Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys V. K., J. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-313-867/2022 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta J. G. ir V. K. 2022 m. birželio 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvę sutuoktiniai susitarė dėl šalių nepilnamečių vaikų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams teikimo tvarkos ir sąlygų, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos (sutarties 8 punktas) bei aptarė kitus su sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d.

14. Antstolės V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/23/00450, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-313-867/2022 dėl neturtinio pobūdžio išieškojimo – bendravimo su vaikais tvarkos: ,,šalys susitaria dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo atsakovo V. K. bendravimo su dukterimis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos: bendraus nuotoliniu būdu. Ieškovė J. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis“, kurioje skolininkė J. G., o išieškotojas – V. K. (v. b. l. 6). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4501-965/2023 antstolės pareiškimą atmetė.

15. Situacijai nesikeičiant ir suinteresuotam asmeniui J. G. atsisakant leisti tėvui bendrauti su vaikais, išieškotojo V. K. prašymu, antstolė surašė sprendimo nevykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7065-639/2023 antstolės pareiškimas tenkintas, J. G. skirta 20 Eur bauda suinteresuoto asmens V. K. naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1107-524/2023 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartis palikta nepakeista.

16. Išieškotojas V. K. kreipėsi į antstolę prašymais dėl teismo sprendimo nevykdymo, kadangi J. G. toliau piktybiškai draudžia bendrauti su dukromis, nevykdo teismo sprendimo. Antstolė 2024 m. sausio 8 d. parengė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-1480, kuriuo nustatė, kad J. G. ignoruoja ir nevykdo teismo sprendimo – draudžia bendrauti vaikams su tėvu nuotoliniu būdu ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo J. G. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Minėto pareiškimo pagrindu 2024 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1744-1149/2024 už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2023 m. kovo 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2- 313-867/2022 reikalavimų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nevykdymą nubaudė J. G. 200 Eurų bauda.

17. 2024 m. kovo 25 d. V. K. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad 2024 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1744-1149/2024 už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2023 m. kovo 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-313-867/2022 reikalavimų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais nevykdymą nubaudė J. G. 200 Eurų bauda. V. K. paaiškino, kad po teismo kiekvieną dieną skambino J. G. tikėdamas, kad po paskirtos baudos dukrų motinos nuomonė pasikeis ir leis vaikams bendrauti. Nei į vieną skambutį J. G. neatsiliepė. Antstolė nurodo, kad aplinkybėms dėl teismo sprendimo nevykdymo išsiaiškinimo, kartu su išieškotoju skambinta J. G. (2024 m. kovo 25 d., 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. balandžio 3 d.), tačiau antstolei taip pat su J. G. nepavyko susisiekti. 2024 m. balandžio 3 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-20191.

18. Antstolė 2024 m. balandžio 3 d. S-24-4-20335 pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo prašo pakartotinai spręsti klausimą dėl skolininkės atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą ir taikyti įstatymo numatytas sankcijas už nesuteiktą galimybę tėvui bendrauti su vaikais.

19. CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas savanoriškai, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

21. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolės žinioje yra vykdomoji byla, kurioje vykdomas nepiniginio pobūdžio išieškojimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

22. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

23. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje, t. y. gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad skolininkui gali būti taikoma bauda ne vieną kartą, jeigu jis ir toliau nevykdo reikalavimų.

24. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 ir joje nurodoma teismų praktika).

25. Nagrinėjamu atveju antstolė 2024 m. balandžio 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-20191, kuriuo nustatė, jog skolininkė J. G. teismo sprendimo nevykdo – neatsiliepią į skambutį ir tokiu būdu, nesuteikia suinteresuotam asmeniui (vaikų tėvui) bendrauti su dukterimis nuotoliniu būdu, kaip nustatyta teismo sprendimu. Kaip minėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinta J. G. ir V. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria be kita ko, šalys susitarė dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo – atsakovo V. K. bendravimo su dukterimis B. K. ir M. K. tvarkos: bendraus nuotoliniu būdu. Ieškovė J. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis (sutarties 8 punktas).

