- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- e2-35-1119/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- A. Č.
- Advokatai
- Kristina Grigaliūnienė, Andris Kazakevičas
- Kategorijos
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei V. S. ,
institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B. ,
žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. , trečiam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams, institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė J. Z. ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 1-13 l.), kurį patikslino (el. b. medž.2 t., 175-189 l.), prašo laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. Č. nepilnamečių vaikų A. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022 (toliau taip pat – Civilinė byla) šalių nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Toje pačioje civilinėje byloje 2018-03-29 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečių vaikų ir ieškovės bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais vieną kartą per savaitę po 2 val., Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre (toliau- Centras), šio Centro darbo laiku, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro darbuotojams, prieš tai su Centru suderinus dėl datos ir laiko (toliau – Nutartis). Pagal minėtą Nutartį vyko ieškovės ir vaikų bendravimas iki 2018 m. pabaigos. 2018-11-28 ir 2018-12-12 susitikimų metu atsakovas įsiverždavo į vaikų ir mamos susitikimų patalpą, kur konfliktavo su socialiniais darbuotojais, kaltino ieškovę ir darbuotojus smurtaujant prieš vaikus, o 2018-12-19 pasibaigus susitikimui atsakovas apkaltino susitikimo dalyvius smurtavus prieš vaikus, o ieškovę dar ir apžiūrinėjus J. sėdmenis tualete. Mano, kad vaikai dėl tokio atsakovo elgesio atsisakė vykti į kitus susitikimus su mama. 2019-02-01 pagalbos šeimai posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro psichologė B. V. nurodė, kad atsakovas turi paruošti vaikus susitikimams su mama, jų nenuteikinėti, nes vaikai nori matytis su mama, siūlė atsakovui psichologinę pagalbą. Tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė psichologo pagalbos, vaikai netrukus pradėjo reikšti nenorą susitikti su mama ir, vaikų ir mamos bendravimas nutrūko. Be to, Civilinėje byloje psichologei E. D. nutartimi buvo pavesta išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonę ir atsakyti į pateiktus klausimų. 2021-10-28 išvadoje psichologė nurodė, kad abu vaikai išgyvena lojalumo konfliktą, dėl ko nenori su ja bendrauti, išsako neigiamą nuomonę apie ją. Atsakovas neigiamai atsiliepė ir koneveikė ieškovę ir Civilinės bylos nagrinėjimo metu.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-30 nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-157-495/2021; Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-42-409/2020 – toliau taip pat Baudžiamoji byla) ieškovė išteisinta dėl fizinio smurto panaudojimo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį) nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
4. Be to, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2019-03-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, jog galimai atsakovas sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiam vaikui A. Č. Ikiteisminis tyrimas 2019-07-18 nutrauktas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovo netinkamą elgesį su A. Č. patvirtina 2018-05-07 liudytoja apklausta J. D., 2018-02-15 liudytoja apklausta A. V., 2018-03-15 Šiaulių centro pradinės mokyklos direktorius E. V. rašte, 2018-05-10 liudytoja apklausta R. S. N., 2018-05-10 liudytoja apklausta A. N.
6. Galiausiai, teismui Civilinėje byloje priėmus sprendimą (toliau taip pat – Sprendimas), atsakovas jo nevykdo. Ieškovės 2022-04-25 prašymu šeimai su tikslu atkurti vaikų ir jų mamos tarpusavio santykius buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, ginčo šalims paskirti vadybininkai, dirbo socialiniai darbuotojai. Ieškovė vykdė visas rekomendacijas, o atsakovas atveju vadybos procese nedalyvavo.
7. Pasak ieškovės, atsakovas neskatino vaikus bendrauti su savo mama nors privalėjo tai daryti, sistemingai manipuliavo vaikų jausmais nuteikinėdamas juos prieš bendravimą su mama, ignoravo specialisto – psichologo rekomendacijas dėl jo nusistatymo prieš vaikų motiną pašalinimo, nepagarbiai atsiliepdavo apie vaikų mamą jiems girdint, formavo J. atsiminimus apie neva mamos smurtą jo atžvilgiu (2018-04-12 J. Č. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją) ir taip nutraukė vaikų šeimos ryšius su motina. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo veiksmai buvo nukreipti į vaikų ir motinos supriešinimą, jų šeimyninio ryšio nutraukimą, vengimas skatinti vaikų norą bendrauti su mama bei kategoriškas atsisakymas naudotis specialistų pagalba siekianti įveikti savo priešiškumą ieškovei, yra akivaizdžiai priešingi vaikų interesams. Ieškovės vertinimu, nuo 2013 metų atsakovas netinkamai auklėjo vaikus ir savo amoraliu elgesiu rodė netinkamą pavyzdį. Negana to, atsakovas piktnaudžiavo turima tėvo valdžia, kadangi savo asmeninį interesą, pasireiškiantį neapykanta ieškovei, iškėlė aukščiau nei vaikų teisę augti matant pagarbius ar bent jau tolerantiškus tėvų tarpusavio santykius, neužtiktino normaliam vaikų vystymuisi būtinų sąlygų.
8. Ieškovės vertinimu, atsakovas gali ir netgi privalo pakeisti savo požiūrį į ieškovę, privalo pasinaudoti specialistų pagalba ir nustatyti savo priešiškumo ieškovei priežastis. Tai atlikus, būtų galima šalinti atsakovą kamuojančias psichologines problemas. Na o, sugebėjęs atskirti ieškovę, kaip buvusią sutuoktinę, nuo ieškovės, kaip vaikų mamos, ieškovės manymu, atsakovas galėtų tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus. Bent jau nedaryti jiems žalos, nebetrikdyti vaikų psichinės sveikatos.
9. Kadangi vaikai kol kas su ieškove bendrauti ir juo labiau gyventi nenori, o atsakovas nenori ir nesugeba jų tinkamai prižiūrėti, vaikai turi augti neutralioje aplinkoje. Tik augdami abiejų tėvų atžvilgiu neutralioje aplinkoje vaikai galės susivokti savo jausmuose, natūraliuose poreikiuose, atsikratyti lojalumo konflikto, ir dėl to pradės adekvačiai bendrauti su abiem savo tėvais. Todėl ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose.
10. Teismo posėdyje ieškovė J. Z. palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių papildomai paaiškino, kad 2018-02-05 atsakovas buvo įsiveržęs pas ją darbe, reikalavo atiduoti A. pažymėjimą ir duoti pinigų, šaukė, kad ji smurtauja, tada ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atsakovą išsivedė. Nuo 2018-02-14 prasidėjo atsakovo veiksmai siekiant ją atskirti nuo vaikų. Tą dieną ji pasigedo A. , kuris negrįžo iš mokyklos. Tuomet ji paskambino į mokyklą ir paaiškėjo, kad vaiką išsivedė tėvas. Po 1 val. ji nuėjo į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – VTAS), tačiau skyriaus atstovai nieko nežinojo. Nuvyko į vaikų darželį pasiimti J. , ir paaiškėjo, kad vaiko tėvas per pietų miegą pasiėmė J. sukeldamas visą darželį ant kojų, kad motina yra smurtautoja. Vėliau J. atsakovas užrašė į kitą darželį. Vakare nuvyko į policiją ir paaiškėjo, kad jos atžvilgiu yra parašytas pareiškimas, kad ji neva smurtavo prieš A. Po šio įvykio praėjus 1-2 savaitėms, atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų klausimų. Ikiteisminis tyrimas iš pradžių buvo nutrauktas, o po to ir vėl pradėtas. 2018 m. balandžio mėnesį pradėta baudžiamoji byla. Kardomosios priemonės buvo taikomos iki 2018 m. spalio mėnesio. Susitikimai su vaikais vyko Centre pagal Nutartį. Gal keli susitikimai ir neįvyko. Patalpa, kurioje vyko susitikimai turėjo stiklines sienas ir duris. Atsakovas susitikimų metu būdavo už patalpos durų. Susitikimus stebėdavo 2 socialinės darbuotojos – B. V. ir J. Ž. Jos ramindavo atsakovą, nes jis trukdė susitikimams, filmuodavo, įrašinėdavo, ją menkino, o vieno susitikimo metu įsiveržė, numovė J. batą ir liepė uostyti, šaukė, kad nesmirda. Atsakovas kaltino ją, kad ji duoda vaikams nuodingą arbatą, kad ji kelnes vaikams movė, kad smurtauja. Nuo 2019 m. susitikimai su vaikais Centre nevyko, ji iš Centro darbuotojų sužinodavo, kad vaikai atsisakė bendrauti su ja. 2019-03-26 (ar 27 dieną), jai VTAS atstovė atvežė A. , kuris dėl tėvo smurto tuo metu gyveno pas senelę A. Č. Vaikas drebėjo, sakė, kad nenori grįžti pas močiutę, nes tėvas veržiasi į vidų, kad nusižudys. VTAS atstovei nurodžius, kad vaikas turi grįžti pas močiutę, vaikas puolė į isteriją. Tada buvo priimtas sprendimas, kad reikia medikų pagalbos, todėl vaikas buvo išvežtas į Psichiatrijos ligoninę. Krizių centre vaikas praleido 1 parą, o po to reikėjo jį pasiimti. 2019-03-28 atsakovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės. Ji pasiėmė vaiką ir pasirašė dokumentuose, kad užtikrins jo gydymą. Vaikas buvo gydomas dienos stacionare. 2019-04-04 vaikas vėl isterijoje, prašo pasiimti, nurodė, kad apmelavo tėtį, tada greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežė vaiką į psichiatrijos klinikos stacionarą gydyti. Tėvas, nepaisant taikomų kardomųjų priemonių, vaiką lankė ligoninėje, vėliau pasiėmė jį. Po 2019 m. A. ir J. buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai – elgesio ir emocijų sutikimai. Šie įvykiai paveikė ir vaikų elgesį mokykloje, suprastėjo A. pažymiai, jis gaudavo pastabas, kad trukdo pamokoms, kažko neatsineša į jas, tačiau ji negalėjo pakeisti vaikų elgesio ar jį įtakoti.
11. Ji po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo į teismą nesikreipė, nes iš atsakovo sužinojo, kad vaikai nenori su ja bendrauti. Priėmus Sprendimą, jos ir vaikų bendravimas nevyksta, ji parašė elektroninį laišką atsakovui, kvietė vaikus susitikti, prašė nurodyti vaikų telefono numerius. Gavus telefono numerius, ji kvietė pačius vaikus atvykti į susitikimą, tačiau vaikai atrašė, kad nenori. Ji iki 2022 m. pasveikindavo SMS žinutėmis vaikus su gimtadieniais, šventėmis.
Atsiliepimas
12. Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, su kuriais nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstus, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 50 proc. baudos skiriant atsakovui, bei priteisti iš ieškovės atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. (el. b. medž. 1 t., 94-102 l.; 3 t., 63-66 l.). Nurodė, kad ieškovė dėl subjektyvių, tik nuo jos pačios priklausančių priežasčių, yra visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais A. Č. ir J. Č. ir dalyvavimo jų auklėjime, ugdyme, sveikatos priežiūros užtikrinime, ir kt., t. y., jau daugiau nei ketverius metus nevykdo motinos pareigų šalių sūnų atžvilgiu, išskyrus menko dydžio laikino išlaikymo sumų mokėjimą, o pastaruosius dvejus metus visiškai net nebendrauja su sūnumis, o dėl tokio savo neatsakingo elgesio ne tik kad nepagrįstai siekia apkaltinti atsakovą, tačiau ir, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, teikia šį ieškinį dėl laikinos jo tėvo valdžios apribojimo, nors vienas atsakovas nuo 2018 metų augina šalių vaikus, užtikrina visų jų poreikių tenkinimą.
13. Nurodė, kad pagal Nutartį pirmasis mamos ir vaikų susitikimas turėjo vykti 2018-04-04, tačiau 2018-04-03 A. Č. pranešė Centrui, kad negalės dalyvauti. Kitos datos buvo numatytos 2018-04-13 ir 2018-04-18, tačiau numatytas laikas netenkino ieškovės dėl darbo grafiko. Atsakovas ir jis šiuose susitikimuose nedalyvavo, todėl ir neturėjo jokios objektyvios galimybės ieškovės susitikimų su vaikais metu išsišokinėti ar manipuliuoti. Galiausiai, ieškovės susitikimai su vaikais nevyko sklandžiai – jų metu vaikai patyrė ieškovės profesionaliai naudojamą psichologinį smurtą, jos patyčias dėl „smirdinčių kojinių” ir kt., dėl ko vaikai išreiškė nenorą susitikinėti su ieškove.
14. Pažymėjo, kad B. V. psichologo paslaugų nėra teikusi nei atsakovui, nei šalių vaikams, todėl ir negali žinoti, dėl kokių priežasčių šalių vaikai apsiverkdavo po susitikimų su ieškove, kodėl vaikai nebenori bendrauti su ieškove, ar atsakovas vaikus nuteikinėja prieš ieškovę, ar vaikams ir atsakovui reikalinga psichologo pagalba ir pan.
15. Paaiškino, kad atsakovas nepageidavo naudotis Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro siūloma psichologo pagalba, o nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. užtikrino psichologo paslaugų teikimą – 2018-12-12 kreipėsi į VšĮ Socialinių inovacijų centrą, prašydamas abejiems sūnums suteikti emocinę paramą ir atkurti pozityvius santykius su mama ir šalių sūnums A. Č. ir J. Č. buvo teikiamos psichologo paslaugos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Šiaulių apygardos teismo psichologė E. D. neatliko vaikų psichologinės ekspertizės, neturi tam reikiamos kompetencijos, teismas jai buvo pavedęs išsiaiškinti tik vaikų nuomonę gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančia motina ar tėvu klausimus, o ne pateikti psichologo išvadas, todėl ši teismo psichologė negali teikti reikšmingų išvadų dėl vaikų psichologinės būklės ir jos priežasčių. Be to, jei šalių sūnūs ir išgyvena lojalumo konfliktą, tai dėl šio konflikto nepagrįstai yra kaltinamas atsakovas, nes psichologė E. D. nurodė, kad “iš J. pateikto pavyzdžio matyti, kad neigiama vaikų nuomonė apie mamą yra pastiprinama jos pačios abejonėmis dėl tėčio tinkamo pasirūpinimo sūnumis”.
17. Šalių nepilnamečiai vaikai juos apklausiant Šiaulių apygardos teismo psichologei E. D. nurodė, kad atsakovas nedraudžia jiems bendrauti su ieškove, tačiau jie nenori su ja bendrauti dėl savaime suprantamų toliau nurodomų priežasčių. Šalių sūnus A. Č. nurodė, kad 2019 m. ieškovės iniciatyva jis buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę, o siekdama jį ten patalpinti, ji melavo medikams apie A. Č. psichinės sveikatos būklę - nurodė, kad jis elgiasi agresyviai, nors jis toks visiškai nebuvo, o buvo tiesiog liūdnas. Šalių sūnus J. Č. nurodė, kad susitikimų su ieškove Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre ji kabinėjosi prie jo dėl „smirdinčių kojinių” ir pan., t. y., jam susitikimai su ieškove nebuvo nei malonūs, nei nuoširdūs. Ir galiausiai, atsakovo manymu, lemiamą įtaką ieškovės ir šalių sūnų dvasinio ir emocinio ryšio praradimui turėjo dvi aplinkybės: 1) ieškovės naudotas fizinis ir psichologinis smurtas vaikų atžvilgiu; 2) ieškovės visiškas nusišalinimas nuo bendravimo su vaikais.
18. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-30 nutartimi išteisino ieškovę dėl procesinių teisės pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu – tai, kad šalių sūnūs ikiteisminio tyrimo metu buvo atstovaujami atsakovo, kurio santykiai su ieškove yra priešiški, bei įgaliotieji atstovai, su kuriais sutartis sudarė atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad tokių asmenų atstovų dalyvavimas neužtikrina tinkamo mažamečių interesų gynimo. Atsakovo įsitikinimu, išteisinamasis nuosprendis Ieškovės atžvilgiu nepaneigia jos naudoto smurto vaikų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu šalių vaikai A. Č. ir J. Č. davė išsamius parodymus apie ieškovės jų atžvilgiu sistemingai naudotą smurtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties 16 punkte konstatavo, kad šalių vaikams nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ar padidintas polinkis fantazuoti. Todėl labiau tikėtina, kad visgi ieškovė šalių nepilnamečių sūnų atžvilgiu naudojo smurtą ir būtent ši aplinkybė, o ne atsakovo elgesys, lemiamai įtakojo jos ir nepilnamečių sūnų tarpusavio santykius.
19. Nurodė, kad ieškovė ne kartą buvo išreiškusi netinkamą požiūrį į vaikus ar netinkamai elgėsi, ką pasak atsakovo patvirtina ieškovės rašytas raštelis, Šiaulių centro pradinės mokyklos direktoriaus E. V. raštas Nr. S-17(1.9), A. Č. 2016-05-24 paaiškinimas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui D. Ž. , 2016-05-24 pokalbio su A. Č. aprašymas Nr. PAVT-11-(24.2.16), 2018-02-14 A. Č. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui D. Ž. pateiktas paaiškinimas, A. Č. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09795-18 2018-02-28 apklausos protokolas, 2018-03-22 apklausos protokolas, J. Č. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09795-18 2018-04-12 apklausos protokolas, liudytojos L. P. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09795-18 2018-08-22 apklausos protokolas, liudytojo V. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09795-18 2018-08-22 apklausos protokolas, A. Č. 2018-02-11 SMS žinutė, rašyta atsakovui, Šiaulių apygardos teismo psichologės E. D. 2021-10-15 vaikų nuomonės išklausymas.
Šalies argumentai
20. Ieškovė ieškinyje nurodo deklaratyvius teiginius, kad atsakovas nuo 2018 m. vasario mėnesio ir net anksčiau dėjo maksimalias pastangas, kad tik vaikai taptų priešiški savo mamai, negerbtų jos ir net nenorėtų su ja bendrauti. Atsakovas nurodė, kad priešingai - būtent ieškovė siekė menkinti atsakovą ir nušalinti jį nuo sūnų auklėjimo, darė dirbtinas kliūtis atsakovo bendravimui su vaikais, netinkamai elgėsi su vaikais, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, melavo, kritiškai nevertino ir nevertina savo elgesio, nededa jokių, net menkiausių pastangų atkurti prarastą dvasinį ir emocinį ryšį su vaikais. Be to, mano, kad pačiai ieškovei yra reikalinga medicininė psichiatrinė pagalba.
21. Pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė naujas faktines aplinkybes apie Sprendimo vykdymą. Be to, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga jau buvo išnagrinėjusi šalių šeimos situaciją ir šiai įstaigai nuo pat 2018-10-13 vieną kartą per ketvirtį VTAS teikė informaciją apie nepilnamečių A. Č. ir J. Č. teisių užtikrinimą ir jų teisių įgyvendinimą, šeimai teikiamą pagalbą, pokyčius ir pan. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pastebėjo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018-10-03 iki 2022-05-26 nepakankamai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, ieškant sprendimų, kurie leistų išlaikyti ieškovės tarpusavio ryšį bei bendravimą su vaikais, taip pat atrasti būdus, kaip dalintis su vaikų tėvu tėviškomis pareigomis po skyrybų. Būtent toks ieškovės elgesys lėmė jos ir nepilnamečių vaikų dvasinio ir emocinio ryšio susilpnėjimą ir vaikų nenorą bendrauti su ieškove.
22. Pasak atsakovo 2022-06-22 pagalbos plane buvo rekomenduota ieškovei pakartotinai išklausyti Pozityvios tėvystės kursus, o 2022-12-20 pagalbos plane nurodyta, kad ieškovė įvykdė rekomendaciją išklausyti Pozityvios tėvystės kursą, tačiau iš ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateikto Pozityvios tėvystės mokymų pažymėjimo matyti, kad jis yra išduotas dar 2018-04-18, kas reiškia, kad ieškovė nevykdė pagalbos plane nurodytos rekomendacijos pakartotinai išklausti Pozityvios tėvystės kursus.
23. Atsakovas siekė kokybiškos, efektyvios ir nešališkos atvejo vadybos ir pagalbos šeimai taikymo, tačiau ji iki šiol dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių nėra taikoma. Kita vertus, atsakovas užtikrina sūnums saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, užtikrina jų sveikatos, tame tarpe ir psichinės, priežiūrą, deda maksimalias pastangas, kad šalių sūnūs užaugtų visavertėmis asmenybėmis. Paminėjo, kad ieškovės ir šalių sūnų dvasinis ir emocinis ryšys yra nutrūkęs dėl pačios ieškovės kaltės, o jo atkūrimui reikia ne mažiau laiko nei susilpnėjimui. Ieškovė tik 2022 m. vasarą, t. y., po 4 metų nebendravimo su sūnumis, ėmė siekti bendravimo su jais, tačiau akivaizdu, kad jos naudojama bendravimo forma – SMS žinučių rašymas – teigiamų rezultatų neduoda.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo posėdžio metu apklausti šalių nepilnamečiai vaikai nurodė, kad tuo atveju jei jie negalėtų gyventi su atsakovu, jie norėtų gyventi su artimaisiais giminaičiais: sūnus J. norėtų gyventi su broliu A., sūnus A. norėtų gyventi su senele arba teta R. Todėl visiškai neaišku, kodėl ieškovė šių alternatyvų net nesvarsto ir visiškai nemotyvuotai nurodo prašomą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą vaikų globos namuose. Toks ieškovės procesinis elgesys prieštarauja tiek elementariai logikai, tiek nepilnamečių vaikų interesams.
25. Teismo posėdyje atsakovas A. Č. palaikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį. Be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovė yra smurtavusi prieš jį, o prieš vaikus ji smurtavo iki 2018 m. vasario mėnesio įvykių, vaikai bijodavo grįžti namo. Jam vieną dieną A. pasiskundė, kad mama nedavė pažymėjimo, todėl jis paskambino ieškovei. Ieškovė pasakė, kad pažymėjimo neduos. Tada jis paskambino ieškovės skyriaus vadovei ir paklausė, ar galima atvykti į vietą. Jai leidus jis atvyko, iškvietė policijos pareigūnus. Tada vaikas buvo jo automobilyje ir nieko negirdėjo ir nematė. Jis parašė policijai pareiškimą, jo niekas netramdė. Vaikai nenori eiti pas psichologus, nors jis skatino vaikus eiti pas psichologus. A. jam pasakojo, kad buvo supykęs ant atsakovo, todėl jį 2019-03-25 apmelavo, kad neva smurtavo, vaikas nebenorėjo eiti pas psichologą. Sūnus nurodė, kad jis 2019-04-04 nekrito ant žemės ir nešaukė, kad nusižudys, tai mama taip sumelavo, kad jį išvežtų į Psichiatrijos ligoninę. Po gydymo Psichiatrijos ligoninėje krito vaiko svoris, jis nebeturėjo jėgų. Jo ir vaikų santykiai yra labai geri. Vaikus jis perkėlė į arčiau namų esančią gydymo įstaigą ir mokyklas. Atsakovė nebendrauja su vaikų pedagogais. Baudžiamojoje byloje ekspertizės akte yra nurodyta, kad vaikams tėvas nedarė įtakos, taigi jų parodymais galima tikėti. Paaiškino, kad jo prašymu 2019 m. buvo pradėta atvejo vadyba, kad būtų atkurtas vaikų ir motinos ryšys. Jis tada su rekomendacija lankytis pas psichologą nesutiko, tačiau vaikus vedė pas psichologus. Psichologo paslaugas teikė psichologė I. M., o kitos psichologės vardo ir pavardės neprisimena. Jis abu vaikus nuvesdavo pas psichologes ir parsivesdavo, užsiėmimai vyko antradieniais ir ketvirtadieniais, o trečiadieniais vaikai pasimatydavo su mama Centre. Šie susitikimai šiek tiek padėjo vaikams. Vaikų pažymiai ir elgesys pagerėjo, kai jie nustojo bendrauti su mama. Jis samdė korepetitorius, kad padėtų vaikams su mokslais. Jei vaikas gauna pastabą, tai iškart išsiaiškina, kodėl yra pastaba, kalba su vaiku apie jo elgesį. Vaikų ugdymu, popamokine veikla paskutinius 4 metus rūpinosi tik jis, ieškovė neprisidėjo. Kai vykdavo vaikų pasimatymai su mama Centre, vaikai prašydavo jo būti netoliese. Jis susitikimų patalpoje nebūdavo, laukdavo vaikų koridoriuje. Vaikai dažnai išbėgdavo iš susitikimų apsiverkę, jiems buvo blogi įspūdžiai po susitikimo, su mama nebuvo, apie ką kalbėti, mama pykdavo ir kerštaudavo. Vieno susitikimo metu A. išėjo po 20 min., o J. dar pasiliko. Ieškovė įkalbinėjo J. eiti į tualetą, stengėsi apžiūrėti vaiko sėdmenis, įkalbinėjo J. dar su ja pabūti, kabinėjosi prie J. batų, teigė, kad jie smirdi. Socialinės darbuotojos sėdėdavo kitame salės gale, salė buvo didelė, todėl darbuotojos negalėjo girdėti, ką mama kalba su vaikais. Ieškovė vaikams SMS nerašė, neskambino, jis įkalbėjo vaikus pasveikinti mamą Centre prieš šventes, nunešti dovanėles, ieškovė tada dovanėlių vaikams nedovanojo, vaikų nesveikino. Tik Baudžiamojoje byloje buvo nustatyti vaikų sveikatos sutrikimai. Prieš tai A. dažniausiai protestuodavo prieš mamos elgesį, o sveikatos sutrikimų lyg ir nebuvo. A. dar kurį laiką lankėsi pas psichologą, namuose jis stengiasi sukurti vaikams gerą atmosferą, su jais pasišneka, nesipyksta, rūpinasi vaikų sportu, laisvalaikiu, kelionėmis, jei kyla kokia nors problema – ją iškart sprendžia, pagrindinė namų taisyklė - nemeluoti.
26. Vaikai Civilinėje byloje nurodė, kad galėtų su mama bendrauti ir kita tvarka, nei nustatyta Nutartimi, tačiau ieškovė nesiekė kitaip bendrauti su vaikais. Vaikų telefonai nėra blokuojami, ieškovė jiems neskambina. Dabar ieškovė kviečia vaikus SMS žinutėmis susitikti, tačiau vaikai sako, kad nenori. Jis neverčia vaikų bendrauti su mama, jų neįkalbinėja, nes tai yra vaikams jautri tema, jis stengiasi sumažinti neigiamą poveikį vaikams. Parke A. buvo susitikęs ieškovę, ji su dviračiu pravažiavo ir net nepasisveikino. Jis tada stengėsi pateisinti ieškovės elgesį, kad gal ji važiavo su tamsiais akiniais ir nepamatė. Iki Baudžiamosios bylos ieškovė ne kartą smurtavo prieš vaikus. Nemano, kad reikalingas psichologas ar kitas tarpininkas, kad atkurti mamos ir vaikų santykius, mama visų pirma turi pasikeisti. Vaikai šiuo metu jaučiasi gerai, vaikams nėra poreikio lankytis pas psichologus. Vaikai žino apie tai, kad yra nagrinėjama ši civilinė byla, nes jie mato, kad jis kažkur išeina su dokumentais. Mano, kad atvirumas vaikams yra svarbus, jis visada jiems pasako, kur eina.
Žemesnės instancijos teismas
27. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė V. S. nurodė, kad vaikams yra geriau augti šeimoje nei vaikų globos namuose. Vaikai iki 10 m. į globos namus nepatenka, juos globoja budintys globėjai. Paaiškino, kad nors įstaigoje yra sudarytos sąlygos vaikams gyventi, jos yra geresnės, nei kai kuriuose namuose, tačiau vaikai paprastai atvyksta į įstaigą iš asocialių šeimų, iš ten, kur yra prieš juos naudojamas smurtas, vaikus iš normalios šeimos perkėlus į vaikų globos namus gali būti jiems padaryta žala. Paaugliai, patekę į globos namus, dažnai buriasi į grupes, dėl neigiamų išgyvenimų gali pradėti žaloti save, ką nors vartoti. Vaikų globos namai nėra uždaras centras, į kurį negali patekti tėvai. Vaikų saugumas yra užtikrinamas globos namų patalpose, čia dirba pedagogai, medikai, psichologas. Psichologo darbo krūvis yra labai didelis. Vaikų pas psichologą niekas per prievartą neveda. Šalių vaikai į globos namus nebuvo patekę.
28. Išvadą teikiančios institucijos atstovas A. B. teismo posėdyje palaikė išvadą (el. b. medž. 1 t., 171-173 l.), kurioje nurodyta, kad 2022-03-09 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras Skyrių informavo, kad ieškovė su socialiniais darbuotojais bendrauja tik socialinių darbuotojų iniciatyva, siūlomų paslaugų (socialinių darbuotojų kompetencijos ribose) atsisako, pageidauja gauti informaciją tik apie savo nepilnamečių vaikų fizinę, psichinę, socialinę-emocinę būklę. Moteris informuota, kad, nesant tėvų valdžios apribojimų, informaciją apie vaikų sveikatą ji pati gali gauti iš gydymo įstaigos, mokyklos, neformalaus ugdymo įstaigų ir pan. Apie vykstančius/vykusius teismo procesus ir priimtus sprendimus darbuotojų ieškovė neinformuoja. Rašte taip pat nurodoma, kad vaikams neišreiškus noro bendrauti su motina, jiems leistina tame konkrečiame susitikime nedalyvauti. Kiekvieną kartą vaikams neišreiškus noro bendrauti su mama, yra siunčiama SMS žinutė ieškovei apie vaikų valią. 2022-03-10 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras Skyrių informavo, kad A. Č. šeimai nuo 2019 m. sausio 22 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Vertinant pagalbos šeimai poreikį bei planuojant pagalbą, buvo nustatyta, kad šeimoje galimai pažeidžiamos nepilnamečių vaikų A. ir J. Č. teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančia motina J. Č. , todėl buvo numatytas pagalbos tikslas - motyvuoti tėvą A. Č. laikytis teismo nustatytos tvarkos, nekliudyti, sudaryti sąlygas vaikų motinai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime bei užtikrinti vaikams psichologinę pagalbą. A. Č. nesipriešino siūlymui užtikrinti vaikams psichologinę pagalbą, tačiau atsisakė Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro psichologo paslaugų, kadangi vaikams parinko privataus psichologo konsultacijas. Su A. Č. kalbėta apie tai, kad jis turi stengtis motyvuoti vaikus bendrauti su motina, tačiau vyras teigė, kad jis nesudaro jokių kliūčių motinos ir vaikų bendravimui, neįtakoja jų sprendimų, bet patys vaikai nenori, atsisako bendrauti. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad A. Č. laikosi teismo nustatytos motinos ir vaikų bendravimo tvarkos sąlygų: paskirtu laiku atveža vaikus į teismo paskirtą susitikimo su motina vietą - Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centrą. Kiekvieną savaitės trečiadienį, jei netrukdo sveikatos problemos ar kitos pateisinamos priežastys, A. ir J. Č. atvyksta į susitikimo su motina vietą, tačiau specialistus informuoja, kad nenori susitikti su motina. A. ir J. Č. visuomet specialistams tvirtina, kad tėvas juos ragina, motyvuoja, netrukdo susitikti, bendrauti su motina, bet jie patys neturi noro bendrauti su ja. Pokalbių su A. Č. metu, vyras visuomet aiškino, kad jis negali per prievartą priversti vaikų bendrauti su motina, jei jie patys to nenori. Tėvo nuomone, pati vaikų motina savo elgesiu nuteikė vaikus prieš save, sukėlė nenorą bendrauti. A. Č. teigimu, keli įvykę motinos ir vaikų susitikimai galimai vaikams sukėlė nemalonių pojūčių, todėl jie nenori, kad tai kartotųsi. Socialiniai darbuotojai stebi šeimą, bendrauja su vaikų ugdymo įstaigos specialistais. (duomenys neskelbtini) progimnazija neturi jokių priekaištų vaikų tėvui A. Č. Pasak įstaigos specialistų, A. ir J. Č. visada turi visas ugdymui reikiamas priemones, nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties, tėvas bendradarbiauja su ugdymo įstaigos specialistais, domisi vaikų ugdymu ir ugdymusi, dalyvauja susirinkimuose, laiku pateikia reikiamus dokumentus ir t. t. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad šeimoje nekyla problemų dėl vaikų nepriežiūros, tėvas stengiasi bei geba savarankiškai užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų poreikiais, sveikata, organizuoti jų laisvalaikį ir t. t. A. Č. nėra linkęs bendrauti su socialiniais darbuotojais, aktyviai bendradarbiauti. Vaikų tėvo nuomone, jis pats savarankiškai sugeba spręsti savo šeimos problemas, užtikrinti savo vaikams geriausius jų interesus, žino, kur kreiptis esant pagalbos poreikiui. Bendravimas su A. Č. vyksta tik socialinių darbuotojų iniciatyva. 2022-03-04 (duomenys neskelbtini) progimnazija Skyrių informavo, kad klasės mokytojos teigimu, J. Č. tėvas A. Č. domisi sūnaus ugdymosi pasiekimais, teiraujasi telefonu, skaito pranešimus elektroniniame dienyne. 2020-2021 m. padėjo sūnui mokytis nuotoliniu būdu, aprūpino kompiuterine įranga. Lydėjo sūnų ir rūpinosi kitų klasės vaikų saugumu išvykos į žirgyną metu. Dalyvavo klasės tėvų susirinkimuose virtualioje MS Teams aplinkoje. Kiekvieną mėnesį sūnui užsako pusryčius ir pietus mokyklos valgykloje, įdeda užkandžių dėžutę. J. turi visas būtiniausias mokymosi priemones, nepraleidžia pamokų be priežasties, ateina išsimiegojęs ir laiku. Berniukas švariai ir tvarkingai apsirengęs. Mokykloje lanko matematikos būrelį (duomenys neskelbtini), mieste BMX treniruotes. Yra šios sporto šakos prizininkas. Treniruotės intensyvios, todėl mokykloje, atleistas nuo fizinio ugdymo pamokų. Pamokose J. ne visada laikosi mokinio taisyklių, susitarimų, bet po pokalbio elgiasi tinkamai. Sunkiai susikaupia darbui. Į mokyklą ateina atlikęs namų užduotis, dalyvaus matematikos konkurse „Kengūra“, mokyklos matematikos olimpiadoje. Ugdymosi pasiekimai geri. Rašte nurodoma, kad A. Č. tėtis su mokykla bendradarbiauja, aktyviai bendrauja su dalykų mokytojais, atvykdamas į mokyklą individualiems pokalbiams, lankosi tėvų susirinkimuose, domisi berniuko pasiekimais ir elgesiu, operatyviai reaguoja į informaciją, pateiktą elektroniniame dienyne. Mokinys į pamokas atvyksta tvarkingai ir švariai apsirengęs, visada aprūpintas mokymosi priemonėmis. I pusmečio rezultatai geri, mokinys padarė mokymosi pažangą, pamokų lankomumas geras. Rašte taip pat teigiama, kad su mama šiais metais J. klasės mokytoja ir A. klasės kuratorė nebendravo. 2022-03-02 UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių skyrius Skyriui pateikė formas (duomenys neskelbtini) , kuriose nurodyta, kad A. Č. klinikoje (duomenys neskelbtini) lankosi nuo 2019 metų. Lankosi pas psichiatrą, taikomas medikamentinis gydymas ir psichologo pagalba. Paskutinė psichiatro konsultacija 2022-01-14, pratęstas medikamentinis gydymas. J. Č. klinikoje (duomenys neskelbtini) lankosi nuo 2019 metų. Paskutinis sveikatos tikrinimas 2021-09-21. 2022-01-25 konsultuotas nuotoliniu būdu dėl virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į antstolius dėl Nutarties nevykdymo. Nurodė, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaikais, nenustatyta, kad atsakovas tėvų valdžią naudotų priešingai vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, Skyrius daro išvadą, kad nėra pagrindo laikinai apriboti atsakovo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
29. Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą atstovas papildė, kad šalims nebėra taikomas atvejo vadybos procesas. Pažymėjo, kad šalių konfliktiniai santykiai yra nuo 2015-2016 m., gal ir nuo santuokos nutraukimo, po to buvo nagrinėjama Baudžiamoji byla ir galiausiai Civilinė byla dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei kitų klausimų. Vaikai ne kartą išreiškė nuomonę, kad šiuo metu nenori bendrauti su mama, santykius tarp mamos ir vaikų atkurti yra itin sunku. Mano, kad atsakovas užtikrina tinkamą vaikų priežiūrą, neįžvelgia žalos vaikams. Paaiškino, kad priverstinai psichologinės pagalbos vaikams ar kitiems asmenims nėra galimybių teikti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad A. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių J. Z. ir A. Č. nepilnamečiai vaikai (el. b. medž. 1 t., 14-15 l.). Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 17 l.), po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove.
