Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilmstata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-11418-1134/2021 pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Swedbank, AB, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Vilmstata“, antstolė N. Š. – S., V. G., UAB „Domus Estate“, V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d. buvo tenkintas pareiškėjo prašymas išdėstyti 85 827,60 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2022 m. liepos 25 d., nes pareiškėjas vykdo individualią veiklą, kuri įrašyta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą. 2021 m. gegužės 11 d. pareiškėjo nesumokėtas įmokų likutis sudarė 85 827,60 Eur, iš jų pradelsta – 21 457 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. gegužės 17 d. buvo 12 724,42 Eur.

4. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS prašė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimai bankui, kurie nėra pradelsti, pagal 2006 m. gruodžio 7 d. būsto kreditavimo sutartį sudaro 276 322,61 CHF pagal 2003 m. gruodžio 8 d. būsto kreditavimo sutartį – 26 105,12 CHF.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

7.1. iškelti bankroto bylą pareiškėjui M. K.;

7.2. paskirti bankroto administratore UAB „Skolvalda“;

7.3. nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos;

7.4. patvirtinti 150 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo M. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos;

7.5. patvirtinti 2 847,58 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį M. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

7.6. nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 559 768,92 Eur sumą, iš kurios 90 277,18 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 100 000 Eur – V. G., 1 708 170,89 Eur – UAB „Vilmstata“, 29 151,72 Eur – UAB „Domus Estate“, 1 226,64 Eur – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, 12 724,42 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 37 568,18 Eur – antstolei N. Š. – S., 8 036,31 Eur – Swedbank, AB, 572 613,57 Eur – V. P. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (su statiniais) (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. sausio 20 d., žemės sklypas (su statiniais) (duomenys neskelbtini), įgytas 2007 m. sausio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), įgytas 2007 m. sausio 11 d., butas (duomenys neskelbtini), įgytas 2018 m. gegužės 15 d., žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įgytas 2017 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjas turi 3 607 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė 104 458,72 Eur ir (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė yra 504 483,20 Eur. Pareiškėjas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su savo motina I. K., vaikų išlaikymui skiria po 250 Eur per mėnesį. Pareiškėjas verčiasi individualia veikla, t. y. jis yra praktikuojantis advokatas (nuo 2005 metų), nemokumo administratorius (nuo 2011 metų), papildomai vykdo šias individualias veiklas – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, poilsio ir sporto reikmenų nuoma ir išperkamoji nuoma, gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. Pareiškėjo gaunamos pajamos vidutiniškai siekia 3 000 Eur (neatskaičius mokesčius) per mėnesį. Pareiškėjas taip pat nuomoja jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) gauna 450 Eur per mėnesį. Pareiškėjas banko sąskaitose turi sukaupęs 3 788,01 Eur. Pareiškėjui P. P. yra skolingas 35 224,86 Eur, tačiau dėl šios sumos vyksta teisminis ginčas (bylos Nr. e3K-3-203-684/2021). Pareiškėjas yra suteikęs (duomenys neskelbtini) paskolų už bendrą 28 612,03 Eur sumą.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma sudaro daugiau nei 3 559 768,92 Eur ir viršija 25 minimalias mėnesines algas. Gaunamos 3 450 Eur pajamos iš advokato profesinės veiklos ir buto nuomos nepatvirtina, kad pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, todėl tokia pareiškėjo būklė atitinka Fizinio asmenų bankroto įstatyme apibrėžtą fizinio asmens nemokumą.

10. Teismas nenustatė akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus (aktualus laikotarpis nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 4 d.). Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ argumentais, jog pareiškėjas, būdamas advokatas, verslininkas, kuriam taikytini aukštesni apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nusprendęs didinti savo jau nevykdomus skolinius įsipareigojimus, skolinantis iš UAB „Vilmstata“ ir V. G. dideles piniginių lėšų sumas, ir jas išleidžiant verslui, kurio sėkmė iš esmės priklausė ne nuo pareiškėjo gebėjimo priimti verslo sprendimus ir/ar nuo force majeure aplinkybių, bet nuo trečiųjų asmenų valios, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valios. Tačiau teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs pareiškėjo nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, jog šios aplinkybės negali būti vertintinos, kaip Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. nuostatose įtvirtintas pagrindas teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ir kurio taikymas atitiktų suformuotos teismų praktikos dėl šių teisės normų taikymo, sprendžiant dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

