Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1034-560/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-04
Bylos Nr.: e2S-1034-560/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06497-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjai: Dainius Rinkevičius (pirm.), Visvaldas Kazakiūnas, Rosita Patackienė
Pareiškėjas: M. K.
Suinteresuotas asmuo: BUAB „Tauralaukio namai“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, "Swedbank", AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Akciju sabiedriba "Citadele banka" Lietuvos filialas, VSDF valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, UAB "VILMSTATA", AB "Mano bankas"

Kategorijos

3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-1034-560/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06497-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.2.3.1.; 2.6.29.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjui M. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi bankrutuojančio fizinio asmens M. K. nemokumo administratoriaus UAB „Skolvalda“ prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens M. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2S-372-936/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį dalyje dėl kreditoriaus V. G. finansinių reikalavimų patvirtinimo, kreditoriaus V. P. finansinių reikalavimų ir kreditorės I. K. finansinių reikalavimų netvirtinimo panaikino ir klausimus dėl kreditorių V. G., V. P. ir I. K. finansinių reikalavimų tvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. 2022 m. lapkričio 25 d. teisme buvo gautas bankrutuojančio asmens M. K. patikslintas ieškinys, kuriuo yra prašoma pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo M. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti V. G. 700 000 Eur sumą; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo M. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti V. G. 300 000 Eur sumą; pripažinti, kad 2017 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis buvo atlygintinė ir sutartyje numatyta 1,2 proc. dydžio mėnesinė arba 14,40 proc., dydžio metinė palūkanų norma, prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, ir jas (palūkanas) sumažinti iki 0,41 proc. dydžio mėnesinės arba 5 proc., dydžio metinės palūkanų normos; pripažinti, kad 2017 m. liepos 18 d. paskolos sutartis buvo atlygintinė ir sutartyje numatyta 2,2 proc. dydžio mėnesinė arba 26,40 proc., dydžio metinė palūkanų norma, prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, ir jas (palūkanas) sumažinti iki 0,41 proc. dydžio mėnesinės arba 5 proc., dydžio metinės palūkanų normos; pripažinti, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartis buvo atlygintinė ir sutartyje numatyta 2,2 proc. dydžio mėnesinė arba 26,40 proc., dydžio metinė palūkanų norma, prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, ir jas (palūkanas) sumažinti iki 0,41 proc. dydžio mėnesinės arba 5 proc., dydžio metinės palūkanų normos; pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartis buvo atlygintinė ir sutartyje numatyta 2,2 proc. dydžio mėnesinė arba 26,40 proc., dydžio metinė palūkanų norma, prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, ir jas (palūkanas) sumažinti iki 0,41 proc. dydžio mėnesinės arba 5 proc., dydžio metinės palūkanų normos; įskaityti permokėtą 121 685 Eur sumą, kaip dalinį prievolės įvykdymą paskolų grąžinimą; patvirtinti V. G. 178 315 Eur finansinį reikalavimą šioje nemokumo byloje, kylantį iš paskolos teisinių santykių; arba, atsižvelgiant į tai, kad toks įskaitymas nemokumo byloje yra draudžiamas, patvirtinti 300 000 Eur (pagrindinės skolos) ir 25 215 Eur (palūkanas), t. y. bendrą 325 215 Eur sumoje reiškiamą V. G. finansinį reikalavimą, šioje nemokumo byloje, kylantį iš paskolos teisinių santykių; priteisti ieškovui 146 900 Eur (sumokėtų palūkanų) sumą iš atsakovo, šias lėšas nukreipiant visų ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, šioje nemokumo byloje; priteisti ieškovui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad 2017 metais tarp M. K. ir V. G. buvo sudarytos 4 paskolų sutartys, t. y. 2017 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi M. K. buvo suteiktas 100 000 Eur dydžio kreditas, kurį jis įsipareigojo grąžinti V. G. iki 2018 m. birželio 1 d.; 2017 m. liepos 18 d. paskolos sutartimi M. K. buvo suteiktas 100 000 Eur dydžio kreditas, kurį jis įsipareigojo grąžinti V. G. iki 2018 m. liepos 18 d.; 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartimi M. K. buvo suteiktas 50 000 Eur dydžio kreditas, kurį jis įsipareigojo grąžinti V. G. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2017 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartimi ieškovui buvo suteiktas 50 000 Eur dydžio kreditas, kurį jis įsipareigojo grąžinti atsakovui iki 2018 m. lapkričio 17 d. Pinigus atsakovas ieškovui skolino už palūkanas, kurios buvo lygios: 1,2 proc. mėnesinių arba 14,40 proc., metinių palūkanų pagal 2017 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį; 2,2 proc. mėnesinių arba 26,40 proc., metinių palūkanų pagal 2017 m. liepos 18 d. paskolos sutartį; 2,2 proc. mėnesinių arba 26,40 proc., metinių palūkanų pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį; 2,2 proc. mėnesinių arba 26,40 proc., metinių palūkanų pagal 2017 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartį. V. G. neturi licencijos verstis pinigų skolinimo veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas, todėl šalys palūkanų mokėjimui pasirinko tokią schemą – paskolos sutartyse buvo nurodomos didesnės paskolos sumos, nei realiai M. K. buvo pervedamos, ko pasėkoje paskolos sutartimis M. K. įsipareigojo atsakovui sumokėti 67 200 Eur palūkanų per vienerius kalendorinius metus. Pažymėjo, kad iki 2019 m. balandžio 15 d. ieškovas savo prievolę mokėti sutartas palūkanas vykdė tinkamai ir savalaikiai, ir kiekvieną mėnesį susitinkant su atsakovu jam perduodavo grynus pinigus t. y. tokiu būdu buvo mokamos palūkanos. Faktą, kad visos palūkanos iki 2019 m. balandžio 15 d. buvo mokamos laiku ir tinkamai, neginčijamai patvirtina 2019 m. balandžio 15 d. pasirašytas tarp šalių susitarimas, kuriuo buvo suderinti visi skolų likučiai ir susitarta dėl paskolos termino pratęsimo iki 2020 m. gruodžio 15 d., kuriame buvo numatyta, kad skolos likutis yra 300 000 Eur suma, t. y. lygiai tiek, kiek ir buvo paskolinta. Be to, šis faktas, anot ieškovo, patvirtinamas ir ta aplinkybe, kad 2019 m. balandžio 18 d. buvo išduotas vekselis (kaip garantija), kad likusi paskolos suma, kuri yra lygi 300 000 Eur sumai, bus grąžinta laiku. Taip pat, faktą, kad visos paskolos sutartys (kurios buvo sudarytos tiek atsakovo, tiek jo valdomos įmonės (duomenys neskelbtini) bendrai 1 100 000 Eur sumai) buvo atlygintinės patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną buvo išduotas dar vienas 700 000 Eur vekselis, kurio paskirtis buvo garantija, kad už naujai nustatomą paskolų grąžinimo terminą bus sumokėtos sutartos palūkanos.

5. M. K. pažymėjo, kad viso jis atsakovui, pagal su juo pasirašytas paskolos sutartis, kaip palūkanas sumokėjo 146 900 Eur sumą. Suėjus paskolų sutartyse nurodytiems paskolų grąžinimo terminams jis nebuvo grąžinęs V. G. paskolos sutartimis pasiskolintų pinigų (buvo mokamos tik palūkanos). Atsakovo reikalavimu, kaip prievolės pagal paskolų sutartis įvykdymo užtikrinimui, 2019 m. balandžio 18 d. ieškovas išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėti V. G. 300 000 Eur sumą (toliau – Vekselis Nr. 1). Be to, V. G. reikalaujant, spaudžiamas finansinių įsipareigojimų, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 18 d., M. K. išdavė atsakovui dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo, kaip prievolės sumokėti palūkanas pagal paskolos sutartis įvykdymo užtikrinimui, besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėti V. G. 700 000 Eur sumą (toliau – Vekselis Nr. 2). Vekselis Nr. 2 buvo išduotas negaliojančios prievolės pagrindu, nes ieškovo teigimu, atsakovas neturi teisės verstis pinigų skolinimo veikla ir gauti už ją pajamas, taigi pats susitarimas dėl palūkanų mokėjimo yra negaliojantis, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Nesant pagrindinės prievolės, kurios pagrindu buvo išduotas Vekselis Nr. 2, pastarasis taip pat negali likti apyvartoje ir turi būti panaikintas. Tuo tarpu, Vekselio Nr. 1 pagrindu reiškiamas reikalavimas, taip pat negali būti tenkinamas ir tvirtinamas, nes iš šio vekselio kylantis reikalavimas (iš paskolos teisinių santykių) buvo ne mažiau kaip 146 900 Eur suma įvykdytas, t. y. ta suma, kuri buvo sumokėta kaip neteisingos, neprotingos ir nesąžiningos palūkanos, todėl turi būti teismo mažinamas.

6. Dėl Vekselio Nr. 1, ieškovo nuomone, teismas atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, paskolų sumas, paskolų grąžinimo terminus ir kitus svarbius faktorius, mažindamas esamas palūkanas (kurios nėra nei teisingos, nei sąžiningos, nei protingos), turėtų atsižvelgti į įstatyminį reglamentavimą ir esamas palūkanas sumažinti iki 0,41 proc. dydžio mėnesinės arba 5 proc., dydžio metinės palūkanų normos. Tokiu būdu, viso pagal paskolos sutartis (skaičiuojant 0,41 proc. dydžio mėnesinės arba 5 proc., dydžio metines palūkanas) M. K. turėjo sumokėti – 25 215,00 Eur palūkanas. Tuo tarpu, ieškovas per visą šį laikotarpį iki 2019 m. balandžio 15 d. dienos sumokėjo net 146 900 Eur sumą, taigi permoka sudaro 121 685 Eur sumą. Vekselis Nr. 1 yra negaliojantis, nes jis, kaip vertybinis popierius, buvo išduotas užtikrinti prievolės (tiek pagrindinės, t. y. paskolos sumų grąžinimą, tiek išvestinės palūkanų sumokėjimą), kuri buvo dalinai įvykdyta, t. y. visa permokėta palūkanų suma t. y. 121 685 Eur, turėtų būti teismo sprendimu įskaityta, kaip dalinis prievolės įvykdymas (paskolos grąžinimas). Po atlikto įskaitymo, M. K. prievolė, pagal paskolos sutartis nemokumo bylos iškėlimo dienai, kreditoriui V. G. sudaro 178 315 Eur sumą (300 000 Eur – 121 685 Eur), todėl ši suma turėtų būti patvirtinta kreditorių sąraše.

7. Teisme gautas suinteresuoto asmens V. G. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame suinteresuotas asmuo prašo bankrutuojančio M. K. patikslintą ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, palūkanų sumažinimo ir permokos įskaitymo atmesti; patvirtinti V. G. antros eilės kreditorinį reikalavimą fizinio asmens M. K. bankroto byloje 1 045 297,31 Eur sumai. Nurodė, kad pagal Vekselį Nr. 1 2021 m. sausio 25 d. išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš vekselio davėjo ieškovo vekselio turėtojo atsakovo naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 300 000 Eur, 920,44 Eur išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso 300 920,44 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos (300 000 Eur), susidariusios nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo iki vekselio apmokėjimo. 2021 m. sausio 25 d. vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdymui antstolei N. Š.-S. (vykdomosios bylos numeris (duomenys neskelbtini)). Iškėlus ieškovui fizinio asmens bankroto bylą, 2021 m. rugsėjo 23 d. antstolės N. Š.-S. patvarkymu minėtas vykdomasis dokumentas (2021 m. sausio 25 d. vykdomasis įrašas), taip pat ir 2019 m. balandžio 18 d. paprastasis neprotestuotinas Vekselis Nr. 1, buvo persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2021 m. rugsėjo 23 d. antstolės N. Š.-S. patvarkymas aiškiai patvirtina, jog pagal Vekselį Nr. 1 iki bankroto bylos iškėlimo dienos neišieškotas M. K. skolinis įsipareigojimas V. G. sudaro 314 574,02 Eur (300 667,17 Eur skola ir 13 906,85 Eur palūkanos). Taigi, V. G. kreditorinio reikalavimo pagal Vekselį Nr. 1 pagrįstumas ir dydis jau yra nustatyti vykdomąjį dokumentą išdavusio kompetentingo asmens. Be to, bankrutuojantis asmuo 2021 m. sausio 25 d. vykdomojo įrašo net neginčija, o teisines pasekmes sukelia būtent vykdomasis įrašas. Taip pat sandorių negaliojimo pagrindais neginčijami ir tie sandoriai – paskolos sutartys, kurių pagrindu Vekselis Nr. 1 buvo išduotas. Bankrutuojantis asmuo savo veiksmais – išduodamas vekselius patvirtino ginčijamus sandorius – paskolos teisinius santykius, t. y. M. K. yra atlikęs veiksmus, kurie CK 1.79 straipsnio taikymo aspektu yra laikytini ginčijamų sandorių patvirtinimu. Be to, bankroto bylos inicijavimo proceso metu M. K. pripažino, jog V. G. yra jo kreditorius, turintis 304 668,39 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nėra jokio pagrindo Vekselį Nr. 1 pripažinti negaliojančiu, pareikštas reikalavimas dėl Vekselio Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nepagrįstas, o šiuo procesiniu veiksmu bankrutuojantis asmuo tik vilkina V. G. kreditorinio reikalavimo, kuris net nebuvo ginčijamas, patvirtinimo klausimo nagrinėjimą.

8. Suinteresuotam asmeniui (vekselio turėtojui) Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų veiksnių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka pateikus Vekselį Nr. 2 jo davėjui apmokėjimui, Vekselis Nr. 2 įgijo teisinę vekselio galią, todėl turi vertybinio popieriaus teisinį statusą, kas sąlygoja išvadą dėl jame įtvirtintos besąlyginės M. K. prievolės vekselio turėtojui V. G. sumokėti 700 000 Eur sumą. Bankrutuojantis asmuo pripažįsta, jog jį su V. G. siejo paskolos teisiniai santykiai, į bylą yra pateiktos paskolos sutartys (2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. liepos 17 d.); atsakovo atlikti mokėjimo pavedimai (2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. liepos 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d.), šalių 2019 m. balandžio 15 d. sudarytas susitarimas, taip pat rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog suinteresuotas asmuo bankrutuojančiam asmeniui pinigus skolino ir grynaisiais pinigais, todėl visiškai nepagrįsti M. K. teiginiai, jog Vekselis Nr. 2 išduotas nesant pačios prievolės. Šiuo atveju buvo laikytasi ĮPVĮ nustatytos vekselių pateikimo apmokėti tvarkos, todėl tiek Vekselis Nr. 1, tiek Vekselis Nr. 2 laikytini įgiję vertybinio popieriaus teisinį statusą, kuriam būdingos besąlygiškumo ir abstraktumo savybės. Taigi bankrutuojantis asmuo visiškai nepagrįstai ginčija suinteresuoto asmens pareikštą kreditorinį reikalavimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina V. G. pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Pagal Vekselį Nr. 1 neišieškotas M. K. skolinis įsipareigojimas V. G. sudaro 314 574,02 Eur (300 667,17 Eur skola ir 13 906,85 Eur palūkanos), pagal Vekselį Nr. 2 – 730 723,29 Eur (700 000 Eur skola ir 30 723,29 Eur palūkanos). Taigi, bendras M. K. skolinis įsipareigojimas suinteresuotam asmeniui sudaro 1 045 297,31 Eur (1 000 667,17 Eur skola ir 44 630,14 Eur palūkanos), kurį ir prašoma patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi bankrutuojančio asmens M. K. patikslintą ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, palūkanų sumažinimo ir permokos įskaitymo atmetė, suinteresuoto asmens V. G. prašymą tenkino ir patvirtino V. G. 1 045 297,31 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, pareikštą M. K. bankroto byloje.

10. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. G. šioje nemokumo byloje yra pareiškęs prašymą patvirtinti antros eilės kreditorinį reikalavimą bendrai 1 045 297,31 Eur sumai. Kreditorinis reikalavimas grindžiamas bankrutuojančio asmens M. K. notarine tvarka išduotais dviem paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, patvirtintais notaro S. S., t. y. 2019 m. balandžio 18 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 300 000 Eur (toliau - Vekselis Nr. 1) ir 2019 m. balandžio 18 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 700 000 Eur (toliau – Vekselis Nr. 2). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad V. G. pagrįstai teigia, jog jis neturi pareigos įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselius pagrindo buvimo ar jo galiojimo, o tokia procesinė našta tenka būtent bankrutuojančiam asmeniui, kuris patikslintu ieškiniu ginčija minėtus vekselius.

11. Bankrutuojantis asmuo 2019 m. balandžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo M. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti V. G. 300 000 Eur sumą (Vekselis Nr. 1) prašo pripažinti negaliojančiu, nes jis buvo išduotas užtikrinti prievolės (tiek pagrindinės – paskolos sumų grąžinimą, tiek išvestinės – palūkanų sumokėjimą), kuri buvo dalinai įvykdyta. Bankrutuojančio asmens teigimu, pinigus V. G. skolino už palūkanas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog V. G. neturi licencijos verstis pinigų skolinimo veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas, bankrutuojančio asmens pareiga sumokėti suinteresuotam asmeniui palūkanas expresis verbis nebuvo nurodoma paskolų sutartyse, o paskolų sutartyse buvo nurodomos didesnės paskolos sumos, nei realiai M. K. buvo pervedamos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2017 metais tarp M. K. ir V. G. buvo sudarytos 4 paskolos sutartys. 2017 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 114 400 Eur dydžio paskolą. Tai patvirtina 2017 m. gegužės 25 d. V. G. atliktas mokėjimo pavedimas 100 000 Eur sumai ir paskolos sutartyje M. K. ranka surašytas patvirtinimas apie 14 400 Eur sumos grynais gavimą. 2017 m. liepos 18 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 126 400 Eur dydžio paskolą. Tai patvirtina 2017 m. liepos 18 d. V. G. atliktas mokėjimo pavedimas 100 000 Eur sumai ir paskolos sutartyje padarytas M. K. įrašas apie 26 400 Eur sumos gavimą. 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 63 200 Eur dydžio paskolą. Tai patvirtina V. G. atliktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo pavedimas 50 000 Eur sumai ir paskolos sutartyje M. K. ranka surašytas patvirtinimas apie 13 200 Eur sumos grynais gavimą. 2017 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 63 200 Eur dydžio paskolą. Tai patvirtina paskolos sutartyje padarytas M. K. įrašas apie 63 200 Eur sumos gavimą. Minėtose M. K. ir V. G. sudarytose paskolų sutartyse palūkanos nėra numatytos. M. K. 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., ir 2017 m. spalio 26 d. atlikti mokėjimai V. G. po 1 200 Eur taip pat nepatvirtina, jog bankrutuojantis asmuo M. K. mokėjo V. G. palūkanas, kadangi mokėjimo paskirtyse („Paskolos sutartis 2017-05-24, paskolos grąžinimas“) aiškiai nurodyta, kad grąžinama paskola, o ne palūkanos. Jokių kitų įrodymų, jog pinigus V. G. M. K. skolino už palūkanas ir realiai M. K. buvo pervedamos mažesnės paskolos sumos, nei nurodytos pačiose paskolų sutartyse, bankrutuojantis asmuo į bylą nepateikė.

12. Bylos duomenimis, visas sutartis ir dokumentus ruošė ir pasirašymui pateikinėjo pats M. K.. Akivaizdu, jog M. K. kaip profesionalus teisininkas – advokatas, puikiai suprato, kokius dokumentus pasirašo ir išdavinėja, taip pat puikiai suvokė prisiimamą besąlyginį įsipareigojimą paskolos davėjui paskolų sutartyse nurodytoms sumos, t. y. M. K. neabejotinai suvokė atliekamų veiksmų teisinę reikšmę bei teisinius padarinius. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus konstatavo, jog bankrutuojantis asmuo nepateikė pakankamai įrodymų ir konkrečių bei logiškų paaiškinimų, kurių visuma sudarytų pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pinigus V. G. M. K. skolino už palūkanas ir realiai M. K. buvo pervedamos mažesnės paskolos sumos, nei nurodytos pačiose paskolų sutartyse. 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 16 d., bei 2017 m. lapkričio 17 d. paskolų sutarčių nugarėlėse paties M. K. ranka padaryti įrašai, kurie nenuginčyti ir nepaneigti, apie 117 200 Eur sumos grynais gavimą pagal minėtas paskolų sutartis, bei V. G. atlikti mokėjimo pavedimai 250 000 Eur sumai, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog minėtomis paskolų sutartimis bankrutuojančiam asmeniui buvo suteiktas 367 200 Eur dydžio kreditas, o ne 300 000 Eur, kaip kad nurodė M. K.. 2021 m. rugsėjo 23 d. antstolės N. Š.-S. patvarkymas aiškiai patvirtina, jog pagal Vekselį Nr. 1 iki bankroto bylos iškėlimo dienos neišieškotas M. K. skolinis įsipareigojimas V. G. sudaro 314 574,02 Eur (300 667,17 Eur skola ir 13 906,85 Eur palūkanos). Taigi, V. G. kreditorinio reikalavimo pagal Vekselį Nr. 1, pagrįstumas ir dydis jau yra nustatyti vykdomąjį dokumentą išdavusio kompetentingo asmens – šiuo atveju 2021 m. sausio 25 d. vykdomąjį įrašą išdavusio notaro, be to, antstolis jau buvo pradėjęs ir vykdymo procesą dėl skolos pagal Vekselį Nr. 1 išieškojimo. Bankroto bylos inicijavimo proceso metu M. K. taip pat pripažino, jog V. G. yra jo kreditorius, turintis 304 668,39 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo M. K., be kita ko, pažymėjo, jog visos paskolos yra realiai gautos ir jis turi galiojančią ir realią pareigą šias pasiskolintas sumas grąžinti. Bankrutuojantis asmuo paties 2021 m. sausio 25 d. vykdomojo įrašo neginčija, o teisines pasekmes sukelia būtent vykdomasis įrašas. Taip pat sandorių negaliojimo pagrindais neginčijamos ir pačios paskolų sutartys, kurių pagrindu Vekselis Nr. 1 buvo išduotas. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo Vekselį Nr. 1 pripažinti negaliojančiu. Byloje neįrodžius fakto, jog pinigus V. G. M. K. skolino už palūkanas, teismas taip pat atmetė ir patikslinto ieškinio reikalavimus dėl palūkanų sumažinimo ir permokėtos sumos įskaitymo.

Šalies argumentai

13. Bankrutuojantis asmuo patikslintu ieškiniu Vekselį Nr. 2 prašo pripažinti negaliojančiu, nes jis negali likti apyvartoje, kadangi negalioja pati prievolė, kurios pagrindu Vekselis Nr. 2 atsirado. Bankrutuojančio asmens teigimu, Vekselio Nr. 2 paskirtis buvo garantija, kad už naujai nustatomą paskolų, kurios buvo sudarytos su V. G. ir su jo valdoma įmone (duomenys neskelbtini) (bendrai 1 100 000 Eur sumai), grąžinimo terminą bus sumokėtos sutartos palūkanos, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, bankrutuojantis asmuo į bylą nepateikė ir nenurodė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo atveju tarp M. K. ir V. G. yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu M. K. išdavė V. G. vekselius, kuriuos patvirtino notaras ir kurių pagrindų yra prašoma teismo patvirtinti V. G. kreditorinį reikalavimą, t. y. vekseliuose numatyta M. K. prievolė – besąlyginis įsipareigojimas V. G. egzistuoja, todėl privalo būti vykdomas. V. G. nustatyta tvarka pateikus Vekselį Nr. 2 jo davėjui M. K. apmokėjimui Vekselis Nr. 2 įgijo teisinę vekselio galią, todėl turi vertybinio popieriaus teisinį statusą, kas sąlygoja išvadą dėl jame įtvirtintos besąlyginės M. K. prievolės vekselio turėtojui V. G. sumokėti 700 000 Eur sumą. Pats M. K. pripažino, jog jį su V. G. siejo paskolos teisiniai santykiai, į bylą yra pateiktos paskolos sutartys; V. G. atlikti mokėjimo pavedimai, šalių 2019 m. balandžio 15 d. sudarytas susitarimas, taip pat rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog V. G. M. K. pinigus skolino ir grynaisiais pinigais. Teismo vertinimu, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog M. K. vekselius išdavė tarp šalių egzistuojant paskolos teisiniams santykiams, todėl visiškai nepagrįsti M. K. teiginiai, jog Vekselis Nr. 2 išduotas nesant pačios prievolės. Juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. patvirtino, jog jis savo prievoles V. G. pripažįsta ir jų vykdymo nevengia. M. K. kaip profesionalus teisininkas – advokatas, puikiai suprato kokius dokumentus pasirašo ir išdavinėja, taip pat puikiai suvokė vekselio teisinį statusą bei prisiimamą besąlyginį įsipareigojimą vekselio turėtojui vekseliuose nurodytoms sumoms, t. y. M. K. neabejotinai suvokė atliekamų veiksmų teisinę reikšmę ir iš jų galinčius kilti teisinius padarinius. Be to, pats vekselių, kurie turi vertybinių popierių teisinį statusą, išdavimas jau patvirtina piniginių lėšų perdavimo M. K. faktą ir M. K. pripažinimą egzistuojant būtent vekseliuose nurodyto dydžio įsiskolinimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Pareiškėjas M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir grąžinti šio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Nurodė, kad teismas savo pareigos būti aktyviu taip ir nerealizavo, ir ginčą, nesant į bylą pateiktiems įrodymams iš kreditoriaus pusės, sprendė kaip paprastą ginčą savyje neturintį viešojo intereso pobūdžio, bei pažeisdamas įrodinėjimo pareigos taisykles konstatavo, kad nemokus asmuo nepaneigė kreditoriaus nurodomų aplinkybių, todėl kreditoriaus reikalavimą tenkino, o nemokaus asmens - atmetė. Šis ginčas suponuoja pareigą teismui būti aktyviam ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teismas būtinų įrodymų iš kreditoriaus V. G. nepareikalavo ir ėmėsi bylą spręsti nesant byloje surinktiems būtiniems įrodymams (dėl galimybės grynais pinigais skolinti 700 000 Eur sumą, tiek dėl paskolos sutarčių neatlygintinumo). Byloje nėra objektyvių ir leistinų įrodymų, patvirtinančių 700 000 Eur dydžio paskolos objekto (t. y. piniginių lėšų) perdavimo faktą, nėra objektyvių įrodymų, kad V. G. turėjo ir galėjo paskolinti 700 000 Eur sumą grynais pinigais. Nėra įrodymų, kad buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 700 000 Eur ir kad paskolos dalykas grynais pinigais buvo perduotas nemokiam asmeniui. 2019 m. balandžio 15 d. M. K. skolos suma V. G. buvo 300 000 Eur. Vekselis 2 yra negaliojantis, nes neegzistuoja nemokaus asmens prievolė grąžinti kreditoriui 700 000 Eur paskolos sumą.

16. Nemokus asmuo dėl savo turimo profesinio statuso - teisininko ir praktikuojančio advokato yra diskriminuojamas ir iš jo yra reikalaujama didesnės, platesnės, išsamesnės ir akivaizdžiai neteisingos ir diskriminacinės įrodinėjimo pareigos vykdymo. Pagal Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį žmogaus teisių negalima varžyti, be kita ko, dėl jo socialinės padėties, išsilavinimo, profesijos ar patirties. Iš Vekselio 2 turinio matyti, jog paskolos dalyko perdavimo nemokiam asmeniui faktas nėra užfiksuotas. Vekselis gali būti kilęs iš bet kokių prievolinių teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ar daiktą ir kt.). Vekselis 2 kaip vertybinis popierius yra negaliojantis, nes nėra laiku kreiptasi į notarą ir nėra išsiimtas vykdomasis įrašas. Kreditorius neįrodė, kad egzistuoja paskolos teisiniai santykiai dėl 700 000 Eur paskolos sumos. V. G., sistemingai skolina pinigus už palūkanas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, bei pats skolinasi už palūkanas ir vėliau gautas sumas brangiau perskolina, jis yra profesionalus verslininkas, skolinantis pinigus už palūkanas arba pinigus perskolinantis. Sudėtinga būtų logiškai paaiškinti aplinkybę, kad būdamas išsilavinusiu, versle dalyvaujančiu asmeniu, įmonės vadovu, dirbančiu šioje srityje, kad už atlygį pasiskolinus pinigines lėšas jas perskolintum neatlygintinai ir visiškai be jokių užtikrinimo priemonių. Vekselis 1 yra negaliojantis, nes jis, kaip vertybinis popierius buvo išduotas užtikrinti prievolės (tiek pagrindinės, t. y., paskolos sumų grąžinimą, tiek išvestinės palūkanų sumokėjimą), kuri buvo dalinai įvykdyta, t. y. visa permokėta palūkanų suma - 121 685,00 Eur, turėtų būti teismo sprendimu įskaityta, kaip dalinis prievolės įvykdymas (paskolos grąžinimas).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atmetė bankrutuojančio asmens M. K. patikslintą ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, palūkanų sumažinimo ir permokos įskaitymo ir patvirtino V. G. 1 045 297,31 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, pareikštą M. K. bankroto byloje. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. FABĮ 23 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas priima nutartį dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam subjektui, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017).

20. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. G. pareikštas kreditorinis reikalavimas M. K. yra grindžiamas 2019 m. balandžio 18 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 300 000 Eur, ir 2019 m. balandžio 18 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 700 000 Eur. Bankrutuojantis asmuo nesutinka su V. G. reiškiamu kreditoriniu reikalavimu, nurodo, kad šie vekseliai turi būti pripažįstami negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Dėl 2019 m. balandžio 18 d. vekselio 300 000 Eur sumai

21. 2019 m. balandžio 18 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dėl 300 000 Eur mokėjimo pagrindu išduotas 2021 m. sausio 25 d. vykdomasis įrašas išieškoti iš vekselio davėjo M. K. vekselio turėtojo V. G. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 300 000 Eur, 920,44 Eur išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso 300 920,44 Eur ir 6 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, t. y. 300 000 Eur, susidariusias nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo iki vekselio apmokėjimo. Vykdomąjį dokumentą vykdžiusi antstolė N. Š.-S. 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad M. K. skolos ir palūkanų likutis sudaro 314 574,02 Eur (skola ir palūkanos, paskaičiuotos iki 2021 m. rugsėjo 22 d. imtinai). Bankrutuojantis asmuo nurodo, kad šis vekselis privalo būti pripažintas negaliojančiu, nes jis buvo išduotas užtikrinti prievolės (tiek pagrindinės – paskolos sumų grąžinimą, tiek išvestinės – palūkanų sumokėjimą), kuri buvo dalinai įvykdyta.

22. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).

23. Kaip pagrįstai remdamasis bylos duomenimis nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 metais tarp M. K. ir V. G. buvo sudarytos 4 paskolos sutartys. 2017 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 114 400 Eur dydžio paskolą (tai patvirtina 2017 m. gegužės 25 d. V. G. atliktas mokėjimo pavedimas 100 000 Eur sumai ir paskolos sutartyje M. K. ranka surašytas patvirtinimas apie 14 400 Eur sumos grynais gavimą). 2017 m. liepos 18 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 126 400 Eur dydžio paskolą (tai patvirtina 2017 m. liepos 18 d. V. G. atliktas mokėjimo pavedimas 100 000 Eur sumai ir paskolos sutartyje padarytas M. K. įrašas apie 26 400 Eur sumos gavimą). 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 63 200 Eur dydžio paskolą (tai patvirtina V. G. atliktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo pavedimas 50 000 Eur sumai ir paskolos sutartyje M. K. ranka surašytas patvirtinimas apie 13 200 Eur sumos grynais gavimą). 2017 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartimi V. G. suteikė M. K. 63 200 Eur dydžio paskolą (tai patvirtina paskolos sutartyje padarytas M. K. įrašas apie 63 200 Eur sumos gavimą).

24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog paskolos dalykas grynais pinigais nebuvo perduotas nemokiam asmeniui, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pats apeliantas paskolos sutartyse padarė įrašus apie konkrečių pinigų sumų gavimą grynaisiais pinigais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, minėtose M. K. ir V. G. sudarytose paskolų sutartyse palūkanos nėra numatytos. Pats apeliantas nors ir įrodinėja, jog V. G. M. K. skolino lėšas už palūkanas, tačiau šiuos teiginius paneigia paties bankrutuojančio asmens veiksmai: M. K. atliktų mokėjimų V. G. mokėjimo paskirtyse nurodė, jog yra grąžinama paskola, o ne mokamos palūkanos. Apeliantas, nors ir įrodinėja, kad pinigus V. G. M. K. skolino už palūkanas ir realiai M. K. buvo pervedamos mažesnės paskolos sumos, nei nurodytos pačiose paskolų sutartyse, tačiau į bylą nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kaip pagrįstai nustatyta byloje, ginčo paskolos sutartis rengė pats bankrutuojantis asmuo, kuris kaip profesionalus teisininkas suprato prisiimamų įsipareigojimų ir gautų paskolų sumų nurodymo reikšmę paskolos sutartyse. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 16 d., bei 2017 m. lapkričio 17 d. paskolų sutartyse paties M. K. ranka padaryti įrašai, kurie yra nenuginčyti ir nepaneigti, apie 117 200 Eur sumos grynais gavimą pagal minėtas paskolų sutartis, bei V. G. atlikti mokėjimo pavedimai 250 000 Eur sumai patvirtina, jog minėtomis paskolų sutartimis bankrutuojančiam asmeniui buvo suteiktas 367 200 Eur dydžio kreditas (o ne 300 000 Eur, kaip įrodinėjo bankrutuojantis asmuo).

25. Papildomai šią išvadą pagrindžia ir tai, kad V. G. kreditorinio reikalavimo pagal Vekselį Nr. 1, pagrįstumas ir dydis jau yra nustatyti vykdomąjį dokumentą išdavusio kompetentingo asmens (2021 m. sausio 25 d. vykdomąjį įrašą išdavusio notaro), antstolė N. Š.-S. jau buvo pradėjusi vykdymo (išieškojimo) veiksmus šio vykdomojo dokumento pagrindu (vykdomosios bylos numeris (duomenys neskelbtini)). Nei notaro vykdomasis įrašas, nei antstolio patvarkymai dėl vykdomosios bylos vykdymo nėra nuginčyti, todėl jais turi būti vadovaujamasi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad bankrutuojantis M. K. neginčija 2021 m. sausio 25 d. vykdomojo įrašo, kuris ir sukelia bankrutuojančiam asmeniui teisines pasekmes, ar sudarytų paskolos sutarčių, kurių pagrindu buvo išduotas 2019 m. balandžio 18 d. vekselis.

Dėl 2019 m. balandžio 18 d. vekselio 700 000 Eur sumai

26. Bankrutuojantis asmuo patikslintu ieškiniu Vekselį Nr. 2 prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigiant, jog jis negali likti apyvartoje, nes negalioja pati prievolė, kurios pagrindu Vekselis Nr. 2 atsirado. Kreditorius V. G. nurodė, kad dėl M. K. išduoto 2019 m. balandžio 18 d. vekselio 700 000 Eur sumai į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesikreipė, todėl jo pagrindu išieškojimo procedūros dar nepradėtos, M. K. iki bankroto bylos iškėlimo dienos skolinis įsipareigojimas V. G. sudaro 730 723,29 Eur, t. y. 700 000 Eur skola ir 30 723,29 Eur palūkanos. Bankrutuojantis asmuo M. K. nurodo, kad šis vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi neegzistuoja nemokaus asmens prievolė grąžinti kreditoriui 700 000 Eur paskolos sumą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas būtinų įrodymų iš kreditoriaus V. G. nepareikalavo ir ėmėsi bylą spręsti nesant byloje surinktiems būtiniems įrodymams (dėl galimybės grynais pinigais skolinti 700 000 Eur sumą, tiek dėl paskolos sutarčių neatlygintinumo). Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka, kadangi iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino visus byloje esančius įrodymus.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014). Vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018). Vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, priešingai – vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį – patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021). Taigi, šiuo atveju apeliantas, teigdamas, kad negalioja pati prievolė, kurios pagrindu Vekselis Nr. 2 atsirado, turi šias aplinkybes įrodyti. Kaip pagrįstai byloje sprendė pirmosios instancijos teismas, pats M. K. pripažino, jog jį su V. G. siejo paskolos teisiniai santykiai, į bylą yra pateiktos paskolos sutartys, V. G. atlikti mokėjimo pavedimai, šalių 2019 m. balandžio 15 d. sudarytas susitarimas patvirtina, kad V. G. M. K. pinigus skolino ir grynaisiais pinigais. Bankrutuojantis asmuo, teigdamas, kad negalioja prievolė, kurios pagrindu buvo išduotas vekselis, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, visas sutartis ir dokumentus ruošė ir pasirašymui pateikinėjo pats bankrutuojantis asmuo, kuris kaip profesionalus teisininkas turėjo suprasti rengiamų ir pasirašomų vekselių teisinę reikšmę. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nėra įrodymų, kad buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 700 000 Eur ir kad paskolos dalykas grynais pinigais buvo perduotas nemokiam asmeniui, tačiau šiuos atskirojo skundo teiginius paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai (paskolos sutartys, bankrutuojančio asmens įrašai, patvirtinantys pinigų gavimą).

28. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo pareigos būti aktyviu taip ir nerealizavo, ir ginčą, nesant į bylą pateiktiems įrodymams iš kreditoriaus pusės, sprendė kaip paprastą ginčą savyje neturintį viešojo intereso pobūdžio bei pažeisdamas įrodinėjimo pareigos taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo procesiniu sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo nutartis yra išsamiai motyvuota ir priimta išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

29. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Visvaldas KazakiūnasRosita PatackienėDainius Rinkevičius