Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

2021 m. lapkričio 16 d. apie 14 val. 35 min., Šilalės m. Tauragės g. nereguliuojamojoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 158 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, sukdamas sankryžoje į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, tai yra motociklui „Honda CBR 125R“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. V. G., ir su juo susidūrė, taip padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo motociklo „Honda CBR 125R“ vairuotoją D. V. G., padarydamas nukentėjusiajam D. V. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. dienos metu, apie 14 val. Šilalės mieste važiuodamas pagrindine Tauragės gatve, sukdamasis į S. Biržiškio gatvę, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį. Jį praleidęs ir įsitikinęs, kad daugiau transporto priemonių nėra, sukosi į kairę. Pasukęs į kairę ir baigdamas manevrą, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Po smūgio iškart sustojo, išlipo, padėjo nukentėjusiajam, kuris buvo atsitūpęs, atsistoti, įkėlė jį į savo automobilį ir paklausė ar jam viskas gerai, kur skauda. Pakėlė D. V. G. megztinį, pažiūrėjo ar nesužeistas. Nukentėjusysis neatrodė sužeistas – nekraujavo. Tik lūpa buvo prakirsta, ji kraujavo. Visko gerai nepamena, bet prisimena, jog nukentėjusysis sąmonės nebuvo praradęs, tik jautė skausmus – sakė daug kartų, kad jam labai skauda, šaukė „skauda skauda“, buvo susiėmęs už klubų. Tada paskambino telefonu numeriu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš pradžių atvažiavo policija, po to greitoji medicinos pagalba. Jis padėjo nukentėjusįjį iškelti iš automobilio. Mano, kad nuo susidūrimo iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo praėjo apie 10-15 minučių. Buvo priėjęs ir taksi vairuotojas, kurį kaltinamasis iš matymo pažįsta, tačiau jis visiškai niekuo nepadėjo – tik daug kalbėjo ir aiškino. Iki atvyko greitoji, jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju, ketino ir pats jį nuvežti į ligoninę, tačiau automobilis buvo apgadintas. Taip pat dar patraukė motociklą, kuris gulėjo kelio viduryje ir buvo užvestas. Motociklas trukdė eismui, kuris šioje gatvėje yra intensyvus, todėl jį ir patraukė. Apie tai, kad įvykus eismo įvykiui negalima nieko judinti, jis nepagalvojo – toks įvykis jo gyvenime nutiko pirmą kartą, todėl nežinojo kaip privaloma elgtis tokioje situacijoje. Nepamena kuriuo metu surinko automobilio ir motociklo duženas nuo kelio. Pasak kaltinamojo, eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės – jis nepastebėjo priešais atvažiuojančio nukentėjusiojo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Atsiprašė ir nukentėjusiojo tėvo, ir paties nukentėjusiojo per jo tėvą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kreipėsi į nukentėjusįjį ir jo atsiprašė dėl to, kas nutiko. Nurodė, kad su nukentėjusiojo tėvu kalbėjosi keletą kartų (ir telefonu, ir susitikus), vieną kartą pokalbyje dalyvavo ir kaltinamojo sutuoktinė, ir siūlė savo pagalbą – tiek moralinę, tiek materialinę, tačiau pagalba nebuvo priimta. Jis klausė nukentėjusiojo tėvo kiek ir kuo galėtų prisidėti, tačiau D. V. G. tėvas sakė, kad kol kas nereikia. Pokalbio metu jam nukentėjusiojo tėvas nurodė, kad nepyksta. Mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas ir turi būti patenkintas. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai sutuoktinei. Paaiškino, kad jo santykiai su žmona yra labai geri ir neabejoja, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Taip pat nurodė, kad į teismo depozitinę sąskaitą yra pervedęs 400 Eur sumą, kuri skirta iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tiesiogiai nukentėjusiajam pinigų nepervedė, nes keletą kartų buvo klausęs S. G. kaip jis galėtų prisidėti, tačiau jam buvo atsakyta, kad kol kas nereikia. Taip pat nurodė, kad jis savo iniciatyva pateikė į bylą vaizdo įrašą, taip pat draudimo bendrovei pranešė apie eismo įvykį.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305-2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad G. K.padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus baustas tik vieną kartą 2021 metais ir jis šis pažeidimas nebuvo šiurkštus, todėl teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamajam yra būdingas itin piktybiškas ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skirti neprašė ir prokuroras.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį G. K. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur), įmoką sumokant per 6 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl civilinio ieškinio

Kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas, šiuo atveju – nukentėjusysis.