11. Teismas iš 2020 m. gruodžio mėn. pareiškėjo susirašinėjimo su nekilnojamojo turto brokeriais nustatė, kad dėl (duomenys neskelbtini) sklypo pardavimo buvo kreiptasi į kelis nekilnojamojo turto brokerius ir su jais pasirašytos tarpininkavimo sutartys dėl šio konkretaus turto pardavimo. (duomenys neskelbtini) žemės sklypu buvo susidomėję net 7 asmenys, atskiriems žemės sklypams pirkti, brokerių pasiūlymas pirkėjams buvo 5 x 249 000 Eur = 1 245 000 Eur. Vienas iš jų svarstė pirkti visą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo masyvą (1 100 000 Eur kaina visam masyvui), tačiau suinteresuoti asmenys UAB „Vilmstata“ ir V. G. atsisakė parduoti žemės sklypą. Teismas nutarė suinteresuotų asmenų teiginius, jog nėra aišku, kokiais pagrindais pareiškėjas tikėjosi iki 2020 m. gruodžio 15 d. parduoti bent vieną iš įsigytų investicinių projektų, atmesti, kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas tvirtinti ar netvirtinti Vilniaus miesto bendrąjį planą nėra ir negali būti laikoma nuo pareiškėjo kaip nors priklausanti ar galima kontroliuoti aplinkybė, savaime nereiškia, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.

12. Teismas kritiškai vertino suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ argumentus, jog (duomenys neskelbtini) steigimui nebuvo reikalingos didelės lėšos, tuo tarpu iš V. G. ir UAB „Vilmstata“ pareiškėjas pasiskolino gerokai virš 1 000 000 Eur. Teismas nustatė, kad gautos paskolos buvo skirtos ne tik šių investicinių projektų (t. y. žemės sklypams (duomenys neskelbtini)) įsigijimui ir tolimesniam jų vystymui, bet ir mokėti palūkanas UAB „Vilmstata“ ir V. G., kadangi pareiškėjas tikėjosi, kad iki 2020 m. gruodžio 15 d. pavyks parduoti bent vieną iš įsigytų investicinių projektų, turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui, kitų pareiškėjo vykdomų veiklų finansavimui, asmeninių poreikių tenkinimui. Teismas sprendė, jog neįrodyta, kad pareiškėjas pinigus panaudojo ne savo jau turimų ir nevykdomų finansinių įsipareigojimų apdairaus, protingo ir sąžiningo (nerizikingo) įvykdymo tikslais, tačiau iššvaistė visiškai nesirūpindamas nei jau esančių, nei naujai prisiimamų piniginių įsipareigojimų būsimu įvykdymu ateityje, pareiškėjas būtų švaistęs iš kreditorių gautas bei uždirbtas lėšas, ar akivaizdžiai neprotingai jas naudojęs.

13. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys V. G. ir UAB „Vilmstata“ neįrodė, jog pareiškėjas įsteigė (duomenys neskelbtini) UAB „Vilmstata“ prašymu ir pavedimu, o 2018 m. gruodžio 21 d. įformino jos interesais įsteigtą įmonę UAB „Vilmstata“ vardu. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021 pagal M. K. ieškinį atsakovei UAB „Vilmstata“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir kompensacijos priteisimo. Nurodytoje byloje M. K. prašė: 1) pripažinti prievolę grąžinti atsakovei UAB ,,Vilmstata“ 1 161 000 Eur paskolą, kuri buvo suteikta 2020 m. kovo 19–20 d. mokėjimo nurodymais, bei 800 000 Eur paskolą, kuri buvo suteikta pagal 2018 m. liepos 12 d., 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 15 d., 2017 m. liepos 4 d. paskolos sutartis, pasibaigusia tinkamu prievolės įvykdymu, atsakovui perėmus (duomenys neskelbtini) akcijas, ir turtą ir faktiškai pradėjus valdyti (duomenys neskelbtini), 2) priteisti iš UAB ,,Vilmstata“ 39 000 Eur kompensaciją, perėmus (duomenys neskelbtini) akcijas, turtą ir faktiškai pradėjus valdyti (duomenys neskelbtini), likusią po M. K. turėtų prievolių UAB ,,Vilmstata“ įvykdymo. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021 dar nėra išnagrinėta ir joje nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl neįrodyta, jog pareiškėjas įsteigė (duomenys neskelbtini) ne savo reikmėms ir ne su tikslu vystyti nekilnojamojo turto projektus, taip pat, kad pareiškėjo elgesys, skolinantis pinigus iš UAB „Vilmstata“ ir V. G., laikytinas nesąžiningu.

14. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad jis 2016 m. balandžio 28 d.–2018 m. gegužės 29 d. buvo vieninteliu (duomenys neskelbtini) (vėliau pavadinimas pakeistas) akcininku. Kadangi įmonės planuojamos veiklos – vandenlenčių parko –veiklos vykdymui reikėjo lėšų, 2017 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta kredito sutartis su kredito unija ,,Magnus“, o pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, kredito grąžinimo užtikrinimui įkeitė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sudarydamas sutartinės maksimaliosios hipotekos sutartį. Vandenlenčių parko veikla buvo pareiškėjo vaikų motinos I. K., su kuria daug metų gyveno kartu, idėja, o žemės sklypas nors ir buvo registruotas pareiškėjo vardu, realiai buvo pirktas iš pareiškėjo ir I. K. piniginių lėšų. Dėl nesutarimų su I. K. 2018 m. gegužės 23 d. pareiškėjas perleido (duomenys neskelbtini) akcijas I. K., nes įmonės veikla buvo jos idėja, o 2018 m. gruodžio 27 d. perleido ir patį žemės sklypą, atskaičius I. K. indėlį į žemės sklypą. Sklypas apsunkintas hipoteka, todėl ši aplinkybė irgi mažina žemės sklypo rinkos vertę, t. y. kainą, už kurią realiai būtų galima parduoti žemės sklypą rinkoje. Kito žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur pardavimo kaina atitinka UAB „Vilmstata“ nurodomą VĮ Registrų centro vidutinę rinkos vertę (7 460 Eur). Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pareiškėjo argumentais. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1834-661/2021 pagal UAB „Vilmstata“ ieškinį dėl nurodytų dviejų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismui patenkinus UAB „Vilmstata“ ieškinį ir taikius dvišalę restituciją, t. y. M. K. grąžinus pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) perleistą žemės sklypą Klaipėdos r. ir sodo sklypą Vilniaus r., žemės sklypai padidins bendrą pareiškėjo turimo turto masę, iš kurios bus galima atsiskaityti su kreditoriais.

15. Teismas nurodė, kad Baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. numatytos veikos, t. y. dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje 2021 m. balandžio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepatenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, kada atsisakoma kelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjo elgesys, kai jis nusprendžia pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe bankrutuoti, nėra laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nepaisant to, kad kreditoriams skolininko bankroto procedūros yra mažiau finansiškai naudingos. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko (pareiškėjo), nei kreditorių interesų. Pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakanka padengti susidariusius pradelstus įsiskolinimus, be to, pradelsus mokėjimus šios skolos dėl vėlavimo apmokėti tik didėja. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Tuo būdu galės būti patikrinti pareiškėjo per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjo mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ir jo prašomas skirti bankroto administratorius G. B. yra toje pačioje advokatų kontoroje bendrai dirbantys advokatai, susiję ilgalaikiais ryšiais, o pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų prašomo skirti bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ santykiai yra konfliktiški, įtempti, peraugę net į teisminius ginčus, padarė išvadą, jog tiek G. B., tiek ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ šioje byloje paskyrimas bankroto administratoriumi, sudarytų prielaidas bankroto proceso nesklandumui ir neoperatyvumui, kas akivaizdžiai pakenktų visam bankroto procesui ir jo dalyvių interesams. Todėl teismas pareiškėjo prašymo bankroto administratoriumi skirti G. B. ir suinteresuotų asmenų V. G. ir UAB „Vilmstata“ prašymo pareiškėjo bankroto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“ netenkino.

17. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 18 d. UAB „Skolvalda“ pateikė teismui sutikimą atlikti fizinio asmens M. K. bankroto procedūras, taip pat pateikė deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, iki nutarties iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos sutiko administruoti už iki 150 Eur, jei fizinio asmens bylos bei turto apimtis didelė – iki 3 MMA. Teismas nutarė pareiškėjo bankroto administratore skirti UAB „Skolvalda“ ir nustatyti 150 Eur būtinųjų administravimo išlaidų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma nustatyta 3 000 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra protingo dydžio. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo nurodytų būtinųjų poreikių detalizavimą, įvertino pareiškėjo gaunamas pajamas ir kreditorinių įsiskolinimų dydį ir nutarė patvirtinti, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga 2 847,58 Eur suma (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str., 4–8 str., 11 str.).

19. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilmstata“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjo M. Ka. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prijungti naujus įrodymus: UAB „Vilmstata“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2019 m. gruodžio 21 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, M. K. banko sąskaitų išrašus. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neatsižvelgė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas. Teismas neatskleidė teisinių ryšių tarp pareiškėjo, (duomenys neskelbtini), UAB „Vilmstata“ ir V. G. ir šių ryšių galimai sukuriamų teisių ir pareigų pagrindimo, todėl neaišku, kaip realizuotinos (duomenys neskelbtini) teisės ir pareigos turėtų turėti tiesioginės reikšmės pareiškėjo ir UAB „Vilmstata“ bei V. G. santykiams. Neįrodyta, kad pareiškėjas yra paskolinęs ir/ar kitaip perdavęs (duomenys neskelbtini) lėšas (išskyrus 28 612,03 Eur sumą), kurias jis pats pasiskolino iš kreditorių ir dėl to turėtų teisę reikalauti grąžinti šias lėšas. Net tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) būtų pardavusi jai priklausančius žemės sklypus už pareiškėjo nurodomą brokerių pasiūlytą kainą, gautos lėšos būtų (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjo, V. G. ir UAB „Vilmstata“, nuosavybė. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pardavimas nepagerintų pareiškėjo, V. G., UAB „Vilmstata“ turtinės būklės. juolab, pareiškėjas įmonę formaliai perleido UAB „Vilmstata“ dar 2018 m. gruodžio 21 d. Teismas nepareikalavo duomenų, kad iš V. G. ir UAB „Vilmstata“ paskolintos lėšos iš viso bent dalinai buvo panaudotos įsigyti (duomenys neskelbtini) esantį sklypą ir investiciniams projektams vystyti. Nesant jokio susitarimo, kad (duomenys neskelbtini) gautinos lėšos už parduotinus žemės sklypus bus tinkamas pareiškėjo prievolės (jos dalies) grąžinti V. G. ir UAB „Vilmstata“ skolas, akivaizdu, kad pareiškėjas skolinosi neprotingai, neapdairiai, nerūpestingai ir nesąžiningai prisiėmė naujus įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimas (duomenys neskelbtini) už per mažą kainą neturi reikšmės sąžiningumui Fizinių asmenų bankroto įstatymo aspektu. Aplinkybė, kad galimai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1834-661/2021 grąžins pareiškėjui turtą, kuris padidins pareiškėjo turto masę, nereiškia, jog tai neturi reikšmės, vertinant pareiškėjo nesąžiningą elgesį, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nes pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. atsisakytina iškelti bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasiskolintos lėšos buvo naudojamos ne tik žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigyti ir projektus vystyti, bet ir mokėti palūkanas UAB „Vilmstata“ ir V. G., turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui, kitų pareiškėjo vykdomų veiklų finansavimui, asmeninių poreikių tenkinimui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas advokatas, verslininkas, kuriam taikytini aukštesni apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nusprendęs didinti savo jau nevykdomus skolinius įsipareigojimus, skolinantis dideles piniginių lėšų sumas, ir jas išleidžiant verslui, kurio sėkmė iš esmės priklausė ne nuo pareiškėjo gebėjimo priimti verslo sprendimus ir/ar nuo force majeure aplinkybių, bet nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valios dėl bendrojo plano tvirtinimo, kas reiškia, kad pareiškėjas tokiomis aplinkybėmis taip elgtis neturėjo. Teismas neapgrįstai nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi parduoti (duomenys neskelbtini) sklypus, nes pareiškėjo teismui pateiktame susirašinėjime dėl sklypų pardavimo nurodytos tik pareiškėjo spėlionės dėl bendrojo plano patvirtinimo iki 2020 m. pabaigos, nors brokeriai ir V. G. buvo įsitikinę, kad bendrojo plano tvirtinimas gali gerokai užtrukti ir siūlė veikti, nelaukiant tokio patvirtinimo. Akivaizdu, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo spėliojimai apie tai, kad bendrasis planas bus patvirtintas 2020 m. gruodžio mėn. ir dėl to pavyks parduoti (duomenys neskelbtini) sklypą (duomenys neskelbtini) yra laikytini jo sąžiningu, apdairiu, rūpestingu elgesiu, tariamai sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjas tokiomis aplinkybėmis galėjo sąžiningai toliau skolintis lėšas ir taip didinti savo įsipareigojimus. Pareiškėjas, kuriam taikytini aukštesni rūpestingumo, apdairumo standartai, turėjo žinoti, jog savo finansinės padėties jis neturi pagrindo sieti su (duomenys neskelbtini) esančio sklypo pardavimo galimybe ir turėjo vertinti, kad toks galimas pardavimas nėra priežastis dar labiau didinti savo įsipareigojimus. Pareiškėjas ne tik nesirūpino, kaip pagerinti savo galimybes įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, tačiau ir toliau jas blogino, nors neturėjo jokio pagrindo protingai tikėtis, kad tokiais veiksmais savo turtinę padėtį pagerins. Pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 21 d. ne tik nėra (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau jis taip pat neįrodė, kad įmonės akcijas pardavė UAB „Vilmstata“, tariamai, kaip užtikrinimo priemonę, neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. laidavo Informuotiesiems investuotojams skirtam atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektui (investiciniam fondui) „ORION Private Debt Fund I“ už (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų įvykdymą pagal 2019 m. kovo 25 d. obligacijų pasirašymo sutartį. Teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį dėl naujai prisiimamų įsipareigojimų, kai jis jau nebegalėjo vykdyti prievolių kreditoriams, šių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo ir nesiaiškino, todėl nepagrįstai nekonstatavo, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu. Teismas visiškai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu galimos reikšmės, vertinant pareiškėjo elgesį, kaip (ne)sąžiningą. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kurios sudarė pagrindą ikiteisminį tyrimą pradėti, nesikreipė į ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą dėl informacijos pateikimo, todėl byloje liko nenustatytos reikšmingos aplinkybės padaryti išvadą, kad pareiškėjas tapo nemokus nesąžiningai. Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad UAB „Vilmstata“ buvo apgaule įtraukta į fiktyvius civilinius teisinius santykius, kurių dalyviai yra pareiškėjas, AB „Plasta“, jos vadovas V. P., „ORION Private Debt Fund I“. Galimai pareiškėjas, veikdamas kartu su kitais asmenimis, klastojo dokumentus ir juos paleido į apyvartą, turėdamas tikslą savo ir/ar trečiųjų asmenų naudai gauti pinigines lėšas. Po to, kai UAB „Vilmstata“ įsigijo (duomenys neskelbtini) akcijas, o jos vadove buvo pareiškėjo statytinė R. V., buvo suklastotas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 18 d. vienintelio akcininko sprendimas ir jame esantis UAB „Vilmstata“ vadovo parašas. Suklastoto sprendimo pagrindu buvo sudaryta obligacijų sutartis, pagal kurią gauta už obligacijas suma, neva, turėjo būti panaudota grąžinti tariamą 350 000 Eur paskolą (duomenys neskelbtini) ir jai suteikti dar 118 000 Eur paskolą. Aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku buvo pareiškėjas, todėl obligacijų sutarties sudarymas, (ne)vykdymas ir iš to kylančios savanaudiškos pasekmės buvo pareiškėjo numatytos ir siekiamos. Nors Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021 pareiškėjas prašo pripažinti, kad jo prievolė grąžinti UAB ,,Vilmstata“ 1 161 000 Eur paskolą pasibaigė tinkamu prievolės įvykdymu, UAB ,,Vilmstata“ perėmus (duomenys neskelbtini) akcijas, tačiau teismas neatsižvelgė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, patvirtinančio, ieškinio dalyką. Teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021 pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė, jog UAB „Vilmstata“ įsigijo galimai vertingo turto turinčios (duomenys neskelbtini) akcijų, neturi jokio priežastinio ryšio su pareiškėjo asmeninės prievolės UAB „Vilmstata“ įvykdymu. Teismas nenustatė, kokią reikšmę pareiškėjo turtinei padėčiai turėjo (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimas už jų nominalią vertę, nes, tik nustačius šią aplinkybę, galima bus spręsti, ar (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimu už jų nominalią vertę iš tikrųjų buvo pagerinta UAB „Vilmstata“ turtinė padėtis (duomenys neskelbtini) turimo turto verte, o tuo pačiu ir tai, ar tokia pačia apimtimi sumažėjo pareiškėjo turtas. Teismas nenustatė, ar, be pareiškėjo nurodyto turto, jam nepriklauso joks kitas turtas, turtiniai interesai, kurie galėtų/turėtų būti įvertinti, sprendžiant dėl tikrosios pareiškėjo turtinės padėties ir galimybės vykdyti prievoles kreditoriams ir pareiškėjo sąžiningumo, pateikiant teismui ir kreditoriams duomenis apie savo turtinę padėtį, nors tai yra reikšminga, sprendžiant dėl pagrindų iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas I. K., su kuria daug metų gyveno kartu ir šios įmonės veikla tariamai buvo jos idėja, tačiau pareiškėjas iki šiol su šia įmone ir su I. K. turi verslo ir finansinių ryšių. 2020 m. liepos 3 d. t. y. praėjus ne vieneriems metams po (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo I. K., pareiškėjas internetiniame portale informavo apie organizuojamą renginį vandenlenčių parke. Teismas tinkamai neanalizavo duomenų apie pareiškėjo finansines operacijas, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad jis gautas paskolas naudojo sąžiningai, paisydamas kreditorių interesų ir apdairiai vertindamas galimybes savo prievoles jiems įvykdyti. Teismas nepagrįstai neišreikalavo informacijos apie lėšų judėjimą pareiškėjo turėtose banko sąskaitose. Pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo visiškai kitiems reikalams nei deklaruodavo kreditoriams ir dar tokiu būdu, kad kreditoriams yra panaikinta galimybė savo teises ginti, reikalaujant iš trečiųjų asmenų pareiškėjo jiems perduotas lėšas grąžinti. Pareiškėjas gautas į savo sąskaitas lėšas naudojo įvykdyti trečiųjų asmenų, tarp jų (duomenys neskelbtini), prievolėms pagal jiems tiekėjų pateiktas sąskaitas, teikė jiems paskolas, mokėjo šiems asmenims pagal jų sąskaitas ir t. t. Pareiškėjas darė pavedimus įmonei Luno Money LTD, kuri teikia vartotojams finansines paslaugas platformoje https://luno.com, įskaitant ir prekybą kriptovaliuta. Pareiškėjas yra investavęs į kriptovaliutas ženklias sumas, todėl jos taip pat turėjo būti vertinamos, sprendžiant dėl pareiškėjo mokumo ir sąžiningumo, bei pateikiant visą informaciją apie savo turtinę padėtį. Vieša ir nepaneigta informacija interneto portaluose patvirtina pareiškėjo polinkį elgtis nesąžiningai. Lietuvos advokatūros skelbiama informacija patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas savo profesinę advokato veiklą, darė pažeidimus, susijusius su savo klientų deponuotų lėšų tvarkymu, dėl ko tarp pareiškėjo ir kliento kilo teisminiai ginčai, kuriuose bendrosios kompetencijos teismai pripažino, kad pareiškėjas neįrodė lėšų panaudojimo pagal jų deponavimo sutarties sąlygas. Vieša informacija turėjo sudaryti pagrindą teismui suabejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atidžiau aiškintis byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo elgesiu su jam kreditorių perduotomis lėšomis, tačiau teismas nepagrįstai to nedarė, pasitikėjo tik pareiškėjo nepagrįstais paaiškinimais.