26. Iš išieškotojo 2024 m. kovo 25 d. kreipimosi į antstolę, turinio matyti, kad V. K. po teismo kiekvieną dieną skambino J. G. tikėdamas, kad po paskirtos baudos dukrų motinos nuomonė pasikeis ir leis vaikams bendrauti. Nei į vieną skambutį J. G. neatsiliepė. Antstolė nurodo, kad aplinkybėms dėl teismo sprendimo nevykdymo išsiaiškinimo, kartu su išieškotoju skambinta J. G. (2024 m. kovo 25 d., 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. balandžio 3 d.), tačiau antstolei taip pat su J. G. nepavyko susisiekti.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (straipsnio 4 dalis).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

29. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė J. G. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo V. K. bendravimo su vaikais tvarkos nevykdo. Nors suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas nurodė, kad ji neatsiliepia į V. K. skambučius ir nevykdo bendravimo tvarkos dėl to, kad vaikai nenori kalbėtis su tėvu, bijo jo, bei pateikė garso įrašą, kuriame mergaitė sako, jog bendrauti su tėčiu nenori, tai nėra pagrindas spręsti, jog teismo sprendimas yra vykdomas tinkamai. Advokatas nurodė, kad pagrindo skirti baudą nėra, nes teismo sprendimo nevykdymas yra sąlygotas vaikų norų, advokatas teigė, kad tėvas nededa pakankamai pastangų, kad vaikų ir jo ryšys būtų atkurtas. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka – nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kitų priemonių susisiekti ir bendrauti su vaikais tėvas neturi, dėl to vaikų mamai neatsiliepiant į telefoninius skambučius yra apribojama vienintelė tėvo galimybė susisiekti su vaikais. Teismo sprendimo nevykdymas motyvuojant vien vaikų noru ir emocijomis, negali būti pateisinama priežastimi nevykdyti teismo sprendimo. Byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog egzistuoja kliūtys bendravimo tvarkai įgyvendinti, kurios nepriklauso nuo skolininkės: vaikai atsisako bendrauti su tėvu, jo bijo ar kt., nėra pateikta, vienas pateiktas pokalbio įrašas negali pagrįsti ilgalaikio vaikų bendravimo su tėvu apribojimo. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu nuotoliniu būdu, kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, darytų ir (ar) galėtų daryti vaikams žalą.

30. Dėl to konstatuotina, kad byloje objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nustatyta ir galiojanti bendravimo su vaikais tvarka nevykdoma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininkės, nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir skolininkė J. G. (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų bei J. G. advokato paaiškinimų, matyti, kad J. G. bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą grindžia aplinkybėmis dėl praeityje buvusio smurtinio V. K. elgesio, dėl ko asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, silpnu V. K. ir nepilnamečių vaikų ryšiu, argumentais, jog V. K. nededa pastangų tokiam ryšiui atkurti, grasina J. G. susidorojimu, neteikia vaikams išlaikymo, vaikai tėvo bijo ir nenori su juo bendrauti. Pažymėtina, jog visi šie argumentai ir aplinkybės buvo įvertintos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1107-524/2023 (nutarties 22 punktas). M. K. apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodoma, jog bendravimo su vaikais tvarka šalių buvo nustatyta jau žinant aplinkybes apie suinteresuoto asmens V. K. smurtą prieš J. G. ir vaikus, byloje nėra duomenų, jog tėvo bendravimas su vaikais neatitiktų jų interesų (nutarties 28 punktas), aplinkybės, jog V. K. nevykdo teismo sprendimu jam nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nėra bylos dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo dalykas ir nesudaro pagrindo atleisti tėvus nuo kitų jų pareigų vykdymo (nutarties 30 punktas). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodyta, jog minėtoje byloje nustatytos aplinkybės, kad J. G. nuolat bet kokius tiek suinteresuoto asmens V. K., tiek antstolės bandymus susisiekti ignoruoja (nutarties 27 punktas).

