Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-55436), prašydama 1) nustatyti nepilnamečių vaikų N. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą motina S. L., nurodydama, kad sūnaus G. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina jau nustatyta 2010-09-13 Klaipėdos miesto apylinkes teismo sprendimu Nr. N2-12024-613/2010; 2) nustatyti vaikų tėvo M. L. ir nepilnamečių vaikų N. L. ir G. L. tokią bendravimo tvarką: tėvas, bendrauja su vaikais kas antrą lyginį savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, arba su ieškove suderintos kitos vietos, penktadienį 17.00 val. ir pristatant vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.; tėvas su vaikais bendrauja nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių metu, t.y. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) 16.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 17.00 val.; tėvas su vaikais bendrauja lyginiais metais pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar su ieškove sutartos kitos vietos gruodžio 31 dieną 16.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 1 d. iki 18.00 val.; tėvas su vaikais bendrauja lyginių metų Šv. Velykų metu, t.y. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar su ieškove sutartos kitos vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 16.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val.; tėvas su vaikais turi teisę bendrauti Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar su ieškove sutartos kitos vietos 11.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val.; nepilnamečių vaikų N. ir G. L. vasaros atostogų metu atsakovas su jais bendrauja ne mažiau kaip 14 dienų nepertraukiamai, suderinęs atostogų laiką su ieškove prieš 30 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 11.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17.00 val.; kilus nesutarimams vaikų tėvams dėl vasaros atostogų laiko - pirmenybė pasirenkant atostogavimo laiką su vaikais tenka ieškovei; atsakovui bendraujant su vaikais, pagal nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo tvarką, pastarasis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymosi įstaigose, būreliuose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.; visais atvejais atsakovui pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos privalu atsižvelgti į vaikų sveikatos būklę, jų pagrįstus (ne)norą bendrauti ir kitas svarbias aplinkybes turinčias reikšmės vaikų apsisprendimui; kiekvienas iš nepilnamečių vaikių tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku (-ais) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Messenger programa ar pan.), kai vaikas (-ai) yra su kitu tėvu (motina ar tėvu), išskyrus kai tai objektyviai neįmanoma; pasikeitus elektroninio ryšio priemonių kontaktams ar tėvų gyvenamajai vietai privalo per 1 dieną vienas kitą informuoti nurodant naujus elektroninių ryšio priemonių kontaktus ar gyvenamosios vietos adresą; atsakovas dėl pateisinamų priežasčių negalėdamas bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. ir G., pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, operatyviai, o esant galimybei ne vėliau kaip prieš 24 val. privalo apie tai informuoti ieškovę (vaikų motiną); atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti bendravimo tvarkoje nenustatytomis dienomis, tačiau tokį norą atsakovas privalo suderinti su ieškove (vaikų motina) ne vėliau kaip prieš 24 valandas; visi klausimai susiję su teismo patvirtinta bendravimo tvarka (derinimai, susižinojimai) tarp nepilnamečių vaikų tėvų vyksta telefonu (pokalbio metu, SMS žinutėmis), elektroniniu paštu arba per Messenger programą; 3) priteisti iš M. L. išlaikymą mažamečiams vaikams N. L. ir G. L. po 270 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo tvarkytoja skirti ieškovę (vaikų motiną); 4) Pakeisti 2010-09-13 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą (c/b Nr. N2-12024-613/2010) dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. L. bei padidinti teismo priteistą išlaikymą iki 270 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo tvarkytoja skirti ieškovę (vaiko motiną); 5) Priteisti iš atsakovo vaikams G., N. ir G. L. įsiskolinimą dėl neteikto išlaikymo 5130 eurų apimtyje, bei 406 eurų 5% metinių palūkanų iki ieškinio padavimo dienos (2023-11-01). Priteisto įsiskolinimo tvarkytoja skiriant nepilnamečių vaikų motiną (ieškovę). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė S. L. ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

5. Nustatyta, kad S. L. ir M. L. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismui išnagrinėjus jų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (civilinė byla N2-12024-613/2010). Gyvendami santuokoje jie susilaukė sūnaus G. L., gimusio (duomenys neskelbtini).

