Panevėžio apygardos teismo nutartis

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės S. L. ieškinį tenkinto iš dalies – nustatė nepilnamečių vaikų N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų mama – ieškove; nekeitė nepilnamečio G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, kuri nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu; nenustatė vaiko tėvo atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamečiu G. L. tvarkos; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. L. ir G. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 6 d., iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną (ieškovę); pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui G. L. išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. L. nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 6 d., iki vaiko pilnametystės po 270 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant ieškovę lėšų, skirtų sūnaus G. L. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise; atmetė ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams ir palūkanų priteisimo; nustatė tokią vaikų tėvo atsakovo bendravimo su nepilnamečiais N. L. ir G. L. tvarką:

atsakovas bendrauja su sūnumis kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove (vaikų mama) suderintos vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

atsakovas su sūnumis bendrauja lyginių metų Šv Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 16 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.;

atsakovas su sūnumis bendrauja paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos nelyginių metų gruodžio 31 d. 16 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sekančią dieną – lyginių metų sausio 1 d. iki 19 val.;

atsakovas su sūnumis bendrauja paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos nelyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną 16 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 19 val.;

atsakovas bendrauja su sūnumis kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 19 val.;

atsakovas su sūnumis praleidžia vasaros atostogas (ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų) nepertraukiamai, suderinęs atostogų laiką su ieškove prieš 30 kalendorinių dienų iki planuojamos / pageidaujamos atostogų pradžios, bendraujant nuo 11 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 17 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą; tarp tėvų kilus nesutarimams dėl vasaros atostogų laiko – pirmenybė pasirenkant atostogavimo laiką su vaikais tenka ieškovei;

atsakovui bendraujant su vaikais pagal nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo tvarką, atsakovas privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymosi įstaigose, būreliuose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.; visais atvejais atsakovui pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos abu tėvai atsižvelgia į vaikų sveikatos būklę, jų aiškiai išreikštą (ne)norą bendrauti ir kitas svarbias aplinkybes turinčias įtakos vaikų apsisprendimui; kiekvienas iš nepilnamečių vaikų tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku (-ais) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Messenger programa ar pan.), kai vaikas (-ai) yra su kitu tėvu (motina ar tėvu), išskyrus kai tai objektyviai neįmanoma;

pasikeitus elektroninio ryšio priemonių kontaktams ar tėvų gyvenamajai vietai, kiekvienas iš tėvų privalo per 1 dieną vienas kitą informuoti nurodant naujus elektroninių ryšio priemonių kontaktus ar gyvenamosios vietos adresą;

atsakovas dėl pateisinamų priežasčių negalėdamas bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, operatyviai, o esant galimybei ne vėliau kaip prieš 24 val. privalo apie tai informuoti ieškovę (vaikų motiną); atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti bendravimo tvarkoje nenustatytomis dienomis, tačiau tokį norą atsakovas privalo suderinti su ieškove (vaikų motina) ne vėliau kaip prieš 24 valandas; visi klausimai susiję su teismo patvirtinta bendravimo tvarka (derinimai, susižinojimai) tarp nepilnamečių vaikų tėvų vyksta telefonu (pokalbio metu, SMS žinutėmis), elektroniniu paštu arba per Messenger programą.

priteisė iš atsakovo 145 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, ieškovei 109 Eur sumokėto žyminio mokesčio; grąžino ieškovei 116 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 73; sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nusprendė vykdyti skubiai; ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendė.

5. Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2010 m. rugsėjo 13 d., teismui išnagrinėjus jų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (civilinė byla Nr. 2-12024-613/2010). Gyvendami santuokoje jie susilaukė sūnaus G. L., gimusio (duomenys neskelbtini). Teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad G. L. gyvenamoji vieta nustatoma su mama S. L.. Teismas taip pat patvirtino šalių susitarimą, kad sūnaus auklėjimu, lavinimu, užimtumu rūpinsis abu tėvai tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Gyvendamos ne santuokoje bylos šalys susilaukė dar dviejų sūnų, t. y. N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. L., gimusio (duomenys neskelbtini). Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo N. L. ir G. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (vaikų motina), taip pat su ja palikti vyriausiojo sūnaus G. L. gyvenamąją vietą, nepareiškė. Visi trys nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su mama (ieškove) šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dar nėra priimtinas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje pagal M. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Neįsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-232-1071/2024 butas, adresu (duomenys neskelbtini), atidalintas S. L., kuri M. L. turi išmokėti 43 600 Eur piniginę kompensaciją.

6. Įvertinęs tai, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos bei į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, pateiktus vaikų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, išklausytas nepilnamečių vaikų nuomones per vaiko teisių apsaugos institucijos atstovus, kad šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, teismas šalių sūnų N. L. ir G. L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nekeičiant G. L. gyvenamosios vietos, kuri nustatyta 2010 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu.

7. Spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys susitarė, kad sūnaus G. L. auklėjimu, lavinimu, užimtumu rūpinsis abu tėvai tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu vaiko tėvu nebuvo nustatyta ir kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ginčo tarp šalių dėl to niekada nebuvo. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su visais trimis vaikais. Atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovės reikalavimus, taip pat dėstė argumentus dėl bendravimo tvarkos su visais vaikais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė, kad sūnaus G. L., kuriam tuoj sukaks 17 metų, atskira bendravimo tvarka nėra nustatytina. Šalys ir toliau bendrai rūpinsis sūnaus auklėjimu, lavinimu, užimtumu, tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

8. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad ieškovė privalėjo atsisakyti savo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su sūnumi G. L. nustatymo, kadangi atsakovė pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovas, norėdamas, kad teismas spręstų jo prašymą dėl jo bendravimo tvarkos su sūnumi G. L. nustatymo, ieškovei pakeitus ieškinio dalyką, privalėjo teikti priešieškinį ir už tokį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju šalims bylos nagrinėjimo metu pareiškus, kad tokio ginčo nebėra, teismas neturi pareigos tokios bendravimo tvarkos nustatinėti.

Žemesnės instancijos teismas

11. Dėl atsakovo atsiliepimo į patikslinto ieškinio reikalavimus prašymą nustatyti ne tik atsakovo (vaikų tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau ir vaiko mamos (ieškovės) bendravimo su vaikais tvarką, teismas, visų pirma, pažymėjo, kad toks savarankiškas reikalavimas gali būti reiškiamas tik priešieškiniu (sumokant žyminį mokestį), antra, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nesant atsakovo reikalavimo, kuris gali būti reiškiamas tik priešieškiniu, teismas nepasisako dėl atsakovo atsiliepime dėstomos nuomonės dėl vaikų bendravimo su mama, su kuria yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.

12. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas, kad M. L. įsipareigoja mokėti sūnaus G. L. išlaikymui po 600 litų (174 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pavesta tvarkyti S. L..

13. Teismas nustatė, kad atsakovas geranoriškai moka po 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso – 540 Eur, ir jo manymu, tai yra netgi didesnė suma, negu reikalinga kiekvienam nepilnamečiui vaikui, nes vaikų išlaikymui skiriamų per mėnesį 540 Eur bei 458,70 Eur valstybės teikiamų vaiko pinigų, preziumuojant, jog ieškovė prisideda ne mažesne nei atsakovo teikiama suma vaikų išlaikymui, vaikų išlaikymui per mėnesį suteikiama 1 488,66 Eur (540 + 540 + 458,70), kiekvienam vaikui – po 512,90 Eur, yra pakankama. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, pateikdama teismui žodinę išvadą nurodė, kad 270 Eur per mėnesį ieškovės prašoma priteisti kiekvienam vaikui suma atitinka vaikų interesus, taip pat pateikė teismui rašytinę išvadą, kad vienoda kiekvienam nepilnamečiam vaikui skiriama išlaikymo suma nepažeidžia vaikų interesų ir poreikių. Tačiau teismas sprendė, kad tokia išvada neatitinka nei įstatymo nuostatų nei suformuotos teismų praktikos. Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant į to vaiko, kuriam išlaikymas yra priteisiamas, poreikius, kt.

