; 3) priteisti iš Z. P. išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. 7 695 Eur; 4) priteisti iš Z. P. T. U. 5 833,70 Eur, jos investuotus į Z. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 5) nustatyti T. U. uzufruktą ir pripažinti jai ir nepilnametei dukrai A. P. teisę naudotis butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Z. P., iki dukros A. P. pilnametystės, bei teisę deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu. Ieškovė taip pat prašė nustatyti atsakovo Z. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) tėvas Z. P. bendrauja su dukra A. P. metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiima dukrą iš motinos T. U. gyvenamosios vietos šeštadienį, 10.00 val., ir grąžina dukrą į motinos T. U. gyvenamąją vietą sekmadienį, 17.00 val.; 2) tėvas Z. P. su dukra A. P. bendrauja birželio (pasibaigus ugdymo procesui), liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 1 savaitę, apie numatomą atostogų laiką informuoja T. U. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų; 3) tėvas Z. P. su dukra A. P. netrukdomai bendrauja elektroninėmis ryšių priemonėmis; 4) šalys gali susitarti ir dėl kito Z. P. bendravimo su dukra A. P. laiko. Priteisti iš atsakovo Z. P. ieškovei T. U. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė T. U. nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kaip faktinė šeima gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2006 m. lapkričio mėn., nuo tada šalių pajamos ir išlaidos buvo bendros. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros A. P.. Šalys gyveno bute, kurį atsakovas įsigijo 2006 m. balandžio 3 d. už 23 000 Lt, iš kurių 1 200 Lt sumokėjo prieš sudarant sutartį, o likusią sumą 21 800 Lt sumokėjo iš AB SEB Vilniaus banko pagal 2006 m. kovo 31 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paimtu kreditu, kredito grąžinimo terminas – 30 metų. Nors butą atsakovas įsigijo dar iki pradedant gyventi su ieškove, tačiau asmeninėmis lėšomis atsakovas sumokėjo neženklią buto įsigijimo kainos dalį, didžioji dalis buto įsigijimui panaudoto kredito grąžinimo įmokų buvo mokamos šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t. y. bendromis šalių lėšomis. Butą šalys laikė kaip savo šeimos turtą, į jį investavo lėšas, visas šalių gaunamas pajamas laikė bendromis. Šalys gyveno kukliai, todėl imdavo vartojimo kreditus tiek vieno, tiek kito vardu, kad galėtų didesnius pirkinius bendrai buičiai įsigyti. Šalių tikslas buvo bendro turto kūrimas, nes šalys kūrė buities sąlygas sau ir savo dukrai. Atsakovo įsigytas butas buvo labai apleistas, šalys bendromis lėšomis ir darbu butą remontavo. Remonto darbus atliko patys, padėjo ieškovės brolis A. U.. Šiuo metu bute yra pilnai suremontuoti du kambariai, pakeista elektros instaliacija. Buto koridorius, virtuvė, vonios ir tualeto patalpos tebėra tokie pat, kokie buvo nuo įsigijimo. Šalys, gyvendamos kartu kaip faktinė šeima, įsigijo buityje reikalingus daiktus, tai yra: prieškambario baldus, virtuvinę spintelę su plautuve, mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, šaldytuvą (ši buitinė technika buvo pirkta už ieškovei išmokėtą išmoką gimus dukrai), skalbimo mašiną (dabartinė šalių turima yra jau trečia įsigyta nuo gyvenimo kartu pradžios), svetainės kambariui įsigijo minkštų baldų kampą, spintą, sekciją, stalą, televizorių, langų roletus ir užuolaidas, dukros kambariui įsigijo lovą, komodą, spintą, kėdę, televizorių, langų roletus ir užuolaidas. Šalys bendromis lėšomis mokėjo buto išlaikymo ir komunalinius mokesčius, paslaugų tiekėjams buvo nurodytas ieškovės elektroninis paštas, juo gaunamos sąskaitos. 2013 m. buvo atlikta namo renovacija, vėliau buvo atliekami papildomi stogo ir laiptinės remonto darbai – visos šios išlaidos, susijusios su buto išlaikymu ir pagerinimu buvo dengiamos bendromis abiejų šalių lėšomis. Šalys, kaip viena šeima, vertinant abiejų pajamas, gaudavo ir kompensacijas už šildymą butui. Dėl atlikto buto remonto, namo renovacijos, butas iš esmės buvo pagerintas – nuo įsigijimo kainos (23 000 Lt, t. y. 6 661,26 Eur) jo rinkos kaina kelis kartu padidėjo (pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamas nekilnojamojo turto vertes 2021 m. sausio 1 d. buto vertė nurodoma 15 700 Eur), ir tai buvo padaryta šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, bendromis šalių lėšomis ir turint tikslą kurti bendrą turtą, kuris būtų jų šeimos turtas. Šalių santykiams iširus, 2022 m. balandžio 2 d. atsakovas paliko šeimą ir bute nebegyvena. Bute liko gyventi ieškovė su nepilnamete dukra. Atsakovas pareikalavo, kad jos išsikeltų. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pripažinimo, kad butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, nes į tai buvo nukreipta šalių valia. Ieškovė taip pat siekia apsaugoti dukters interesus. Šalims ilgą laiką kartu gyvenant, auginant dukrą, vedant bendrą ūkį, rūpinantis bendra buitimi ir gerinant gyvenimo sąlygas, šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Ieškovė pažymėjo, kad pirmas alternatyvus reikalavimas yra butą pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe lygiomis dalimis, po 1/2 dalį. Prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006 m. kovo 21 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant ir nemodifikuojant sutarties sąlygų, liktų asmenine atsakovo prievole, o ieškovė jam kompensuotų 1/2 dalį kredito grąžinimo įmokų iki prievolės įvykdymo pabaigos. Kreditoriaus interesai tokiu atveju nebūtų pažeisti, nes jam išlieka buto hipoteka, šiuo metu buto vertė kelis kartus didesnė už negražinto kredito likutį. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad šalys bendro ūkio nevedė, kiekvienas gyveno iš savo asmeninių lėšų, o ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, ieškovė prašė ginčą spręsti antru alternatyviu būdu. Tokiu atveju ieškovei atsakovas turi kompensuoti jos asmenines lėšas, investuotas į atsakovo buto pagerinimą, pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, ši suma yra 5 833,70 Eur. Iš atsakovo priteistinas už trejus metus išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas, nes dukrą ieškovė išlaikė savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovė taip pat prašė nustatyti uzufruktą ir pripažinti teisę jai su šalių nepilnamete dukra iki jos pilnametystės naudotis visu butu, deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu. Kaip uzufrukto turėtoja, ieškovė gyvenimo laikotarpiu mokėtų visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Šalių nepilnametė dukra, 2022 m. balandžio mėn. iširus tėvų santykiams ir atsakovui palikus šeimą, gyvena su ieškove, jų emocinis ryšys yra stiprus, ieškovė dukra rūpinasi, užtikrina jai tinkamas augimo, vystymosi, ugdymo sąlygas, atsakovas niekada nėra pareiškęs noro auginti dukrą. Todėl šalių nepilnametės dukros A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Priteisiant išlaikymą turėtų būti atsižvelgta į tai, kad vaikas auga ir išlaidos vis didėja. Šiuo metu šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini)-oje klasėje. Dukrai augant, dažnai reikia atnaujinti rūbus, taip pat reikalingos išlaidos maitinimui, higienos priemonėms, vitaminams, vaistams, laisvalaikiui ir pan. Dukrai diagnozuota bronchinė astma, nuolatiniam nešiojimui reikalingi akiniai – jie atnaujinami kas metai ar pusantrų. Į vaiko išlaikymo išlaidas įskaičiuotinos ir būtinos išlaidos būstui, jo išlaikymui, mokesčiams, ir pan. Ieškovei, su kuria nuolat gyvena nepilnametė dukra, tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine vaiko priežiūra, nuolatiniu išlaikymo teikimu. Atsakovas dukros išlaikymui turėtų skirti po 275 Eur kas mėnesį. Išlaikymo forma ir atsakovo mokėtinos periodinės išmokos priklauso nuo to, kaip būtų išspręstas buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Pirmuoju alternatyviu ginčo dėl buto sprendimo variantu (butą pripažinus šalių bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, po 1/2 dalį), iš atsakovo nepilnametei dukrai nuo 2023 m. kovo 1 d. iki pilnametystės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 275 Eur kas mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas nuo tada, kai atsakovas paliko šeimą. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikytina diena, kai atsakovas paliko šeimą – 2022 m. balandžio 2 d., nuo to laiko iki 2023 m. vasario 14 d. atsakovas dukros išlaikymui sumokėjo 2 205 Eur, t. y. po 200 Eur per mėnesį. Todėl už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. (11 mėnesių) iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 825 Eur (11 mėn. x 75 Eur). Antruoju alternatyviu ieškovės prašomu ginčo dėl buto sprendimo variantu, tuo atveju, jei teismas spręstų, kad šalys bendro ūkio nevedė, kiekvienas gyveno iš savo asmeninių lėšų, o ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas už maksimalų įstatymo numatytą laikotarpį – trejus metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo, nes dukrą išlaikė ieškovė, įsiskolinimo suma 9 900 Eur (36 mėn. po 275 Eur). Atsakovas ieškovei pinigų dukros išlaikymui į jos sąskaitą vedė tik laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn., iš viso pervedė 2 205 Eur, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 7 695 Eur. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė. Siekiant įgyvendinti tėvo teisę bei pareigą bendrauti su dukra, užtikrinti nepilnametės dukros interesą bendrauti su tėvu, ieškovė prašė teismo nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