20. Pareiškėjas M. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, atsisakyti priimti naujus įrodymus. Nurodė, kad teismas tinkamai, išsamiai, išnagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė visas svarbias ir būtinas faktines aplinkybes, jas ištyrė ir priėmė motyvuotą, argumentuotą, teisiškai pagrįstą, teisingą ir teisėtą nutartį. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilmstata“ pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo. Toks pasyvus, suinteresuoto asmens elgesys, neginant savo teisių ir teisėtų interesų aktyviai, nedalyvavimas teismo posėdyje ir savalaikiai nereiškiant procesinių prašymų (dėl įrodymų išreikalavimo, naujų įrodymų prijungimo ir kt.), neužduodant pareiškėjui klausimų ir nesiaiškinant jam pačiam svarbių aplinkybių, vertintinas, kaip nekonstruktyvus, netinkamas procesinis elgesys, kurį apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti kritiškai. Apeliantės teikiami nauji įrodymai galėjo ir privalėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Neaišku, kaip apeliantė gavo pareiškėjo ir advokato kontoros banko sąskaitų išrašus, nes tokie duomenys yra ypatingai jautrūs. Visi pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų išrašai už ginčo klausimui aktualų laikotarpį teismui buvo pateikti ir teismas juos tyrė, analizavo, vertino ir dėl jų pasisakė. (duomenys neskelbtini) depozitinės sąskaitos išrašas, apyvarta šioje sąskaitoje ir šioje sąskaitoje užfiksuoti duomenys negali būti tiriami, analizuojami ir dėl jų neturi būti pasisakoma, nes visos lėšos, esančios šioje sąskaitoje, nepriklauso pareiškėjui M. K. Teismas negalėjo pasisakyti ir kvalifikuoti teisinių santykių tarp apeliantės nurodytų šalių, nes teismas nenagrinėjo šių ginčų ir negalėjo išeiti iš už šių ribų. Pareiškėjo kreditoriai apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą buvo informuoti nedelsiant po to, kai pareiškėjui tapo aišku ir suprantama, jog dėl pradėtų išieškojimo veiksmų, visų sąskaitų arešto, taikomų apribojimų, pareiškėjo, kaip advokato profesinė veikla, nebegalės toliau būti vykdoma, nes nebus galima sumokėti einamųjų mokesčių, už nuomą, komunalinius mokesčius, darbo užmokestį. Nesant pajamų iš profesinės veiklos, įsipareigojimų vykdymas yra neįmanomas ir pradės kauptis einamosios skolos. Teismas negalėjo aiškintis jokių aplinkybių apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, nes teisinis reglamentavimas numato ribojimus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir šios medžiagos duomenis atskleisti ir/ar juos viešinti. Teismui buvo pateikta visa aktuali informacija apie pareiškėjo turtą ir įsipareigojimus. Pareiškėjas jokio kito turto neturi.