14. Teismas sutiko, kad nepilnamečių N. L. ir G. L. poreikiai yra panašūs, tačiau jie niekaip nėra tapatūs jų vyresniojo brolio G. L. poreikiams. Berniukui (duomenys neskelbtini) sukaks septyniolika metų. Nors atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad G. L. nieko nepirko ir nepirks, tačiau teismas sprendė, jog tai, kad atsakovui nepavyksta bendrauti su paaugliu sūnumi, nėra priežastis neskirti išlaikymo, kuris atitiktų tokio amžiaus vaiko poreikius. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė papildomas išlaidas, pirkdama G. L. padėvėtą motorolerį, kompiuterį. Atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus, neneigė aplinkybės, kad atsiėmė sūnui pirktą motorolerį, planšetinius kompiuterius nupirko tik mažiesiems vaikams.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė duomenis apie jai priklausantį registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kurių nustatyta, kad be kol kas šalių bendrąją daline nuosavybe turimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), jai priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei du automobiliai. 2022 – 2023 m. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ jos darbo užmokestis buvo apie 1 000 Eur. Nustayta, kad ieškovė 2024 m. liepos 26 d. nutraukė savo darbo santykius su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva), 2024 m. lapkričio 29 d. ieškovė gavo 855,53 Eur nedarbo socialinę išmoką. Duodama teismui paaiškinimus, ieškovė nurodė, kad kol kas dar nedirba, tačiau dalyvavo darbo pokalbyje, laukia atrankos sprendimų. Ieškovė 2021 m. spalio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr.4287 pagrindu paveldėjo du butus – butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos pardavė. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodomų argumentų dėl jos turtinės padėties, pažymėdama jog nedarbo laikotarpiu gyvena iš santaupų bei sutiko, jog tiek ji, tiek vaikų tėvas išlaikymą vaikams turi teikti lygiomis dalimis.

16. Teismas nustatė, jog, anot atsakovo, šiuo metu jis uždirba 1 100 – 1 200 Eur per mėnesį, moka apie 148 Eur dydžio kreditą už ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai, moka už buto, kuriame gyvena, nuomą – 225 Eur per mėnesį, iš likusios sumos prisideda prie vaikų išlaikymo – 540 Eur, apmoka savo privalomąjį sveikatos draudimą. Iš atsakovo paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. atsakovas susirgo onkologine liga, todėl jam būtina atitinkama medicininė ir profilaktinė priežiūra ligos prevencijai. Savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovas pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2022 – 2023 m., duomenis, patvirtinančius apie kasmėnesines kredito įmokas, skirtas būstui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, t. y. 299,63 Eur. Pagal pajamų mokesčio už 2022 m. deklaraciją atsakovas iš individualios veiklos gavo 0,00 Eur pajamų. Už 2023 m. atsakovas jau deklaravo 2 480 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių).

17. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, jog negali daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, negu ieškovės. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi. Jo gaunamos pajamos negali būti lyginamos su laikotarpiu, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, nes atsakovas nurodė, kad išmoko naujo amato – statybų apdailos ir nuo 2023 m. vykdydamas tokią individualią veiklą gauna pajamas ir nors nepateikė duomenų apie iš šios veiklos gautas pajamas už 2024 m., tačiau pripažino, kad jos didėja ir tai, be abejo, natūralu, nes atsakovas įgyja vis daugiau patirties šiame versle. Ieškovė neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo susirgimo 2021 m. onkologine liga, tačiau tai nereiškia, kad tai patvirtina dabartinę atsakovo sveikatą. Nors atsakovas akcentuoja ieškovės už jos paveldėtą turtą gautas lėšas, tačiau atsakovui teismo sprendimu dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės taip pat priteista piniginė kompensacija. Teismas nevertino nei atsakovo, nei ieškovės argumentų dėl jų abiejų patiriamų išlaidų kredito įmokoms, komunalinių paslaugų apmokėjimui, nes tai yra jų, o ne nepilnamečių vaikų prievolės. Dėl atsakovo argumento, kad bendraudamas su vaikais savaitgaliais jis taip pat patiria išlaidų vaikų maistui, pramogoms apmokėti, teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant ginčo šalių (vaiko tėvų) turtinę padėtį svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