Taigi remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, įvertinus, kad nukentėjusiojo reikalaujamas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos, konstatuotina, kad šiuo atveju tinkamu civiliniu atsakovu laikytinas ADB „Gjensidige“.

Dėl turtinės žalos

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. pripažinus, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas – iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ D. V. G. priteistinas 66 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Teismas, vertindamas civilinio atsakovės argumentus, jog svarstant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, t. y., kad šiuo atveju priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atvejais, pažymi, jog nusikaltimas, kurį padarė kaltinamasis, gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, o esant tyčinei kaltės formai, tokia veika jau būtų kvalifikuojama kaip kitas nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020). Taigi kaltinamojo kaltės forma šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nors civilinis atsakovas taip pat nurodo, jog šiuo atveju taip pat turi būti įvertinta ir nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis, tačiau būtina pažymėti, kad šis kriterijus nagrinėjamu atveju nelaikytinas turinčiu esminę ar svarbią reikšmę vertinant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaip jau minėta, prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui) padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, yra draudikas. Taigi šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo turtinė padėtis nėra reikšminga sprendžiant dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Taip pat kritiškai vertintinas ir civilinio atsakovo argumentas, jog nustatant ir išmokant nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą (15 000 Eur) buvo atsižvelgta į Rekomendacijas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju, nuspręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio trečiajam asmeniui sužalojus sveikatą draudžiamojo eismo įvykio metu, draudikas neturtinės žalos atlyginimo dydį apskaičiavo pagal 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas. Teismas pastebi, jog minėtas teisės aktas, kuriuo draudikas vadovavosi nuspręsdamas dėl nukentėjusiajam išmokėtino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi nagrinėjamu atveju šios Rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis nuspręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Tačiau teismas sutinka su draudiko argumentu, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau taip pat pastebėtina, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017; 2K-70-458/2020; 2K-41-303/2020; 2K-190-303/2022; 2K-104-697/2023). Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-61-696/2016, mažamečiui vaikui, kuris eismo įvykio metu buvo tik 2 mėnesių amžiaus, iš esmės buvo pažeistos smegenys, sutriko jo vystymosi raida, jis nustojo reaguoti adekvačiai į aplinką, kitaip tariant jo pažintinės ir juslinės organų ir smegenų funkcijos buvo iš esmės pažeistos neatstatomai (patyrė sunkią galvos traumą, jam diagnozuotas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės smilkininės skilties srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų pabrinkimas, šokas, kraujo užkrėtimas, nustatytos epidūrinė ir subdurinė hematomos, sepsis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino 18 459,22 Eur suma. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, eismo įvykio metu buvo sužalota 10 metų mergaitė. Dėl daugybinių, įskaitant gaivos smegenų traumą, kraujo išsiliejimą po kietuoju gaivos smegenų dangalu ir kt., patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo komos būsenoje ir nebuvo aišku, ar ji išgyvens, o jei išgyvens, – ar ji bus bent iš dalies savarankiška, t. y. ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada; vėliau jai buvo konstatuotas visiškas neįgalumas; taip pat fiziniai liekamieji reiškiniai – veido asimetrija, šlubavimas (nukentėjusiosios sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur suma. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-104-697/2023 nukentėjusiajam, kuriam eismo įvykio metu buvo padaryti itin rimti sužalojimai – stuburo krūtininės dalies keturių slankstelių kūnų lūžiai, šonkaulio lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, dėl kurių sutriko jo vaikščiojimo, dubens organų funkcijos, ilgą laiką buvo įvestas šlapimo pūslės kateteris, jam buvo taikoma ilgalaikė reabilitacija, po kurios išliko apsunkintos judėjimo galimybės, šalinimo funkcijų kontrolė, priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 nukentėjusiam, kuriam eismo įvykio metu buvo sunkiai ir nepataisomai sutrikdyta sveikata: jis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti, byloje nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, jo gyvenimas, palyginti su buvusiu prieš įvykį, pasikeitė iš esmės, priteista 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taigi tokie sprendimai rodo tai, jog, viena vertus, didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikes pasekmes sukeliantiems sveikatos sužalojimams. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis patirtos neturtinės žalos dydį įvertina 50 000 Eur suma. Civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu buvo nurodyta, kad į įvykio vietą atvykus greitosios medicinos (toliau – GMP) brigadai, nukentėjusysis dėl eismo įvykio jautė maksimalų įmanomą pagal skalę skausmą (įvardintas skausmo skalėje 5). Remiantis nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais, iki į įvykio vietą atvykstant GMP ekipažui, D. V. G. raitėsi ant žemės ir šaukė iš skausmo. Pristačius jį į ligoninę, jis buvo operuotas skubos tvarka; 2021 m. lapkričio 16 d. atlikta kapšelio revizija, jos metu rasta kairiosios sėklidės totalinė (visa apimanti) hematoma ir nekrozė. Operacijos metu konstatavus, kad kairioji sėklidė eismo įvykio yra visiškai sutraiškyta (t. y. konstatuota totalinė hematoma ir net mirę audiniai (nekrozė)) buvo atliktas šios kairiosios sėklidės pašalinimas. Revizuojant dešinę pusę, dešinė sėklidė rasta su daugybinėmis kraujosruvomis, atlikta sėklidės dekompresija (padidėjusio kraujospūdžio mažinimas). Beveik po 5 mėnesių po eismo įvykio, t. y. 2022 m. balandžio 8 d. buvo atlikta implanto operacija, dėl kurios D. V. G. dar 10 dienų, t. y. iki 2022 m. balandžio 18 d. sunkiai vaikščiojo, dėl ko buvo namuose ir nelankė mokyklos. Dėl galimos visiško nevaisingumo grėsmės nukentėjusiajam buvo atlikti du spermos tyrimai, kurių metu konstatuotos tai patvirtinančios diagnozės, t. y. Oligoasthenozoospermia, o pakartotino tyrimo metu ši diagnozė visiškai pasitvirtino, t. y. konstatuota Astenoteratospermia. Prie pastabų nurodoma, kad sperma neskystėjanti (naudotas chimotripsinas)). T. y. spermos diagnozė, kuri konstatuojama nevaisingose, negalinčiose turėti vaikų šeimose. Taigi, nukentėjusiojo atstovės teigimu, bet kuriuo atveju, iš konstatuotų diagnozių tampa akivaizdu, jog dėl patirto eismo įvykio įvykusių pakitimų, turinčių tiesioginės įtakos gaminamos spermos kokybei V. D. G. prarado galimybę apvaisinti natūraliu būdu. Nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė pažymėjo, jog draudimo bendrovei šio tyrimo duomenys nebuvo pateikti, draudimo bendrovė taip pat neturėjo duomenų apie D. V. G. atliktą implanto operaciją – draudimo bendrovė išmokėjo ir vertino neturtinę žalą išimtinai vadovaujantis specialisto išvadoje užfiksuotu vieninteliu sveikatos sutrikdymo masto kriterijumi, t. y., kad dėl vienos sėklidės pašalinimo V. D. G. neteko 40 proc. bendro darbingumo (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 49.1 punktas), kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą bei dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę. Pažymėta, kad tai įvyko jam būnant jauno amžiaus, t. y. D. V. G. dar neturėjo realios galimybės apsispręsti dėl šeimos planavimo, tačiau kilus šioms pasekmėms – jo apsisprendimas nebepriklauso nuo jo valios, o jam dėl G. K. neatsargių veiksmų, lieka tik galimybė susitaikyti su kilusiomis pasekmėmis, kas jaunuoliui šiuo atveju yra labai sudėtinga bei skausminga ir kelia daug sunkių išgyvenimų tiek dėl nežinomybės asmeniniame gyvenime, tiek ir visuomeniniame gyvenime. D. V. G. prarado realią galimybę patirti džiugių akimirkų. Atlikus pirmą spermos tyrimą ir sužinojus tyrimo rezultatus, D. V. G. tokiems tyrimo rezultatams nebuvo psichologiškai pasiruošęs. Tyrimo rezultatai jį šokiravo. Be to, D. V. G. buvo informuotas, kad šiems rezultatams užtvirtinti praėjus atitinkamam laiko tarpui, bus reikalinga atlikti pakartotinį tyrimą. D. V. G. šis laukimo ir nežinomybės laikotarpis ypatingai buvo sunkus emociškai, dėl ko patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir kilo psichologinės problemos, tapo uždaras tiek šeimoje, tiek ir bendravime su savo vienmečiais. Visuomeninis gyvenimas nebeteikė tiek džiaugsmo, kiek iki informacijos apie tyrimo rezultatus sužinojimo. Aktyvų socialinį gyvenimą gyvenęs nukentėjusysis dabar patiria socialinę izoliaciją. Dėl kilusios psichologinės įtampos D. V. G. lankėsi pas psichologą – kreipėsi pagalbos į UAB „Andoka“. D. V. G., 2022 m. liepos mėnesį sužinojęs pakartotinius spermos tyrimo rezultatus, patyrė emocinį sukrėtimą, psichologinę įtampą, nerimą dėl ateities, atsirado problemų bendraujant. Nukentėjusiojo atstovės teigimu, žala kasdien patiriama ir dėl nuolatinių besitęsiančių dvasinių išgyvenimų dėl savo sveikatos būklės, gydymo reikalingumo ateityje, ir dėl implanto keitimo operacijos ateityje.

Iš specialisto išvados Nr. G61/2022(03) matyti, kad remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 49.1 punktu, D. V. G. sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 49.1 punktu, dėl vienos sėklidės pašalinimo, D. V. G. netenka 40 proc. bendro darbingumo. Išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje D. V. G. konstatuota poodinė kraujosruva tarpvietės srityje, pilvo sienos sumušimas, totalinė hematoma ir nekrozė kairėje sėklidėje, dauginės kraujosruvos dešinės sėklidės srityje. Kitokių kokių tai išorinių mechaninių sužalojimų tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nenustatyta (1 t. b. l. 123-124).

2022 m. gruodžio 6 d. teismui pateiktas ekspertizės aktas Nr. EG 1159/2022 (03). Minėtame ekspertizės akte padarytos šios išvados: 1) Įvertinus byloje pateiktus medicininių dokumentų duomenis, galima teigti, kad D. V. G. neprarado galimybės apvaisinti moteriškos lyties atstovių. Nustatyta oligoasthenozoospermia galėjo būti įtakota anksčiau diagnozuotų nesveikatos būklių, t. y. lėtinio prostatito (nustatyto 2020 m. gegužės 11 d.); 2) Nustatyta nesveikatos būklė – oligoasthenozoospermia nesusijusi su nagrinėjamo eismo įvykio metu patirta trauma; 3) Atsakyta pirminės išvados 3-ame punkte ; 4) Atsakyta pirminės išvados 3-ame punkte; 5) Spermogramoje nurodyta, kad bendras judrių spermatozoidų kiekis yra didesnis už normą. Spermijų kiekis ejakuliate beveik dvigubai didesnis nei normoje. Suskystėjimo prailgintas laikas susijęs su nesveikatos būkle, nustatyta iki nagrinėjamo eismo įvykio. Tai reiškia, kad D.V. G. yra vaisingas; 6) Atsakyta ekspertizės išvados l-ame ir 2-ame punktuose; 7) Teismo medicininiu požiūriu D.V. G. gali apvaisinti sveiką moteriškos lyties atstovę. Vaiko išnešiojimas ir jo pagimdymas priklauso nuo moters, kuri pastos nuo D.V. G., sveikatos būklės ir kitų priežasčių