6. 2010 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad G. L. gyvenamoji vieta nustatoma su mama S. L.. Teismas taip pat patvirtino šalių susitarimą, kad sūnaus auklėjimu, lavinimu, užimtumu rūpinsis abu tėvai tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

7. Gyvendami ne santuokoje S. L. ir M. L. susilaukė dar dviejų sūnų, t.y. N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovė prašo N. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (vaikų motina), taip pat su ja palikti vyriausiojo sūnaus G. L. gyvenamąją vietą.

10. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Nustatyta, kad visi trys nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su mama - ieškove S. L. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų šalių duomenų, tiek teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad dar nėra priimtinas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje pagal M. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Neįsiteisėjusiu 2024 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-232-1071/2024) butas adresu (duomenys neskelbtini), atidalintas S. L., kuri M. L. turi išmokėti 43 600,00 Eur piniginę kompensaciją.

12. Įvertinus tai, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bei į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, pateiktus vaikų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, išklausytas nepilnamečių vaikų nuomones per vaiko teisių apsaugos institucijos atstovus, kad šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių sūnų N. L., gim. (duomenys neskelbtini)ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nekeičiant G. L. gyvenamosios vietos, kuri nustatyta 2010 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu (CK, 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

14. 2010 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad sūnaus G. L. auklėjimu, lavinimu, užimtumu rūpinsis abu tėvai tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu vaiko tėvu nebuvo nustatyta ir kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, ginčo tarp šalių dėl to niekada nebuvo.

15. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su visais trimis vaikais. Atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovės reikalavimus, taip pat dėstė argumentus dėl bendravimo tvarkos su visais vaikais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė, kad sūnaus G. L., kuriam tuoj sukaks 17 metų, atskira bendravimo tvarka nėra nustatytina. Šalys ir toliau bendrai rūpinsis sūnaus auklėjimu, lavinimu, užimtumu, tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

16. Teismas nesutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad ieškovė privalėjo atsisakyti savo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su sūnumi G. nustatymo, kadangi atsakovė pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus (CPK 141 straipsnis). Tačiau atsakovas, norėdamas, kad teismas spręstų jo prašymą dėl jo bendravimo tvarkos su sūnumi G. L. nustatymo, ieškovei pakeitus ieškinio dalyką, privalėjo teikti priešieškinį ir už tokį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį.

17. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, šalims bylos nagrinėjimo metu pareiškus, kad tokio ginčo nebėra, teismas neturi pareigos tokios bendravimo tvarkos nustatinėti.

18. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebeliko ginčo ir dėl atskirai gyvenančio vaiko tėvo atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamečiais N. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

28. Atsakovas nurodo, jog geranoriškai moka po 180,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso - 540,00 Eur, ir jo manymu tai yra netgi didesnė suma, negu reikalinga kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Taip pat atsakovas nurodo, jog jo vaikų išlaikymui skiriamų per mėnesį 540,00 Eur bei 458,70 Eur Valstybės teikiamų vaiko pinigų, ir, preziumuojant, jog ieškovė prisideda ne mažesne nei atsakovo teikiama suma vaikų išlaikymui, vaikų išlaikymui per mėnesį suteikiama 1.488,66 Eur (540,00 + 540,00 + 458,70 = 1.538,70), kiekvienam vaikui - po 512,90 Eur yra pakankama.

30. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

32. Teismas su šiuo ieškovės argumentu sutinka. Plėtodamas praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

33. Tiek ieškovė, tiek atsakovas grįsdami vaikų išlaikymui reikalingą sumą atlieka skaičiavimus, atsižvelgdami į minimaliosios mėnesinės algos dydžius, valstybės skiriamą paramą vaikams (LR Išmokų vaikams įstatymas).