18. Teismas nustatė, kad pagal išmokų vaikams įstatymą kiekvienam šalių vaikui valstybė skiria po 152,90 Eur. Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė teismui išvadą, kad jeigu vaikams išlaikyti iš atsakovo būtų priteista po 270 Eur, tai pridėjus vaiko išmoką, ši suma būtų pakankama vaikų poreikiams patenkinti, o jeigu būtų priteistas išlaikymas po 180 Eur, tai pridėjus vaiko išmoką, ši suma būtų pakankama vaikų minimaliems poreikiams patenkinti.

19. Teismas darė išvadą, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo tėvų pareigas visa apimtimi. Nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės padidinta išmoka (152,90 Eur) yra todėl, kad šalys susilaukė trijų vaikų ir tai, kad ieškovė pagimdė tris vaikus negali būti laikoma, kad tokiu būdu ji „uždirbo“ tą valstybės skiriamą paramą. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, kurias akcentuoja atsakovas, analizuodamas ieškovės pateiktus vaikų poreikių tenkinimo paskaičiavimus, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Taigi, teismas sprendė, kad nors ieškovė turi teisę į valstybės mokamą vaikams išmoką, tai nėra teisinis pagrindas šia suma mažinti priteistino išlaikymo.

20. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui G. L. buvo priteistas 2010 m., t. y. kai jam buvo tik du metukai, teismas sprendė, kad vien jau dabartinis vaiko amžius patvirtina pasikeitusius šio vaiko poreikius, kurie papildomai pagrįsti ieškovės pateiktais įrodymais apie G. L. pirktą motorolerį, kompiuterį. Atsakovui nurodant jog jis neketina atsižvelgti į pasikeitusius paauglio poreikius, teismas darė išvadą, kad iš atsakovo sūnui G. L. priteistinas 270 Eur išlaikymo dydis, kuris šiuo metu yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

21. Vertindamas kitiems dviem šalių sūnums priteistino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys neginčija, jog kiekvienam iš jų išleidžiama po 443,26 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus apie patirtas išlaidas G. L. pradėjus lankyti mokyklą, pagal ieškovės paskaičiavimus tam reikalinga apie 600 Eur suma. Tačiau teismas pažymėjo, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir tam paruošiant vaiką yra patiriamos didesnės išlaidos, tačiau jos nėra periodinės. Be to, tokioms papildomoms išlaidoms tėvai gali skirti valstybės mokamas išmokas vaikui. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad iš atsakovo sūnaus N. L. ir G. L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina po 220 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nes šiuo metu tokia suma yra pakankama šių vaikų poreikiams patenkinti. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 6 d.

22. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, teismas nurodė, kad nesutinka nei su ieškovės argumentu, nei su vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo užtenka atlikti tik matematinius paskaičiavimus. Teismas sprendė, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis visą ginčo laikotarpį teikė išlaikymą savo vaikams, mokėdamas po 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Tai, ar atsakovas indeksavo ar neindeksavo sūnui G. L. priteisto išlaikymo dydį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi su vykdomuoju raštu dėl priverstinio išieškojimo, taigi šis klausimas spręstinas vykdymo procese. Ieškovė nepagrindė, kad šalims gyvenant kartu ir abiem rūpinantis tiek bendra buitimi, tiek vaikų poreikiais, tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo didesnes pajamas, kad skyrė vaikų išlaikymui, jų poreikių tenkinimui daugiau, negu atsakovas, kuris nusprendęs gyventi atskirai, teikė išlaikymą vaikams. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad jeigu tokio atsakovo teikiamo išlaikymo nepakako, tai ieškovė turėjo kreiptis į atsakovą, abu kartu spręsti dėl vaikams reikalingo išlaikymo, o nepavykus susitarti kreiptis į teismą. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo laikotarpiu atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas atmetė.

23. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 409 Eur palūkanų nėra pagrįstas nei įstatymo nuostata, nei ieškovės argumentais. Ieškovė nenurodo, kokį terminą ir kokiai prievolei įvykdyti atsakovas praleido, nes išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. L. ir N. L. nebuvo priteistas, išlaikymą vaikams atsakovas teikė geranoriškai, o dėl nepilnamečio sūnaus G. L. išlaikymo ieškovė turėjo teisę su vykdomuoju raštu kreiptis dėl priverstinio išieškojimo.

24. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė sumokėjo 334 Eur (109 + 109 + 116) žyminio mokesčio ir 1 800 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsakovas sumokėjo 3 025 Eur advokato teisines paslaugas. Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį, teismui konstatavus pradinio ieškinio trūkumus, t. y. sumokėjo 109 Eur + 109 Eur + 116 Eur, nenurodydama už kokį reikalavimą moka 116 Eur žyminį mokestį. Teismas darė išvadą, kad ieškovei pareiškus du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo), mokėtino žyminio mokesčio suma buvo 218 Eur. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą žyminis mokestis nemokamas, todėl yra teisinis pagrindas grąžinti ieškovei 116 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi atsakovas nors ir neteikė priešieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, tačiau sutiko su šiais ieškovės reikalavimais, todėl atsižvelgiant tiek į abiejų šalių siekį nustatyti vaikų gyvenamąją vietą bei atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, taip pat protingumo ir teisingumo principus, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė sumokėto žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus, t. y. 109 Eur.

25. Vertindamas šalių patirtas išlaidas teisinei pagalbai, teismas darė išvadą, kad nei ieškovės prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai, nei atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų, šalys jų dydžio neginčijo. Tačiau vertindamas jų paskirstymą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarp šalių bylos nagrinėjimo eigoje neliko ginčo dėl dviejų reikalavimų, t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Šalys byloje naudojosi advokatų teisine pagalba, teismas byloje paskyrė teisminę mediaciją, tačiau šalys nesugebėjo byloje sudaryti taikos sutarties, nors dėl dalies ginčo šioje byloje. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas iš dalies tenkino tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus. Kiekvienos šalies teisė yra pasirinkti advokatą ir sutikti sudarant teisinių paslaugų sutartį su konkretaus advokato įkainiais, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to papildomas išlaidas turi patirti kita šalis, pasirinkusi advokatą, kurio teisinės paslaugos kainuoja mažiau. Įvertinę šalių procesinį elgesį, teismas sprendė, kad yra pagrindas paskirstant bylinėjimosi išlaidas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir tuo pagrindu kiekvienos šalies patirtas išlaidas advokato pagalbai nepaskirstyti, o palikti kiekvienai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.

26. Įvertinęs teismo sprendimu priteistiną išlaikymo vaikams sumą, teismas darė išvadą, kad už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą mokėtinas 192,96 Eur žyminis mokestis (220 + 220 + 96 (priteistas skirtumas) = 536 * 12 = 6 432 * 3 proc.). Kadangi byla pradėta naudojant elektroninių ryšių priemones, iš atsakovo valstybei priteistina 145 Eur žyminio mokesčio.

27. Teismas pažymėjo, kad nei teikdama pradinį ieškinį, nei viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau toks prašymas buvo teismui pateiktas prieš pat paskutinį teismo posėdį, kurio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė atsisako tokio prašymo. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, t. y. tai, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas, byla buvo išnagrinėta, nuspręsta priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (kas yra teisinis pagrindas skubiai vykdyti teismo sprendimą), todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.