31. Jokių naujų aplinkybių ar duomenų, neįvardintų šios nutarties 25 punkte, suinteresuotas asmuo J. G. nenurodė ir nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. G. nesudaro galimybių V. K. bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina ir tai, kad nei J. G. advokatas nei ji pati neginčija fakto, jog teismo sprendimas nevykdomas, tai bandoma pateisinti tuo, kad šiam nevykdymui yra svarios priežastys – vaikai nenori bendrauti su tėvu. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo vertinamas J. G. elgesys tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek elgesys vykdant teismo sprendimą. Matyti, kad rašytu elektroniniu laišku teismui suinteresuotas asmuo bandė įtikinti teismą, kad dalyvaus posėdžiuose, tačiau nė į vieną posėdį nei nuotoliniu būdu nei dalyvavimu gyvai, neatvyko, procesinių dokumentų nepateikė. Kaip nurodė V. K. teismo paskirtų baudų už sprendimo nevykdymą ji nemoka, tokiu būdu visiškai ignoruoja teismų sprendimų privalomumą.

32. Teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo J. G. yra vaikų motina su kuria nustatyta jų gyvenamoji vieta ir ji ne tik geriausiai žino vaikų norus ir interesus, bet ir gali daryti didžiausią įtaką vaikų požiūriui ir santykiams su tėvu. Taip pat pažymėtina, kad pagal teismo sprendimą nustačius vaikų bendravimo tvarką su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, jai kaip vaikų motinai, tenka pareiga užtikrinti, kad ši sprendimo dalis būtų vykdoma. Tuo atveju, jeigu vaikai išreikštų didžiulį nenorą bendrauti su tėvų, neatsilieptų, J. G. apie tai turėtų informuoti vaikų tėvą, o ne ignoruoti ir užblokuoti jo skambučius. Be to kaip atsakingas ir pareigą vykdyti teismo sprendimą turintis asmuo, J. G., matydama, kad negali vykdyti teismo sprendimo, dėl vaikų elgesio – nenoro, kitų priežasčių ar manydama, jog šalių nepilnamečių vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu V. K. daro (darys) žalą nepilnamečiams vaikams, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų, turi teisę kreiptis dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir (ar) imtis kitų priemonių užtikrinti vaikų interesus į sveikas, saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas ir (ar) socialinius ryšius, o ne, kaip nustatyta byloje, savo valia nepaisyti galiojančios bendravimo tvarkos ir šią tvarką ignoruoti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau kaip matyti, J. G. nesiima priemonių, kad teismo sprendimas būtų pakeistas, nededa pastangų vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, o renkasi ignoruoti privalomus teismo sprendimus.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

35. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad J. G. kategoriškas nusistatymas nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo, nėra pateisinamas. Nesant byloje jokių įrodymų, kad J. G. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su V. K., užtikrinti vaikų teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime, suinteresuotam asmeniui J. G. pakartotinai skirtina bauda už Vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą.

36. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

37. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

38. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog skolininkei dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo jau buvo du kartus paskirta bauda, šios faktinės aplinkybės įrodo faktą, kad skolininkė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, o anksčiau skirtos minimalios baudos jos neskatina teismo sprendimą vykdyti. Todėl teismas skiria baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, kas skolininkę turėtų paskatinti nutraukti neteisėtus veiksmus, gerbti ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei tinkamai įgyvendinti kooperavimosi pareigą užtikrinant ir įgyvendinant realų išieškotojo bendravimą su vaikais.

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai į teismą kreipiasi antstolis prašydamas skirti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą baudą už kiekvieną nevykdymo dieną išieškotojo naudai ir pateikia Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, bauda skolininkui skiriama nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

40. Dėl nurodytų aplinkybių baudos skyrimas nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-4-20191 surašymo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 4 d., atitiktų ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir suformuotą teismų praktiką.

41. įvertinus tai, kad teismo sprendimas nėra vykdomas sistemiškai ir ilgą laiką, o nepilnamečių vaikų teisės į šeimos ryšius turi būti užtikrintos nepaisant itin konfliktiškų vaikų tėvų tarpusavio santykių, taip pat atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, spręstina, jog yra pagrindas skolininkei J. G. skirti 3 Eur baudą už nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, kuri teismo vertinimu, esamoje situacijoje atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus baudos skyrimo tikslus, byloje nustatytas aplinkybes apie pažeistus tėvo interesus, bauda išieškotina V. K. naudai (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. balandžio 4 d. t. y. nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-4-20191 surašymo dienos, suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. K. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei V. D. vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00450.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.