Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-1107-524/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-14
Bylos Nr.: 2S-1107-524/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04095-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo: J. G., V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1107-524/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04095-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.21.5; 3.5.24 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. G., V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-313-867/2022, kuriuo nustatyta tėvo V. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo, skiriant teismo sprendimo nevykdančiam asmeniui J. G. baudą. Nurodė, kad išieškotojas V. K. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad J. G. visiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nesudaro galimybės jam bendrauti su dukromis.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nors J. G. neneigia, jog nesudarė galimybės suinteresuotam asmeniui V. K. bendrauti telefonu su dukromis, todėl nustatyta bendravimo su vaikais tvarka buvo pažeista, tačiau tai įvyko ne dėl J. G. kaltės, bet dėl suinteresuoto asmens V. K. nusikalstamų ir smurtinių veiksmų J. G. ir nepilnamečių dukrų atžvilgiu, todėl šių aplinkybių negalima laikyti sprendimo nevykdymu ar kliudymu dukroms bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad nepilnametės dukros bijo tėvo V. K., nurodyti tėvo veiksmai, grasinimai susidoroti iš esmės trukdo bet kokiam bendravimui su nepilnametėmis dukterimis. V. K. išlaikymo savanoriškai dukroms neteikia, išieškojimas vykdomas priverstinai. Tėvo ryšys su vaikais yra labai silpnas, todėl reikalingos tam tikros papildomos priemonės šiam ryšiui atkurti, tačiau tėvas tam nededa jokių pastangų.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, skyriaus vertinimu, teismo sprendimo nevykdymas, nesudarant tėvui jokių galimybių bendrauti su vaikais, yra negalimas, pažeidžiantis tiek tėvo prigimtinę teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek nepilnamečių vaikų teisę bendrauti ir palaikyti tarpusavio ryšį su tėvu. Teismui nusprendus skirti baudą vaikų motinai, prašė atsižvelgti į tai, kad baudą motina turės mokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino antstolės V. D. pareiškimą ir suinteresuotam asmeniui J. G. skyrė 20 Eur baudą suinteresuoto asmens V. K. naudai.

5. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinta J. G. ir V. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo – atsakovo V. K. – bendravimo su dukterimis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos: bendraus nuotoliniu būdu; ieškovė J. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis (sutarties 8 punktas). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu antstolė V. D. priėmė vykdyti išieškotojo V. K. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-313-867/2022, išaiškino skolininkei J. G. jos teises ir pareigas vykdymo procese bei išsiuntė patvarkymą skolininkei susipažinti elektroniniu paštu. 2023 m. balandžio 13 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą bei kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo J. G. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi antstolės pareiškimą atmetė. Išieškotojas V. K. 2023 m. birželio 29 d. pakartotinai kreipėsi į antstolę su pareiškimu, nurodydamas, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nuotoliniu būdu, ignoruoja ir atsisako leisti bendrauti su vaikais bet kokia forma, neatsiliepia į V. K. skambučius, neatsako į SMS žinutes. Antstolė konstatavo, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 8 punkto. Remiantis V. K. pareiškimu, antstolė 2023 m. liepos 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriuo remdamasis nustatė, kad 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d. antstolės kontoroje V. K. keletą kartų skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), operatorius praneša: numeris nenaudojamas. 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d. keletą kartų per dieną skambinta ir iš antstolės V. D. kontoros tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į skambučius nė karto neatsiliepė (signalas užimta). Antstolė konstatavo, kad vaikų motina pažeidė bendravimo tvarką. Kadangi vaiko tėvas kreipėsi dėl pažeidimų, vaiko motinai nevykdant nustatytos bendravimo tvarkos, antstolė su 2023 m. liepos 4 d. pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 28 minutė) suinteresuotas asmuo J. G. pripažino, kad užblokavo suinteresuoto asmens V. K. (vaikų tėvo) telefoną, tokiu būdu nesuteikdama galimybės vaikų tėvui bendrauti nuotoliniu būdu ir kartu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

