Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio asmens (pareiškėjo) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18.2. Nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, visiškai ignoravo nemokumo administratoriaus elgesį atskiruose civilinėse bylose.

18.4. Antra, akivaizdu, kad nemokumo administratoriaus veiksmai, kuomet jis selektyviai t. y. ne visuose procesuose, kuriuose nemokus asmuo yra pareiškęs atitinkamus reikalavimus, ar kuriuose nemokiam asmeniui yra pareikšti reikalavimai (o tokių bylų egzistavimas yra neginčijamas ir apie šias bylas nemokumo administratorius yra savalaikiai informuotas), pasirenka į kurias bylas įstoti bendraieškiu ar trečiuoju asmeniu, o kurias ignoruoti, bei pasirinktas laikas tokiam procesiniam prašymui pareikšti, t. y., prieš pat konkrečioje byloje paskirtą teismo posėdį, siekiant bylos nagrinėjimą užvilkinti ir padaryti neįmanomą, dėl procesinių žaidimų ir manipuliacijų procesu, vertintini kritiškai ir pripažintini kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, veikimas prieš greitą procesą, bei šališki, nesudarantys ateityje objektyvios galimybės vykdyti šios konkrečios nemokumo bylos procesinių veiksmų.

20.4. Atkreipė dėmesį, jog prašomo paskirti naujo nemokumo administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. toks pats kaip ir bankrutuojančio asmens adresas korespondencijai, o pati – V. K. nuo seno dirba M. K. kaip advokato kontoroje. Minėtu adresu veikė advokato M. K. kontora, šiuo adresu šiuo metu yra ir advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdo ir bankrutuojantis asmuo. Vien šios aplinkybės patvirtina, jog bankrutuojantis asmuo M. K. siekia, jog jo nemokumo administratoriumi būtų paskirtas žmogus, kuris akivaizdu, jog būtų šališkas šiame nemokumo procese būtent bankrutuojančiam asmeniui.

22.1. Nemokumo administratorius vykdo FABĮ numatytas pareigas nešališkai ir objektyviai, atstovauja tiek skolininko, tiek visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, laikydamasis profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

22.3. Priešingai nei nurodo M. K., nemokumo administratorius savo pareigas atlieka tinkamai ir nėra šališkas nei vienam kreditoriui ar kreditorių grupei.

22.4. Nurodė, kad nemokumo administratorius UAB „Skolvalda“ kaip M. K. nemokumo administratoriui tik iš kreditoriaus UAB „Vilmstata“ 2022 m. vasario 11 d. pranešimo tapo žinoma apie vykstančius teisminius procesus M. K. atžvilgiu. Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1471-1080/2022 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-654-661/2022 paduotais ieškiniais ir jų priedais, UAB „Skolvalda“ vertinimu, šiose bylose ginčijami sandoriai galėjo turėti įtakos M. K. prievolių kreditoriams vykdymui, todėl ir buvo pateikti prašymai dėl M. K. nemokumo administratoriaus įtraukimo į šias bylas bendraieškiu, kas atitinka visų M. K. kreditorių interesus.

22.5. Dėl M. K. nurodomo argumento, susijusio su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022 paduoto pareiškimo nuo ieškinio atsisakymo, pažymėjo, jog šią bylą UAB „Skolvalda“ inicijavo iš esmės neturėdama visų su ginčijamu sandoriu susijusių duomenų. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme etape oponentams nurodžius daugiau aplinkybių bei pateiktus daugiau duomenų nei iki tol turėjo nemokumo administratorius, buvo objektyviai įvertintos pareikšto ieškinio perspektyvos ir priimtas sprendimas nebetęsti šio teisminio nagrinėjimo. Vien tai, kad administratoriaus pareiga yra sukaupti kuo daugiau bankrutuojančio asmens turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, dar nereiškia, kad bankroto administratorius turi ginčyti ir tuos bankrutuojančio asmens sandorius, dėl kurių nuginčijimo perspektyvos kyla pagrįstų abejonių. Teismui pripažinus bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio nepagrįstumą, bankroto administratorius patirtų papildomų išlaidų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis. Vien tai, jog nemokumo administratorius, nematydamas teisminio ginčo perspektyvos, nebetęsia inicijuoto teisminio proceso, nereiškia, jog nevykdo nemokumo administratoriaus pareigų ir/ar jas pažeidžia. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartyje sprendė, jog atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priėmė UAB „Skolvalda“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą Nr. e2-2330-918/2022 nutraukė.

22.6. Nemokumo administratorius pareiškė, jog nei vienas kreditorius ar kreditorių grupė, kaip nurodo M. K., nedaro ir nedarė jokio neleistino spaudimo, neteisėto poveikio bei įtakos šiame nemokumo procese. Nemokumo administratorius taip pat nurodė, kad šiame nemokumo procese stinga paties bankrutuojančio asmens M. K. konstruktyvaus bendradarbiavimo su nemokumo administratoriumi.

22.7. Atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad bankrutuojantis asmuo yra ne tik advokatas, bet ir nemokumo administratorius, administruojantis net 11 juridinių asmenų bankrotus. Todėl jam yra žinomi nemokumo administratorių etikos kodekso bei nemokumo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimai. Šiuos nemokumo administratoriaus UAB „Skolvalda“ teiginius pagrindžia ir ta aplinkybė, jog būdamas nemokumo administratoriumi, vadovaudamasis nemokumo administratorių etikos kodekso numatytomis taisyklėmis su prašymu dėl etikos ar įstatymo pažeidimu į Nemokumo administratorių rūmus, Rūmų garbės teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

24. Apeliantas M. K. pateikė 2022 m. gegužės 4 d. rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus (nemokumo administratoriaus ir nemokaus asmens el. laiškus, UAB „Vilmstata“ raštą draudimo bendrovei, Šiaulių banko sąskaitos išrašą, el. laišką dėl GMP deklaracijos ir GPM sumokėjimo, GMP deklaraciją), kuriuos prašo prijungti prie bylos.

25. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Iš apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantas nurodo, jog nemokumo administratorius savo veiksmais (neveikimu) daro žalą nemokumo proceso operatyvumui, atlieka neteisėtus veiksmus, neteikia informacijos nemokiam asmeniui apie kaupiamojoje sąskaitoje sukauptas lėšas, neperveda nemokiam asmeniui būtinųjų poreikių tenkinimui skirtų lėšų, nemoka privalomų įmokų į biudžetą (už nemokų asmenį nesumokėjo mokesčių (Gyventojų pajamų mokesčio), todėl šiais veiksmais daro žalą nemokiam asmeniui ir kreditoriams (delspinigių ir netesybų forma, kurie yra skaičiuojami tiek už mokestinių prievolių tiek kitų prievolių atsiradusių nemokumo proceso metu nesavalaikį vykdymą). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neteikė argumentų, susijusių su rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė. Šių argumentų neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas jais negali remtis apeliaciniame procese. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl nepriimami.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

28. Teismas įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Taip pat apelianto naujai teikiami įrodymai nei patvirtinta, nei paneigia nagrinėjamoje byloje įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgusi į tai, teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas bankrutuojančio fizinio asmens prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Įstatymų leidėjas FABĮ 14 straipsnyje įtvirtino išimtinę teismo prerogatyvą spręsti nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę bankrutuojančiam asmeniui ir kreditorių susirinkimui ar kreditoriams teisę prašyti atstatydinti bankroto administratorių (FABĮ 14 straipsnio 2 dalis).

31. FABĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais, kai: 1) bankroto administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo; 2) teismas gauna informacijos, kad bankroto administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, ir bankroto administratorius ir (ar) fizinis asmuo nesikreipė į teismą dėl šio bankroto administratoriaus atstatydinimo; šiuo atveju teismas priima nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos (minėto straipsnio 1 dalis); teismas gali priimti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais, kai: 1) fizinis asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlo naują bankroto administratoriaus kandidatūrą; 2) kreditorių susirinkimas ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (FABĮ 14 straipsnio 2 dalis).

32. Teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad teismas gali atstatydinti ir pakeisti nemokumo administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo jam įstatymuose nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-752/2012; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013). Sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo pagrindo egzistavimo, įrodinėjami jo neteisėti veiksmai, kuriuos jis atliko sąmoningai, turėdamas tikslą veikti konkretaus kreditoriaus naudai ar nesąžiningai pasipelnyti iš bankroto proceso ir pan.; nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindą suponuoja sąmoningas tyčinis ar aplaidus nemokumo administratoriaus veikimas/neveikimas, sukeliantis kreditoriams žalą ar tokios žalos atsiradimo grėsmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1772/2014; 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611-183/2015). Nemokumo administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausi kreditoriai ar pats bankrutuojantis asmuo, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2004-241/2016).

