- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2-232-1071/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03037-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Luminor bank AS Lietuvos skyrius
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Henrikas Mackevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. patikslintą ieškinį atsakovei S. L. dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovės S. L. priešieškinį ieškovui M. L. dėl bendro turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Luminor bank AS Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas teismui pateiktu ieškiniu, kurį patikslino 2024 m. birželio 10 d. teismo posėdžio metu, prašo: 1) atidalinti bendrąją dalinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę – butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ją pripažįstant asmenine atsakovės nuosavybe; 2) priteisti iš atsakovės kompensaciją už pusę bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto vertę - 43 600,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovės kompensaciją už pusę asmeninių lėšų, panaudotų įgyti bendrąją dalinę nuosavybę – 6 000,00 Eur (pradinio įnašo apmokėjimas); 4) priteisti iš atsakovės kompensaciją už pusę asmeninių lėšų, panaudotų įgyti bendrąją dalinę nuosavybę – 4 945,00 Eur (dalinis paskolos sumokėjimas); 5) priteisti iš atsakovės kompensaciją už buitinės technikos ir baldų vertę – 8 384,82 Eur; 6) priteisti iš atsakovės kompensaciją už atliktą remontą – 17 411,00 Eur; 7) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. L.. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu. Po santuokos nutraukimo įgijo nekilnojamojo turto ir susilaukė dar dviejų vaikų - N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. L., gimusio (duomenys neskelbtini). 2018-06-13 pirkimo-pardavimo sutartimi bendrąja daline nuosavybe įsigijo keturių kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) už 60 000,00 Eur, kuris kiekvienam priklauso lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Buto įsigijimui 2018-06-04 iš banko AB Luminor bank AS Lietuvos skyriaus gavo 48 000,00 Eur kreditą pagal kreditavimo sutartį Nr. 2300-2018-136845. Už butą adresu (duomenys neskelbtini), iš asmeninės ieškovo banko sąskaitos 2018-06-13 į pardavėjo A. F. sąskaitą buvo pervesta 11 060,00 Eur. 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur (48 000,00 Eur - paskolos, t.y., bendro kredito lėšų, 640,00 Eur - asmeninės ieškovo lėšos). Pardavėjui grynais sumokėti 300,00 Eur kaip avansas asmeninėmis ieškovo lėšomis. Viso už buto įsigijimą buvo sumokėta 12 000,00 Eur asmeninių ieškovo lėšų. Ieškovas pagal šią kredito sutartį nuo 2018-07-01 iki 2022-05-31 už save ir už atsakovę kreditoriui sumokėjo dalį kredito ir dalį palūkanų - viso 9 890,00 Eur. Ieškovas savo asmeninėmis lėšomis pagerino butą adresu (duomenys neskelbtini), atlikdamas remonto darbus, bei įgijo baldus ir buitinę techniką, bendrai į atsakovės ir savo butą investavo 23 695,82 Eur. Taigi, atsakovė be pagrindo įgijo nekilnojamojo turto pagerinimo bei kilnojamųjų daiktų už 23 695,82 Eur. Kadangi atsakovė minėtame keturių kambarių bute gyvena kartu su trimis vaikais, o ieškovas šiame bute negyvena jau nuo 2022-06-01. Pagal buto planą, butą sudaro keturi kambariai. Vienas iš kambarių atitenka atsakovei, du kambariai - trims vaikams, ketvirtas kambarys - bendriems reikalams. Šiai dienai santykiai tarp šalių įtempti ir konfliktiški, ieškovas šiame bute nebegyvena, todėl, norėdamas išvengti tolimesnių konfliktų, ieškovas prašo jam sumokėti kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, kad jis galėtų įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą ir taip užtikrinti sau gyvenamąją vietą, nes dabar ieškovas gyvena nuomojamame bute. Ieškovui išsikrausčius iš buto 2021 metų birželio mėnesį, atsakovė ir trys nepilnamečiai vaikai jau nuo tada gyvena šiame bute savarankiškai; butas pritaikytas gyventi vienai šeimai, taip pat vienas iš vaikų jau yra paauglys, kuriam reikia privatumo ir asmeninės erdvės, todėl du mažesni vaikai gali gyventi viename kambaryje, atsakovė kitame kambaryje, vyriausiajam sūnui galima suteikti atskirą kambarį, ir dar vienas kambarys gali būti naudojamas bendrai visos šeimos. Ieškovo nuomone, šiuo konkrečiu atveju taikytinas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, viso buto nuosavybės teisę pripažįstant atsakovei, iš kurios ieškovo naudai priteistina kompensacija, lygi pusei šio buto vertės – 53 500,00 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad už butą adresu (duomenys neskelbtini), iš asmeninės ieškovo banko sąskaitos 2018-06-13 į pardavėjo sąskaitą pervesta 11 060,00 Eur, 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur (48 000,00 Eur - paskolos, t.y., bendrų bendraturčiu lėšų, 640,00 Eur - asmeninės ieškovo lėšos), ir 300,00 Eur sumokėti pardavėjui kaip avansas grynais asmeninėmis ieškovo lėšomis - viso ieškovo asmeninėmis lėšomis sumokėta 12 000,00 Eur (11 060,00 + 640,00 + 300,00 = 12 000,00), todėl laikytina, jog ieškovas apmokėjo savo dalį, sumokėdamas 6 000,000 Eur, ir apmokėjo atsakovės dalį, sumokėdamas tokią pat piniginių lėšų sumą – 6 000,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6 000,00 Eur suma už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl kompensacijos už dalinį bendrosios prievolės įvykdymą – atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal kredito sutartį nuo 2018-07-01 iki 2022-05-31 už save ir už atsakovę sumokėjo dalį kredito ir palūkanų - viso 9 890,00 Eur, kiekvienai iš šalių tenka po 4 945,00 Eur. Kadangi ieškovas už atsakovę iš dalies įvykdė bendrą prievolę - sumokėjo dalį kredito ir palūkanų, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovui 4 945,00 Eur (9 890,00 Eur / 2 = 4 945,00 Eur). Dėl kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto pagerinimą – šalims gyvenant kartu, ieškovas savo pastangomis bei darbininkų / specialistų pagalba atliko buto remonto darbus, atliekant sienų apdailą, pakeičiant grindis naujomis staktas, duris, sanitarinių mazgų įrangą. Ieškovas nurodo, kad per bendro gyvenimo laikotarpį į buto remontą investavo 17 411,00 Eur. Dėl kompensacijos už ieškovo asmeninėmis lėšomis įgyto turto – ieškovas iš savo asmeninių lėšų 2015-06-09 nupirko televizorių LCD už 785,35 Eur, 2018-08-14 - orkaitę už 414,01 Eur, kaitlentes už 322,27 Eur, šaldytuvą už 510,00 Eur, 2018-08-24 - skalbyklę už 604,19 Eur bei indaplovę už 349,00 Eur, viso -2 984,82 Eur, kurie pagrįsti bankiniais dokumentais. Be to, ieškovas savo asmeninėmis lėšomis įgijo baldus - buto koridoriuje įmontuoti baldai, kainuojantys 800,00 Eur, virtuvėje įmontuoti baldai, kainuojantys 3 000,00 Eur, svetainėje įmontuoti baldai, kainuojantys 1 000,00 Eur, miegamajame yra baldai, kainuojantys 600,00 Eur - viso 5 400,00 Eur. Taip pat ieškovas savo asmeninėmis lėšomis aprūpino vaikus kambario baldais - iš viso panaudodamas 3 300,00 Eur, kurių iš atsakovės nereikalauja kompensuoti. Šie daiktai paliktini atsakovei, kuri jais naudojasi, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui buitinės technikos ir baldų dabartinę vertę – 8 384,82 Eur (2 984,82 + 5 400,00). Dėl kreditoriaus interesų apsaugos – šalys yra įsipareigojusios įvykdyti kreditorinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį Nr. 2300-2018-136845. Kaip minėta, ieškovas nuo 2018-07-01 iki 2022-05-31 už save ir už atsakovę sumokėjo 9 890,00 Eur, kiekvienam iš jų tenka po 4 945,00 Eur. Nuo 2022-06-01 kreditas grąžinamas atskirai, kiekvienas iš skolininkų moka už save. Šiuo metu kreditorinio įsipareigojimo likutis lygus 41 177,55 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. L. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo atmesti ieškovo ieškinį.
4. Atsiliepime nurodė, kad po skyrybų nuo 2013 m. vasaros ieškovas ir atsakovė pradėjo vėl gyventi kartu, bute (duomenys neskelbtini). Šalys nutarė pirkti didesnį butą. Ieškovas šį butą pardavė, gavo kreditą ir šalys nusipirko būstą (duomenys neskelbtini), kuriame, iki buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir gyveno. Šis butas buvo prižiūrimas ir gerinamas šalių bendromis lėšomis bei darbu, o 2018-06-01 butą pardavus, ieškovas grąžino kreditą bei jam liko nemažai lėšų, kurios ir buvo panaudotos naujojo buto pirkimui. Pažymi, kad nuo 2014 m. birželio mėnesio, dėl nėštumų ir vaikų auginimo atostogų, atsakovė buvo nedarbinga. Tačiau, net ir esant nurodytoms aplinkybėms, stengėsi savo turimomis lėšomis ir savo darbu ne tik prisidėti prie šeimos, bet ir visapusiškai padėti ieškovui, kai jis susirgo onkologine liga. Atsakovė su ieškovu nutarė pasiimti kreditą butui (pradžiai buvo (duomenys neskelbtini) butas, o vėliau - (duomenys neskelbtini) butas) ir iš ieškovo gauto darbo užmokesčio bei iš lėšų, kurias mes turėjo iš anksčiau, bei lėšų, kurias ieškovas buvo gavęs iš šalių realizuoto turto, nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, ginčo buto pirkimui bei buto remontui panaudotos lėšos turi būti pripažįstamos kaip šalių bendras turtas, o ne kaip ieškovo asmeninės lėšos. Nesutinka su ieškovo reikalavimais priteisti iš atsakovės jam pinigus už baldus ar buitinę techniką, sumokėtą kredito dalį, nes mes abu vedė bendrą ūkį, turėjo bendras lėšas ir 2018 m., įsigiję ginčo butą iš bendrų lėšų, abiejų darbu, organizavo ir darė bute remontą, pirko baldus, kai kuriuos buitinius prietaisus. Ieškovas teigia, jog už atsakovę mokėjo kreditą. Atsakovė, paneigdama šią aplinkybę nurodo, kad ji ieškovui pervesdavo pinigus, o jis iš bendrų pinigų sumokėdavo įnašus. Nesutinka, kad ieškovas įvertindamas butą 107000 Eur, iš atsakovės prašo priteisti puse šio buto vertės, t. y. - 53500 Eur, žinant, kad šio buto negrąžinto kredito suma yra 41177,55 Eur. Atsakovės nuomone, likusio kredito dalimi turi būti buto vertė mažinama, nors ir su ieškovo nurodyta buto verte nesutinka.
5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė Luminor bank AS Lietyvos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo ieškovo ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Atsiliepime nurodė, kad Luminor bankas kartu su ieškovu ir atsakove sudarė 2018-06-04 kreditavimo sutartį Nr. 2300-2018-136845, kuria Luminor bankas suteikė kredito gavėjams kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris ir įkeistas Luminor bankui Kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui. Luminor banko žiniomis, Įkeistas turtas priklauso ginčo šalims lygiomis dalimis po 1/2 dalį, tačiau bankui yra įkeistas visas turtas. Pažymi, kad Luminor bankas iš esmės nekvestionuoja ir nepasisako dėl ieškinyje prašomos priteisti kompensacijos dydžio ar pagrįstumo, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atidalijimo būdu gali būti nepaisoma hipotekos kreditoriaus interesų. Trečiojo asmens žiniomis, į Luminor banką nebuvo kreiptasi dėl Įkeisto turto (viso / dalies) atidalijimo, vienai iš šalių išmokant kompensaciją. Todėl nurodomu klausimu Luminor bankas jokių sprendimų nėra priėmęs. Kreditavimo sutartis šiai dienai yra vykdoma tinkamai, einamųjų vėlavimų nėra, įmokos nuskaitomos iš Ieškovo sąskaitos. Preliminariai vertinant, įkeisto turto – viso/ dalies – atidalijimas, kai viena iš šalių priteisiama piniginė kompensacija, a priori nežaloja atidalijamo daikto bei nemažina jo vertės. Vadinasi, šiuo aspektu banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai neturėtų būti pažeisti. Kita vertus, atsakovės reali galimybė mokėti prašomą priteisti kompensaciją neturėtų pažeisti kreditoriaus teisių pagal hipotekos ar Kreditavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, ar atsakovė būtų finansiškai pajėgi sumokėti ieškinyje nurodytą sumą, tokios sumos neišdėstant. Todėl bankas neatmeta, jog net šalims kreipusis į banką dėl Įkeisto turto savininko pakeitimo, banko atsakymas vis tiek būtų neigiamas, jeigu paaiškėtų, kad sutarta kompensacija ženkliai įtakoja klientų mokumą / kreditingumą. Patenkinus ieškinį pilna apimtimi, neatmestina, kad gali būti pažeistas Luminor banko interesas, kadangi klientų finansinės galimybės vykdyti prievolę bankui gali būti apribotos (dėl atsiradusios papildomos tarpusavio prievolės). Todėl, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė nėra pajėgi mokėti priteistinos kompensacijos (kokia ji būtų nustatyta), Luminor banko vertinimu, nusprendus priteisti kompensaciją, taip pat turėtų būti išspręstas klausimas ir dėl tokios skolos atidėjimo arba išdėstymo dalimis, suteikiant atsakovei galimybę tokį įsipareigojimą įvykdyti per tam tikrą laikotarpį.
7. Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
8. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo: 1) padalinti bendrąją dalinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę – butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ją pripažįstant asmenine atsakovės nuosavybe; 2) priteisti iš atsakovės kompensaciją už pusę bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto vertę - 53 500,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovės kompensaciją už pusę asmeninių lėšų, panaudotų įgyti bendrąją dalinę nuosavybę – 6 000,00 Eur (pradinio įnašo apmokėjimas); 4) priteisti iš atsakovės kompensaciją už pusę asmeninių lėšų, panaudotų įgyti bendrąją dalinę nuosavybę – 4 945,00 Eur (dalinis paskolos sumokėjimas); 5) priteisti iš atsakovės kompensaciją už buitinės technikos ir remonto atlikimo lėšas – 25 795,82 Eur; 6) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Dublike nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas, ir šios piniginės lėšos, gautos jį pardavus, toliau liko ieškovo asmenine nuosavybe, o už jas įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini), taipogi buvo asmenine ieškovo nuosavybe. Pažymėjo, kad atsakovė prieštarauja pati sau - nurodo, jog pirmąjį kreditą gavo ieškovas, ir tai yra jo asmeninė prievolė, ir tik buto adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo atveju tapo solidarūs skolininkai. Butas apmokėtas, atsakovės teigimu, iš ieškovo darbo užmokesčio, kurias atsakovė laiko bendromis lėšomis, bei iš lėšų, kurias jie turėjo iš anksčiau, bei lėšų, kurias ieškovas buvo gavęs iš jo realizuoto turto įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ieškovas ir atsakovė buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo momentu nebuvo susituokę ir ieškovas pradinį įnašą butui (duomenys neskelbtini), įgyti bei iš dalies sumokėti bankui kreditą bei palūkanas atliko lėšomis, gautomis iš savo asmeninio turto - buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Atsakovė nurodo, jog tarp jos ir ieškovo buvo sudarytas susitarimas dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), bei šio buto remonto, tačiau atsakovas su tuo nesutinka. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi net du nekilnojamuosius daiktus - butą adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Butas adresu (duomenys neskelbtini), yra trijų kambarių, jo kaina pagal VĮ Registrų centras duomenis – 64 600 Eur, žemės sklypo kaina pagal VĮ Registrų centras duomenis – 4 590,00 Eur. Viso atsakovės asmeninės nuosavybės teise turimo turto vertė – 69 190,00 Eur (net ir nekreipiant dėmesio į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto vertės dalį, tenkančią atsakovei – 53 500,00 Eur). Atsakovė taip pat 2022-01-20 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina pagal VĮ Registrų centras duomenis – 68 200,00 Eur. Šį butą atsakovė 2021-10-05 įgijo paveldėjimo teise. Neįtikėtina, kad atsakovė sugebėjo per pusantrų metų išleisti visas už butą gautas pinigines lėšas, be to, ji gali parduoti savo nekilnojamąjį turtą ir gauti pinigines lėšas atsiskaitymui su ieškovu - be to, atsakovė gali pasiūlyti ieškovui atvirkštinį variantą - perleisti ieškovui savo nuosavybės teisės dalį ir gauti kompensaciją, o pati kartu su vaikais persikelti gyventi į trijų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini). Dar vienas variantas - nustatyti naudojimosi butu tvarką - šiuo atveju netinkamas, nes ieškovui turėtų atitekti naudotis du iš keturių buto kambarių, taip atsakovė su trimis vaikais būtų priversta gyventi dviejuose kambariuose, o ieškovas turėtų teisę išnuomoti savo kambarius, kas tikrai neigiamai paveiktų normalų atsakovės ir vaikų gyvenimą. Ieškovas pažymėjo, jog jokio susitarimo tarp jo ir atsakovės nebuvo. Panaudotus įsigyti šiam butui pinigus ieškovas gavo šia tvarka: dar iki santuokos 2003-08-26 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovė nurodo, jog sugrįžo į šį butą gyventi 2013 m. vasarą ieškovo prašymu). Šis butas 2014-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas už 93 000,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas butą adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo už 145 000,00 Lt, Nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad šis butas būtų įgytas bendrosios nuosavybės teise. Atsakovė atstovavo ieškovą šio buto įsigijimo metu - ieškovas 2014-02-26 įgaliojimu suteikė atsakovei teisę apžiūrėti ir jo vardu nupirkti butą adresu (duomenys neskelbtini). 2018-06-01 ieškovas pardavė butą adresu (duomenys neskelbtini), už 65 000,00 Eur. Iš šių pinigų grąžinta paskola bankui, ir iš gautų už buto pardavimą pinigų likučio bei ieškovo jau anksčiau turėtų sąskaitoje piniginių lėšų - viso 42 728,96 Eur - sumokėtas bendras 12 000,00 Eur avansas už perkamą butą adresu (duomenys neskelbtini), atliekamas remontas, įgyjami baldai ir buitinė technika. 2018-06-13 ieškovas kartu su atsakove įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), už 60 000,00 Eur, panaudodami 2018-06-04 ieškovui ir atsakovei suteikto kredito (sutartis Nr. 2300-2018-136845) lėšas – 48 000,00 Eur. Skirtumas tarp buto įsigijimo kainos ir gautos paskolos dydžio – 12 00,00 Eur (60 000,00 Eur – 48 000,00 Eur = 12 000,00 Eur). Už butą adresu (duomenys neskelbtini), iš asmeninės ieškovo, kaip pirkėjo, banko sąskaitos 2018-06-13 į buto pardavėjo sąskaitą pervesta 11 060,00 Eur, 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur (48 000,00 Eur - paskolos, t.y., bendrų bendraturčių lėšų, 640,00 Eur - asmeninės ieškovo lėšos), ir 300,00 Eur sumokėti pardavėjui kaip avansas grynais asmeninėmis ieškovo lėšomis - viso ieškovo asmeninėmis lėšomis sumokėta 12 000,00 Eur (11 060,00 + 640,00 + 300,00 = 12 000,00). Šios lėšos panaudotos bendrai nuosavybei įgyti, todėl laikytina, jog ieškovas apmokėjo savo dalį, sumokėdamas 6 000,000 Eur, ir apmokėjo atsakovės dalį, sumokėdamas tokią pat piniginių lėšų sumą – 6 000,00 Eur. Nors abu nekilnojamieji daiktai (butas adresu (duomenys neskelbtini), ir butas adresu (duomenys neskelbtini)) įgyti ir perleisti parduoti gyvenant kartu, tačiau dėl to nei šis nekilnojamasis turtas, nei už jo perleidimą gautos piniginės lėšos netampa bendru turtu. Dėl buto adreso (duomenys neskelbtini), vertės – ieškovas nurodo, kad atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta buto verte, tačiau pati nenurodo, kokia ji galėtų būti. Kalbėdama apie turto vertės mažinimą kredito likučiu, atsakovė neatsižvelgia, jog taip galima būtų skaičiuoti ne turto vertę, o kompensacijos dydį - ir tai su ta sąlyga, kad atsakovė iš ieškovo perima prievolinius įsipareigojimus - įsipareigoja mokėti visą paskolos likutį už save ir už ieškovą, tačiau atsakovė tokio sutikimo ar pasiūlymo neišreiškė. Dėl kompensacijos dydžio – ieškovas nurodo, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 107 000,00 Eur, ir atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės - ją transformuojant į asmeninę atsakovės nuosavybę, atsakovė privalo ieškovui sumokėti 53 500,00 Eur kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas lieka bankui skolingas pagal kredito sutartį. Už butą adresu (duomenys neskelbtini), iš asmeninės ieškovo banko sąskaitos 2018-06-13 į pardavėjo sąskaitą pervesta 11 060,00 Eur, 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur ir 300,00 Eur sumokėti pardavėjui kaip avansas grynais asmeninėmis ieškovo lėšomis - viso ieškovo asmeninėmis lėšomis sumokėta 12 000,00 Eur (11 060,00 + 640,00 + 300,00 = 12 000,00). Šios lėšos panaudotos bendrai nuosavybei įgyti, todėl laikytina, jog ieškovas apmokėjo savo dalį, sumokėdamas 6 000,000 Eur, ir apmokėjo atsakovės dalį, sumokėdamas tokią pat piniginių lėšų sumą – 6 000,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6 000,00 Eur suma už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. ieškovas pagal kredito sutartį nuo 2018-07-01 iki 2022-05-31 už save ir už atsakovę sumokėjo dalį kredito ir palūkanų - viso 9 890,00 Eur, kiekvienai iš šalių tenka po 4 945,00 Eur. Kadangi ieškovas už atsakovę iš dalies įvykdė bendrą prievolę - sumokėjo dalį kredito ir palūkanų, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovui 4 945,00 Eur (9 890,00 Eur / 2 = 4 945,00 Eur). Ieškovas pažymi, kad per bendro gyvenimo laikotarpį remontavo butą, įgijo baldus ir buitinę techniką. Ieškovas savo asmeninėmis lėšomis aprūpino vaikus kambario baldais - iš viso panaudodamas 3 300,00 Eur, kurių iš atsakovės nereikalauja kompensuoti. Bute esantys baldai ir buitinė technika paliktini atsakovei, kuri jais naudojasi, kaip naudojasi ir buto remonto rezultatu - geresnės kokybės butu, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovui buitinės technikos ir baldų įgijimo bei remonto sąnaudų lėšas – 25 795,82 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka atsidalinti butą, priklausantį atsakovei ir ieškovui dalinės nuosavybės teise; sutinka kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas asmenine atsakovės, nuosavybe; sutinka, sumokėti ieškovui 30 000 Eur piniginę kompensaciją, šią piniginę kompensaciją išdėstant lygiomis dalimis, per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; Nesutinka mokėti kitų, ieškinyje nurodytų kompensacijų.
11. Triplike nurodė, kad, pirma, (duomenys neskelbtini) buvęs butas, bendru šalių susitarimu buvo parduotas, nutariant pirkti didesnį būstą. Ieškovas šį butą pardavė ir jie nutarė pasiimti kreditą didesniam butui. Nors ieškovo vardu buvo gautas kreditas ir 2014-03-10 nusipirko būstą (duomenys neskelbtini), kuriame, iki buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir gyveno, tačiau gyvenant faktinėje santuokoje bei šiuo laikotarpiu šalių uždirbtos (gautos) lėšos buvo naudojamos šeimos pragyvenimui, kreditui mokėti, gerinti buto stovį, jį remontuoti. Tai reiškia, kad šis butas buvo prižiūrimas ir pagerinamas šalių bendromis lėšomis bei darbu, o 2018-06-01 butą pardavus, ieškovas grąžino kreditą bei, nuo iš pardavimo gautos kainos liko nemažai lėšų, kurios ir buvo panaudotos naujojo buto pirkimui. Iš sąskaitos, iš kurios ieškovas teigia pervedęs avansą ar mokėjęs kitus mokėjimus, perkant butą (duomenys neskelbtini) iki pervedant pinigus, 2018-06-13 sąskaitoje likutis - 42 728,96 Eur. Ieškovas nepaaiškina ir neteikia įrodymų, kaip jis ir iš kur kitur gavo banko sąskaitoje esančias lėšas, naudotas buto pradiniam įnašui mokėti, remontuoti butą. Ieškovės įsitikinimu, šios lėšos yra dalis sumos, likusios iš jų gyvenimo kartu laikotarpyje, bendru susitarimu nusipirkto ir 2018 m. parduoto buto (duomenys neskelbtini) sumos, galimai šioje sumoje esant ir ieškovo uždarbio dalis, kuriuos jis gavo taip pat gyvenant faktinėje santuokoje. Antra, ieškovas teigia, kad nebuvo susitarimų pirkti nei buto (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) ir šis turtas yra įgytas tik iš ieškovo lėšų. Tačiau, iš bylos duomenų matyti, kad susitarimas dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo buvo derinamas tarp atsakovės ir pardavėjų. Akivaizdu, kad lėšos buvo iš dviejų šaltinių: šalių sukauptų per bendrą gyvenimą ir mokamų grynųjų pinigų bei banko kredito. Butas (duomenys neskelbtini) buvo taip pat bendras šalių turtas, pagerintas šalių faktinės santuokos metu ir bendromis lėšomis bei darbu. Lygiai tokia pati situacija yra ir su butu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas už kreditą, sumokant pradinį mokestį iš už ankstesnį butą gautų ir bendrai faktinės santuokos metu sukauptų lėšų. Šalių susitarimas gyventi faktinėje santuokoje ir įgyti bendrai turtą yra įrodomas minėtais sandoriais, faktu apie bendrą faktinį šeimos gyvenimą nuo 2013 m. vasaros, faktu apie dar dviejų sūnų gimimą ir tuo, kad jis iki šiol, nors ir nepakankamai, bet padeda išlaikyti mūsų vaikus, mokėdamas trims vaikams 540 Eur išlaikymą. Trečia, ieškovo dubliko esminė mintis yra tai, kad atsakovė neįrodė susitarimo gyventi faktinėje santuokoje bei tai, jog nebuvo jokių susitarimų tarp atsakovės ir ieškovo įgyti (sukurti) bendrą nuosavybę ar tai, jog atsakovė neįrodė prisidėjusi prie tokio turto sukūrimo. Atsakovės manymu, šalys 2013 m. susitarė sukurti faktinę santuoką ir gyventi šeimoje, sukurti bendra turtą ir šiuo turtu naudotis, atsakovė pagimdė dar du sūnus, kuriuos bendrai augino, jais rūpinosi, kol ieškovas susirado kita moterį ir išėjo pas ją gyventi; ieškovės indėlis prisidedant prie bendro turto sukūrimo buvo ne tik jos turimų, uždirbtu pinigų panaudojimas, bet ir kasdieninis rūpinimasis šeimos buitimi. Tai reiškia, kad nėra abejonių dėl atsakovės teisių, į nuo 2014 m. įgyto buto (duomenys neskelbtini), o vėliau ir (duomenys neskelbtini) įgyto turto daline nuosavybę bei teisių į šių butu remontams investuotas lėšas ar lėšas, kurios buvo panaudotos šiems butams pagerinti, pirkti šiuose butuose buvusius ir esančius baldus, buitinę technika. Atsakovės nuomone, ieškovas dėl aukščiau išdėstytų tų pačių argumentų, neturi teisės gauti ir pusės buto vertės piniginės kompensacijos, nes jis nuo 2022 m. pavasario nemoka už buto išlaikymą. Tuo tarpu atsakovė iš savo kuklaus atlyginimo, gaunamo išlaikymo sumos, pašalpų vaikams, turi išlaikyti šeimą, vaikus, jais pasirūpinti, mokėti už būrelius, mokėti kreditą, išlaikyti butą. Ieškovas nesutinka padidinti išlaikymo vaikams sumą, neprisideda prie buto išlaikymo, teigdamas, kad jis bute negyvena. Ketvirta, ieškovas teigia, kad atsakovė neturi teisės vaikų pinigų naudoti kitiems reikalams nei vaikų aprūpinimui - ji taip ir elgiasi. Kaip žinia, ieškovas prašo kompensacijos, kuri panaši į viso buto (duomenys neskelbtini) vertę (sudėjus visas jo prašomas sumas, bendra kompensacija gaunasi - 90 240,82 Eur; 53 500 + 6 000 + 4 945 + 25 795,82). Tuo tarpu, butą ieškovas vertina 107 000 Eur, nors šiai dienai buto vertė yra 99 000 Eur. Ieškovas dublike siūlo atsakovei su vaikais keltis į jos paveldėtą butą (duomenys neskelbtini) arba butą (duomenys neskelbtini) dalintis natūra, nors tokių reikalavimų ieškinyje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turi ir kito nekilnojamojo turto arba jo turėjo (realizavo), galimai turi nekilnojamojo turto ne savo vardu ir šį turtą pardavinėja. Akivaizdu, kad ieškovas turi kur gyventi. Be to, (duomenys neskelbtini) buto vertė ženkliai mažesnė už (duomenys neskelbtini) buto vertę, nes, (duomenys neskelbtini) butas yra mažesnis ir blogesnės kokybės. Todėl šis ieškovo dubliko argumentas (dėl atidalinimo natūra ar siūlymas išsikeldinti atsakovei su vaikais iš buto) yra nepriimtinas ir žeminantis ieškovo elgesys atsakovės bei vaikų atžvilgiu.
12. Pateiktu ir po trūkumų šalinimo, 2023 m. spalio 27 d. priimtu, priešieškinio 6 punkto a, b, c, d papunkčių reikalavimais, atsakovė prašo: 1) ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti pilnai ir padalinti bendrąją ieškovo ir atsakovės S. L. nuosavybę, butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: a) atsakovei pripažinti nuosavybes teisę į 66/100 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (59,46 kv. m.), o ieškovui M. L. į 34/100 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (30,85 m2); b) nustatyti naudojimosi butu tvarką, paskiriant S. L. pagal VĮ Registrų centro buto dalių paskaičiavimą naudotis šiomis buto plane indeksais pažymėtomis patalpomis: 9-l (l/2), 9-2 (l/l), 9-3(1/l), 9-4(1/1), 9-6 (1/2), 9-7 (l/2), 9-8 (1/2), 9-9 (1/2), 9-10 (1/2), 9-l1 (1/2); c) nustatyti naudojimosi butu tvarką, paskiriant ieškovui M. L. pagal VĮ Registrų centro buto dalių paskaičiavimą naudotis šiomis buto plane indeksais pažymėtomis patalpomis: 9-l (1/2), 9-5 (1/2), 9-6 (1/2), 9-7 (1/2), 9-8 (1/2), 9-9 (1/2), 9-10 (1/2),9-11 (1/2); d) priteisti iš atsakovės ieškovui už atsakovei tenkančio buto didesnę dalį 13 812,38 Eur piniginę kompensaciją, nustatant terminą kompensacijai sumokėti - per vienerius metus lygiomis dalimis, mokant kas ketvirtį, šio ketvirčio paskutinę dieną, pervedant kompensacijos dalį į M. L. nurodytą banko sąskaitą.
13. Priešieškinyje nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka tik iš dalies. Paaiškina, kad su ieškovu gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu bei buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, o gyvenamosios patalpos (butai) ir kreditai jungtines veiklos objektai. Sutinka atsidalinti butą. Tačiau visiškai nesutinka, ieškovui sumokėti pinigines kompensacijas, susijusias su tariamai ieškovo panaudotomis jo asmeninėmis lėšomis pradiniam įnašui už butą apmokėjimui (6000,00 Eur), lėšų už ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą, įgyjant bendrą nuosavybę (4945,00 Eur) ir atlyginti jam 25795,82 Eur už remontą bei buitinės technikos įgijimą. Ieškovas teismui parodo turėtų lėšų jo sąskaitoje sumas, kurias jis gavo iš savo uždarbio, galimai individualios veiklos ir gyvenimo kartu laikotarpiu pardavus šalių lėšomis ir darbu pagerintą nekilnojamąjį turtą, kuris pardavimo metu įgavo didesnę vertę nei buvo šio turto vertėjo įgijimo metu. Tai viena iš aplinkybių, dėl kurių atsakovė nesutinka dėl buto atidalinimo taip, kaip pageidauja ieškovas. Antroji priežastis yra ta, kad ieškovas prašo neadekvačios piniginės kompensacijos už atidalintame bute jam tenkančią dalį bei papildomos kompensacijos už tariamai jo turėtas asmenines išlaidas, perkant atidalinamą butą ir remontuojant jį, perkant buitinę techniką. Mano, tokie ieškovo reikalavimai prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams, mažamečių vaikų interesams. Pagal atsakovės prašymą UAB „Ober Haus“ buvo atliktas buto vertinimas, pagal kurį butas įvertintas 99000,00 Eur. Tuo tarpu, ieškovas, butą vertindamas 107 000,00 Eur, prašo iš atsakovės priteisti 88 140,82 Eur. Tokie ieškovo reikalavimai nesąžiningi ir neįgyvendinami. Todėl, teismo prašo padalinti butą natūra. Patenkinus šį priešieškinio reikalavimą ir nustačius anksčiau nurodytas nuosavybės į butą dalis, nustatytina, kad atsakovė (kartu su nepilnamečiais vaikais) naudosis kambariais, plane pažymėtais indeksu 9-2, 9-3, 9-4, balkonu, esančiu ties šiais kambariais bei puse kitų buto bendro naudojimo patalpų ir bendrai balkonu, esančiu ties bendrai naudotinu holu 9-6. Ieškovas naudosis kambariu, pažymėtu indeksu 9-5 bei puse bendro naudojimo patalpų ir balkonu iš bendrai naudotino holo 9-6. Kadangi atsakovės siūloma tvarka atidalinus butą ieškovui sumažėja jo nuosavybės dalis pagal dabar esančią nuosavybės teisę į buto dalį, sutinka jam sumokėti piniginę kompensaciją, kurią apskaičiavo nurodytu būdu: 1) pagal patiekiamą buto dalių paskaičiavimo projektą (VĮ Registrų centro paskaičiavimas) atsakovei buto tenka daugiau nei ieškovui. Todėl ji sutinka sumokėti kompensaciją. Atsakovė sumokėti iš karto kompensacijos negali, todėl prašo teismo šios kompensacijos išmokėjimą išdėstyti metams.
Atsiliepimas
14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovės priešieškinį atmesti, ieškovo ieškinį – tenkinti.
15. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė atkakliai teigia, jog šis butas yra bendrosios jungtinės veiklos rezultatas - bendroji dalinė nuosavybė. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog tai yra bendroji dalinė nuosavybė, kurioje šalims priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalį, ir šios sutarties nė viena šalis neginčija. Atsakovės nesutikimas su ieškovo reikalavimu dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės savaime įrodo esant nesutarimus tarp šalių dėl naudojimosi butu. Kadangi butas nors ir yra keturių atskirų kambarių, objektyvios galimybės jį dalinti natūra nėra, nes butas pritaikytas gyventi vienai šeimai, be to, egzistuoja ir kitas kriterijus - nepriimtinumas, kuris vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė. Ieškovo nuomone, atsakovė turi finansinę galimybę išpirkti ieškovui priklausančią nuosavybės teisės dalį. Taip pat, aptariant galimybės padalinti nekilnojamąjį turtą natūra priimtinumą, būtina įvertinti šalių santykius. Ieškovo ir atsakovės santykiai yra sudėtingi, jau beveik metus šalys bendrauja pasitelkiant advokatų pagalbą, šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, tačiau nesėkmingai, todėl realios galimybės šalims susitarti ne tik dėl naudojimosi bendru turtu, bet ir dėl gyvenimo jame, nėra ir tikėtinai ateityje nebus. Ieškovas išsikraustė iš šio buto 2022 metų gegužės mėnesį, taigi šis butas, kaip gyvenamoji vieta, jam nėra reikalingas, o atsižvelgiant į šalių santykius, aptartus ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, neįtikėtina, jog šalys turi realią galimybę kartu šiame turte gyventi ir juo naudotis. Sunku įsivaizduoti, kaip viename bute šalys galėtų tęsti savo gyvenimus, jaustis saugūs ir atsipalaidavę savo namuose, jei jais reikėtų dalintis su bendraturčių, su kuriuo yra susiklostę konfliktiniai santykiai, o konfliktinių santykių atmosfera neabejotinai neigimai veiktų bute gyvenančius nepilnamečius penkiolikos, devynerių bei šešerių metų amžiaus vaikus, taigi neįtikėtina, jog šalys sugebės kartu gyventi viename bute, net ir nustačius naudojimosi turtu tvarką. Be to, atsakovė teigia, jog šalių santykiai yra konfliktiški - ji teigia, jog ieškovas netinkamai elgiasi savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu (bute adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena atsakovė ir trys nepilnamečiai šalių vaikai – G., N. ir G.), atsakovė yra pateikusi ieškinį atskiroje byloje dėl su šalių nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė nurodo, kad ,,mūsų santykiai yra pakankamai konfliktiniai, todėl bendras gyvenimas bute būtų neįmanomas ir kančia ne tik atsakovei, bet ir visai šeimai“, bei kad atsakovės siekis buvo ir išliko naudotis visu butu, ieškovui sumokant ženkliai mažesnę nei priklausytų kompensaciją. Tokie atsakovės veiksmai tik patvirtina ieškovo teiginius, jog dėl konfliktiškų santykių šalys negalės gyventi viename bute. Atsižvelgtina, jog bylos šalys nėra tiesiog bendraturčiai. Šalys gyvena šiame bute, jame taipogi gyvena ir trys šalių vaikai, todėl galimybės naudotis turtu pagal jo paskirtį - jame gyventi, kurti naujus santykius, jaustis ramiai bei patogiai, bus ženkliai apsunkintos. Todėl atsižvelgiant į šalių bei jų bendrų nepilnamečių vaikų interesus, racionaliausias ginčo sprendimo būdas - atidalinti ieškovo priklausančią nuosavybės teisės dalį. Dėl nekilnojamojo turto vertės - atsakovė nurodo, jog nesutinka su ieškovo nurodoma buto verte. Atsakovė pageidaudama ir siekdama nuginčyti turto vertę, turėtų prašyti skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Kompensacijos dydis už atidalijamo turto dalį apskaičiuojamas pagal realią tokio daikto rinkos kainą bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Dėl atsakovės finansinės galimybės išpirkti ieškovui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį – ieškovas nurodo, jog pateikia rašytinius dokumentus, kurie įrodo, jog atsakovė 2021-10-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr.4287 paveldėjo du butus - butą adresu (duomenys neskelbtini), bei butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė butą adresu (duomenys neskelbtini), 2022-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 53 000,00 Eur, butą adresu (duomenys neskelbtini), 2023-08-25 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 70 900,00 Eur, tokiu būdu per pusantrų metų gaudama 123 900,00 Eur. Akivaizdu, jog atsakovė turi finansines galimybes sumokėti ieškovui jo prašomą kompensaciją pinigais už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią nuosavybės dalį, o jeigu atsakovė tokios finansinės galimybės neturi, ieškovo nuomone, ji privalo įrodyti, kam buvo panaudoti už parduotus nekilnojamojo turto objektus gauti pinigai. Pažymi, kad atsakovė neįrodo, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl kitų nei ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objektų įsigijimo. Atsakovei neigiant ieškovo argumentus, jog ieškovas panaudojo savo asmenines lėšas ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui - pradiniam įnašui, kredito sutarties vykdymui ir remontui apmokėti, privalo įrodyti, jog šios ieškovo lėšos buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė, sukurta bendrosios jungtinės veiklos eigoje. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigia, jog jos prisidėtu darbu pakilo buto adresu (duomenys neskelbtini), vertė, taigi pardavus šį turtą pinigai tapo ne asmeninė ieškovo, o bendra šalių nuosavybė. Atsakovė neprisidėjo prie įgyto ir vėliau parduoto turto sukūrimo (ar vertės padidinimo) nei savo pinigais, nei savo darbu ar žiniomis, todėl atsakovės teiginiai, jog už ieškovo vardu registruoto buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą gautos lėšos tapo bendrais šalių pinigais, visiškai nepagrįsti. Atsakovė neginčija fakto, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovo nuosavybė, o po jo pardavimo gautos piniginės lėšos liko asmeninėmis ieškovo lėšomis, kurias jis panaudojo įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų sumokėdamas savo dalį pradinio įnašo, bei sumokėdamas pradinio įnašo dalį už atsakovę, o vėliau mokėdamas kredito įmokas už save ir už atsakovę, bei savo lėšomis atlikdamas remontą ir įgydamas buitinę techniką, įrangą bei baldus, taip gerindamas turtą - didindamas jo vertę. Ieškovas savo asmenines lėšas, gautas pardavus butą adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir už atsakovę sumokėjo jos dalį pradinio įnašo. Atsakovė teigia, jog visas po santuokos nutraukimo įgytas turtas yra bendros jungtinės veiklos rezultatas - bendroji dalinė nuosavybė, tačiau neginčija atitinkamų ieškovo sudarytų sandorių bei nedalina jos vardu įgyto nekilnojamojo turto, o tai reiškia, jog atsakovės veiksmai prieštarauja jos argumentams. Pažymi, kad už butą adresu (duomenys neskelbtini), iš asmeninės ieškovo banko sąskaitos 2018-06-13 į pardavėjo A. F. sąskaitą buvo pervesta 11 060,00 Eur. 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur (48 000,00 Eur-paskolos, t.y., bendro kredito lėšų, 640,00 Eur-asmeninės ieškovo lėšos). Pardavėjui A. F. grynais sumokėti 300,00 Eur kaip avansas asmeninėmis ieškovo lėšomis. Viso už buto įsigijimą buvo sumokėta 12 000,00 Eur asmeninių ieškovo lėšų. Butas (duomenys neskelbtini), yra įgytas išimtinai ieškovo lėšomis, jas panaudojant ieškovo dalies buto pirkimo sandoryje apmokėjimui bei taipogi panaudojant asmenines lėšas sumokant atsakovės turto įsigijimo dalį.
16. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė Luminor bank AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo nagrinėti atsakovės S. L. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus.
17. Nurodo, kad Luminor bankas kartu su ieškovu ir atsakove sudarė 2018-06-04 kreditavimo sutartį Nr. 2300-2018-136845, kuria Luminor bankas suteikė kredito gavėjams kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris ir įkeistas Luminor bankui kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui. Įkeistas turtas priklauso ginčo šalims lygiomis dalimis po 1/2, tačiau bankui yra įkeistas visas be išimties turtas. Į Luminor banką nebuvo kreiptasi dėl įkeisto turto (viso/ dalies) atidalijimo ir / ar vienai iš šalių išmokant kompensaciją. Todėl nurodomu klausimu Luminor bankas jokių sprendimų nėra priėmęs. Pažymi, jog šiuo metu įkeistas turtas priklauso ginčo šalims lygiomis dalimis po 1/2, priešieškiniu šias dalis atitinkamai yra siekiama pakeisti: atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į 66/100 turto dalį, ieškovui į 34/100 turto dalį, kadangi ieškovui tenka mažesnė įkeisto turto dalis, todėl yra prašoma priteisti iš atsakovės ieškovui piniginę kompensaciją. Bankas pabrėžia, kad nuosavybės dalys nekeičia bendraskolių įsipareigojimo prieš banką, t. y. net ir teismui priešieškinį ir atidalinus įkeistą turtą, tai niekaip nekeičia ieškovo ir atsakovės atsakomybės prieš banką – abi šalys lieka solidarūs skolininkai pagal kreditavimo sutartį. Vertinant atsakovės galimybę mokėti kompensaciją, pasisakytina, kad ji neturėtų pažeisti kreditoriaus teisių pagal hipotekos ar kreditavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, ar atsakovė būtų finansiškai pajėgi sumokėti ieškinyje nurodytą sumą, nepateikti įrodymai, jog atsakovė yra pajėgi tokią sumą susitaupyti ar pasiskolinti. Patenkinus priešieškinį pilna apimtimi, neatmestina, kad gali būti pažeistas Luminor banko interesas, kadangi klientų finansinės galimybės vykdyti prievolę bankui gali būti apribotos (dėl atsiradusios papildomos tarpusavio prievolės). Todėl, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė nėra pajėgi mokėti priteistinos kompensacijos (kokia ji būtų nustatyta), Luminor banko vertinimu, nusprendus priteisti kompensaciją, taip pat turėtų būti išspręstas klausimas ir dėl tokios skolos atidėjimo arba išdėstymo dalimis, suteikiant atsakovei galimybę tokį įsipareigojimą įvykdyti per tam tikrą laikotarpį.
Šalies argumentai
18. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo tenkinti patikslintą ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu, nesutinka su priešieškiniu, prašo atmesti. Papildomai nurodo, kad tikslina ieškinio reikalavimą dėl priteistinos kompensacijos dydžio, atsižvelgiant į turto ekspertizės akte nustatytą buto vertę ir prašo priteisti iš atsakovės pusės buto vertės kompensaciją, nustatytą turto ekspertizės – 43 600,00 Eur.
19. Teismo posėdžio metu ieškovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, nesutinka su priešieškiniu, prašo atmesti. Papildomai nurodo, kad prieš santuoką turėjo (duomenys neskelbtini) butą asmeninės nuosavybės teise, taip pat turėjo butą, (duomenys neskelbtini) Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Išdavė atsakovei įgaliojimą, kad galėtų nupirkti butą savo vardu. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) pirko dviese, bendrąja daline nuosavybe. Pirmąjį butą pardavė, pinigus panaudojo (duomenys neskelbtini) butui, ir tada ieškojo didesnio buto. Pradinį įnašą sumokėjo bei remontą bute atliko iš savo asmeninių lėšų (pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Byloje yra rašytiniai įrodymai apie sumokėtą avansą bei pradinio įnašo. Dėl baldų ir buitinės technikos – įrodymai pateikti (bankiniai pavedimai). Dėl remonto darbų – įrodymų neturi, dėl statybinių medžiagų – pateikti mokėjimai. Atsakovės reikalavimai ieškovui nesuprantami – naudotis vienu kambariu, nes jis šiuo metu gyvena nuomojamame bute. Ekspertizės metu nustatyta buto kaina yra per maža, neatitinka tikrosios buto vertės, nes turėjo pirkėją už 95 000 Eur. Su atsakove santykiai yra konfliktiški, negalėtų gyventi kartu su atsakove viename bute. Su atsakove išsiskyrė 2010 metais, po skyrybų su atsakove vėl pradėjo gyventi nuo 2013 m. vasario mėn. Pradėjo kartu gyventi dėl vaiko. Tai nebuvo dėl to, kad pradėti kurti šeimą. Su atsakove ir vaiku apsigyveno (duomenys neskelbtini) bute. Gimus antram vaikui, priėmė sprendimą pirkti butą. Vėliau gimė trečias vaikas. Butus pirko dėl vaikų. Atsakovė prie buto pirkimo neprisidėjo. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko savo ir atsakovės vardu tik formaliai, šį butą pirko sesers vyras. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko po 1/2 dalį su atsakove, todėl kad kiekvienas turėtų savo dalį. Teigia, kad ginčo buto remontas atliekamas iš ieškovo asmeninių piniginių lėšų. Iki išsiskiriant su atsakove, bute gyveno, juo naudojosi, taip pat naudojosi ir buitine technika. Buitinės technikos ir baldų nusidėvėjimo neskaičiuoja. Atsakovė finansiškai prie buto neprisidėjo.
20. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo priešieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu, nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti.
21. Teismo posėdžio metu atsakovė prašo priešieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu, nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Papildomai nurodo, kad ieškovas turėjo du butus, jie buvo jo nuosavybė. Išsiskyrė 2010 metais, vėl pradėjo gyventi 2013 metais, gyveno iki tada, kada ieškovas išėjo iš buto. Ginčo butą įgijo, nes nusprendė pasiderinti gyvenimą didesniu būstu. Ieškovas teigė, kad jis vienas paskolos negali gauti, todėl nusprendė įsigyti po 1/2 dalį, imant kreditą kartu. Santykių neįteisino, nors vedė bendrą ūkį. Už buto remontą mokėjo ieškovas, nes jis tuo metu dirbo, o atsakovė augino vaikus. Su reikalavimu dėl remonto išlaidų priteisimu nesutinka visiškai. Ieškovas pirko baldus ir buitinę techniką iš darbo užmokesčio, iš kredito lėšų. Teigia, kad su ieškovu gyventi galėtų, būtų tokia galimybė. Su ieškovu sutaria gerai, tai kas liečia vaikų klausimus. Neturi piniginių lėšų ieškovo prašomai kompensacijai sumokėti. Paveldėjo iš mamos turtą ir jį pardavė, piniginių lėšų turi, tačiau pilnos sumos neturėtų. Iš paveldėto turto pirko automobilį. Įmokas bankui mokėjo ieškovas, tačiau atsakovė mokėjo ieškovui grynais iš piniginių lėšų, gaunamų už vaikus (po 200 Eur per mėnesį). Pradinį įnašą mokėjo ieškovas. Atsakovė taip pat turi sodą ir automobilį. 2013 metais pradėjus gyventi kartu, tikslas buvo atkurti šeimos santykius ir šeimyninį gyvenimą. Atliekant darbus ginčo bute atsakovė padėjo fiziškai sutvarkyti butą, jį išvalyti. Visos gaunamos šalių lėšos buvo naudojamos bendrai. Teigia, kad ji galėtų gyventi su ieškovu. Prie bendros dalinės nuosavybės prisidėjo iš savo paveldėto turto, pirkdama maistą, mokėdama dalį paskolos. Prie buto prisidėjo fiziškai – vaikų priežiūra. Pardavė automobilį už 7000 Eur 2022 metų birželį, kuriuos atidavė ieškovo mamai. Sodas pirktas atsakovės vardu, bet sodas yra mamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
22. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-12024-613/2010 (proceso Nr. 2-06-3-10016-2010-2) 2010 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko esamas pavardes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei patvirtino S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
24. Iš byloje esančio ištuokos liudijimo nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas įrašas apie ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimą, (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. 701929 nustatyta, kad M. L. ir S. L. yra nepilnamečio vaiko G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
26. Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. 969475 nustatyta, kad M. L. ir S. L. yra nepilnamečio vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
27. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. L. ir S. L. yra nepilnamečio vaiko G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
28. Iš byloje pateiktos 2018-06-04 AB Luminor kreditavimo sutarties Nr. 2300-2018-136845 nustatyta, kad M. L., S. L. suteiktas 47 640,00 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui iki 2043 m. gegužės 26 d.
29. Byloje pateikta informacija apie 2023-04-26 būsto kreditavimo sutarties Nr. 2300-2018-136845 negrąžintos paskolos dalį, pagal kurią likutis 2023-04-26 yra 41 177,55 Eur.
30. Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Dalia Rogovaitė 2018-06-20 patvirtino hipotekos sandorį, pagal kurį skolininkai ir įkaito davėjai M. L. ir S. L. įkeitė kreditoriui AB Luminor bankui po 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini) .
31. Byloje pateiktas 2023-04-11 valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), planas.
32. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-04-06 ir 2023-01-17 išrašų matyti, kad M. L. ir S. L. nuosavybės teise (kiekvienam po 1//2 dalį) priklauso butas-patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-06-13.
33. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-04-06 išrašo matyti, kad M. L. nuosavybės teise priklausė: 1) nuo 2015-08-17 iki 2018-10-16 - 145/1000 dalis statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2015-08-17 iki 2018-10-16 - butas-patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) nuo 2004-03-02 iki 2014-03-10 - butas-patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4) nuo 2014-03-13 iki 2018-06-06 - butas-patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 5) nuo 2013-02-25 iki 2021-06-17 - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
34. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-04-06 ir 2023-01-17 išrašo matyti, kad M. L. ir S. L. nuo 2007-03-22 iki 2007-07-09 nuosavybės teise priklausė butas-patalpa, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
35. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-01-17 išrašo matyti, kad S. L. nuosavybės teise nuo 2021-10-12 iki 2022-01-27 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini);
36. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-01-17 ir 2023-07-19 išrašų matyti, kad S. L. nuosavybės teise priklauso: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2021-10-12; 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2016-05-25.
37. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-10-10 išrašo nustatyta, kad S. L. nuosavybės teise į butą, esantį (duomenys neskelbtini), išregistruota nuo 2023-08-28, išregistravimo pagrindas – 2023-08-25 pirkimo – pardavimo sutartis, Nr. 7610.
38. Byloje pateikta Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės Dalios Rogovaitės 2018-06-13 patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė iš pardavėjų S. F. ir A. F. nusipirko bendrosios dalinės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienas po 1/2 dalį buto asmeninės nuosavybės teise už 60 000 Eur, iš kurių 300 Eur pirkėjas sumokėjo avansu pardavėjui prieš sutarties pasirašymą, 48 640 Eur – pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo sąskaitą, gavus kreditą iš AB Luminor banko, 11 060 Eur – pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo sąskaitą per 1 darbo dieną nuo sutarties pasirašymo dienos.
39. Į bylą pateiktas M. L. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018-06-13 iki 2018-06-13 bei 2018-06-13 Sepa mokėjimo nurodymas Nr. 1800169278, iš kurių matyti, kad M. L. 2018-06-13 atliko bankinį pavedimą gavėjui A. F. 11 060 Eur, paskirtis – pradinis įnašas už perkamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).
40. Į bylą pateiktas M. L. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018-06-21 iki 2018-06-21 iš kurio matyti, kad M. L. pervesta 48000 Eur, paskirtis – paskolos išdavimas bei M. L. 2018-06-21 atliko bankinį pavedimą gavėjui A. F. 48 640 Eur, paskirtis – galutinis atsiskaitymas už butą, adresu (duomenys neskelbtini).
41. Byloje pateikti M. L. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašai, iš kurių nustatyta, kad už laikotarpius: nuo 2018-12-19 iki 2022-01-26 M. L. atliko pavedimus Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 8701,51 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant; ,,paskolos ir palūkanų grąžinimas“ ir laikotarpiu nuo 2023-03-01 iki 2023-05-02 atliko mokėjimus 881,66 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant: ,,paskolos ir palūkanų grąžinimas“.
42. Į bylą pateikti pirkinių draudimo sertifikatai ir pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. buvo įsigyti pirkiniai: 2015-06-09 - televizorius LCD už 785,35 Eur, 2018-08-14 - orkaitė už 414,01 Eur, kaitlentė už 322,27 Eur, šaldytuvas už 510,00 Eur, 2018-08-24 – skalbyklė už 604,19 Eur, indaplovė už 349,00 Eur - viso 2 984,82 Eur.