34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

35. Taip pat kasacinis teismas, plėtodamas suformuotą praktiką, išaiškino, kad nors vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

36. Aktualioje Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).Taigi, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

37. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucija pateikė teismui rašytinę išvadą, kad vienoda kiekvienam nepilnamečiam vaikui skiriama išlaikymo suma nepažeidžia vaikų interesų ir poreikių. Tačiau tokia išvada neatitinka nei įstatymo nuostatų nei suformuotos teismų praktikos. Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant į to vaiko, kuriam išlaikymas yra priteisiamas, poreikius, kt.

38. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad nepilnamečių N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai yra panašūs, tačiau jie niekaip nėra tapatūs jų vyresniojo brolio G. L. poreikiams. Berniukui 2025 m. balandžio 7 d. sukaks septyniolika metų. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad G. nieko nepirko ir nepirks. Tai, kad atsakovui nepavyksta bendrauti su paaugliu sūnumi, nėra priežastis neskirti išlaikymo, kuris atitiktų tokio amžiaus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė papildomas išlaidas, pirkdama G. padėvėtą motorolerį, kompiuterį. Atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus, neneigė aplinkybės, kad atsiėmė sūnui pirktą motorolerį, planšetinius kompiuterius nupirko tik mažiesiems vaikams, t.y. N. ir G..

39. Teisinis pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, yra pasikeitę vaiko poreikiai. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

40. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

41. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė duomenis apie jai priklausantį registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kurių nustatyta, kad be kol kas šalių bendrąją daline nuosavybe turimo buto adresu (duomenys neskelbtini), jai priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei du automobiliai.

43. Pagal ieškovės pateiktus duomenis 2022-2023 metais UAB "(duomenys neskelbtini)" jos darbo užmokestis buvo apie 1000 eurų. Nustayta, kad ieškovė 2024-07-26 nutraukė savo darbo santykius su darbdaviu UAB "(duomenys neskelbtini)" pagal LR DK 55 str. 1 d. (darbuotojo iniciatyva), pagal ieškovės pateiktus duomenis ji 2024-11-29 gavo 855,53 Eur nedarbo socialinę išmoką. Duodama teismui paaiškinimus, ieškovė nurodė, kad kol kas dar nedirba, tačiau dalyvavo darbo pokalbyje, laukia atrankos sprendimų.

44. Teismui pateikti rašytiniai dokumentai, įrodantys, jog ieškovė S. L. 2021-10-05 paveldėjimo teisės liudijimo Nr.4287 pagrindu paveldėjo du butus - butą adresu (duomenys neskelbtini), bei butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos pardavė. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodomų argumentų dėl jos turtinės padėties, pažymėdama jog nedarbo laikotarpiu gyvena iš santaupų bei sutiko jog tiek ji, tiek vaikų tėvas išlaikymą vaikams turi teikti lygiomis dalimis.

45. Atsakovas M. L. dėl savo turtinės padėties nurodo, jog šiuo metu uždirba 1.100 - 1.200 Eur per mėnesį, moka apie 148,00 Eur dydžio kreditą už ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena ieškovė S. L. ir šalių nepilnamečiai vaikai, moka už buto, kuriame gyvena, nuomą - 225,00 Eur per mėnesį. Iš likusios sumos prisideda prie vaikų išlaikymo - 540,00 Eur, apmoka savo privalomąjį sveikatos draudimą, pažymi, kad 2021 metais susirgo onkologine liga, atsakovui būtina atitinkama medicininė ir profilaktinė priežiūra ligos prevencijai. Savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovas pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2022-2023 metus, duomenis patvirtinančius apie kasmėnesines kredito įmokas, skirtas būstui (duomenys neskelbtini) įsigyti, t.y. 299,63 Eur. Pagal pajamų mokesčio už 2022 metus atsakovas iš individualios veiklos gavo 0,00 Eur pajamų. Už 2023 metus atsakovas jau deklaravo 2480 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių).

46. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas negali daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, negu ieškovės. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi. Jo gaunamos pajamos negali būti lyginamos su laikotarpiu, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, nes atsakovas nurodė, kad išmoko naujo amato – statybų apdailos ir nuo 2023 m. vykdydamas tokią individualią veiklą gauna pajamas ir nors nepateikė duomenų apie iš šios veiklos gautas pajamas už 2024 metus, tačiau pripažino, kad jos didėja ir tai, be abejo, natūralu, nes atsakovas įgyja vis daugiau patirties šiame versle. Ieškovė neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo susirgimo 2021 metais onkologine liga, tačiau tai nereiškia, kad tai patvirtina dabartinę atsakovo sveikatą. Nors atsakovas akcentuoja ieškovės už jos paveldėtą turtą gautas lėšas, tačiau atsakovui teismo sprendimu dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteista piniginė kompensacija.

47. Teismas nevertina nei atsakovo, nei ieškovės argumentų dėl jų abiejų patiriamų išlaidų kredito įmokoms, komunalinių paslaugų apmokėjimui, nes tai yra jų, o ne nepilnamečių vaikų prievolės.

48. Atsakovas M. L. nurodė, kad bendraudamas su vaikais savaitgaliais taip pat patiria išlaidų vaikų maistui, pramogoms apmokėti. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant ginčo šalių (vaiko tėvų) turtinę padėtį svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

49. Nustatyta, kad pagal išmokų vaikams įstatymą kiekvienam šalių vaikui valstybė skiria po 152,90 Eur.

50. Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė teismui išvadą, kad jeigu vaikams išlaikyti iš atsakovo būtų priteista po 270 Eur, tai pridėjus vaiko išmoką, ši suma būtų pakankama vaikų poreikiams patenkinti, o jeigu būtų priteistas išlaikymas po 180 Eur, tai pridėjus vaiko išmoką, ši suma būtų pakankama vaikų minimaliems poreikiams patenkinti.

51. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo tėvų pareigas visa apimtimi. Taigi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Atsakovo atstovo argumentai ir vaiko teisių apsaugos institucijos atlikti matematiniai paskaičiavimai negali būti pagrindas nustatyti nei vaikų poreikių nei šalių galimybės tuos poreikius tenkinti. Pažymėtina, kad valstybės padidinta išmoka (152,90 Eur) yra todėl, kad šalys susilaukė trijų vaikų ir tai, kad ieškovė pagimdė tris vaikus negali būti laikoma, kad tokiu būdu ji „uždirbo“ tą valstybės skiriamą paramą. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, kurias pažymėtina akcentuoja atsakovas, analizuodamas ieškovės pateiktus vaikų poreikių tenkinimo paskaičiavimus, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

52. Taigi, teismas daro išvadą, kad nors ieškovė turi teisę į valstybės mokamą vaikams išmoką, tai nėra teisinis pagrindas šia suma mažinti priteistino išlaikymo.

53. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui G. L. buvo priteistas (duomenys neskelbtini) metais, t.y. kai jam buvo tik du metukai, neabejotinai pagrindžia, kad vien jau dabartinis vaiko amžius patvirtina pasikeitusius šio vaiko poreikius, kurie papildomai pagrįsti ieškovės pateiktais įrodymais apie G. pirktą motorolerį, kompiuterį, bei atsakovui nurodant jog jis neketina atsižvelgti į pasikeitusius paauglio poreikius, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo sūnui G. L., gimusiam gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas 270 Eur išlaikymo dydis, kuris šiuo metu yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

54. Vertinant kitiems dviem šalių sūnums priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgtina į tai, kad šalys neginčija, kad kiekvienam iš jų išleidžiama po 443,26 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus apie patirtas išlaidas G. pradėjus lankyti mokyklą, pagal ieškovės paskaičiavimus tam reikalinga 600 apie Eur suma. Tačiau teismas pažymi, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir tam vaiką paruošiant yra patiriamos didesnės išlaidos, tačiau jos nėra periodinės. Be to, kaip jau teismo pažymėta, tokioms papildomoms išlaidoms tėvai gali skirti valstybės mokamas išmokas vaikui.

55. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, įrodymų visumą, darytina išvada, kad iš M. L. sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina po 220,00 Eur kiekvienam vaikui, iki jų pilnametystės, nes šiuo metu tokia suma yra pakankama G. ir N. poreikiams patenkinti.

56. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (įskaitant pablogėjusią atsakovo sveikatą), teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

57. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 6 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina (byloje ieškovė S. L.) (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

58. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

59. Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo

62. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

64. Taigi, teismas nesutinka nei su ieškovės argumentu, nei su vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo užtenka atlikti tik matematinius paskaičiavimus.

65. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis visą ginčo laikotarpį teikė išlaikymą savo vaikams, mokėdamas po 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Tai ar atsakovas indeksavo ar neindeksavo sūnui G. L. priteisto išlaikymo dydį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi su vykdomuoju raštu dėl priverstinio išieškojimo, taigi šis klausimas spręstinas vykdymo procese.

67. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo laikotarpiu atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė sumokėjo 334 Eur (109+109+116) žyminio mokesčio ir 1800,00 Eur už advokato teisines paslaugas.

71. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas sumokėjo 3025,00 Eur advokato teisines paslaugas.

72. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo žyminį mokestį, teismui konstatavus pradinio ieškinio trūkumus, t.y. sumokėjo 109+109+116 Eur, nenurodydama už kokį reikalavimą moka 116 Eur žyminį mokestį. Teismas daro išvadą, kad ieškovei pareiškus du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo), mokėtino žyminio mokesčio suma buvo 218 Eur. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą žyminis mokestis nemokamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl darytina išvada jog yra teisinis pagrindas grąžinti ieškovei 116 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Taip pat kadangi atsakovas nors ir neteikė priešieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, tačiau sutiko su šiais ieškovės reikalavimais, darytina išvada, kad atsižvelgiant tiek į abiejų šalių siekį nustatyti vaikų gyvenamąją vietą bei atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, bei protingumo ir teisingumo principus, iš atsakovo ieškovei priteistina pusę sumokėto žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus, t.y. 109 Eur.

74. Vertinant šalių patirtas išlaidas teisinei pagalbai, teismas daro išvadą, kad nei ieškovės prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai, nei atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų, šalys jų dydžio neginčijo. Tačiau vertinant jų paskirstymą atsižvelgtina į tai, kad tarp šalių bylos nagrinėjimo eigoje neliko ginčo dėl dviejų reikalavimų, t.y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Šalys byloje naudojosi advokatų teisine pagalba, teismas byloje paskyrė teisminę mediaciją, tačiau šalys nesugebėjo byloje sudaryti taikos sutarties nors dėl dalies ginčo šioje byloje. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas iš dalies tenkino tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimus. Kiekvienos šalies teisė yra pasirinkti advokatą ir sutikti sudarant teisinių paslaugų sutartį su konkretaus advokato įkainiais, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to papildomas išlaidas turi patirti kita šalis, pasirinkusi advokatą, kurio teisinės paslaugos kainuoja mažiau. Įvertinus šalių procesinį elgesį yra pagrindas paskirstant bylinėjimosi išlaidas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, ir tuo pagrindu kiekvienos šalies patirtas išlaidas advokato pagalbai nepaskirstyti ir palikti kiekvienai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.

75. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Įvertinus teismo sprendimu priteistiną išlaikymo vaikams sumą, darytina išvada, kad už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą mokėtinas 192,96 Eur žyminis mokestis (220+220+96 (priteistas skirtumas)=536*12=6432*3 %=192,96 (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Kadangi byla pradėta naudojant elektroninių ryšių priemones, iš atsakovo valstybei priteistina 145,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

76. Iš byloje esančios teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra, todėl jų priteisimo klausimas nesvarstytinas ((CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

77. Nei teikdama pradinį ieškinį, nei viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau toks prašymas buvo teismui pateiktas prieš pat paskutinį teismo posėdį, kurio metu ieškovės atstovas nurodė jog ieškovė atsisako tokio prašymo. Įvertinus teisinį reglamentavimą, t.y. tai, kad Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos kol byloje bus priimtas teismo sprendimas, byla buvo išnagrinėta, nuspręsta priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (kas yra teisinis pagrindas skubiai vykdyti teismo sprendimą), todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų mama - ieškove S. L..

Nekeisti nepilnamečio G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, kuri nustatyta 2010 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu.

Nustatyti tokią vaikų tėvo atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamečiais N. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas (nepilnamečių N. L. ir G. L. tėvas) bendrauja su vaikais kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 15.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove (vaikų mama) suderintos vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; M. L. su sūnumis N. ir G. bendrauja lyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 16.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 19.00 val.; M. L. su sūnumis N. ir G. bendrauja paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos nelyginių metų gruodžio 31 d. 16.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sekančią dieną - lyginių metų sausio 1 d., iki 19.00 val.; M. L. su sūnumis N. ir G. bendrauja paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos nelyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną 16.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 19.00 val.; M. L. bendrauja su sūnumis N. ir G. kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos su ieškove sutartos vietos 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 19.00 val.; M. L. su sūnumis N. ir G. praleidžia vasaros atostogas (ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų) nepertraukiamai, suderinęs atostogų laiką su S. L. prieš 30 kalendorinių dienų iki planuojamos/pageidaujamos atostogų pradžios, bendraujant nuo 11.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 17.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą; tarp tėvų kilus nesutarimams dėl vasaros atostogų laiko - pirmenybė pasirenkant atostogavimo laiką su vaikais tenka ieškovei; atsakovui bendraujant su vaikais, pagal nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo tvarką, M. L. privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymosi įstaigose, būreliuose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.; visais atvejais atsakovui pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos abu tėvai atsižvelgia į vaikų sveikatos būklę, jų aiškiai išreikštą (ne)norą bendrauti ir kitas svarbias aplinkybes turinčias įtakos vaikų apsisprendimui; kiekvienas iš nepilnamečių vaikų tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku (-ais) nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Messenger programa ar pan.), kai vaikas (-ai) yra su kitu tėvu (motina ar tėvu), išskyrus kai tai objektyviai neįmanoma; pasikeitus elektroninio ryšio priemonių kontaktams ar tėvų gyvenamajai vietai, kiekvienas iš tėvų privalo per 1 dieną vienas kitą informuoti nurodant naujus elektroninių ryšio priemonių kontaktus ar gyvenamosios vietos adresą; atsakovas dėl pateisinamų priežasčių negalėdamas bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. ir G., pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, operatyviai, o esant galimybei ne vėliau kaip prieš 24 val. privalo apie tai informuoti ieškovę (vaikų motiną); atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti bendravimo tvarkoje nenustatytomis dienomis, tačiau tokį norą atsakovas privalo suderinti su ieškove (vaikų motina) ne vėliau kaip prieš 24 valandas; visi klausimai susiję su teismo patvirtinta bendravimo tvarka (derinimai, susižinojimai) tarp nepilnamečių vaikų tėvų vyksta telefonu (pokalbio metu, SMS žinutėmis), elektroniniu paštu arba per Messenger programą.

Nenustatyti vaiko tėvo atsakovo M. L. bendravimo su nepilnamečiu G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos.

Priteisti iš atsakovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. 2023 m. lapkričio 6 d., iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną S. L..

Pakeisti 2010 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei nepilnamečiam vaikui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2023 m. lapkričio 6 d., iki vaiko pilnametystės po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paliekant L. lėšų, skirtų sūnaus G. L. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Atmesti ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams ir palūkanų priteisimo.

Priteisti iš atsakovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ieškovei S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 116,00 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio sumokėto 2023-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 73.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręsti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.