Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nemokumo administratorę įpareigoti iš depozitinės sąskaitos sumokėti už bankrutuojantį asmenį 954 Eur Gyventojų pajamų mokestį valstybei bei 84 Eur įmokas Lietuvos advokatūrai, juo labiau spręsti apie nemokumo administratorės pareigų netinkamą nevykdymą ar bankroto procedūrų pažeidimus, trukdančius bankroto proceso eigai, pažeidžiančius kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus. Teismo vertinimu, dabartinėje bankroto bylos stadijoje keisti nemokumo administratorę būtų visiškai neracionalu, kadangi yra rengiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atstatymo planas, be to, tai būtų ir neekonomiška, tai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą dėl nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ atstatydinimo ir naujo nemokumo administratorės paskyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo, netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės, tenkinti nemokaus asmens pareikštus prašymus visų pareikštų reikalavimų ribose. Atskirojo skundo argumentai:

12.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino FABĮ įtvirtintus nemokumo proceso etapus ir skirtingą teisinį reglamentavimą fizinio asmens turto ir lėšų sukauptų kaupiamojoje sąskaitoje disponavimui, šiais skirtingais nemokumo proceso etapais. Įstatymų leidėjas ne veltui išskiria šiuos tris etapus, t. y. iki nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo momento, iki nutarties pavirtinti mokumo atkūrimo planą momento ir nemokumo plano vykdymo laikotarpį iki nemokumo proceso pabaigos. Šiuo konkrečiu atveju, šiame nemokumo procese yra antrasis etapas galiosiantis iki nemokumo plano patvirtinimo teisme ir šios nutarties įsiteisėjimo momento, ir numatantis, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems fizinio asmens turtą asmenims draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (FABĮ 18 straipsnio 2 dalis).

12.3. Remiantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nemokumo administratorius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki plano patvirtinimo dienos turi teisę naudoti fizinio asmens lėšas sukauptas depozitinėje sąskaitoje, įskaitant lėšas bankroto procedūroms atlikti ir fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Taigi, šiuo atveju būtent nemokumo administratorė disponuoja lėšomis sukauptomis depozitinėje sąskaitoje, įskaitant tas lėšas, kurios skirtos būtiniesiems apelianto poreikiams tenkinti, tarp kurių yra ir gyventojų pajamų mokestis bei mokestis Advokatūrai, todėl būtent administratorė iš apelianto depozitinėje sąskaitoje sukauptų pinigų turi pareigą pervesti jo būtiniesiems poreikiams skirtas lėšas sumokant mokesčius VMI ir Advokatūrai.

13.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. ir 2022 m. liepos 7 d. nutartimis patvirtino nemokumo administratorės poziciją, kad nemokumo administratorės fizinio asmens nemokumo procese neturi pagrindo be teismo leidimo ar kreditorių pritarimo disponuoti depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, nes depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų išmokėjimas, jų paskirstymas kreditoriams ir kitiems asmenims, kuriems jos skirtos, priklauso kreditorių kompetencijai. Šiuo atveju nurodomos skubiai išmokėtinos lėšos yra teismo numatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartyje ir įtrauktos į sumą numatytą būtinųjų poreikių tenkinimui. Tai tik patvirtina, kad nemokumo administratorė neturi teisės bei teisėto pagrindo ne tik be kreditorių susirinkimo pritarimo iš depozitinės sąskaitos atlikti bankrutuojančio asmens M. K. nurodomus pavedimus VMI ir Lietuvos advokatūrai, bet ir tai, kad šiems mokėjimams lėšos yra numatytos sumoje skirtoje būtinųjų poreikių tenkinimui.