6. Teismas konstatavo, kad J. G. kategoriškas nusistatymas nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo, nėra pateisinamas. Nesant byloje jokių įrodymų, kad J. G. būtų bandžiusi, nepaisant susiklosčiusios situacijos ir jos konfliktinių santykių su V. K., užtikrinti vaikų teises bendrauti su savo tėvu ir tėvo teises dalyvauti vaikų auklėjime, suinteresuotam asmeniui J. G. skirtina bauda už vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgtina ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejų šalių santykiai yra itin konfliktiški bei į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas nusprendė, kad šiuo atveju 20 Eur baudos dydis laikytinas proporcingu, atitinkančiu padaryto pažeidimo mastą ir pasekmes, ir, atsižvelgiant į pažeistus tėvo interesus, bauda išieškotina V. K. naudai.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Suinteresuotas asmuo J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad J. G. nagrinėjamu atveju pripažįsta aplinkybę, jog nesudarė galimybės suinteresuotam asmeniui V. K. telefonu bendrauti su dukromis B. K. ir M. K. ir kad nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su vaiku tvarka buvo formaliai pažeista, tačiau teismas turi įvertinti, kad tai įvyko ne tik dėl J. G. kaltės, nes buvo kitų priežasčių. Minimos kitos priežastys – tai paties suinteresuoto asmens V. K. nusikalstami ir smurtiniai veiksmai J. G. ir nepilnamečių dukrų atžvilgiu. V. K. per kelių mėnesių laikotarpį jau antrą kartą kreipėsi į antstolę V. D., kuri atitinkamai kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl baudos skyrimo J. G. Dar 2023 m. gegužės 15 d. civilinėje byloje Nr. 2VP-4501-965/2023 buvo priimta nutartis, kuria antstolės prašymas dėl baudos skyrimo buvo atmestas. Toks teismo sprendimas įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią šioje byloje sprendžiant pateikto antstolės V. D. pareiškimo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į 2023 m. gegužės 15 d. nutarties 15 punktą, kuriame buvo konstatuota, kad paties V. K. nepagarbus elgesys trukdo tėvams bendradarbiauti, o kartu ir tėvui bandyti atkurti ryšį su savo dukromis, duomenų, kad V. K. deda pastangas šiam ryšiui atkurti, nebuvo pateikta. Pažymėtina tai, kad faktinė situacija dėl tėvo bendravimo su dukromis šią dieną nėra pasikeitusi. Tą faktą patvirtino ir pats V. K. teismo posėdyje nurodydamas, kad nežino, kokias jis pastangas turi dėti ir kad situacija nuo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo nėra pasikeitusi.

9. Atskirajame skunde teigiama, kad suinteresuotas asmuo J. G. teismo posėdyje patvirtino, jog jai ir toliau V. K. grasina susidoroti. Kartu V. K. patvirtino aplinkybes, kad turi galimybę paskambinti J. G. iš kito telefono numerio, kurio J. G. nėra blokavusi. J. G. patvirtino aplinkybes, kad dukros tėvo bijo ir dėl to atsisako, nenori su juo bendrauti. Teismas minėtame sprendime pripažino, kad dukrų B. K. ir M. K. nenoras bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į jo smurtinius veiksmus, yra esminis kriterijus vertinant, ar suinteresuotas asmuo J. G. pažeidė teismo nustatytą dukrų ir tėvo bendravimo tvarką. Suinteresuoto asmens J. G. įsitikinimu, faktinė situacija šią dieną nėra pasikeitusi, V. K. nei J. G., nei dukrų atžvilgiu savo elgesio jokiu būdu nekeičia ir toliau paskambinęs J. G. jai grasina susidoroti. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad motinos elgesys yra piktybiškas ir priešingas dukrų interesams. Kartu pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog J. G. yra užblokavusi V. K. telefono numerį (duomenys neskelbtini), nėra esminė ir pagrindžianti teismo sprendimo nevykdymo faktą, nes V. K. pats pripažino, kad telefonu su J. G. susisiekia. Kita vertus, teismo sprendime yra nustatytas bendravimas nuotoliniu būdu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. K. būtų siekęs bendravimo su dukromis ne telefonu, o kitu būdu.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, motinos (J. G.) elgesio, siekiant apsaugoti nepilnamečių dukrų interesus nuo smurtinio tėvo elgesio, šiomis aplinkybėmis negalima laikyti sprendimo nevykdymu ar dirbtiniu kliudymu dukroms bendrauti su tėvu, nes tėvas pats sukūrė tokią ekstraordinarią situaciją. Tėvas, siekdamas abipusio ir nuoširdaus bendravimo su dukromis, neturi savo interesų priešpastatyti vaikų interesams, nes jis reikalavo bendravimo su dukromis, kai tas bendravimas dėl tam tikrų aplinkybių yra komplikuotas. Šiuo atveju trūksta geranoriškumo ir iš tėvo pusės. Suinteresuotas asmuo V. K. nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos nėra nė karto mokėjęs teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnametėms dukterims B. K. ir M. K. Išieškojimo įsiskolinimas iš jo buvo priverstinai išieškotas vykdymo procese ir šiuo metu išlaikymo skola vėl kaupiasi. Tokiu būdu V. K. pats iš esmės pažeidžia savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukteris. Pabrėžtina, kad toks V. K. elgesys netoleruotinas ir iš esmės pažeidžia nepilnamečių dukterų interesus bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje nurodytas pareigas. V. K. iki šiol geranoriškai neteikia išlaikymo dukroms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria tenkintas antstolės V. D. pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-313-867/2022, kuriuo nustatyta tėvo V. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo ir suinteresuotam asmeniui J. G. skirta 20 Eur bauda suinteresuoto asmens V. K. naudai.

14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad suinteresuotas asmuo J. G. negali būti laikoma atsakinga už teismo sprendimo nevykdymą, todėl pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas ir ginčijama teismo nutartis naikintina.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022 patvirtinta J. G. ir V. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo – atsakovo V. K. – bendravimo su dukterimis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos: bendraus nuotoliniu būdu; ieškovė J. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis (sutarties 8 punktas). Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu antstolė V. D. priėmė vykdyti išieškotojo V. K. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-313-867/2022, išaiškino skolininkei J. G. jos teises ir pareigas vykdymo procese bei išsiuntė patvarkymą skolininkei susipažinti elektroniniu paštu. 2023 m. balandžio 13 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo J. G. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4501-965/2023 antstolės pareiškimą atmetė. Išieškotojas V. K. 2023 m. birželio 29 d. pakartotinai kreipėsi į antstolę su pareiškimu, nurodydamas, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nuotoliniu būdu, ignoruoja ir atsisako leisti bendrauti su vaikais bet kokia forma, neatsiliepia į V. K. skambučius, neatsako į SMS žinutes. Antstolė konstatavo, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 8 punkto. Remiantis V. K. pareiškimu, antstolė 2023 m. liepos 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriuo remdamasi nustatė, kad 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d. antstolės kontoroje V. K. keletą kartų skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), operatorius praneša: numeris nenaudojamas. 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 3 d. keletą kartų per dieną skambinta ir iš antstolės V. D. kontoros tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į skambučius nė karto neatsiliepė (signalas užimta). Antstolė konstatavo, kad vaikų motina pažeidė bendravimo tvarką. Kadangi vaikų tėvas kreipėsi dėl pažeidimų, vaiko motinai nevykdant nustatytos bendravimo tvarkos, antstolė su 2023 m. liepos 4 d. pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.

Žemesnės instancijos teismas

17. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

19. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

20. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bauda pirmiausia atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

21. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo J. G. nagrinėjamu atveju priešingai nei nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punkte, daro kliūtis suinteresuotam asmeniui V. K. nuotoliniu būdu bendrauti su dukterimis B. K. ir M. K., t. y. blokuoja suinteresuoto asmens V. K. telefono numerį, visiškai ignoruoja – neatsiliepia ir neperskambina į V. K. skambučius. Tai patvirtina ir antstolės V. D. 2023 m. liepos 4 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas, be to, tai pripažįsta ir pats suinteresuotas asmuo J. G. Nors suinteresuotas asmuo J. G. teigia, kad V. K. patvirtino aplinkybes, jog turi galimybę paskambinti J. G. iš kito telefono numerio, kurio J. G. nėra blokavusi, tačiau, kaip matyti iš antstolės V. D. 2023 m. liepos 4 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto, suinteresuotas asmuo J. G. ignoruoja skambučius ir iš kitų telefonų numerių.

