Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių I. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

27. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės I. K., atstovaujančios nepilnamečius vaikus G. K. ir P. K., kreditorinis reikalavimas dėl periodinių išmokų vaikams mokėjimo ir įsiskolinimo už nepilnamečių vaikų išlaikymą priteisimą M. K. bankroto byloje.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

28. Su atskiruoju skundu kreditorė UAB „Vilmstata“ pateikė taikos sutartį sudarytą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1668-723/2019.

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl mokumo atkūrimo plane numatytos bankrutuojančio M. K. pareigos skirti nepilnamečiams jo vaikams po 300,00 eurų

31. Kreditorė I. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nutarė mokumo atkūrimo plane numatyti bankrutuojančio M. K. pareigą skirti po 300,00 eurų išlaikymą sūnui G. K. ir dukrai P. K., kurias I. K. galės valdyti uzufrukto teise.

32. Kreditorės I. K. atskirajame skunde nurodoma, kad teismas gali nustatyti išlaikymo formą ir dydį tik tuo atveju, kai tėvai nesusitaria. Šiuo gi atveju, kreditorė I. K. ir M. K. yra susitarę dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, t. y. M. K. yra įsipareigojęs skirti ne mažiau, kaip 1000,00 EUR sumą abejų vaikų išlaikymui, t. y. G. K. išlaikymui – 500,00 EUR per mėnesį, P. K. išlaikymui – 500,00 EUR per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

33. Visų pirma, nėra pagrindo sutikti su kreditore, kad nebuvo ginčo tarp šalių dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio. Ginčas yra kilęs bankrutuojančio fizinio asmens bankroto byloje, todėl sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio būtina atsižvelgti į šią aplinkybę. Bankrutuojančio asmens kreditoriai turi teisę reikšti savo poziciją šiuo klausimu. Esant ginčui tarp kreditorių dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, teismas, atsižvelgdamas tiek į su prašomu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu pateiktus įrodymus, tiek į kitų kreditorių poziciją, turi įvertinti pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.

34. Antra, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 metais ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas 2019-01-14) dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto priteisimo atsakovui M. K.. 2019-03-05 I. K. ir M. K. pateikė teismui taikos sutartį, prašydami ją patvirtinti. 2019-03-04 šalių sudarytos taikos sutarties 3 ir 4 punktais šalys susitarė, kad M. K. teiks po 500 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Taikos sutarties 8 punktu M. K. įsipareigojo 50 500 Eur sūnaus išlaikymui, skaičiuojamą nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovei sumokėti per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Taikos sutarties 9 punktu atsakovas M. K. įsipareigojo dukters išlaikymui sumokėti 25 000 Eur sumą, skaičiuojamą nuo dukters gimimo iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovei per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartį šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-03-06 rezoliucija prašymo patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka atsakovui nedalyvaujant netenkino. 2019-03-26 ieškovė I. K. pareiškė, kad atsiima ieškinį ir nurodė, kad atsižvelgdama į teismo 2019-03-22 nutartį, bei į teismo iniciatyvą, teismo posėdžio metu nagrinėjant tokio pobūdžio bylą (dėl įsiskolinimo vaikų išlaikymui priteisimo ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama ir kurioje tarp šalių nėra ginčo nei vienu iš nagrinėtinų teisme klausimų), apklausti sūnų teismo posėdyje, nenorėdama traumuoti sūnaus, atsiima pareikštą ieškinį (CPK 139 str., 1 d.,) ir prašo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 139 str., 2 d.,). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Ši nutartis įsiteisėjo 2019-04-11.

35. Pagal Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šiuo nagrinėjamu atveju šalių sudaryta ir teismui pateikta taikos sutartis patvirtinta nebuvo, todėl tokios teismui pateiktos taikos sutarties nuostatos nėra privalomos. Teismas pagrįstai sprendė ieškovės reikalavimą patvirtinti mokumo atkūrimo plane M. K. vaikams mokėtino išlaikymo dydžio klausimą ir pagrįstai spręsdamas šį klausimą vertino byloje pateiktus šalių įrodymus, vaikų poreikius, išlaidų sumą reikalingą šiems poreikiams patenkinti, bankrutuojančio asmens galimybes mokėti vaikams išlaikymą, o ne automatiškai patvirtino vaikams teikiamą išlaikymą po 500 Eur pagal kreditorės I. K. pateiktą 2019-03-04 taikos sutartį. Be to, pačios šalys šią taikos sutartį vertina skirtingai. Nors kreditorė I. K. vertino, kad šalys susitarė dėl 1 000 Eur (po 500 Eur) mokamos vaikų išlaikymui sumos, M. K. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog jis savanoriškai skiria vaikų išlaikymui 500,00 Eur (po 250 Eur) sumą per mėnesį, kas įrodo, kad pareiškimo dėl bankroto pateikimo metu taikos sutarties sąlygų jis nelaikė šalių susitarimu dėl vaikų išlaikymo dydžio. Vėliau pats M. K. savo poziciją keitė ir nurodė, kad buvo susitarimas mokėti po 500 Eur kiekvienam vaikui.