31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-42-409/2020 (Baudžiamoji byla), šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagal atsakovo 2018-02-14 pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad jam 2018-02-14 7.30 val. telefonu paskambino nepilnametis vaikas A. Č. ir pranešė, kad jo mama 2018-02-17 7.13 val. žodinio konflikto metu sudavė vaikui sąsiuviniu vieną kartą per veidą, 2018-02-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Baudžiamosios bylos 1 t., 1-2, 13-15 l.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. Ieškovei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-03-15 nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – nuo 2018-03-15 iki 2018-06-14 įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo A. Č. , nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ir jo ugdymo įstaigoje (Baudžiamosios bylos 4 t., 140-141 l.). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-04-15 nutartimi ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė – nuo 2018-04-27 iki 2018-09-27 įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. , nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje ir jo ugdymo įstaigoje (Baudžiamosios bylos 4 t., 153-154 l.). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-09-07 nutartimi ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė – nuo 2018-09-27 iki 2018-12-27 įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č. , nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje ir jo ugdymo įstaigoje (Baudžiamosios bylos 4 t., 165-166 l.). Šiaulių apygardos teismo 2018-10-18 nutartimi buvo sutrumpintas 2018-09-07 nutartimi nustatytos kardomosios priemonės terminas ir nurodyta, kad ji taikoma iki 2018-10-26 (Baudžiamosios bylos 4 t., 173-176 l.). Civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022, iškeltoje pagal A. Č. ieškinį J. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Civilinė byla), teismas 2018-02-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu A. Č. (el. b. medž. 18-19 l.). 2018-03-29 nutartimi Civilinėje byloje buvo išspręsti klausimai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko buvo nustatyta laikinoji ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais vieną kartą per savaitę po 2 val. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre, Centro darbo laiku, dalyvaujant ne mažiau kaip 2 Centro darbuotojams, prieš tai dėl datos ir laiko suderinus su Centru; ieškovė neribotai galėjo bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis (Nutartis) (el. b. medž. 1 t., 20-24 l.).
32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pirmasis susitikimas pagal Nutartį 2018-04-04 neįvyko dėl to, kad atsakovas pranešė Centrui, jog negalės dalyvauti, 2018-04-13 ir 2018-04-18 susitikimų laikas netiko ieškovei dėl jos darbo grafiko, kitas susitikimas buvo 2018-04-25. 2018-05-02 buvo gauta 2018-04-27 nutartis, kuria ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė, todėl Centras nutarė neorganizuoti mamos ir vaikų susitikimų iki 2018-09-27 (el. b. medž. 134-135 l. 5.1., 6.1. p.). Bylos duomenys patvirtina, kad vyko 2019-02-27 vaikų ir mamos susitikimas, 2019-03-27 A. Č. ir mamos susitikimas (el. b. medž. 2 t., 142 l.; Baudžiamosios bylos 6 t., 80 l.).
33. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022 esančių duomenų nustatyta, kad teismas 2019-03-20 nutartimi nustatė pareigą atsakovui A. Č. pristatyti nepilnamečius vaikus kiekvieną trečiadienį prieš 15.00 val. į Centrą, suteikiant vaikams teisę patiems tiesiogiai, nedalyvaujant nė vienam iš tėvų, pasakyti Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojui ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojui, ar jie nori kiekvienu konkrečiu atveju bendrauti su motina. Vaikams tokio noro neišreiškus, vaikams leista tame konkrečiame susitikime nedalyvauti. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2021-05-21 rašto Nr. S-742 matyti, kad dėl šalyje paskelbto karantino laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 ir nuo 2020-12-08 iki 2021-05-21 mamos ir vaikų susitikimai nevyko, o laikotarpiu nuo 2020-06-16 iki 2020-12-09 ir nuo 2021-03-17 iki 2021-05-21 vaikai atvykdavo kiekvieną trečiadienį į Centrą ir išsakydavo nenorą susitikti su mama (el. b. medž. 1 t., 145 l.), šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytoja J. Ž. , kuri stebėjo vaikų ir mamos susitikimus Centre. 2022-04-25 nutartimi teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-29 nutartimi ir 2019-03-07 bei 2019-03-20 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojimus.
34. Baudžiamojoje byloje J. Z. pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus buvo kaltinama tuo, kad būdama atsakinga už savo mažamečių sūnų A. Č. ir J. Č. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, tai yra, laikotarpiu nuo 2015 metų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2018-02-14, gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau 10 kartų, tarpusavio konfliktų metu kilusio pykčio pasėkoje taikė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. fizines bausmes už netinkamą jų elgesį, naudodama fizinį smurtą, tai yra, suduodama smūgius A. Č. ir J. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų ranka, koja, diržu, šlapiu rankšluosčiu į veido, nugaros, sėdmenų sritis, kojas, mesdama keptuvę (puodelį ilga rankena) į A. Č. ir pataikydama jam į ranką, 2018-02-14 apie 7.30 val. trenkdama dienoraščio sąsiuviniu vieną kartą nukentėjusiajam A. Č. per veidą, šiais veiksmais sukeldama A. Č. ir J. Č. fizinį skausmą, be to, naudodama psichologinį smurtą - dažnai šaukdama ant jų, smurtaudama prieš A. Č. , matant J. Č., mesdama į sieną A. Č. kompiuteriuką, dėl ko jis perlūžo, ir tokiu būdu dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (duomenys neskelbtini), tai yra nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes jų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-04 nuosprendžiu J. Z. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose ir 163 straipsnyje ir nuteista (Baudžiamosios bylos 7 t., 70-94 l.). Šiaulių apygardos teismas 2020-12-17 nuosprendžiu (Baudžiamosios bylos 7 t., 157-175 l.) panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-04 nuosprendį bei priėmė naują nuosprendį, pagal kurį pagal BK 163 straipsnį išteisino kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų į 140 straipsnio 3 dalį ir J. Z. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-30 nutartimi (Baudžiamosios bylos 8 t., 59-72 l.; taip pat el. b. medž. 1 t., 65-78 l.) pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2020-12-17 nuosprendį, panaikino nuosprendžio dalį, kuria J. Z. padaryta nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 3 dalį, J. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta bausmė, ir baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 3 dalį J. Z. nutraukta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasacinis teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvykdyti BPK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, apklausiant nukentėjusiuosius A. ir J. Č., buvo pažeisti BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, taigi nukentėjusiųjų parodymai buvo gauti pažeidžiant įstatyme – BPK – nustatytą jų gavimo būdą, todėl nukentėjusiųjų A. ir J. Č. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažįstami įrodymais. Teismas nurodė, kad kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neabejotinai nepatvirtina J. Z. neteisėtų veiksmų. Taigi J. Z. išteisinta, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų parodymai buvo gauti pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus, o kiti Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neabejotinai nepatvirtino, kad J. Z. būtų atlikusi BK nustatytus neteisėtus veiksmus.
35. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 2019-03-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12446-19 dėl to, kad atsakovas galimai 2019-03-25 apie 7.30 val. sugriebė ranka už kaklo ir purtydamas galimai sukėlė fizinį skausmą A. Č. (pagal BK 140 straipsnio 3 dalį), dėl ko nepilnametis vaikas buvo perduotas senelei A. Č. (el. b. medž. 2 t., 137 l.). 2019-03-27 po susitikimo su mama Centre vaikas buvo išvežtas į Vaiko ir moters klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrių, o 2019-03-28 vaikas perduotas ieškovei (el. b. medž. 2 t., 137, 139-140, 144 l.). Ikiteisminis tyrimas 2019-07-18 prokuroro nutarimu nutrauktas konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta objektyvių duomenų apie tai, kad A. Č. tyčia vartojo smurtą prieš mažametį sūnų A. Č., sukeldamas jam fizinį skausmą (Baudžiamosios bylos 6 t., 79–91 b. l.).
36. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nepilnamečių vaikų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinė kompleksinė ekspertizė, pateikti 2018-10-25 – 2018-12-04 ekspertizės aktai Nr. 103MS-204/2018 ir Nr. 103MS-205/2018 (Baudžiamosios bylos 2 t., 4-22 l.), ekspertizės metu A. Č. konstatuotas psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamosios J. Č. (Z.) veiksmų (fizinio ir emocinio smurto), trikdantis jų kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekantis iki dabar (ekspertizės atlikimo momento). Ekspertiniame vertinime atsiskleidę psichologiniai A. Č. ypatumai (baimė suklysti, jautrus reagavimas į nesėkmę, nepasitikėjimas savimi, emocinis jautrumas, dirglumas ir sunkumas pačiam nusiraminti stresinėse situacijose) gali būti susiję su skirtingomis trauminėmis patirtimis (ilgą laiką trunkančia konfliktine tėvų tarpusavio situacija, emociniu smurtu ir taikomomis fizinėmis bausmėmis už netinkamą elgesį). Nurodė, kad šiuo (ekspertizės atlikimo) metu stipresnę neigiamą emocinę reakciją A. Č. projektuoja ne tiek į tėvų tarpusavio nesantaiką, kiek į savo santykį su mama. Ekspertizės metu J. Č. konstatuotas psichikos sutrikimas - kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (duomenys neskelbtini), susiję su įtariamosios J. Č. veiksmais (fiziniu ir emociniu smurtu), taip pat sutrikimui atsirasti turėjo įtakos nuolatiniai tėvų konfliktai ir tarpusavio nesutarimai, dėl ko sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei vaiko adaptacija. Ekspertai nurodė, kad objektyviai įvertinti atskirų įvykių (taip pat ir byloje nagrinėjamų) poveikio tiriamojo psichikai nėra galimybių; jo psichikos būklę paveikė visų šių faktorių visuma. Emocinė J. Č. būsena, atsiskleidusi ekspertizės metu (nerimas ir vengimas kalbėti bylai svarbiomis temomis, lojalumo konflikto išgyvenimas, ambivalentiški jausmai mamai), gali būti susijusi su skirtingomis trauminėmis patirtimis (ilgą laiką; trunkančia konfliktine tėvų situacija, emocinio ir fizinio smurto patyrimu tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, kai vaikas mato smurtaujančius artimuosius). Ekspertai nerekomendavo nepilnamečiams vaikams toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose dėl iki šiol išliekančio psichotraumuojančio byloje nagrinėjamų įvykių poveikio bei tėvų tarpusavio nesutarimų, nurodė, kad tikslinga toliau tęsti psichologinę-psichoterapinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančios patirties įveiką ir sūnaus-mamos santykių atkūrimą.
37. Iš 2019-02-01 pagalbos plano Nr. 36 (el. b. medž. 1 t., 25-34 l.) nustatyta, kad 2019-01-11 ieškovė elektroniniu laišku informavo VTAS, kad vaikai nepasirodė 2019-01-09 susitikime, vaikams 2019-01-18 nustatytas pirmas grėsmės lygis, atsakovas teigė, kad vaikai nenori susitikti su ieškove, atsakovui buvo pradėtas atvejo vadybos procesas; 2019-02-01 posėdžio metu be kitų pagalbos priemonių atsakovui buvo nustatyta pagalbos priemonė – organizuoti vaikams psichologo konsultacijas, o atsakovui ir psichologei B. V. nustatytas individualus pokalbis su SPC psichologe sutartu laiku. 2019-03-07 VTAS nustatė 1 grėsmės lygį nepilnamečiams vaikams J. ir A. Č. (el. b. medž. 1 t., 35-34 l.). Minėta, kad 2019-03-20 nutartimi Civilinėje byloje nepilnamečiai vaikai kiekvieną trečiadienį turėjo atvykti į Centrą ir pasakyti Centre dirbantiems asmenims, ar jie nori bendrauti su mama, taip pat minėta, kad vaikai visuomet atvykdavo ir pasakydavo, kad nenori bendrauti su mama, ir nepaisant to, nepilnamečiai vaikai 2019-10-02 ir 2019-11-20 VTAS papildomai nurodė, kad nenorėjo susitikti su mama atitinkamai 2019-09-25 ir 2019-11-13 bei 2019-11-20, kad jiems yra gera gyventi su tėčiu (el. b. medž. 2 t., 78-79 l.). Teismui 2022-04-25 nutartimi Civilinėje byloje panaikinus laikinąsias apsaugos priemones vaikai teike paaiškinimus VTAS, kodėl nenori bendrauti su mama, ką patvirtina atsakovo paaiškinimai, 2022-06-01 A. Č. paaiškinimas (el. b. medž. 2 t., 80 l.), 2022-06-01 informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (el. b. medž. 2 t., 81-90 l.).
38. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių šeimai psichologinė pagalba buvo pradėta teikti nuo 2013-01-07, ji buvo teikiama tiek šalims ar atskirai kiekvienai iš šalių, tiek ir A. Č. , nuo 2018-02-21 buvo teikiamos psichologo paslaugos A. Č. dėl jo elgesio sunkumų mokykloje, nuo 2018-03-05 buvo suteiktos 7 konsultacijos (el. b. medž. 1 t., 133-134 l., 4.1., 4.2. p.). 2018-12-12 atsakovas kreipėsi į VšĮ Socialinių inovacijų centrą dėl emocinės paramos nepilnamečiams vaikams suteikimo, emocinė parama reikalinga vaikų ir mamos santykiams atkurti, ką patvirtina atsakovo paaiškinimai, taip pat liudytojų I. M. ir A. J. parodymai, 2019-03-05 VšĮ Socialinių inovacijų centro raštas Nr. S-24, VšĮ Socialinių inovacijų centro 2022-08-24 raštas (el. b. medž. 1 t., 144 l.; 2 t., 38-44 l.). Psichologo konsultacijas A. Č. teikė psichologė I. M., o emocinę paramą J. Č. teikė psichologė A. J. nuo 2018-12-12 iki 2019-03-21. Pagal atsakovo paaiškinimus, taip pat iš išrašų iš e-sveikata.lt sistemos nustatyta, kad vaikai nusiskundimų sveikata neišsako, medikamentinis gydymas neindikuotinas, rekonsultacija pas vaikų psichiatrą – pagal poreikį (el. b. medž. 2 t., 52-55 l.).
39. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Č. nuo 2019-04-04 iki 2019-04-25 buvo gydomas stacionare dėl (duomenys neskelbtini) kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, (duomenys neskelbtini) aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (el. b. medž. 2 t., 117-119 l.). Iš 2019-07-18 prokuroro nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu matyti, kad 2019-04-03 nepilnametis vaikas A. Č. VTAS specialistei nurodė, kad nori atsiimti pareiškimą parašytą prieš tėtį, nori pas jį grįžti, jį apmelavo, išėjus mamai su vaiku į koridorių, vaikas pasakė, kad nusižudys, todėl mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą (Baudžiamosios bylos 6 t., 89 b. l.). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad tuo metu buvo vaiko sveikatos pablogėjimas, ji bijojo, kad nesugebės suvaldyti vaiko, todėl ir kvietė GPM. Atsakovas nurodė, kad jam A. Č. pasakojo, jog mama tyčia apmelavo, kad jį išvežtų į ligoninę, kad jis nesakė ketinantis nusižudyti. Iš atsakovo pateikto garso įrašo ir jo stenogramos matyti, kad A. Č. išgyvena neigiamus jausmus, kai prisimena ligoninę, mano, kad jį be reikalo mama patalpino ten, jis turėjęs būti kartu su psichiškai nesveikais vaikais. Teismo posėdyje išklausius A. Č. nuomonę, nustatyta, kad vaikas iki šiol prisimena neigiamai patirtį ligoninėje, kaltina mamą, kad jį išvežė, kad sumelavo.
40. Iš atsakovo paaiškinimų ir 2022-10 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto (el. b. medž. 2 t., 117-119 l.) nustatyta, kad A. Č. ambulatoriškai pas gydytoją psichiatrą lankėsi nuo 2019-03-12 - nustatyta (duomenys neskelbtini) kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, (duomenys neskelbtini) kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai, nuo 2019-03-26 iki 2019-05-10 - (duomenys neskelbtini) kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, (duomenys neskelbtini) kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai, (duomenys neskelbtini) aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nuo 2019-06-12 iki 2020-04-03 ir nuo 2020-07-15 iki 2020-09-02 ir 2022-08-17 - (duomenys neskelbtini) kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, (duomenys neskelbtini) aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nuo 2020-05-06 iki 2020-06-04 ir nuo 2020-10-07 iki 2022-05-19 - (duomenys neskelbtini) aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. A. Č. nuo 2019-04-04 iki 2019-04-25 buvo gydomas stacionare dėl (duomenys neskelbtini) kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, (duomenys neskelbtini) aktyvumo ir dėmesio sutrikimo. J. Č. pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2022-08-17 dėl (duomenys neskelbtini) kitų vaikystėje patirtų neigiamų įvykių.
41. Civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022 2022-04-27 sprendimu (Sprendimas) nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš ieškovės vaikams priteistas išlaikymas, nustatyta nepilnamečių vaikų ir ieškovės bendravimo tvarka, pagal kurią vaikai bendrauja su ieškove, nedalyvaujant atsakovui, ieškovei pasiimant vaikus arba vaikams atvykstant pas ieškovę ar susitinkant su vaikais sutartoje vietoje: 1) pirmus tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, nuo 12 val. iki 16 val.; 2) ketvirtą-šeštą mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, nuo 12 val. iki 19 val.; 3) septintą-dvyliktą mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnąjį pirmą ir trečią savaitgaliais, šeštadienį nuo 12 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val.; 4) nuo trylikto mėnesio ieškovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnąjį pirmą ir trečią savaitgaliais, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; 5) ieškovė nelyginiais metais bendrauja su vaikais pirmąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; lyginiais metais bendrauja su vaikais antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; 6) ieškovė lyginiais metais bendrauja su vaikais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; nelyginiais metais bendrauja su vaikais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; 7) ieškovė su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu 14 dienų - 2 kartus po 7 dienas iš eilės (šalių sutarimu galima ir kitokia 14 dienų padalinimo į dvi dalis proporcija), konkretų atostogų laiką suderinant su ieškovu prieš dvi savaites iki atostogų, atsižvelgiant į ieškovės atostogų laiką nurodytu vasaros laikotarpiu. Ieškovė pirmą atostogų dieną pasiima vaikus 11 val. ir grąžina vaikus paskutinę atostogų dieną iki 18 val.; 8) atsakovas perduoda ieškovei reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus, turimus dokumentus, reikalingus vaikų atostogoms ar bendraujant savaitgaliais; 9) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovė negali bendrauti su vaikais, ji apie tai informuoja atsakovą telefonine trumpąja sms žinute; 10) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių (pvz. ligos, sporto varžybų) atsakovas apie tai informuoja ieškovę trumpąja sms žinute iš anksto, ne ligos atveju – prieš penkias dienas; 11) jei nustatytu bendravimo savaitgaliais laiku ieškovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių, ieškovės bendravimas kompensuojamas artimiausią įmanomą savaitgalį analogiška tvarka; 12) ieškovė gali bendrauti su vaikais ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai; 13) ieškovė turi teisę bendrauti su vaikais telekomunikacijų ir elektroninio ryšio priemonėmis, pagal vaikų pageidavimą. Ieškovės telefono numeris ir internetinių bendravimo programėlių paskyros vaikų telefonuose ar kituose komunikacijų įrenginiuose negali būti blokuojamos. Teismas tuo pačiu Sprendimu nustatė laikinąją apsaugos priemonę - ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje, nurodė, kad J. Z. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. Č. ir J. Č. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pirmą mėnesį nuo 12 val. iki 14 val., antrą-trečią mėnesį nuo 12 iki 15 val., toliau nuo 12 iki 16 val., pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Sprendimas įsiteisėjo 2022-11-07.
42. Ieškovės pateiktos telefono ekrano kopijos patvirtina, kad ieškovė rašė SMS žinutes atsakovui dėl susitikimų su vaikais pagal Sprendimą, iš atsakovo atsakymų matyti, kad jis siūlo dėl susitikimų tartis su pačiais vaikais (el. b. medž. 3 t., 20-33 l.; 4 t., 32-35 l.), šių SMS žinučių turinį taip pat patvirtina ir atsakovo pateiktos telefono ekrano nuotraukos (el. b. medž. 3 t., 74-85 l.), iš SMS žinučių vaikams matyti, kad vaikai atsisako susitikti su mama, taip pat kad A. tapo žinomas vienas iš patikslinto ieškinio reikalavimų (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo) (el. b. medž. 3 t., 50-62, 86-91, 132-135, 185-200 l.; 4 t., 1-20 l.).
43. Ieškovės prašymu dėl Sprendimo (ne)vykdymo pradėtas atvejo vadybos procesas, 2022-06-22 sudarytas pagalbos planas Nr. 22/227 (el. b. medž. 3 t., 1-6 l.), nustatytas pagalbos tikslas – siekti motinos ir vaikų ryšio atkūrimo, nurodyta organizuoti pokalbius su šeimos nariais, teikti konsultavimo, informavimo paslaugas, J. Z. nustatytos pagalbos priemonės – išklausyti „Pozityvios tėvystės“ kursus, konsultuotis su psichologu dėl bendravimo su vaikų tėvu ir vaikų-mamos ryšio atkūrimo klausimais, geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir vykdyti įpareigojimus ir įsipareigojimus. 2022-12-20 vyko posėdis dėl pagalbos plano peržiūros (el. b. medž. 3 t., 7-15 l.), iš kurio matyti, kad visos J. Z. nustatytos pagalbos priemonės buvo įvykdytos, ji 2022-07-07 – 2022-09-07 lankėsi psichologo konsultacijose, todėl nutarta užbaigti atvejo vadybos procesą ir nutraukti socialinių paslaugų teikimą. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2023-05-23 rašto Nr. S-1184 matyti, kad 2023-05-18 atvejo vadybos posėdyje nutarta užbaigti A. Č. šeimai atvejo vadybos procesą, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus (el. b. medž. 4 t., 30 l.).
44. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų K. N., D. A., D. Š., V. S., M. U., A. R., A. Š. parodymų, duotų teismo posėdyje, 2022-03-29 UAB (duomenys neskelbtini) rašto (el. b. medž. 1 t., 188 l.), 2022-06-06 vaiko situacijos vertinimo anketų (el. b. medž. 2 t., 91-116 l.), 2022-10 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto (el. b. medž. 2 t., 117-119 l.) matyti, kad atsakovas tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų ugdymą, dalyvauja tėvelių susirinkimuose, bendrauja su klasės mokytoja bei kuratore, vaikai ateina į mokyklą švariai ir tvarkingai apsirengę, rūpinasi nepilnamečių vaikų mityba, laisvalaikiu, popamokine veikla, sveikata, šeimoje nenustatyta vaikų nepriežiūros atvejų.
45. Civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022 2021-10-01 nutartimi Šiaulių apygardos teismo psichologei E. D. buvo pavesta išsiaiškinti nepilnamečių vaikų nuomonę ir atsakyti į 2021-09-28 nutartyje nurodytus klausimus (el. b. medž. 1 t., 79 l.). Teismui buvo pateiktas 2021-10-28 raštas „Dėl A. ir J. Č. nuomonės išklausymo“ (el. b. medž. 1 t., 80-83 l.), iš kurio matyti, kad vaikai išreiškė norą ir toliau gyventi su savo tėčiu, nurodė, kad nenori bendrauti su mama.
46. Atsakovas savo argumentams pagrįsti kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2021-10-15 vaikų susitikimo su Šiaulių apygardos teismo psichologe E. D. garso įrašą ir garso įrašo stenogramą (el. b. medž. 1 t., 148-162 l.). Atsakovas paaiškino, kad garso įrašymo programa netyčia įsijungė nepilnamečiam vaikui A. Č. telefone, ir kad šis garso įrašas buvo padarytas taip pat sužinota atsitiktinai. Ieškovė prašė šiais įrodymais nesivadovauti, nes jie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų. Iš Šiaulių apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) E. D. 2022-06-27 rašto (el. b. medž. 2 t., 5 l.) matyti, kad išklausant vaikų nuomonę garso įrašas nebuvo darytas.
Žemesnės instancijos teismas
47. Sprendžiant klausimą dėl garso įrašo ir jo stenogramos kaip įrodymų pastebėtina tai, kad atsakovas paaiškino, kad šis garso įrašas buvo darytas 2021-10-15 vaikų susitikimo su Šiaulių apygardos teismo psichologe E. D. vaiko apklausos kambaryje metu, juo nebuvo fiksuojamas privatus asmens gyvenimas, pasak atsakovo garso įrašas buvo padarytas atsitiktinai įsijungus nepilnamečio vaiko A. Č. garso įrašymo programėlei telefone, t. y., garso įrašymui nebuvo ruošiamasi iš anksto, nebuvo siekiama fiksuoti vaikų ir psichologės pokalbio. Šis garso įrašas buvo padarytas Civilinės bylos nagrinėjimo metu (atliekant procesinį veiksmą – išklausant vaikų nuomonę), taigi juo nebuvo siekiama užfiksuoti aplinkybes, kurios yra tiriamos šioje civilinėje byloje, nes tuo metu nagrinėjama civilinė byla dar nebuvo pradėta. Iš garso įrašo ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad pokalbyje iš pradžių dalyvavo atsakovas ir psichologė E. D., o vėliau – vaikai ir psichologė E. D. (vaikai ir psichologė prisistato – pasako savo vardus). Nors prieš darant įrašą nebuvo gautas pokalbyje dalyvavusių asmenų sutikimas dėl garso įrašo darymo, tačiau vien ši aplinkybė nelaikytina esmine aplinkybe, dėl ko garso įrašas galėtų būti pripažintas neleistinu įrodymu, garso įrašai dažnai pripažįstami leistinais įrodymais nagrinėjant šeimos bylas (CPK 220 str. 1 d.) (taip pat žr. teismų praktiką: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004, 22; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-326-324/2023 ir kt.).
48. Kita vertus yra svarbu nustatyti minėto garso įrašo ir jo stenogramos sąsajumą su nagrinėjama civiline byla. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios ribojimo, tuo tarpu pateiktame garso įraše yra užfiksuotas nepilnamečių vaikų ir psichologės pokalbis, kuris vyko siekiant nustatyti vaikų nuomonę kitoje Civilinėje byloje. Iš garso įrašo ir jo stenogramos matyti, kad nepilnamečiai vaikai pokalbio su psichologe metu išsakė savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos, vaikai motyvavo savo norą gyventi su tėvu, pasakojo psichologei apie nenorą susitikti su mama, paminėjo įvykius, kurie sukėlė jiems nemalonius jausmus, nurodė, kad atsibodo kiekvieną trečiadienį vykti į Centrą ir pasakyti, jog nenori su mama pasimatyti. Paminėtina, kad vaikai nenorą pasimatyti su mama, su ja bendrauti išreiškė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje juos išklausius per teismo psichologę V. A. L. tiesiogiai teismo posėdyje (vaikai buvo apklausiami vaiko apklausos kambaryje). Taigi nurodytas įrodymas priimant šį sprendimą vertintinas visų kitų įrodymų kontekste kaip iš dalies atskleidžiantis vaikų nenoro bendrauti su mama priežastis.
49. Paminėtina ir tai, kad atsakovas garso įrašą bei jo stenogramą teikė su tikslu paneigti psichologės E. D. užfiksuotą vaikų nuomonės išklausymą, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl minėto vaikų nuomonės užfiksavimo pripažinimo negaliojančiu. Vertinant liudytojos E. D. parodymus ir jos parengtą vaikų nuomonės išklausymą pastebėtina, kad vaikų nuomonės išklausymą liudytoja atliko per gana trumpą laiką, jo nefiksavo (nedarė garso įrašo ar kt.), darė sau užrašus, liudytoja pastebėjo, kad apklausiami vaikai buvo neigiamai nusiteikę prieš mamą, tačiau kartu paminėjo ir tai, kad skyrybų metu vaikai dažnai išgyvena lojalumo konfliktą, taigi lojalumo konfliktas nėra reta situacija. Kita vertus, liudytojai nebuvo žinoma visa šeimos ir jos narių santykių priešistorė, kokios bylos ir dėl ko buvo iškeltos, kokie konfliktai ir dėl ko buvo kilę ir pan. Psichologė E. D. neatliko psichologinio įvertinimo, nes tai yra psichologinės teismo medicinos ekspertizės dalis, kurios metu siekiama atsakyti į klausimus, susijusius su vaiko poreikiais ir emocine branda, emociniais ryšiais su tėvais, nustatyti bendravimo galimybes, įvertinti būdingus individualius psichologinius ir emocinės būklės ypatumus byloje nagrinėjamu laikotarpiu, nepilnamečio santykį su kiekvienu iš tėvų, prisirišimo prie jų aspektus bei tarpusavio santykių ypatumus, nepilnamečio gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus, suformuluoti savarankišką nuomonę ir ją išreikšti, nepilnamečio asmens intelektinius, emocinės būklės ir kitus psichologinius ypatumus ir pan. (Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo Nr. KT-40). Taigi iš esmės liudytoja užfiksavo nepilnamečių vaikų nuomonę, jos padarytos bendro pobūdžio išvados buvo paremtos daugiau liudytojos ankstesne patirtimi, turimomis specialiosiomis žiniomis ir pirmuoju įspūdžiu po pokalbio su vaikais. Kita vertus šios aplinkybės nepaneigia liudytojos užfiksuotos vaikų nuomonės, kad vaikai nori likti gyventi su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
50. Minėta, kad šioje civilinėje byloje taip pat buvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė. J. Č. nurodė, kad norėtų gyventi kartu su savo broliu A. Č., kad kitur nesijaučia gerai, pas mamą gyventi nenorėtų. A. Č. nurodė, kad jei ne su tėčiu, tai norėtų gyventi su teta R. arba močiute A. Č., nenori gyventi su mama. Abu vaikai tvirtino, kad su mama nebendrauja, mama parašo jiems SMS žinutes, į kurias jie atsako, kad nenori susitikti, ir kad tėtis nedraudžia bendrauti su mama, leidžia jiems pasirinkti, ko jie nori. J. nurodė, kad pas mamą nebuvo gera, Centre jam kažką sakydavo, tik neprisiminė, ką, o A. prisiminė, kad po susitikimų Centre su mama verkdavo ir kad mama buvo iškvietusi GPM, primelavo ir tuomet jį išvežė ir paguldė į psichiatrinę ligoninę, mama purtė brolį, taigi abu vaikai prisimena susitikimus su mama Centre kaip nemalonius, o A. nurodė ir įvykius, dėl kurių jam buvo skaudu ir pikta. Visgi A. Č. nurodė, kad galbūt ateityje norės bendrauti su mama.
51. Ši vaikų nuomonė buvo išklausyta su tikslu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas. Tačiau ieškovė pareikšdama patikslintą ieškinį neatsižvelgė nei į vieno vaiko nuomonę, teigdama, kad vaikai turi gyventi neutralioje aplinkoje, kurios negali užtikrinti artimieji giminaičiai (teta ir močiutė). Paminėtina, kad priimant sprendimą nepilnamečių vaikų nuomone galima nesiremti tik tokiu atveju, jei ji prieštarauja jų interesams (CPK 380 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vaikų nuomonė prieštarautų jų geriausiems interesams, nes vaikai su atsakovu nuolat gyvena nuo 2018-02-14, atsakovas tenkina visus vaikų būtinuosius poreikius, rūpinasi vaikų laisvalaikiu, poilsiu, sveikata, dalyvauja ugdymo procese. Dėl vaikų poreikio bendrauti su atskirai gyvenančia ieškove pasisakytina žemiau.
52. Teismo posėdyje atsakovas prašė priimant sprendimą nesivadovauti ieškovės prašymu apklaustais liudytojų R. S.-N., A. N. , B. V., I. M., J. Ž., A. J. parodymais, teigdamas, kad minėtos liudytojos yra suinteresuotos byloje duoti ieškovei palankius parodymus dėl to, kad visos liudytojos, išskyrus J. Ž. ir A. N., yra psichologės ar psichiatrės, taigi ieškovės seniai pažįstamos, jas sieja profesiniai ir asmeniniai santykiai, A. N. ir ieškovė daug metų dirba vienoje darbo vietoje, o J. Ž. suinteresuotumą pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie neatitinka tikrovės. Teismo posėdyje apklausus visas minėtas liudytojas nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, palankumas ieškovei, visos liudytojos teismo posėdyje davė liudytojo priesaiką, įrodymų, kad ieškovė ir minėtos liudytojos palaiko neformalius asmeninius santykius, byloje nėra. Taigi atsakovo minėti teiginiai yra subjektyvūs, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini.
53. Ieškovė prašė nesivadovauti liudytojos L. P. parodymais, nes jos parodymai Baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nepatikimais. Iš 2020-12-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio 22 punkto matyti, kad teismas nutarė nesivadovauti L. P. parodymais dėl to, kad ji buvo susipykusi su ieškove, ir liudytoja galėjo apkalbėti nuteistąją. Tačiau iš liudytojos L. P. parodymų Baudžiamojoje byloje, taip pat iš liudytojos L. P. parodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje matyti, kad ieškovė liudytoją kaltino, jog ji įleidusi į rūsį benamį, jog iš jų buto sklinda dūmai, tačiau nurodyta neatitiko tikrovės, nes liudytoja neturėjo rūsio rakto ir negalėjo įleisti benamio, o dūmai negalėjo sklisti, nes balkonai yra skirtingose namo pusėse. Iš nurodyto matyti, kad ieškovė santykiuose su kaimynais reiškė priekaištus, tačiau liudytoja neketino konfliktuoti, niekada nieko nesakė dėl šaukimo ant vaikų, nesikreipė į VTAS, tik atsakovui buvo pasakiusi, kad jai labai gaila vaikų, taigi įrodymų, kad liudytoja būtų susipykusi su ieškove ir siekusi ją apkalbėti nėra. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pakeitus Šiaulių apygardos teismo 2020-12-17 nuosprendį, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo vadovautis Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, juo labiau, kad civilinėje byloje ir Baudžiamojoje byloje skiriasi įrodinėjimo dalykas, įrodymų vertinimo taisyklės, skiriasi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtis bei teisinio reglamentavimo principai, kurie lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių, nėra pagrindo nesivadovauti liudytojos L. P. parodymais civilinėje byloje.
54. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu nurodė naują papildomą ieškinio pagrindą, t. y., kad atsakovas nevykdo Sprendimo. Nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje draudžiama keisti ieškinio pagrindą ar dalyką. Su minėtu atsakovo teiginiu nesutiktina, nes nagrinėjant šeimos bylą pagal CPK 377 straipsnį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas pareikšti priešieškinį.
55. Byloje kilo ginčas dėl laikino tėvo valdžios ribojimo sąlygų (ne)buvimo.
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo
56. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
57. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
58. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
59. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).
60. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).
61. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
62. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes atsakovas sąmoningai ardė nepilnamečių vaikų ir motinos ryšius, taip neužtikrindamas geriausių vaiko interesų, netinkamai auklėdamas vaikus, nesirūpindamas vaikų psichologine raida, dėl ko vaikai atsisako bendrauti su mama, išgyvena lojalumo konfliktą. Taigi iš esmės ieškovė nenurodė nei vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyto tėvų valdžios ribojimo pagrindo, ir ieškinį pareiškė CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu – dėl to, kad vaikų tėvas nevykdo pareigos nekliudyti atskirai gyvenančiai motinai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.
63. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis.). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Dėl to, tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
64. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
65. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Akivaizdu, kad prievartinis bendravimas (tokį bendravimą galima laikyti nenuoširdžiu, nedraugišku, piktu ir pan.) neatitiktų vaikų interesų, kenktų jo psichinei sveikatai, galėtų būti laikomas netgi smurtu prieš vaiką. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais. Plėtojant CK 3.170 straipsnio 1 dalies nustatytos tėvų teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant sampratą teismai yra išaiškinę, kad ši pareiga negali būti susiaurinama ir suprantama kaip konkrečios vaiko paėmimo ir grąžinimo į jo gyvenamąją vietą tvarkos vykdymas, kadangi pati savaime tokia tvarka negali būti laikoma tinkamu bendravimo su vaiku, jo auklėjimo pareigų vykdymu. Ir atvirkščiai – tinkamai tėvo/motinos pareigas galima vykdyti nepaimant vaiko iš jo gyvenamosios vietos, o bendraujant su juo kitais būdais (telefonu, laiškais ir pan.) arba netgi nebendraujant iš viso – jei pagrįstai manoma, kad toks bendravimas darytų vaikui daugiau žalos negu naudos.
66. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad kardomosiomis priemonėmis ieškovei nuo 2018-03-15 iki 2018-10-26 buvo draudžiama artintis arčiau nei 100 m iki A. Č., bendrauti ar ieškoti ryšių su juo, lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje ar ugdymo įstaigoje, ir atitinkamai analogiškos kardomosios priemonės buvo taikytos nuo 2018-04-27 iki 2018-10-26, siekiant apsaugoti J. Č. 2018-03-29 nutartimi Civilinėje byloje buvo nustatyta nepilnamečių vaikų ir motinos bendravimo tvarka Centre, tačiau įvyko 2018-04-25 susitikimas, laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2019-09-27 susitikimai nevyko, laikantis nustatytų kardomųjų priemonių. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vaikai bendravo Centre 2018 m. rudenį ir žiemą, taip pat, kad įvyko 2019-02-27 ieškovės susitikimas su abiem vaikais ir 2019-03-27 susitikimas su A. Č. Teismas 2019-03-20 nutartimi Civilinėje byloje nustatė pareigą atsakovui atvežti vaikus kiekvieną trečiadienį prieš 15 val., kad šie pasakytų, ar nori bendrauti su mama, ir tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir iš kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vaikai tik atvykdavo į Centrą pasakyti, kad nenori bendrauti su mama, ir Centre su mama daugiau nebendravo. Ieškovė vaikų atsisakymą bendrauti su ja Centre siejo išimtinai su atsakovo veiksmais ir žodžiais, teigė, kad jis nuteikė vaikus prieš ieškovę – laukdamas vaikų koridoriuje už durų, keldamas konfliktus su socialiniais darbuotojais, išvadindamas ieškovę smurtautoja, kaltindamas ieškovę ir socialinius darbuotojus smurtaujant prieš vaikus, numaudamas vaiko batą ir liepdamas uostyti, kaltindamas, kad ieškovė numovė vaikui tualete kelnes ir apžiūrėjo sėdmenis. Atsakovas iš esmės neneigė aplinkybės, kad jis laukdavo vaikų koridoriuje, vykusių konfliktų, kartu paaiškindamas, kad jo tokį elgesį ir reakciją sukėlė aplinkybė, kad vaikas ar abu vaikai išeidavo iš susitikimų su mama verkdami, kad net psichologo pagalba buvo vaikams šiek tiek naudinga minėtu laikotarpiu (vaikai laikėsi pas psichologus nuo 2018-12-12 iki 2019-03-21), kad vaikai patys prašė jo pabūti šalia. Aplinkybes, kad atsakovas laukdavo vaikų koridoriuje, kad buvo įvykusios nemalonios situacijos su atsakovu, patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos B. V. ir J. Ž., kurios buvo įpareigotos mamos ir vaikų susitikimų metu būti kartu. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos, spręstina, kad vaikų nenorą bendrauti su mama Centre lėmė ne tiek atsakovo veiksmai ar žodžiai, kiek kitų aplinkybių visuma. Visų pirma, paminėtina, kad vaikų ir mamos bendravimui aplinka nebuvo palanki – susitikimai vyko vaikams visiškai svetimoje vietoje - didelėje salėje, dalyvaujant 2 pašaliniams asmenims (atsakovo paaiškinimai, liudytojų E. D., B. V. ir J. Ž. parodymai). Antra, nors ieškovė atvykdavo į susitikimus su vaikais pasiruošusi, tačiau šie susitikimai buvo panašūs ne į natūralų bendravimą ir kartu savo kaip motinos pareigų vykdymą vaikams, bet į užklasinius užsiėmimus (rankdarbiai, salės puošimas, arbatos gėrimas ir t. t.), kai tuo tarpu iš atsakovo paaiškinimų ir liudytojų D. Š., D. A., K. N., V. S. parodymų matyti, kad vaikams patiko lėktuvėlių modeliavimas ir skraidinimas, iki šiol patinka BMX dviračių sportas, kuriuo vaikai užsiima, lanko intensyvias treniruotes, dalyvauja varžybose, taigi susitikimai su mama ir vaikų mėgstama popamokinė veikla iš esmės skyrėsi savo pobūdžiu ir intensyvumu. Trečia, byloje lieka nepaneigta aplinkybė, kad susitikimai su mama Centre vaikams sukėlė neigiamas emocijas - A. Č. mamos veiksmus ir žodžius Centre vertino itin neigiamai, kaip psichologinį spaudimą, nurodė, kad išeidavo apsiverkęs, o J. Č. nurodė, kad mama kabinėjosi, ieškojo neigiamų dalykų (vaikų nuomonė, garso įrašas ir jo stenograma), kad vaikai išeidavo apsiverkę patvirtino ir atsakovas. Paminėtina, kad nors liudytojos B. V. ir J. Ž. nepastebėjo, kad vaikai išeina apsiverkę, tačiau kita vertus prisiminė įvykį, kai A. Č. išėjo iš susitikimo su mama jam nepasibaigus. Kita vertus liudytojos turėjo dalyvauti vaikų ir mamos susitikimuose, vaikų po susitikimų namo nelydėjo, todėl galėjo ir nematyti vaikų emocijų ir būsenos. Ketvirta, vaikų ir mamos bendravimas vyko emociškai įtemptu laiku – ieškovė tuo metu buvo įtariama (kaltinama) vaikų atžvilgiu padarius nusikaltimus sveikatai, vaikai apie mamos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą bei Baudžiamąją bylą žinojo, nes buvo šio proceso dalyviai, jie buvo apklausti kaip nukentėjusieji, 2018-10-25 – 2018-12-04 buvo atlikta jų teismo psichiatrijos, psichologijos ambulatorinė kompleksinė ekspertizė, ir nors vaikams buvo teikiama psichologų pagalba, tačiau liudytoja I. M. nurodė, kad A. Č. psichologinė būsena negerėjo ir netgi pablogėjo. Taigi visų šių aplinkybių visuma pagrindžia vaikų nenorą matytis su mama Centre po 2019-03-20 nutarties Civilinėje byloje priėmimo.
67. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atžvilgiu kardomosios priemonės, draudžiančios jai bendrauti su vaikais ir matytis su jais buvo taikomos iki 2018-10-26. Civilinėje byloje Nr. e2-2-1028/2022 2019-03-07 nutartimi teismas iš esmės ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, o 2019-05-21 nutartimi ieškovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas. Teismas minėtas nutartis motyvavo tuo, jog tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad prieš vaikus nebuvo naudotas smurtas. Daugiau prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo ar nustatymo) iki 2022-04-25 nutarties, kuria teismas Civilinėje byloje panaikino visas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė neteikė, nors dar 2021-06-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ji buvo išteisinta. Iš Sprendimo matyti, kad ieškovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu neteikė savo siūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje paklausus, kodėl ji po 2021-06-30 nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, ieškovė negalėjo nurodyti konkrečių priežasčių, teigė, kad per atsakovą ji sužinodavo, jog vaikai su ja nenori pasimatyti. Taigi šie ieškovės procesiniai veiksmai/neveikimas kelia abejonių dėl jos noro bendrauti su vaikais nuoširdumo.
68. Šiame kontekste aktualu paminėti ir tai, jog ieškovei nuo 2018-10-26 nebuvo ribojimų bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, telefonu ar mobiliosiomis ar kitomis programėlėmis. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su vaikais (el. b. medž. 3 t., 45-49 l.) matyti, kad ieškovė šiltai susirašinėjo su A. Č. 2018 m. vasario mėnesį, kiti ieškovės ir vaikų susirašinėjimai vyko 2021 m. (užfiksuoti daugiausiai sveikinimai švenčių proga) (el. b. medž. 3 t., 50-51 l.), 2022 - 2023 m. ieškovė kvietė vaikus susitikti (el. b. medž. 3 t., 53-62 l.). Analogišką vaikų ir mamos susirašinėjimą pateikė ir atsakovas (el. b. medž. 3 t., 86-91 l.). Taigi ieškovė neišnaudojo galimybių su vaikais bendrauti telefonu ar kitomis priemonėmis, nesidomėjo vaikų gyvenimu, jų kasdiene veikla, nesiteiravo, kaip jie jaučiasi, ką veikia iki 2022 m. Dar daugiau iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų D. Š., D. A., K. N., M. U., A. R., V. S., A. Š. parodymų matyti, kad ieškovė nedalyvauja vaikų BMX treniruotėse, varžybose, nebendrauja su vaikų pedagogais mokykloje ir užklasinėje veikloje, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, vaikų ugdymo procesą stebi per „Tamo“ dienyną, ir tokiu būdu nėra išnaudojamas dar vienas netiesioginis būdas (nesusitinkant) bendrauti su vaikais. Savaime suprantama, kad po 4 metų nebendravimo su mama vaikai galbūt net ir viešoje vietoje susitikę su mama jaustųsi nejaukiai (J. slėpėsi po stalu kai mama atėjo į lėktuvų modeliavimo būrelį 2019 m. (liudytojo V. S. parodymai), A. 2022 m. susitikęs mamą parke pasijuto nejaukiai ir nesaugiai, skambino tėčiui (atsakovo paaiškinimai, vaiko nuomonė)), tačiau tai galbūt būtų pradžia siekiant atkurti mamos ir vaikų ryšį.
69. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pačios ieškovės netinkamas elgesys su nepilnamečiais vaikais gali būti vaikų nenoro bendrauti su mama priežastimi. Atsakovo teigimu ieškovė dar iki ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu pradžios netinkamai elgėsi su vaikais, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo atėmusi iš A. mokinio pažymėjimą, kad jis negalėtų lankyti popamokinės veiklos, dėl ko tarp šalių įvyko konfliktas, kartą nedavė vaikų asmens dokumentų, kad šie negalėtų išvykti su juo. Šių aplinkybių ieškovė neneigė, jas taip pat patvirtina Baudžiamojoje byloje VTAS pateikti įrodymai (baudžiamosios bylos 3 t., 145-147 l., 150-153 l.). Liudytoja L. P. teismo posėdyje patvirtino, kad ji girdėdavo, kaip jos kaimynė ieškovė dažnai šaukia ant vaikų, juos menkina išvadindama vardais, ieškovė šaukdavo ant vaikų ryte ir vakare. Iš 2017 m. A. rašytų tėčiui žinučių (el. b. medž. 3 t., 67-73 l.) matyti, kad vaikas slapčia rašo tėčiui, nes jei skambintų – mama pradėtų šaukti, be to, mama šaukia, liepia kasdien skaityti po 109 knygos puslapius. A. Č. teigė, kad 2018-02-14 apie 7.13 val. jam mama sudavė sąsiuviniu per veidą, jo pasakojimas apie šį įvykį iš esmės buvo nuoseklus. Tačiau Baudžiamojoje byloje nėra užfiksuota, kad dėl šio ieškovės veiksmo vaikas būtų patyręs kokius nors matomus sužalojimus, dėl patirto smurto vaikas mokykloje nesiskundė, apie tai pasakė savo tėčiui. Nepilnamečių vaikų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės ekspertizės aktuose ekspertai konstatavo, kad abejiems vaikams sveikatos sutrikimai yra atsiradę ir susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovės veiksmais (fiziniu ir emociniu smurtu), tik J. Č. sveikatos sutrikimui atsirasti įtakos taip pat galėjo turėti ir tėvų konfliktai bei tarpusavio nesutarimai. Šios ekspertų išvados buvo padarytos ištyrus pateiktus medicininius dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, tiriant psichikos būklę naudotas pusiau struktūruotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas/diagnostika, atliekant psichologinį tyrimą naudotas stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, psichologinio įvertinimo metodikos, gautos bylos analizė. Atsakant į užduotus klausimus ekspertai nurodė, jog vaikams nenustatytas polinkis fantazuoti apie galimai patirtą smurtą. Vaikus išklausius nagrinėjamoje civilinėje byloje, jie nurodė, kad su mama nebuvo gera gyventi, A. nurodė, kad jį mama mušė, jis nuolat verkdavo. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad dėl pačios ieškovės ankstesnio elgesio su vaikais, vaikai neišreiškia nuoširdaus noro su ja bendrauti.
70. Ieškovė oponuodama aukščiau nurodytam atsakovo teiginiui, nurodė, kad 2019-03-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl jo galimai panaudoto fizinio smurto prieš A. Č. ir vaikas tuomet iki 2019-04-04 gyveno pas ieškovę. Tačiau prisimintina ir tai, kad 2019-04-04 – 2019-04-25 A. Č. buvo stacionariai gydomas psichiatrijos ligoninėje, į kurią buvo pristatytas GPM automobiliu, nes pasak ieškovės buvo pablogėjusi jo sveikatos būklė, tačiau pats A. teismo posėdyje ir apklausiamas psichologės E. D. nurodė, kad jis norėjo atsiimti pareiškimą iš tyrėjo, tuo metu norėjo gyventi pas tėtį, kad jis buvo jį apmelavęs tėtį, vaikas nurodė, jog į ligoninę jis buvo nuvežtas mamai sumelavus apie jo sveikatos būklę, o patirtį ligoninėje jis prisimena neigiamai.
71. Pasak ieškovės, atsakovas nepriėmė siūlomos psichologo pagalbos ir neužtikrino psichologinės pagalbos vaikams teikimo, kad būtų atkurtas mamos ir vaikų ryšys. Ieškovės teiginį, kad atsakovas nepriėmė siūlomos psichologo pagalbos patvirtina 2019-02-01 pagalbos planas, liudytojos B. V. parodymai, duoti teismo posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-02-01 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovui buvo siūloma kreiptis dėl psichologės B. V. pagalbos, tokia pat priemonė numatyta ir pagalbos plane. Atsakovas neneigė, kad atsisakė psichologo pagalbos, neigė poreikį psichologo pagalbai. Byloje taip pat yra duomenys, kad šalims psichologinė pagalba pradėta teikti nuo 2013-01-07, tačiau įrodymų, kad ši pagalba būtų teikusi naudą atsakovui, normalizavusi šalių santykius, byloje nėra, priešingai, minėta, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, nutraukus santuoką šalių santykiai išliko itin konfliktiški. Visgi atsakovas nurodė, kad vedė vaikus pas psichologus VšĮ Socialinių inovacijų centre nuo 2018-12-12 iki 2019-03-21, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojos A. J. ir I. M. Taigi atsakovas užtikrino psichologinę pagalbą vaikams iki 2019-02-01 pagalbos plane nustatytos priemonės, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas geba identifikuoti vaikų poreikį psichologo pagalbai ir jį tenkina nepaisant to, kad nėra įpareigojimo kreiptis dėl psichologinės pagalbos. Taip pat atsakovas vedė vaikus ir gydytojo psichiatro konsultacijai, nors tokio įpareigojimo nebuvo (žr. 2022-10 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės raštą). Šiuo metu atsakovas neigia vaikų poreikį psichologo pagalbai, o atsakovo šį teiginį patvirtina išrašas į vaikų e-sveikata.lt paskyros, kurioje nurodyta, jog vaikai nusiskundimų sveikata neišsako. Paminėtina taip pat tai, kad teisės aktai nenustato pareigos tėvams užtikrinti psichologo pagalbos vaikams teikimą, esant tam tikroms situacijoms ar diagnozavus atitinkamus sveikatos sutrikimus. Psichologinė pagalba teikiama tėvams ar vaikams išreiškus poreikį ir esant sutikimui (pvz. žr. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-663 „Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas“ (TAR, 2017-08-31, Nr. 2017-13908) 16.1-16.3 p., 17.1-17.3 p.). Kad psichologinė pagalba neturėtų būti paremta prievarta ir negali būti teikiama prievarta, paaugliai vaikai patys turėtų išsakyti norą susitikti su psichologu, teismo posėdyje nurodė liudytoja V. L., nes priešingu atveju – atsiranda demotyvacija. Liudytojos A. J. ir I. M., teikusios vaikams psichologinę pagalbą/paramą teismo posėdyje patvirtino, kad vaikai susitikimų metu neatviravo apie savo santykius su mama, apie tėvų tarpusavio santykius, vaikų jos neklausinėjo jautriais klausimais, jų „nespaudė“. Taigi ieškovė neįrodė, kad vaikų atsisakymas bendrauti su mama yra sąlygotas atsakovo atsisakymo priimti 2019-02-01 siūlytą psichologo pagalbą ir kad atsakovas neužtikrino vaikams psichologinės pagalbos teikimo.
72. Ieškovės teigimu atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigos skatinti vaikus bendrauti su ieškove. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su vaikais SMS žinutėmis matyti, kad vaikai persiuntė ieškovei atsakovo jiems siųstą SMS žinutę dėl susitikimo su vaikais (el. b. medž. 3 t., 55, 60 l.). Atsakovas SMS žinutėje nurodė, kad mama nori susitikti su juo (vaiku), persiunčia mamos žinutę. Ši žinutė parodo neutralų atsakovo požiūrį į ieškovę, kai jis bendrauja su vaikais, t. y., atsakovas tik konstatuoja faktą, kad mama nori susitikti ir persiunčia mamos rašytą SMS žinutę. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis nedraudžia vaikams bendrauti su ieškove, persiunčia SMS žinutes, kuriomis ieškovė siūlo vaikams susitikti, tačiau versti vaikus susitikti su mama neketina, stengiasi vaikus raminti, palaikyti ramią atmosferą namuose, stengiasi pateisinti ieškovės elgesį (kai ieškovė pravažiavo pro A. ir nepasisveikino, atsakovas bandė paaiškinti vaikui, kad gal mamos akiniai nuo saulės tamsūs ir mama nepamatė). Teismo posėdyje išklausius vaikų nuomonę matyti, kad atsakovas leidžia vaikams patiems spręsti, ar jie nori susitikti su mama: J. nurodė, kad su tėčiu nekalba apie susitikimus su mama, tėtis paklausia, ar jis nori susitikti su mama, jei nori – tai gali eiti susitikti, ragina, prisiminė, kad kai A. išbėgo iš susitikimo su mama Centre, tėtis jo prašė pasilikti ir pabendrauti dar su mama. A. teismo posėdyje nurodė, kad tėtis nedraustų bendrauti su mama, sako, kad jei nori eik, o jei nenori – ne. Taigi atsakovas persiųsdamas vaikams ieškovės SMS žinutes ir kalbėdamas apie susitikimus su ieškove išlaiko neutralią poziciją, leidžia vaikams priimti sprendimą, ar jie nori susitikti su mama. Kokį poveikį turėtų vaikų savijautai atsakovo aktyvus įtikinėjimas vaikams susitikti su mama ar gal net vaikų ir mamos susitikimo organizavimas, byloje įrodymų nėra. Tačiau įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visuma, kad vaikai nuo 2014 m. įtraukiami į tėvų konfliktus, kad tėvų santykiai yra itin konfliktiški, kad vaikai ne kartą turėjo aiškintis, kodėl nenori susitikti su mama vaiko teisių apsaugos institucijoje, kad vaikai žino apie tėvų inicijuotus procesus teisme, juose patys dalyvauja, nuolat yra apklausiami, kad vaikai net žino patikslinto ieškinio reikalavimus (el. b. medž. 3 t., 90 l.), kurios priima asmeniškai, kaip mamos siekį jiems pakenkti ar atkeršyti, spręstina, kad aktyvesni atsakovo veiksmai su tikslu įtikinti vaikus susitikti su mama gali turėti neigiamą poveikį vaikų savijautai.
73. Ieškovė teigia, kad atsakovas iki 2018 m. netinkamai auklėjo vaikus, dėl ko A. Č. netinkamai elgėsi mokykloje, namuose, pradėjo manipuliuoti tėvais. Liudytojos J. D. ir A. V. patvirtino teismo posėdyje, kad buvo problemų dėl vaiko elgesio. Vaikas ne kartą dėl savo elgesio buvo konsultuotas psichologo (el. b. medž. 1 t., 133-134 l.). Byloje apklaustos liudytojos M. U. ir A. R. (vaikų mokytojos) patvirtino atsakovo paaiškinimus, kad 2018 m. gal ir buvo problemų dėl vaikų elgesio, A. pažymiai nebuvo aukšti, tačiau vėliau tiek vaikų elgesys, tiek ir jų pažymiai pagerėjo. Iš išrašų iš „Tamo“ dienyno matyti, kad iki šiol mokykloje vaikai kartas nuo karto netinkamai elgiasi (el. b. medž. 3 t., 34-44, 92-95, 137-160 l.). Tačiau šios aplinkybės neatskleidžia vaikų nenoro bendrauti su motina priežasčių, jos tik atspindi vaikų elgesio problemas mokykloje.
74. Paminėtina, kad tarp šalių nuolat kildavo konfliktai dėl vaikų auklėjimo, taikomų auklėjimo būdų ir metodų, priežiūros, rūpinimosi jais, taip pat dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, ką patvirtina Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai (3 t. 154-200 l., 4 t. 1-32 l.), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018-10-03 pažyma (el. b. medž. 1 t., 128-143 l.), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2022-05-26 raštas (el. b. medž. 2 t., 195-196 l.). Kad atsakovas ieškovę buvo pavadinęs įžeidžiančiu žodžiu, patvirtino teismo posėdyje liudytojos A. N. ir R. S. N. Šalys teismo posėdyje neneigė, kad iki šiol jų santykiai yra konfliktiški. Atsakovas teismo posėdyje ne kartą išreiškė itin neigiamą ir nepagarbų požiūrį į ieškovę. Visgi byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad atsakovo neigiamas ir nepagarbus požiūris į ieškovę yra perduodamas namuose vaikams, o jei ir yra perduodamas, kad vaikai būtent dėl šio tėvo poveikio atsisako bendrauti su mama.
75. Ieškovė vaikams padarytą žalą įrodinėjo liudytojų parodymais. Teismo posėdyje apklaustos liudytoja E. D. ir liudytoja V. L. kalbėjo apie lojalumo konfliktą, tačiau minėtos liudytojos neatliko vaikų psichologinės būklės įvertinimo, jos nurodė bendrus lojalumo konflikto požymius, paaiškino situacijas, kuomet jis kyla, jos taip pat nenustatinėjo priežasčių, dėl ko nagrinėjamu atveju vaikai atsisako bendrauti su mama. Paminėtina, kad byloje nebuvo atlikta vaikų teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė su tikslu nustatyti, ar vaikams yra daromas poveikis dėl bendravimo su mama, kas daro poveikį vaikams, ar vaikai patiria lojalumo konfliktą ir dėl kokių priežasčių jis patiriamas, nebuvo atliktas vaikų psichinės būklės įvertinimas, ar vaikams yra padaryta žala, nors teismas ieškovei 2 kartus (202301-09, 2023-04-26) teismo posėdžio metu siūlė teikti prašymą dėl minėtos teismo ekspertizės atlikimo. Todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes (sprendimo 64-75 p.), spręstina, kad ieškovė byloje neįrodė, jog vien tik dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo vaikai atsisako bendrauti su ieškove, nėra vykdoma Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, t. y., neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ir kad dėl to vaikams buvo padaryta žala, todėl patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).
76. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl ieškovė, turėjo ir turi suprasti, kad, nesimatydama su vaikais 4 metus, gali susidurti su sunkumais bendraujant, užmezgant ryšį su vaikais, vaikų nenoru bendrauti su mama. Ryšio užmezgimas su vaikais gali pareikalauti nemažų ieškovės pastangų. Vien domėjimosi vaikų ugdymo pasiekimais mokykloje per „Tamo“ dienyną, keleto SMS žinučių nepakanka užmegzti stabiliam ir nuoširdžiam ryšiui su vaikais, būtina nuoširdžiai domėtis vaikų gyvenimu, jų kasdieniais užsiėmimais, sėkme ir nesėkmėmis, siūlyti savo pagalbą, patarti, sveikinti vaikus su šventėmis ne tik SMS žinutėmis, bet ir galbūt palepinant mažomis smulkmenomis, bendrauti su vaikais visais įmanomais būdais – jiems skambinant, rašant, prisijungiant prie užklasinės veiklos, rūpinantis jų sveikata. Kartu paminėtina ir tai, jog šalių santykiams išliekant itin konfliktiškiems, santykių aiškinimasis su atsakovu matant ar girdint vaikams, vaikų įtraukimas į teisme vykstančius procesus, nuolatinis vaikų vertimas atvykti į įvairias valstybės institucijas pasiaiškinti dėl nenoro bendrauti su mama, nekuria stabilių, nuoširdžių vaikų ir atskirai gyvenančios mamos santykių, neskatina vaikų noro atkurti ryšį su mama.
77. Atmetus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, atmestinas ir susijęs reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 406 str. 2 d.). Daugiau dėl šio reikalavimo nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų
78. Atsakovas teismo posėdyje prašė nutraukti bylą, tačiau nenurodė nei vieno CPK 293 straipsnyje nustatyto civilinės bylos nutraukimo pagrindo, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas.
79. Atsakovas taip prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ji pareiškė nepagrįstą ieškinį teisme.
80. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
81. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).
82. Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo.
83. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė pareikšdama ieškinį ir vėliau jį patikslindama teisme būtų piktnaudžiavusi teise ginti savo galimai pažeistas teises. Šioje byloje buvo nustatytos visos esminės šiai bylai išnagrinėti aplinkybės, ieškovė teikė, jos manymu, ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ir tik bylą išnagrinėjus iš esmės šiuo sprendimu buvo sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 270 str.).
84. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistinas 88,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir su tuo susijusio išvestinio reikalavimo (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).
85. Atsakovą byloje atstovavo advokatė Kristina Grigaliūnienė, už kurios teiktas teisines paslaugas atsakovas sumokėjo iš viso 3896,20 Eur (el. b. medž. 3 t., 161-177 l.; 4 t. 56-59 l.). Atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 str. 6 p., 98 str. 1 d.).
87. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys atmestas, o atsakovo atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), atsakovo prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinas, ir iš ieškovės J. Z. atsakovui A. Č. priteistinos 3896,20 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
88. Byloje susidarė 65,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. Z. , a. k. (duomenys neskelbtini) , atsakovui A. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini), 3896,20 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, 20 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės J. Z. , a. k. (duomenys neskelbtini) , valstybei 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 65,80 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.