3. Atsakovas Z. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: iškeldinti ieškovę su nepilnamete dukra A. P., iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Z. P. priešieškinyje nurodė, kad atsakovui asmenines nuosavybes teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau ir butas). Nuo 2022 m. balandžio 2 d. atsakovas minėtu butu naudotis negali – ten gyvena ieškovė su šalių nepilnamete dukra. Atsakovas nuo 2022 m. liepos mėn. prašė ieškovės išsikraustyti iš minėto buto, bandė padėti jai susirasti kitą, nuomojamą būstą, siūlė sumokėti buto nuomos depozitą, tačiau ieškovė nesutiko. 2022 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku atsakovas raštu prašė ieškovės išsikraustyti iš minėto buto su jai priklausančiais daiktais, tačiau ieškovė iki šiol to nepadarė. Atsakovo teisės yra varžomos, nes ieškovė kartu su nepilnamete dukra naudojasi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, o atsakovas negali juo naudotis. Atsakovas nuo 2022 m. balandžio 2 d. gyvena jo seseriai O. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra 54 kv. m. ploto, jame gyvenami du kambariai, kuriuos atsakovas dalinasi su savo pagyvenusia mama – ji name gyvena uzufrukto sutarties pagrindu. Mama turi daug sveikatos problemų, yra jautri, serga lėtinėmis ligomis, jai reikalinga ramybė, poilsis ir privatumas. Dėl to, kai į savo namus pas mamą grįžta sesuo su šeima, atsakovui kartu su dar trimis suaugusiais asmenimis tenka būti viename kambaryje. Atsakovo buvimas minėtame name vargina ne tik jo mamą, bet ir turto savininkę O. A., nes dėl atsakovo gyvenimo minėtame name, jos naudojimasis turtu yra apribotas, ji patiria nepatogumus ir suvaržymus, todėl nori, kad atsakovas kuo greičiau išsikraustytų. Ieškovė gyvena ir naudojasi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu be teisinio pagrindo, prieš jo valią, kai turtas reikalingas jam pačiam. Ieškovė savo nesutikimą su iškeldinimu motyvuoja nepilnamečio vaiko interesų apsauga.

5. Atsakovas pažymėjo, jog neprieštarauja, kad šalių nepilnametės dukros A. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nurodė, kad nuo tada, kada šalys apsigyveno atskirai atsakovas išlaikymą vaikui nuolatos teikė, todėl nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu nepilnamečiui vaikui. Atsakovas visuomet pasirūpindavo ir papildomomis išlaidomis atskirai pervesdamas vaiko gimtadieniui, susiruošimui prieš mokyklą ar prisidėdamas prie papildomų pirkinių (pvz. batams ir t. t.). Yra buvę kada ieškovė atsakovo pervestus pinigus grąžindavo atsakovui su prierašu „ačiū, nereikia“, kas rodo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai buvo pakankamas, o ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, visiškai nepagrįsti.

6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, prašydama pripažinti butą bendrąją daline nuosavybe po 1/2 dalį, nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad prisidėjo ir kokia konkrečiai pinigų suma ji prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, o teigdama, kad šį turtą dar ir pagerino, nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu, kokiomis priemonėmis, bei kokią pinigų sumą ji asmeniškai investavo į šį turtą ir kaip jį pagerino. Pažymėjo, jog valstybės skiriamos mokestinės lengvatos nėra indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ar turto pagerinimą, nes tai yra mokestinė lengvata. Atsakovas taip pat nurodė, kad su ieškove kartu apsigyveno tik 2008 metais, t. y. keli metai po to, kai atsakovas įsigijo minėtą butą, o bendras šalių gyvenimas buvo epizodinis, nes ieškovė tuo metu mokėsi Šiauliuose, ji 2009 m. baigė mokslus, iki mokslų baigimo gyveno profesinės mokyklos bendrabutyje Šiauliuose, o pas atsakovą lankydavosi savaitgaliais, kitu laisvu nuo mokslų metu. 2006 m. balandžio mėnesį (buto įsigijimo metu) ir dar nemažą laiką po to (apie pusmetį), atsakovas draugavo, artimus ryšius palaikė ir minėtame bute gyveno su kita moterimi. Atsakovas butą įsigijo panaudodamas asmeniškai paimto kredito lėšas, t. y. turto įsigijimui atsakovas 2006 m. kovo 21 d. su kreditoriumi AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paėmė 21 800 litų arba 6 307,87 Eur kreditą. Nuo 2006 m. iki šiol atsakovas 16 metų mokėjo ir toliau moka būsto draudimo įmokas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė ne tik neprisidėjo prie minėto buto įsigijimo, bet ir niekada nėra sumokėjusi būsto kredito dengimo įmokos. Visą laiką būsto kredito dengimo įmokos buvo mokėtos ir toliau mokamos iš atsakovo asmeninių lėšų. Nuo atsakovo ir ieškovės pažinties dienos iki 2014 m. liepos mėn., ieškovė niekur nedirbo. Nuo 2022 gegužės mėn. ji yra bedarbė. Atsakovas pažymėjo, jog jis visą laiką dirbo ir gavo stabilias pajamas. Nurodė, kad bute nėra atlikta remontų ar žymių pagerinimų, kuriuos galėjo atlikti ieškovė, nes bute buvo atliktas tik kosmetinis ne viso buto remontas atsakovo lėšomis. Atsakovas neneigė, kad tam tikrus smulkius remonto darbus talkos būdu padėjo atlikti ieškovės brolis su savo drauge, bei atsakovo sesuo su vyru. Atsakovui apie ieškovės paimtų greitų kreditų panaudojimą ginčo turto pagerinimui nėra žinoma. Sudėjus visas ieškovės pasiskolintas sumas matyti, kad ieškovė pasiskolino 3 754 Eur, bet ne 5 833,70 Eur, kaip kad nurodoma patikslintame ieškinyje, nemažą dalį šių kreditų už ieškovę grąžino atsakovas.

7. Atsakovas nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d., kuris sudaro 7 695 Eur, nesutinka, nes jis dukrai išlaikymą visada teikė, pervedinėjo pinigus į ieškovės sąskaitą. Ieškovė nenurodė kaip ši suma susidarė.

8. Atsakovas nesutiko dėl uzufrukto į ginčo butą nustatymo ir pažymėjo, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, gauna išlaikymą vaikui, jos darbingumas nėra apribotas, objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų dirbti, nėra. Atsakovas siūlė ieškovei savo pagalbą išsinuomojant butą, kuriame ji galėtų gyventi su dukra, tačiau ieškovė bet kokias atsakovo pastangas ignoruoja, todėl uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo (atsakovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą.

9. Trečiasis asmuo AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad butas yra įkeistas AB SEB bankui, siekiant užtikrinti atsakovo prievolės pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą. Bankas nesutiko su buto (dalies ar viso) pripažinimo ieškovės nuosavybe, nes su ieškove bankas jokių teisinių santykių neturi. Bankas taip pat nesutiko su uzufrukto nustatymu butui. Pažymėjo, kad uzufrukto nustatymas turtui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus, nes buto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise (nustatant uzufruktą nepilnamečio asmens naudai) sumažintų buto likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą. Uzufrukto nustatymas įkeistam turtui paneigtų hipotekos instituto esmę ir pažeistų AB SEB banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2024 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Nustatė nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su motina T. U.. Priteisė iš Z. P. išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui A. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skyrė T. U.. Nustatė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą nepilnametės A. P. ir jos tėvo Z. P. bendravimo tvarką, kuri, šiai bendravimo tvarkai nesant apeliacijos objektu, apeliacinės instancijos teismo sprendime detaliau nedėstoma. Priteisė iš Z. P. 3 901,79 Eur kompensaciją ieškovės T. U. naudai už Z. P. asmeninės nuosavybės teisė priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Iškeldino ieškovę T. U. ir jos nepilnametę dukrą A. P. su visais jų asmeniniais daiktais (visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš atsakovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos (vietos). Šios sprendimo dalies vykdymą atidėjo 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo Z. P. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės T. U. naudai. Priteisė iš ieškovės T. U. 2 405 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo Z. P. naudai. Priteisė iš atsakovo Z. P. valstybės naudai 74 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės T. U. valstybės naudai 286 Eur žyminio mokesčio.

11. Teismas nustatė, kad vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė T. U. ir Z. P.. Šalių nepilnametė dukra nuo 2022 m. balandžio mėn. gyvena su ieškove, jų emocinis ryšys yra stiprus, ieškovė dukra rūpinasi, užtikrina jai tinkamas augimo, vystymosi, ugdymo sąlygas. Nepilnametė šalių dukra nori gyventi su ieškove, atsakovas tam neprieštaravo. Išvadą teikianti institucija pritarė ieškovės reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui A. P. po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad ieškovė ir atsakovas nuo šalių dukros gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu augino, rūpinosi, auklėjo, prižiūrėjo dukrą ir abu teikė jai išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. ji viena išlaikė (duomenys neskelbtini), o atsakovas prie (duomenys neskelbtini) išlaikymo visiškai neprisidėjo. Teismas nustatė, kad atsakovui 2022 m. balandžio 2 d. palikus šeimą, jis reguliariai teikė išlaikymą nepilnametei (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovė niekada nereikalavo iš atsakovo didesnio išlaikymo (duomenys neskelbtini), neinformavo atsakovo, kad jo pervedamų pinigų (duomenys neskelbtini) išlaikymui nepakanka, neprašė atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymui pervesti didesnę pinigų sumą, todėl konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 2 d. atsakovo teikiamo išlaikymo (duomenys neskelbtini) pakako.

14. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina yra tai, kad ieškovė su atsakovu bendrai gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2009 m.. Teismas pažymėjo, kad galimai, šalys susipažino 2006 m. pabaigoje, laisvu nuo darbo ir mokslų metu susitikinėjo Šiauliuose ar atsakovo bute, lankėsi vienas pas kitą, susipažino su šeimų nariais, dalyvavo šeimų šventėse, giminių susitikimuose, krikštijo vaikus, bet tai nepatvirtino bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo, bendro ūkio vedimo.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, tačiau nuo 2009 m. iki 2022 m. balandžio 2 d. gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeimyniniams, t. y. 13 metų buvo sugyventiniai. Ieškovė ir atsakovas kartu apsigyveno atsakovo gyvenamojoje vietoje. Šalys rūpinosi bendra buitimi, buto priežiūra ir jo išlaikymu. Ieškovė ne tik tvarkė buitį, šeimininkavo, augino bendrą su atsakovu (duomenys neskelbtini), bet ir turėjo pajamų (skirtingais laikotarpiais – socialinės išmokos, darbinės pajamos, ieškovės mamos parama pinigais), pakankamų kažkuria dalimi prisidėti prie bendros sugyventinių buities, jos pagerinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo buitis namuose buvo bendra, todėl sprendė, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę dėl jungtinės veiklos, gyveno bendrai, kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį.

16. Teismas nustatė, kad atsakovas butą įgijo 2006 m. balandžio 3 d., o su ieškove kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2009 m., t. y., butas atsakovo buvo įgytas dar šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, todėl CK IV knygos normos, kuriose nustatyta nesusituokusių asmenų turtinių teisių apsauga į bendrai įgytą turtą, šiuo atveju netaikomos ir bendrosios dalinės nuosavybės klausimas negali būti sprendžiamas.

17. Teismas nustatė, kad nuo buto įgijimo keletą kartų buvo atlikti remontai, 2020-2021 m. bute buvo atliktas didesnis remontas – (duomenys neskelbtini) kambaryje ir svetainėje buvo pakeista elektros instaliacija, sudėtos įtempiamos lubos, sienos išklijuotos naujais tapetais, pakeistos grindys – sudėtas laminatas. Nuo 2006 m. iki 2022 m. nebuvo remontuojama virtuvė, koridorius, tualeto ir vonios patalpos, šios patalpos kokios buvo 2006 m., tokios ir liko iki pat šio momento. Teismas, įvertinęs bute atliktų darbų mastą, neremontuotų patalpų kiekį ir jų būklę, darė išvadą, kad bute atliktas remontas negali būti tokiu, dėl kurio butas buvo iš esmės pagerintas. Teismas pažymėjo, kad buto mokesčių mokėjimas yra viena iš pragyvenimo išlaidų rūšių, apmokėjimas už tam tikras paslaugas, kuriomis asmuo naudojasi kiekvieną dieną, todėl tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip įnašas į bendrą nuosavybės sukūrimą, kaip ir buitinės technikos, baldų įsigijimas, kas palengvina kasdienybę, o ne pagerina butą iš esmės.

18. Teismas konstatavo, kad ieškovė galimai prisidėjo prie šeimos buities pagerinimo, tačiau ieškovei ženkliai prisidėti prie būsto pagerinimo iš gaunamų socialinių išmokų, darbo užmokesčių buvo gana sunku. Teismas sprendė, kad atsakovas visą bendro gyvenimo su ieškove laikotarpį dirbo, gavo darbines pajamas, iš kurių mokėjo kreditą būstui įsigyti, išlaikė ieškovę ir jų nepilnametę (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2021 m. balandžio 30 d. buvo paėmęs 1 930 Eur paskolą būsto remontui, kuri ir buvo panaudota būsto pagerinimui.

19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji pirko visas medžiagas, skirtas buto remontui, mokėjo už suteiktas paslaugas elektrikui, mokėjo už įtempiamų lubų sumontavimą. Tai, kad ieškovė pirko statybines medžiagas, skirtas būsto remontui (4 pirkimai parduotuvėje „Senukai“ 2020-2021 m., bendrai 144,70 Eur sumai) teismas vertino kaip ieškovės nežymų prisidėjimą prie buto pagerinimo.

20. Teismas konstatavo, kad nenustačius, kad buto pagerinimas buvo esminis, butas negali būti pripažintas bendrąja nuosavybe ir priklausyti ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį, ir dėl ko nėra pagrindo nekeičiant atsakovo su AB SEB banku sudarytos 2006 m. kovo 31 d. Kredito sutarties sąlygų, atsakovui iš ieškovės priteisti 1 657,69 Eur kompensaciją.

21. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 13 metų pragyveno bute, rūpinosi juo, jo priežiūra, rūpinosi jo remontu, nors ir ne esminiu, kartu su atsakovu, su ieškovės broliu atliko buto remonto darbus, rūpinosi statybinių medžiagų suradimu ir pirkimu, ir pan., todėl darė išvadą, kad ieškovė investavo savo lėšas į atsakovui priklausančio turto – buto, pagerinimą, todėl jos investuotos 3901,79 Eur lėšos į buto pagerinimą priteistinos ieškovei iš atsakovo.

22. Teismas vertino, kad ieškovė yra jauna, sveika ir darbinga moteris, kuri turi visas galimybes ir gali įsidarbinti bei gauti pakankamas ir stabilias pajamas, tam, kad galėtų būstą išsinuomoti ir užtikrinti vaiko bei savo poreikius. Ieškovė šiuo metu kas mėnesį gauna 85 Eur išmoką vaikui iš valstybės ir 275 Eur atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui, o teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteisiama 3 901,79 Eur kompensacija. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas nustatyti jai uzufruktą ir pripažinti jai ir nepilnametei dukrai teisę naudotis butu iš esmės pažeistų ir trečiojo asmens AB SEB banko interesus, nes butas yra įsigytas sudarant kreditavimo sutartį ir įkeistas hipotekos lakštu, užtikrinant prievolės vykdymą.

23. Teismas pažymėjo, jog atsakovas įrodė, kad yra buto savininkas, kad jo teisės yra pažeistos, nes jis negali naudotis, valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu. Ieškovė po raginimo iš šio turto išsikelti to nepadarė, tokiu būdu pažeidė atsakovo teisę naudotis butu. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo. Ieškovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad šalių nesieja jokie sutartiniai (pvz., nuomos, panaudos) teisiniai santykiai. Sprendė, kad atsakovas byloje įrodė savo teisių pažeidimą, o ieškovė neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis butu.

24. Teismas vertino, kad nors atsakovas ir yra šalių (duomenys neskelbtini) tėvas, kad (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė ir jos teisė į gyvenamąjį būstą yra prioritetinė, tačiau tai negali būti teisėta priežastimi varžyti atsakovo nuosavybės teisę į butą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas niekada neprieštaravo, kad (duomenys neskelbtini) gyventų jam priklausančiame bute, tačiau nepilnametė (duomenys neskelbtini) išreiškė norą gyventi su ieškove, todėl ieškovė ir turi pasirūpinti nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vieta. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo neiškeldinti ieškovės iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto.

25. Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad iškeldinus jį iš buto, nepilnametis vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto, sprendė, kad yra tikslinga sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, nurodant, kad 6 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) T. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl buto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ar uzufrukto nustatymo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, atsakovo priešieškinį atmesti, o būtent - pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. U. ir Z. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, T. U. priteisiant Z. P. priklausančią 1/2 dalį, o Z. P. iš T. U. priteisiant 4 470,00 Eur kompensaciją arba nustatyti T. U. uzufruktą ir pripažinti ieškovei ir nepilnametei (duomenys neskelbtini) A. P. teisę naudotis butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Z. P., iki (duomenys neskelbtini) A. P. pilnametystės, bei teisę deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu; priteisti iš Z. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. 825,00 Eur; atsakovo Z. P. priešieškinį dėl iškeldinimo iš buto atmesti; priteisti iš atsakovo Z. P. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1210,00 Eur advokato pagalbai apmokėti pirmoje instancijoje ir 605,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 286,00 Eur žyminio mokesčio. Pridėti prie bylos šiuos papildomus dokumentus: 2021 m gegužės 4 d. Montavimo darbų sutartį F488, 2022 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą - 35,00 Eur, 2022 m. rugsėjo 10 d. užsakymą dėl akinių - 120,00 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. užsakymą dėl akinių - 88,30 Eur, 2022 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą - 179,00 Eur, 2022 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą - 88,99 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovei dalies nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškovė 13 metų gyvendama kartu su atsakovu, savo asmeniniu darbų, lėšomis prisidėjo tiek prie šio buto paskolos dengimo, tiek iš esmės jį pagerinant.

26.2. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovės prisidėjimai prie buto pagerinimo nebuvo esminiai.

26.3. Teismas nevertino, kad ieškovė atliko atsakovui pavedimus bendrai 520,26 Eur sumai, kuri buvo skirta paskolų dengimui.

26.4. Teismui pripažinus, kad šalims bendrąją daline nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, šis butas turi būti atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei paliekant nuosavybės teisę į visą butą, o atsakovui išmokant piniginę kompensaciją už butą, kuri pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamas nekilnojamojo turto vertes 2021 m. sausio 1 d. buto vertė nurodoma 15 700,00 Eur. Tai yra reali, rinkos kainą ir buto būklę atitinkanti kaina. Iš buto rinkos kainos turi būti atimamas negrąžinto kredito likutis, kuris 2023 m. vasario 1-ai dienai sudarė 3 380,00 Eur, todėl kompensacija už 1/2 dalį buto sudarytų 4 470,00 Eur ((15 700,00 : 2) = 7850,00 - 3 380,00 = 4470,00 Eur).

26.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, teismui atmetus ieškovės prašymą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į butą. Teismas turėjo pagrindą pagal analogiją taikyti LR CK 3.71 str. nuostatos nepilnametės šalių (duomenys neskelbtini) interesų užtikrinimo tikslu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius uzufrukto teisę naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, atmestinas ir atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas iškeldinti ieškovę su (duomenys neskelbtini) iš atsakovui priklausančio buto.

26.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 825,00 Eur įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. priteisimo, motyvuojant tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo teikto išlaikymo per mėnesį vidutiniškai po 200,00 Eur buvo nepakankama. Taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisminės praktikos šiuo klausimu.

26.7. Apeliantės vertinimu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos, neteisingai vertino ir taikė teisės normas.

26.8. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, tai: 2021 m. gegužės 4 d. Montavimo darbų sutartį F488 2 lapai, 2022 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą -faktūrą - 35,00 Eur, 2022 m. rugsėjo 10 d. užsakymą dėl akinių - 120,00 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. užsakymą dėl akinių - 88,30 Eur, 2022 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą - 179,00 Eur, 2022 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą - 88,99 Eur.

Atsiliepimas

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Z. P. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės visas atsakovo Z. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

27.1. Ieškovė, prašydama pripažinti butą bendrąją daline nuosavybe po ½ dalį nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji prisidėjo ir kokia konkrečiai pinigų suma ji prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, o teigdama, kad šį turtą pagerino, nepateikė įrodymų, kokiu būdu, kokiomis priemonėmis bei kokią pinigų sumą ji asmeniškai investavo į šį turtą ir kaip pagerino.

27.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys bendrai gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2009 m., o ne 2006 metų pabaigoje, kaip teigė ieškovė. Jų santykiai nebuvo susiklostę kaip šeimos, ieškovė tris kartus buvo išėjusi iš atsakovo.

27.3. Ieškovė tik apeliaciniame skunde nurodė, kad ji būsto paskolos dengimą vykdė atsakovo vardu paduodama jam pinigus grynais arba sumokėdavo į jo banko sąskaitą, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad ji būsto įsigijimui paimto banko kredito įmokų nėra dengusi.

27.4. Ieškovė viso bylos teisminio nagrinėjimo metu nepagrindė nei kaip, nei iš kur 5833,70 Eur sumą ji investavo į atsakovo buto pagerinimą, nes iki pat 2014 metų ji nedirbo. Atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovės paimti nedidelių sumų greitieji kreditai buvo panaudoti bendro turto pagerinimui. Ieškovė juos ėmė asmeniniams tikslams, o juos grąžindavo atsakovas iš savo asmeninių lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

27.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buto remontai, nebuvo tokie, dėl kurių būtų galima spręsti dėl esminio buto pagerinimo bei pripažinti ieškovei nuosavybę į dalį buto.

Šalies argumentai

27.6. Ieškovė prašymo dėl uzufrukto nustatymo jokiais argumentais nepagrindė ir nepateikė įrodymų, apsiribodama tik formaliu prašymu nustatyti uzufruktą.

Žemesnės instancijos teismas

27.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas įrodė, kad yra buto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos, nes jis negali naudotis, valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu.

27.8. Atsakovas visada teikė (duomenys neskelbtini) išlaikymą, prie (duomenys neskelbtini) poreikių tenkinimo prisidėdavo ir papildomai, pirkdamas daiktus, t. y. telefoną, dviratį, akinius, prisidėdamas prie batų pirkimo, ir kitų einamų išlaidų. Atsakovui išsikėlus iš namų jis mokėjo komunalinius mokesčius, paskolą, t. y. išlaikė būstą, kuriame gyveno ieškovė ir šalių (duomenys neskelbtini).

27.9. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kaip turinčius reikšmės bylos aplinkybių įvertinimui.

27.10. Atsakovas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovo dalį ieškovei nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme, atitinkamai negali būti apeliacijos dalyku. Ieškovė neįrodė nė vienos iš aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti jos nuosavybės teisę į butą. Ieškovė ir atsakovas turi visas galimybes užtikrinti savo vaiko teisę į gyvenamąją vietą be uzufrukto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

31. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo netenkinti ieškovės T. U. reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ar uzufrukto nustatymo, ir patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino ieškovės T. U. reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ar uzufrukto nustatymo, ir patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės T. U. ir jos nepilnametės (duomenys neskelbtini) A. P. iškeldinimo su visais jų asmeniniais daiktais (visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš atsakovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos (vietos). Šio sprendimo dalies vykdymą atidėjo 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

33. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo panaikinti dalyje, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl buto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ar uzufrukto nustatymo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, atsakovo priešieškinį atmesti, t. y. pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. U. ir Z. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, T. U. priteisiant Z. P. priklausančią 1/2 dalį, o Z. P. iš T. U. priteisiant 4 470,00 Eur kompensaciją arba nustatyti T. U. uzufruktą ir pripažinti ieškovei ir nepilnametei (duomenys neskelbtini) A. P. teisę naudotis butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Z. P., iki (duomenys neskelbtini) A. P. pilnametystės, bei teisę deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu; priteisti iš Z. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d. 825,00 Eur; atsakovo Z. P. priešieškinį dėl iškeldinimo iš buto atmesti; priteisti iš atsakovo Z. P. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1210,00 Eur advokato pagalbai apmokėti pirmoje instancijoje ir 605,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 286,00 Eur žyminio mokesčio.

34. Ieškovė T. U. kartu su apeliaciniu skundu, o atsakovas Z. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus.

35. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Apeliantė T. U. kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 2021 m. gegužės 4 d. Montavimo darbų sutartį F488, 2022 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą, 2022 m. rugsėjo 10 d. užsakymą dėl akinių, 2022 m. rugsėjo 18 d. užsakymą dėl akinių, 2022 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą, 2022 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovės vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra svarbūs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad montavimo darbų sutartis nebuvo pateikta per klaidą, o išlaikymo įsiskolinimui pagrįsti pateikė akinių užsakymus, PVM sąskaitas-faktūras dėl telefono, aulinukų, džemperio pirkimo dukrai ir dėl to papildomai buvo išleista - 511,29 Eur, nes teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo teikto išlaikymo po 200,00 Eur neužteko. Pažymėtina, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra 2021-2022 metų laikotarpio ir ji turėjo galimybę juos pateikti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o tai, kad ieškovė jų nepateikė per klaidą ar, kad teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo dukrai teikto išlaikymo neužteko, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė skunde pagrindė būtinybę naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys teisme priimtas nagrinėti dar 2022 m. gruodžio 2 d., ieškovė teikė pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus, patikslintą ieškinį. Akivaizdu, kad ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina ieškovės pateiktų naujų įrodymų.

37. Dėl atsakovo Z. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų papildomų įrodymų: banko sąskaitos išrašų, sąskaitos už akinukus ir jos apmokėjimo, duomenų apie pirktą dviratį, telefoną dukrai, pažymėtina, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai yra 2021-2023 metų laikotarpio ir jis taip pat turėjo galimybę šiuos dokumentus pateikti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, atsakovas nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, o vien ta aplinkybė, kad papildomus dokumentus teikia, nes ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikė naujus įrodymus, todėl ir atsakovas juos pateikia, nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovas šiuos dokumentus galėjo pateikti dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes atsakovas teismui teikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, bei kitus įrodymus. Atsakovui nepaneigus aplinkybių, kad neturėjo galimybės šiuos įrodymus gauti anksčiau ir juos pateikti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti atsakovo teikiamus naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją

38. Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

39. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

40. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

41. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/2 dalį ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, T. U. priteisiant Z. P. priklausančią 1/2 dalį, o Z. P. iš T. U. priteisiant 4 470,00 Eur kompensaciją arba nustatyti T. U. uzufruktą ir pripažinti ieškovei ir nepilnametei (duomenys neskelbtini) A. P. teisę naudotis butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Z. P., iki (duomenys neskelbtini) A. P. pilnametystės, bei teisę deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu.

42. Byloje esančiais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2006 m. balandžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2006 m. balandžio 3 d. Perdavimo-priėmimo aktu, nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas butą įsigijo už 23 000 Lt, iš kurių 1 200 Lt atsakovas jau buvo sumokėjęs pardavėjui iki sutarties sudarymo. 2006 m. kovo 21 d. Kredito sutartimi AB SEB bankas atsakovui suteikė 21 800 Lt paskolą buto įsigijimui. Kredito grąžinimo data 2036 m. kovo 20 d. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, buto mokestinė vertė buvo 15 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu bendrai gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo 2009 m. Teismas konstatavo, kad galimai, šalys susipažino 2006 m. pabaigoje, laisvu nuo darbo ir mokslų metu susitikinėjo Šiauliuose ar atsakovo bute, lankėsi vienas pas kitą, susipažino su šeimų nariais, dalyvavo šeimų šventėse, giminių susitikimuose, krikštijo vaikus, bet tai, teismo vertinimu, nepatvirtina bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo, bendro ūkio vedimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas butą įgijo 2006 m. balandžio 3 d., o su ieškove kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo tik 2009 m., t. y., butas atsakovo buvo įgytas dar šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, todėl teismas konstatavo, kad CK IV knygos normos, kuriose nustatyta nesusituokusių asmenų turtinių teisių apsauga į bendrai įgytą turtą, šiuo atveju netaikomos ir bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, šiuo aspektu, negali būti sprendžiamas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad ginčo buto įsigijimo metu šalys nebuvo pažystamos, turtą įgyti siekė atsakovas, tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti bendro tikslo įgyti (sukurti) turtą.

43. Apeliantė reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe taip pat grindė ir esminiu buto pagerinimu, teigdama, kad ieškovė ir atsakovas bendromis lėšomis sukūrė turtą, t. y. butą.

44. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

45. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovei dalies nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškovė 13 metų gyvendama kartu su atsakovu, savo asmeniniu darbu, lėšomis prisidėjo tiek prie šio buto paskolos dengimo, tiek iš esmės jį pagerinant. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas buvo įgytas 2006 m. balandžio 3 d., nuo to laiko bute keletą kartų buvo atlikti remontai. 2010 m., prieš gimstant šalių dukrai, atsakovo motina savo lėšomis išklijavo tapetais anūkės kambarį, nudažė duris, paruošė vaiko kambarį anūkės sugrįžimui į namus. Šių aplinkybių šalys neginčijo, apeliantė to neginčija ir savo apeliaciniame skunde. Prieš šalių dukrai pradedant lankyti mokyklą, jos kambaryje buvo išklijuoti nauji tapetai. 2020-2021 m. bute buvo atliekami didesni remontai – dukros kambaryje ir svetainėje buvo pakeista elektros instaliacija, sudėtos įtempiamos lubos, sienos išklijuotos naujais tapetais, pakeistos grindys – sudėtas laminatas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2006 m. iki pat 2022 m. apskritai nebuvo remontuojama virtuvė, koridorius, tualeto ir vonios patalpos, šios patalpos kokios buvo 2006 m., tokios ir liko iki pat šio momento. Teismas, atsižvelgęs į bute atliktų darbų mastą, neremontuotų patalpų kiekį ir jų būklę, darė išvadą, kad bute atliktas remontas negali būti tokiu, dėl kurio butas buvo iš esmės pagerintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie remonto darbai, kuriuos atliko šalys, laikyti kaip kosmetiniai, tačiau ne kaip kapitalinis remontas, juo labiau rekonstrukcija, buto pertvarkymas ar kita. Pažymėtina ir tai, kad šalys per visą bendro gyvenimo laikotarpį pagerino tik dalį buto patalpų, o virtuvė, koridorius, tualeto ir vonios patalpos nebuvo tvarkomos ir jose jokie turto pagerinimo darbai nebuvo atlikti.

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad buto mokesčių mokėjimas yra viena iš pragyvenimo išlaidų rūšių, apmokėjimas už tam tikras paslaugas, kuriomis asmuo naudojasi kiekvieną dieną, todėl tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip įnašas į bendrą nuosavybės sukūrimą. Tas pats pasakytina ir apie buitinės technikos, baldų įsigijimą, kas palengvina kasdienybę, o ne pagerina butą ir esmės. Tarp šalių nėra ginčo, kad jos kartu, bendru darbu, padedamos artimų šeimos narių tiek darbu, tiek pinigais, gerino savo buities sąlygas, pagal finansines galimybes įsigydavo daiktus, tačiau, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks pagerinimas, koks buvo šalių atliktas, negali būti tokiu, dėl kurio butas buvo iš esmės pagerintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių bendras gyvenimas, trukęs ilgą laiką ir buvęs nuolatinis bei pastovus, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir darbu, abiejų šalių artimų šeimos narių pastovia pagalba, nesudaro pakankamo pagrindo teigti buvus šalių susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys butą tvarkė, juo rūpinosi, nes jame gyveno patys ir jų nepilnametis vaikas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė gyvenimo ginčo bute laikotarpiu investavo savo lėšas į atsakovui priklausančio turto – buto, pagerinimą, priteisė ieškovei iš atsakovo jos investuotas 3901,79 Eur lėšas.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad ginčo turtas, atsakovo įgytas asmeninės nuosavybės teise, ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo pagerintas asmeninėmis ieškovės lėšomis ar darbu, bei tai, kad buto pagerinimas buvo esminis, teismas pagrįstai konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir priklausyti ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po 1/2 dalį.

48. Teisėjų kolegija pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe, nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl buto atidalinimo ir kompensacijos atsakovui priteisimo už ginčo butą, kuri šioje byloje negali būti priteisiama.

Dėl uzufrukto nustatymo

49. Remiantis CK 4.141 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad uzufruktas – tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad uzufruktas gali būti nustatomas teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai. Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

50. Ieškovė prašymą nustatyti jai ir (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), grindė tuo, kad ieškovė neturi gyvenamojo būsto ir neturi galimybės jo įsigyti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kartu su ieškove nuo gimimo gyvena bute, yra pripratusi prie gyvenamosios aplinkos, mokykla yra šalia, todėl tolesnis (duomenys neskelbtini) gyvenimas bute su ieškove atitinka (duomenys neskelbtini) interesus.

51. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Apeliantė prašo nustatyti teisę naudotis ieškovo butu iš esmės dėl to, kad ji neturi gyvenamojo būsto ir nenustačius uzufrukto bus pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai į normalias gyvenimo sąlygas.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytus apeliacinio skundo argumentus, paaiškinimus pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad apeliantės argumentai dėl negalėjimo užtikrinti vaikui gyvenamosios vietos su tinkamomis gyvenimo sąlygomis yra prieštaringi. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neturi kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas jau nuo 2022 m. liepos mėnesio prašė ieškovės išsikelti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, siuntė ieškovei skelbimus su (duomenys neskelbtini) mieste siūlomais nuomotis butais, siūlė ieškovei sumokėti depozitą už buto nuomą, tačiau ieškovė į tokius atsakovo prašymus, siūlymus nereagavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės elgesys rodo jos nenorą išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Tačiau, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas uzufrukto institutas nėra skirtas užtikrinti šaliai patogesnes gyvenimo sąlygas, ar skirtas kitam tikslui pasiekti. Teismas uzufruktą taiko tik tada, kai kyla grėsmė, kad, šiuo atveju, pasibaigus šalių santykiams, kurie truko 13 metų, nepripažinus buto bendrąja daline šalių nuosavybe, ieškovė, kuri nėra gyvenamosios patalpos savininkė, tačiau su kuria nustatyta nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, neturės kur gyventi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra jauna, sveika ir darbinga moteris, kuri turi visas galimybes ir gali įsidarbinti bei gauti pakankamas ir stabilias pajamas, tam, kad galėtų kitą būstą išsinuomoti ar įsigyti ir taip užtikrinti vaiko bei savo poreikius.

53. Teisėjų kolegija, apibendrinusi prieš tai nurodytas argumentus, bei įvertinusi tai, kad ieškovė šiuo metu kas mėnesį gauna 85 Eur išmoką vaikui iš valstybės, 275 Eur atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui, ieškovei iš atsakovo priteista 3 901,79 Eur kompensacija, kurios dydžio ieškovė neginčija, tai, kad ginčo butas įkeistas trečiajam asmeniui AB SEB bankas ir ieškovės reikalavimas iš esmės pažeistų ir trečiojo asmens interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl uzufrukto nustatymo tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl uzufrukto nustatymo paliekama nepakeista.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

54. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

55. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

56. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

57. Apeliantės teigimu, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. kovo 1 d., atsakovo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas ir susidarė 825,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kurio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Bylos medžiaga nustatyta ir atsakovė neginčija, kad ieškovas nuo 2022 m. balandžio 2 d. reguliariai teikė nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą įvairiomis sumomis, bei papildomai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) avalinės įsigijimo, pasiruošimo mokyklai, gimtadieniui, apmokėjo dalį būsto, kuriame gyvena šalių (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių, mokėjo būsto paskolą. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų apie didesnes vaiko išlaikymo išlaidas, negu atsakovo teiktas išlaikymas vaikui nurodytu laikotarpiu, nesikreipė į atsakovą, kad jo teikiamas išlaikymas vaikui nėra pakankamas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuo 2022 m. balandžio 2 d. atsakovo teiktas išlaikymas pilnai užtikrino vaiko poreikius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien pats faktas, jog šalių ginčo laikotarpiu šalių vaikas gyveno su ieškove, savaime nėra pagrindas priteisti ieškovės nurodomą 825,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl ieškovės ir jos nepilnametės dukros iškeldinimo

58. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinį ir nutarė iškeldinti ieškovę T. U. ir jos nepilnametę (duomenys neskelbtini) A. P. su visais jų asmeniniais daiktais (visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš atsakovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos (vietos). Šio sprendimo dalies vykdymą atidėjo 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

59. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.

60. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos abi negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Byloje nustatyta, kad Z. P. yra ginčo buto savininkas pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir, kad butu be pagrindo, neturėdami savininko leidimo, gyvena ieškovė su nepilnamete (duomenys neskelbtini). Įvertinęs minėtas aplinkybes, t. y. kad Z. P. nuosavybės teises į butą yra įgijęs 2006 m. balandžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2006 m. balandžio 3 d. Perdavimo-priėmimo aktu, jo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o ieškovė su (duomenys neskelbtini) ginčo bute gyvena be jokio teisėto pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino ieškovę ir nepilnametį vaiką iš Z. P. nuosavybės teise priklausančio buto.

61. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad priimant skundžiamą sprendimą dėl iškeldinimo nebuvo atsižvelgta į ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesus. Byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje be kitų duomenų nurodoma ir tai, jog vaiko tėvai turi pasirūpinti nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, svarbu, kad vaikui būtų suteikta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi teisinės reikšmės. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tiek savo, tiek nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenamąja vieta. Kaip minėta, atsakovas jau nuo 2022 m. liepos mėnesio prašė ieškovės išsikelti iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, siuntė ieškovei skelbimus su (duomenys neskelbtini) mieste siūlomais nuomotis butais, siūlė ieškovei sumokėti depozitą už buto nuomą, tačiau ieškovė į tokius atsakovo prašymus, siūlymus nereagavo, ginčo bute gyvena iki šiol. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės bei kartu su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti šio būsto savininko – atsakovo Z. P. – teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad iškeldinus jį iš buto, nepilnametis vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto, sprendė, kad yra tikslinga sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, nurodant, kad 6 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip suteikiant ieškovei pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąjį būstą.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino savininko teisių apsaugą nuo pažeidimų, nesusijusių su turto valdymo netekimu, reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl tenkinęs atsakovo Z. P. priešieškinį dėl ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko iškeldinimo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

64. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

65. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

66. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

67. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

68. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

69. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos 650,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovės T. U. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė