- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- 2VP-4501-965/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02283-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas, Kęstutis Jokimast
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. G., V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-03-15 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-313-867/2022, kuriuo nustatyta tėvo V. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo, skiriant teismo sprendimo nevykdančiam asmeniui J. G. baudą. Nurodo, kad išieškotojas V. K. kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad J. G. visiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nesudaro galimybės jam bendrauti su dukromis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atsiliepimą, pareiškimą dėl baudos skyrimo prašo atmesti. Nors J. G. neneigia, kad nesudarė galimybės suinteresuotam asmeniui V. K. bendrauti telefonu su dukromis, todėl nustatyta bendravimo su vaikais tvarka buvo pažeista, tačiau tai įvyko ne dėl J. G. kaltės, bet dėl suinteresuoto asmens V. K. nusikalstamų ir smurtinių veiksmų J. G. ir nepilnamečių dukrų atžvilgiu, todėl šių aplinkybių negalima laikyti sprendimo nevykdymu ar kliudymu dukroms bendrauti su tėvu. Pažymi, kad nepilnametės dukros bijo tėvo V. K., nurodyti tėvo veiksmai, grasinimai susidorojimu iš esmės trukdo bet kokiam bendravimui su nepilnametėmis dukterimis. Tėvo ryšys su vaikais yra labai silpnas, todėl reikalingos tam tikros papildomos priemonės šiam ryšiui atkurti, tačiau tėvas tam nededa jokių pastangų.
3. Suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas Kęstutis Jokimas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, su pareiškimu nesutiko, papildomai paaiškino, kad formaliai bendravimo tvarka gal ir buvo pažeista, nes tėvui antstolės akivaizdoje paskambinus mobilaus ryšio telefonu nepavyko susisiekti su vaikais, tačiau atkreipė dėmesį, kad bendravimas nuotoliniu būdu galimas ir kitomis ryšio bei vaizdo priemonėmis, nes teismas nenustatė, kad bendravimas vyksta tik telefonu, todėl negalima teigti, kad tėvui trukdoma bendrauti ir kitomis nuotolinėmis priemonėmis. Paaiškino, kad dėl V. K. netinkamo elgesio nurodytas telefono numeris yra užblokuotas. Atstovo nuomone, baudos skyrimas susidariusios situacijos neišspręs ir neužtikrins tėvų pareigų įgyvendinimo. Pažymi, kad tėvo požiūris į situaciją yra formalus ir, atsižvelgiant į pažeidimo priežastis, neproporcingas. Nors šalys geranoriškai susitarė dėl tokios bendravimo tvarkos, tačiau, J. G. teigimu, vaikai nenori, atsisako bendrauti su tėvu, nes jo bijo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad J. G. jam nesudaro galimybės ir trukdo bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką nuotoliniu ar kitu būdu. Pagal teismo patvirtintą susitarimą motina turi leisti tėvui su vaikais bendrauti visomis nuotolinėmis priemonėmis, tačiau ji visiškai šio susitarimo nevykdo, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, nededa jokių pastangų užtikrinti tėvo ir vaikų ryšio ir bendravimo, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, prašo skirti J. G. maksimalią baudą. Vaikų teises ginančios institucijos padėti tėvui negali, kadangi J. G. su vaikais gyvena užsienyje. Šiuo metu vyksta mediacijos procesas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Suinteresuotas asmuo neneigia, kad yra buvę pykčio protrūkių, nes jam neleidžiama bendrauti su vaikais. Paaiškino, kad vaikams išlaikymą teikia pagal galimybes, per mėnesį po 20-30 Eur.
5. Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą dėl baudos skyrimo, todėl byla nagrinėta pareiškėjai antstolei Vidai Daugirdienei, suinteresuotiems asmenims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, J. G. nedalyvaujant, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, antstolė informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus, J. G. bylą veda per atstovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
6. vykdomosios bylos Nr. 0004/23/00450 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-03-15 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-313-867/2022 dėl skyrium gyvenančio tėvo V. K. bendravimo nuotoliniu būdu su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
7. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinta J. G. ir V. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria be kita ko, šalys susitarė dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo – atsakovo V. K. bendravimo su dukterimis B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos: bendraus nuotoliniu būdu. Ieškovė J. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių V. K. bendrauti su dukterimis (sutarties 8 punktas).
8. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdyti išieškotojo V. K. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-313-867/2022, išaiškino skolininkei J. G. jos teises ir pareigas vykdymo procese bei išsiuntė patvarkymą skolininkei susipažinti elektroniniu paštu.
9. 2023 m. balandžio 6 d. išieškotojas V. K. kreipėsi į antstolę su pareiškimu, nurodydamas, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nuotoliniu ar bet kokiu kitu būdu, neatsiliepia į V. K. skambučius, neatsako į SMS žinutes. 2023 m. balandžio 6 d., būdamas antstolės kontoroje, tėvas keletą kartų skambino ir parašė keletą žinučių, tačiau J. G. į skambučius neatsiliepė, atsakymo į žinutes neparašė. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kodėl nevykdomas teismo sprendimas, J. G. atsiliepė į antstolės skambutį ir paaiškino, kad tėvui su dukromis bendrauti neleis, nes dukros su juo bendrauti nenori dėl V. K. smurto ir dėl to vykusio baudžiamojo proceso. Antstolė konstatavo, kad J. G. nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 8 punkto. Remiantis V. K. pareiškimu, antstolė 2023 m. balandžio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriuo remiantis konstatavo, kad vaikų motina pažeidė bendravimo tvarką. Kadangi vaiko tėvas kreipėsi dėl pažeidimų, vaiko motinai nevykdant nustatytos bendravimo tvarkos, antstolė su 2023 m. balandžio 13 d. pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.
Dėl pareiškimo reikalavimų
10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.
11. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas).
12. Pateiktu pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo antstolė prašo už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą taikyti sprendimą nevykdančiam asmeniui J. G. įstatyme numatytas pasekmes, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad J. G. nesuteikia galimybės tėvui bendrauti su vaikais taip, kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje.
13. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad vaikų tėvas V. K. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad smurtavo prieš J. G. ir nepilnametę dukrą B. K. Nors V. K. nuomone, šie įvykiai negali įtakoti nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu, akivaizdu ir logiška, kad vaikai dėl patirtų smurtinių tėvo veiksmų objektyviai gali jausti didelę baimę tėvui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti J. G. paaiškinimais, kad paties V. K. veiksmai sąlygojo vaikų nenorą su juo bendrauti bei silpną tėvo ir vaikų ryšį. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų V. K. nepateikė.
14. Byloje suinteresuotu asmeniu taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris pagal kompetenciją gina ir užtikrina vaikų teises ir atstovauja vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Tarnyba duomenų apie tai, kad vaikų motina piktybiškai draudžia vaikams bendrauti su tėvu, nepateikė. Byloje taip pat pateikta vaikų teises ginančios institucijos medžiaga, kurioje nustatyta, kad vaikų emocinę būklę itin blogai paveikė tėvo smurtinis elgesys, todėl mergaitės nenori bendrauti su tėvu. Institucija tai vertina kaip netinkamą tėvo pareigų vykdymą, pažymėjo, kad toks tėvo elgesys sutrikdė jo ir vaikų tarpusavio ryšį; tėvas nededa pastangų susitaikyti su dukterimis ir tarpusavio ryšiui atkurti. Pažymėjo ir tai, kad vien tik motinos pastangomis vaikų ir tėvo ryšys negali būti atkurtas.
15. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad netinkamas tėvo pareigų vykdymas, patirti ilgalaikiai neigiami vaikų išgyvenimai, paveikę vaikų psichologinę ir emocinę būklę, sąlygojo tėvo ir vaikų tarpusavio ryšio susilpnėjimą. Todėl šiam ryšiui atkurti reikalingos papildomos priemonės, tačiau bylos nagrinėjimo metu V. K. negalėjo nurodyti, kad deda pastangas šiam ryšiui atkurti. Priešingai, dėl susiklosčiusių aplinkybių kaltina vaikų motiną, be to, iš pateikto tėvų susirašinėjimo nustatyta, kad V. K. ir toliau J. G. grasina susidorojimu. Teismas pažymi, kad siekiant atkurti tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį, nemažiau svarbus abiejų tėvų pagarbus bendradarbiavimas, todėl kritiškai vertintina V. K. nuomonė, kad palaikyti pagarbų bendravimą su vaikų motina jis nemato pagrindo. Priešingai, V. K. bendradarbiaujant su vaikų motina, yra galimybė atrasti geriausią būdą, siekiant atkurti tėvo ir vaikų ryšį ir tokiu būdu užtikrinti geriausius vaikų interesus, tačiau šiuo metu apie objektyviai dedamas tėvo pastangas duomenų nepateikta.
16. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
17. Nors teismo sprendimo priėmimo metu nustatyta bendravimo tvarka buvo įgyvendinama ir šalims priimtina, tačiau šiuo metu ji neatitinka vaikų interesų, nes vaikai atsisako bendrauti su tėvu dėl anksčiau paminėtų aplinkybių. Pažymėtina, kad verinant tinkamai ar netinkamai vykdoma nustatyta bendravimo tvarka, svarbu ir būtina atsižvelgti į vaikų nuomonę, todėl bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu priklauso ne tik nuo vaikų motinos valios, bet taip pat ir nuo tėvo dedamų pastangų išsaugoti ir palaikyti ryšį su vaikais, o vaikų motina negali priversti vaikų bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus.
18. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas nenustatė J. G. piktybiškumo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, atkreiptinas dėmesys, kad V. K. taip pat nevykdo teismo sprendimu jam nustatytos pareigos teikti išlaikymą vaikams ir tokio savo elgesio kritiškai nevertina, reikalaudamas tik savo teisių užtikrinimo.
19. Byloje nenustatyta, kad mama piktnaudžiautų savo teisėmis ir nuteikinėtų vaikus prieš tėvą, todėl vaikų motinos kaltės dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo nėra, o byloje nustatytų aplinkybių nepakanka baudai skirti. Be kita ko, šalys nurodė, kad šiuo metu mediacijos procese siekia pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, todėl yra galimybė šalių geranoriškų pastangų dėka rasti šalims bei vaikams priimtiną bendravimo tvarką.
20. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog į antstolę kreipėsi vaikų tėvas, nurodydamas, kad motina pažeidė bendravimo tvarką, šio fakto nepatvirtina. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad vaikų motina sąmoningai ir sistemingai nevykdo teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nustatyta, kad bendravimo tvarka neįgyvendinama ir dėl vaikų tėvo elgesio praeityje bei dėl to kilusių neigiamų pasekmių, o ne tik nuo vaikų motinos priklausančių aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu, neleidžia daryti išvados, kad motinos elgesys yra piktybiškas ar priešingas vaikų interesams.
21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šalių susitarimu ir teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka yra nekonkreti – nenustatyta kokiomis konkrečiai nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kokiu laiku nustatytas bendravimas su vaikais, todėl sunkiai įgyvendinama. V. K. nepateikė duomenų, kad galimybės bendrauti su vaikais jam buvo apribotos ir kitomis ryšio priemonėmis.
22. Nors vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių, tačiau ji negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama ignoruojant ir (ar) pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo sprendimu buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis).
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vaikų mama šiurkščiai pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, todėl antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo vaikų mamai J. G. atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsnio 9 dalimi, teismas
nutaria:
antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00450.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.