36. I. K. nurodo, kad į bankroto bylą yra pateikti M. K. banko sąskaitų išrašai kurie patvirtina, jog M. K. 2020-06-03, 2020-06-23, 2020-07-30 pervedė kreditorei I. K. po 1 000 EUR sumą vaikų išlaikymui, kad jos manymu patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas mokėti vaikams po 500 Eur dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė svarbi vertinant, ar M. K. tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti materialiai savo nepilnamečius vaikus. Tačiau esant prašymui patvirtinti vaikų išlaikymo sumą mokumo atkūrimo plane šis klausimas vertintinas iš esmės, nes tai svarbu užtikrinant ne tik nepilnamečių vaikų, bet ir M. K. kreditorių interesus.

37. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, ir tik toks išlaikymo mokėjimas užtikrina nepilnamečio vaiko interesus. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; ir kt.). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, CK yra įtvirtintas išlaikymo priteisimo momentas, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatant ir laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorė I. K. nurodė, kad vaikų baldams, gerbūvio užtikrinimui, gyvenimo sąlygų sudarymui per metus patyrė 200 Eur dydžio išlaidų kiekvienam vaikui, draugų gimtadieniams – 200 Eur išlaidų kiekvienam vaikui, bei 300 Eur kitų nenumatytų išlaidų kiekvienam vaikui, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos jos teiginius, kreditorė nenurodė ir nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad Lietuvoje valstybė skiria apie 80 Eur kiekvienam vaikui, kas taip pat įrodo, kad atitinkama suma tėvų skiriamas išlaikymas turi mažinamas, tačiau kreditorė šių gaunamų iš valstybės pinigų prie gaunamų pajamų nepriskyrė. Pažymėtina, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, taigi, ir vaiko išlaikymui reikalingą sumą abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis. Priklausomai nuo kiekvieno iš tėvų turtinės padėties, nuo lygybės principo gali būti nukrypstama. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto byloje itin didelius bankrutuojančios asmens įsiskolinimus kreditoriams, pagrįstai sprendė, kad bankrutuojančio asmens galimybės teikti vaikams po 500 Eur išlaikymą per mėnesį yra ribotos. Be to, pats bankrutuojantis asmuo nurodė, kad gali skirti po 250 Eur per mėnesį vaikų išlaikymui, kas yra artima suma teismo priteistai 300 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrįstai atkūrimo plane numatė bankrutuojančio M. K. pareigą skirti po 300,00 eurų išlaikymą sūnui G.K. ir dukrai P. K., kurias I. K. galės valdyti uzufrukto teise.

Dėl įsiskolinimo priteisimo

39. Kreditorė atskiruoju skundu taip pat skundžia nutarties dalį dėl priteisto vaikams įsiskolinimo ir prašo patvirtinti M. K. nemokumo byloje G. K. vardu reiškiamą finansinį reikalavimą bendrai 23000,00 Eur sumai; patvirtinti P. K. vardu reiškiamą finansinį reikalavimą bendrai 23000,00 Eur sumai; nustatyti, kad I. K. savo nepilnamečių vaikų vardu reiškiamą finansinį reikalavimą M. K. nemokumo byloje, bendroje 46 000,00 Eur sumoje, kylančio iš įsiskolinimo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

40. Kreditorė UAB „Vilmstata“ taip pat skundžia nutarties dalį, kuria patvirtintas M. K. nemokumo byloje G. K. vardu ir P. K. vardu reiškiami reikalavimai atitinkamai 12 700 Eur sumai ir 12 6844,16 Eur sumai, prašo šią dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – I. K. prašymo, pareikšto G. K. ir P. K. vardu, dėl kreditorinio reikalavimo, reiškiamo dėl įsiskolinimo už išlaikymo vaikams neteikimą, netenkinti. Taip pat nurodo, kad I. K. reiškiami reikalavimai vaikų vardu yra pavėluoti, todėl negali būti tenkinami.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl teisės vaikų vardu reikšti yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismas 2022-01-27 nutartimi civilinėje byloje e2S-372-936/2022, kurioje nurodyta, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškimas, kurį parengė I. K., pagal įstatymą atstovaudama savo nepilnamečiams vaikams, turi trūkumų (netinkamai nurodytas kreditorius, nepateikti finansinį reikalavimą patvirtinantys įrodymai ar pan.) nesudaro pakankamo pagrindo šio finansinio reikalavimo apskritai netvirtinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su kreditorės UAB „Vilmstata“ argumentu, kad I. K. reikalavimas turėjo būti atmestas šiuo pagrindu.

42. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

43. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

44. Taigi kreditorė I. K., prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada vaikų tėvas nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo.

45. Nagrinėjamu bylos atveju kreditorė I. K. savo prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad kreditorė ir bankrutuojantis asmuo iki 2018 metų gyveno bankrutuojančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name (su priklausiniais) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj.). Kreditorė ir bankrutuojantis asmuo nebuvo sudarę santuokos, partnerystės dėl esamos teisinės situacijos įregistravę nebuvo. Kreditorės ir Bankrutuojančio asmens vaikai, t. y., sūnus G. K. ir dukra P. K. nuo gimimo gyveno kartu su kreditore, bankrutuojančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Nuo pat vaikų gimimo momento, bankrutuojantis asmuo visiškai neskyrė jokio išlaikymo savo vaikams ir vaikus išlaikė kreditorė viena iš savo gaunamų pajamų (gaunamo atlyginimo valstybės tarnyboje, bei iš pajamų gaunamų verslo liudijimo pagrindu).

46. Kreditorė, atsižvelgdama į teismo išaiškinimus 2022-03-24 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2FB-738-1134/2022), nurodo, kad nemokaus asmens M. K. įsiskolinimas sūnaus G.K. išlaikymui (atsižvelgiant į atliktus mokėjimus) bankroto bylos iškėlimo dienai (t.y. 2021-09-09, kuomet įsiteisėjo nutartis iškelti nemokumo bylą M. K.) sudaro - 16500,00 EUR (36 mėn. * 500,00 EUR - 1500,00 EUR (t.y. atliktas mokėjimas 3000,00 EUR sumai dalinamas abiem vaikams po lygiai, t. y. po 1500,00 EUR sumą). Nemokaus asmens M. K. įsiskolinimas dukters P. K. išlaikymui (atsižvelgiant į atliktus mokėjimus) bankroto bylos iškėlimo dienai (t. y. 2021-09-09, kuomet įsiteisėjo nutartis iškelti nemokumo bylą M. K.) sudaro - 16500,00 EUR (36 mėn. * 500,00 EUR - 1500,00 EUR (t.y. atliktas mokėjimas 3000,00 EUR sumai dalinamas abiem vaikams po lygiai, t.y. po 1500,00 EUR sumą). Bendras įsiskolinimas abejų vaikų išlaikymui iki bankroto bylos iškėlimo yra 33’000,00 EUR. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašoma priteisti įsiskolinimo suma pagrįsta iš dalies.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. K. nurodyto įsiskolinimo vaikams tvirtinti nebuvo pagrindo dėl žemiau nurodytų priežasčių.

48. Visų pirma, kaip minėta, šios nutarties 34 punkte nurodyta, kad 2019 metais ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas 2019-01-14) dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto priteisimo atsakovui M. K.. 2019-03-05 I. K. ir M. K. pateikė teismui taikos sutartį, prašydami ją patvirtinti. Teismui atmetus prašymą taikos sutarties klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, I. K. pareiškė, kad atsiima ieškinį. Šio prašymo pagrindu ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Po šios bylos užbaigimo I. K. nuo 2019 m. nesikreipė į teismą nei dėl periodinių išmokų priteisimo vaikams, nei dėl įsiskolinimo priteisimo, kas paneigia šios kreditorės nurodytus argumentus, kad bankrutuojantis asmuo neteikė išlaikymo nuo gimimo. Be to, kreditorė teigia, kad ji su bankrutuojančiu asmeniu negyvena nuo 2018 m., tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad namas, kuriame jie gyveno su vaikais yra bankrutuojančio asmens. Nurodyta aplinkybė galimai patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo rūpinosi ne tik gyvenamąja vaikų vieta, bet gyvendamas kartu su vaikais bent iki 2018 m. rūpinosi jų būtinais poreikiais.

49. Antra, abejonių kelia dėl vaikams išlaikymo nemokėjimo nurodomos aplinkybės ir nenuosekli pačios kreditorės bei bankrutuojančio asmens pozicija šiuo klausimu. Kreditorė pirminiuose savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad vaikų tėvas neteikė jokio išlaikymo vaikams nuo gimimo ir buvo paskaičiavusi įsiskolinimą už visus metus. Vėliau paaiškėjus byloje aplinkybei apie M. K. 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. liepos 30 d. I. K. pervestus po 1 000 Eur vaikų išlaikymui sumas, kreditorė pakeitė poziciją ir šias sumas minusavo iš jos nurodomo įsiskolinimo. Taip pat byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad vaikų tėvas yra mokėjęs už būrelius, vaikų darželį. Savo ruožtu M. K. sutiko su I. K. pozicija, kad vaikams išlaikymas nebuvo teikiamas, nors pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad teikia išlaikymą vaikams po 250 Eur, o įsiskolinimas vaikams apskritai nenurodomas. Taip pat jo faktiškai atlikti mokėjimo nurodymai vaikų išlaikymui, paneigia jo paties poziciją reaguojant į I. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo dėl išlaikymo neteikimo.

50. Nenuosekli kreditorės I. K. pozicija ir dėl ieškinio dėl vaikų išlaikymo atsiėmimo aplinkybių 2019 metais. Vilniaus regiono apylinkės teisme savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinį dėl vaikų išlaikymo atsiima, nes nenori, kad būtų vaikas apklausiamas teismo posėdyje. Šioje byloje kreditorė nurodo, kad ieškinį 2019 m. dėl vaikų išlaikymo atsiėmė, nes patikėjo M. K. pažadais, kad laikus bus mokamas vaikams išlaikymas, nors šis pažadas nebuvo vykdomas. Tačiau nepaisant to, kad laikosi pozicijos, kad M. K. nemokėjo vaikų išlaikymo/dalinai mokėjo išlaikymą kreditorė į teismą dėl vaikams išlaikymo priteisimo nesikreipė, o prašymą priteisti vaikams išlaikymą pateikė tik M. K. bankroto byloje.

51. Trečia, kreditorė UAB „Vilmstata“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje įrodymų, t. y. iš M. K. byloje esančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliko šiuos mokėjimus I. K. kaip „sąskaitos papildymas“: 2018 m. sausio 22 d. 500 Eur, 2018 m. gegužės 23 d. 500 Eur, 2018 m. birželio 22 d. 500 Eur, 2018 m. liepos 23 d. 500 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. 500 Eur, 2019 m. sausio 23 d. 500 Eur. Iš M. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai I. K. kaip „sąskaitos papildymas“: 2019 m. spalio 16 d. 500 Eur, 2019 m. gruodžio 19 d. 500 Eur, 2020 m. sausio 29 d. 500 Eur. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. atliko šiuos mokėjimus I. K.kaip „sąskaitos papildymas“: 2017 m. lapkričio 27 d. 500 Eur, 2018 m. vasario 22 d. 1000 Eur, 2018 m. rugsėjo 25 d. 500 Eur, 2018 m. lapkričio22 d. 500 Eur.

52. UAB „Vilmstata“ atskirajame skunde nurodo, kad visi šie mokėjimai akivaizdžiai patvirtina, jog M. K., nepaisant to, jog turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su UAB „Vilmstata“ argumentais. Nėra pagrindo sutikti su I. K., kad mokėjimų pavedimų paskirtyse nenurodžius pinigų mokėjimo paskirties, jie negali būti vertintini kaip vaikams skirti pinigai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo 2018 m. atliekamas 500 Eur mokėjimo nurodymas į kreditorės I. K. sąskaitą kaip tik sutampa su M. K. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta vaikų išlaikymui skiriama suma (500 Eur). Taip pat, kaip minėta, ta aplinkybė, kad iki pat bankroto bylos I. K. nesiekė apginti vaikų interesų ir nesikreipė į teismą dėl vaikų išlaikymui skirtų lėšų iš tėvo priteisimo, patvirtina, kad skolos dėl vaikų išlaikymo nebuvo. Nors I. K. teigia, kad pavedimais buvo sumokėta už name įvykusią avariją ir nuompinigius už kreditorei priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė.

53. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad M. K. yra (duomenys neskelbtini), todėl mažai tikėtina, kad jis vengtų apmokėti pirmesnės eilės kreditorinius įsiskolinimus ir vengtų pareigos išlaikyti savo vaikus, tačiau pareigingai apmokėtų namo avarijos išlaidas ir nuompinigius. Be to, nors bankrutuojančio asmens į I. K. sąskaitą atliekamo mokėjimo nurodymo paskirtyje nėra nurodyta, kad pervedamos po 500 Eur sumos yra vaikams skirti pinigai, paskirtyje taip pat nenurodoma, kad pinigai skirti nuomai. Vertinant M. K. sąskaitų išrašus taip pat matyti, kad M. K. iš Swedbank sąskaitos 2019-11-14 AB Lietuvos Draudimas atliko 105,90 Eur draudimo įmoką, paskirtyje nurodyta, kad mokama už I. K.. Kas taip pat neįtikina, kad M. K. ir I. K. gyvenant atskirai M. K. mokėdavo už asmenines I. K. prievoles, tačiau vengė mokėti išlaikymą vaikams. Šiuo atveju kyla abejonių dėl šių asmenų sąžiningumo teikiant paaiškinimus dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio ir jo mokėjimo.

54. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą, įskaitant ir bankrutuojančio asmens sąskaitų išrašus (DOK-127061) ir abiejų vaikų tėvų nenuoseklią poziciją dėl teikto išlaikymo, spręstina, kad išlaikymas vaikams po 250 Eur buvo mokamas.

55. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įsiskolinimo klausimą, netinkamai įvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, netinkamai padarė išvadas dėl įsiskolinimo vaikams buvimo, todėl nepagrįstai patvirtino M. K. nemokumo byloje G. K. vardu reiškiamą 12 700 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ir P. K. vardu reiškiamą 12 684,16 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodyta teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, prašymas dėl įsiskolinimo vaikams bankroto byloje patvirtinimo atmetamas.

56. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

57. Nemokumo administratorius prašymą dėl I. K. kreditorinio reikalavimo pateikė 2021-10-27. I. K. į administratorių dėl 108 000 Eur įsiskolinimo vaikų išlaikymui patvirtinimo bankroto byloje ir po 500 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų patvirtinimo kreipėsi į administratorių 2021-10-04 (DOK-200418). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai mokumo atkūrimo plane patvirtino po 300 Eur vaikų išlaikymui, rezoliucinė dalis patikslintina ir nurodoma, kad ši teisė vaikams atsirado nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2021-10-04).

Dėl mokėtino žyminio mokesčio už kreditorės I. K. pateiktą atskirąjį skundą

58. Kreditorė UAB „Vilmstata“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad I. K. nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, kurį privalo sumokėti už bankroto bylose paduodamus atskiruosius skundus (CPK 80 straipsnio 2 dalis).

59. Civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, nagrinėdamas žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo pagrindų taikymo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus atnaujinti procesą), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmė nėra paneigiama, kadangi atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pvz., kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies, – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą).

60. I. K. reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra kilęs dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai išlaikymo priteisimo bylose. Kadangi ieškovės kreditorinis reikalavimas kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ji taip pat atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo bankroto byloje reiškiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas jos reikalavimas ir patvirtintas mokumo plane vaikų išlaikymo dydis.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį nevisiškai tinkamai šalių ginčą dėl kreditorinio reikalavimo, netinkamai įvertino, kad iki kreipimosi į teismą dienos bankrutuojantis asmuo nevykdė pareigos teikti vaikams išlaikymą. Tačiau teismas pagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo plane vaikų išlaikymui po 300 Eur mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį į kreditorės I. K. banko sąskaitą. Dėl to, kreditorės I. K. atskirasis skundas atmetamas, kreditorės UAB „Vilmstata“ atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama panaikinant teismo nutarties dalį dėl įsiskolinimo vaikams priteisimo ir šioje dalyje kreditorės I. K. reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kreditorės I. K. atskirojo skundo netenkinti.

Kreditorės UAB „Vilmstata“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalis, kuriomis patvirtintas M. K. nemokumo byloje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu reiškiamas 12 700 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu reiškiamas 12 684,16 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas ir išspręsti klausimą iš esmės – I. K. prašymo, pareikšto G. K. ir P. K. vardu, dėl kreditorinio reikalavimo, reiškiamo dėl įsiskolinimo už išlaikymo vaikams neteikimą, netenkinti.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą, tačiau patikslinti nutarties dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo jas išdėstant taip:

„Mokumo atkūrimo plane numatyti bankrutuojančio M. K. pareigą skirti 300,00 eurų išlaikymą sūnui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokant šią sumą periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. 2021-10-04, kas mėnesį į kreditorės I. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SEB bankas, kurią I. K. galės valdyti uzufrukto teise.

Mokumo atkūrimo plane numatyti bankrutuojančio M.K. pareigą skirti 300,00 eurų išlaikymą dukrai P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokant šią sumą periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. 2021-10-04, kas mėnesį į kreditorės I. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SEB bankas, kurią I. K. galės valdyti uzufrukto teise.“