21. Suinteresuotas asmuo UAB „Domus Estate“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

23. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

24. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė UAB „Vilmstata“ ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 13 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2018 m. gruodžio 21 d. tarp M. K. ir UAB „Vilmstata“ sudarytą (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjo banko sąskaitų išrašus už 2017 m. spalio 4 d. – 2021 m. sausio 27 d. laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

25. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

26. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 1 d. nurodyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skolos kreditoriams sudaro 3 559 768,92 Eur sumą ir pareiškėjo turto ir gaunamų pajamų neužtenka tenkinti kreditorių reikalavimus.

28. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

30. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p., praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2021 m. gegužės 4 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas yra advokatas ir verslininkas, kuriam taikytini aukštesni apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pareiškėjas, skolindamasis dideles pinigų sumas, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nes investavo į (duomenys neskelbtini) (jos turtą), kurią 2018 m. pabaigoje perleido UAB „Vilmstata“. Didžiausi pareiškėjo įsiskolinimai yra būtent apeliantei ir jos vadovui, kuriuos paskoliniai teisiniai santykiai siejo nuo 2017 m. Nuo tada iki šiol pareiškėjas apeliantei įsiskolino 1 708 170,89 Eur, jos vadovui – 1 100 000 Eur, t. y. akivaizdu, kad šalis siejo ilgalaikiai paskoliniai teisiniai santykiai. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir apeliantės vadovo patvirtina, kad šalis taip pat siejo bendradarbiavimo santykiai (dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pardavimo). Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei UAB „Vilmstata“, kuriuo ieškovas prašo: 1) pripažinti prievolę grąžinti atsakovei UAB ,,Vilmstata“ 1 161 000 Eur paskolą, kuri buvo suteikta 2020 m. kovo 19–20 d. mokėjimo nurodymais, bei 800 000 Eur paskolą, kuri buvo suteikta pagal 2018 m. liepos 12 d., 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 15 d., 2017 m. liepos 4 d. paskolos sutartis, pasibaigusia tinkamu prievolės įvykdymu, atsakovei perėmus (duomenys neskelbtini) akcijas, ir turtą ir faktiškai pradėjus valdyti (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš UAB ,,Vilmstata“ 39 000 Eur kompensaciją, perėmus (duomenys neskelbtini) akcijas, turtą ir faktiškai pradėjus valdyti (duomenys neskelbtini), likusią po M. K. turėtų prievolių UAB ,,Vilmstata“ įvykdymo. Vadinasi, būtent Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021 bus nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su teisiniais ryšiais tarp pareiškėjo, apeliantės ir jos vadovo, (duomenys neskelbtini) ir jos įsteigimu, turto įsigijimu, perleidimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kol Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021 nėra išnagrinėta, tol pareiškėjo elgesys, skolinantis lėšas iš apeliantės ir jos vadovo, įsteigiant įmonę ir jos vardu nuperkant nekilnojamąjį turtą už skolintas lėšas ir įmonę perleidžiant lėšų skolintojui, negali būti laikomas akivaizdžiai nesąžiningu. Tiek apeliantė, tiek jos vadovas, paskolinę pareiškėjui dideles pinigų sumas, laikytini verslininkais, t. y. ir jiems taikomi tokie patys aukštesni apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, kaip ir pareiškėjui, todėl, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas negalėjo išeiti už klausimo nagrinėjimo ribų ir nagrinėti iš esmės pareiškėjo ir jo verslo kontrahentų (partnerių) tarpusavio santykius ar tarp jų kilusius ginčus.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina 2018 m. gruodžio 18 d. dviejų žemės sklypų perleidimas (duomenys neskelbtini), kurią valdo pareiškėjo vaikų motina. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde apeliantė akcentavo iš esmės sklypo (duomenys neskelbtini) perleidimą už pernelyg mažą kainą, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2018 m. sklypo kaina siekė 125 460 Eur, t. y. turtas perleistas už mažiausiai 10 kartų mažesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams sudaro beveik 4 mln. Eur sumą, todėl nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo, galimai už per mažą kainą perleidus turtą, priežastiniu ryšiu nėra susiję su jo nemokumo priežastimis. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1834-661/2021, kurioje ieškovė UAB „Vilmstata“ prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų M. K. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą 2018 m. gruodžio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją – M. K. grąžinti pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) perleistą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir priteisti M. K. 12 000 Eur iš (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nurodytoje byloje 2021 m. liepos 5 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti sklypo Klaipėdos r. rinkos vertę sandorio dieną. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, jei ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinys Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1834-661/2021 būtų tenkintas, tai atitinkamai padidėtų pareiškėjo turto masė, iš kurios bus galima atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad sklypų (duomenys neskelbtini) lėmė pareiškėjo nemokumą. Tuo atveju, jei paaiškėtų, jog sklypai buvo perleisti nesąžiningai, atsižvelgiant į jų vertę ir pareiškėjo skolų mastą, pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką tai neturėtų įtakos pareiškėjo galimybei pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, tačiau sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas bankroto bylą atsisakoma iškelti, jei fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3 skyrius 2021 m. balandžio 22 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo pagal apeliantės UAB „Vilmstata“ ir UAB „Pilaitės investicijos“ pareiškimą pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. (dėl dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule), t. y. apeliantės nurodytas ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl veikų, už kurių padarymą fizinio bankroto bylos iškėlimas yra negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva reikalauti informacijos apie ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Ikiteisminio tyrimo iniciatorė yra apeliantė, todėl būtent apeliantė, siekdama įrodyti pareiškėjo nesąžiningumą, nemokumo priežastis, turėjo galimybę tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti informaciją apie ikiteisminio tyrimo rezultatą, baudžiamosios bylos iškėlimą ir pan., tačiau tokios informacijos nepateikė.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos informacijos apie turtą, pajamas, investicijas, paskolintų lėšų panaudojimo neatskleidimas, paskolos lėšų gali būti pagrindu pripažinti sąmoningą ir nesąžiningą asmens siekį specialiai bloginti savo turtinę padėtį, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau tokia išvada gali būti daroma tik esant nenuginčijamiems įrodymams ir nustačius, kad šios aplinkybės turėjo reikšmingą įtaką bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nemokumui, t. y. kad būtent bankrutuoti siekiančio asmens nesąžiningas elgesys priežastiniu ryšiu lėmė jo nemokumą. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Apeliantės nurodyti straipsniai interneto portaluose apie pareiškėją, jo profesinę veiklą, jam, kaip advokatui, taikytas poveikio priemones, nepatvirtina, jog pareiškėjo nemokumą lėmė ar prie jo prisidėjo straipsniuose nurodytas pareiškėjo elgesys. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė iš esmės paskolų negrąžinimas apeliantei ir jos vadovui, o tai lėmė teisminių ginčų tarp šalių kilimą, areštų taikymą, priverstinį išieškojimą, ikiteisminio tyrimo inicijavimą, skolų kitiems kreditoriams atsiradimą ir pan.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Pagal kasacinio teismo praktiką nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Vadinasi, pagal kasacinio teismo praktiką pareiškėjo pateiktos informacijos teisingumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą, nes pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. nuostatas bankroto byla gali būti nutraukiama, nepatvirtinus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos ir pan., taip pat paaiškėjus, kad per aktualų 3 metų laikotarpį pareiškėjas nemokiu tapo dėl nesąžiningų veiksmų. Tai reiškia, kad reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sąžiningumu, galės būti patikrintos ir įvertintos tolimesnėse bankroto procedūrų stadijose, juolab, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmesdamas pareiškėjo ir apeliantės pasiūlytas bankroto administratorių kandidatūras, paskyrė nešališką bankroto administratorių, kurį įstatymas įpareigoja ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Bankroto administratorius motyvuotu prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 str. 3 d.).

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, klausimą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str., 5–10 str., 16 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 328 str., 330 str., 338 str.).

37. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.