2023 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo atstovė pateikė prašymą prie bylos pridėti konsultacinę išvadą. Iš konsultacinės specialisto išvados Nr. 0002/23 matyti, kad teismo medicinos gydytojas P. P. atliko tyrimą, kurio metu jam buvo užduoti šie klausimai: 1) Ar 2020 m. gegužės 11 d. D. V. G. nustatytas lėtinis prostatitas turėjo įtakos oligoasthenozoospermijai (vaisingumui)?; 2) Kas atsakingas už spermos gamybą? 3) Ar šis sveikatos sutrikdymas yra tiesiogiai susijęs su 2021 m. lapkričio 16 d. patirtu eismo įvykiu? Jeigu taip, tai ar šie pakitimai yra nulemti išskirtinai avarijos sukeltų sužalojimų? 4) Ar dėl patirtų sužalojimų D. V. G. tapo nevaisingu? 5) Kokio sveikatos sutrikdymo masto, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, laikytini šie pakitimai? 6) Kokį bendrą darbingumo praradimo laipsnį jie atitinka? Koks tokiu atveju būtų bendras nukentėjusiojo bendras darbingumo praradimo laipsnis? Specialistas, ištyręs jam pateiktus duomenis, padarė šias išvadas: 1) 2020 m. gegužės 11 d. D. V. G. nustatytas lėtinis prostatitas neturėjo įtakos oligoasthenozoospermijai (vaisingumui), nes kaip nurodo literatūra, spermatozoidų skaičiaus sumažėjimas bei jų judrumo sumažėjimas yra oligoasthenozoospermija, kurios priežastimi yra sėklidžių trauma, kas konkrečiu atveju ir buvo nustatyta, o prostatos ligos tam įtakos neturi, bei išgydžius lėtinį prostatitą ir nepasireiškia prostatos funkcijos sutrikimai. Spermatozoidai yra gaminami sėklidėse, o ne prostatoje; 2) Priešinė liauka (prostata), sėklinių pūslelių liaukos, sėklatakio ampulė, bulbouretralinės liaukos išskiria sekretą, kuris kartu su sėklidžių pagamintais spermatozoidais sudaro sėklą (ejakuliatą); 3) Oligoasthenozoospermija – sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia spermatozoidų (gaminamų sėklidėse) skaičiaus sumažėjimu bei jų judrumo sumažėjimas. Šio susirgimo priežastimi būna sėklidžių trauma, kas buvo nustatyta konkrečiu atveju ir todėl tai yra tiesiogiai susijęs su 2021 m. lapkričio 16 d. patirtu eismo įvykiu; 4) Oligoasthenozoospermija yra pagrindinė vyrų nevaisingumo priežastis, kai pasikeičia du sėkliniai parametrai: spermatozoidų skaičius ir spermatozoidų judrumas; 5) Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, 6.4. punktu: vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti yra priskiriamas sunkiam sveikatos sutrikdymui; 6) Pašalinta sėklidė atitinka 40 proc. pastovaus bendrojo nedarbingumo netekimo, ir vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, 6.11. punktu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018) jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Pažymėta, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017). Teismams grindžiant savo sprendimus specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo.

Nustačius esminius ekspertizės akto Nr. EG 1159/2022 (03) ir konsultacinės specialisto išvados Nr. 0002/23 neatitikimus, teismas nutarė atlikti eksperto, surašiusio ekspertizės aktą Nr. EG 1159/2022 (03), apklausą. Teismas pažymi, kad įvykdžius ekspertizę atlikusio eksperto R. P. apklausą teisme, nebuvo pašalinti prieštaravimai, nustatyti ekspertizės akte Nr. EG 1159/2022 (03) ir konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0002/23. Taip pat nustatyta, kad ekspertizės akte Nr. EG 1159/2022 (03) tiriamojoje dalyje nėra nurodyti tiriamųjų objektų apžiūros rezultatai, nėra nurodyti atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės, taip pat nėra nurodyti gauti rezultatai ir jų vertinimas (BPK 88 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnis). Ekspertas R. P. nurodė, kad tokio pobūdžio ekspertizę atliko pirmą kartą ir dėl gautos įvertinti medžiagos jis konsultavosi su kolegomis, tačiau jų reikalavimu, ekspertizės akte šie specialistai nėra nurodyti. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. P. atsisakė nurodyti jį konsultavusius asmenis. Taip pat pažymėtina, kad posėdžio metu R. P. nurodė, kad iš esveikata.lt gavo duomenis apie D. V. G. persirgtą lėtinį prostatitą, tačiau nurodė išsamiau dėl šios nustatytos diagnozės nesiaiškinęs, t. y. nurodė, jog jam nėra žinoma nei kiek laiko truko gydymas, nei kokie vaistai buvo skirti, nei buvo kokie atlikti tyrimai ir pan. Taigi šios nustatytos aplinkybės sukėlė pagrįstų abejonių dėl pateikto ekspertizės akto Nr. EG 1159/2022 (03) išvadų patikimumo. Tačiau abejonių dėl nustatytos D. V. G. sveikatos būklės teismui kėlė ir pateikta konsultacinė specialisto išvada Nr. 0002/23. Šios išvados prieštaringumas pasireiškia tuo, kad joje nurodyta, jog Oligoasthenozoospermija – sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia spermatozoidų (gaminamų sėklidėse) skaičiaus sumažėjimu bei jų judrumo sumažėjimas ir konstatuota, kad šio susirgimo priežastimi būna sėklidžių trauma, kas buvo nustatyta konkrečiu atveju ir todėl tai yra tiesiogiai susijęs su 2021 m. lapkričio 16 d. patirtu eismo įvykiu. Tačiau kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė ekspertas R. P., byloje esantys medicininiai tyrimai patvirtina, kad D. V. G. spermatozoidų kiekis ir judrumas nėra sumažėjęs. Todėl siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje, teismas nutarė skirti komisijinę sveikatos būklės nustatymo ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams, pasitelkiant reikalingus srities specialistus, pvz. gydytoją urologą, gydytoją – vaisingumo specialistą ir/ ar kitus atitinkamos medicininės srities ekspertizei atlikti reikalingus gydytojus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvados Nr. PEKG 45/2023 (01) matyti, kad Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K., VšĮ VUL Santaros klinikos Urologijos centro, Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas A. Č. ir Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., atliko tyrimą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartyje suformuluotus klausimus ir padarė šias išvadas: 1. Remiantis byloje esančiais D. V. G. spermos tyrimo rezultatais (atlikti 2022 m. gegužės 9 d. bei 2022 m. liepos 10 d.) negalima kategoriškai teigti, kad jis parado galimybę apvaisinti natūraliu būdu, kadangi jam nėra diagnozuotas vaisingumo netekimas. Pažymėtina, kad oligoastenozoospermijos diagnozė nėra tapati nevaisingumo diagnozei. 2. Atsakyti į šį klausiamą nėra galimybės, kadangi nėra pateikta palyginimui spermos tyrimų, atliktų iki nagrinėjamo eismo įvykio. Be to, tiriamajam prieš nagrinėjamą eismo įvykį (2020 m. gegužės 11 d. bei 2021 m. vasario 2 d.) urologo buvo diagnozuotas lėtinis prostatitas. 3. D. V. G. nėra diagnozuotas visiškas vaisingumo netekimas dėl traumos, todėl pakitimai spermos tyrimuose sveikatos sutrikdymo masto nevertinami. 4. D. V. G. po 2021 m. lapkričio 16 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko vienos sėklidės, t. y. prarado 40 procentų bendro darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Taisyklių punktas 6.11 kartu su punktu 49.1). 5 Pagal aukščiau minėtus spermos tyrimų rezultatus negalima teigti, kad D. V. G. yra visiškai nevaisingas (paaiškinimai apibendrinimo dalyje). 6. Negalima kategoriškai teigti, kad pakitimai spermos tyrimuose yra nulemti išskirtinai avarijos sukeltų sužalojimų, kadangi nėra palyginimui spermos tyrimų iki eismo įvykio. 7. Remiantis epidemiologiniais tyrimais apie 80 procentų porų per metus geba susilaukti palikuonių bei per antruosius metus palikuonių susilaukia dar 10 procentų porų. Konkrečiu atveju apskaičiuoti tiriamojo tikimybę susilaukti vaikų poroje nėra galimybės dėl daugybės įtakojančių faktorių (4 t., b. l. 16-23).

Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir jo atstovės nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė didelius tiek fizinius skausmus, tiek dvasinius išgyvenimus. Tai patvirtina ir byloje esantys medicininiai duomenys, ir pateikti įrodymai apie kreipimąsi dėl psichologo pagalbos suteikimo, ir liudytojo S. G., ir kaltinamojo G. K. parodymai, ir ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė, ir komisijinės ekspertizės išvados (įvertinus anksčiau nuosprendyje minėtas aplinkybes, susijusias su ekspertizės akto Nr. EG 1159/2022 (03) ir konsultacinės specialisto išvados Nr. 0002/23 neatitikimais/prieštaravimais/neišsamumu, teismas minėtais įrodymais nesiremia).

Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis, eismo įvykio metu patirtas skausmas buvo didžiausias skausmas, patirtas gyvenime. D. V. G. pažymėjo, kad jis net akimirkai nuo skausmo buvo praradęs sąmonę. Iki atvykstant medikams, jis buvo pasodintas ant kaltinamojo automobilio galinės sėdynės, tačiau negalėjo sėdėti, raitėsi iš skausmo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai ir suteikus pirmąją pagalbą, skausmo lygis nesumažėjo. Net ir atvykus į ligoninę, ne iš karto buvo nustatyta skausmo priežastis. Tik jam pačiam vėliau pastebėjus ištinusias sėklides, medikai priėmė sprendimą atlikti skubią operaciją. Ligoninėje D. V. G. buvo operuotas skubos tvarka, buvo atliktas kairės sėklidės pašalinimas. Po operacijos D. V. G. buvo savaitę laiko ligoninėje, tris savaites gydėsi namuose ir visą tą laiką vaikščioti negalėjo, nes sėklidės skaudėjo, buvo ištinusios, kėlė nepatogumus, sunkumus. Nukentėjusiajam nepavyko medikų nustatytu terminu pradėti lankyti mokyklos, kadangi dėl jaučiamų skausmų ir sėklidžių tinimo jis negalėjo judėti. Dėl patirtų sužalojimų jam ilgą laiką buvo suteiktas atleidimas nuo fizinio lavinimo pamokų, nors, kaip teigia nukentėjusysis, jis anksčiau buvo aktyvus, dalyvavo sporto renginiuose. D. V. G. nurodė, jog jautė savo nepilnavertiškumą, bendraamžių reakciją, kad jie žino apie jo patirtą nelaimę, pergyveno dėl to. Vėliau jam buvo atlikta pakartotinė operacija, kurios metu įdėtas sėklidės implantas. Po šios operacijos jis dar 10 dienų nevaikščiojo ir nelankė mokyklos, jautė skausmus. Nuo pirmosios iki antrosios operacijos praėjo 5 mėnesiai, tai yra, visą šį laikotarpį nukentėjusysis jautė stiprius neigiamus išgyvenimus ir baimę dėl laukiančios operacijos bei jos pasekmių. Dėl patiriamų neigiamų dvasinių išgyvenimų jis kreipėsi dėl psichologinės pagalbos suteikimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo tėvas S. G. paaiškino matęs sūnaus patiriamą nepakeliamą skausmą, tačiau negalėjęs jam padėti, kadangi sūnus, prieš įvykį buvęs atviras ir bendraujantis, visiškai užsisklendė savyje ir buvo labai prislėgtas. Ypatingą nerimą ir baimę nukentėjusiam kelia baimė dėl ateities – ar jis galės natūraliu būdu susilaukti vaikų, kaip į jo sveikatos sutrikimą (pašalintą sėklidę) reaguos jo būsima partnerė ir pan.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadoje Nr. PEKG 45/2023 (01) nurodyta, kad iš pateiktų dviejų spermos tyrimų rezultatų, atliktų po vienos sėklidės pašalinimo traumos pasėkoje, galima konstatuoti, kad abiejų spermogramų rezultatai turi nedidelio laipsnio nukreipimų nuo normos. Tačiau tai nerodo, kad tiriamasis yra visiškai nevaisingas, kadangi paskutinėje (2022 m. liepos 19 d.) spermatogramoje spermatozoidų koncentracija viršija normos ribas keturis kartus. Taip pat bendras spermatozoidų judrumas yra normos ribose. Minėtos išvados 1 punkte konstatuota, kad remiantis byloje esančiais D.V. G. spermos tyrimo rezultatais (atlikti 2022 m. gegužės 9 d. bei 2022 m. liepos 10 d.) negalima kategoriškai teigti, kad jis parado galimybę apvaisinti natūraliu būdu, kadangi jam nėra diagnozuotas vaisingumo netekimas. Minėtoje išvadoje pažymėta, kad oligoastenozoospermijos diagnozė nėra tapati nevaisingumo diagnozei. Tai yra, specialistai, atlikę komisijinę ekspertizę, nurodė, kad šiuo atveju nėra galima kategoriška išvada, jog dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų D. V. G. tapo visiškai nevaisingas.