33. Apeliantas bankrutuojantis asmuo M. K., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, savo skundą grindžia tuo, kad nemokumo administratorius pažeidė teisės aktuose numatytus terminus ir pateikė neigiamą išvadą dėl mokumo atkūrimo plano jau pasibaigus procesiniams terminams. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl imperatyvių procesinių terminų pažeidimo ir akivaizdaus nemokumo proceso vilkinimo, visiškai nepasisakė. Taip pat nurodė, kad teismas visiškai ignoravo nemokumo administratoriaus elgesį atskirose civilinėse bylose, t. y. kad nemokumo administratoriaus 2022 m. kovo 3 d. paduotu pareiškimu, atsisakė nuo ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022; taip pat tai, kad nemokumo administratorius, 2022 m. kovo 2 d. teismui civilinėse bylose Nr. e2-1471-1080/2022 ir Nr. e2-654-661/2022 pateikė prašymus įtraukti UAB ,,Skolvalda“ į bylas bendraieškiu.

34. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog tai, kad nemokumo administratorius pažeidė teisės aktuose numatytus terminus ir pateikė neigiamą išvadą dėl mokumo atkūrimo plano jau pasibaigus procesiniams terminams, yra pakankamas pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių. Kaip minėta, teismas neturi teisės atstatydinti nemokumo administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų. Šiuo atveju apelianto atskirajame skunde nurodomas termino išvados pateikimui pažeidimas, negali būti laikomas kaip esminis bankroto procedūrų pažeidimas. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius FABĮ įtvirtintą terminą pateikti išvadą pažeidė nežymiai, be to toks formalus termino praleidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių bankroto byloje vykstančioms procedūroms. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas tai, jog nemokumo administratorius pateikė neigiamą bankrutuojantį asmenį netenkinančią išvadą, nesudaro pagrindo abejoti nemokumo administratoriaus tinkamu pareigų atlikimu. Iš byloje esančios nemokumo administratoriaus 2022 m. vasario 4 d. išvados matyti, kad nemokumo administratorius įvertinęs pateiktą bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projektą, detaliai nurodė priežastis, dėl kurių projektas neatitinka FABĮ įtvirtintų nuostatų. Būtent dėl mokumo atkūrimo plane nustatytų trūkumų, nemokumo administratorius pateikė neigiamą išvadą ir šį planą perdavė tikslinti bankrutuojančiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad nemokumo administratorius tinkamai atliko jam FABĮ nustatytas pareigas.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apelianto nurodyti argumentai dėl nemokumo administratoriaus veiksmų atskirose civilinėse bylose, t. y. kad nemokumo administratorius atsisakė nuo ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022; taip pat tai, kad nemokumo administratorius, 2022 m. kovo 2 d. teismui civilinėse bylose Nr. e2-1471-1080/2022 ir Nr. e2-654-661/2022 pateikė prašymus įtraukti UAB ,,Skolvalda“ į bylas bendraieškiu, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti bankrutuojančio asmens prašymo atstatydinti nemokumo administratorių UAB „Skolvalda“ bei vertinti, kad minėti veiksmai pažeidžia bankroto byloje esančių kreditorių interesus.

36. Vien tai, kad nemokumo administratorius 2022 m. kovo 3 d. padavė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2330-918/2022, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nemokumo administratoriaus pareigų pažeidimo. Kaip paaiškino nemokumo administratorius tiek bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, UAB „Skolvalda“ šią bylą inicijavo iš esmės neturėdama visų su ginčijamu sandoriu susijusių duomenų, tačiau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu atsakovei UAB „Vilmstata“ išsamiai išdėsčius argumentus bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, buvo objektyviai įvertintos pareikšto ieškinio perspektyvos ir priimtas sprendimas nebetęsti šio teisminio nagrinėjimo, taip išvengiant dar didesnių bankroto proceso išlaidų. Pažymėtina, kad tai, jog nemokumo administratorius nematydamas teisminio ginčo perspektyvos nusprendžia nebetęsti inicijuoto teisminio proceso savaime nereiškia, jog jis nevykdo nemokumo administratoriaus pareigų ar jas pažeidžia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nutraukdamas bylą pažymėjo, jog ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.

37. Galiausiai nemokumo administratoriaus prašymai įtraukti jį į nurodytas civilines bylas bendraieškiu ar trečiuoju asmeniu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie nemokumo administratoriaus šališkumą, veikimą prieš greitą ir objektyvų fizinio asmens bankroto procesą, veikimą išskirtinai kelių kreditorių interesams bei likusių kreditorių teisių ir teisėtų interesų visišką ignoravimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorius, turėdamas pareigą ginčyti sandorius, kurie galėjo turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1471-1080/2022 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-654-661/2022 inicijuotais ginčais, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pateikė prašymus dėl įtraukimo į nagrinėjamas civilines bylas bendraieškiu, arba teismo nuožiūra trečiuoju asmeniu.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nemokumo administratoriaus atstatydinimui (FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kreditorius UAB „Vilmstata“ atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė prašymą priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad kreditorius nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.