43. Byloje pateikta 2018-08-20 AB Luminor Bank mokėjimo nurodymas, ir kurio nustatyta, kad ieškovas sumokėjo1050 Eur už įsigytą pirkinį – duris.
44. Iš byloje esančio ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovas 2018-07-26 sumokėjo gavėjui UAB KE langai 3300 Eur.
45. Byloje pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 1101738, iš kurios nustatyta, kad M. L., identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2021-10-12 vykdo individualią veiklą: Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai 2021-10-12.
46. Byloje pateiktas 2021-12-16 medicininio dokumento išrašas, iš kurio nustatyta, kad M. L. nustatyta diagnozė – filikulinė limfoma (1 laipsnio) stadija II.
47. Ieškovas į bylą pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas: prieš ir po remonto.
48. Atsakovė į bylą pateikė informaciją apie S. L. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2023-06-26.
49. Atsakovė į bylą pateikė 20 18 -04 -09 preliminarią pirkimo-pardavimo trišalę sutartį, iš kurios nustatyta, kad šalys S. F. ir S. L. susitarė dėl buto (duomenys neskelbtini), už 60 000 Eur iki 2018-06-30, pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo.
50. Byloje pateikta 2014-07 -17 Transporto priemones pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad S. L. pardavė transporto priemonę Nissan A. T. už 3900 Lt.
51. Byloje pateikta 2008-12-01 Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios nustatyta, kad S. L. kartu su nepilnamečiu vaiku G. L. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
52. Byloje pateiktas 2021-12-01 – 2023-06-27 atsakovės ,,Swedbank", AB sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, kad atsakovės mėnesinis darbo užmokestis iš UAB ,,Aterna“ šiuo laikotarpiu sudarė nuo 685 Eur iki 1104 Eur.
53. Byloje pateikta informacija apie S. L. valstybinį socialinį draudimą nuo 2010-01-01 iki 2023-06-27, iš kurios matyti, kad S. L. pajamos nurodytu laikotarpiu sudarė: Sodros mokamos valstybinio socialinio draudimo pajamos, ligos išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, iš viso už 2010 metus – 98,09 Eur (338,71 Lt), už 2011 metus – 2296,44 Eur (7929,16 Lt), už 2012 metus – 4041,09 Eur (13953,11 Lt), už 2013 metus – 4884,84 Eur (16866,36 Lt), už 2014 metus – 3677,95 Eur (12 699,22 Lt), už 2015 metus – 2465,32 Eur, už 2016 metus – 1479,80 Eur, už 2017 metus – 7348,06 Eur; už 2018 metus – 6864,00 Eur, už 2019 metus – 11298,40 Eur, už 2020 metus – 11718,30 Eur, už 2021 metus – 3767,71 Eur, už 2022 metus – 18 333,49 Eur, už 2023 metus – 7703,33 Eur.
54. Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2010-01-01 iki 2023-06-30 apie šiuo laikotarpiu S. L. išmokėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas, iš kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-08-25 iki 2016-11-09 atsakovė gavo išmokas, kurių suma sudarė 2963,00 Eur ir laikotarpiu nuo 2017-07-14 iki 2019-09-26 atsakovė gavo išmokas, kurių suma sudarė 6346,20 Eur.
55. Atsakovė į bylą pateikė ,,Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-07-01, iš kurios nustatyta, kad S. L. atliko mokėjimus M. L. buto paskolai ir mokesčiams sumokėti už 2289,30 Eur.
56. Atsakovė į bylą pateikė UAB ,,Ober Haus“ Nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą (buto (duomenys neskelbtini)), ir kurios nustatyta, kad vertinamo turto rinkos vertė 2023-07-03 yra 99 000 Eur.
57. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie preliminarią nekilnojamojo turto kainą pagal unikalų numerį viešoje erdvėje: buto (duomenys neskelbtini) vertė – 101 600 Eur.
58. Byloje pateikti 2022-06-22 AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymai, iš kurių nustatyta, kad atsakovė už parduotą automobilį Chrysler TC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 7000 Eur iš pirkėjo V. B. ir gautas piniginės lėšas sumokėjo A. L..
59. Byloje pateikta buto (duomenys neskelbtini), technines apskaitos byla bei 2023-08-18 VĮ Registrų centro parengtas buto dalių apskaičiavimo projektas, kuriame paskaičiuota 1 buto dalis – 66/100 (59,46 kv.v.), kuriai priskirtos patalpos, pažymėtos :9-l (l/2), 9-2 (l/l), 9-3(1/l), 9-4(1/1), 9-6 (1/2), 9-7 (l/2), 9-8 (1/2), 9-9 (1/2), 9-10 (1/2), 9-l1 (1/2); 2 buto dalis – 34/100 (30,85 kv.m.), kuriai priskirtos patalpos, pažymėtos 9-l (1/2), 9-5 (1/2), 9-6 (1/2), 9-7 (1/2), 9-8 (1/2), 9-9 (1/2), 9-10 (1/2),9-11 (1/2).
60. Byloje pateiktas 2021-10-05 paveldėjimo teisės liudijimas, 2023-08-25 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.7610 ir 2022-01-20 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 410, iš kurių nustatyta, kad atsakovė 2021-10-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr.4287 paveldėjo du butus - butą adresu (duomenys neskelbtini), bei butą adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė butą adresu (duomenys neskelbtini), 2022-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 53 000,00 Eur, butą adresu (duomenys neskelbtini), 2023-08-25 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 70 900,00 Eur.
61. Byloje pateiktos 2003-08-26 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.M-6111 ir 2014-02-25 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JP-1152 iš kurių nustatyta, kad 2003-08-26 M. L. asmenine nuosavybe įsigijo butą (duomenys neskelbtini), už 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), kurį 2014-02-25 pardavė už 26 934,66 Eur (93 000,00 Lt).
62. Byloje pateiktos 2015-08-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. NB2-2566 ir 2018-10-15 dovanojimo sutartis Nr. LM-3110, iš kurių nustatyta, kad ieškovas 2015-08-04 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), už 25 000,00 Eur ir 2018-10-15 dovanojimo sutarties pagrindu, perleido E. L..
63. Byloje pateiktos: 2014-03-10 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. MV7-2183 ir 2018-06-13 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 6894, iš kurių nustatyta, kad 2014-03-10 ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), už 41 884,90 Eur (145 000,00 Lt) ir 2018-06-01 pirkimo – pardavimo sutartimi šį butą pardavė už 65 000,00 Eur.
64. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-03-22 nutartimi teismas patenkino atsakovės S. L. prašymą skirti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir paskyrė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertei Larisai Choroševai, dirbančiai UAB ,,Lovertus“, ekspertei atsakyti į šį klausimą: kokia yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė šiuo metu?
65. Byloje pateiktas teismo ekspertės Larisos Choroševos teismo ekspertizės aktas Nr. 240409LCH-01, kuriame pateikta išvada ir atsakymas į klausimą: Buto/Patalpos - Buto, bendras plotas 90,31 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dienai (2024-04-09) yra 87 200 Eur (aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai eurų).
66. Atsakovė į bylą pateikė S. L.: AB Swedbank“ sąskaitos išrašus laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31; nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31; nuo 2024-01-01 iki 2024-06; informaciją apie „Swedbank“ sąskaitos likutį iš kurios nustatyta, kad likutis 2024-06-10 yra 3,68 Eur.
67. Atsakovė į bylą pateikė S. L.: Luminor bank AS sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31; nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31; nuo 2024-01-01 iki 2024-06; informaciją apie Luminor bank AS sąskaitos likutį iš kurios nustatyta, kad likutis 2024-06-10 yra 524,33 Eur.
68. Į bylą pateiktas UAB ,,Aterna“ 2024-07-26 įsakymas dėl atleidimo iš darbo Nr. A-2607/2024, iš kurio nustatyta, kad pagal S. L. prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2024 m. liepos mėn. 26 dienos, S. L. atleista iš einamų administratorės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1 dalį.
Dėl bendrosios jungtinės veiklos.
69. Šioje byloje atsakovė, atsikirtinėdama į ieškovo reikalavimus dėl kompensacijos jam priteisimo, teigia, kad su ieškovu gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu bei buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, o gyvenamosios patalpos (butai), kreditai, remontai, baldai yra jungtines veiklos rezultatas, dėl ko ginčo buto pirkimui bei buto remontui panaudotos lėšos turi būti pripažįstamos kaip šalių bendras turtas, o ne kaip ieškovo asmeninės lėšos.
70. Atsakovas pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl kitų nei ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objektų įsigijimo.
71. Teismas 2024 m. sausio 11 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą atsakovės priešieškinį dėl jungtinės veiklos pripažinimo (pripažinti, jog ieškovas atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn., iki 2022 m. gegužes mėn. pabaigos vedė bendrą ūkį ir jungtinės veiklos pagrindu įgijo turtą, gavo ir bendrai grąžino banko kreditus, kartu atliko šalims lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus, kartu įgijo šiame bute esančius buities pobūdžio prietaisus, baldus; 3) nemodifikuoti kredito sutarties, kuria yra suteiktas ir kreditas butui, (duomenys neskelbtini) įgijimui, atsakovei įsipareigojant proporcionaliai kompensuoti atsakovui, jo bankui sumokėto įnašo dalį pagal atsakovei tenkančios teismo priteistą buto dalį), todėl toks reikalavimas šioje byloje nenagrinėjamas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose ir teikiant paaiškinimus teismui nurodė aplinkybes ir teikė atsikirtimus dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės bendros jungtinės veiklos sutarties, teismas pasisakys dėl šalių nurodytų aplinkybių.
72. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
73. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
74. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nėra keliamas reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtą visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, o bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019 ir jame nurodyta praktika). Taigi, kartu gyvenantiems ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims nėra būtina sudaryti atitinkamų rašytinių susitarimų tam, kad jų bendromis pastangomis sukurtas, įgytas ar pagerintas turtas galėtų būti pripažintas jų bendrąja daline nuosavybe.
75. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016). Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
76. Atsakovė teiktuose procesiniuose dokumentuose ir duodama teismui paaiškinimus, teigia, kad gyvenamosios patalpos (butai), kreditai, remontai, baldai yra jungtines veiklos rezultatai. Atsakovės teigimu, ginčo šalys butą ((duomenys neskelbtini)) įgijo iš bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovo gauto darbo užmokesčio bei lėšų, kurias ieškovas buvo gavęs iš šalių realizuoto turto, taip pat ir iš bendrų šalių santaupų. Atsakovė savo poziciją argumentuoja tuo, kad iki santuokos sudarymo, t. y. 2003-08-26 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovo asmeninės nuosavybės teise įgytą butą, adresu, (duomenys neskelbtini) jis pardavė 2014-02-25 pirkimo – pardavimo sutartimi. Tuomet šalys nutarė pasiimti kreditą didesniam būstui įsigyti ir 2014-02-25 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei gavęs kreditą, 2014-03-10 pirkimo – pardavimo sutartimi nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), šalys ir jų vaikai jame gyveno, butas buvo prižiūrimas ir pagerintas jų bendromis lėšomis bei darbu, o 2018-06-01 pirkimo – pardavimo sutartimi šį butą pardavus, ieškovas grąžino kreditą bei gavo pinigines lėšas, kurios ir buvo panaudotos ginčo buto pirkimui. Dėl šių priežasčių atsakovė išreiškia poziciją, kad ginčo butas įgytas bendromis šalių piniginėmis lėšomis. Atsakovė byloje taip pat nurodo, kad tarp jos ir ieškovo buvo susitarimas sukurti šeimą ir materialinį gerbūvį.
77. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais ir tvirtina, kad tarp šalių jokio susitarimo dėl nekilnojamojo turto objektų įsigijimo nebuvo. Ieškovo teigimu, atsakovė neprisidėjo prie įgyto ginčo turto sukūrimo (ar vertės padidinimo) nei savo pinigais, nei savo darbu ar žiniomis. Ieškovas argumentuoja, kad jis savo asmenines lėšas, gautas pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir už atsakovę sumokėjo jos pradinio įnašo dalį – 6000 Eur. Ieškovo teigimu, jis iš dalies įvykdė bendrą prievolę pagal kredito sutartį, už atsakovę nuo 2018-07-01 iki 2022-05-31 mokėdamas kredito ir palūkanų dalį, dėl ko reikalauja, kad atsakovė jam sumokėtų piniginę kompensaciją už dalinį bendros prievolės įvykdymą. Ieškovas byloje argumentuoja, kad jis savo pastangomis bei darbininkų / specialistų pagalba atliko buto remonto darbus, atliekant sienų apdailą, pakeičiant grindis naujomis staktas, duris, sanitarinių mazgų ir per bendro gyvenimo laikotarpį į buto remontą investavo 17 411,00 Eur. Be to, ieškovas tvirtina, kad jis iš savo asmeninių lėšų ginčo bute pirko baldus ir buitinę techniką už 8384,82 Eur, kurią taip pat reikalauja kompensuoti iš atsakovės.
78. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. L., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu. Po santuokos nutraukimo nuo 2013 iki 2022 metų šalys vėl pradėjo nuolatinai ir pastoviai kartu gyventi nesusituokę ir susilaukė dar dviejų vaikų - N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. L., gimusio (duomenys neskelbtini).
79. Iš šalių paaiškinimų apie jų bendro gyvenimo sąlygas ir sąskaitų išrašų, matyti, kad minėtu laikotarpiu ieškovas dirbo, ieškovė būdavo vaikų priežiūros atostogose, gaudavo mažesnes pajamas, rūpinosi vaikais ir namais. Šalys bendrų pajamų neturėjo, kiekviena disponavo tik savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, o pritrūkus, viena kitai pervesdavo trūkstamas pinigines lėšas.
80. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, nustatė, jog iki šalių santuokos sudarymo, t. y. 2003-08-26 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas asmeninės nuosavybės įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), kurį 2014-02-25 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė už 26 934,66 Eur (93 000,00 Lt). Praėjus 13 (trylikai) dienų nuo buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, ieškovas 2014-03-10 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), už 41 884,90 Eur (145 000,00 Lt), kurį 2018-06-01 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė už 65 000,00 Eur. Praėjus 12 (dvylikai) dienų nuo buto adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo, 2018-06-13 pirkimo – pardavimo sutartimi šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini), už 60 000,00 Eur. Kaip matyti iš pateiktų duomenų į bylą, už butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš asmeninės ieškovo banko sąskaitos 2018-06-13 į pardavėjo A. F. sąskaitą buvo pervesta 11 060,00 Eur; 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur (48 000,00 Eur gauta paskola iš AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, bei 640,00 Eur - asmeninės ieškovo lėšos). Teismas neturi pagrindu netikėti ieškovo paaiškinimu, kad pardavėjui A. F. grynais sumokėti 300,00 Eur kaip avansas asmeninėmis ieškovo lėšomis. Šios aplinkybės atsakovė byloje neginčija. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad 12 000,00 Eur avansas už ginčo buto įsigijimą buvo sumokėtas iš asmeninių ieškovo lėšų.
81. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus (bankinius pavedimus, kvitus, banko sąskaitos išrašus), iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-06-26 iki 2022-01-26, vykdydamas bendrą šalių prievolę kreditoriui AB Luminor Bank Lietuvos skyriui pagal kredito sutartį Nr. 2300-2018-136845 ieškovas iš viso sumokėjo 8701,51 Eur kredito įmokų bei palūkanų už save bei atsakovę iš savo asmeninių banko sąskaitų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi mokėjimo pavedimus kreditoriui AB Luminor Bank Lietuvos skyriui pagal minėtą kredito sutartį. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad kredito įmokos bei palūkanos taip pat buvo mokamos asmeninėmis ieškovo lėšomis.
82. Atsakovės gautų pajamų analizė 2014-2023 metais rodo, kad vidutinės jos mėnesio pajamos sudarė išmokos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (2014 metais – 3677,95 Eur (12 699,22 Lt), 2015 metais – 2465,32 Eur, už 2016 metais – 1479,80 Eur, už 2017 metais – 7348,06 Eur; 2018 metais – 6864,00 Eur, 2019 metais – 11298,40 Eur, 2020 metais – 11718,30 Eur, 2021 metais – 3767,71 Eur, 2022 metais – 18 333,49 Eur, 2023 metais– 7703,33 Eur) bei atsakovės gaunamas mėnesinis darbo užmokestis (nuo 2021-12-01 iki 2023-06-27), kuris svyravo nuo 685 Eur iki 1104 Eur, iš kurių ji turėjo ne tik pragyventi ne tik pati, bet ir prisidėti prie trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo.
83. Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šalims bendrąja daline nuosavybe įsigyjant ginčo butą, atsakovė savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie šio turto įsigijimo.
84. Taip pat bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2021-10-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr. 4287 paveldėjo du butus - butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2022-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 53 000,00 Eur, bei butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2023-08-25 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 70 900,00 Eur, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, minėtomis pirkimo – pardavimo sutartimis pardavusi minėtus butus, gautomis piniginėmis lėšomis būtų prisidėjusi prie buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo, remonto, ar įsigijimo, vykdant jai tenkančią prievolės dalį kreditoriui (atliekant paskolos ir palūkanų įmokas) pagal šalių sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2300-2018-136845.
85. Aukščiau išanalizuoti bylos duomenys leidžia pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), yra įgytas išimtinai ieškovo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė neįrodė, kad ji savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie turto įsigijimo ar ženkliai pagerino jo vertę. Papildomai pasakytina, kad pati atsakovė byloje neginčija fakto, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovo nuosavybė, taigi, po jo pardavimo gautos piniginės lėšos liko asmeninėmis ieškovo lėšomis, kurias jis panaudojo įsigyjant butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų sumokėdamas savo dalį pradinio įnašo, bei sumokėdamas pradinio įnašo dalį už atsakovę, o vėliau mokėdamas kredito įmokas už save ir už atsakovę.
86. Kaip teisingai nurodė ieškovas procesiniuose dokumentuose, atsakovė, teigdama, kad šalys laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn., iki 2022 m. gegužes mėn. pabaigos vedė bendrą ūkį ir jungtinės veiklos pagrindu įgijo turtą, gavo ir bendrai grąžino banko kreditus, byloje neginčija kitų po 2013 metų ieškovo sudarytų sandorių bei nedalina jos vardu įgyto nekilnojamojo turto, kas patvirtina, jog atsakovė nelaiko viso ginčo šalių įgyto nuo 2013 metų turto bendrosios jungtinės veiklos rezultatu - bendrąja daline nuosavybe.
87. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šalių jungtinės veiklos pagrindu, įrodymų, kad atsakovė prisidėjo piniginėmis lėšomis ar iš esmės pagerino šį turtą savo lėšomis ar darbu, nepateikė, todėl atsakovės teiginiai, kad gyvenamosios patalpos (butai), kreditai, remontai, baldai yra jungtines veiklos objektai, dėl ko ginčo buto pirkimui bei buto remontui panaudotos lėšos turi būti pripažįstamos kaip šalių bendras turtas, o ne kaip ieškovo asmeninės lėšos, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176, 185 straipsniai).
Dėl ginčo buto atidalijimo ir kompensacijų priteisimo.
88. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą atidalinti bendrąją dalinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę – butą (duomenys neskelbtini), ją pripažįstant asmenine atsakovės nuosavybe, priteisiant ieškovui iš atsakovės 43 600,00 Eur piniginę kompensaciją už pusę bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto vertę.
89. Atsakovė priešieškiniu su ieškovo reikalavimu atidalinti ginčo butą sutinka tik iš dalies – prašo pripažinti atsakovei nuosavybes teisę į 66/100 dalį (59,46 kv. m.) ginčo buto, o ieškovui - į 34/100 dalį (30,85 kv. m.) ginčo buto, nustatant naudojimosi butu tvarką pagal į bylą pateiktą VĮ Registrų centro buto dalių paskaičiavimą – paskiriant S. L. naudotis šiomis buto plane indeksais pažymėtomis patalpomis: 9-l (l/2), 9-2 (l/l), 9-3(1/l), 9-4(1/1), 9-6 (1/2), 9-7 (l/2), 9-8 (1/2), 9-9 (1/2), 9-10 (1/2), 9-l1 (1/2); paskiriant ieškovui M. L. naudotis šiomis buto plane indeksais pažymėtomis patalpomis: 9-l (1/2), 9-5 (1/2), 9-6 (1/2), 9-7 (1/2), 9-8 (1/2), 9-9 (1/2), 9-10 (1/2),9-11 (1/2).
90. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
91. Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybė išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.
92. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
93. Atidalijant turtą prioritetas teikiamas turto atidalijimui natūra.
94. Teismo vertinimu, nors prioritetas yra taikomas daikto atidalinimui natūra, nagrinėjamojoje byloje toks atidalinimo būdas esmingai pažeistų abiejų šalių teises į nuosavybę ir jų teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių įgyvendinimu. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovė su trimis šalių nepilnamečiais vaikais (vienas iš vaikų jau yra paauglys, kuriam reikia privatumo ir asmeninės erdvės), ieškovas nuo 2021 metų birželio mėnesio gyvena nuomojamame bute. Ieškovo ir atsakovės santykiai yra sudėtingi, konfliktiški, todėl teismo vertinimu, galimybės šalims susitarti dėl naudojimosi bendru turtu ir dėl gyvenimo jame, nėra. Nuosavybės teisių į butą išlaikymas atsakovei svarbus ne tik dėl jos, bet ir nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimu. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad natūra ginčo turtas negali būti padalintas. Tuo pagrindu atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl ginčo turto padalinimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo atmestini. Vienintelis įmanomas turto atidalijimo variantas – kompensacijos priteisimas vienam iš bendraturčių. Būtent tokį turto atidalijimo variantą ieškovas ir prašo taikyti.
95. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 30 punktas).
96. Pripažinus, kad turtas gali būti atidalintas tik priteisiant kompensaciją, aktualiu tampa atidalinimo atveju ieškovui mokėtinos kompensacijos klausimas.
97. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
98. Į bylą pateikti duomenys apie ginčo turto vertę: 1) UAB ,,Ober Haus“ Nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma (buto (duomenys neskelbtini)), ir kurios nustatyta, kad vertinamo turto rinkos vertė 2023-07-03 yra 99 000 Eur; 2) duomenys apie preliminarią nekilnojamojo turto kainą pagal unikalų numerį viešoje erdvėje: buto (duomenys neskelbtini) vertė – 101 600 Eur; 3) teismo ekspertės Larisos Choroševos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 240409LCH-01, pagal kurį ginčo turto rinkos vertė 2024-04-09 buvo 87 200 Eur.
99. Ieškovas, nustatant ginčo turto vertę, prašo remtis teismo ekspertės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 240409LCH-01 nustatyta turto verte. Atsakovė tam neprieštarauja.
100. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).
101. Teismas, įvertinęs teismo ekspertės Larisos Choroševos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 240409LCH-01, daro išvadą, jog šio ginčo turto – buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 87 200 Eur yra teisinga, todėl, atidalijus buto dalį ieškovo reikalaujamu būdu, proporcingai kiekvienos iš šalių turimai turto daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 43 600,00 Eur dydžio kompensacija.
102. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už buitinės technikos ir baldų vertę – 8 384,82 Eur ir kompensaciją už atliktą remontą – 17 411,00 Eur.
103. Šiuos reikalavimus grindžia tuo, jog šalims gyvenant kartu, ieškovas savo pastangomis bei darbininkų / specialistų pagalba atliko buto remonto darbus, atliko sienų apdailą, pakeitė grindis, duris, sanitarinių mazgų įrangą, iš viso per bendro gyvenimo laikotarpį į buto remontą investavo 17 411,00 Eur. Taip pat iš savo asmeninių lėšų nupirko televizorių LCD (785,35 Eur), orkaitę (414,01 Eur), kaitlentę (322,27 Eur), šaldytuvą (510,00 Eur), skalbyklę (604,19 Eur) indaplovę (349,00 Eur) viso 2 984,82 Eur, taip pat baldus už 5400 Eur (koridoriuje - 800,00 Eur, virtuvėje - 3.000,00 Eur, svetainėje – 1 000,00 Eur, miegamajame - 600,00 Eur), iš viso už 5 400,00 Eur, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui buitinės technikos ir baldų dabartinę vertę – 8 384,82 Eur (2 984,82 + 5 400,00 Eur).
104. Sprendžiant dėl šio ieškovo reikalavimo pagrįstumo, teismas pažymi, kad ginčo turto – buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo nustatyta UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertintojos teismo ekspertės Larisos Choroševos, įrašytos 2012-01-17 LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-14 ,,Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad, teismo ekspertė, atlikdama turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydama ekspertizės aktą, vadovavosi LR Finansų Ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, patvirtinta „Turto ir verslo vertinimo metodika“, LR Finansų Ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo, LR Finansų Ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintu „Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu“, LR Teismo ekspertizės įstatymu, LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu, 2011-06-22 Nr. XI-1497, Europos vertinimo standartais, kitais norminiais ir metodiniais aktai bei nutarimais, VĮ Registrų centro medžiaga. Nekilnojamojo turto rinkos vertę teismo ekspertė nustatė lyginamuoju metodu, be kitų kriterijų, surinko informaciją apie kitų įvykusių panašaus turto sandorių kainas.
105. Kaip matyti iš teismo ekspertės Larisos Choroševos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 240409LCH-01, nustatant ginčo turto vertę, buvo atlikta detali ginčo buto apžiūra, kurios metu nustatyta ir užfiksuota buto vidaus patalpų būklė: ,,vidaus patalpų sienos – dažytos / plytelės/tapetai; lubos – dažytos / dekoratyvinės įtempiamos; grindys – plytelės / laminuota danga; įėjimo į butą – „šarvo“ tipo; langai – plastikinių rėmų su stiklo paketais; butą sudaro keturi kambariai, koridorius, holas, virtuvė, higienos patalpa, sandėliukas, yra du balkonai (įstiklinti)“. Be to, teismo ekspertė, nustatydama ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, surinko ir įvertino ginčo buto foto nuotraukas, kuriose užfiksuoti bute esantys baldai, buitinė technika bei jų būklė.
106. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ekspertizės akte Nr. 240409LCH-01 nurodyta 2024-04-09 ginčo turto vertė yra nurodyta jau įvertinus visus ieškovo nurodytus atliktus remonto darbus bute, jų būklę, bei visus jame esančius baldus bei buitinę techniką. Tokiu būdu, ieškovui iš atsakovės priteisus 43 600,00 Eur dydžio kompensaciją už pusę bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto vertę, papildomai (antrą kartą) priteisti ieškovui jo prašomo dydžio kompensacijos už baldus, remonto darbus ir buitinę techniką nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už buto remontą, baldus ir buitinę techniką yra atmestinas kaip nepagrįstas.
107. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės kompensaciją už pusę ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų įgyti bendrąją dalinę nuosavybę – 4 945,00 Eur, nurodydamas, kad jis pagal kredito sutartį nuo 2018-07-01 iki 2022-05-31 už save ir už atsakovę sumokėjo dalį kredito ir palūkanų - viso 9 890,00 Eur, todėl kiekvienai iš šalių tenka po 4 945,00 Eur.
108. Pagal ieškovo į bylą pateiktus banko sąskaitų išrašus bei bankinius pavedimus, nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2018-06-21 (kredito šalims suteikimo diena) iki tol, kol šalys vedė bendrą ūkį - 2022-05-31, vykdydamas bendrą šalių prievolę kreditoriui AB Luminor Bank Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį Nr. 2300-2018-136845 iš viso (už save ir atsakovę) sumokėjo 8701,51 Eur sumą (kredito ir palūkanų).
109. Nustatyta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2023-01-26 iki 2023-04-26 (jau šalims gyvenant atskirai), ieškovas mokėjimo pavedimais atliko kreditoriui AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 7 (septynis) mokėjimus pagal kredito sutartį Nr. 2300-2018-136845 (2023-01-26 – 108,08 Eur ir 146,66 Eur, 2023-02-27 – 98,71 Eur ir 156,03 Eur; 2023-03-27 - 113,41 Eur ir 157,98 Eur; 2023-04-26 – 100,80 Eur), iš viso 881,66 Eur.
110. Atsakovė pateikė banko sąskaitų išrašus bei bankinius pavedimus, iš kurių nustatyta, jog ji ieškovui iki šalių bendro gyvenimo pabaigos (2022-05-31) kompensavo jai pagal šalių bendrą prievolę mokėtinos sumos dalį, sumokėdama 410,00 Eur sumą (2022-04-20 – 260,00 Eur; 2022-05-26 – 150,00 Eur).
111. Viską apibendrinus, darytina išvada, kad byloje nustačius, jog šalys nuo 2022-05-31 kartu nebegyvena ir kreditas grąžinamas atskirai (byloje ginčo dėl to, kad kiekvienas iš skolininkų nuo 2022-05-31 kredito įmokas ir palūkanas kreditoriui moka už save nėra) ir įvertinus tai, kad bendro šalių gyvenimo laikotarpiu ieškovas už save ir atsakovę sumokėjo 8701,51 Eur sumą kredito ir palūkanų bei atsakovė dalį šios sumos jam kompensavo (410,00 Eur), teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 4 945,00 Eur priteisimo už dalinį paskolos apmokėjimą tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės jo sumokėtą paskolos ir palūkanų dalį iki 2022-05-31, iš šios sumos minusavus atsakovės ieškovui kompensuotą sumą – 3940,76 Eur (8701,51 Eur / 2 - 410,00 Eur).
112. Nagrinėjamu atveju, ieškovas taip pat prašo priteisti jam 6 000,00 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės kaip asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant turtą – ginčo butą - bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas šį reikalavimą grindžia tuo, kad už butą adresu (duomenys neskelbtini), iš asmeninės ieškovo banko sąskaitos 2018-06-13 į pardavėjo sąskaitą buvo pervesta 11 060,00 Eur, 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur (48 000,00 Eur – paskolos, t. y., bendrų bendraturčių lėšų ir 640,00 Eur - asmeninės ieškovo lėšos), ir 300,00 Eur sumokėti pardavėjui kaip avansas grynais asmeninėmis ieškovo lėšomis - viso ieškovo asmeninėmis lėšomis sumokėta 12 000,00 Eur (11 060,00 + 640,00 + 300,00 = 12 000,00).
113. Šioje byloje laikomos jau nustat ytomis aplinkybės apie tai, kad 12 000,00 Eur avansas už ginčo buto įsigijimą buvo sumokėtas iš asmeninių ieškovo lėšų: 2018-06-13 - iš asmeninės ieškovo banko sąskaitos į pardavėjo A. F. sąskaitą buvo pervesta 11 060,00 Eur; 2018-06-21 pervesta 48 640,00 Eur (48 000,00 Eur gauta paskola iš AB Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, bei 640,00 Eur - asmeninės ieškovo lėšos), likę 300 Eur pardavėjui A. F. grynais sumokėti asmeninėmis ieškovo lėšomis.
114. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šios lėšos panaudotos bendrai šalių nuosavybei įgyti, todėl laikytina, jog ieškovas apmokėjo savo dalį, sumokėdamas 6 000,000 Eur, ir apmokėjo atsakovės dalį, sumokėdamas tokią pat piniginių lėšų sumą – 6 000,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6 000,00 Eur suma už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant turtą – ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Dėl bylinėjimosi ir kitų bylos nagrinėjimo išlaidų paskirstymo.
115. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).
116. Ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies (66 proc.), o atsakovės priešieškinio reikalavimai atmesti.
117. Ieškovo patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (66 proc.), o atsakovės priešieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patikslinto ieškinio patenkintų ir priešieškinio atmestų reikalavimų daliai, o iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patikslinto ieškinio atmestų ir priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai.
118. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 2420,00 Eur ir 1579,00 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Iš viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 3999,00 Eur.
119. Atsakovė pateikė duomenis apie jos 3065,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje: 550,00 Eur už teismo ekspertizės apmokėjimą (AB Swedbank 2024-03-26 mokėjimo nurodymas), 2050,00 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 465,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
120. Šalių teisinės pagalbos išlaidas teismas pripažįsta būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
121. Todėl patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (66 proc.), o priešieškinį atmetus (100 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 83 proc. (66 proc. + 100 proc. / 2) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 319,17 Eur (3 999,00 Eur x 83 proc.), o atsakovei iš ieškovo priteistina 17 proc. (34 proc. + 0 proc. / 2) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 521,05 Eur (3 065,00 Eur x 17 proc.).
122. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės S. L. 43 600,00 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct) piniginę kompensaciją už atsakovei S. L. priteistą 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės S. L. 6 000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų 00 ct) piniginę kompensaciją (pradinio įnašo pagal kreditavimo sutartį Nr. 2300-2018-136845 apmokėjimas) ieškovo M. L. naudai.
Priteisti iš atsakovės S. L. 3 940,76 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų 76 ct piniginę kompensaciją (paskolos ir palūkanų pagal kreditavimo sutartį Nr. 2300-2018-136845 apmokėjimas) ieškovo M. L. naudai.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. L. 3 319,17 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniolika eurų ir 17 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. L. naudai.
Priteisti iš ieškovo M. L. 521,05 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. L. naudai.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.