Taigi šiuo atveju nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryti sveikatos sutrikdymai visiškai eliminavo nukentėjusiojo galimybes apvaisinti natūraliu būdu. Todėl šios teismo paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo reikalavimas pripažinti, jog jam padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertintina 50 000 Eur dydžio suma nėra pagrįstas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pašalinta sėklidė), į gydymo trukmę, atliktas operacijas, į išgyventas ir besitęsiančias neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus, į tai, kad komisijinės ekspertizės metu padaryta išvada, jog negalima kategoriškai teigti, kad jis parado galimybę apvaisinti natūraliu būdu, kadangi jam nėra diagnozuotas vaisingumo netekimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog eismo įvykio metu nėra pakenkta D. V. G. vaisingumui, t. y. nėra padaryta kategoriška išvada, jog D. V. G. vaisingumas nėra sumažėjęs / nėra pakenkta vaisingumui ar jis yra visiškai vaisingas, nusprendžia, jog nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti vertinamas 30 000 Eur suma. Teismo nuomone, šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo patirto sužalojimo pobūdį – sėklidės pašalinimas sukėlė ir, kaip teigia nukentėjusysis, kels ateityje didelius dvasinius išgyvenimus dėl nepilnavertiškumo jausmo. D. V. G. yra itin jauno amžiaus, iki eismo įvykio neturėjo šeimos ir vaikų, tačiau tokius ateities planus puoselėjo. Teismas negali nesutikti su nukentėjusiuoju, kad ir sėklidės pašalinimas, implanto įdėjimas, ir spermogramų rezultatai, kurių metų nustatyti nukrypimai nuo normos, ir ekspertų išvados, jog jis yra visiškai vaisingas, nebuvimas, jam kelia pagrįstą nerimą dėl jo galimybių sukurti ateityje pilnavertę šeimą. Teismui nekyla abejonių, jog šeima – viena didžiausių vertybių žmogaus gyvenime. Be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Taigi šiuo atveju nesant galimybės padaryti kategorišką išvadą, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nėra pakenkta D. V. G. vaisingumui / galimybei apvaisinti natūraliu būdu, manytina, jog nukentėjusiojo nuolat patiriamas nerimas ir baimė, dvasiniai išgyvenimai, nepilnavertiškumo jausmas, taip pat ir anksčiau minėtos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, jog jam padaryta itin didelė neturtinė žala.

Nors tokia neturtinės žalos atlyginimo suma (30 000 Eur) viršija 2016 ar 2019 metais paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas, tačiau, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią nustatant neturtinės žalos atlyginimo sumą būtina įvertinti bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016). Teismas pažymi, kad minimali mėnesinė alga 2016 metais buvo 380 Eur, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (t. y. užmokestis neatskaičius mokesčių) buvo 822,80 Eur; 2018 metais minimali mėnesinė alga – 400 Eur, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 970,30 Eur; 2020 metais minimali mėnesinė alga – 607 Eur, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1524,20 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis II ketvirtį – 2000,10 Eur. Taigi akivaizdu, jog tiek minimali mėnesinė alga, tiek vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo 2016 iki 2023 metų padidėjo daugiau nei dvigubai, t. y. stebimas ženklus ekonominės situacijos šalyje pokytis. Todėl, teismo vertinimu, įprastai teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų sureikšminimas, ignoruojant iš esmės pasikeitusią ir besikeičiančią šalies ekonominę situaciją bei pragyvenimo lygį, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei iš esmės pažeistų nukentėjusiojo teises ir interesus.

Todėl konstatavus, jog D. V. G. dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos dydis įvertinamas 30 000 Eur suma bei įvertinus, jog draudikas jam yra atlyginęs 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir D. V. G. iš civilinės atsakovės priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Esant tokiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, siekiant kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusiųjų teisę gauti padarytos žalos atlyginimą, prašymas priteisti procesines palūkanas tenkinamas.

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. patirtas 4000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 605 Eur dydžio išlaidas, susijusias su apmokėjimu už konsultacinės išvados parengimu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis naudojosi advokatės Dianos Navickienės pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė Diana Navickienė atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu (susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rengė ir teikė prašymus), parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, teikė įvairius prašymus teisminio nagrinėjimo metu, atstovavo nukentėjusiajam teisiamuosiuose posėdžiuose. Kaltinamasis ir jo gynėjas nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą nukentėjusiojo atstovės veiksmų atstovaujant jį ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu, priteisti iš kaltinamojo G. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomosios priemonės kaltinamajam nebuvo paskirtos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Šešios optinės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 281 straipsnio 1 dalimi straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. K., dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. K. perduoti laiduotojos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu.

Įpareigoti laiduotoją D. K. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT174010041600030111, įmokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti laiduotojai D. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs G. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti G. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią G. K. turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Nukentėjusiojo D. V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam D. V. G. priteisti 66 Eur turtinės ir 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš G. K. nukentėjusiajam D. V. G. priteisti 4605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

G. K. grąžinti 400 Eur sumą, kuri 2022 m. rugsėjo 2 d. įmokėta į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Šešias optines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.