22. Suinteresuotas asmuo J. G. sprendimo nevykdymą teisina tuo, kad dar 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4501-965/2023 buvo priimta nutartis, kuria antstolės prašymas dėl baudos skyrimo buvo atmestas, taip pat V. K. nepagarbiu elgesiu, grasinimais susidoroti su suinteresuotu asmeniu J. G., nusikalstamais ir smurtiniais veiksmais J. G. ir nepilnamečių dukrų atžvilgiu, dukrų baime ir nenoru bendrauti su tėvu, silpnu tėvo ir dukrų ryšiu, siekiu apsaugoti dukrų interesus nuo smurtinio tėvo elgesio, taip pat tuo, kad suinteresuotas asmuo V. K. nemoka dukroms teismo sprendimu priteisto išlaikymo.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

25. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

26. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punktu suinteresuotas asmuo J. G. nėra įpareigota visapusiškai bendrauti su suinteresuotu asmeniu V. K., taip pat nėra įpareigota versti šalių vaikus bendrauti su V. K., tačiau yra įpareigota suteikti galimybę suinteresuotam asmeniui V. K. bent pabandyti pabendrauti su vaikais. Tai nereiškia, kad tokia galimybė turi būti suteikiama bet kokiu laiku. Teismo vertinimu, jei suinteresuotas asmuo V. K. skambina netinkamu laiku, apie tinkamą laiką jo bandymui pabendrauti su vaikais suinteresuotas asmuo J. G. galėtų pranešti, pvz., SMS žinute. Tai taip pat nereiškia, kad vaikai patys negali atsisakyti bendrauti su tėvu, t. y. jam pasakyti, kad nenori bendrauti su tėvu. Taip pat tai nereiškia, kad jei tėvo ir vaikų bendravimas neatitinka vaikų interesų (pvz., bendraujama nepagarbiai, įžeidžiamai, žeminamai, psichologiškai smurtaujant ir pan.), toks bendravimas negali būti nutrauktas. Pastebėtina, kad suinteresuoto asmens nurodomoje Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-4501-965/2023 nurodyta, jog iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad vaikų motina sąmoningai ir nuolat nevykdo teismo sprendimo. Vis dėlto, iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad suinteresuotas asmuo J. G. jau nuolat bet kokius tiek suinteresuoto asmens V. K., tiek antstolės bandymus susisiekti ignoruoja. Teismo vertinimu, tai, esant nustatytai tėvo bendravimo su vaikais tvarkai, užkerta bet kokį kelią atkurti vaikų ryšį su tėvu.

28. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo J. G. nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatyta, kad V. K. smurtavo prieš suinteresuotą asmenį J. G. ir dukrą B. K. Tačiau nagrinėjamu atveju bendravimo tvarka buvo nustatyta jau žinant apie šias aplinkybes, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinant 2022 m. birželio 15 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Kita vertus, nepaisant byloje esančių duomenų apie itin konfliktiškus suinteresuotų asmenų V. K. ir J. G. santykius, apie suinteresuoto asmens V. K. praeityje (2018–2019 metais) panaudotą smurtą suinteresuoto asmens J. G. ir jų dukros B. K. atžvilgiu, byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens V. K. bendravimas su vaikais neatitiktų jų interesų, t. y., kad tėvas su vaikais bendrauja nepagarbiai, įžeidžiamai, žeminamai, psichologiškai smurtaujant ir pan. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 2 d. nuomonėje nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu specialistų konstatuota, kad V. K. pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius, todėl nutraukė atvejo vadybos procesą.

29. Galiausiai, nagrinėjant civilinę bylą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Kaip minėta, abu tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje ir yra atsakingi už sąlygų vaikams bendrauti su tėvais sudarymą. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, esant priežasčių, dėl kurių šalys negali vykdyti teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip vieno iš tėvų pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei šiuo metu nustatyta, pvz., bendravimas konkrečiu laiku, bendravimas dalyvaujant specialistams ir pan.

30. Tai, kad V. K. nevykdo teismo sprendimu jam nustatytos pareigos teikti išlaikymą vaikams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesudaro pagrindo atleisti tėvus nuo kitų jų pareigų vykdymo.

31. Darytina išvada, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Dėl baudos dydžio ir kitų aplinkybių byloje ginčo nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams ir argumentams, plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, taip pat plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė