Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-326-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-02
Bylos Nr.: e2A-326-324/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė
Ieškovas: L. L.
Atsakovas: G. Š.

Civilinė byla Nr. e2A-326-324/2023Teisminio proceso Nr.

2-28-3-01853-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovei L. L., jos atstovei advokatei L. K., atsakovui G. Š., jo atstovui advokatui V. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. L. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių dukrų A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir F. L., gimusios (duomenys neskelbtini), P. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo G. Š. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: 2.1) kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima dukras nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje, dukras paimant iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos penktadienį 17.30 val. ir grąžinant į su motina suderintą vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.30 val. Dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 2.2) atsakovas nepertraukiamai be motinos dalyvavimo su dukromis savo vasaros atostogų ir dukrų mokslo metų eigoje esančių kasmetinių atostogų metu praleidžia ½ atostogų dalį. Atostogų tikslų laikotarpį, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą tėvai turi suderinti prieš 30 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu iki numatyto atostogų laikotarpio; 2.3) Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną, Naujųjų metų dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) atsakovas nedalyvaujant dukrų motinai bendrauja su dukromis, tėvui paimant iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos numatytos dienos 09.30 val. ir grąžinant į su motina suderintą vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.30 val. Dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 2.4) atsakovas be raštiško ieškovės sutikimo negali nepilnamečių dukrų išvežti iš Lietuvos Respublikos ribų; 2.5) atsakovas kitu laiku su dukromis bendrauja bendru šalių sutarimu, tačiau visada atsižvelgdamas į kiekvienos iš dukrų nuomonę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, pervedant juos į ieškovės banko sąskaitą, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, būdami nesusituokę, susilaukė trijų dukterų. Šalims nutraukus artimus santykius ir pradėjus gyventi skyriumi, liko neišspręstas jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimai. Nuo pat dukrų gimimo jų priežiūra daugiausia rūpinosi ieškovė, būtent jai geriausiai yra žinoma dukterų poreikiai, pomėgiai ir rutina. Ieškovę ir dukras sieja itin glaudus emocinis ir dvasinis ryšys. Ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas normaliam vaikų vystymuisi užtikrinti. Ieškovė siekia, kad šalių dukros išlaikytų su atsakovu kiek galima glaudesnius ryšius, todėl siūlo, kad būtų nustatytas maksimalus šalių dukrų ir atsakovo bendravimo režimas pagal jos siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad, siekiant visapusiškai patenkinti vienos iš dukterų poreikius, per mėnesį reikia 400 Eur.

3. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės nepilnamečių dukrų išlaikymui minimalių jų poreikių tenkinimui periodines išmokas po 145 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo 2021 m. spalio 1 dienos iki jos sulauks pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise valdant atsakovui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad atsakovas mergaitėms gali skirti daugiau laiko ir finansinių išteklių, kas yra labai aktualu auklėjimo procese, akivaizdu, kad vien laiko neužtenka. Nustačius nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu, jis neprašys nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos - ieškovė galės bendrauti su savo dukromis be apribojimų, atsižvelgiant į dukrų bendravimo poreikius ir galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis, tvarką: 1) kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima dukras nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje, dukras paimant iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos penktadienį 17.30 val. ir grąžinant į su motina suderintą vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.30 val. Dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 2) atsakovas nepertraukiamai be motinos dalyvavimo su dukromis savo vasaros atostogų ir dukrų mokslo metų eigoje esančių kasmetinių atostogų metu praleidžia ½ atostogų dalį. Atostogų tikslų laikotarpį, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą tėvai turi suderinti prieš 30 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu iki numatyto atostogų laikotarpio; 3) šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną, Naujųjų metų dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) atsakovas nedalyvaujant dukrų motinai bendrauja su dukromis, tėvui paimant iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos numatytos dienos 09.30 val. ir grąžinant į su motina suderintą vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.30 val. Dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 4) atsakovas be raštiško ieškovės sutikimo negali nepilnamečių dukrų išvežti iš Lietuvos Respublikos ribų; 5) atsakovas kitu laiku su dukromis bendrauja bendru šalių sutarimu, tačiau visada atsižvelgdamas į kiekvienos iš dukrų nuomonę. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienai iki jų pilnametystės, pervedant juos į ieškovės banko sąskaitą, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2500 Eur už advokato paslaugas, 75 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo 16,52 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių dukrų tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Nutrūkus šalių santykiams, atsakovas išsikėlė gyventi kitur, su ieškove liko gyventi trys šalių nepilnametės dukros.

7. Teismas sutiko su ieškovės nurodyta nuomone, jog visos dukros nuo gimimo gyvena su motina, pripratę prie aplinkos, tvarkos ir motinos reikalavimų, labai prisirišę prie viena kitos, nenori būti išskirtos. Nors atsakovas teigia, kad dukroms gyventi pas motiną galimai nesaugu, tačiau šiuos motyvus pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie nesaugią aplinką pas vaikų motiną ar netinkamą motinos elgesį su dukromis, netinkamą motinos gyvenimo būdą, kas galėtų turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų interesams. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius specialistų įrodymus, teismo ekspertizės aktus, padarė išvadą, jog nepilnamečių dukrų geriausius interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl šią ieškinio dalį patenkino.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių dukrų interesus, jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius, dėl to tenkino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

9. Teismas sprendė, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 200 Eur vaikui atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir nepažeidžia jų interesų. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki vaikų pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašoma vadovautis CPK 320 straipsnio 2 d. nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas, o priešieškinis tenkintas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-164-687/2020, dėl to nepasisakė.

10.2. Prašomas priteisti išlaikymas yra mažinamas valstybės mokamu vaiko išmokų dydžiu, kuris konkrečiu atveju vienam vaikui 2021 m. sudarė 111,20 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, teiktinas išlaikymo dydis turėjo būti mažinamas nuo 200 Eur iki 145 Eur per mėnesį kiekvienai nepilnametei dukrai.

10.3. Ieškovė neprieštaravo, kad pusę laiko mergaitės praleistų pas tėtį. Paskaičiavus šalių dukrų praleistą laiką pas kiekvieną iš tėvų, jos vidutiniškai praleidžia po lygiai laiko pas abu iš tėvų. Taigi, faktiškai jau veikia 50:50 modelis. Kaip žinoma, šis modelis vis plačiau skinasi kelią ir Lietuvos teismų praktikos doktrinoje. Pirmosios instancijos teismas šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais aplinkybių netyrė, nepasisakė, kodėl atsakovo siūlomas pusantrų metu nenutrūkstamai veikiantis bendravimo modelis yra ydingas, o ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka geriau atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismo patvirtinta bendravimo sąlyga, kad atsakovas be raštiško ieškovės sutikimo negali nepilnamečių dukrų išvežti iš Lietuvos Respublikos ribų, yra diskriminacinė atsakovo atžvilgiu. Byloje nėra pateikta jokių aplinkybių/įrodymų, kurių pagrindu teismas turėtų taikyti tokius ribojimus atsakovui. Šis klausimas atsakovui ir augančioms dukroms yra aktualus, kadangi Marijampolę nuo Lenkijos skiria 30 km.

10.4. Atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės aktus Nr.Nr.l03MS-149/2022, 103MS-169/2022, 103MS-163/2022, galima teigti, kad nepilnamečių vaikų interesais jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Nors atsakovas pateikė priešieškinį dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, Vaiko teisių tarnyba nei vienoje iš savo pateiktų išvadų nėra pateikusi savo nuomonės, ar nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu (atsakovu) prieštarauja/neprieštarauja jų teisėms ir geriausiems jų interesams.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas teigia, jog teismui į bylą pateiktas garso įrašas atskleidžia tikruosius nepilnamečio vaiko ir motinos santykius bei kelia klausimą, ar esant tokiems santykiams nepilnametis vaikas apskritai gali gyventi pas motiną. Apie šį įrašą ieškovė ir Vaiko teisių tarnyba pasisakė tik baigiamosiose kalbose. Teismas netyrė šio įrašo nagrinėjant bylą iš esmės, pasisakė tik skundžiamame sprendime.

10.6. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs tarp jų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama ik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Atsiliepimas

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Atsakovas ignoruoja faktą, jog teismo posėdžių metu ieškovė ne kartą pabrėžė, jog iš jos nurodytos dukrų poreikių sumos yra minusuotos vaikams mokamos valstybės išmokas, be to, nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos mėn.) iš esmės pasikeitė ekonominė padėtis Lietuvos Respublikoje.

11.2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą deklaravo, kad jo pajamos yra žymiai didesnės už ieškovės, kad jis būtų pajėgus išlaikyti visas dukras, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį ir sprendime pagrįstai nurodė, kad, įvertinus šalių pasisakymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, jog atsakovas turi galimybę prisidėti didesne dalimi prie dukrų išlaikymo, nei nurodė priešieškinyje.

11.3. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jo teikta kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

11.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo dydžio. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 2022 m. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. bus 840 Eur, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalies dėl dukroms priteisto išlaikymo dydžio.

11.5. Specialistai yra nustatę, jog šalių vaikus ypač jautriai veikia teisminis procesas tarp jų tėvų, atsakovas nesistengė kuo greičiau baigti ginčą tarp šalių, atvirkščiai – vilkino procesą teikdamas vis naujus priešieškinius, prašymus ir t.t. Be to, atsakovas teikia prieš ieškovę melagingus pareiškimus policijai, kurie nepasitvirtina, ir tai pagrindžia, kokia įtampa tvyro tarp šalių ir kodėl turėtų būti palikta aiškiai apibrėžta bendravimo su vaikais tvarka.

11.6. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką tarp atsakovo ir šalių nepilnamečių dukterų, įvertino visas bylos aplinkybes (tėvų tarpusavio santykius, vaikų patiriamą emocinę žalą ir t.t.), vadovavosi išimtinai geriausiais vaikų interesais, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.

11.7. Atsakovas pirmosios instancijos teismui yra pateikęs tris priešieškinius – pirmu reikalavo, jog nepilnametės dukters A. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, antruoju priešieškiniu papildomai reikalavo, jog ir dukters P. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, trečiuoju priešieškiniu teismo prašė nustatyti visų trijų dukterų gyvenamąją vietą su juo. Ieškovė visą laiką buvo nuosekli ir siekė, kad šalių nepilnametės dukros gyventų visos kartu ir su ja. Atsakovas savo poziciją nuolat keitė, todėl nėra aišku, ar patenkinus jo reikalavimus atsakovas vėl nepersigalvotų. Toks nestabilumas aiškiai pažeidžia (pažeistų) nepilnamečių vaikų interesus.

11.8. Visos šalių dukterys gyvena su ieškove. Byloje esanti medžiaga įrodo, jog šalių dukterų interesus labiausiai atitiks jų gyvenimo stabilumas, t.y. nieko nekeičiant. Tai įrodo ir 2022 m. balandžio 6 d. posėdžio metu psichologės, kurios pagalba buvo apklausta A. L., išvados. Psichologė konstatavo, jog A. negeba analizuoti savo minčių, neturi loginio mąstymo, pabrėžė, jog dukros nėra turtas, kurį šalys turi pasidalinti. Psichologė primygtinai rekomendavo palikti stabilią situaciją ir nieko nekeisti, t.y. palikti dukrų gyvenamąją vietą kartu su motina, kaip yra dabar.

11.9. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad iš bylos medžiagos darytina išvada, jog tėtis mergaitėms gali skirti daugiau laiko ir finansinių išteklių. Atsakovas neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors buvo įsipareigojęs tai padaryti. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog atsakovas net neįsivaizduoja, kiek kainuoja vieno vaiko išlaikymas.

11.10. Pagal suformuotą nacionalinę bei tarptautinę teisę, sprendžiant ginčus dėl vaikų turi būti atsižvelgta į jų nuomonę, bet tik tuo atveju, jei jie sugeba suformuoti savo pažiūras. Byloje esantys 2022 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus psichologijos ekspertizės aktai parodo, jog taip nėra. Dėl A. L. ekspertizės akte yra konstatuota, kad jai yra emociškai sunku reikšti savarankišką nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos, be to aiškiai konstatuota, jog rekomenduojama neįtraukti Auros į teisminį procesą, sprendimus priimti už ją, nes jai emociškai sunku išreikšti savo nuomonę.

11.11. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad teismas netyrė jo į bylą teikto garso įrašo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šis garso įrašas parodo, kad atsakovas į šalių tarpusavio santykių aiškinimąsi yra įtraukęs nepilnametę dukrą, nors tai itin pažeidžia jos interesus. Garso įrašas padarytas atsakovo prašymu, o tokie veiksmai aiškiai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Tai patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas, kuriame yra pabrėžta, jog „paauglė turi žinių apie tėvų tarpusavio santykių problemas, yra emociškai į juos įsitraukusi, nors tai visiškai neatitinka jos amžiaus poreikių“. Be to, garso įrašo turinys niekaip nesusijęs su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai trijų nepilnamečių šalių dukrų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, ar tinkamai nustatė vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką ir jo mokėtino išlaikymo vaikams dydį.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsižvelgiant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės aktus Nr.l03MS-149/2022, 103MS-169/2022, 103MS-163/2022 galima teigti, jog nepilnamečių vaikų interesų labui jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu.

16. Šių aktų atsakymuose į teismo klausimus, kokie yra A. L., F. L. ir P. L. emocinės būsenos ir psichinės būklės ypatumai tėvų skyrybų laikotarpiu bei šiuo metu, kokie yra vaikų tarpasmeninių santykių bei prisirišimo prie motinos, tėvo ypatumai, taip pat ar A. L., gim. (duomenys neskelbtini), F. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. L., gim. (duomenys neskelbtini), sugeba savarankiškai, kitų asmenų neįtakojamos, priimti sprendimus (apsispręsti), išreikšti savarankišką nuomonę nurodoma, kad paklausta tiek apie tėvų tarpusavio santykius ir jų gyvenimo skyrium priežastis, tiek apie jos nuomonę bylai svarbiais klausimais, A. L. tampa liūdna, verkia. A. L. dar nėra susitaikiusi su tėvų gyvenimo skyrium faktu ir turi vilčių, jog šeima dar gali gyventi kartu - tai yra didžiausias jos noras šiuo (ekspertizės atlikimo) metu. Apibendrinus vaikų-mamos ir vaikų-tėčio sąveikų stebėjimus, stebimi tinkami abiejų tėvų įgūdžiai, bendraujant su dukterimis ir užsiimant su jomis bendromis veiklomis. Taip pat stebimas saugus ir įvairiapusis santykis tarp seserų - viena su kita jos bendrauja drąsiai, laisvai ir spontaniškai, nebijo reikšti norų/nenorų ir demonstruoti skirtingų emocijų. Stebimas A. L. elgesys tiek su mama, tiek su tėčiu reikšmingai nesiskiria - su abiem ji yra atsipalaidavusi, geros nuotaikos, noriai įsitraukianti į bendras veiklas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog, tėvams konfliktuojant, santykis tarp seserų tampa emociniu ramsčiu - labiausiai A. L. ir atsipalaiduoja, kai kalba apie seseris, nes jų tarpusavio santykiai jai yra labiausiai aiškūs, geriausiai pažįstami ir atitinkantys jos amžiaus tarpsnio aktualijas. A. L. yra emociškai sunku reikšti savarankišką nuomonę dėl gyvenamosios savo vietos. Dėl iširusių tėvų santykių A. L. kaltina mamą, taip išreikšdama emocinį palaikymą tėčiui. Paauglė turi žinių apie tėvų tarpusavio santykių problemas, yra emociškai į juos įsitraukusi, nors tai visiškai neatitinka jos amžiaus poreikių. Abiejų tėvų įtraukiama į jų tarpusavio santykius (vaikų akivaizdoje tėtis kalba neigiamai apie mamą ir jos draugą, mama skundžiasi tėčio elgesiu, kuris jos netenkino, kai juodu dar gyveno kartu), A. L. taip pat juos lygina tarpusavyje, išgyvena lojalumo konfliktą (įtampą apie tai, jog ji turėtų rinktis pusę, ieškoti kaltų, palaikyti labiau nuskriaustą) ir jaučiasi atsakinga už tai, ką daro/ko nedaro suaugę šeimos nariai. Nors ekspertizės metu A. L. reiškia nuomonę apie tai, kur ji norėtų gyventi (jos žodžiais, ji labiau nori gyventi pas tėtį), tačiau, kol ji tą daro graudindamasi ir negalėdama atsiriboti nuo tėvų tarpusavio konfliktų, tol rekomenduojama jos neįtraukti į teisminį procesą ir sprendimus priimti už ją, įvertinus jos santykį su abiem tėvais atskirai. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, jog, nors A. L. mato, kad sesuo F. L. turi kitokią nuomonę dėl gyvenamosios savo vietos, ji vis tiek nori gyventi kartu su visomis seserimis. Kad ir kokį sprendimą dėl gyvenamosios vietos priimtų teismas, svarbu, kad su kartu negyvenančia šalimi paauglė galėtų bendrauti maksimaliai įmanomą laiką.

17. F. L. yra emociškai sunku reikšti savarankišką nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos. Nors, F. L. žodžiais, dėl skyrybų vieno kalto nebūna, tačiau, kalbėdama apie tėvų tarpusavio santykius, ji išreiškia daugiau palaikymo mamai - labiau su ja solidarizuojasi (ši dinamika atsiskleidžia ir jos šeimos piešinyje). Tačiau svarbiau yra atkreipti dėmesį į tai, kad F. L. turi ne jos amžiui aktualių žinių apie tėvų tarpusavio santykių problemas ir yra per daug emociškai į juos įsitraukusi. Abiejų tėvų įtraukiama į jų tarpusavio santykius (vaikų akivaizdoje tėtis kalba neigiamai apie mamą ir jos draugą, mama skundžiasi tėčio elgesiu, kuris jos netenkino, kai juodu dar gyveno kartu), F. L. taip pat juos lygina tarpusavyje, išgyvena lojalumo konfliktą (įtampą apie tai, jog ji turėtų rinktis pusę, ieškoti kaltų, palaikyti labiau nuskriaustą) ir jaučiasi atsakinga už tai, ką daro/ko nedaro suaugę šeimos nariai. Nors ekspertizės metu F. L. reiškia nuomonę apie tai, kur ji norėtų gyventi (jos žodžiais, nori gyventi su mama), tačiau argumentuodama savo pasirinkimą ji ypač akcentuoja poreikį nebūti išskirtai su seserimis, o jos paaiškinimuose atsispindi tėvų tarpusavio konfliktavimas ir dėl to kylantis nesaugumo jausmas. Tik paklausta, kas jai kelia didžiausią liūdesį, F. L. trumpam atsiriboja nuo tėvų pozicijų ir emocijų bei ima kalbėti apie tikruosius savo poreikius — nebūti įtraukta į tėvų konfliktus ir ramiai gyventi po jų skyrybų. Visa tai įvertinus matoma, kad, kol F. L. apie savo nuomonę kalbės graudindamasi ir negalėdama atsiriboti nuo tėvų tarpusavio konfliktų, tol rekomenduojama jos neįtraukti į teisminį procesą ir sprendimus priimti už ją, įvertinus jos santykį su abiem tėvais atskirai. Kad ir kokį sprendimą dėl gyvenamosios F. L. vietos priimtų teismas, svarbu, kad su kartu negyvenančia šalimi ji galėtų bendrauti maksimaliai įmanomą laiką.

18. P. L., atitinkamai jos amžiui, dar nesupranta nei tėvų skyrybų, nei teisminio proceso reikšmės, todėl į klausimus atsakinėja berdama tai, ką žino (iš tėvų, sesių, remiasi savo pačios įspūdžiais). Išbūti pokalbyje P. L. trukdo stebimi jos dėmesio išlaikymo sunkumai, kurie atsispindi ir jos kalboje: į klausimus ji dažniau atsako chaotiškai, dalies sakinių iš viso nepabaigia, nes yra lengvai išblaškoma pašalinių dirgiklių. P. L. būsenoje dominuoja teigiama nuotaika, o jos elgesyje - amžių atitinkantys interesai (smalsauja apie ją supančią aplinką, nori žaisti ir išgyventi kuo daugiau teigiamų emocijų). Apibendrinus vaikų-mamos ir vaikų-tėčio sąveikų stebėjimus, stebimi tinkami abiejų tėvų įgūdžiai bendraujant su dukterimis ir užsiimant su jomis bendromis veiklomis. Taip pat stebimas saugus ir įvairiapusis santykis tarp seserų - viena su kita jos bendrauja drąsiai, laisvai ir spontaniškai, nebijo reikšti norų/nenorų ir demonstruoti skirtingų emocijų. Stebimas P. L. elgesys tiek su mama, tiek su tėčiu reikšmingai nesiskiria - su abiem jais ji yra teigiamos nuotaikos, drąsi, spontaniška, emociškai išraiškinga, tačiau tuo pat metu nedėmesinga, nekantri, reikalaujanti išskirtinio dėmesio ir sąlygų. Ekspertizės metu P. L. reiškia prisirišimą prie abiejų savo tėvų ir seserų - su jais abiem ji nori praleisti po lygiai laiko ir nebūti atskirta nuo sesių. Atlikdama projekcines užduotis, ji taip pat neišskiria nė vieno iš tėvų, tačiau labiau atskleidžia jų vaidmenis savo kasdienybėje: mamą vaizduoja tą, kuri skaniai gamina valgyti, padeda su namų darbais ir veda pas gydytoją, o tėtį - suteikiantį pramogų, pralinksminantį. Visa tai įvertinus, rekomenduojama P. L. neįtraukti į teisminį procesą ir sprendimus priimti už ją, įvertinus jos santykį su abiem tėvais atskirai. Kad ir kokį sprendimą dėl gyvenamosios P. L. vietos priimtų teismas, svarbu, kad su kartu negyvenančia šalimi mergaitė galėtų bendrauti maksimaliai įmanomą laiką.

19. Esant tokiam ekspertų vertinimui bei atsižvelgiant į tai, kad apelianto kritika dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies yra pagrįsta tik apibendrintomis teismų praktikos išvadomis, kaip turi būti nagrinėjamos šios kategorijos bylos, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais remiantis šalių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, su kuria jos gyveno ir iki ginčo kilimo bei bylos nagrinėjimo metu. Svarbiausia aplinkybė yra visų vaikų gyvenimas kartu, nebuvimas duomenų, kad pas motiną yra nesaugi aplinka vaikams bei objektyvaus poreikio keisti nustovėjusią vaikų gyvenimo aplinką nebuvimas. Nors vyriausia šalių dukra A. L. labiau nori gyventi pas tėtį ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje abi šalys pripažino, jog pas tėtį po pamokų ji praleidžia daugiausiai laiko, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši mergaitė negali atsiriboti nuo tėvų tarpusavio konfliktų, įvertinus faktą, jog ji abiejų šalių yra įtraukiama į tėvų tarpusavio santykius (vaikų akivaizdoje tėtis kalba neigiamai apie mamą ir jos draugą, mama skundžiasi tėčio elgesiu, kuris jos netenkino, kai juodu dar gyveno kartu), A. L. taip pat juos lygina tarpusavyje, išgyvena lojalumo konfliktą (įtampą apie tai, jog ji turėtų rinktis pusę, ieškoti kaltų, palaikyti labiau nuskriaustą), todėl teismui rekomenduojama sprendimus priimti už ją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tik A. L. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiktų nei jos pačios, nei kitų vaikų interesų PK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

20. Remiantis nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neatitinka apelianto nurodytos, šios nutarties 10.6 punkte išdėstytos teismų praktikos.

21. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio, kuomet šalys ėmė gyventi atskirai, visos dukros po pamokų ateina pas jį, pavalgo, būna iki 15 val. arba iki 18 val. priklausomai nuo to, ar po to vyksta į būrelio ar sporto užsiėmus, varžybas; su juo dukros praleidžia visus savaitgalius (vyksta į įvairias vietas - parkus, prie piliakalnių ir pan.) ir visas vasaros atostogas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog daugiausiai pas atsakovą po pamokų bei savaitgaliais būna vyriausia dukra. Vidurinioji dukra po pamokų pas tėvą nueina (jis gyvena arčiau mokyklos, nei ieškovė), tačiau pamokas ruošia namuose ir nei vienos nakties nėra likusi nakvoti pas tėvą. Jauniausia dukra pas tėvą nueina ne kasdien, o visais kasdieniais vaikų poreikiais (rūpinimasis mokymosi reikalais, sveikatos priežiūra, būreliais, sporto varžybomis (pvz., aprangos suruošimas) rūpinasi ieškovė.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis patvirtina abiejų tėvų pripažįstamą faktą, jog ginčo nagrinėjimo metu, bendradarbiaudami su vaiko teisių apsaugos institucijomis bei tarpusavyje, jie patvirtino suvokimą kooperuotis tam, kad būtų užtikrinti geriausi vaikų interesai, ir to laikosi, tačiau tai nesuponuoja pagrindo nei patenkinti atsakovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, nei išvados, kad geriausius vaikų interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas pas abu tėvus atitinkamais laiko intervalais (po savaitę, mėnesį ar kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti nuo vaikų gimimo nusistovėjusią gyvenamąją vietą su motina.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

23. Apeliacinio proceso metu šalys faktiškai susitarė, kad, atsižvelgiant į jų nurodytą vaikų bendravimo su tėvu pobūdį, faktiškai nėra reikalingas nustatytas bendravimo tvarkos reglamentavimas savaitgaliais, kuomet, kaip ir kitomis savaitės dienomis, dukros su tėvu bendrauja tiek, kiek pačios nori, taip pat ir atostogų metu – šalių sutarimu visas vaikų bendravimas su tėvu nurodytu metu modeliuojamas atsižvelgiant į pačių dukrų pageidavimą.

24. Ieškovė neprieštarauja bendravimo tvarkos dalies, kuria atsakovas įpareigotas be raštiško ieškovės sutikimo vaikų neišsivežti už Lietuvos Respublikos ribų, koregavimui. Ji tik pageidauja, kad atsakovas per protingą terminą, pakankamą tam, kad vaikams ji galėtų paduoti išvykimui reikalingus asmens dokumentus, jai praneštų apie keliones į užsienį.

25. Remiantis šalių tarpusavio sutarimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pakeistina, išskyrus dalį dėl bendravimo švenčių metu (ieškovė to pageidauja, o apeliantas šios dalies neginčija ir ieškovės pageidavimui neprieštarauja).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio

26. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

27. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

28. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

31. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur arba maždaug 550 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2023 m. sausio 1 d. 840 Eur arba maždaug 633 Eur.

32. Ieškovė nurodo, kad kiekvienos dukters poreikių patenkinimui yra reikalinga 400 Eur suma, kurią sudaro 110 Eur išlaidos maistui, 20 Eur higienos ir skalbimo priemonėms, 60 Eur komunalinėms išlaidoms, 40 Eur rūbams ir avalynei, 25 Eur lavinimosi priemonėms, 25 Eur transporto išlaidoms, 60 Eur vaiko atostogoms ir laisvalaikiui, 30 Eur vitaminams, vaistams ir gydymo išlaidoms, 30 Eur neplanuotoms išlaidoms. Taigi ieškovė nurodė išlaidas, kurios yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga, kurių, vadovaujantis Nutarties 31 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė neturėjo pareigos pagrįsti. Dėl to teisėjų kolegija ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 200 Eur dydžio išlaikymo dydis kas mėnesį kiekvienam vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia jo interesų.

33. Iš esmės atsakovas ir neginčija tokių poreikių sumos (priešingai, priešieškiniu sutiko su ieškovės nurodytais vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur suma), nenurodo, kad neturi galimybės mokėti tokio dydžio išlaikymo, tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš poreikių sumos nepagrįstai neminusavo valstybės mokamos vaiko išmokos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovo argumentu.

34. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti suma yra mažesnė nei pusė MMA dydžio, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad skaičiuodama vaikų poreikius ji įvertino iš valstybės gaunamas vaikų išmokas, atsakovas neginčijo aplinkybių, kad jis neturi galimybių savo dukterų patenkinimui mokėti po 200 Eur per mėnesį kiekvienai (atsakovas, turėdamas pareigą pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius savo turtinę padėtį, tokių duomenų teismui neteikė), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalių nepilnamečių dukterų poreikių patenkinimui reikalinga 400 Eur suma, pagrįstai iš šios sumos neminusavo valstybės mokamos vaiko išmokos dalies.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pagal tarp šalių nusistovėjusią atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką jos nemažai laiko praleidžia su atsakovu, taip pat nesudaro pagrindo sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki jo pageidautino 145 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai. Atsakovas nepagrindė, jog realiai visų trijų dukrų praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas ir abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaikų poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, priešingai – ieškovė paneigė, kad visos dukterys kiekvieną darbo dieną po pamokų ar kiekvieną savaitgalį būna pas atsakovą. Pažymėtina, jog vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Byloje nėra duomenų, kiek konkrečiai atsakovas prisidėjo prie dukterų poreikių tenkinimo, vien tik jo nurodytos dukterų maitinimo išlaidos ir retkarčiais nuperkami kai kurie daiktai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis kasdien patiria didelių išlaidų savo vaikų poreikiams patenkinti. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

36. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui priteistai 200 Eur sumai. Dėl to apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

37. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusistovėjusi bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka yra kitokia, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ir nėra jokio pagrindo realiai egzistuojančią tvarką keisti, ji koreguotina atsižvelgiant į abiejų šalių sutartas aplinkybes, atitinkančias geriausius jų nepilnamečių dukrų interesus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Įvertinus aplinkybę, jog nežymi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama abiejų šalių sutarimu, atsižvelgiant į jų nepilnamečių dukterų geriausius interesus, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų nekeistinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

40. Apeliacinio proceso metu apeliantas sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 570 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė patyrė 1000 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

41. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 16,67 procentais: 1) reikalavimas dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu (atmestas); 2) reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo (laikytina, kad šalims susitarus šis reikalavimas patenkintas 50 procentų); 3) reikalavimas dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo dydžio (atmestas). Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 120,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 833,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Atlikus tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą dėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (833,3 Eur – 120,02 Eur = 713,28 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 713,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, ją išdėstant taip:

Atsakovas G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja bendru šalių sutarimu, tačiau visada atsižvelgdamas į kiekvienos iš dukrų nuomonę.

Šv. Kalėdų ir Šv.Velykų antrą dieną, Naujųjų metų dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) G. Š. nedalyvaujant dukrų motinai bendrauja su dukromis, tėvui paimant iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos numatytos dienos 09.30 val. ir grąžinant į su motina suderintą vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.30 val. Dukrų paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu;

Apie išvykimą su dukromis (visomis ar kuriomis nors iš jų) iš Lietuvos Respublikos atsakovas G. Š. iš anksto per protingą terminą, pakankamą tam, kad ieškovė L. L. galėtų dukroms duoti jų asmens dokumentus, privalo pranešti ieškovei L. L..

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 713,28 Eur (septynis šimtus trylika Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėAnita SereikienėEdita Šliumpienė