13.3. Administratorės nuomone, atlikdama tokius mokėjimus, kaip nurodo bankrutuojantis asmuo, nemokumo administratorė pažeistų įstatymines nuostatas, nes kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui skirtos lėšos (įmokos), esančios depozitinėje sąskaitoje, būtų nepagrįstai išmokamos ne kreditoriams, bet paties bankrutuojančio asmens nurodomiems juridiniams asmenims, mokėjimai pastariesiems numatyti iš būtinųjų poreikių tenkinimui teismo 2022 m. birželio 25 d. nutartyje nustatytos sumos. Šias lėšas valdo pats bankrutuojantis asmuo, o ne nemokumo administratorė. Šios lėšos yra ne depozitinėje sąskaitoje, o M. K. asmeninėse sąskaitose. Šias lėšas VMI ir Lietuvos advokatūrai turi sumokėti pats bankrutuojantis asmuo iš būtinųjų poreikių tenkinimui numatytos sumos ir pateikti nemokumo administratorei informaciją apie būtinųjų poreikių tenkinimui panaudotas lėšas.

13.4. FABĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau skundą teikiantis asmuo šių normų imperatyvaus pobūdžio nepaiso, siekia pats iš esmės valdyti nemokumo procesą jam patogiu būdu, t. y. akivaizdžiai ignoruojant jam FABĮ įtvirtintas pareigas. Šiame nemokumo procese stinga bankrutuojančio asmens M. K. bendradarbiavimo su nemokumo administratore. M. K. ne tik, kad neteikia administratorei FABĮ 16 straipsnyje numatytos informacijos, tačiau kartu neteikiama informacija apie gaunamas pajamas, patirtas išlaidas būtinųjų poreikiui tenkinimui. Bankrutuojantis asmuo taip pat nevykdo FABĮ 6 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pareigų – per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo neatliko nei vienos įmokos į depozitinę sąskaitą nuo pajamų gautų iš darbinės advokato bei nemokumo administratoriaus veiklos. Bankrutuojantis asmuo neteikia jokios informacijos apie gaunamas pajamas. Nemokumo administratorė taip pat pažymi, kad nemokus asmuo nededa jokių pastangų savo mokumo atkūrimui, o savo veiksmais (neveikimu) komplikuoja nemokumo procesą.

14.1. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde, apart perrašytų FABĮ nuostatų, nepagrindė nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ netinkamo pareigų vykdymo, kas tik tokiu atveju sąlygotų teismą priimti nutartį dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Priešingai nei teigia bankrutuojantis asmuo, būtent dėl jo paties veiksmų nemokumo procesas yra įstrigęs, nes jau pusę metų yra sprendžiami tik nemokumo administratorės nušalinimo klausimai, visiškai nepaisant jau šiuo klausimu tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo priimtose nutartyse padarytų išvadų.

14.2. UAB „Vilmstata“ sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nemokumo administratorės bankroto procedūrų pažeidimų konstatavimui, kurie trukdytų bankroto proceso eigai bei pažeistų kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog nėra jokio pagrindo nemokumo administratorę įpareigoti iš depozitinės sąskaitos sumokėti už bankrutuojantį asmenį 954 Eur Gyventojų pajamų mokestį valstybei bei 84 Eur įmokas Lietuvos Advokatūrai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nemokumo administratorė šiame nemokumo proceso etape neturi pagrindo be teismo leidimo ar kreditorių pritarimo disponuoti depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Nėra jokio pagrindo nemokumo administratorę įpareigoti savo iniciatyva be kreditorių susirinkimo pritarimo iš depozitinės sąskaitos atlikti bankrutuojančio asmens nurodomus mokėjimus.

14.3. Atsižvelgiant į procesinį bankrutuojančio asmens elgesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. procesinį elgesį įvertino kaip nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis – reiškiant nepagrįstus prašymus ir nepateisinamai veikiant prieš teisingą, operatyvų ir efektyvų nemokumo procesą, eikvojant teismo ir kitų šalių laiką, atsikirtinėjant, svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, kas visiškai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Dėl minėtų nesąžiningų bankrutuojančio asmens veiksmų - reiškiamų nepagrįstų prašymų, nemokumo byloje nebesprendžiami jokie kiti nei nemokumo administratorės nušalinimo klausimai, t. y. nemokumo procesas yra vilkinamas.

14.4. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad iki šiol M. K. vis dar nėra parengęs ir pateikęs kreditoriams FABĮ reikalavimus atitinkančio mokumo atkūrimo plano projekto. Todėl akivaizdu, jog bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ 8 straipsnyje numatytų savo pareigų. Taip pat iš nemokumo administratorės teiktų procesinių dokumentų matyti, jog bankrutuojantis asmuo nevykdo ir kitų savo pareigų – per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo nėra atlikęs nei vienos įmokos į depozitinę sąskaitą nuo pajamų gautų iš darbinės advokato bei nemokumo administratoriaus veiklos, t. y. nėra pervedęs jokių lėšų, kurias bankroto administratorė galėtų naudoti bankroto procedūroms atlikti.

14.5. Bankrutuojantis asmuo sistemingai teikdamas akivaizdžiai nepagrįstus prašymus dėl nemokumo administratorės nušalinimo, galimai siekia paskirti jam palankų administratorių. Šias aplinkybes patvirtina M. K. siūlomo vis to pačios naujos nemokumo administratorės kandidatūra. Bankrutuojantis asmuo siūlo nemokumo administratore skirti neva nepriklausomą ir nešališką UAB „Finansinių partnerių grupė“ (įgaliotas asmuo V. K.). Atkreipia dėmesį, jog UAB „Finansinių partnerių grupė“ adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. toks pats kaip ir bankrutuojančio asmens adresas korespondencijai, o pati – V. K. nuo seno dirba M. K. kaip advokato kontoroje. Minėtu adresu veikė advokato M. K. kontora, šiuo adresu šiuo metu yra ir advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kurioje veiklą vykdo ir bankrutuojantis asmuo. Vien šios aplinkybės patvirtina, jog bankrutuojantis asmuo M. K. siekia, jog nemokumo administratore būtų paskirtas „jo žmogus“, kuri akivaizdu, jog būtų šališka šiame nemokumo procese būtent bankrutuojančiam asmeniui.

14.6. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo nemokumo administratorės bankroto procedūrų pažeidimų konstatavimui, juo labiau esminių, kurie trukdytų bankroto proceso eigai bei pažeistų kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus. Bankrutuojančio asmens nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nemokumo administratorės kompetencija bei spręsti apie FABĮ numatytų funkcijų neatlikimą ir / ar pareigų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo bankrutuojančio asmens prašymo dėl nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ atstatydinimo, naujos nemokumo administratorės paskyrimo, įpareigojimų atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas bankrutuojančio fizinio asmens prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujos nemokumo administratorės paskyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Įstatymų leidėjas FABĮ 14 straipsnyje įtvirtino išimtinę teismo prerogatyvą spręsti nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę bankrutuojančiam asmeniui ir kreditorių susirinkimui ar kreditoriams teisę prašyti atstatydinti bankroto administratorių (FABĮ 14 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo įstatyme nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014).

19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog įstatymų leidėjas nemokumo administratoriui suteikė teisę ir pareigą disponuoti nemokaus asmens turtu įskaitant ir lėšomis sukauptomis depozitinėje sąskaitoje. Teismo pozicija, jog depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų išmokėjimas, jų paskirstymas priskirtinas kreditorių kompetencijai, apelianto nuomone, yra neteisinga nepagrįsta ir prieštaraujanti FABĮ nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nemokumo administratorius šiame nemokumo proceso etape neturi pagrindo be teismo leidimo, ar kreditorių pritarimo disponuoti depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. nemokumo administratorius depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 12 punktas, 26 straipsnio 9 punktas). Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų išmokėjimas, jų paskirstymas priskirtinas kreditorių kompetencijai. Taip pat, tai jau buvo konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje, kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas apeliacine tvarka – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartyje apelianto nurodytos sumos (t. y. 954 Eur Gyventojų pajamų mokestis valstybei bei 84 Eur įmoka Lietuvos advokatūrai) numatytos ir įtrauktos į sumą reikalingą bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui.

20. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nemokumo administratorė neturi teisės ir pagrindo ne tik be kreditorių susirinkimo pritarimo iš depozitinės sąskaitos atlikti bankrutuojančio asmens M. K. nurodomus pavedimus VMI ir Lietuvos advokatūrai, bet ir tai, kad šiems mokėjimams lėšos yra numatytos sumoje skirtoje būtinųjų poreikių tenkinimui.

21. Apeliantas nurodo, kad žalos nemokiam asmeniui darymas, visiškas ignoravimas nemokaus asmens pareigos mokėti mokesčius, nemokaus asmens teisės į būtinųjų poreikių tenkinimą, visiškas nebendradarbiavimas, o esamo konflikto gilinimas, yra akivaizdus bankroto procedūrų pažeidimas, etikos kodekso pažeidimas, bankroto proceso trukdymas ir vilkinimas bei žalos nemokiam asmeniui ir tuo pačiu kreditoriams darymas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nemokumo administratorė netinkamai vykdo savo pareigas ar trukdo bankroto proceso eigai, pažeidžia kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus. Priešingai, nustatyta, kad pareiškėjas neteikia nemokumo administratorei informacijos apie savo gaunamas pajamas, patirtas išlaidas būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ 6 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos pareigos, kadangi per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo neatliko nei vienos įmokos į depozitinę sąskaitą nuo pajamų gautų iš darbinės advokato bei nemokumo administratoriaus veiklos. Šių nustatytų aplinkybių pareiškėjas neginčijo.

22. Pareiškėjas fizinio asmens nemokumo byloje jau tris kartus iš eilės teikė prašymus dėl nemokumo administratorės nušalinimo ir naujos administratorės paskyrimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl teismas atidėjo net vienuolika žodinių teismo posėdžių, kuriuose turėjo būti nagrinėjami V. G., V. P., I. K. ir UAB „Tauralaukio namai“ pareikštų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai. Daugiau nei keturis mėnesius nemokumo byloje nėra sprendžiami jokie kiti klausimai. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, reiškia nepagrįstus prašymus ir nepateisinamai veikia prieš teisingą, operatyvų ir efektyvų nemokumo procesą, eikvoja teismo ir kitų šalių laiką, atsikirtinėjant, svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, kas visiškai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Nors teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti spręstinas klausimas dėl baudos pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra pripažintas nemokiu ir jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju skirti pareiškėjui baudą nėra tikslinga. Šiuo metu baudos skyrimas netikslingas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

23. Pažymėtina, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo įstatyme nustatytų pareigų. Nagrinėjamoje byloje esminių bankroto procedūrų pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie netinkamą skundžiamoje teismo nutartyje faktinių aplinkybių nustatymą. Nepateikta įrodymų ir (ar) paaiškinimų dėl nemokumo administratorės tyčinio ar aplaidaus neveikimo.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad fizinio asmens bankroto byloje paskirta bankroto administratorė savo veikimu ar neveikimu pažeistų profesionalumo, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo bendradarbiavimo ar sąžiningumo principus. Skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atskirąjį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB ,,Vilmstata“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Kreditorius prašo iš bankrutuojančio asmens M. K. priteisti UAB „Vilmstata“ naudai apeliaciniame procese patirtas 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad: Viso patirtos 1 050 Eur plius PVM, t.y. 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidos – žr. prie PVM sąskaitos-faktūros pridėtos suteiktų paslaugų ataskaitos 9, 10 punktus / suteiktos paslaugos - atsiliepimo į bankrutuojančio asmens M. K. atskirąjį skundą rengimas, pateikimas.

27. Tačiau iš pridedamos ataskaitos 9 punkto matyti, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas (M. K. bankroto byla, dėl nemokumo administratoriaus nušalinimo) kreditoriui kainavo tik 300 Eur. (be PVM). 10 punkte nurodytos paslaugos dokumentų kliento pavedimu rengimas, susiję teisiniai veiksmai nėra detalizuotos ir todėl, spręstina, nesusijusios su atsiliepimo į skundą parengimu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur UAB „Vilmstata“ į. k. 300044576